Byla eI-6345-739/2018

Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui P. G. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo P. G. (toliau – ir atsakovas) 140,92 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Gyventojų registro išrašo suformavimą. Pareiškėja nurodė, kad Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236, reglamentuoja vietinės rinkliavos mokėjimą. Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savininkai. Atsakovas ginčo laikotarpiu buvo nekilnojamojo objekto, esančio adresu ( - ), savininkas. Atsakovas yra pareiškėjos administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. atsakovas turi prievolę sumokėti pareiškėjai vietinę rinkliavą. Nurodė, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. nesumokėjo pareiškėjai 140,92 Eur vietinės rinkliavos.

4Pareiškėja teismui pateiktame 2018 m. rugpjūčio 17 d. rašte dėl papildomų įrodymų pateikimo nurodė, jog atsakovui buvo išsiųsti mokėjimo pranešimai su mokėtina vietinės rinkliavos suma, ir pateikė šių pranešimų kopijas. Taip pat nurodė, jog vietinės rinkliavos nuostatai nustato, kad rinkliavos mokėtojai, negavę mokėjimo pranešimo iki einamųjų metų kovo 15 d., turi kreiptis į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Paaiškino, kad atsakovas nesikreipė į pareiškėją dėl mokėjimo pranešimo pateikimo ir/arba negavimo.

5Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriame su prašymu nesutiko. Atsakovas atsiliepime prašė teismą: 1) bylos nagrinėjimą atidėti; 2) pasiūlyti Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) pakeisti svetimą terminą „diskrecija“ lietuvišku; 3) paklausti išaiškinimo, ar rinkliavos už nesuteiktas paslaugas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija); 4) išreikalauti iš pareiškėjos pažymą apie atsakovui nesuteiktą paslaugą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas yra vienas blogiausių dabar veikiančių įstatymų. Atliekų surinkimas ir tvarkymas yra vykdomas pagal savivaldybių sprendimus. Šie sprendimai kiekvienoje savivaldybėje skirtingi ir nėra priimami vienbalsiai, yra savivaldybės tarybos narių, nesutinkančių su tokiais sprendimais. Nurodė, kad nekintamo dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis yra niekaip nepagrįstas, yra neaišku, kur ir kam panaudojamos surinktos piniginės lėšos. Teigė, kad pareiškėja prašyme nurodė, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti pareigą mokėti vietinę rinkliavą, ar ne. Atsakovas klausė, kas atėmė iš jo tokią teisę, ir teigė, kad tai yra jo konstitucinių teisių suvaržymas. Nurodė, kad pareiškėja per paskutinius penkerius metus nepateikė atsakovui jokio dokumento apie augantį įsiskolinimą, atsakovas tokio dokumento negavo ir šiemet. Atsakovas teigė esantis įsitikinęs, kad svetimos valstybės termino mums nepriimtina reikšme įvedimas į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, kai už neatliktą darbą yra imamas mokestis ir pastovi rinkliava, yra neteisėtas ir prieštarauja Konstitucijai.

6Prašymas tenkinamas.

7Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu ( - ). Pareiškėjos pateiktais duomenimis, atsakovas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. privalėjo sumokėti 140,92 Eur vietinės rinkliavos.

8Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnis, 16 straipsnio 2 dalis).

9Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 301 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

10Telšių rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T1-283 patvirtino Telšių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios galiojo nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. Taryba 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-105 patvirtino naujas Telšių rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurios įsigaliojo nuo 2017 m. gegužės 4 d. Taryba 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatus (toliau – 2013 m. Nuostatai), kurie įsigaliojo nuo 2013 m. liepos 1 d. Taryba 2013 m. Nuostatus pakeitė 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-376, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2017 m. vasario 28 d.

11Pagal 2013 m. Nuostatų 24, 45 ir 59 punktus, vietinės rinkliavos dydį apskaičiuoja, vietinės rinkliavos surinkimą, apskaitą organizuoja ir tvarko (administruoja) bei per nustatytą laikotarpį nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą iš rinkliavos mokėtojų vykdo UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.

122013 m. Nuostatų 6 punktas numatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; 34 punktas nurodė, kad vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams – visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems, disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias TIPK leidimus […]. Pagal 2013 m. Nuostatų 1 priedą, vietinės rinkliavos dydis komunalinių atliekų turėtojams, nustatytas pagal pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę – už gyvenamosios paskirties butą daugiabučiame name Telšių mieste, yra vietinė rinkliava sudaro 162 Lt per metus. 2013 m. Nuostatų 1 priedą išdėsčius nauja redakcija Tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T1-376, vietinės rinkliavos dydis komunalinių atliekų turėtojams, nustatytas pagal tokius pačius kriterijus, ir yra 47 Eur per metus.

13Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad savaime nedraudžiama, jog vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1476-556/2018). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų. Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog fakto, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, negali paneigti argumentai, jog komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos jam nebuvo teikiamos, atliekų jis neturėjo, jog atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu nesinaudojo butu (kuriame, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, veikia vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis bei vietinis nuotekų šalinimas), jeigu tokio nesinaudojimo jis tinkamai nepagrindė, ir dėl to ar dėl kitų aplinkybių buitinių bei kitokių atliekų apskritai nebuvo bei jos negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Taigi, įvardinti argumentai, nepaneigia pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1807-575/2015). Nagrinėjamu atveju, atsakovui ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butas, esantis Telšių mieste, todėl remiantis 2013 m. Nuostatų 6 punktu, 34 punktu, 1 priedu ir 1 priedo pakeitimu, jis privalėjo mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Atsakovas nepagrindė, jog ginčo laikotarpiu nesinaudojo butu, o iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog bute veikia vietinis centrinis šildymas, komunalinis vandentiekis bei vietinis nuotekų šalinimas. Atsakovas ginčo laikotarpiu savo pareigos gera valia nevykdė ir pareiškėjos nurodytos vietinės rinkliavos sumos nesumokėjo. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo 140,92 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

152013 m. Nuostatų 49–50 punktai reglamentuoja, jog UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ kiekvienais metais kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui pateikia mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu jam taikomą vietinės rinkliavos dydį. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateikė mokėjimo pranešimų (2014 m. vasario 24 d. Nr. TL-14-000584, 2015 m. lapkričio 13 d. Nr. TL-15-027690, 2016 m. gegužės 24 d. Nr. TL-16-022878), kurie, pareiškėjos paaiškinimu, buvo išsiųsti atsakovui, kopijas. 2013 m. Nuostatų 69 punktas nustato, kad rinkliavos mokėtojai, negavę mokėjimo pranešimo iki einamųjų metų kovo 15 d., turi kreiptis į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl to, kad negavo mokėjimo pranešimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovas nebuvo informuotas apie prievolę mokėti vietinę rinkliavą. Be to, mokėjimo pranešimo negavimas neatleidžia nuo vietinės rinkliavos sumokėjimo.

16Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Taigi, atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra 82 metų amžiaus, jis serga, todėl jo turtinė padėtis yra apsunkinta ir teismo sprendimu iš jo priteisiamos sumos atsakovas negalės sumokėti iš karto. Teismas sprendžia, kad išdėstant teismo sprendimo vykdymą ir įpareigojant atsakovą kas mėnesį mokėti dalį priteistos skolos, nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra ir pareiškėjos interesai nenukentės.

17Atsakovas prašė teismą atidėti bylos nagrinėjimą ir pasiūlyti Konstituciniam Teismui pakeisti svetimą terminą „diskrecija“ lietuvišku bei paklausti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar rinkliavos už nesuteiktas paslaugas atitinka Konstituciją.

18ABTĮ 4 straipsnio 1 dalis nusttao, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Atitinkamai sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas, t. y. tik teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1064-1062/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo, atsižvelgdama į atsakovo argumentus, kad jam nėra suteiktos pranešimuose nurodytos atliekų tvarkymo paslaugos, o atliekų tvarkytojo veiksmai pažeidžia atsakovo teises, įtvirtintas Konstitucijoje, Viešojo administravimo ir kituose galiojančiuose įstatymuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, konstatavo, kad pareiga mokėti tokio pobūdžio, kaip ginčo vietinė rinkliava, privalomas įmokas, kai ši pareiga atitinka įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose apibrėžtą šios pareigos apimtį, negali būti pripažinta atsakovo nurodomų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir (ar) tarptautinių teisės aktų nuostatų pažeidimu. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Kitoje apeliacine tvarka išnagrinėtoje administracinėje byloje dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra abejonių dėl Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatos („vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje“) konstitucingumo (2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-385-602/2015). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kilti abejonėms, jog nagrinėjamoje byloje taikytini teisės aktai galėtų prieštarauti Konstitucijai, todėl teismas neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

19Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 36,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Gyventojų registro išrašo suformavimą. Nurodo, kad prašoma priteisti 36,30 Eur suma yra gerokai mažesnė už Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį.

20Iš bylos duomenų nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinės bendrijos „SGKA Legal“ (kurios pavadinimas buvo pakeistas į advokatų profesinę bendriją „Spectrum legis“) 2017 m. gegužės 17 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. VP-170517-01, mokėjimo nurodymu pagal PVM sąskaitą faktūrą nagrinėjamoje byloje advokatų profesinei bendrijai sumokėta 36,30 Eur. Pateikti dokumentai pagrindžia, kad pareiškėja patyrė šias išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą ir 8.2 papunktį, už prašymo surašymą (kai jį surašė advokatas) rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Prašymas teismui buvo pateiktas 2018 m. liepos 20 d., todėl užpraėjęs ketvirtis yra 2018 m. I ketvirtis. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis (prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?eventId=174221), 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 895,20 Eur, todėl nagrinėjamu atveju rekomenduojama priteisti maksimali suma už prašymo surašymą yra 2238 Eur (895,20 x 2,5). Turėtų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio ir yra žymiai mažesnis už maksimalų pagal Rekomendacijas galimą priteisti dydį, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas prašymą dėl patirtų išlaidų priteisimo tenkinti visiškai, kaip teigia pareiškėja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-533-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-535-492/2017 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmiau nurodytose nutartyse, taip pat 2017 m. spalio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1414-261/2017, 2016 m. birželio 14 d. nutartyje byloje Nr. eA-1158-556/2016, 2016 m. spalio 26 d. nutartyje byloje Nr. eA-1317-438/2016 pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 14 Eur. Nors pareiškėja prašyme nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu byloje Nr. eA-870-858/2017 suformavo teisminę praktiką, kad yra pagrindas pareiškėjai priteisti visą prašytą bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame sprendime dėl priteistos sumos dydžio pagrįstumo nurodė abstrakčius argumentus, ir plačiau nepasisakė. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė precedentą, pakeičiantį anksčiau suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose. Be to, ir po šio sprendimo priimtose nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi pozicijos, kad atlyginimas už advokato pagalbą galėjo ir turėjo būti sumažintas.

21Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Teismas įvertina minėtus kriterijus, t. y. tai, kad ši byla yra nesudėtinga; atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat; teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų ir iš esmės buvo tipinis, prašymas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, todėl pareiškėja privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas bei kad neproporcinga šių funkcijų įgyvendinimo našta nebūtų perkelta vietinės rinkliavos mokėtojams. Teismas atsižvelgia į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią teismui suteikta teisė spręsti dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat ir į tai, kad valstybėje ekonominė situacija yra kintanti, todėl anksčiau analogiškose bylose nustatyta už advokato suteiktas paslaugas rengiant prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo priteistina 14 Eur suma, nėra nekintanti, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovės priteistinas 18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas. Kitoje dalyje prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo atmetamas.

222012 m. Nuostatų ir 2013 m. Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad pareiškėja vietinės rinkliavos mokėtojų registravimo tikslais nustatyta tvarka naudojasi valstybės įmonės Registrų centro ir Gyventojų registro turimais duomenimis, reikalingais vietinės rinkliavos mokėtojų registrui ir vietinei rinkliavai administruoti. Be to, pareiškėja nepateikė jokio patvirtinančio dokumento, kad ji turėjo 1,71 Eur išlaidas už Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo bei Gyventojų registro išrašo suformavimą. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, teismas vertina, kad šios 1,71 Eur išlaidos yra susijusios su pareiškėjos tiesioginiu funkcijų atlikimu administruojant vietinę rinkliavą, todėl prašymas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Nutarė

24prašymą patenkinti.

25Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, į. k. 171780190, iš P. G., gim. ( - ), 140,92 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 92 euro centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

26Įpareigoti P. G., gim. ( - ), 140,92 Eur sumą uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ sumokėti per 12 mėnesių: pirmus vienuolika mėnesių kas mėnesį mokant po 11,74 Eur, o dvyliktą mėnesį sumokant 11,78 Eur.

27Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, į. k. 171780190, iš P. G., gim. ( - ), 18 Eur (aštuoniolika eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Kitoje dalyje pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

28Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.