Byla 1-18-549/2018
Dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

1Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Silvai Bertašiutei, Leokadijai Vaitilavičienei, Ingridai Šakickienei, dalyvaujant prokurorams Jolantai Sarpalienei, Raimundui Galdikui, nukentėjusiajam R. K., jo atstovui advokatui Vytautui Agintui, specialistui V. P., kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokatui Dariui Kurpavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2V. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Kretingoje, gyvenantis ( - ), Palanga, deklaruojantis gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje adresu: ( - ); vedęs, Lietuvoje nedirbantis, dirbantis Didžiojoje Britanijoje įmonėje „( - )“ projektų vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

3Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą

Nustatė

4V. M. kaltintas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

5t.y. V. M. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val. 10 min., kelyje Klaipėda – Liepoja 35, 79-ame kilometre, vairuodamas UAB „Rentis“ priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. ( - ) dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, prieš keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nei vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti ir, išvažiuodamas iš kelio, nedavė kelio kitiems juo važiuojantiems eismo dalyviams ir susidūrė su jį lenkiančiu motociklu „Yamaha YZF-R1“, valstybinis numeris ( - ) , kurį vairavo R. K., kuriam dėl galvos sumušimo, kairiojo žastikaulio didžiojo gumburo skeveldrinio lūžimo, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimo bei I piršto distalinės falango lūžimo su daline amputacija, kairio kelio sąnario vidinio menisko plyšimą, dėl ko 2016-10-06 R. K. operuotas, pašalinta plyšusi menisko dalis, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

6Šiais neatsargiais veiksmais V. M. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir 103 p. (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

7Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m. birželio 18 d., vakarop – apie 17 val., su šeima, išnuomotu automobiliu „Volkswagen Passat“, važiavo iš Palangos link Monciškių, keliu „Klaipėda-Liepoja“. Vairavo jis. Priekyje sėdėjo žmona I. M., gale – sūnus K. M.. Važiuojant keliu, keletas mašinų buvo sustoję kelkraštyje ir tai sudarė kliūtį, kuri jam neleido laiku įsukti į Monciškių keliuką, turėjo jas apvažiuoti. Važiavo 80/90km/val greičiu, pastebėjo keliuką, bet jis buvo per mažas, tada pamatė kitą. Apsižiūrėjo, kad maždaug 50-60 metrų atstumu už jo važiavo mašinų kolona. Iš anksto pasižiūrėjęs ar nėra mašinos iš galo, įjungė posūkį į kairę, sumažino greitį nuo 70 km per valandą iki 5 km ir atliko posūkio manevrą į keliuką, kad galėtų apsisukti ir sugrįžti į Monciškes. Iš priekio arti atvažiuojančių mašinų nebuvo, o pakui jį buvo automobilis už maždaug 50 m. Už to automobilio buvo automobilių kolona – keli automobiliai nedideliais atstumais viena nuo kitos, jo automobilis buvo atitrūkęs nuo jų. Posūkį įjungė maždaug prieš 50 m iki manevro vietos. Posūkio metu jo greitis buvo 5-3 km/val., panašiai kokiu greičiu eina žmogus, visiškai nebuvo sustojęs, tik pristabdęs. Įsitikinęs, kad yra įsijungęs posūkio signalą ir kad nieko arti nėra, darė manevrą – kirto ašinę liniją ir pajuto smūgį. Iš kur atsirado motociklai, nematė. Motociklas atsirado jam iš kairės pusės, iš priešpriešinės pusės. Motociklas priekiu atsitrenkė į jo dureles, peršoko kapotą ir atsitrenkė į medį. Motociklas važiavo apie 150km/val. greičiu – tai sprendžia iš smūgio stiprumo. Jeigu jo būtų buvęs mažas greitis, būtų galėjęs sustabdyti. Tai žino, nes jis pats turi teisę vairuoti motociklą. Po to matė, kad privažiavo daugiau motociklų. Nukentėjusiojo draugas motociklu apvažiavo iš dešinės. Oras tą dieną buvo geras – saulėta, matomumas geras. Prieš įvykio vietą, keletą kilometrų kelias buvo tiesus, matomumas – mažiausiai – kilometras. Gali plane (1 t., b.l. 35) parodyti susidūrimo vietą (teisėja ją schemoje pažymi ženklu „X“). Po smūgio jo automobilis sustojo ir jis leido jam nuriedėti, kad nesukeltų spūsties kitiems eismo dalyviams. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Kaltės nepripažįsta, nes atliko visus veiksmus, kuriais įspėjo visus, už jo važiuojančius, kad darys posūkį į kairę.

8Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat nepripažino savo kaltės, iš esmės analogiškai nurodė įvykio aplinkybes (2 t., b.l. 64-66, 83).

9Nukentėjusysis R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželio 18 d. apie 17 val., kelyje Palanga-Liepoja, važiavo vienas motociklu „Yamaha“, iš paskos važiavo dar du motociklai: V. J. ir I. V. su keleiviu – N. J.. Važiavo leistinu greičiu – apie 90 km/val. Privažiavus Monciškių sankryžą, pasivijo mašinų koloną, kuri važiavo žymiai lėčiau nei jie apie – 50-60 km per valandą greičiu, todėl įsitikinęs, kad nėra kliūčių, parodė kairį posūkį, nežymiai sulėtino greitį, riedėjo laisva eiga, nestabdė, po to vėl padidino iki 90 km ir pradėjo lenkti koloną – iki susidūrimo aplenkė gal 4 mašinas. Kiek tiksliai kolonoje buvo mašinų, neprisimena, gal 5 mašinos, atstumai tarp jų nebuvo vienodi, bet daugmaž tolygūs. Bendro visos kolonos ilgio nurodyti negali. Lenkdamas išėjo į priešpriešinio eismo juostą. Tarp mašinų buvo nedideli tarpai, apie 15 m, todėl saugiai sugrįžti į savo juostą mašinų kolonoje nebuvo saugu. Lenkdamas koloną, pravažiavo apie 100 m, gal daugiau, priešingo eismo juosta. Jo draugai motociklais važiavo jam iš paskos – V. J. už jo, o I. V. už J., jie buvo už jo nedideliu atstumu. V. M. automobilis važiavo arčiau dešinės kelio pusės, toks įspūdis, kad jis įpratęs važiuoti kita eismo juosta arba pasiruošęs manevrui. Tada nesuprato, kodėl šis jo nematė. Negali nurodyti atstumo iki kelio vidurio linijos, gal 1 m – tik šis automobilis buvo dešiniausiai iš visos važiavusios automobilių kolonos. Kai su juo susilygino – posūkio signalo nematė. Iš anksto automobilis nestabdė, stabdė momentiškai, prieš pat posūkį. Trenkėsi į V. M. automobilio priekį – šoną vairuotojo pusėje – tarp durelių ir kapoto. Jie važiavo 90km/val. Jeigu jo greitis būtų buvęs didelis, būtų visi susidūrę. J. truputį prasuko pro mašiną, o trečias iš paskos jam važiavęs tikriausiai spėjo susistabdyti, nes nepakliuvo. Automobiliai neatsitrenkė, nes jie važiavo lėtai– apie 50km/val.. Nespėjo sureaguoti, todėl nėra jokio stabdymo žymės. Negali būti, kad automobilis važiavo 3-5 km/h greičiu prieš manevrą. Iki smūgio žiūrėjo į spidometrą – tad šiek tiek sulėtino – iki 80-85km/h, motociklo greitis galėjo svyruoti vienu-dviem km.

10Civilinis ieškinį sudaro neturtinė žala 20 tūkst. eurų sumai ir turtinė – 2570 Eur. Nuo 2016-06-18 iki šiol yra nedarbingas ir neaišku, kiek tai tęsis, gali reikėti tvarkytis dokumentus dėl neįgalumo. Nustatytas 30 proc. netektas darbingumas, bet tai dar ne galutinis, gydymas tebesitęsia. Pilnai nevaldo rankos – dešinės rankos dviejų pirštų, kairio peties funkcijos neatsistatė, taip pat kairės kojos kelias, neskaitant galvos skausmų. Buvo atliktos penkios operacijos, iki šiol ir dar ne viskas padaryta. Neįgalumo dar nenustatė, liepė atlikti papildomus tyrimus. Po šio įvykio neteko mylimos moters, su kuria draugavo apie 3 metus iki įvykio – ji jį paliko, pamačiusi avarijos pasekmes. Neteko pajamų, nežino kada jas atgaus, vaistams daug pinigų išleista, automobilį vairuoja su baime, motociklo visai nevairuoja. Dėl turtinės žalos – nei kaltinamasis, nei draudimas žalos neatlygino. Gali atlyginti tiek, kiek įvertino draudimas: 2070 Eur iš „Ergo“ ir iš kaltinamojo dalį turtinės – 500 Eur. Jo vairavimo stažas 15 metų, turi visas kategorijas. Iki įvykio dirbo UAB „S.“, buvo neseniai ten įsidarbinęs, todėl atlyginimas bandomuoju laikotarpiu buvo tik minimalus, vėliau būtų kilęs. Darbdavys sakė, jeigu niekas nepasikeis – jį atleis iš darbo, kadangi neatitiks sveikatai keliamų reikalavimų. Išmokos buvo 100 eurų kas mėnesį. Finansiškai padeda tėvai, draugai. Iki šiol reikalingi vaistai nuo skausmo ir raminantys. Neįsivaizduoja, kas bus ateityje – kas priims į darbą, turint tik 70 proc. darbingumą. Pagal profesiją yra mechanikas, turi profesinį išsilavinimą. Dirbo ne tik su klientais, dar dirbo kaip mašinos operatorius-prižiūrėtojas, dabar miško technikos jau nebesuvaldys. Darbo ieškojo, bet kai pasako kokia sveikata, pasiūlymų nesulaukia. UAB „B.“ transporto įmonė yra paskutinė įmonė, į kurią kreipėsi. Iš darbovietės nėra atleistas, bet domisi savo ateitimi. Draugai, tėvai – visi sako, kad pasikeitė po tos nelaimės – nebėra tas žmogus, koks buvo. Motociklą vairuoja nuo 2012 m., o vairuotojo stažas – 15 metų. Administracinių nuobaudų dėl kelių eismo taisykles yra gavęs – už tai, kad kalbėjo telefonu, bet kad būtų baustas už greitį, vairuojant motociklą – nepamena.

11Liudytojas N. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju R. K. yra pažįstami, susipažino per kitą draugą, o kaltinamojo V. M. nepažįsta. Tą dieną susitiko Kretingoje, prie I. V. namų. Šis turi motociklą. Kadangi Šventojoje buvo baikerių šventė, nutarė važiuoti ten. Jis sėdo ant I. V. motociklo kaip keleivis, nes neturi teisės vairuoti motociklo, nemoka ir negali vairuoti, bei išvažiavo. Viskas įvyko už Monciškių. Važiavo trimis motociklais. R. K. važiavo priekyje, po to V. J. su savo motociklu, o jie – paskutiniai, jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Viskas įvyko už Monciškių. Buvo didelė eilė mašinų – apie 10. Jie važiavo iš paskos, greitis galėjo būti iki 100 km/h lenkimo metu, o šiaip – važiavo apie 70-80km/h. Nematė spidometro, bet galimai, kad kai privažiavo prie mašinų, pažvelgė į spidometrą. Vairuotojo neklausė ir jis nesakė, kokiu greičiu važiuoja. Du motociklai važiavo vienas paskui kitą. Tarp mašinų, kurios važiavo kolonoje, atstumai nebuvo dideli, motociklas nebūtų saugiai tilpęs į tarpą tarp jų. Kai jie su Venskumi pradėjo lenkti, motociklai važiavo vienas nuo kito panašiu atstumu: maždaug toks, kad į tarpą tilptų kokie 6 automobiliai. Dabar nelabai viską tiksliai pamena, pirminiuose parodymuose viskas yra tiksliau.

12Nematė, kokie buvo motociklininko veiksmai. Tiek jų motociklas, tiek kiti, lenkiantys kolona motociklai, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, važiavo juostos viduriu. Perskaičius ištrauką iš liudytojo parodymų, (1 t., b.l. 159-160), paaiškino, kad galimai jie važiavo vienas paskui kitą. Paties susidūrimo nematė, nematė su kokiu automobiliu R. K. susidūrė, taip pat nematė ar automobilis rodė posūkį. Kurioje vietoje įvyko susidūrimas schemoje negali parodyti. Mano, kad motociklas pakilo į viršų. Kai įvyko pirmojo motociklo susidūrimas, jiems buvo laiko susistabdyti, o J. – ne, nes jis buvo prie pat jų. Saulė jiems švietė iš nugaros pusės, matomumas buvo geras. Po įvykio matė, kad nukentėjusysis nesiorientavo aplinkoje. Su nukentėjusiuoju draugai nebuvo, iki įvykio buvo tik pažįstami, tačiau šis draugavo su Ignu ir V. J., žino, kad nukentėjusysis turėjo draugę, vardu Rasa – yra juos vieną kartą matęs kartu. Po įvykio su nukentėjusiuoju bendravo, kalbėjosi apie viską, žmogus tapo užsidaręs, su pinigais sunku, reikėjo padėti.

13Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas iš esmės davė analogiškus, tačiau išsamesnius parodymus. Nurodė, jog matė, kad darant lenkimą, priekyje važiuoja R. K., jam iš paskos važiuoja V. J. ir staiga į priešpriešinę eismo juostą įvažiuoja juodos spalvos lengvasis automobilis „Volkswagen Passat“, kuris iš automobilių kolonos darė posūkį į kairę ir užkirto kelią R. K., kuris savo motociklu trenkėsi į šio automobilio vairuotojo dureles ir pakilo į viršų. Visa tai įvyko kelio priešpriešinės eismo juostos viduryje, o ne kelkraštyje ar ties kelio žymėjimo ženklais (skiriančius eismo kryptis). Suprato, kad įvyko avarija, buvo stipriai šokiruotas, kad net nebematė kaip viskas vyko toliau. Beveik tuo pačiu metu, kai R. K. vairuojamas motociklas susidūrė su automobiliu, V. J. staigiu manevru šį automobilį apvažiavo iš dešinės pusės taip išvengdamas susidūrimo. Po transporto priemonių susidūrimo, automobilio kolona sustojo kelio dešinėje pusėje. Jis taip pat sustojo kelkraštyje. Automobilis po susidūrimo buvo sustojęs toje pačioje vietoje, kur ir įvyko susidūrimas, t.y. priešpriešinio eismo juostos viduryje, o tik atvykus policijos pareigūnams, jis buvo pavarytas nuo kelio važiuojamosios dalies į kelkraštį, bet nežino, kodėl jis buvo pastatytas žolyne. Motociklas buvo dar toliau nuo automobilio, žolyne, o už jo, dar toliau žolyne, buvo R. K., kuris gulėjo po egle. Buvo suprantama, kad jo kritimą sulaikė medžio šakos. Priėjęs prie R. K., pamatė, kad jis yra sąmojingas, jo prašymu nuėmė jam šalmą. Kažkas iš esančių žmonių kvietė medikus, nes buvo girdėti jų šūkavimai, kad medikai atvyks už 20 minučių. R. K. išvežė medikai, po to savo darbą šioje vietoje atliko policijos pareigūnai. Šiame kelio ruože, kur įvyko avarija, kelio žymėjimo ženklai yra punktyrinė juosta, t.y, lenkimas šioje vietoje yra galimas. Trumpų punktyrinių juostų kelio žymėjime, skiriant eismo kryptis, nebuvo, toks žymėjimas buvo tik kelkraščio žymėjime, kur yra įvažiavimas į šalutinius keliukus. Įvykis buvo apie 17.10 val., saulė jau buvo daugiau vakarinėje dalyje, abejose kelio pusėse yra miškas, dėl ko kelias buvo šešėlyje. Jiems, vairuotojams, saulė nešvietė į akis ir neakino, negalėjo būti jokių saulės atspindžių nuo automobilių apdailos detalių ar veidrodėlių, žibintų. Avarija įvyko greitai. Jis tikrai nematė, ar automobilis jau buvo įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir taip užkirsdamas kelią R. K. vairuojamam motociklui, buvo įjungęs kairės pusės posūkio žibintus. O būdamas šokiruotas matyto vaizdo, į tai ir vėliau neatkreipė dėmesio. (b.t. 1, b.l. 159-160).

14Liudytojas I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. K. yra kaimynai, nuo vaikystės – draugai. Su kaltinamuoju nebuvo pažįstamas. Įvykio datos ir laiko tiksliai neatsimena – buvo motociklų sezono atidarymas, motociklu „Suzuki -16“ su N. J. važiavo į Šventąją. Vairavo jis. Kartu važiavo R. K. ir V. J.. Važiavo naujuoju keliu į Šventosios pusę. Įvykis įvyko už sankryžos. Pirmas važiavo Rolandas, antras – Vaidotas, o jis – paskutinis, atstumas tarp jų – per kelias mašinas, gal apie 50 metrų – negali tiksliai pasakyti. Jie lenkė automobilių koloną, kurios greitis buvo nedidelis, apie 70 km/h. Darė lenkimo manevrą visi: pirmas - Rolandas, antras – Vaidotas ir jis. Ten leistinas greitis 90 km/val. Lenkė visą koloną, nes aplenkinėti kiekvieną mašiną nebuvo galima – per maži atstumai tarp jų: 3-4 metrai, daugiausiai – 6-8 metrai. Lenkdami išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Kai lenkė, važiavo 90 km/val. greičiu, tą užfiksavo: kai privažiavo prie jų, tokį greitį rodė jo spidometras. Matė, kad juoda mašina pasitraukė į dešinį kraštą ir darė apsisukimo manevrą į kairę. Tas automobilis buvo kolonoje pirmas, tamsios spalvos, kiti automobiliai buvo truputį nuo jo atsilikę – 10-15 metrų, nežino tiksliai kiek. Tai buvo paskutinis automobilis, kurį jiems reikėjo aplenkti. Automobilis buvo dešiniau apie 1 metrą, savo eismo juostos pusėje, matyt ruošėsi manevrui. Mašinų kolona važiavo juostos centru. Nukentėjusysis važiavo priešpriešinės eismo juostos viduriu. Automobilis nerodė jokio signalo – sukosi ir tiek. Neatkreipė dėmesio, kad būtų stabdęs. Įvykį matė iš 50-70 metrų atstumo. Jo regėjimas geras, vairuoja be akinių. Saulė neakino, nereikėjo specialių akinių. Kai kaltinamasis sukosi į kairę, Rolandas atsitrenkė į tą automobilį. Kai automobilis ir R. K. buvo šalia vienas kito, R. K. dar bandė mestis į kairę pusę. Susidūrimo nebuvo įmanoma išvengti. Automobilis nuriedėjo į kelkraštį, J. pravažiavo pro pat mašiną, o jis sustabdė.

15Po įvykio, matė pusiau asfaltuotą keliuką, kuris atrodė kaip įvažiavimas. Po įvykio jis sustojo apie 15-20 m atstumu nuo to keliuko. Stabdė abiem būdais: galiniu ir priekiniu, stabdymo žymių neliko, nes greitis buvo nedidelis. Kitų motociklų greitis irgi nebuvo didelis, nes atstumai tarp jų buvo nedideli. Jų greitis negalėjo būti 150 km/val, nes tada visi būtų į tą mašiną atsitrenkę. Apklaustas po įvykio viską geriau atsiminė. Motociklą vairuoja 12 metų, tačiau vairuotojo pažymėjimą turi antri metai. Už jo ant motociklo sėdėjo N. J., jis po įvykio buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, nuėmė šalmą, jis pats nepadėjo. Nukentėjusiajam po to padėjo kuo galėjo – važiavo į ligoninę lankyti, duodavo pinigų kiek galėdavo, po 50-100 Eur. Po to įvykio R. K. tapo nebe toks žmogus, koks buvo anksčiau, neteko draugės Rasos, nieko nebenori, mažai bendrauja, pasisveikina ir tiek. Kiek žino, nukentėjusysis dirbo kažkur prie miškų. Nemano, kad jis turi galimybę dirbti – tiek operacijų atlikta, iki šiol nevaldo rankos,.

16Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas iš esmės davė analogiškus parodymus, tik parodė, kad automobilis po susidūrimo iš karto nuriedėjo į žolyną, kitoje eismo krypties pusėje, kelio viduryje jis nebuvo sustojęs (1 t., b.l. 164-165).

17Teisiamajame posėdyje liudytojas K. M. - kaltinamojo sūnus, parodymus duoti sutiko. Parodė, kad jis automobilyje sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, vairavo tėtis, o mama sėdėjo galinėje sėdynėje. Važiavo iš Palangos link Šventosios, apie 70-80 km/h greičiu. Apie greitį sprendžiu iš to, nes jiems reikėjo pasukti į Monciškių gatvę, kadangi ją pravažiavo, tai važiavo lėčiau toliau, kol rado tinkamą vietą pasukti – girdėjosi, kad įjungtas posūkio signalas. Radijas buvo įjungtas, bet labai tyliai. Jis pastebėjo, kad priekyje mašinos nebuvo, o už jų buvo didelis tarpas iki kitų automobilių, apie 50-60 metrų. Iš įpročio pasižiūrėjo atgal pro mašinos stiklą – tuo momentu jokio motociklo nematė. Kai buvo įjungtas posūkio signalas, prilėtino greitį ir suko į keliuką, tada pajuto smūgį į automobilį tėčio pusėje – išsiskleidė pagalvė. Pamatė motociklą, vairuotojo nematė. Jiems iš paskos važiavę automobiliai suspėjo sustabdyti. Iš paskos tam motociklui dar važiavo kiti motociklistai. Prieš sukant, buvo atsisukęs ir žiūrėjo atgal, tačiau motociklų nematė, jų garso negirdėjo, ar girdėjo tiksėjimą, nebepamena. Motociklą pamatė tik po įvykio. Prieš sukant į kairę, jokių manevrų nebuvo – prilėtino ir tada suko į kairę. Ar buvo automobilis prieš sukantis sustojęs, neprisimena. Schemoje negali parodyti, kurioje vietoje įvyko susidūrimas, nes nepamena, tik žino, kad tai įvyko kitoje eismo juostoje. Jam atrodė, kad buvo sukimas į kairę, nes kai susidūrė, buvo toje juostoje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duoti parodymai iš esmės analogiški (1 t., b.l. 171-172).

18Teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. - kaltinamojo žmona, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad su vyru ir sūnumi važiavo automobiliu Volkswagen Passat iš Palangos link Šventosios, vairavo vyras. Važiuojant, saulė buvo iš kairės pusės. Važiavo apie 80-90 km/val. –kartais pažiūrėdavo į spidometrą. Jiems reikėjo važiuoti į Monciškės gatvę, pamatė, kad pravažiavo, todėl reikėjo apsisukti, ieškojo kur. Už jų buvo mašinų kolona, jie buvo pirmi, ten leidžiamas greitis 90 km/val., o priešais, toliau, buvo vienas automobilis. Ji sėdėjo gale. Prieš sukant, automobilis greitį sulėtino – tai jautėsi, išgirdo įjungtą posūkio signalą – pypsėjimą. Sustoję nebuvo, tik pristoję, koks tuo metu buvo greitis – nežino. Ar kitos mašinos tuo momentu, kai vyko apsisukimas, priartėjo prie jų – negali pasakyti. Keliukų buvo iš kairės ir iš dešinės, ji nežinojo, į kurią pusę jiems reikės sukti. Mašina judėjo daugiau kaire puse. Jie beveik buvo įsukę į tą keliuką, kai pajuto smūgį – kažkas lyg tai praskrido, o vyras sakė „iš kur jis čia?“. Ji negirdėjo jokio motociklo garso.

19Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos parodymai iš esmės analogiški (1 t., b.l. 168-169).

20Liudytoja S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį žino iš įvykio. Kadangi įvykis buvo seniai, todėl prašo remtis jos raštu duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes neprisimena visų detalių. Važiavo Liepojos kryptimi, į Šventąją baltu džipu, valst. numeris ( - ) buvo apie 16-18 val., saulė leidosi. Kaltinamojo automobilis nuo jos buvo trečias-ketvirtas, jis važiavo pirmas, prieš ją važiavo džipas – tamsios spalvos aukštas automobilis, atrodo Honda Civic, o tarp jos ir kaltinamojo automobilio galėjo būti dar du automobiliai. Ji vairavo, o su ja važiavo sūnus L. V., kuris sėdėjo šalia. Greitis buvo nedidelis – galėjo būti apie 50 km/val, atstumas nuo kito automobilio iki jos galėjo būti apie 20 metrų. Kaltinamasis važiavo prieš ją. Patį susidūrimo momentą matė labai gerai – prieš susidūrimą – maždaug metro, pusantro metro atstumu, priešpriešinėje eismo juosta pralėkė motociklas, ne kitos juostos viduriu, bet arčiau jos automobilio. Matė automobilį sukant į kairę ir tuo metu motociklininkas trenkėsi į automobilį ir skrido. Viskas vyko labai greitai ir ji mano, kad tas susidūrimas galėjo vykti maždaug kelio centre, šiek tiek kairiau – gal vaikinas, kuris vairavo motociklą, dar mėgino prasukti (Liudytoja pažymėjo žvaigždute, jos nuomone, susidūrimo vietą schemoje (I t. b.l. 35). Mano, kad motociklo greitis buvo didesnis už leistiną, ten leistinas 90 km/val., o motociklo greitis galėjo būti apie 130 km/h – sprendžia pagal motociklo garsą, kaip jis atsirado. Kai motociklas susidūrė su automobiliu, jis buvo tik vienas, o kiti motociklai atvažiavo paskui . Jie irgi sustojo prie pat įvykio vietos. Vaikinas, kuris susidūrė – važiavo vienas. Nematė, kad ant kurio motociklo sėdėjo dviese. To, ar automobilis rodė posūkio signalą, ji nematė, tik sūnus garantavo, kad posūkis tikrai buvo rodomas. Jis sakė, kad kai automobilis pasuko, jau buvo priešingoje juostoje, jis pamatė, kad posūkis į kairę buvo įjungtas. Jai automobilio nereikėjo pristabdyti, nes važiavo lėtai. Tas automobilis irgi lėtai važiavo, jis praktiškai nepristabdęs pradėjo sukti į kairę pusę. Kai jis suko, tarp jos ir kaltinamojo automobilių buvo apie 40 m atstumas. Kurioje vietoje Volkswagen Passat pradėjo manevrą, schemoje parodyti negali, nes posūkis buvo staigus, sakytum, automobilis nestabdydamas suko, nes jo greitis buvo nedidelis. Mano, kad jo tikslas buvo pasukti į keliuką, nes kitur nebuvo kur sukti. Po smūgio transporto priemonė nuriedėjo į griovį, o vaikinas krito pro eglės šakas ir gulėjo po eglės šakomis. Prieš ją važiavęs automobilis padidino greitį ir nurūko, nesustojęs įvykio vietoje.

21Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja iš esmės analogiškai nurodė įvykio aplinkybes, tik nurodė, jog automobiliai kolonoje važiavo apie 60 km/h greičiu, 5-7 metrų atstumais, neatsilikdami vienas nuo kito ir nesudarydami didelių tarpų. Taip pat nurodė, kad kaltinamojo automobilis, prieš ketindamas sukti į kairę, nebuvo prisiartinęs prie eismo kryptis skiriančios juostos, bent jau ji tokio manevro nematė (1 t. b. l. 180-181).

22Liudytojas T. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusio nepažįsta. Parodė, kad įvykio metu važiavo su automobiliu „Lexus“ nuo Palangos link Šventosios, buvo šviesu. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Važiavo kartu su žmona ir dar vienu keleiviu, greitis buvo maždaug 70 km/h, kaip visos automobilių kolonos. Prieš jį buvo trys-keturios mašinos, už jo irgi kažkiek automobilių. Trys motociklai važiavo šalia, per punktyrinę liniją – pralenkė juos. Kadangi turi vairuotojo stažą apie 20 metų, jo manymu, kad motociklai pravažiavo nuo 100 iki 130 km/val. greičiu, nes greitai pralenkė. Motociklininkai nardė tarp mašinų – apšoko ne kiekvieną mašiną, o po kokias tris – keturias, pasižiūrėjus į veidrodėlį – matėsi, kad įneria-išneria. Jie buvo trys. Priekyje vienas pralėkė, o tada kiti. Jie per punktyrinę liniją prisitraukę dešiniau mašinų. Tarp automobilių buvo 7-8 m atstumai, mašinų buvo visa kolona. Eilės priekyje esanti mašina darė posūkį ir staiga išgirdo smūgį, viskas apgulė dūmais. Apie tai, kad darė posūkį sprendžia iš to, kad kažkiek prisistabdė visa kolona. To ar automobilis rodė posūkį pats nematė. Tačiau jeigu kaltinamasis būtų posūkio nerodęs, tai sekanti mašina už jo nebūtų prisistabdžius. Automobilis suko paprastai – prisilėtino ir viskas, lanksto net nereikia, nes gatvė plati. Jis pats irgi lėtino greitį. Jo automobilis aukštesnis nei įprastas. Paties susidūrimo nematė, tik tokį dūmų kamuolį, nieko nesimatė, viskas vyko labai greitai, sekundžių reikalas. Įvykio schemoje (1 t. b.l. 35) parodė, kaip važiavo mašinos ir kaip sustojo. Paaiškino, kad po eismo įvykio automobilis nuvažiavo nuo kelio, motociklistas taip pat nulėkė nuo kelio, o kur atsidūrė motociklas, neatsimena. Gali būti, kad schemoje Nr. 2 pažymėtas motociklas. Jis važiavo per juostos vidurį, kiti automobiliai irgi taip važiavo. Ar buvo pasitraukęs anas automobilis prie kelio vidurio – neatsimena. Jie visi vorele taip ir sustojo – kaip lėtino greitį – vienas už kito, o paskui pavažiavo į dešinę.

23Po įvykio jis buvo išlipęs iš automobilio, galvojo, gal reikės pagalbos – daug žmonių buvo išlipę, buvo iškviesta greitoji pagalba. Jokių pokalbių apie greitį su kitais vairuotojais nebuvo.

24Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. iš esmės davė analogiškus parodymus. Tik nurodė, jog automobilių kolona važiavo laikydamiesi saugiu atstumu vienas nuo kito apie 10 m ir daugiau, leistinu tame ruože greičiu, t.y. apie 80-90 km /h. Važiuojant juos pralenkė du motociklai, kurie lenkė visą koloną, ir jie pravažiavo „kaip pro stovinčius“, todėl mano, kad jie važiavo tikrai ne mažesniu kaip 150 km/h. Mano, kad „VW Passat“ vairuotojas, matydamas, kad jam iš paskos važiuoja kitas automobilis, prieš ruošdamasis daryti manevrą į kairę, tikrai turėjo rodyti posūkį, nes turėjo suvokti, kad nerodydamas įspėjamųjų ženklų, iš galo važiuojantis automobilis gali sukelti eismo įvykį, jeigu nespės sustabdyti savo vairuojamo automobilio (1 t., b.l. 175-176).

25Teisiamajame posėdyje specialistas – Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertas V. P. dėl 2016-09-29 išvados paaiškino, kad atliekant tyrimus visose eismo įvykių bylose yra naudojami įvykio metu fiksuoti transporto apžiūros duomenys – jeigu yra fiksuoti kažkokie pėdsakai, tada galima apskaičiuoti jų judėjimo greičius. Šio įvykio vietos apžiūra yra skurdi ir spręsti apie tai, kaip įvyko eismo įvykis – duomenų neturėjo. Jis naudojosi įvykį mačiusių asmenų parodymais, todėl tiriamojoje dalyje yra įtraukęs liudytojų parodymus apie pačią situaciją, iš kurių susidaro toks vaizdas: susidarė kolona, kurią lenkė trys motociklai, iš kurių vienas susidūrė su automobiliu. Faktų, kurie išsakyti liudytojų parodymuose, patikrinti negali. Informacijos, iš kurios būtų galima daryti skaičiavimus, susiejant abiejų transporto priemonių judėjimus ir būtų galima pasakyti koks buvo greitis arba paimti kažkokius skaičius skaičiavimui nėra. Kažką svarstyti ir spėti negali, atsisako tai daryti. Posūkio matymo aplinkybės nėra nustatomos ekspertiniu būdu – šiaip važiuojant keliu ir norint vykdyti manevrą į kairę, galima dvejopai: pirma, reikia iš anksto parodyti manevro posūkio signalą, pasitraukti į kairę pusę, arčiau vidurinės linijos, antras būdas – vairuotojas, darydamas tokį manevrą gali nepasitraukti, bet manevrą daryti tik po to, kai įvertina, jog nesudarys kliūčių kitiems eismo dalyviams. Paprastai, vairuotojas stebi situaciją, kas vyksta jam iš paskos – tai stebi per veidrodį. Tokios situacijos išsiaiškinimas, naudojant tą patį automobilį, darant eksperimentą, galimas, bet vairuotojo padėtis gali vienaip ar kitaip keistis: jis gali kitaip sėdėti, gali būti galvą pasukęs, nuo to keičiasi ir tai, ką jis gali matyti per veidrodį, todėl pasakyti tą dalyką negali. Esmė tokia – kas daro manevrą, yra įpareigotas nesudaryti kliūčių kitiems vairuotojams. Dėl greičio - lengviausia daryti skaičiavimus, kai žmogus pasako kur ir kada buvo kažkokiu laiku, tada galima apskaičiuoti greitį. Motociklininko greičio nenustatė, ekspertų turimi duomenys buvo nepakankami. Susidūrimo vietos fiksuoti pėdsakai buvo nepakankami, neįmanoma identifikuoti kam priklauso šukės, duženos – automobiliui ar motociklui. Pagal schemą - tiek automobilis, tiek motociklas yra už kelio ribų – tie pėdsakai irgi nefiksuoti. Automobilio ir motociklo susidūrimas yra slystamas, todėl, kai tik įvyko susilietimas, tai nėra, kad iš karto motociklas nugriūva ant žemės, tai atsitinka vėliau, motociklas fiksuojamas, kai jau apvirtęs. Tos informacijos nėra, todėl suskaičiuoti tų dalykų negali. Kokiu greičiu VW vairuotojas, prieš sukdamas į kairę, važiavo negali atsakyti, nes nėra pėdsakų, kurių pagrindu tai galėtų spręsti. Kaip nupiešta schemoje – toks pėdsakų išsidėstymas galėtų atsirasti, jeigu automobilis vykdė manevrą. Jeigu žiūrėti kaip susilietė automobilis ir motociklas, toje vietoje nuolaužų, šukių išsiskaidymas vyksta į transporto priemonių judėjimo krypties priekį. Pėdsakų, kurių pagrindu galėtų motyvuotai atsakyti, kaip ir kokiu greičiu važiavo motociklas ir automobilis – nebuvo nustatyta, todėl atsakyti negali. Spręsti ar tinkamai atlikta įvykio vietos apžiūra ne jo kompetencija. Jam yra svarbi informacija, kad kiekvienas rastas daiktas: ar tai šukės, ar duženos, būtų pažymėtas ten, kur jis buvo rastas, kokia jų koncentracijos vieta, kokiu atstumu yra ir pan. – dabar iš to piešinio galima suprasti, kad pabirusių daiktų pabaiga yra 4,7 m. atstumu nuo automobilio galinio dešinio rato. Šukių išsidėstymo tvarka, tankumas, leidžia spręsti iš kokio aukščio tai gali nukristi, todėl, esant tiems duomenims, galima aprašyti, nurodant fiziką, kaip jie atsirado įvykio vietoje ir suformuoti kažkokius motyvus, nurodant, kas vyko toje vietoje. Remiantis tuo, kas buvo fiksuota įvykio apžiūros vietoje ir liudytojų parodymais, iš kurių mato, koks formuojasi įvykio vaizdas. Visi tie, kurie pasakojo apie įvykį, yra aprašyti. Jam buvo pateikti 150 lapų ikiteisminio tyrimo medžiagos ir dar 43 lapai papildomai. Esmė ta, kad visi dalykai susiję su asmenų pateikta subjektyvia informacija, jų pasakojimais, o jų vertinimas nėra eksperto kompetencija, todėl suformavo išvadą „tikėtina“. Ar buvo rodomas posūkio signalas – tokių dalykų nėra galimybės nustatyti. Eismo įvykio metu, tiriant įvykio aplinkybes, kaip veikia šviesos prietaisai, tai daro ikiteisminio tyrimo specialistai – automobiliuose yra kompiuteriai, yra lemputės, pagal kuriuos tai būtų galima nustatyti, jie to nedaro. Apie greitį yra pasakyta, kad motociklo judėjimo greitis buvo didesnis nei automobilio, įvardinti konkrečiais skaičiais nėra galimybės.

26Teismo posėdyje BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu buvo perskaityti liudytojų V. J. ir L. R. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

27Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-18, apie 17 val., jis motociklu „YAMAHA YZF-R1“, valst. Nr. BJ 088, važiavo į baikerių suvažiavimą, kuris vyko Šventojoje. Važiavo keliu Klaipėda- Liepoja. Su savo motociklu „YAMAHA YZF -R1“ važiavo ir R. K.. Dar vienu motociklu važiavo I. V. ir N. J.. R. K. važiavo priekyje jo. Ignas su Nerijumi važiavo paskutinieji. Priekyje jų važiavo automobilių kolona, apie 10-15 automobilių. Tame kelio ruože leistinas greitis 90 km/h. Tokiu greičiu jie visi ir važiavo. Automobiliai, priekyje jų važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Jie, motociklų vairuotojai, nusprendė aplenkti automobilius, kadangi tame kelio ruože lenkti galima. R. K. parodė pirmasis kairįjį posūkį ir pradėjo lenkimo manevrą. Jis taip pat parodė posūkį. Jis ir Rolandas, vienas po kito pradėję lenkti automobilius, išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą. Jiems aplenkus gal du ar tris automobilius, staiga pamatė, kad priekyje jų į tą pačią eismo juostą, kurioje jis su Rolandu atliko lenkimo manevrą, įvažiavo automobilis „VW PASSAT“, juodos spalvos. Jis, važiuodamas paskui Rolandą, matė, kaip Rolandas, stengdamasis išvengti susidūrimo, stengėsi apvažiuoti automobilį iš kairės jo pusės, tačiau jam nepavyko ir įvyko susidūrimas. Jis susidūrimo išvengė, apvažiuodamas automobilį iš dešinės jo pusės. Susidūrimo metu automobilis „VW PASSAT“ įvažiavo į griovį. Į tą pačią pusę nulėkė ir Rolando vairuojamas motociklas. Panašiai apie 2 m atstumu nuo motociklo nukrito ir Rolandas. Kažkas iškvietė greitąją med. pagalbą ir policijos pareigūnus. Rolandas buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Jis ir Rolandas, lenkdami automobilius, važiavo kairėje kelio pusėje, per jos vidurį. Visi buvo įsijungę šviesas ir ne vienas motociklas neviršijo leistino greičio. Jis mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilio vairuotojas, keisdamas judėjimo kryptį, nepasižiūrėjo į veidrodėlį ir nepastebėjo jį lenkiančių transporto priemonių, t. y. motociklų. (b.t. 1, b.l. 154-155).

28Liudytojas L. R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-18, šeštadienį, apie 17.00 val. jis važiavo su savo mama S. V. jos vairuojamu automobiliu „Linkoln aviator“, baltos spalvos korpusu, nuo Palangos miesto link Šventosios gyvenvietės. Sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Ta pačia kryptimi važiavo ir daugiau lengvųjų automobilių. Priekyje jų važiavo du automobiliai, t.y. „Volkswagen Passat“, kuris vėliau pateko į eismo įvykį, ir tamsios spalvos paaukštintas lengvasis automobilis, kuris iš dalies užstojo priekyje esantį vaizdą. Tarp šio ir jo motinos automobilio buvo pakankamai didelis atstumas - apie 6-8 metrus, panašiais atstumais vienas nuo kito važiavo visi automobiliai, tame tarpe ir tie, kurie buvo už jų. Važiavo nedideliu greičiu, pakankamai lėtai, bet jo nurodyti negali, spidometro nestebėjo. Pravažiavus posūkį į Monciškes ir toliau važiuojant tokiu pačiu greičiu, pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis „Volkswagen Passat“ nestabdydamas pasuko į kairę, t.y. į priešpriešinio eismo juostą, kurioje nebuvo jokio transporto judėjimo, ir suvokė, kad jis ketina įsukti į kelio kairėje pusėje esantį šalutinį keliuką arba apsisukti. Kai jis kirto eismo kryptis skiriančią kelio ženklinimo punktyrinę liniją, gerai matė, kad blyksi priekinis kairės pusės posūkio žibintas, todėl gali patvirtinti, kad vairuotojas rodė posūkio ženklą, t.y. kad ketina suktis į kairę. Šito vaizdo jam neužstojo ir priekyje važiuojantis automobilis, kadangi, kaip minėjo, jie nuo jo važiavo apie 6-8 m atstumu. Tik automobiliui „VW Passat“ įvažiavus į priešpriešinio eismo krypties dalį, pro juos didžiuliu greičiu (greičio negali įvardinti, nežino) pralėkė du motociklai, kurie pravažiavo apie 1-1,5 m atstumu nuo automobilio, kuriuo jis važiavo, šono, t.y. jie važiavo priešpriešine eismo krypties juostos dalimi labai arti kelio ženklinimo - punktyrinės linijos. Tik jiems „pralėkus“ pro šoną, pirmasis motociklas trenkėsi į automobilį „Volkswagen Passat“ priekinę dalį, motociklas ir jo vairuotojas „lėkė“ per automobilio variklio dangtį tolyn į pamiškę. Automobilis „VW Passat“ po smūgio jau nebeįvažiavo į šalutinį keliuką, o nuriedėjo į žolyną greta šalutinio kelio. Matė, kad vis dar tebedega kairiojo posūkio žibintas. Kelio važiuojamoji dalis liko neužtverta transporto priemonėmis. Iš karto, kai įvyko avarija, kolonoje važiavę automobiliai buvo sustabdyti, tačiau, kadangi eismas nebuvo sutrikdytas, jie nuvažiavo. Tik jis su mama čia užtruko ilgiau, buvo nuėję į įvykio vietą. Matė, kad motociklas buvo lūžęs į dvi dalis, greta mėtėsi jo detalės. Motociklininkas buvo toliau nei motociklas. Jis nukrito po egle, prie jo buvo jo draugai. Vėliau jį perėmė medikai. Sulaukė ir policijos pareigūnų. Teko bendrauti ir su „VW Passat“ vairuotoju, kuris minėjo, kad suko į kairę, nes ketino įsukti į toje pusėje esantį šalutinį keliuką, ten apsisukti ir važiuoti atgal į Monciškes, nes buvo pravažiavęs posūkį. (b.t. 1, b.l. 185-186 )

29Iš 2016-06-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad 2016-06-18 apie 17.10 val. kelyje Kliapėda-Liepoja, 35,79 km. V. M. vairuodamas nuomotą UAB „Rentis“ priklausantį automobilį „Volskwagen Passat“, alst. Nr. ( - ), važiuodamas kryptimi iš Palangos į Šventąją ir keisdamas važiavimo kryptį – apsisukdamas, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio jį lenkiančiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. ( - ) , kurį vairavo R. K., dėl ko transporto priemonės susidūrė. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Motociklo vairuotojas R. K. pristatytas į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur jam diagnozuotas dešinės plaštakos sužalojimas ir kairiojo peties lūžis. (1 t., b.l. 1-2).

30Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį VW Passat nustatyti išoriniai sugadinimo požymiai: kairys priekinis sparnas, kairės pusės priekinės ir galinės durys, stogas, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, dvi oro pagalvės (1 t., b. l. 27-28).

31Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus motociklą Yamaha YZF-R1, nustatyta, kad apgadintas visas motociklas (1 t., b. l. 29-30).

32Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu ir schema užfiksuota, kad įvykio vieta yra Klaipėdos-Liepojos kelias, 35,79 km., tiesus kelio ruožas, didžiausias leistinas greitis 90 km/h. Kelio danga asfaltas, sausa. Važiuojamoji dalis paženklinta linijomis –brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiriančiomis eismo juostas. Galioja kelio ženklai Nr. 1.5, 1.7, 1.1. Automobilis „VW Passat“ v. Nr. ( - ) ir motociklas „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. ( - ) , fiksuoti kairėje kelio Klaipėda-Liepoja pusėje (žvelgiant kryptimi link Šventosios). Automobilio dešinės pusės priekinis ratas 4,5 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies, galinis dešinės pusės ratas 2,2 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies. Motociklo priekinis ratas 4,7 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies, galinis ratas – 5,8 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies. Motociklas iki automobilio –3,2 m atstumu. Po eismo įvykio transporto priemonės nebuvo judinamos. Stiklo šukės, ištekėję skysčiai 4,7 m atstumu nuo automobilio „VW Passat“ dešinės pusės galinio rato ašies, eismo įvykio fotonuotraukos įrašytos į CD (1 t., b. l. 31-36).

33Automobilis „VW Passat“, valst Nr. ( - ) nuo 2016-04-23 iki 2017-04-22 draustas ERGO Insurance SE, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/ACA 7453653. (b.t. 1, b.l. 42; t. 2 b.l. 17).

34Automobilio „VW Passat“, valst Nr. ( - ) techninė apžiūra atlikta 2015-04-24 ir galiojo iki 2018-04-24. (b.t. 1, b.l. 45; t. 2, b.l. 15).

352016-06-30 nutarimu R. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1t. b. l 63).

36Specialisto išvadoje Nr. G1364/2016(03) nurodyta, kad R. K. nustatytas galvos sumušimas, kairiojo žastikaulio didžiojo gumburo skeveldrinis lūžimas, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimas bei I piršto distalinės falangos lūžimas su daline amputacija. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų R. K. sveikata sutrikdoma ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – jo patirta trauma yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.t. 1, b.l. 85-86).

37Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG514/2017(03) nustatyta, kad R. K. 2016-06-18 eismo įvykio metu patyrė šiuos sužalojimus: galvos sumušimą, kairiojo žastikaulio didžiojo gumburo skeveldrinį lūžimą, dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimą bei I piršto distalinės falangos lūžimą su daline amputacija. Be to, dėl besitęsiančių kairio kelio sąnario skausmų 2016-08-09 atlikus kelio sąnario magnetinio rezonanso tomografinį tyrimą, nustatytas kairio kelio sąnario vidinis menisko plyšimas, dėl ko 2016-10-06 R. K. operuotas, pašalinta plyšusi menisko dalis. Dėl 2016-06-18 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarinių R. K. prarado didelę dalį (t. y. 30 proc.) bendrojo darbingumo, dėl to specialisto išvadoje Nr. G1364/2016(03) 3-ame punkte nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas keičiamas į sunkų (b.t. 1, b.l. 114-116 ).

38Specialisto išvadoje 2016-09-29 Nr.11K-284(16) nurodyta, kad techninių požiūriu, tikėtina, tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo V. M. veiksmai – vykdydamas manevrą į kairę ir išvažiuodamas iš kelio, sudarė kliūtį lenkimo manevrą kelyje vykdžiusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. ( - ) . Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad motociklo „Yamaha YZF-R1 valst. Nr. ( - ) vairuotojo R. K. veiksmai, techniniu požiūriu, turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Eismo įvykio metu kryptimi nuo Klaipėdos link Liepojos (Šventosios), sprendžiant iš parodymų, kolonos priekyje važiavusiu automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) kelio sankirtoje su miško keliuku buvo vykdomas posūkio į kairę manevras. Į manevrą vykdančio automobilio „Volkswagen Passat“ kairįjį šoną slystamu smūgiu priekine dalimi ir dešiniuoju šonu atsitrenkė kairiąja kelio puse lenkime judėjęs motociklas „Yamaha YZF – R1, valst. Nr. ( - ) . Transporto priemonių susidūrimas įvyko kelio kairėje pusėje, jų judėjimo kryptimi prieš pat eismo įvykio vietoje aptiktus susidūrimo pėdsakus (stiklo šukes), tai yra sprendžiant iš plano piešinio, kelio kairiajame krašte ar už jo ribų (dėl ko, tikėtina vengiant susidūrimo motociklas buvo nusukinėjimas į kairę). Dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių (t.y. kadangi susidūrimo pėdsakų išdėstymas fiksuotas neaprašant jo pobūdžio ir išsidėstymo matmenų, nėra transporto priemonių ratais paliktų pėdsakų, nėra judant po susidūrimo link aptikimo po eismo įvykio paliktų pėdsakų), negalima tiksliau nustatyti transporto priemonių išsidėstymo kelyje ir tarpusavyje jų susidūrimo momentu bei jų judėjimo greičių ir trajektorijų prieš pat eismo įvykį. (b.t. 1, b.l. 194-198).

392016-08-11 apžiūros protokole nurodoma, kad dalyvaujant LTEC Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertui V. P., apžiūrėtas automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) Apžiūros protokole aprašyti automobilio kairiojo šono sugadinimai ir čia esantys kontaktavimo pėdsakai, nurodyti jų išsidėstymo matmenys (2 t., b. l. 3-10).

40Automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) jo užvedimo raktelis, kartu su automobilio užrakinimo-atrakinimo ir signalizacijos pultu, grąžinti UAB „Autokom“ atstovui (2 t. b. l. 20-21, 22-23).

412016-08-11 apžiūros protokole, nurodoma, kad dalyvaujant LTEC Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertui V. P., apžiūrėtas motociklas „Yamaha YZF-Rl“, valst. Nr. ( - ) , užfiksuoti motociklo apgadinimai, nurodoma, kad motociklas stipriai apgadintas ir sulaužytas (2 t., b. l. 25-33).

42Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 404-0147221, matyti, kad motociklo „YAMAHA YZF-R1“, valst. Nr. ( - ) , techninė apžiūra atlikta 2016-05-24 ir galiojo iki 2018-05-28 (b.t. 2, b.l. 36).

432017-04-05 motociklas „Yamaha YZF-Rl“, valst. Nr. ( - ) , grąžintas R. K. (2 t. b. l. 41-42).

442017-04-03 ERGO Insurance SE pranešime žalos byloje Nr. 3975234-2850_1-001 nurodė, kad dėl žalos atlyginimo R. K. nesikreipė (b.t. 1, b.l. 146).

45Specialisto išvadoje Nr. T-A4677/2016(01) nurodyta, kad V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.t. 2, b.l. 53).

46Pažymoje, gautoje iš VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, nurodyta, kad R. K., gim. 1982-08-23, etanolio koncentracija kraujo serume 0,00 proc. (b.t. 1, b.l. 119).

47Nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį 2570 EUR turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ją priteisiant iš draudimo kompanijos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo bei 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ją priteisiant iš kaltinamojo V. M. (3 t., b. 2-18).

48Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-31 nutartimi paskirta eismo įvykio ekspertizė, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriui (3 t. b. l. 108-110).

49Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018-04-18 ekspertizės akte Nr. 11K-45(18) konstatuota, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti motociklo „Yamaha YZF-Rl“ ir automobilio „Volkswagen Passat“ važiavimo greitį prieš įvykį. Susidūrimo momentu motociklo Yamaha YZF-Rl“ greitis buvo didesnis nei automobilio „Volkswagen Passat“, tačiau tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti motociklo ir automobilio greitį susidūrimo momentu.

50Jeigu prieš pat įvykį motociklu „Yamaha YZF-Rl“ buvo vykdomas automobilių kolonos lenkimo manevras, tai motociklas „Yamaha YZF-Rl“ važiavo kairiau automobilių kolonos, priešpriešinio eismo juosta, ta pačia kryptimi, kaip ir automobilis „VW Passat“, tačiau įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslesnę motociklo „Yamaha YZF-Rl“ judėjimo trajektoriją lenkimo manevro metu. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą motociklas „Yamaha YZF-Rl“ buvo nusukinėjamas kairiau (į kairę).

51Automobilio „VW Passat“ ir motociklo „Yamaha YZF-R1“ susidūrimas įvyko važiuojamųjų dalių sankirtoje, automobiliui „VW Passat“ įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą bei esant įstrižai važiuojamosios dalies. Tirti patiektoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti bei skaičiavimais susieti automobilio „VW Passat“ ir motociklo „Yamaha YZF-R1“ suartėjimo aplinkybes ir spręsti, kur buvo motociklas „Yamaha YZF-Rl“, kai automobiliu „VW Passat“ buvo pradėtas vykdyti posūkio į kairę manevras. Techniniu požiūriu transporto priemonių susidūrimas įvyko automobiliui „VW Passat“ jau vykdant posūkio į kairę manevrą, tačiau tirti patiektoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti bei skaičiavimais susieti automobilio „VW Passat“ ir motociklo „Yamaha YZF-Rl“ suartėjimo aplinkybes ir vienareikšmiškai spręsti, kurioje iš automobilio „VW Passat“ manevro į kairę stadijų įvyko susidūrimas. Jeigu motociklo „Yamaha YZF-Rl“ vairuotojas R. K. turėjo objektyvią galimybę posūkio į kairę manevrą vykdantį automobilį „VW Passat“ pastebėti vairuojamu motociklu būdamas didesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu nuo automobilio „VW Passat“ manevravimo kelyje vietos (važiuojant 70 km/h greičiu - didesniu nei 50,5 m atstumu; važiuojant 80 km/h greičiu - didesniu nei 62,5 m atstumu; važiuojant 90 km/h greičiu - didesniu nei 75,6 m atstumu), tai laiku stabdydamas vairuojamą motociklą jis (R. K.) turėjo techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti neprivažiuojant automobilio „VW Passat“ manevravimo kelyje vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio. Priklausomai nuo motociklo vairuotojo įgūdžių stabdyti motociklą abiem ratais, ant sauso horizontalaus asfalto dangos 70 km/h greičiu važiuojančio motociklo „Yamaha YZF-Rl“ sustabdymui reikalingas nuo apie 40,3 m iki apie 50,5 m atstumas bei nuo apie 3,1 s iki apie 4,1 s laiko tarpas. Važiuojant 80 km/h greičiu motociklo „Yamaha YZF-Rl“ sustabdymui reikalingas nuo apie 49,2

52m iki apie 62,5 m atstumas bei nuo apie 3,4 s iki apie 4,6 s laiko tarpas. Priklausomai nuo motociklo vairuotojo įgūdžių stabdyti motociklą abiem ratais, ant sauso horizontalaus asfalto dangos 90 km/h greičiu važiuojančio motociklo „Yamaha YZF-Rl“ sustabdymui reikalingas nuo apie 58,8 m iki apie 75,6 m atstumas bei nuo apie 3,6 s iki apie 5 s laiko tarpas. Priklausomai nuo motociklo vairuotojo įgūdžių stabdyti motociklą abiem ratais, ant sauso horizontalaus asfalto dangos 130 km/h greičiu važiuojančio motociklo „Yamaha YZF-Rl“ sustabdymui reikalingas nuo apie 105 m iki apie 140,1 m atstumas bei nuo apie 4,8 s iki apie 6,7 s laiko tarpas. Techniniu požiūriu įvykio vietoje motociklu „Yamaha YZF-Rl“ vykdyti tiek vieno, tiek kelių transporto priemonių lenkimo manevrą buvo galima. Didžiausio leidžiamo važiavimo greičio viršijimas techniniu požiūriu kelia grėsmę eismo saugumui ir yra nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti motociklo „Yamaha YZF-Rl“ važiavimo greitį prieš įvykį, todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, jog prieš pat įvykį motociklu „Yamaha YZF-Rl“ buvo važiuojama viršijant didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 90 km/h greitį. Kadangi tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų pagrindu negalima nustatyti motociklo „Yamaha YZF-Rl“ važiavimo greičio prieš įvykį bei negalima skaičiavimais susieti susidūrusių transporto priemonių suartėjimo aplinkybių, techniniu požiūriu negalima atsakyti į šį nutarties klausimą, tai yra, ar važiuodamas viršijant leistiną greitį motociklo vairuotojas R. K., laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti neprivažiuojant automobilio „VW Passat“ manevravimo kelyje vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio (3 t. b. l. 115-122).

53Dėl įrodymų įvertinimo.

54Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. nustatyta tvarka, daro išvadą, kad byloje nėra objektyvių, neginčytinų, patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad V. M. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje požymių.

55Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

56Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-204-895/2018).

57Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat, kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais (kasacinė byla Nr. 2K-157-895/2016).

58Byloje esminis ginčas byloje keliamas dėl to ar V. M. nevykdė Kelių eismo taisyklių 101 punkte (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir 103 punkte (Išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) numatytų pareigų, – prieš keisdamas važiavimo kryptį, sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nei vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti ir, išvažiuodamas iš kelio, nedavė kelio kitiems juo važiuojantiems eismo dalyviams ir susidūrė su jį lenkiančiu motociklu „Yamaha YZF-R1“, kurį vairavo R. K. ir ar tarp šių pareigų nevykdymo ir kilusių pasekmių – eismo įvykio, kurio metu R. K. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

59Byloje surinkti įrodymai – Kelių eismo vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas ir schema (1 t. b. l. 31-36) patvirtina, kad kelio Klaipėda-Liepoja 35,79 km pagal galiojantį kelio ženklinimą (kelio ženklai 1.5, 1.7, 1.1) tiek kaltinamasis V. M. galėjo atlikti posūkio į kairę manevrą, tiek ir nukentėjusysis R. K. galėjo lenkti lėčiau nei leistinas greitis važiuojantį automobilį, tačiau abiems vairuotojams galioja bendra Kelių eismo taisyklių nustatyta pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (KET 9 p.).

60V. M. kaltės nepripažino ir tvirtino, kad vairuodamas automobilį „VW Passat“ bei važiuodamas nuo Palangos pusės link Šventosios, nusprendęs apsisukti leistinoje vietoje, nes toje vietoje kelią žymį brūkšninė linija ir yra posūkis į kairėje pusėje esantį šalutinį keliuką, rodė posūkio į kairę signalą, sumažino greitį, žiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlius, kliūties sukti dėl paskui važiuojančios kitos transporto priemonių – automobilių ar motociklo, nematė, suko ir pajuto smūgį į vairuotojo dureles, jo automobilis nuvažiavo į dešinę kelio pusę ir sustojo žolyne.

61Kelių eismo taisyklių 82.2 p. nurodo, jog prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka. Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti (KET 106 p.).

62Kaltinamasis tvirtino, jog prieš sukdamas į kairę rodė posūkio signalą ir atitinkamai sulėtino greitį, jo parodymus, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, patvirtino sūnus K. M.. Kaltinamojo sutuoktinė liudytoja I. M. nurodė, kad girdėjo posūkio signalo skleidžiamą pypsėjimą, todėl yra įsitikinusi, jog prieš sukdamas vyras rodė posūkį. Jų parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas L. R. V. (1 t., b. l. 185-186). Liudytoja S. V. teismo posėdyje nurodė, kad sūnus L. R. V. po įvykio kategoriškai tvirtino, jog priešais važiuojantis automobilis „VW Passat“ rodė kairės pusės posūkio signalą. Ar kaltinamasis rodė posūkio signalą negalėjo nurodyti ir liudytojai T. K. bei N. J.. Tuo tarpu, nukentėjusysis R. K., liudytojas I. V. kategoriškai tvirtino, kad V. M. automobilis nerodė posūkio signalo, o pats automobilis važiavo pasitraukęs arčiau dešinio krašto. Liudytojas V. J. nurodė, kad lenkiamas automobilis „VW Passat“ prieš R. K. motociklą išvažiavo staiga, greičiausiai nepasižiūrėjęs į veidrodėlį ir nepastebėjęs jį lenkiančių transporto priemonių (1 t. b. l. 154-155). Techninės apžiūros rezultatų kortelė patvirtina, kad kaltinamojo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, posūkio signalai veikė.

63Taigi, byloje apklausti asmenys, priklausomai nuo sąsajų su bylos šalimis, skirtingai nurodė tą aplinkybę, ar kaltinamasis, prieš sukdamas į kairę, parodė atitinkamą posūkio signalą. Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis laikėsi KET 82.2 punkte nurodytos pareigos, nėra. Ekspertas V. P. nurodė, kad neatlieka tokio tyrimo, kaip veikia šviesos prietaisai.

64Tačiau pažymėtina, kad net jei automobilio vairuotojas nerodė posūkio signalų, šis jo pažeidimas, teismo įsitikinimu, negalėtų būti laikomas eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi, nes KET 87 p. nurodyta, jog signalą rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės. Jei vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, būtina spręsti, kieno iš vairuotojų veiksmai šioje situacijoje buvo nepriimtini.

65KET 101 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tačiau Kelių eismo taisyklių 136.2., 136.4. punktai reikalauja prieš pradedant lenkti, turi įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, o baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Kelių eismo taisyklių 137 p. nurodo, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Be to, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 127 p.)

66Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai patvirtino, kad motociklininkai važiavo didesniu greičiu nei automobilių kolona, ir lenkė visą šią koloną, o ne atskirai kiekvieną automobilį, tačiau skirtingai vertino konkretų motociklų greitį. Nukentėjusysis ir liudytojas I. V. tvirtino, kad jie, vairuodami motociklus, leistino greičio neviršijo, važiavo apie 70-80 km/val, o lenkdami 90-100 km/val. Lenkė automobilių koloną, kurios greitis buvo žymiai mažesnis nei leistinas greitis, važiuodami priešpriešine eismo juosta. Aplenkti kiekvieno automobilio atskirai negalėjo, nes tarp jų buvo maži atstumai. Tam pritarė ir liudytojai N. J. bei V. J.. Tačiau liudytojai S. V. ir T. K. teigė, kad motociklininkų greitis buvo žymiai didesnis nei leistinas – 100-130 km/val. Liudytoja S. V. nurodė, jog motociklininkai automobilius lenkė neišvažiavę į priešpriešinę eismo juostą, o važiuodami arčiau ašinės eismo juostos. Taip nurodė ir liudytojas T. K. bei L. R. V. ikiteisminio tyrimo metu. T. K. savo parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

67Išanalizavęs liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad liudytojai, dėl suprantamo žmogiškojo subjektyvumo tiek detalių matyme, tiek ir suvokime, skirtingai nupasakoja ypač svarbias tas pačias aplinkybes, todėl daryti kategoriškų išvadų dėl to ar V. M. prieš atlikdamas posūkį į kairę, rodė atitinkamą posūkio signalą, ar buvo pasitraukė arčiau eismo juostos kairiojo krašto, ar motociklininkai, tarp jų ir nukentėjusysis, viršijo leistiną greitį ir ar lenkė išvažiavę į priešpriešinę eismo juostoje, remiantis liudytojų parodymais negalima, nebent juos patvirtintų ir kiti byloje surinktų objektyvus įrodymai. Tačiau tokių įrodymų, išskyrus tai, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko kelio sankirtoje su miško keliuku, kairėje kelio pusėje, automobiliui vykdant posūkio į kairę manevrą, byloje nebuvo nustatyta – atlikti specialistų ir ekspertizės tyrimų rezultatai davė tik tikėtinas išvadas.

682016-09-26 specialisto išvadoje nurodoma, jog techninių požiūriu, tikėtina, tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) vairuotojo V. M. veiksmai – vykdydamas manevrą į kairę ir išvažiuodamas iš kelio, sudarė kliūtį lenkimo manevrą kelyje vykdžiusiam motociklui „Yamaha YZF-R1“, valst. Nr. ( - ) , o tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad motociklo „Yamaha YZF-R1 vairuotojo R. K. veiksmai, techniniu požiūriu, turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Tačiau nurodoma ir tai, kad dėl to, jog susidūrimo pėdsakų išdėstymas fiksuotas neaprašant jo pobūdžio ir išsidėstymo matmenų, nėra transporto priemonių ratais paliktų pėdsakų, nėra judant po susidūrimo link aptikimo po eismo įvykio paliktų pėdsakų, negalima tiksliau nustatyti transporto priemonių išsidėstymo kelyje ir tarpusavyje jų susidūrimo momentu bei jų judėjimo greičių ir trajektorijų prieš pat eismo įvykį (b.t. 1,, b.l. 194-198).

69Atlikus pakartotinę ekspertizę, 2018-04-18 ekspertizės akte Nr. 11K-45(18) konstatuota, kad tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti motociklo „Yamaha YZF-Rl“ ir automobilio „Volkswagen Passat“ važiavimo greitį prieš įvykį ir susidūrimo momentu, įvykio vietoje nėra pėdsakų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslesnę motociklo „Yamaha YZF-Rl“ judėjimo trajektoriją lenkimo manevro metu. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą motociklas „Yamaha YZF-Rl“ buvo nusukinėjamas kairiau (į kairę). Tirti patiektoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti bei skaičiavimais susieti automobilio „VW Passat“ ir motociklo „Yamaha YZF-R1“ suartėjimo aplinkybes ir spręsti, kur buvo motociklas „Yamaha YZF-Rl“, kai automobiliu „VW Passat“ buvo pradėtas vykdyti posūkio į kairę manevras, kurioje iš automobilio „VW Passat“ manevro į kairę stadijų įvyko susidūrimas. Jeigu motociklo „Yamaha YZF-Rl“ vairuotojas R. K. turėjo objektyvią galimybę posūkio į kairę manevrą vykdantį automobilį „VW Passat“ pastebėti vairuojamu motociklu būdamas didesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu nuo automobilio „VW Passat“ manevravimo kelyje vietos, tai laiku stabdydamas vairuojamą motociklą R. K. turėjo techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti neprivažiuojant automobilio „VW Passat“ manevravimo kelyje vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio. Tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti motociklo „Yamaha YZF-Rl“ važiavimo greitį prieš įvykį, todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo daryti išvadą, jog prieš pat įvykį motociklu „Yamaha YZF-Rl“ buvo važiuojama viršijant didžiausią įvykio vietoje leidžiamą 90 km/h greitį, bei negalima atsakyti, ar važiuodamas viršijant leistiną greitį motociklo vairuotojas R. K., laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti neprivažiuojant automobilio „VW Passat“ manevravimo kelyje vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio (3 t. b. l. 115-122).

70Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys Nr. 2K-19/2007, 2K-297/2009; kasacinė nutartis Nr. 2K-158/2009, skelbta „Teismų praktika“ Nr. 31, p. 253).

71Byloje nekyla ginčo, kad VW Passat vairuotojas turėjo teisę sukti toje vietoje, kur jis suko, tiek ir motociklo „Yamaha YZF-R1“ vairuotojas turėjo teisę toje vietoje lenkti. Tai nurodoma ir 2018-04-18 ekspertizės akte, bei patvirtino ekspertas V. P.. Techniniu požiūriu įvykio vietoje motociklu „Yamaha YZF-Rl“ vykdyti tiek vieno, tiek kelių transporto priemonių lenkimo manevrą buvo galima. Nekyla ginčo ir dėl to, kad tiek VW Passat automobilis, tiek kiti paskui važiavę automobiliai važiavo žymiai mažesniu nei leidžiamas didžiausias greitis (pasak teismo posėdyje apklaustų asmenų 50-70 km/val.), todėl tai galėjo įtakoti motociklininkų sumanymą aplenkti šiuos automobilius, kas taip pat nėra draudžiama. Todėl byloje svarbu nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – eismo įvykiu.

72Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio.

73Iš byloje surinktų įrodymų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad eismo kilimo priežastis buvo vien tik kaltinamojo V. M. veiksmai, nes negalima įvertinti ar abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo saugūs, priimtini ir efektyvūs esamoje situacijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Ar V. M. turėjo realią galimybę pamatyti jį lenkiantį motociklą ir objektyvią galimybę numatyti, kad atlikdamas manevrą, sudarys jam kliūtį, nes dėl eismo įvykio apžiūros metu fiksuotų duomenų stokos specialistams ir ekspertams nepavyko nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos, motociklo judėjimo aplinkybių nuo susidūrimo vietos iki sustojimo po įvykio vietos, motociklo „Yamaha YZF-Rl“ judėjimo greičio bei kitų judėjimo aplinkybių (ar buvo stabdomas, kokia trajektorija judėjo) pastarajam artėjant prie susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ vietos, taip pat automobilio „VW Passat“ judėjimo aplinkybes (judėjimo greitis, judėjimo trajektorija) prieš pat susidūrimą bei po jo (tirti pateiktoje medžiagoje yra duomenų, jog po įvykio automobilio „VW Passat“ padėtis buvo keičiama). Dėl visų nurodytų aplinkybių negalima skaičiavimais susieti automobilio „VW Passat“ ir motociklo „Yamaha YZF-Rl“ suartėjimo aplinkybių. Taip pat ekspertams nepavyko atsakyti į klausimą ar motociklo vairuotojas R. K., laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę vairuojamą motociklą sustabdyti neprivažiuojant automobilio „VW Passat“ manevravimo kelyje vietos ir tokiu būdu išvengti eismo įvykio (3 t. b. l. 115-122). Nesant objektyvių įrodymų, o vien tik prieštaringiems, subjektyviems byloje apklaustų asmenų parodymams, teismas negali nustatyti, ar eismo įvykio kilimo nesąlygojo ir paties nukentėjusiojo veiksmai – greičio viršijimas ar savo vairuojamos transporto priemonės nestabdymas laiku, tuo labiau, kad kitos transporto priemonės – tiek iš paskos V. M. važiavę automobiliai, tiek ir jį lenkę V. J. bei I. V. vairuojami motociklai – eismo įvykio išvengė.

74Specialistų ir ekspertų suformuotos tik tikėtinos išvados, neleidžia vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, kad būtent kaltinamasis buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio, ir tai neleidžia daryti kategoriškos teisinės išvados dėl priežastinio ryšio buvimo tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių (eismo įvykio). Tikėtinos specialistų išvados pilnai neatskleidė įvykio aplinkybių, neatskleidė įvykio mechanizmo, tikrojo abiejų vairuotojų elgesio bei jų veiksmų įtakos padariniams, apie ką išvadose visi tyrėjai ir pasisakė bei teismo posėdyje patvirtino ekspertas V. P..

75Suformuluotų aptartų tikėtinų išvadų, teismo įsitikinimu, nepatvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, nes liudytojų parodymai yra subjektyviai žmogiškai prieštaringi ir neišsamūs, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai nepakankami, užfiksuoti nekvalifikuotai.

76Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar tikėtinumais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

77Nors byloje buvo dedamos pastangos išsiaiškinti įvykio priežastį, byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad kaltinamojo veiksmai, preziumuojant, jog visi kelių eismo dalyviai kelyje laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, esant nustatytų aplinkybių visetui, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis, nėra pakankami bei neginčijami ir nesudaro pagrindo pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, dėl ko, V. M. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d. požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

78Dėl pareikšto civilinio ieškinio.

79Byloje nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2570 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš draudimo kompanijos Ergo Insurance SE Lietuvos filialo bei 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir proceso išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. M. (3 t., b. l. 2-6).

80Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti atstovavimo išlaidas.

81Išteisinus asmenį, pagal BPK 303 str. 5 d. 1 d., civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad V. M. išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 3 d. požymių, nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, nukentėjusiajam paliekant teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka.

82Dėl proceso išlaidų

83Vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., 5 d., proceso išlaidos, tarp jų ir nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato atstovavimą baudžiamajame procese, gali būti priteisiamos tik iš nuteisto asmens. Kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos iš šio asmens nepriteisiamos, todėl nukentėjusiojo R. K. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo, atmestinas.

84Taip pat, byloje buvo patirtos proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) dėl eksperto V. P. kelionės išlaidų į 2017-12-11 teisiamąjį posėdį apmokėjimo (3 t. b. l. 83-93). Tačiau kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 str. 5 d.), todėl eksperto kelionės išlaidos iš išteisintojo V. M. nepriteistinos.

85Kardomoji priemonė. V. M. 2016-06-21 nutarimu (2 t. b. l. 86-87) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

86Kiti procesiniai klausimai. Baudžiamojoje byloje laikomi du kompaktiniai diskai su įrašytomis nuotraukomis iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros metu darytomis fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d., 3 p.).

87Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 302-305str., 307 str.,

Nutarė

88V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

89Iki nuosprendis įsiteisės, V. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

90Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

91Nukentėjusiojo R. K. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

92Du kompaktinius diskus su įrašytomis fotonuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

93Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Ingrida... 2. V. M., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Kretingoje, gyvenantis ( - ), Palanga,... 3. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą... 4. V. M. kaltintas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė... 5. t.y. V. M. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. birželio 18 d., apie 17 val. 10... 6. Šiais neatsargiais veiksmais V. M. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos... 7. Apklaustas kaltinamuoju V. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2016 m.... 8. Ikiteisminio tyrimo metu V. M. taip pat nepripažino savo kaltės, iš esmės... 9. Nukentėjusysis R. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. birželio 18... 10. Civilinis ieškinį sudaro neturtinė žala 20 tūkst. eurų sumai ir turtinė... 11. Liudytojas N. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju R. K.... 12. Nematė, kokie buvo motociklininko veiksmai. Tiek jų motociklas, tiek kiti,... 13. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas iš esmės davė analogiškus, tačiau... 14. Liudytojas I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su R. K. yra kaimynai, nuo... 15. Po įvykio, matė pusiau asfaltuotą keliuką, kuris atrodė kaip... 16. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas iš esmės davė analogiškus parodymus,... 17. Teisiamajame posėdyje liudytojas K. M. - kaltinamojo sūnus, parodymus duoti... 18. Teisiamajame posėdyje liudytoja I. M. - kaltinamojo žmona, sutiko duoti... 19. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos parodymai iš esmės analogiški (1 t.,... 20. Liudytoja S. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį ir... 21. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja iš esmės analogiškai nurodė įvykio... 22. Liudytojas T. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad nei kaltinamojo, nei... 23. Po įvykio jis buvo išlipęs iš automobilio, galvojo, gal reikės pagalbos... 24. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. iš esmės davė analogiškus... 25. Teisiamajame posėdyje specialistas – Lietuvos teismo ekspertizės centro... 26. Teismo posėdyje BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu buvo perskaityti liudytojų V.... 27. Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-18, apie 17... 28. Liudytojas L. R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-06-18,... 29. Iš 2016-06-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad... 30. Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 31. Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros... 32. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu ir schema... 33. Automobilis „VW Passat“, valst Nr. ( - ) nuo 2016-04-23 iki 2017-04-22... 34. Automobilio „VW Passat“, valst Nr. ( - ) techninė apžiūra atlikta... 35. 2016-06-30 nutarimu R. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1t. b. l 63).... 36. Specialisto išvadoje Nr. G1364/2016(03) nurodyta, kad R. K. nustatytas galvos... 37. Iš papildomos specialisto išvados Nr. pG514/2017(03) nustatyta, kad R. K.... 38. Specialisto išvadoje 2016-09-29 Nr.11K-284(16) nurodyta, kad techninių... 39. 2016-08-11 apžiūros protokole nurodoma, kad dalyvaujant LTEC Klaipėdos... 40. Automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. ( - ) jo užvedimo raktelis,... 41. 2016-08-11 apžiūros protokole, nurodoma, kad dalyvaujant LTEC Klaipėdos... 42. Iš Techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 404-0147221, matyti, kad... 43. 2017-04-05 motociklas „Yamaha YZF-Rl“, valst. Nr. ( - ) , grąžintas R. K.... 44. 2017-04-03 ERGO Insurance SE pranešime žalos byloje Nr. 3975234-2850_1-001... 45. Specialisto išvadoje Nr. T-A4677/2016(01) nurodyta, kad V. M. kraujyje etilo... 46. Pažymoje, gautoje iš VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, nurodyta,... 47. Nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį 2570 EUR turtinei ir 5000... 48. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-31 nutartimi paskirta eismo... 49. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018-04-18 ekspertizės... 50. Jeigu prieš pat įvykį motociklu „Yamaha YZF-Rl“ buvo vykdomas... 51. Automobilio „VW Passat“ ir motociklo „Yamaha YZF-R1“ susidūrimas... 52. m iki apie 62,5 m atstumas bei nuo apie 3,4 s iki apie 4,6 s laiko tarpas.... 53. Dėl įrodymų įvertinimo.... 54. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs... 55. Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 56. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai... 57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, jog nagrinėjant... 58. Byloje esminis ginčas byloje keliamas dėl to ar V. M. nevykdė Kelių eismo... 59. Byloje surinkti įrodymai – Kelių eismo vietos apžiūros protokolas, eismo... 60. V. M. kaltės nepripažino ir tvirtino, kad vairuodamas automobilį „VW... 61. Kelių eismo taisyklių 82.2 p. nurodo, jog prieš persirikiuodamas, prieš... 62. Kaltinamasis tvirtino, jog prieš sukdamas į kairę rodė posūkio signalą ir... 63. Taigi, byloje apklausti asmenys, priklausomai nuo sąsajų su bylos šalimis,... 64. Tačiau pažymėtina, kad net jei automobilio vairuotojas nerodė posūkio... 65. KET 101 punkte nurodoma, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš... 66. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai patvirtino, kad... 67. Išanalizavęs liudytojų parodymus teismas daro išvadą, kad liudytojai, dėl... 68. 2016-09-26 specialisto išvadoje nurodoma, jog techninių požiūriu,... 69. Atlikus pakartotinę ekspertizę, 2018-04-18 ekspertizės akte Nr. 11K-45(18)... 70. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar... 71. Byloje nekyla ginčo, kad VW Passat vairuotojas turėjo teisę sukti toje... 72. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas... 73. Iš byloje surinktų įrodymų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad eismo... 74. Specialistų ir ekspertų suformuotos tik tikėtinos išvados, neleidžia... 75. Suformuluotų aptartų tikėtinų išvadų, teismo įsitikinimu, nepatvirtino... 76. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį... 77. Nors byloje buvo dedamos pastangos išsiaiškinti įvykio priežastį, byloje... 78. Dėl pareikšto civilinio ieškinio.... 79. Byloje nukentėjusysis R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2570 Eur... 80. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis prašė civilinį ieškinį... 81. Išteisinus asmenį, pagal BPK 303 str. 5 d. 1 d., civilinis ieškinys... 82. Dėl proceso išlaidų... 83. Vadovaujantis BPK 105 str. 1 d., 5 d., proceso išlaidos, tarp jų ir... 84. Taip pat, byloje buvo patirtos proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.) dėl... 85. Kardomoji priemonė. V. M. 2016-06-21 nutarimu (2 t. b. l. 86-87) paskirtą... 86. Kiti procesiniai klausimai. Baudžiamojoje byloje laikomi du kompaktiniai... 87. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 88. V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį,... 89. Iki nuosprendis įsiteisės, V. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį... 90. Nukentėjusiojo R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos... 91. Nukentėjusiojo R. K. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.... 92. Du kompaktinius diskus su įrašytomis fotonuotraukomis nuosprendžiui... 93. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas...