Byla e2-697-985/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant J. P., dalyvaujant ieškovės BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ atstovei advokato padėjėjai A. G., atsakovės I. Ž. atstovei advokatei E. M., trečiajam asmeniui S. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ ieškinį atsakovei I. Ž., tretysis asmuo S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sandorio sudarymo momento 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2017-01-30 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1657-638/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Dumesta" ir ko. Atsakovė I. Ž. BUAB „Dumesta" ir ko bankroto administratoriui pateikė 2017-03-16 kreditorinius reikalavimus, kuriais prašė patvirtinti 168 667,01 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Dumesta" ir ko bankroto byloje. Bankroto administratoriui nesutinkant su pareikštu finansiniu reikalavimu ir jį ginčijant teisme, atsakovė I. Ž. analogiškus turtinius reikalavimus 2017-05-08 pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. 2017-10-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1657-638/2017 Kauno apygardos teismas patvirtino 7300 Eur dydžio I. Ž. finansinį reikalavimą BUAB „Dumesta" ir ko bankroto byloje. Ieškovas BUAB „Dumesta" ir ko, atstovaujamas bankroto administratoriaus, nesutikdamas su 2017-10-26 nutartimi, pateikė 2017-11-02 atskirąjį skundą. Nagrinėjant Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. eB2-1657-638/2017 dėl pareiškėjos Ž. finansinio reikalavimo tvirtinimo, buvo nustatyta, jog I. Ž. savo reikalavimą grindė 2015-08-03 susitarimu, pagal kurį šalys pripažino, kad I. Ž. buvo perdavus neatlygintinai naudotis 0,06 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3812-9176, dalį UAB „Dumesta" ir ko. Šalys susitarė nuo 2015-08-03 panaudos sutartį nutraukti. UAB „Dumesta" ir ko iki 2015-09-03 įsipareigojo pašalinti į panaudos sutarties pagrindu perduotą naudotis sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kt., kurie buvo skirti UAB „Dumesta" ir ko veiklai sklypo dalyje užtikrinti. Susitarimu taip pat buvo numatyta, kad nepašalinus į panaudos davėjos l. Ž. sklypą suvežtų daiktų iki 2015-09-03, už kiekvieną tolimesnę dieną UAB „Dumesta" ir ko I. Ž. mokės po 50 Eur delspinigius, kol aukščiau nurodyti daiktai bus išgabenti. BUAB „Dumesta" ir ko, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tytus", vertinimu 2015-08-03 susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo yra tariamasis sandoris, taip pat prieštaraujantis įmonės veiklos tikslams, todėl pripažintinas negaliojančiu. 2015-08-03 susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo, pagal kurį nei sutvarkyti žemės sklypo, nei reikalauti jį sutvarkyti ar mokėti netesybas nebuvo ketinta, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu, kadangi šalys turi siekti sukurti viena kitai tam tikrų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris sukūrė sandorio šalims tarpusavio teises ir pareigas, kadangi išorinė sandorio forma buvo panaudota tik tam, kad viena šalis (atsakovė I. Ž.) gautų iš kitos šalies dideles netesybas, dėl to susitarimas pripažintinas negaliojančiu kaip tariamasis sandoris (CK 1.86 str.). BUAB „Dumesta" ir ko bankroto administratoriui nėra žinoma (administratorius nėra nustatęs), kad atsakovė, kurios žemės sklypo BUAB „Dumesta" ir ko laiku nesutvarkė, kreipėsi į ieškovą su pretenzijomis ar reikalavimais. Tai papildomai pagrindžia, kad atsakovė I. Ž. net neketino reikalauti įvykdyti ginčijamo sandorio, o ieškovas, atstovaujamas tuometinio bendrovės vadovo S. K., neketino vykdyti įsipareigojimų atsakovei. Tokiu būdu, egzistuoja pirmoji sąlyga tariamajam sandoriui nustatyti, t. y. šalys neįgijo viena kitos atžvilgiu teisių ir pareigų. Susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kas kelia pagrįstų abejonių dėl susitarimo sudarymo laiko. Tikroji šalių valia sudarant ginčijamą sandorį, galimai buvo siekis pasipelnyti ieškovo BUAB „Dumesta" ir ko sąskaita. Iš pateiktų faktinių aplinkybių bei duomenų matyti, jog ieškovas neketino įvykdyti ginčijamu sandoriu prisiimtų įsipareigojimų, tuo tarpu atsakovė nereikalavo tokius įsipareigojimus įvykdyti, dėl ko tarp šalių buvo paslėpta (nevieša) šalių suderinta sąlyga - išlyga, kad ginčijamas sandoris neturi teisinių pasekmių, o tai yra antroji teismų praktikoje vertinama sąlyga, t. y. tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Šiuo konkrečiu atveju yra visos sandorio negaliojimo CK 1.82 pagrindu sąlygos. Pirma, ieškovas BUAB „Dumesta" ir ko yra privatus juridinis asmuo; antra - susitarimas negalioja, nes prieštarauja įmonės veiklos tikslams, kadangi buvo susitarta dėl didelių netesybų, kai tuo tarpu BUAB „Dumesta" ir ko, atstovaujama tuometinio vadovo K., net neketino sutvarkyti sklypo dalies, tai yra susitarimas yra akivaizdžiai nenaudingas ir prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, kadangi ieškovas patyrė nepagrįstų turtinių praradimų; trečia , atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, turėjo žinoti, kad susitarimas prieštarauja „Dumesta" ir ko interesams; ketvirta, atsakovė nesąžiningai ieškovo sąskaita įgijo finansinę naudą; atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra bankrutuojantis subjektas, tai yra egzistuoja viešas interesas, kurį yra būtina ginti.

6Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 28,2452 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-3812-9176, kadastro Nr. 3955/0008:83 Serdokų k.v., esantis ( - ) (toliau - sklypas). Sklypas žemės ūkio paskirties. Atsakovė buvo perdavusi ieškovui neatlygintinai naudotis iš savo sklypo 0,06 ha žemės sklypą 2015 m. kovo 12 d. panaudos sutarties pagrindu. Ieškovas jam suteiktoje sklypo dalyje įrengė aikštelę su nuovaža didžiagabaritėms transporto priemonėms, gabenančioms vėjo jėgainę, įvažiuoti ir vėjo jėgainei iškrauti bei sandėliuoti (ieškovas planavo naudotoje sklypo dalyje statyti vėjo jėgainę ir gaminti elektros energiją). Dėl šios priežasties ieškovas sklype nukasė žemės paviršinį sluoksnį apie 1 metro gylio, supylė ten statybinį laužą, sutrombavo, užpylė žvyru, papildomai sutrombavus užpylė akmens skaldos, žvyro kurį papildomai sutrombavo ir užpylė dar apie 5 cm dirbamos žemės sluoksnį, tokiu būdu buvo paruošta nuovaža su aikštele didžiagabaritėms transporto priemonėms, gabenančioms jėgainę, važiuoti. Darbai sklypo dalyje atlikti 2015 m. vasario 10 d. rangos sutarties Nr. 2015/02/10 pagrindu, o darbus atliko rangovas UAB „Gintrėja“. Ieškovas už atliktus darbus sumokėjo rangovui UAB „Gintrėja“ 17 000 Eur pagal 2015 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą GTRT serija Nr. 00489. Ši pinigų suma buvo sumokėta dviem ieškovo mokėjimais, atliktais 2015 m. balandžio 22 d. ir 2015 m. balandžio 29 d. Priėmus Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nuspręsta nepritarti vėjo jėgainių statybų plėtrai Vilkaviškio rajono savivaldybėje, tapo aišku, kad ieškovas toliau negalės tęsti savo planuotos veiklos atsakovės sklypo dalyje. Būtent po minėto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo buvo sudarytas ieškovo ginčijamas 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo. Sutartis nutraukta nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., o ieškovas įsipareigojo pašalinti savo veiklos naudotoje sklypo dalyje padarinius ir sutvarkyti naudotą sklypo dalį iki 2015 m. rugsėjo 3 d. Ieškovas įsipareigojo mokėti po 50 Eur delspinigius už kiekvieną tolimesnę dieną iki sklypo sutvarkymo, kuris turėjo būti įformintas priėmimo - perdavimo aktu, jeigu sklypo dalis nebus sutvarkyta 2015 m. rugsėjo 3 d. Priėmus Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą, ieškovas neatsisakė vėjo jėgainės statymo plano. Ieškovas ieškojo kito žemės sklypo, kuriame galėtų statyti tą pačią vėjo jėgainę. Ieškovui radus tinkamą žemės sklypą buvo sudaryta 2015 m. spalio 14 d. žemės nuomos sutartis, kurios pagrindu ieškovas pradėjo valdyti žemės sklypo dalį (0,10 ha), unikalus Nr. 5136-0001-0032, kadastro Nr. 5136/0001:32 ( - ). Tačiau ieškovas ne tik nesutvarkė, neatlaisvino, nepašalino statybinio laužo bei vykdytų statybos darbų padarinių naudotoje atsakovės sklypo dalyje, bet ir neįvykdė savo ūkinės veiklos plano dėl vėjo jėgainės statybų kitoje vietoje. Atsakovės sklypo dalyje iki šiol yra ieškovui priklausanti vėjo jėgainė, o ieškovo naudota sklypo dalis negrąžinta į pradinę padėtį. Nesutinka, jog sudarant susitarimą nebuvo sukurtos tarpusavio teisės ir pareigos šalims ir atkreipia dėmesį, kad ieškovas pats sau prieštaraudamas ieškinyje nurodo ir tai, jog susitarimo pagrindu nebuvo ketinta sutvarkyti sklypo, nei reikalauti jį sutvarkyti ar mokėti netesybas (ieškinio 14 p.). Egzistuojant ieškovo nurodomoms aplinkybėms, tampa akivaizdu, kad bent jau viena šalis (atsakovė) tikrai siekė tam tikro teisinio tikslo - netesybų gavimo, kadangi ieškovas sklypo dalyje ne tik buvo atlikęs statybos darbus ir pakeitęs naudotos sklypo dalies pradinę būklę, bet ir laikė sklypo dalyje savo vėjo jėgainę. Atsakovė buvo suinteresuota ne vien tik sutarties nutraukimo įforminimu, tačiau ir sklypo dalies būklės atstatymu į pradinę padėtį. Todėl visiškai suprantama, kad atsakovės tikslas nutraukiant sutartį buvo ir ieškovo įsipareigojimas sutvarkyti naudotą sklypo dalį bei užtikrinti tokio įsipareigojimo įvykdymą netesybomis. Ieškovo bandymai pavaizduoti šį atsakovės tikslą, kaip bandymą pasipelnyti ieškovo sąskaita, neatitinka faktinių situacijos aplinkybių, kadangi atsakovė, siekdama pasipelnyti iš ieškovo, šį savo tikslą būtų įgyvendinusi iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Ieškovas ieškinyje pripažįsta aplinkybę, kad atsakovės pagrindinis tikslas sudarant susitarimą galėjo būti nustatytų netesybų gavimas. Tačiau akivaizdu, kad netesybos gali būti nustatomos tik esant galiojančiam šalių rašytiniam susitarimui (CK 6.72 str.). Taigi šalių sudarytu susitarimu ne tik buvo susitarta panaikinti iš sutarties atsiradusias teises ir pareigas, tačiau ir buvo sukurtos naujos civilinės teisės ir pareigos, susijusios su sklypo dalies sutvarkymu bei netesybomis. Sudarydamos susitarimą šalys galėjo turėti skirtingų tikslų ir motyvų, tačiau ieškovo pateikti argumentai dėl, neva, neegzistavusio ieškovo ir atsakovės siekis prisiimti iš susitarimo kilusias teises ir pareigas yra visiškai nepagrįsti. Akivaizdu, kad ieškovas, suprasdamas jo vykdytos veiklos atsakovės sklypo dalyje sukeltus padarinius, suprato, jog jis turės pareigą sutvarkyti sklypo dalį, todėl susitarimo sąlygos dėl sklypo sutvarkymo vykdymo užtikrinimas netesybomis nelaikytinas neproporcingu ir (ar) nesąžiningu šalių susitarimu. Atsakovė, sudarydama susitarimą ir suteikdama galimybę ieškovui sutvarkyti naudotą sklypo dalį, taip pat negalėjo nepasirūpinti tokio ieškovo įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimu, kadangi suprato, jog sklypo dalies atstatymas į pradinę padėtį neabejotinai reikalaus papildomų išlaidų, kurias apskaičiuoti ir numatyti iš anksto buvo labai sudėtinga. Taigi šalių tikroji suderinta valia ir pagrindinis tikslas sudarant susitarimą buvo nutraukti susiklosčiusius sutartinius (panaudos) teisinius santykius ir gražinti padėti į status quo padėtį. Be to susitarimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje nustatytu pagrindu ne tik todėl, kad šiuo atveju atsakovė negali būti pripažįstama nesąžininga, tačiau ir dėl tos priežasties, kad negali būti nustatytas joks ieškovo valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas ieškovo tikslams sudarant ginčijamą sandorį. Pagrindinis ieškovo argumentas, kuriuo remiamasi ieškinyje, yra tai, kad susitarimu buvo susitarta dėl pernelyg didelių netesybų. Taigi ieškovas, pripažindamas šalių pasiektą susitarimą dėl netesybų, kelia klausimą dėl susitarimu nustatytų netesybų dydžio, teigdamas, kad susitarimas dėl to buvo nenaudingas ieškovui. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus, pavyzdžiui, dėl netesybų (CK 6.71 - 6.75 straipsniai). Vienas netesybų tikslų - skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sudarant susitarimą pagrindinis atsakovės tikslas buvo apsaugoti savo interesus ir užtikrinti, kad ieškovo naudotoje sklypo dalyje sukelti padariniai bus pašalinti. Šiam tikslui įgyvendinti šalių buvo pasirinkta ieškovo prievolę sutvarkyti naudotą sklypo dalį iki 2015 m. rugsėjo 3 d. užtikrinti netesybomis ir tokiu būdu skatinti ieškovą laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Taigi susitarimo sąlygos atitiko įstatymų reikalavimus ir bendrą verslo praktiką bei logiką. Ieškovas ieškinyje nurodo ir tai, jog susitarimas prieštaravo ieškovo veiklos tikslams dar ir todėl, kad ieškovas neketino sklypo dalies sutvarkyti. Tačiau akivaizdu, kad atsakovė negali ir neturi būti atsakinga už kontrahento ketinimus, norus ir tikruosius tikslus. Susitarimu buvo nustatyti labai aiškūs ieškovo įsipareigojimai, jų vykdymo terminai bei atsakomybė už tokių įsipareigojimų neįvykdymą. Todėl ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, stengdamasis išvengti atsakomybės ir, neva, gindamas viešąjį interesą, negali paneigti įmonės prievolių vykdymo vien tik įmonės ketinimais. Sudarant sandorius viena iš šalių gali žinoti, jog ji sandorio nevykdys, tačiau priešinga šalis negali prisiimti atsakomybės už tokius kontrahento veiksmus. Ieškovui yra žinoma, kad dėl jo sklype vykdytos veiklos ir neįvykdyto susitarimo atsakovė patyrė didelę žalą, dėl kurios ji yra pateikusi reikalavimus ieškovo bankroto byloje. Tačiau ieškovas ieškinyje nurodo, kad sudarius susitarimą būtent ieškovas patyrė nepagrįstų turtinių praradimų. Šalys siekė panaikinti iš sutarties kilusias teises ir pareigas, o taip pat sukūrė naujas prievoles dėl ieškovo naudotos sklypo dalies sutvarkymo bei netesybų nustatymo ir jų tikroji valia buvo išreikšta sudarant susitarimą.

7Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis 2004 m. gegužės 12 d. įsteigė UAB „Dumesta“ ir ko ir buvo jos vienintelis akcininkas; nuo 2008m. vasario 7 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. buvo įmonės direktorius. 2014 m. pabaigoje pradėjo ieškoti tinkamų vėjo jėgainių statybai žemės sklypų. Išsiaiškino, kad žemės sklypų, kuriuose būtų galimybė pastatyti vėjo jėgainę ( - ), savininkai yra Ž., t.y. atsakovė bei jos brolis. Susitikęs su savininkais prašė išnuomoti ar parduoti žemės sklypą netoli transformatorinės bei pokalbio eigoje žodžiu sutarė, kad pirks iš atsakovės 6 arų ploto žemės sklypą už 50 000 litų. Derybų dėl sklypo pardavimo metu susitarė, kad visus žemės sklypo atskyrimo, geodezinių matavimų, topo nuotraukų ir visų reikalingų leidimų gavimu rūpinsis jis. Kad galėtų šiuos parengiamuosius darbus pradėti kuo greičiau, su atsakove pasirašė panaudos sutartį. Tokią palankią ir naudingą išimtinai tik ieškovei sutarties rūšį pavyko suderinti su atsakove ir jos įgaliotu atstovu broliu R. Ž., nes pastarajam pasiūlė pačiam statytis savo vėjo jėgainę bei pažadėjo pagalbą ir patarimus šios jam naujos veiklos vystymui, nes buvo jau patyręs verslininkas vėjo generuojamos elektros energijos gamybos srityje ir todėl jis pasiūlymu labai susidomėjo bei ėmėsi jį įgyvendinti kitoje savo sesers žemės sklypo dalyje, kuria naudojosi taipogi panaudos sutarties pagrindu. 2014 m. pabaigoje internetiniame puslapyje rado skelbimą, kad Vokietijoje yra parduodamos 5 vėjo jėgainės, derybas dėl jų galimo pirkimo vedė apie mėnesį ir įsigijo ieškovės vardu vieną vėjo jėgainę Vestas V66. Vėjo jėgainės statybų projektavimo darbus užsakė 2015 m. kovo 5 d. S. Ž. vadovaujamoje UAB „Kauno projektavimo ir konsultavimo biuras“. UAB „Dumesta“ ir ko vardu užsakė ir pasirašė dvi projektavimo sutartis: Nr. 15-347 (vėjo jėgainės techninio darbo projekto) ir Nr. 15-351 (vėjo jėgainės PAV atrankos PVSV). Rengiantis vėjo jėgainės statyboms, iš atsakovės panaudos sutarties pagrindu gautame sklype ieškovė UAB „Dumesta“ ir ko įsirengė vieną aikštelę su nuovaža į ją, skirtą sunkiasvorių transporto priemonių, gabenančių vėjo jėgainės dalis, įvažiavimui į ieškovės naudojamą atsakovės žemes sklypą ir vėjo jėgainės dalių iškrovimui bei sandėliavimui. Tai nurodyta 2015-02-10 rangos sutartyje Nr. 2015/02/10 1.1 p. Kelio laikinos nuovažos įrengimo darbai ( - ), bei už atliktus darbus rangovo UAB „Gintrėja“ 2015-04-14 pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. 00489, nurodytas darbų kiekis – l vnt., nurodyta konkreti rangos sutartis. Rangovui atlikus užsakytus darbus, davė nurodymą ieškovės vyr. buhalterei apmokėti rangovo išrašytą sąskaitą - 17000 Eur už UAB "Dumesta“ ir ko aikštelės įrengimą, kas ir buvo padaryta. Taigi aikštelės su nuovaža įrengimas pakeitė atsakovės žemės sklypą - jo būklę, nes sklype buvo nukastas paviršinis žemės sluoksnis apie 1 metro gyliu, supiltas mišrus didžiagabaritis statybinis laužas su buitinių atliekų priemaišomis, viskas sutrombuota, papildomai užpilta žvyro, akmens skaldos mišiniu ir sutrombuota. Tokiu būdu buvo paruošta nuovaža su aikštele didžiagabaritėms transporto priemonėms, gabenančioms jėgainę, įvažiuoti į sklypą ir ieškovės jėgainei sandėliuoti. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2015 m. birželio 26 d. raštu Nr. (15)2.14)SD-1264 ieškovei, kad neišduos specialiųjų architektūros reikalavimų vėjo jėgainių statybai, todėl atsirado poreikis ir pagrindas nutraukti žemės sklypo panaudos sutartį su atsakove, nes tapo aišku, jog ieškovė planuotoje vietoje vėjo jėgainės statyti negalės, todėl ir šis atsakovės žemės sklypas ieškovei tapo objektyviai nebereikalingas. Ieškovė atsisakė savo ketinimų įsigyti naudojamą atsakovės žemės sklypo dalį nuosavybėn būtent dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. B-TS-47. Jis kaip įmonės vadovas jautėsi įsipareigojęs atsakovei sutvarkyti jos sklypą, naudotą ieškovės ūkinėje veikloje, ypač, įvertindamas, kad atsakovė geranoriškai buvo suteikusį jį ieškovei be jokios naudos sau. Jis pradėjo ieškoti galimybės perkelti vėjo jėgainės projektavimo ir sandėliavimo darbus į kitą vietą, kitais vėjo jėgainės statybai tinkamais žemės sklypais kitose vietovėse. Atsakovė per savo įgaliotinį nuolat jo teiravosi ir domėjosi, kada sutvarkys jos žemės sklypą ir išsigabens vėjo jėgainę. Planavo sutvarkyti sklypą iškart, kai iš jo bus išvežtos vėjo jėgainės dalys. Šių pokalbių bei derybų eigoje susitarė pasirašyti rašytinį susitarimą. Delspinigiai ginčo susitarime buvo numatyti todėl, kad sklypas ieškovei naudotis buvo suteiktas neatlygintinai ir todėl, kad jis tikėjosi, jog mėnesio laiko užteks įvykdyti šio susitarimo sąlygas.

8Ieškovės atstovė teisme prašė ieškinį tenkinti visiškai, taikyti restituciją, tai yra palikti galioti šalių pasirašytą 2015 m. kovo 12 d. panaudos sutartį. Papildomai nurodė, kad 2015 m. pavasarį sudaryta panaudos sutartis 25 m. ir praėjus mažiau nei pusei metų yra neva nutraukiama panaudos sutartis, tačiau jokios priežastys, kodėl atsakovė turėjo pagrindą nutraukti panaudos sutartį, ar tai būtų pardavimas, perdavimas kitiems asmenims, tokių aplinkybių nėra nustatyta. Pats sandorio nutraukimas buvo panaudotas tam, kad atsakovė gautų didelius delspinigius, nes atsakovė turėjo žinoti, kad ieškovas neturi kur išvežti jėgainės dalių. Pats sandoris galėjo būti sudarytas ir vėlesniais metais, nes tarp bendrovės dokumentų tokio susitarimo nebuvo, o registruotas Nekilnojamojo turto registre buvo praėjus daugiau nei vieneriems metams. Tokiu susitarimu šalys siekė, kad atsakovė ieškovo sąskaita įgytų finansinę naudą. Prašo remtis Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nėra skundžiamos. Prašo remtis būtent tuo, kas susiję su segtuvu, motyvų dalyje. Dokumentų segtuve susitarimo nėra. Panaudos sutartis įregistruota laiku 2015 m. pavasarį. Panaudos sutartis yra neatlygintina, delspinigiai yra didžiausi nustatyti 0,02 procento, 50 Eur yra ganėtinai per didelė. Mano, kad panaudos sutartis neatlygintinė, todėl neturėtų būti delspinigių. Kokia delspinigių suma galėtų būti protinga, nurodyti negali.

9Prašo netaikyti senaties, nes bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos 2017 m. birželio 12 d. rezoliucija, pratęstas terminas 6 mėnesiams pareikšti ieškinį dėl ginčijamų sandorių. Nurodė, kad vysta ikiteisminis tyrimas, tačiau jis nėra susijęs su ginčo dalyku. Pripažįsta faktą, jog ginčo originalus susitarimas bankroto administratoriui buvo apteiktas atsakovės kartu su prašymu dėl kreditorinių reikalavimų.

10Atsakovės atstovė teisme nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2015 m. kovo 12 d. sudaryta panaudos sutartis Registrų centre įregistruota 2015 m. gegužės 11 d., tai yra 2 mėnesiais vėliau. Panaudos sutartis buvo naudinga tik pačiai ieškovei, nes atsakovė jokios finansinės naudos iš to negavo. Tikrasis šalių susitarimas buvo ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sutarta 50 000 Lt suma už žemės sklypo dalį, kai bus suformuoti visi sklypo atskyrimui dokumentai, gauti leidimai ir pan. Dėl to pradžiai buvo sudaryta panaudos sutartis. 2015 m. birželio gale paaiškėjo, kad BUAB „Dumesta“ ir ko gavo iš savivaldybės pranešimą, kad nebegalės statyti vėjo jėgainės. BUAB „Dumesta“ ir ko buvo investavusi labai didelius pinigus, todėl siekė jėgainę kažkur pastatyti kitur. BUAB „Dumesta“ ir ko ieškojo intensyviai kitų regionų, kur galėtų statyti. Tai įrodo, kad yra preliminari sutartis Vėžaičių seniūnijoje. Tarp atsakovės ir BUAB „Dumesta“ ir ko buvo susirašytas susitarimas, kad atsakovė apsaugotų savo interesus, nes žemės būklė yra pakeista, jokios naudos pagal panaudos sutartį negavo, atsakovė siekė, kad sklypas būtų sutvarkytas. BUAB „Dumesta“ ir ko suprato, kad padarė žalą sklypą, abi šalys susitarė geranoriškai sutartį nutraukti ir susitarti per kiek laiko sklypas turi būti sutvarkytas, susitarė per mėnesį, o jei tai nebus padaryta sutarė dėl netesybų. 1 mėnesio laikotarpis sutvarkyti pakankamas. Atsakovė žinojo tik tai, kad BUAB „Dumesta“ ir ko atlieka kažkokius veiksmus kaip tą jėgainę iškelti kitur, ji domėjosi, nes buvo nuolatinis bendradarbiavimas. Suma delspinigių yra nedidelė, palyginus kokia žala padaryta žemės sklypui, kadangi padaryta sąmata, kad žemės sklypo sutvarkymas kainuotų virš 142 000 Eur. Vertinant visų aplinkybių kontekste, ūkinės veiklos kontekste, kiek kainavo kiti darbai, jėgainės parvežimas, aikštelės įrengimas – 50 Eur nėra didelė suma, kuri kaip paskatinimas, kad BUAB „Dumesta“ ir ko, kuo greičiau sutvarkytų sklypą, o ne, kad atsakovė greičiau gautų delspinigius. Susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo tarp šalių įvyko, jis pasirašytas abiejų šalių, patvirtintas bendrovės antspaudu. 2016 m. gegužės mėn. S. K. jau nebebuvo bendrovės vadovas. Tai paneigia, kad pasirašyta kažkada tai vėliau buvo. S. K. vadovu bendrovės buvo iki 2016 m. gegužės 3 d. Nurodo, jog skundas dėl apygardos 2017-10-26 nutarties paduotas dėl visos nutarties. Atsakovė bankroto administratoriui susitarimą dėl nutraukimo išsiuntė 2016 m. kovo 17 d. Bankroto administratorius jį gavo. Susitarimas buvo pateiktas prie kreditorinių reikalavimų. Atsakovė siekė panaudos sutarties nutraukimo, ją nutraukė, nutraukimą įregistravo, nėra numatyta termino per kurį įregistruoti. Realūs ketinimai buvo nutraukti panaudos sutartį, kadangi nustatytos šalių teisės ir pareigos kaip bus sutvarkomas sklypas; nustatytos netesybos, kas bus, jei sklypas bus nesutvarkytas. Atsakovė niekur nesikreipė dėl netesybų, ji nebuvo suinteresuota gauti finansinės naudos, o kad būtų sutvarkytas žemės sklypas. Susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo įregistruotas 2016 m. rugpjūčio 24 d. Ieškovas suprasdamas savo vykdomos veiklos padarinius, suprato, kad turės sutvarkyti sklypo dalį, todėl vykdymo užtikrinimas netesybomis, negali būti laikomas nesąžiningu ir prieštaraujančiu juridinio asmens teisnumui. Atsakovės nuostoliai sudaro apie 150 000 Eur; netesybų dydis nuo 2015 m. rugsėjo 4 d iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. vasario 10 d. 26 250 Eur, žala turtui 142 317,01 Eur. Prašo taikyti senatį, nes bankroto administratoriui apie 2015 m. rugpjūčio 3 d. panaudos sutarties nutraukimą, tapo žinoma, kai atsakovė pareikš kreditorinį reikalavimą 2017 m. kovo 17 d. ir pateikė prie šio reikalavimo susitarimą dėl nutraukimo. Tai, kad pratęstas terminas ieškiniams paduoti, šiuo atveju netaikytinas, nes bankroto administratorius prašė pratęsti dėl to, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Dumesta“ ir ko ūkinės finansinės veiklos ikiteisminio tyrimo byloje ir visi dokumentai perduoti tyrėjai, todėl jis neturi galimybės patikrinti BUAB „Dumesta“ ir ko sudarytus sandorius ir pateikti ieškinius teismui dėl galimai padalytos žalos, bet šiuo atveju apie susitarimą buvo žinoma 2017 m. kovo 17 d.

11Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad visam projektui buvo numatyta 400 000 Eur, todėl netesybos nėra per didelės, jis analizavo verslo praktiką ir susitarė dėl tokio dydžio. Pirmiausia buvo žodinis susitarimas, kad nori įsigyti sklypą vėjo jėgainės statymui, sutarta kaina 50 000 Lt. Domino tik pirkimas, jokios nuomos, bet tuo momentu nebuvo galima pirkti, reikėjo pakeisti žemės sklypo paskirtį, juos išskirti, padaryti padalijimą. Žodinis susitarimas prasidėjo 2014 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Kadangi pirkimas tuo metu nebuvo galimas, o norėjo įsiforminti, tai sudarė panaudos sutartį. BUAB „Dumesta“ ir ko nupirko 5 jėgaines, įsipareigojo per 3 mėnesius iš Vokietijos jas išsivežti; tada skubiai pradėjo ieškoti transporto. Jėgainė į Lietuvą parvežta 2015 m. gegužės mėnesio gale. 2015 m. kovo mėnesį pasirašyta panaudos sutartis. Vienintelis tikslas panaudos sutarties buvo, kad užsakovą pasamdyti pagal panaudos sutartį, ir kad užsakovas galėtų įrengti aikštelę. Po panaudos sutarties buvo sudaryta rangos sutartis. 2015 m. birželio mėnesį gavo pranešimą iš Vilkaviškio savivaldybės, kad negalima statyti vėjo jėgainių. Tada galvojo, ką daryti toliau, kur galima statyti. Pirmiausia žiūrėjo statyti Kalvarijoje, kreipėsi į pažįstamą K., kurio sklype galima buvo statyti vėjo jėgaines. Tačiau viską suderinti reikėjo su K. sūnumi M. K., kuriam priklausė žemė, tačiau jis buvo išvykęs į užsienį. Viskas vyko 2015 m. liepos mėnesį. Planavo išvežti visas atliekas iš sklypo ir iškasti vėjo jėgaines ir vežti į Kalvarijos sav., o iš Kalvarijos sav. esančio sklypo derlingą žemę atvežti į atsakovės sklypą ir viską sutvarkyti. 2015 m. spalio mėnesį su M. K. pasirašė žemės nuomos sutartį. Kalbėjo su atsakove, bendradarbiavo ir nebuvo tokio dalyko, kad ji juos iki rugsėjo mėnesio iš to sklypo išstums. Jis ieškojo transporto, kad išvežti visas šiukšles ir detales iš atsakovės sklypo. Jis turėjo planą kaip ir ką daryti. Susitarime dėl delspinigių dalyvavo I. Ž., R. Ž. ir jis. Susitarimo egzempliorius vienas liko atsakovei, kitas BUAB „Dumesta“ ir ko. 2016-05-03 buvo perduoti visi dokumentai naujajam BUAB „Dumesta“ ir ko vadovui. Atsakovė jo pati neragino sutvarkyti sklypą, nes ji gyvena Vilniuje, ir neseka visų veiksmų. Viskas buvo derinama su R. Ž.. Susiskambindavo su R., ir betarpiškai bendraujama, kad būtų sutvarkytas žemės sklypas. Pripažįsta, kad sklype padaryti nuostoliai atsakovei. Jėgainės negalėjo išvežti ir dėl to, kad keitėsi klimatinės sąlygos, keitėsi vadovas, tai objektyvios priežastys, kodėl niekas nebuvo daroma. Ieškovė turėjo lėšų išvežti jėgainę, bet nebuvo transporto. 2015 m. įnešė asmenines lėšas 73 000 Eur, todėl palikti laukuose, niekam nežinant likimo valiai yra nelogiška. Jis pats investavo į tą jėgainės statymą. Vieno mėnesio terminas pakankamas, nes aikštelė buvo įrengta per trumpesnį terminą.

12Liudytojas R. Ž. parodė, jog buvo sudaryta panaudos sutartis, o kadangi ją reikėjo nutraukti buvo sudaryta panaudos sutarties nutraukimas. I. Ž. yra jo sesuo. Jis sesers buvo įgaliotas, jis tvarko žemę, nors žemė priklauso sesei. Pirmiausia vedė derybas, kad BUAB „Dumesta“ ir ko, reikalingas žemės gabaliukas, kuriame galėtų statyti vėjo jėgainę. Tą žemės sklypą (6 a.) parduos BUAB „Dumesta“ ir ko. Kadangi neleido statyti jėgainės, tai kaip ir atsisakė pirkti tą žemę, susitarė, kad atstatys viską į pradinę padėtį. Derybose dalyvavo ir jis, ir sesuo. Kalbėjo kaip galima nutraukti tą sutartį, bet vienašališkai nutraukti negalėjo, tai kad nebūtų visokių nesąmonių, susitarė, kad abipusius susitarimu nutraukia sutartį. Buvo svarstoma, kad sugadintas žemės sklypas, bus atstatomas į pradinę padėtį. 1 mėnesio terminas normalus. Netesybos buvo apsidraudimas, kad jei S. K. nesutvarkys žemės sklypo, mokės delspinigius. 50 Eur sumą nustatė atsižvelgdami, kad daromas toks projektas. Jie išvis galvojo, kad to 50 Eur nereikės mokėti, kad sklypas bus sutvarkytas. Panaudos sutartį registravo jis. Išregistravimą iniciavo sesuo. Laukė, kol BUAB „Dumesta“ ir ko sutvarkys žemę, todėl nesiskubino, prasidėjo kūlimo, sėjimo darbai ir užsimiršo, dar buvo tartasi, kad S. K. nutrauks. Sesuo gyvena ir dirba Vilniuje. Šalys tą dieną ir pasirašė sutarties nutraukimą kaip ir nurodyta sutarties nutraukime. Jei BUAB „Dumesta“ ir ko atsisakė pirkti žemę, jis neketino statyti, tai taip gaunasi, kad BUAB „Dumesta“ ir ko dar ir dabar nori turėti jo sesers sklypą. Buvo bendraujama su įmonės direktoriumi, buvo žadama sutvarkyti. Ne netesybose esmė, o esmė, kad atstatytų žemę į jos pradinę padėtį. Jis pasitikėjo žmogumi, tikėjosi, kad sklypas bus sutvarkytas, o dabar sklypas yra nesutvarkytas, sunku dirbti ten, trukdo viskas, jis ūkininkauja, reikia žemę dirbti, sklypo dar didesnė dalis, nei 6 arai sugadinta. Su kitais asmenimis nebuvo bendrauta dėl šiukšlių išvežimo iš sklypo, bendrauta tik su S. K..

13Ieškinys atmestinas.

14Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog UAB „Dumesta“ ir ko ir atsakovė I. Ž. 2015 m. kovo 3 d. pasirašė panaudos sutartį, pagal kurios 1 punktą I. Ž. perduoda 25 metams neatlygintinai naudotis UAB „Dumesta“ ir ko 0,06 ha iš bendro 37,93 žemės ploto ( - ). 2015 m. rugpjūčio 3 d. šalių sutarimu panaudos sutartis nutraukta. Susitarimo 3 punktu sutarta, jog UAB „Dumesta“ ir ko iki 2015 m. rugsėjo 3 d. įsipareigoja pašalinti į panaudos sutarties pagrindu perduotą naudotis sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kt. (toliau Daiktai), kurie buvo skirti UAB „Dumesta“ ir ko veiklai sklypo dalyje užtikrinti; 4 punktu sutarta, jog nepašalinus į panaudos davėjos I. Ž. sklypo dalį suvežtų daiktų iki 2015 m. rugsėjo 3 d. už kiekvieną tolimesnę dieną UAB „Dumesta“ ir ko I. Ž. moka po 50 Eur, kol aukščiau nurodyti daiktai bus išgabenti; 5 punktu sutarta, jog atlaisvinus sklypo dalį, ji perduodama priėmimo-perdavimo aktu, kurį pasirašydamos šalys, patvirtina, kad pretenzijų dėl perduoto sklypo dalies bei jos būklės neturi. Sklypas neatlaisvintas. 2017 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „Dumesta“ ir ko iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius ginčija 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą ir prašo jį pripažinti tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnis) bei sandoriu, prieštaraujančiu juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis).

15Dėl susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnis)

16Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo, reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatomų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, – dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. UAB „Teisita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

17Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

18Be to turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 19 punktas).

19Nagrinėjamu atveju ginčijimas panaudos sutarties nutraukimas, todėl teismo vertinimu siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, sudarant ginčijamą susitarimą, turi būti įvertinta ir šalių pasirašyta 2015 m. kovo 12 d. panaudos sutartis. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovės atstovė, tiek ir trečiasis asmuo S. K., kuris pagal Juridinio asmens registro duomenis UAB „Dumesta“ ir ko vadovu buvo nuo 2008-02-14 iki 2016-05-09 ir pasirašė ginčo sandorį, nurodė, jog nors šalys pasirašė 2015 m. kovo 12 d. panaudos sutartį, kurios 1 punktu susitarė, jog atsakovė perduoda neatlygintinai naudotis įmonei UAB “Dumesta“ ir ko 0,06 ha (plane pažymėta A vieta) iš bendro 37,93 ha žemės ploto, esančio ( - ), sklypo kadastro Nr.3955/0008:801, 25 metams (2 punktas), tačiau tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, 6 arus žemės sklypą parduodant už 50000 Lt, tai patvirtino ir liudytoju apklaustas R. Ž.. Tačiau sklypas žemės paskirties, kurio bendras plotas 37,93 ha, o UAB „Dumesta“ ir ko veiklai reikalingas 6 arų sklypas, todėl reikėjo atlikti sklypo padalijimo projektą. Tai, kad buvo imtasi realių veiksmų, pasiekti šalių susitarimą dėl sklypų atidalijimo patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: I. Ž. 2015 m. balandžio 15 d. prašymas organizuoti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ( - ); žemės sklypo plotas 37,93 ha, kadastro Nr. 3955/0008:0801; projekto tikslai: sklypas priklausantis I. Ž. performuojamas į 3 žemės sklypus dviem iš jų, pakeičiant naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę ir naudojimo būdą susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas, performuojant į 2 sklypus po 0,06 ha, trečio likusios sklypo paskirtis nekeičiama; 2015 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus išvada dėl žemės sklypo ribų tikslinimo; 2015 m. gegužės 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus raštas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo bei informacinis pranešimas apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 20 d. įsakymas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo patvirtina atsakovės atstovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl šalių ketinimo atidalinti atsakovei priklausantį sklypą į tris sklypus. Kaip nurodė trečiasis asmuo S. K. panaudos sutartį pasirašė nesant atidalintiems sklypams, kadangi jis internete jau buvo suradęs Vokietijoje vėjo jėgaines, kurias nupirkus privalėjo atvežti į jau įrengtą tam aikštelę, todėl panaudos sutartis jam suteikė įgaliojimus veikti ir atlikti paruošiamuosius darbus. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent tai, jog UAB „Dumesta“ ir ko 2015-02-04 sumokėjo 110 000 Eur Burger Burgerwindpark Sprakebull GmbH avansą; trečiasis asmuo S. K. pasirašė 2015 m. kovo 5 d. su UAB „Kauno projektavimo ir konsultavimimo biuras“ projektavimo sutartį Nr. 15-347, sutarties objektas vėjo jėgainės techninis darbo projektas ( - ) ir 2015 m. kovo 25 d. projektavimo sutartį Nr. 15-351, sutarties objektas - vėjo jėgainės poveikio aplinkos vertinimo (PAV) atrankos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (PVSV); UAB „Dumesta“ ir ko 2015 m. vasario 10 d. pasirašė rangos sutartį su UAB „Gintrėja“ dėl kelio laikinos nuovažos įrengimo darbų (sutarties 1.1 punktas), kurios pagrindu kaip nurodė trečiasis asmuo ir atsakovės atstovė bei pripažino ir bankroto administratoriaus atstovė, UAB „Dumesta“ ir ko įsirengė vieną aikštelę su nuovaža į ją, skirtą sunkiasvorių transporto priemonių, gabenančių vėjo jėgainės dalis, įvažiavimui į ieškovės naudojamą atsakovės žemes sklypą ir vėjo jėgainės dalių iškrovimui bei sandėliavimui. Už atliktus darbus rangovo UAB „Gintrėja“ 2015-04-14 pateiktoje sąskaitoje faktūroje Nr. 00489, nurodytas darbų kiekis – l vnt., nurodyta konkreti rangos sutartis, atlikta darbų už 17000 Eur, sąskaita UAB "Dumesta“ ir ko apmokėta per du kartus. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog aikštelės su nuovaža įrengimas pakeitė atsakovės žemės sklypą - jo būklę, nes sklype buvo nukastas paviršinis žemės sluoksnis apie 1 metro gyliu, supiltas mišrus didžiagabaritis statybinis laužas su buitinių atliekų priemaišomis, viskas sutrombuota, papildomai užpilta žvyro, akmens skaldos mišiniu ir sutrombuota, nes tokiu būdu buvo paruošta nuovaža su aikštele didžiagabaritėms transporto priemonėms, gabenančioms jėgainę, įvažiuoti į sklypą ir ieškovės jėgainei sandėliuoti. Trečiasis asmuo ir atsakovės atstovė nurodė, jog Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2015 m. birželio 26 d. raštu Nr. (15)2.14)SD-1264 ieškovei pranešė, kad neišduos specialiųjų architektūros reikalavimų vėjo jėgainių statybai, todėl atsirado poreikis ir pagrindas nutraukti žemės sklypo panaudos sutartį su atsakove, nes tapo aišku, jog ieškovė planuotoje vietoje vėjo jėgainės statyti negalės, todėl ir šis atsakovės žemės sklypas ieškovei tapo objektyviai nebereikalingas, nurodė, kad ieškovė atsisakė savo ketinimų įsigyti naudojamą atsakovės žemės sklypo dalį nuosavybėn būtent dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. B-TS-47. Minėtu sprendimu nutarta nepritarti planuojamos ūkinės veiklos galimybėms Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje - vėjo elektrinių plėtojimui iki nebus priimti valstybės institucijų teisės aktai, reglamentuojantys vėjo elektrinių statybą bei įstatymų nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas alternatyvios energijos šaltinių - vėjo elektrinių (pavienių, grupių, parkų) plėtros Vilkaviškio rajone specialusis planas.

20Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu logiška, jog ieškovei, siekiančiai pelno, netikslinga įsigyti žemę nuosavybėn, kurioje ji negalės įgyvendinti ir vykdyti projekto dėl vėjo jėgainės statybos ir elektros energijos gamybos, todėl akivaizdu, kad tokioje situacijoje tęsti panaudos teisinius santykius ekonomiškai tapo nenaudinga ne tik ieškovei, bet ir atsakovei, kuri ieškovei sklypą perdavė neatlygintinai. Bankroto administratorius ginčija šalių panaudos sutarties nutraukimą, nurodydamas, kad šalys realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, o atsakovės atstovė ir trečiasis asmuo su tuo nesutinka, nurodydami, jo ginčijamu susitarimu viena šalis įgijo pareigą sutvarkyti sklypą, o kita gauti netesybas, jei susitarimas nebūtų įvykdytas. Teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija ir mano, kad ginčo sandorio dalyviai realiai įgijo teises ir pareigas, atitinkančias ginčijamo sandorio prigimtį. Iš šalių pasirašyto 2015 m. rugpjūčio 3 d. sutarimo nutraukti panaudos sutartį 3 punkto matyti, jog šalys susitarė, jog UAB „Dumesta“ ir ko iki 2015 m. rugsėjo 3 d. įsipareigoja pašalinti į panaudos sutarties pagrindu perduotą naudotis sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kt. (toliau Daiktai), kurie buvo skirti UAB „Dumesta“ ir ko veiklai sklypo dalyje užtikrinti; 4 punktu sutarta, jog nepašalinus į panaudos davėjos I. Ž. sklypo dalį suvežtų daiktų iki 2015 m. rugsėjo 3 d. už kiekvieną tolimesnę dieną UAB „Dumesta“ ir ko I. Ž. moka po 50 Eur, kol aukščiau nurodyti daiktai išgabenti; 5 punktu sutarta, jog atlaisvinus sklypo dalį, ji perduodama priėmimo-perdavimo aktu, kurį pasirašydamos šalys, patvirtina, kad pretenzijų dėl perduoto sklypo dalies bei jos būklės neturi. Trečiasis asmuo nurodė, jog gavus nepalankų sprendimą dėl vėjo jėgainės statybos atsakovės sklype, pradėjo ieškoti kitų sklypų, kuriuose galėtų statyti vėjo jėgaines ir pervežti jėgainę iš atsakovės sklypo. Į bylą pateikta 2015 m. liepos 4 d. preliminari sutartis, pasirašyta UAB „Dumesta“ ir ko, kuria įsipareigojama išnuomoti žemės sklypą vėjo jėgainės statybai Vėžaičių sen., ir nors ši sutartis nutraukta 2015 m. gruodžio 24 d., negavus sutikimo iš besiribojančių sklypų savininkų vėjo jėgainės statybai, tai nepaneigia, trečiojo asmens kaip UAB „Dumesta“ ir ko vadovo realių veiksmų įgyvendinti ginčijamą susitarimą; be to į bylą pateikta 2015 m. spalio 14 d. žemės nuomos sutartis su M. K. dėl 10 arų sklypo nuomos Kalvarijos savivaldybėje, kuri kaip nurodė trečiasis asmuo buvo sudaryta spalį, tačiau derybos pradėtos gavus atsakymą, jog atsakovės sklype negalima vėjo jėgainių statybai; į bylą pateikti duomenys, jog 2015-10-07 pats M. K. užsakęs Lesto išankstines sąlygas vėjo jėgainei; 2015-10-19 pasirašyta rangos darbų sutartis Nr. 2015/10/19-1, pagal kurią sutarties objektas – vėjo jėgainės Gulbiniškių k., Kalvarijos sav. priešprojektinė studija; 2015-10-27 sutartis darbams atlikti, pasirašyta su UAB „Ekositema“ dėl vėjo jėgainės Gulbiniškių k. aplinkos vertinimo. Ir nors minėti darbai buvo atliekami jau pasibaigus ginčo susitarime 1 mėnesio laikotarpiui, byloje nėra duomenų, jog S. K. būtų sąmoningai vilkinęs šių darbų užsakymą ir būtų nelogiška, jam pačiam į šį projektą investavus 73000 Eur asmeninių lėšų, šį faktą pripažino ir bankroto administratoriaus atstovė, delsti ieškoti sklypo į kurį galėtų pervežti vėjo jėgainę ir tokiu būdu delsti gauti pelno. Be to S. K. nurodė, kad buvo planuojama suradus sklypą ir jame įrenginėjant aikštelę, nukasti žemės sluoksnį ir jį vežti į atsakovės sklypą ir taip atstatyti sklypą į pradinę padėtį, buvo ieškoma automobilio, kuris galėtų pergabenti jėgainę, tam reikalingas specialus transportas, vėliau kliudė klimatinės sąlygos. Tai, jog atsakovė neteikė UAB „Dumesta“ ir ko rašytinių pretenzijų, nepaneigia, jog ji bendradarbiavo su S. K., siekdama įgyvendinti šalių pasirašytą ginčo susitarimą. Šias aplinkybes patvirto ne tik S. K., bet ir liudytojas R. Ž., kuris nurodė, kad sesuo gyvena Vilniuje, todėl jis veikdamas pagal sesers jam išduotą įgaliojimą, nuolatos kalbėjo su S. K. apie tai, kada bus sutvarkytas sklypas, ne delspinigiai buvo svarbu, o sklypo sutvarkymas, kadangi R. Ž. yra ūkininkas ir šį žemės sklypą dirbo. Be to S. K. nurodė, jog R. Ž. taip pat vykdė vėjo jėgainių projektą, abu bendradarbiavo, tai patvirtina ir LITEKO sistemoje esantys duomenys, kurie patvirtina, kad S. K. ir R. Ž. vykdė projektą dėl vėjo jėgainių statybos, vėjo jėgaines pirko iš to paties pardavėjo. Tai, kad atsakovė pasinaudojo teise į delspinigius, iškėlus ieškovei bankroto bylą, neįrodo sandorio tariamumo ar jos nesąžiningumo, priešingai atsakovė tokiu būdu pati patyrė nuostolius, nes įstatyme numatytas 6 mėnesių sutrumpintas senaties terminas dėl tokio pobūdžio reikalavimo, o bankroto bylos iškėlimas sustabdo delspinigių skaičiavimą. Be to į bylą pateikti duomenys, jog yra išviešintas panaudos sutarties nutraukimo faktas, panaudos sutarties nutraukimas įregistruotas 2016-08-24. Nurodytas faktines aplinkybes teismas vertina kaip realius ginčo sandorio įgyvendinimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-695/2016). Be to ieškovo atstovė teismo prašė remtis Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad UAB „Dumesta“ ir ko 2015 m. sutarčių segtuve nėra ginčo susitarimo, segtuve iš viso 76 lapai, UAB „Dumesta“ ir ko direktoriumi 2015 m. dirbo S. K., kuris teigė, kad susitarimą buvo įtraukęs į 2015 m. sutarčių segtuvą, kur susitarimas vėliau dingo, jis nežino. Nors minėta nutartis nėra įsiteisėjus, todėl teismas ja remtis kaip prejudiciniu faktu, neturi pagrindo, tačiau S. K. teisme patvirtino, jog buvo dokumentą įtraukęs, dokumentus perdavė direktoriui A. K.. Tačiau nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus atstovė teisme pripažino, jog I. Ž. kartu su 2017-03-16 kreditoriniais reikalavimais pateikė ginčo susitarimo originalą; liudytojas R. Ž. patvirtino atsakovės atstovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad ginčo susitarimas šalių pasirašytas 2015-08-03, todėl abejoti, kad ginčo susitarimas buvo pasirašytas ne susitarime nurodytu laiku, nėra pagrindo.

21Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog per mėnesį laiko ieškovė sutvarkys sklypą. Ar toks terminas yra protingas, teismas vertina pagal tai, jog pagal 2015 m. vasario 10 d. rangos sutartį, kuria buvo sutarta įrengti atsakovės sklype kelio laikinos nuovažos darbus, šios sutarties 3.3. punkte sutarta, jog darbų pradžia – po sutarties pasirašymo, planuojama darbų pabaiga 2015-04-15, sąskaita už darbus pateikta 2015-04-14, apmokėta 2015-04-22 ir 2015-04-29 pavedimais, kas patvirtina, kad nuovaža įrengta maždaug per mėnesį, todėl ginčo susitarime nurodytas terminas, laikytinas protingu.

22Bankroto administratoriaus atstovė nurodė, jog ginčo sandorio šalių valia buvo gauti iš ieškovės turtinę naudą, kadangi panaudos sutartis neatlygintina, o nutraukimu susitarta dėl per didelių delspinigių, kurių ieškovė negalėjo mokėti. Atsakovės atstovė ir trečiasis asmuo su tuo nesutinka, nurodė, jog atsakovė patyrė nuostolius, jos sklypas sugadintas, todėl natūralu, jog UAB „Dumesta“ ir ko įsipareigojo sutvarkyti sklypą, o to nepadarius atsakovei mokėti delspinigius.

23Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią normą neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Tačiau pažymėtina yra tai, jog sprendžiant iš sutarties kylančius klausimus šalys yra saistomos bendrųjų sutarties vykdymo principų, todėl atmestini bankroto administratoriaus atstovės teiginiai, jog panaudos sutarčiai esant neatlygintinei, šalys negalėjo susitarti dėl delspinigių. Šiuo atveju ginčo sutarimu už praleistą 1 mėnesio darbų atlikimo terminą, tai yra nepašalinus į atsakovės sklypą suvežtų daiktų iki 2015-09-03, už kiekvieną tolimesnę dieną šalių valia buvo nustatyta netesybų rūšis – delspinigiai, po 50 Eur už kiekvieną dieną. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, taip pat jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

24Atsakovės atstovė nurodė, kad delspinigiai buvo pasirikti kaip skatinimo priemonė sutvarkyti atsakovės sklypą. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Teismui paklausus bankroto administratoriaus atstovės kokio dydžio delspinigiai atitinka verslo praktiką, atstovė nurodė, kad pasakyti negali; tuo tarpu S. K. nurodė, kad atsižvelgiant į projekto vertę delspinigiai nėra dideli. Nors trečiasis asmuo nurodė, kad projekto vertė 400000 Eur, tačiau byloje tokių duomenų nėra, tačiau įvertinus tai, kad už jėgainę sumokėta 110000 Eur; aikštelės įrengimas kainavo 17000 Eur, laikytina, jog šalių sutarta delspinigių suma nėra neprotingai didelė šios bylos aplinkybių kontekste.

25Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant ginčijamą 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Iš aptartų aplinkybių visumos darytina išvada, jog šalys sudarydamos 2015 m. rugpjūčio 3 d. ginčijamą susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo, siekė realių tokio sandorio prigimtį atitinkančių teisinių pasekmių: ieškovas pašalinti į panaudos sutarties pagrindu perduotą naudotis sklypo dalį suvežtą gruntą, statybines atliekas ir kitus daiktus, kurie buvo skirti UAB „Dumesta“ ir ko veiklai sklypo dalyje užtikrinti, o atsakovė susigražinti sklypą į status quo, susitardami dėl netesybų kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Šiuo atveju bankroto administratorius nors ir nurodo, jog gina viešą interesą, tačiau tai nepaneigia jo pareigos įrodyti sandorio tariamumą, kuris šiuo atveju teismo vertinimu įrodytas nebuvo (CPK 178 str., 185 str.).

26Dėl Sutarties pripažinimo prieštaraujančia juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis)

27Antrasis pagrindas, kuriuo remdamasis, ieškovas reikalauja 2015 m. rugpjūčio 3 d. panaudos sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu, siejamas su jo prieštaravimu juridinio asmens veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis). CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams.

28Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2012; kt.).

29Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymėjęs, jog tam, jog privataus juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris būtų nuginčytas, būtina sąlygų visuma: 1) turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar (ir) prieštaravimas juridinio asmens tikslams; 2) įrodytos juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; 3) turi būti nustatytas sandorį ginčijamo asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011). Atsižvelgiant į tai, dėl kiekvienos iš nurodytų sąlygų pasisakytina atskirai.

30Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo bendrovės tikslams. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, jog bendrovės veiklos tikslas buvo teikti paslaugas, užsiimti prekyba, gamyba, siekti pelno. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nesiejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; priešingu atveju būtų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas. Tačiau jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. AB Lietuvos paštas ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2013, ir joje nurodytą praktiką).

31Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nutraukdama panaudos sutartį, neatsisakė toliau vykdyti sumanyto projekto dėl vėjo jėgainių statymo, atliko eilę teismo aukščiau nurodytų darbų, tai yra siekė pelno, todėl sutiktina su atsakovės atstovės argumentais, jog esant situacijai, kuomet panaudos sutarties sudarymas iš esmės buvo naudingas tik ieškovei, todėl netesybų nustatymas, negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis juridinio asmens tikslams. Ieškovo atstovė teismo prašė remtis Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriose S. K. nurodė, jog įmonė lėšų neturėjo, tačiau minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl teismas ja remtis kaip prejudiciniu faktu, neturi pagrindo. Be to teismo vertinimu, tai, kad bendrovė siekė gauti pelno ir turėjo apyvartinių lėšų patvirtina atsakovės sklype atlikti darbai, kurių vertė 17000 Eur; pargabenta vėjo jėgainė, kurios vertė 110000 Eur. Sklypas buvo realiai siekiamas naudoti bendrovės ūkinei-komercinei veiklai; be to duomenų, jog ginčo sandorio sudarymo laikotarpiu, įmonės finansinė padėtis būtų tokia, jog įmonė realiai būtų negalėjusi mokėti delspinigių, nėra; priešingai iš teismui pateikto 2015 m. gruodžio 31 d. balanso, sudaryto 2016 m. balandžio 29 d. ir pelno nuostolio ataskaitos matyti, jog 2015 m. įmonė veikė pelningai, bankroto byla iškelta tik 2017 m. sausio mėnesį. 2015 m. sausio 1 d.-2016 m. balandžio 30 d. žiniaraštis patvirtina, jog 2014 m. gruodžio 31 d. skola UAB „Dumesta“ ir ko akcininkei I. T. 81093,69, 2015 m. kovo 19 d. apmokėta 23643; 2015 m. balandžio 29 - 20000 Eur; 2015 m. gegužės 6 d. -25000 Eur; kredito likutis 36600, 69 Eur. Tačiau 2015 m. užbaigti pelningai. Iš teismui pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „Dumesta“ ir ko nuo 2007 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. viena iš veikos rūšių elektros paskirstymas ir pardavimas, veiklos kodas 40.13, ko ir buvo siekiama sudarant panaudos sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, jog ieškovės atstovė neįrodė, jog ginčijamas susitarimas prieštarauja bendrovės pagrindiniam tikslui siekti pelno ir joks vidutiniškai protingas ir rūpestingas įmonės vadovas nesudarytų tokio sandorio juridinio asmens vardu.

32Dėl atsakovės nesąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nepaneigus kitos sandorio šalies sąžiningumo prezumpcijos, privataus juridinio asmens sudarytas sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu. Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai). CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje LAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ v. UAB „Šklėriai“, bylos Nr. 3K-3-462/2012). Šioje byloje nustatyta, jog šalys ginčo sandoriu realiai įgijo civilines teises ir pareigas, atitinkančias ginčo sandorio teisinę prigimtį, todėl akivaizdu, jog atsakovė negali būti laikoma nesąžininga. Iš ieškovės vardu ginčo laikotarpiu veikusio vadovo trečiojo asmens S. K. aukščiau aptartų veiksmų, siekiant įgyvendinti vėjo jėgainės statybas, įmonei veikiant pelningai, atsakovės išreikšta valia dėl delspinigių, nesudaro pagrindo teismui vertinti, jog atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad toks šalių susitarimas prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams.

33Dėl ginčijamu sandoriu pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo metu bendrovei yra iškelta bankroto byla, kurios vienas iš esminių tikslų yra užtikrinti tai, kad kiek įmanoma labiau būtų patenkinti bendrovės kreditorių, o taip pat ir pačios bendrovės interesai. Tokio tikslo pasiekimui yra būtinas operatyvus bendrovės turto masės atkūrimas, t. y. turto, kuris buvo nesąžiningai, pažeidžiant tiek kitų bendrovės kreditorių, tiek pačios bendrovės interesus, perleistas kitiems asmenims, susigrąžinimas. Teismas visiškai pritaria atsakovės atstovės argumentams, jog šiuo atveju esant situacijai, kuomet sklypas nėra sutvarkytas, parengta sklypo atstatymo sąmata, jog sklypo atstatymui reikalinga 142317,01 Eur; tai, jog sklypas nesutvarkytas patvirtino ir pati bankroto administratoriaus atstovė, ir į bylą pateiktas 2017-01-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; atsakovės kreditoriniai reikalavimai dėl delspinigių bankroto byloje pritaikius senatį patvirtinti 7300 Eur sumai, ir nors 2017-10-26 nutartis apskųsta ir nėra įsiteisėjusi, tai nepaneigia fakto, jog atsakovei dėl delspinigių kreipusis tik iškėlus bankroto bylą, tai yra bankroto administratoriui pareiškus reikalavimą 2017-03-16, dėl ko delspinigiai galimi priteisti už 6 mėnesius o bankroto bylos iškėlimas nutraukia netesybų skaičiavimą, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. vasario 9 d., todėl realiai susidaro 146 dienos už kurias galimi delspinigiai; taigi tokia faktinė situacija akivaizdžiai ir toliau pažeidžia atsakovės interesus, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad dėl ginčo sandorio būtų pažeidžiami bendrovės interesai, o tame tarpe ir viešasis interesas. Minėta, jog ginčo sandorio sudarymo metu bendrovės veikla nebuvo nuostolinga, nutraukus panaudos sutartį, bendrovė ir toliau atliko vėjo jėgainių statyboms būtinus atlikti darbus ir juos apmokėjo, bankrotas iškeltas 2017 m. sausio 30 d., todėl nėra pagrindo išvadai, jos atsakovė galėjo žinoti, jog ginčo susitarimu nustatytos netesybos pažeistų bendrovės teises ir teisėtus interesus.

34Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog yra nėra būtinųjų sąlygų susitarimą dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinti negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu.

35Be to tokiu atveju pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, tai yra paliekant galioti 2015 m. kovo 12 d. šalių pasirašytą panaudos sutartį, būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. 3K-7-262/2010), tačiau tokių prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu, nenustatyta.

36Dėl restitucijos taikymo

37Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju, pripažinus, jog ginčijamas 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo atitiko sutarties šalių valią ir nenustačius šio sandorio negaliojimo ieškovės atstovo ieškinyje nurodytais pagrindais, restitucijos taikymas nesprendžiamas.

38Dėl senaties taikymo

39Atsakovės atstovė prašė teismą taikyti senatį. Nurodė, kad administratorius apie ginčo sandorį sužinojo 2017 m. kovo 17 d., kuomet buvo pateiktas kreditorinis reikalavimas prie kurio pridėtas 2015 m. rugpjūčio 3 d. susitarimas dėl panaudos sutarties nutraukimo. Ieškinys dėl sandorio nuginčijimo teismui pateiktas 2017 m. lapkričio mėnesį, taigi 6 mėnesių terminas baigėsi 2017 m. rugsėjo 17 d.

40Ieškovo atstovė prašo netaikyti senaties, kadangi 2017 m. birželio 12 d. bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija terminas sandorių ginčijimui pratęstas 6 mėnesiams.

41Įmonės bankroto atveju yra nustatytas specialus bankrutuojančios įmonės reikalavimų pareiškimo teisme teisinis reglamentavimas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bankrutuojančios įmonės administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos turi patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

42Bankroto administratoriaus atstovė pripažino, jog ginčo susitarimą gavo kartu su I. Ž. kreditoriniais reikalavimais. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad bankroto administratoriui 2017 m. kovo 17 d. siųsti minėti dokumentai, bankroto administratorius 2017 m. kovo 22 d. patvirtino šio laiško gavimą, todėl laikytina, kad vėliausia sužinojo 2017 m. kovo 22 d., taigi 6 mėnesių terminas, kuomet bankrutuojančios įmonės administratorius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos turi patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, baigėsi 2017 m. rugsėjo 22 d., ieškinys teisme gautas 2017 m. lapkričio 15 d. Nors bankroto administratorius nurodė, kad 2017 m. birželio 12 d. bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija terminas sandorių ginčijimui pratęstas 6 mėnesiams, tačiau rezoliucijos pagrindas bankroto administratoriaus prašymas pratęsti terminą dėl to, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Dumesta“ ir ko ūkinės finansinės veiklos ikiteisminio tyrimo byloje ir visi dokumentai perduoti tyrėjai, todėl jis neturi galimybės patikrinti BUAB „Dumesta“ ir ko sudarytus sandorius ir pateikti ieškinius teismui dėl galimai padalytos žalos. Tačiau bankroto administratorius teisme patvirtino, jog apie susitarimą jis sužinojo nuo atsakovės kreditorinių reikalavimų gavimo, o ikiteisminis tyrimas, kuris vyksta, nėra susijęs su ginčo dalyku; pripažįsta faktą, jog ginčo originalus susitarimas bankroto administratoriui buvo pateiktas atsakovės kartu su prašymu dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

43Įvertinus tai, jog įstatymų leidėjo valia, administratoriaus sužinojimas apie sandorius siejamas būtent su dokumentų apie juos gavimu, o ne su kitomis aplinkybėmis ir nesant prašymo atnaujinti senaties termino, darytina išvada, kad senaties terminas suėjo 2017 m. rugsėjo 22 d., o ieškinys teisme gautas 2017 m. lapkričio 15 d., todėl šiuo atveju taikant senatį yra ir savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti dėl senaties. Be to net ir teismui įvertinus aplinkybę, jog bankroto administratorius bankroto byloje teikė priešieškinį dėl ginčo dalyko, tačiau iš LITEKO matyti, jog priešieškinys Kauno apygardos teismui pateiktas 2017 m. spalio 26 d., kuris 2017-11-06 nutartimi atsisakytas priimti kaip neteismingas.

44Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

45Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93str. 1 d.).

46Atsakovė prašo priteisti 950 Eur už advokato paslaugas ir 60 Eur už vykimą į du teismo posėdžius. Į bylą atsakovės atstovė pateikė duomenis, jog atsakovė už teisines paslaugas sumokėjo 950 Eur; į bylą pateiktas 2018 m. sausio 10 d. kuro kvitas 30,74 Eur, automobilio BMW registravimo liudijimas ir atstumo skaičiuoklė.

47Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. V. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-381/2013). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

48Atsižvelgiant į tai, jog į bylą pateikti įrodymai dėl 950 Eur už advokato paslaugas išlaidų apmokėjimo, šioje dalyje prašymas tenintinas visiškai. Atsakovė prašo priteisti 60 Eur už kurą. Pagal automobilio techninius duomenis, atsakovės atstovės nurodyto automobilio vidutinės kuro sąnaudos 5,1 (5.3) l/100 km, žiemos metu + 10 procentų prie vidutinės normos, kontrolinė (bazinė) kuro sąnaudų norma yra 5,80 l/100 km, pagal pateiktą teismui atstumą, kelionė iš Vilniaus į Marijampolę yra 141 km, važiuota į du posėdžius, viso nuvažiuota 564 km, kuro sunaudota kelionėje 33 l, kuro kaina sprendimo priėmimo metu skaičiuojama 1,023 Eur, todėl kelionės išlaidos sudaro 33,76, dėl ko prašymas tenkintinas iš dalies ir priteistina 33,76 Eur už kurą. Viso priteistina 983,76 Eur atsakovei iš ieškovo administravimui skirtų lėšų. Šioje byloje susidarė 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš ieškovės valstybei.

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

Nutarė

50ieškovo ieškinį atmesti.

51Priteisti iš ieškovo BUAB „Dumesta“ ir ko, juridinio asmens kodas 300028305, atsakovei I. Ž., asmens kodas ( - ) 983,76 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, išmokant jas iš ieškovo administravimui skirtų lėšų.

52Iš ieškovo BUAB „Dumesta“ ir ko, juridinio asmens kodas 300028305, valstybei priteisti 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5060).

53Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sandorio sudarymo... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2017-01-30 Kauno apygardos teismas nutartimi... 6. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovei... 7. Trečiasis asmuo S. K. atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad jis... 8. Ieškovės atstovė teisme prašė ieškinį tenkinti visiškai, taikyti... 9. Prašo netaikyti senaties, nes bankroto bylą nagrinėjančios teisėjos 2017... 10. Atsakovės atstovė teisme nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas... 11. Trečiasis asmuo prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad visam... 12. Liudytojas R. Ž. parodė, jog buvo sudaryta panaudos sutartis, o kadangi ją... 13. Ieškinys atmestinas. ... 14. Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta,... 15. Dėl susitarimo dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo tariamu... 16. Situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja... 17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo... 18. Be to turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo... 19. Nagrinėjamu atveju ginčijimas panaudos sutarties nutraukimas, todėl teismo... 20. Dėl nurodytų aplinkybių, teismo vertinimu logiška, jog ieškovei,... 21. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti... 22. Bankroto administratoriaus atstovė nurodė, jog ginčo sandorio šalių valia... 23. Panaudos sutarties samprata pateikta CK 6.629 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią... 24. Atsakovės atstovė nurodė, kad delspinigiai buvo pasirikti kaip skatinimo... 25. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant ginčijamą 2015 m.... 26. Dėl Sutarties pripažinimo prieštaraujančia juridinio asmens veiklos... 27. Antrasis pagrindas, kuriuo remdamasis, ieškovas reikalauja 2015 m. rugpjūčio... 28. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK1.82 straipsnio... 29. Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymėjęs, jog tam, jog privataus juridinio... 30. Dėl ginčijamo sandorio prieštaravimo bendrovės tikslams. Iš Lietuvos... 31. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nutraukdama panaudos sutartį,... 32. Dėl atsakovės nesąžiningumo, sudarant ginčijamą sandorį. Teismų... 33. Dėl ginčijamu sandoriu pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Šiuo metu... 34. Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada,... 35. Be to tokiu atveju pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją,... 36. Dėl restitucijos taikymo... 37. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo... 38. Dėl senaties taikymo... 39. Atsakovės atstovė prašė teismą taikyti senatį. Nurodė, kad... 40. Ieškovo atstovė prašo netaikyti senaties, kadangi 2017 m. birželio 12 d.... 41. Įmonės bankroto atveju yra nustatytas specialus bankrutuojančios įmonės... 42. Bankroto administratoriaus atstovė pripažino, jog ginčo susitarimą gavo... 43. Įvertinus tai, jog įstatymų leidėjo valia, administratoriaus sužinojimas... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ... 45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 46. Atsakovė prašo priteisti 950 Eur už advokato paslaugas ir 60 Eur už vykimą... 47. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, ar išlaidos... 48. Atsižvelgiant į tai, jog į bylą pateikti įrodymai dėl 950 Eur už... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 50. ieškovo ieškinį atmesti.... 51. Priteisti iš ieškovo BUAB „Dumesta“ ir ko, juridinio asmens kodas... 52. Iš ieškovo BUAB „Dumesta“ ir ko, juridinio asmens kodas 300028305,... 53. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno...