Byla e2A-30-642/2020
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2019 pagal ieškovų S. B., M. B. ieškinį atsakovei I. T., trečiajam asmeniui A. B. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai S. B., M. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami iškeldinti atsakovę I. T. ir visus kartu su ja gyvenančius asmenis su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ) bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame ( - ), be jokio teisinio pagrindo gyvena buvusi ankstesniojo nekilnojamojo turto savininko – trečiojo asmens A. B. Ž. – marti, kuri, 2012 metais nutraukus santuoką su buvusiu sutuoktiniu R. Ž., toliau neteisėtai liko gyventi A. B. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name. Pažymėjo, kad A. B. Ž., būdamas nekilnojamojo turto savininku, kreipėsi į teismą dėl atsakovės I. T. (buvusi pavardė Ž.) iškeldinimo iš gyvenamojo namo, jo ieškinys buvo tenkintas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015 sprendimas buvo apskųstas, tačiau 2016 m. kovo 3 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-163- 265/2016 sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Sprendimo pagrindu A. B. Ž. buvo išduotas vykdomasis raštas, tačiau jis nebuvo įvykdytas – atsakovė iškeldinta nebuvo ir jame gyvena iki šiol. Ieškovams varžytynių akto pagrindu iš bankroto administratoriaus įgijus A. B. Ž. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, įskaitant gyvenamąjį namą, vykdomąjį raštą A. B. Ž. atsisakė perduoti ieškovams. Dėl šių priežasčių ieškovai buvo priversti teisminės gynybos kreiptis į teismą, siekiant apginti savo, kaip namo savininkų, pažeistas teises.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovę I. T. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovams S. B. ir M. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kitą ieškinio dalį atmesti. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

143.1.

15Teismas nustatė, kad ieškovai savo ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu, t. y. reiškia negatorinį reikalavimą. Atsakovės iškeldinimas iš ieškovams (savininkams) priklausančių patalpų laikomas ieškovų pažeistų teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.

163.2.

17Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai yra teisėti žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių ( - ), savininkai, todėl jie turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdami įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, gyvenamąjį valdyti, naudoti ir juo disponuoti bei ginti pažeistas teises.

183.3.

19Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-83/2012 I. T. reikalavimą pripažinti ją ir jos tuometinį sutuoktinį R. Ž. gyvenamojo namo, esančio ( - ), savininkais, atmetė, sprendimas įsiteisėjęs. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015 nutarta iškeldinti atsakovę I. T. su visais jai priklausančiais daiktais iš A. B. Ž. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), – šis sprendimas taip pat buvo apskųstas ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

203.4.

21Teismas padarė išvadą, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovų teises bei teisėtus interesus, tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

223.5.

23Teismas nurodė, kad nei rašytiniai įrodymai, nei šalių paaiškinimai neduoda pagrindo teigti, kad minėtame ginčo name be atsakovės I. T. gyventų dar kas nors, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieškinys yra pareikštas tik atsakovei I. T., kuri negali būti atsakinga už kitų pilnamečių asmenų veiksmus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl kitų asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių ( - ).

24III.

25Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

264.

27Apeliaciniu skundu atsakovė I. T. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

284.1.

29Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, iš esmės nevertino nurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, ignoravo faktinius įrodymus, nesilaikė įstatymų, nevertino visų įrodymų tarpusavio ryšio.

304.2.

31Apeliantė nurodė, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturtė, tai yra vienintelė jos gyvenamoji vieta. Nuo 1999 metų šis turtas yra šeimos turtas. 2003 m. gegužės 21 d. atsakovei nuosavybės teise priklausančioje patalpoje adresu ( - ), deklaruota jos ir jos šeimos gyvenamoji vieta. Niekas negali atimti prievarta nekilnojamojo turto nuosavybės teisių, net ir pasikeitus savininkams, teisė gyventi išlieka.

324.3.

33Gyvenamajam namui, esančiam ( - ), buvo uždėtas areštas, apribota A. B. Ž. disponavimo teisė, tai reiškia, kad nuosavybės teisės perleidimas buvo negalimas. 2017 m. rugsėjo 20 d. varžytynių aktas neteisėtas, nuosavybės teisės perleidimas M. B., S. B. neteisėtas.

344.4.

35M. B. ir S. B. pateiktas ieškinys dėl I. T. iškeldinimo iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), tapatus pateiktam ieškiniui dėl J. T. ir kartu gyvenančių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), todėl teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį.

364.5.

37Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nurodydama, kad 2018 m. spalio 30 d. kaip liudininkas buvo įtrauktas buvęs I. T. sutuoktinis J. T., bet nė viename teismo posėdyje jis nebuvo išklausytas, be to, 2019 m. gegužės 22 d. buvo pateiktas O. G. (motinos) prašymas įtraukti ją šioje byloje suinteresuotu asmeniu bei pateiktas prašymas dėl teisėjos L. Giedrės nušalinimo.

385.

39Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

405.1.

41Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ji esanti nekilnojamojo turto bendraturtė ir kad ieškovai šį nekilnojamąjį turtą iš buvusio savininko A. B. Ž. įsigijo neteisėtai, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

425.2.

43Apeliantės nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kaip priimto esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams.

445.3.

45Apeliaciniame skunde, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nurodoma, kad ieškovų ieškinys turėjo būti atmestas kaip esantis tapatus anksčiau atsakovės atžvilgiu pateiktam ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-75-328/2015. Šis klausimas buvo išspręstas ir teismas, priimdamas sprendimą, išsamiai pasisakė dėl šių atsakovės teiginių, nurodydamas, kad jie nepagrįsti.

46Teisėjų kolegija

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

49Apeliacinis skundas netenkintinas

50Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

516.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

537.

54CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

558.

56Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta iškeldinti atsakovę iš ieškovams priklausančio namo, pagrįstumo ir teisėtumo.

57Dėl naujų įrodymų pridėjimo

589.

59Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

6010.

61Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės I. T. papildomai pateiktus naujus rašytinius įrodymus kartu su apeliaciniu skundu bei 2019 m. gruodžio 28 d. pateiktus rašytinius įrodymus, mano, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovės apeliacinio skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.

62Dėl prašymo sustabdyti nutarties paskelbimą

6311.

64CPK 325 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimas (nutartis) gali būti priimamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos.

6512.

662019 m. gruodžio 30 d. teisme gautas I. T. prašymas sustabdyti šioje byloje nutarties paskelbimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui baigus nagrinėti bylą, CPK nėra numatyta galimybė šaliai prašyti teismo sustabdyti nutarties paskelbimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės I. T. prašymas dėl nutarties paskelbimo sustabdymo netenkintinas (CPK 245 straipsnis).

67Dėl ginčo esmės

6813.

69Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai 2017 m. rugsėjo 20 d. turto varžytynių aktu Nr. 01 įsigijo namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Šis aktas nėra nuginčytas, jis – galiojantis. Ieškovų nuosavybės teisė (M. B. vardu) į minėtą turtą 2017 m. rugsėjo 25 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovė iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto neišsikelia, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą dėl savo nuosavybės teisių gynimo – atsakovės iškeldinimo su visu jai priklausančiu turtu iš neteisėtai užimamų patalpų – ginčo namo.

7014.

71Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

7215.

73Teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2013, Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.).

7416.

75Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines bei procesines teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, o apeliantė be pakankamo pagrindo skunde tvirtina priešingai.

7617.

77Atsakovė I. T. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti, jog atsakovė gyvena ieškovams priklausančiame bute tarp šalių susiklosčius prievoliniams santykiams. Ieškovai yra įgiję nuosavybės teisę į ginčijamą turtą, yra šio turto savininkai, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė gyvena ir naudojasi jiems priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieškovų sutikimo. Akivaizdu, atsakovės neatlygintinas naudojimasis ieškovų turtu objektyviai trukdo ieškovams šį turtą valdyti, disponuoti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iškeldinti atsakovę iš ieškovams priklausančio gyvenamojo namo CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tokiu būdu atkūrė ieškovų pažeistas teises.

7818.

79Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su esminiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė jos teisę į būsto neliečiamybę. Kaip jau minėta, pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra įrodytos abi aplinkybės: pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. varžytynių aktą Nr. ( - )ieškovas M. B. įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), remiantis VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad M. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys ( - ). Taigi ieškovai yra ginčo buto savininkai ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jų nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 straipsnis). Atsakovė po įvykusių turto pardavimo varžytynių savo noru neišsikėlė iš ieškovų įsigyto namo, tokiu būdu pažeidžia ieškovų teisę naudotis įsigytu turtu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovams nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama ieškovų, kaip šio turto savininkų, teises (CK 4.37 straipsnis), mano, jog ieškovai teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę teismo tvarka.

8019.

81Vertindamas apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta nuo 1999 metų, tai yra šeimos turtas, kur nuo 2003 m. gegužės 21 d. deklaruota jos ir jos šeimos gyvenamoji vieta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės argumentai tėra deklaratyvūs teiginiai, neįrodantys jos tariamos nuosavybės teisės į butą, esantį ( - ). Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, teismo proceso metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teisę į būstą.

8220.

83Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi jis tapatus pateiktam ieškiniui dėl J. T. ir kartu su juo gyvenančių asmenų su visu jiems priklausančiu turtu iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ). Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-11154-618/2017 ieškovai ieškiniu prašė iš gyvenamojo namo, esančio ( - ) iškeldinti J. T. ir kartu su juo gyvenančius asmenis. Teismas nustatė, kad name, esančiame ( - ), gyvenančių nepilnamečių asmenų nėra, todėl, esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į tai, kad ieškinys yra pareikštas tik atsakovui J. T., kuris negali būti atsakingas už kitų pilnamečių asmenų veiksmus, šį ieškinio reikalavimą teismas atmetė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje ieškiniu reikalavimas pareikštas ne tai pačiai šaliai, todėl neegzistuoja sąlygų visetas, kuriam esant, ieškinys pripažįstamas tapačiu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4–5 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011). Nesant bent vieno nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, todėl ieškovės I. T. nurodytos aplinkybės dėl ieškinio ir / ar bylos tapatumo yra visiškai nepagrįstos.

8421.

85Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Šiuos argumentus apeliantė grindžia nurodydama, kad byloje nebuvo išklausytas liudytojas J. T., be to, buvo pateiktas prašymas įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu O. G. bei prašymas dėl teisėjos L. Giedrės nušalinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog klausimai dėl O. G. įtraukimo į bylą, dėl teisėjos L. Giedrės nušalinimo buvo išspręsti, o iniciatyva kviesti byloje kaip liudytoją J. T. buvo išreikšta pačių ieškovų, vėliau šio liudytojo apklausos buvo atsisakyta. Esant šioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą laikyti kaip priimtą, esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

8622.

87Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

8823.

89Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

90Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo

9124.

92Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas/atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-495/2004).

9325.

94Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiuo metu neturi kitos gyvenamosios vietos, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijais, teismo iniciatyva teismo sprendimo įvykdymo terminas atidėtinas vienam mėnesiui.

95Dėl bylinėjimosi išlaidų

9626.

97CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

9827.

99Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

10028.

101Ieškovai prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovų patirtos 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidas atstovui sumokėjo ieškovas M. B., šios išlaidos iš atsakovės I. T. priteistinos ieškovui M. B..

102Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

103Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

104Teismo iniciatyva teismo sprendimo įvykdymo terminą atidėti vienam mėnesiui.

105Atsakovės I. T. prašymą dėl nutarties paskelbimo sustabdymo atmesti.

106Iš atsakovės I. T. priteisti ieškovui M. B. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai S. B., M. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami... 8. 2.... 9. Ieškinyje reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovams nuosavybės... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. birželio 19 d.... 14. 3.1.... 15. Teismas nustatė, kad ieškovai savo ieškinį grindžia Lietuvos Respublikos... 16. 3.2.... 17. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai yra... 18. 3.3.... 19. Teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė,... 20. 3.4.... 21. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė ieškovų... 22. 3.5.... 23. Teismas nurodė, kad nei rašytiniai įrodymai, nei šalių paaiškinimai... 24. III.... 25. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 26. 4.... 27. Apeliaciniu skundu atsakovė I. T. prašo Klaipėdos apylinkės teismo... 28. 4.1.... 29. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, iš esmės nevertino nurodytų... 30. 4.2.... 31. Apeliantė nurodė, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio ( - ), bendraturtė,... 32. 4.3.... 33. Gyvenamajam namui, esančiam ( - ), buvo uždėtas areštas, apribota A. B. Ž.... 34. 4.4.... 35. M. B. ir S. B. pateiktas ieškinys dėl I. T. iškeldinimo iš gyvenamojo namo,... 36. 4.5.... 37. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti... 38. 5.... 39. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį... 40. 5.1.... 41. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad ji esanti nekilnojamojo turto... 42. 5.2.... 43. Apeliantės nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo, remiantis CPK 329... 44. 5.3.... 45. Apeliaciniame skunde, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme,... 46. Teisėjų kolegija... 47. IV.... 48. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados... 49. Apeliacinis skundas netenkintinas... 50. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ... 51. 6.... 52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 53. 7.... 54. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 55. 8.... 56. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo... 57. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 58. 9.... 59. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 60. 10.... 61. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės I. T. papildomai... 62. Dėl prašymo sustabdyti nutarties paskelbimą... 63. 11.... 64. CPK 325 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, baigęs nagrinėti bylą,... 65. 12.... 66. 2019 m. gruodžio 30 d. teisme gautas I. T. prašymas sustabdyti šioje byloje... 67. Dėl ginčo esmės ... 68. 13.... 69. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovai 2017 m. rugsėjo 20 d.... 70. 14.... 71. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų... 72. 15.... 73. Teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių... 74. 16.... 75. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus... 76. 17.... 77. Atsakovė I. T. apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios... 78. 18.... 79. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su esminiais atsakovės apeliacinio... 80. 19.... 81. Vertindamas apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios... 82. 20.... 83. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė... 84. 21.... 85. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas... 86. 22.... 87. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta... 88. 23.... 89. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas mano,... 90. Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo... 91. 24.... 92. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje... 93. 25.... 94. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šiuo metu neturi kitos gyvenamosios... 95. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 96. 26.... 97. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 98. 27.... 99. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos... 100. 28.... 101. Ieškovai prašė priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas... 102. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 103. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 19 d.... 104. Teismo iniciatyva teismo sprendimo įvykdymo terminą atidėti vienam... 105. Atsakovės I. T. prašymą dėl nutarties paskelbimo sustabdymo atmesti.... 106. Iš atsakovės I. T. priteisti ieškovui M. B. 200 Eur (du šimtus eurų)...