Byla 2-16-571/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriausiant L. S., dalyvaujant ieškovo BUAB “Sėkmingi projektai“ atstovaujamam bankroto administratoriui UAB “Verslo nota“ atstovui K. P., atsakovei G. G., jos atstovui advokatui A. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB“Sėkimingi projektai“ bankroto administratoriaus UAB“Verslo nota“ ieškinį atsakovei G. G., trečiajam asmeniui L. K. dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Ieškovas BUAB “Sėkimingi projektai“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB “Verslo nota“ patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės G. G. 33836,75 eurus žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.

3Ieškovo BUAB “Sėkimingi projektai“ atstovas bankroto administratoriaus UAB “Verslo nota“ įgaliotas atstovas K. P. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti pilnai ir parodė, kad 2013-08-30 UAB “ Sėkmingi projektai “ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB“verslo nota“, jis yra įgaliotas asmuo. Kadangi buvę UAB "Sėkimingi projektai" direktoriai neperdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios bendrovės dokumentų, todėl administratorius kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus su Pareiškimu dėl teismo nutarties, nesusijusios su bausme, nevykdymo. Atliekant šį tyrimą, paaiškėjo, dalis bendrovės dokumentų yra pas buvusias šios įmonės buhalteres, todėl bankroto administratorius perėmė iš buvusių UAB "Sėkmingi projektai" (toliau-Bendrovė) buhalterių E. J. ir J. Z. dalį bendrovės dokumentų. Iš perimtų dokumentų ir iš VĮ "Registrų centras" išrašo administratorius nustatė, kad nuo bendrovės įsteigimo iki 2009-08-30 bankrutuojančios bendrovės akcininku ir direktoriumi buvo L. R.. Šiuo laikotarpiu bendrovė nevykdė veiklos. Nuo 2009-08-31 bendrovės savininkais buvo G. G. ir L. K.,o direktore tapo G. G. ir bendrovei vadovavo iki 2013-06-13 dienos. Bendrovė vykdė kavinės, maitinimo paslaugų veiklą. Nuo 2013-06-13 iki 2013-08-06 bendrovės akcijos buvo parduotos Latvijos Respublikos piliečiui A. K., nuo 2013-08-17 iki bankroto bylos iškėlimo dienos vieninteliu akcininku ir direktoriumi buvo V. M. , kuris yra Kazachstano Respublikos pilietis. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė, kad nei A. K., nei V. M. vadovavimo laikotarpiu įmonė kavinės veiklos nevykdė. Taip pat nustatyta, kad būtent atsakovė buvo asmuo vykdęs bendrovės ūkinę veiklą, t.y. tik jos vadovavimo laikotarpiu buvo vykdoma kavinės veikla, perkami maisto produktai ir kt. prekės, sudarytos paslaugų teikimo sutartys, gaunamos pajamos už vykdytą veiklą.

4Bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., numato, jog bankroto administratorius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

5Bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančią bendrovė ir kreditorių interesus ir nustatęs neteisėtus buvusios vadovės veiksmus, galėjusius turėti įtakos bendrovės nemokumui ir bankroto bylos iškėlimui, pateikė ieškinį bendrovės vadovei G. G. dėl padarytos žalos bendrovei atlyginimo.1. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė, kad kavinės veikla buvo pradėta vykdyti nuo 2012 m. kovo mėnesio, tačiau pirkimai iš bendrovės lėšų buvo vykdomi jau ir 2012 m. sausio - vasario mėnesiais, t.y. bendrovei jokios veiklos nevykdant. Iš perimtų dokumentų nustatyta, kad G. G. šiuo laikotarpiu buvo bendrovės "Sėkmingi projektai" direktorė, todėl būtent ji yra atsakingas asmuo, kuris priėmė sprendimą bendrovei priklausiusias lėšas panaudoti įvairių maisto produktų įsigijimui. Šiuo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. kovo) buvo išleista 231,08 Eur bendrovės lėšų maisto produktams, tačiau nebuvo panaudoti bendrovės veikloje, kadangi bendrovė dar nevykdė jokios ūkinės veiklos. Bankroto administratorius teikė G. G. eilę prašymų dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tačiau G. G. vengia bendrauti su administratoriumi ir jokių paaiškinimų neteikia. Tik pateikus ieškinį į teismą, atsakovės atstovas nurodo, kad atsakovė vykdė receptų kūrimo bandymus, tačiau 2 mėnesius atlikinėti maisto kūrimo bandymus viršija normalią bendrovės veiklos riziką, kadangi įmonė dar negaudavo jokių pajamų. Taip pat nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu buvo nuspręsta atlikinėti šitokius bandymus. Atsakovės atstovas paaiškinimuose nurodo, kad kavinė išsiskyrė savo vegetarine virtuve ir nebuvo naudojami pusgaminiai. Tačiau ir perimtų dokumentų matyti,kad iš įvairių parduotuvių buvo perkami įvairus pusgaminiai, net mėsa, todėl atsakovės paaiškinimai visiškai neatitinka tikrovės ir kelia abejonių. Todėl darytina išvada, kad visus sąskaitose faktūrose nurodytus maisto produktus (greito sunaudojimo) įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes atlikinėti bandymus 2 mėnesius, kai bendrovė dar negauna visiškai jokių pajamų yra viršijimas normalios ūkinės veiklos rizikos, todėl prašome iš atsakovės priteisti 231,08 Eur sumą bankrutuojančios bendrovės naudai.

  1. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė, kad bendrovė "Sėkmingi projektai" kavinės veiklą vykdė iki 2013 m. sausio mėnesio. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrovės "Sėkmingi projektai buhalterės, E. J., (buhalterines paslaugas bendrovei teikusi laikotarpiu nuo 2012-02-05 iki 2012-07-31) ir buhalterė J. Z. (bendrovei buhalterines paslaugas teikusi nuo 2012-09-01 iki 2013- 01-10) bendrovės kasos knygas pradėdavo vesti nuo nulio, nes nei viena buhalterė kitai buhalterei nebuvo perdavusi jos žinioje esančių buhalterinių dokumentų. Todėl bankroto administratorius perėmęs buhalterinius dokumentus kasoje esančių lėšų likučių sumas paskaičiavo ir suvestinę pažymą parengė sudarytą iš dviejų dalių t.y. pirmoji dalis nuo 2012-03- 01 iki 2012-07-31 - kasos likutis g 301,38 Eur (28 663,01 Lt), antroji dalis nuo 2012-08-01 iki 2013-02-28 - kasos likutis 7 956,93 Eur (27 473,70 Lt). Bendroje sumoje kasos likutis kavinės veikimo pabaigai turėjobūti-16258,31Eur(56136,71Lt). Šiuo laikotarpiu atsakovė G. G. buvo bendrovės direktorė bei kasininkė. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduotas kasos likutis ir nepateikti duomenys apie kasos likučio panaudojimą, todėl atsakovė privalo grąžinti 16 958,93eurų kasoje esančius grynuosius pinigus. Bankroto administratorius pateikė G. G. pretenziją, kuria prašė paaiškinti, kodėl iki šiol bankroto administratoriui nėra perduoti bendrovės "Sėkmingi projektai" grynieji pinigai, tačiau G. G. jokių paaiškinimų iki šiol nepateikė. Todėl darytina išvada, kad lėšas esančias kasoje atsakovė G. G. 258,31 Eur (56 136,71 Lt) yra neteisėtai pasisavinusi, ko pasėkoje bendrovė patyrė žalą,todėl prašome 16 258,31 Eur sumą priteisti iš atsakovės G. G. bankrutuojančios bendrovės naudai.
  2. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė,kad G. G., kaip atskaitingam bendrovės asmeniui, iš bendrovės "Sėkmingi projektai" lėšų buvo išmokėti 7 409,18 Eur (25 582,41 Lt), neva avansiniams atsiskaitymams bendrovės naudai. Bankroto administratorius patikrinęs perimtus bankrutuojančios bendrovės dokumentus nenustatė dokumentų patvirtinančių, kad ši suma buvo panaudota bendrovės naudai. Kaip jau buvo minėta anksčiau bankroto administratorius nekartą raštu kreipėsi į G. G., tačiau jokio atsakymo ar paaiškinimo atsakovė nepateikė. Todėl darytina išvada, kad G. G. panaudojo šiuos bendrovės pinigus asmeniniams poreikiams tenkinti ir taip iššvaistė bendrovės lėšas, ko pasėkoje bendrovė patyrė žalą 7 409,18 Eur (25 582,41 Lt) sumai. Todėl bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės G. G. 7 409,18 Eur (25 582,41 Lt) sumą bankrutuojančios bendrovės naudai.

64.Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė, kad 2013 m. sausio mėnesį iš bendrovės "Sėkmingi projektai" lėšų buvo atliekami įvairūs pirkimai, kurių bendra suma 2 663,69 Eur (9 197,20 Lt). Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė, kad bendrovė kavinės veiklą baigė vykdyti 2012 m. gruodžio mėnesį, o nuo 2013 m. sausio 1 d. nei pagal kasos aparato žurnalą, nei pagal kitus perimtus buhalterinius dokumentus nenustatyta, kad bendrovė būtų vykdžiusi kokią nors kavinės veiklą. Kadangi iš perimtų buhalterinių dokumentų nenustatyta, jog bendrovė būtų vykdžiusi kokią nors veiklą 2013 m. sausio mėnesį, bendrovė negavo jokių pajamų, todėl atsakovės argumentai, kad neva įmonė vykdė veiklą yra visiškai nepagrįsti. Jeigu bendrovė būtų iš tiesų vykdžiusi veiklą ir gavusi bent minimalias pajamas (bent keli pardavimai per dieną), tai atsispindėtų įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Vien tai, kad darbuotojai nebuvo atleisti ir mokėjo nuomą, nepatvirtina aplinkybės, kad įmonė vykdė veiklą. Jeigu atsakovė teigia, kad bendrovė vykdė veiklą, tai ji turi įrodyti kokias pajamas bendrovė tuo laikotarpiu uždirbo, kodėl jos nebuvo apskaitytos ir kur jos buvo panaudotos . Kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų apie realiai vykdytą veiklą minėtu laikotarpiu, todėl bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės 2663,69Eur 197,20 Lt) sumą bankrutuojančios bendrovės naudai.

  1. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė, kad 2012-11-24 d. ir 2012-12-31 d. iš bendrovės "Sėkmingi projektai" piniginių lėšų buvo įsigytos 7 vnt. PILDYK draugų pakuotės ir 7 vnt. Pildyk Tele2 kortelės, pirkinių suma 120,63Eur (416,50 Lt). Bankroto administratorius peržiūrėjęs perimtus bankrutuojančios bendrovės dokumentus nenustatė, kad šios įsigytos prekės būtų panaudotos bendrovės "Sėkmingi projektai" naudai. Šios prekės nebuvo reikalingos įmonės veikloje, kadangi bendrovė jau buvo įsigijusi kelis telefonus ir sudariusi kelias abonento sutartis, įmonėje net nebuvo tiek darbuotojų, kiek nupirko SIM kortelių. Direktorė priėmusi sprendimą iš bendrovės lėšų įsigyti mobiliojo ryšio pakuotes ir korteles švaistė bendrovės lėšas, taip padarydama finansinę žalą bendrovei. Kadangi atsakovė G. G. nepaaiškino, kur buvo panaudos šios SIM kortelės,prašome120,63Eur(416,50 Lt) pinigų sumą priteisti bankrutuojančios bendrovės naudai.
  2. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė,kad iš bendrovės "Sėkmingi projektai" lėšų 2012-07-16 buvo įsigytas telefono aparatas SAMSUNG N7000 NOTE. Bankroto administratorius buvusiai bendrovės vadovei G. G. pateikė pretenziją, kuria buvo raginama grąžinti įsigytą telefono aparatą arba padengti telefono aparato įsigijimo kaštus {pagal 2012-07-16 d. TELE2 ryšio paslaugų teikimo sutartį). Tačiau G. G. iki šios dienos neperdavė šio telefono ir nesumokėjo už jį bankrutuojančiai bendrovei. Paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad šį telefono aparatą 2015 m. rugsėjo mėnesį sudaužė, todėl negali jo grąžinti bankroto administratoriui. Taip pat nurodo, kad už šį telefoną yra sumokėjusi 1 litą, todėl nepagrįstai administratorius reikalauja atlyginti 528,27 eurų žalą. Su tokia atsakovės pozicija visiškai nesutinkame, kadangi įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei "Sėkmingi projektai" 2013-09-27 bankroto administratorius įteikė atsakovei pranešimą, kuriuo supažindino atsakovę su teismo įpareigojimu perduoti bankroto administratoriui visą jos žinioje esantį bendrovės turtą bei dokumentus. Tačiau atsakovė šio raginimo neįvykdė ir tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, pateikė dalį UAB "Sėkmingi projektai" dokumentų ,tačiau jokio turto iki šiol neperdavė (jau 2 metai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė buvo ne kartą raginta perduoti visus jos žinioje esančius dokumentus bei turtą, t.y. viską, kas yra susiję su bankrutuojančia bendrove "Sėkmingi projektai", tačiau jokio turto, tame tarpe ir SAMSUNG N7000 Note, vis tiek neperdavė bankroto administratoriui. Net ir sužinojusi, kad jai yra pareikštas ieškinys, ji vis tiek iki šiol šio telefono bankroto administratoriui neperdavė ir toliau juo neteisėtai naudojosi, o galiausiai nurodė, kad sudaužė. Kadangi atsakovė netinkamai elgėsi su bendrovės turtu, nevykdė teismo sprendimo perduoti bankroto administratoriui jos žiniose turimo turto, neteisėtai naudojosi juo ir jį sudaužė, todėl atsakovė bendrovei turi atlyginti žalą už jo sugadinimą ir padengti patirtą žalą 528,27 eurus (telefono rinkos kainą). Todėl bankroto administratorius prašo iš buvusios direktorės G. G. 528,27 Eur (1 824,00 Lt) už įsigytą ir bendrovei neperduotą telefono aparatą SAMSUNG N7000 NOTE.

77. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė, kad 2012-02-14 iš bendrovės "Jovesa" bendrovė "Sėkmingi projektai" įsigijo pakabinamus šviestuvus UnoB, kurių bendra suma 257,47 Eur (889,00 Lt). Šį pirkimą patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. JVS IN000154 ir 2012-02-13 atliktas apmokėjimas. Šis bendrovės turtas iki šiol nėra perduotas bankroto administratoriui, o buvusi vadovė nepateikė jokio paaiškinimo dėl šio turto, todėl laikytina, kad kad šis turtas liko pas buvusią bendrovės direktorę G. G.. Atsakovė savo paaiškinimuose nurodo, kad atsakovė neturi nei galimybės, nei teisinės pareigos grąžinti ieškovui šviestuvų, nes jos įgaliojimai nutrūko 2013 m. birželio 10 dieną ir turi kreiptis bankroto administratorius į paskutinį vadovą. Su šia atsakovės pozicija visiškai nesutinkame, kadangi atsakovė, tuo metu kai buvo keičiami direktoriai, ji pati neperdavė naujam direktoriui šių šviestuvų, todėl ji yra atsakinga už šių šviestuvų išsaugojimą ir ji turėjo perduoti bankroto administratoriui šį turtą. Kadangi atsakovė iki šiol nėra perdavusi minėto bendrovei priklausančio turto, todėl prašome priteisti iš G. G. 257,47 Eur (889,00 Lt) sumą panaudotą šviestuvų įsigijimui.

  1. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nustatė, kad nuo 2010-11-17 iki 2011-10-28 d. bendrovės vadovė G. G. iš bendrovės "Sėkmingi projektai" banko sąskaitos išėmė 6 386,12 Eur (22 050,00 Lt) pinigų sumą. Kadangiiš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų nenustatyta, kad ši pinigų suma būtų panaudota bendrovės, todėl laikytina, kad šios lėšos yra pas buvusią vadovę G. G.. Atsakovė savo paaiškinimuose nurodo, kad atliko mokėjimo pavedimus ieškovui, tačiau tai nepatvirtina fakto, kad mokėjimai buvo atlikti iš tų pinigų, kuriuos išėmė iš įmonės sąskaitos. Atsakovė nepateikia jokių dokumentų, kurie pagrįstų išimtų pinigų panaudojimą įmonės naudai (jų apskaitymą buhalterijoje), todėl prašome priteisti iš G. G.,12 Eur (22 050,00 Lt) sumą bankrutuojančios bendrovės naudai.
  2. Atsakovė savo paaiškinimuose nurodo, kad įmonės veiklai vykdyti yra panaudojusi ir nemažai asmeninių lėšų, iš jų buvo įsigytas medžio kupolas (pridėjo 2011-07-11 d. sąskaitą faktūrą, kurios suma 11 238,00 svarų). Kadangi ši sąskaita faktūra išrašyta asmeniškai G G , o bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės "Sėkmingi projektai" dokumentų nenustatė, kad šios G. G. išlaidos būtų įtrauktos į bendrovės apskaitą, todėl šios išlaidos tikrai nėra panaudotos bendrovės "Sėkmingi projektai" naudai, joks kupolas nebuvo naudotas įmonėje ir jis nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Bendrovė vykdė kavinės veiklą Vilniaus senamiestyje išsinuomotose vidaus patalpose, kuriose joks 11 m kupolas nebuvo naudojamas ir net negalėjo būti naudojamas. Tokios didelės vertės turtas privalėjo būti įtrauktas į bendrovės apskaitą, inventorizuotas ilgalaikio turto apraše, o iškėlus bankroto bylą perduotas bankroto administratoriui. Tačiau tarp perduotų bankroto administratoriui dokumentų nėra jokių duomenų apie šio kupolo įsigijimą, atgabenimą į Lietuvą, pastatymą ir naudojimą įmonės veikloje ar pardavimą. Todėl, darytina išvada, kad šia sąskaita faktūra G. G. pasinaudojo tik kaip viena iš galimybių sumažinti savo finansinę prievolę bankrutuojančios bendrovės naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad už tariamai įsigytą medinį kupolą atsakovė G. G. sumokėjo grynaisiais pinigais, t.y. sumokėjo 11 238,00 svarų. Vadovaujantis galiojančių įstatymų normomis, asmuo vykdamas iš/į Lietuvos Respublikos į/iš kitą Europos sąjungos šalį privalo raštu deklaruoti gabenamą 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta) viršijančią grynųjų pinigų sumą. Tačiau tokios deklaracijos atsakovė nepateikė, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad šis grynaisiais pinigais apmokėtas pirkimas yra fiktyvus ir realiai neįvykęs arba įvykęs ne UAB "Sėkmingi projektai" naudai. Kaip matyti, atsakovė pateikė tik sąskaitą faktūrą (be jokių parašų) ir apmokėjimo kvitą, tačiau nebuvo pateikta jokių kitų dokumentų: sutarties, atliktų darbų akto (stogo montavimo darbai sudarė daugiau nei pusę sąskaitos sumos), importo deklaracijų, krovinio važtaraščių (neaišku, kaip ji parsigabeno 11 m kupolo dalis į Lietuvą, kodėl stogo montavimo darbus atlikti buvo samdomas užsienyje gyvenantis asmuo. Visos šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad šis kupolas buvo įsigytas pačios atsakovės asmeniniams poreikiams ar kitoms galimai jos valdytoms bendrovėms, tačiau tikrai ne UAB "Sėkmingi projektai" naudai. Bet kuriuo atveju, kadangi joks kupolas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, todėl atsakovė vis tiek yra atsakinga už šių lėšų sumokėjimą bankrutuojančiai bendrovei ir skola negali būti mažinama šia suma.Bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, įgyvendina jos tikslus, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, veikia bendrovės vardu, turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Bendrovės vadovas privalo juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai. Bendrovės vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus tik tais atvejais, kai šis asmuo sudarė bendrovei finansiškai naudingus komercinius sandorius ir atliko kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukūrusius bendrovei materialinę gerovę, pridėtinę vertę. Atsižvelgiant į faktus ir aplinkybes, kurios buvo nustatytos iš perimtų bankrutuojančios bendrovės dokumentų, akivaizdu, kad G. G., kaip bendrovės vadovė veikė, nesąžiningai, neapdairiai, sudarydama finansiškai nenaudingus sandorius. Todėl, kad paskutinėmis kavinės veiklos savaitėmis įsigytos SIM kortelės ir pakuotės (14 vnt), kurios akivaizdžiai nebuvo būtinos įmonės veiklai vykdyti. Buvo pirkti mėsos ir greito paruošimo užšaldyti pusgaminiai, nors atsakovė neva aiškina, kad kavinės koncepsija buvo išskirtinai sveiko ir vegetariško maisto kavinė. Šiems maisto gaminiams ir produktams įsigyti buvo panaudota sąlyginai nedidelė suma, todėl bankroto administratorius šios sumos nereikalauja, nes piniginiai kaštai panaudoti šiai sumai priteisti viršys pinigų sumą panaudotą mėsos gaminiams įsigyti.

8Bendrovės vadovo veikla yra neatsiejama nuo teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų Įgyvendinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus — rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienašmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienašmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienašmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali-atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas.LR CK 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas be kita ko suponuoja ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas ne kaip skolinimasis iš bendrovės, bet kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas arba iššvaistymas. Kaip matyti, buvusios bendrovės vadovės G. G. vykdomos ūkinės veiklos priimti sprendimai, kurie bendrovei nebuvo reikalingi yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veikloms tikslams, pažeidę bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus, todėl jie negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus. Nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi vadovo veiksmai šiuo atveju pasireiškė bendrovės lėšų naudojimu ne bendrovės veiklai ir jos poreikiams tenkinti. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas žymi asmens kaltę, t.y. vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 str.), todėl buvusi bendrovės vadovė privalo grąžinti bankrutuojančiai bendrovei nepagrįstai išleistas bendrovės lėšas. Taigi, matyti, kad bendrovės "Sėkmingi projektai" buvusios vadovės veiksmais buvo nepagrįstai išleistos bendrovės lėšos ne įmonės veiklai vykdyti, dėl to bendrovė patyrė 33 836,75 Eur (116 831,53 Lt) žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl Ieškovas net neprivalo įrodinėti (nors šiame ieškinyje bankroto administratorius tai įrodė), kad bendrovės vadovė kalta dėl žalos (nuostolių) atsiradimo.

9Atsakovė G. G. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad įmonė buvo įkurta daug anksčiau nei ji paskirta jos direktore. Ji įmonės vadove buvo nuo 2009- metų iki 2013 birželio. Įmonės savininkais buvo abu su L. K.. Ji įgijusi vidurinį išsilavinimą, todėl įmonės administravime trūko žinių ir patirties, todėl galėjo padaryti klaidų dėl nežinojimo. Ji neteikė registrų centrui duomenų apie įmonę, nes manė, kad tai nejos pareiga. Galvojo, kad yra įmonės buhalterės, kurios ir turi tvarkyti visus reikalaus. Įmonė vykdė veiklą Palangoje, vasaros lauko kavinėje, kur buvo naudojamas kupolas. Kupolas buvo pirktas Anglijoje už jos asmenines lėšas . Po ko kupolas buvo sandėliuojamas pas draugus, kur kai kurios jo dalys susidėvėjo ir tapo nenaudojamos, o metalinės konstrukcijos išliko, taip pat išliko kupolo projektas. Jokio akto apie kupolo netinkamumą naudoti nebuvo sudaroma, jis nebuvo nurašytas. Po to nuspręsta atidaryti kavinę Vilniuje, tam išsinuomavo patalpas, jas remontavo, remontui skolino pinigų. Ji pati į kavinės veiklą dėjo daug savo asmeninių lėšų, todėl jos vadu ir buvo išrašomos sąskaitos. 231,08 eurai buvo panaudoti įmonės veikloje derinant meniu, nors klientų įmonė nepriiminėjo, tačiau nereiškia, kad nevyko pasiruošimo darbai. Tiksliai kur buvo saugomi dokumentai nežino, bet dalį įmonės dokumentų pavogė iš garažo. Dokumentus buvo sudėjęs L. K. garaže, bet kokius tiksliai dokumentus nežino, nes joks apyrašas ar sąvadas dokumentų sudarytas nebuvo. Žino kad turi būti kasos knyga ir ji buvo, bet kiek knygų buvo užvesta nežino. Įmonėje dirbo apie 10 darbuotojų, jiems atlyginimai buvo mokami iš kasos. Ji buvo paėmusi įmonės vardu Sim kortelių ir telefoną . Korteles išdalino įmonės darbuotojams darbo reikalais, o telefoną ji turėjo pati, bet jis sudužo. Be to įmonė telefoną įsigijo už vieną litą, todėl nežino, kad administratorius nurodęs tokią jo kainą. 2016m. birželio mėnesį ji pasirašė dokumentus apie įmonės akcijų pardavimo M. K. ir jį matė tik vieną kartą parduotuvėje „Akropolis“, kuri ir pasirašė sutartį. Ten turėjo būti pasirašytas ir perdavimo aktas, bet kur jis dabar yra nežino. M. K. atvedė L. K., kuri pagrinde ir rūpinosi įmonės akcijų pardavimu. Ji negavo jokių pranešimų iš bankroto administratoriaus dėl dokumentų pateikimo, o be to jų ir neturi. Patalpose, kurias buvo išsinuomavę liko šviestuvai, nes jų neišsinešė, todėl administratorius juos turėtų ir pasiimti iš tų patalpų. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė vadovautis atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais ir parodė, kad ieškovas savo ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė neva netinkamai naudojo įmonės lėšas ir dalies jų negrąžino . Ieškovas savo ieškinį grindžia LR CK 6.246-6.249 str. nuostatomis. Atsakovė nori pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl juridinio asmens vadovo teisinio statuso, akcentavo tam tikrą vadovo ir bendrovės santykių dualizmą: „vidiniuose" santykiuose, organizuojant kasdienę bendrovės veiklą, priimant, atleidžiant, skatinant, baudžiant darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose", veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, - kaip bendrovės valdymo organas (ir atstovas), ir išaiškino, jog tais atvejais, kai bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos netinkamai organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, t. y. netinkamai atlikdamas savo kaip vadovo pareigas „vidiniuose" santykiuose, tai dėl jo atsakomybės spręstina pagal darbo teisės normas( LAT byla Nr. 3K-7-444/2009, Nr.3K-3-319/2012, Nr.3K-3-83/2014). Traktuoja, kad ieškinys atsakovei, tai yra reikalavimas atlyginti žalą, padarytą netinkamai atliekant vadovo pareigas „vidiniuose" santykiuose. Todėl mano, kad atsakovės buvusios ieškovo vadovės, veiksmai turi būti įvertinti pagal darbo teisės normas. Tai yra materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (LR DK 246 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos.

10Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, turi įrodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus, kuriais remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Atsakovė mano, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų materialinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė nesutinka, kad už 231,08 EUR ieškovo įsigyti maisto produktai nebuvo panaudoti įmonės veikloje, nes nuo 2012m. sausio- vasario mėn., kavinės veikla nebuvo vykdoma, o kavinės veikla buvo pradėta vykdyti tik nuo 2012 m. kovo mėnesio. Atsakovė teikdama paaiškinimus teismui parodė, kad apie kavinės Vilniuje atidarymą galvojo ir tam jau pradėjo ruoštis nuo 2011 m. rudens .Į bylą pateikta 2011 m. gruodžio 7 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. K001 su L. Š. l| „Voro spąstai" bei 2015 m. liepos 14 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus raštas bei 2012 m. sausio 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir tai patvirtina, kad ieškovui 2011 m. gruodžio mėnesį išsinuomojus patalpas iki 2012 m. pavasario vyko kavinės įrengimo darbai. Be to atsakovė parodė, kad dar iš anksto buvo kuriamas patiekalų meniu, todėl produktai buvo perkami kavinės veiklai, mėsa perkama darbuotojui maitinimui, šunų ėdalas ruošiantis priimti klientus su gyvūnais. Ieškovo teiginiai, kad dviejų mėnesių laiko tarpas ir 231,08 Eur išlaidos yra per didelė komercinė rizika yra prasilenkiantys su elementaria verslo logika.

11Ieškovas ieškinyje teigia, kad Ieškovo kasos likutis kavinės veikimo pabaigai turėjo būti 16.258,31 EUR ir atsakovė šias pinigines lėšas neva iššvaistė ar jas pasisavino. Toks ieškovo teiginys yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Lietuvos teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad juridinių asmenų ūkinės operacijos, taip pat grynųjų pinigų operacijos, kuriomis vykdomos civilinės teisinės prievolės, pagal įstatymą turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau tekste - „Taisyklės")2p.apibrėžia bendrovės kasą kaip vietą, kurioje atliekamos ūkio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai. Taisyklių 16 p. nustato, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Taisyklių 17 p. numatyta, kad kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį. Kasdien (išskyrus 7 punkto nuostatą dėl 5 darbo dienų išmokėjimo termino), jeigu vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nenustatyta kitaip, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos kasos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda (jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, -išspausdina ir atiduoda) vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) antrąjį atplėšiamąjį lapą su kasos pajamų ir išlaidų dokumentais, kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), priėmęs šiuos dokumentus. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka kasininko apyskaitos gali būti sudaromos ne kiekvieną dieną, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Kasininko apyskaitą privaloma sudaryti kiekvieno mėnesio pabaigoje. Taisyklių 18 p. nustato, kad ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai kasininkui yra privalomi. Iš aukščiau paminėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad kasos knyga ir kasininko apyskaitos yra pirminis dokumentas, kuriuo remiantis būtų galima daryti išvadą apie Ieškovo kasos likutį atitinkamu laikotarpiu. Tokių dokumentų Ieškovas į bylą nepateikė. Ieškovas savo ieškinį dalyje dėl 16.258,31 EUR priteisimo iš Atsakovės grindžia:(i)201208 01 - 2013 02 28 Ieškovo kasos operacijų suvestine; 2012 08-2013 01Ieškovo sąskaitų aktyvumo ataskaita. Ieškovo kasos pajamų ir kasos išlaidų orderių įvairiais laikotarpiais. Šie Ieškovo pateikti irodvmai yra vertintini itin kritiškai dėl žemiau nurodytų priežasčių:į bylą pateiktas 2013 m. balandžio 25 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1PK Kriminalinės policijos skyriaus raštas Nr. 10-12-S-12879 patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2013m. vasario 9 d. iki 2013 m. vasario 13 d. iš užrakinto garažo buvo pavogti Ieškovo dokumentai. Aplinkybę, kad yra perėmęs tik dalį Ieškovo dokumentų, savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta ir Ieškovo bankroto administratorius. Ieškovo kasos operacijų suvestinė ir Ieškovo sąskaitų aktyvumo ataskaita yra išvestiniai dokumentai, kurie turėtų būti parengti remiantis pirminiais Ieškovo apskaitos dokumentais. Kadangi dalies Ieškovo pirminių apskaitos dokumentų Ieškovo bankroto administratorius nėra perėmęs, todėl neaišku kokiu pagrindu Ieškovo bankroto administratorius rengia suvestinius dokumentus neturėdamas savo žinioje visų pirminių Ieškovo apskaitos dokumentų, nes į bylą yra pateikta tik dalis kasos pajamų orderių ir išlaidų orderių, o kiti orderiai yra be parašų. Taisyklių 25 punktas nustato, kad ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai ar nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovas su Atsakove nebuvo sudaręs visiškos materialinės atsakomybės sutarties, o Atsakovė nebuvo paskirta Ieškovo kasininke. Šią aplinkybę patvirtina ir paties ieškovo su patikslintu ieškiniu pateikti jrodymai. Visi Ieškovo buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalai buvo patikėti buhalterėms.

12Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad Ieškovas neįrodė, jog Atsakovės vadovavimo laikotarpiu Ieškovo kasoje buvo būtent 16.258,31 EUR, t. y. neįrodė Ieškovui padarytos žalos fakto.

13Ieškovas ieškinyje teigia, kad 2013 m. iš Ieškovo lėšų buvo atliekami įvairūs pirkimai, kurių bendra suma sudaro 2.663,69 EUR. Ieškovas teigia, kad iš Ieškovo bankroto administratoriaus perimtų buhalterinių dokumentų nenustatyta, kad Ieškovas būtų vykdęs kokią nors veiklą 2013 m. sausio mėnesį, todėl laiko, kad visus pirkinius, Ieškovo įsigytus po 2013 m. sausio 1 d. Atsakovė panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Š. I. argumentas yra nei faktiškai, nei teisiškai pagrįstas, nes šios piniginės lėšos buvo panaudotos Ieškovui vykdant kavinės veiklą. Nuo 2013 m. sausio ir vasario mėnesiais Ieškovo kavinė veikė tose pačiose nuomojamose patalpose adresu Klaipėdos g. 3, Vilnius, o Atsakovės į bylą pateiktas 2013 m. sausio 15 d. kasos pajamų orderio kvitas serija LŠ Nr. 2013-01 patvirtina, kad patalpų savininkui buvo sumokėta už nuomą. Visų antra, iš Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų 2013 m. sausio mėnesį Ieškovo atliktų apmokėjimų matyti, kad 2013 m. sausio mėnesį Ieškovas, vykdydamas kavinės veiklą, įsigijo maisto produktus iš tu pačiu tiekėjų, iš kurių pirko maisto produktus ir 2012 m. vykdydamas kavinės veiklą. Ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad įmonė 2013 metų sausį turėjo 8 darbuotojus, nes buvo mokamas atlyginimas, galiojo licencija alkoholiui. Pat ieškovas pateikęs įrodymys, kad 2013m. sausio mėn. už perkamas prekes atsiskaitinėjo ne atsakovė o įmonės darbuotojai pavyzdžiui, I. K., L. K. ir kiti. Be to dalis įmonės dokumentų buvo pavogti, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti 2663,69 eurus yra nepagrįstas, nes veiklą įmonė vykdė.

14Ieškovas ieškinyje teigia, kad 2012 m. lapkričio 24 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. iš Ieškovo piniginių lėšų buvo įsigytos 14 vnt. SIM kortelių mobiliesiems telefonams. Ieškovo manymu, šie pirkiniai nebuvo naudingi Ieškovui, nes Ieškovas jau buvo įsigijęs kelis telefonus ir sudaręs kelias abonento sutartis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonė buvo įsigijęs kelis telefonus ar sudaręs kelias abonento sutartis. Vienintelė pateikta Ieškovo sutartis yra dėl telefono aparato Samsung N7000 Note.c Išrašas iš interneto tinklapio www.rekvizitai.lt (Priedas Nr. 3) patvirtina,kad2012m.lapkričio mėnesį Ieškovas turėjo 11 darbuotojų, o 2012 m. gruodžio mėn.-10darbuotojų. Akivaizdu, kad SIM kortelės buvo įsigytos ir naudojamos įmonės veikloje. Iš to daro išvadą, kad Ieškovas neįrodė, jog G. G. Ieškovui panaudojus 120,63 EUR SIM kortelėms įsigyti, kuriomis naudojosi Ieškovo darbuotojai apskritai padarė Atsakovui žalos.

15Atsakovė G. G. nurodė, kad ji telefono neturi, nes jį sudaužė, o iš 2012 m. liepos16d. Telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad Ieškovas telefono aparatą Samsung N7000 Note įsigijo už 1litą, todėl Ieškovo reikalavimas atlyginti 528,27 EUR žalą yra nepagrįstas.

16Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovės 257,47 EUR už Ieškovo bankroto administratoriui neperduotus šviestuvus. Toks Ieškovo reikalavimas yra absoliučiai nepagrįstas. Atsakovė G. G. paaiškino, kad šviestuvai liko pakabinti Ieškovo nuomotose buvusios kavinės patalpose, Nuomos sutarties 4.5 punktas nustato, kad Ieškovas pasibaigus nuomos sutarčiai turi teisę pasiimti nuomojamų patalpų pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos nuomojamoms patalpoms. Be to administratorius pats nerodė iniciatyvos paimti šviestuvus iš nuomojamos įmonės, o G. G. jų grąžinti negali, nes jos kaip vados įgaliojimai nutrūko 2013-06-10.

17Ieškovas ieškinyje teigia, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki 2011 m. spalio 28d. Atsakovė iš Ieškovo banko sąskaitos išėmė 6.386,12 EUR sumą, kuri nebuvo panaudota ieškovo interesais. Šią aplinkybę Ieškovas grindžia išimtų piniginių lėšų suvestine bei Ieškovo banko sąskaitos išrašu laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 d. iki 2012 m. vasario 19 d. Ieškovo ieškinys šioje dalyje yra visiškai nepagrįstas. Visų pirma, paties Ieškovo į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo2010m. vasario 19 d. iki 2012 m. vasario 19 d. patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo2010m.vasario19d. iki 2012 m. vasario 19 d. Atsakovė įnešė į Ieškovo banko sąskaita 27.688,00Lt, kas sudaro 8.019,00 EUR. Šią aplinkybę patvirtina Atsakovės atlikti 2010m.gruodžio17d.,gruodžio22d.,2011m. sausio 1 d., 2011 m. sausio 17 d., 2011m.vasario23d.,2011m.kovo19d.,2011m.balandžio3d.,2011 m. balandžio 13 d., 2011 m. gegužės26d.,2011m.gegužės28d.,2011m.birželio2d.,2011 m. birželio 9 d., 2011 m. birželio 22 d.,2011m.liepos12d.,2011m.liepos28d.,2011m.rugsėjo 13 d., 2011 m. lapkričio 8 d. bei 2011 m.lapkričio11d. mokėjimo pavedimai Ieškovui. Ši faktinė aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad Ieškovo teiginys apie 6.386,12EUR pasisavinimą nepagrįstas. Taip pat, Atsakovė Ieškovo įmonės veiklai vykdyti yra panaudojusi ir nemažai asmeninių lėšų, kurių dalis buvo panaudota Ieškovo veiklai vykdyti kartu su pačios įmonės lėšomis. Atsakovė į bylą yra pateikusi įrodymus, kad 2011 m. liepos 15 d. sumokėjo G. S. 11.238,00svarus, kas sudaro apie 15.647,00 EUR., už medinio kupolo dalis ir jų montavimą. į bylą yra taip pat pateikta pajūryje stovinčio kupolo formos statinio nuotrauka. Papildomai Atsakovė pateikė Teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad šiame kupolo formos pastate 2011 m. vasarą Palangoje veikė Ieškovui priklausanti kavinė. Tą patvirtina ir išduotas Palangos miesto savivaldybės leidimas prekiauti ar teikti paslaugas viešose vietose. Ieškovas teigia, kad nėra importo deklaracijų, tačiau atkreiptinas Europos sąjungoje yra numatytas laisvas prekių judėjimas, todėl pildyti importo deklaracijų nereikia. Taip pat atsakovė pateikė įrodymus, kad ji iš savo asmeninių lėšų atsiskaitė su Ieškovo tiekėjais UAB „Maxima LT" (sumokėta 3.472,38 EUR), UAB „Steidė ir partneriai"(sumokėta 1.475,32 EUR) ir UAB „Sanitex" (sumokėta 547,32 EUR).

18Ieškovas savo ieškinyje teigia, kad Atsakovei, kaip atskaitingam asmeniui, iš Ieškovo lėšų buvo išmokėti 7.409,18 EUR ir ši suma nebuvo panaudota Ieškovo naudai. Ieškovas savo ieškinį dalyje dėl 7.409,18 EUR priteisimo iš Atsakovės grindžia: Atsakovės avansinės apyskaitos suvestine laikotarpiu nuo 2011 12 30 iki 2013 01 31 bei dalimi ieškovo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įvairiais laikotarpiais. Šie Ieškovo pateikti įrodymai yra vertintini kritiškai, nes nėra pagrįsti kitais finansinės atsakomybės dokumentais, kasos knyga, banko sąskaitomis, be to kaip kurie ieškovo į bylą pateikti dokumentai yra prieštaringi vieni kitiems. Be to atsakovė pateikė į bylą, kad ji į banko sąskaitą nuo 2011m. liepos 22d.iki 2011-rugsėjo 1d. įnešė į banko sąskaitą 12 879,40 eurų, todėl reikalavimas dėl 7409,18 eurų pasisavinimo ir priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas. Be to atsakovė nuolat mokėjo už patalpų nuomą ir administratorius į atsakovės avansinę apyskaitą yra įtraukęs tik dalį šių mokėjimų ir neįtraukta 4771,49 eurų suma., administratorius nurodęs tik 3352,35 eurų sumą, todėl susidaro skirtumas 1419,124 eurų sumoje. Atsakovė taip pat nurodo, kad nuomojamose patalpose buvo atliktas patalpų remontas ir atsakovė su darbininkais atsiskaitė mokėdama grynais pinigais. Atsakovė pateikė analogišką darbų sąmatą, kuri patvirtina, kad tokių darbų, kurie buvo atlikti ieškovo patalpose vertė buvo ne mažesnė kaip 33 351,53 eurai. Mano, kad ieškovas neįrodė ieškinio. Kartu pažymi, kad jeigu materialinei atsakomybei atsirasti visos sąlygos būtų įvykdytos ir įrodytos, tai atsakovei turi būti taikoma tik ribota materialinė atsakomybė, tai yra ne daugiau kaip jo 3 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių suma.

19Trečiasis asmuo L. K. į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad jis palaiko atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus ir manome, kad Ieškovas neįrodė: visų būtinų sąlygų Atsakovės materialinės atsakomybės taikymui; neteisėtų Atsakovės veiksmų, galėjusių turėti įtakos Ieškovo nemokumui ir bankroto bylos iškėlimui; nuostolių atsiradimo.Trečiojo asmens nuomone, atsakovė, vykdydama ūkinę veiklą ir veikdama bendrovės interesais, nesiekė ir nepadarė neteisėtų veiksmų, kurie būtų turėję įtakos bendrovės nemokumui ir bankroto bylos iškėlimui. Atsakovė buvo ne tik bendrovės direktorė, bet ir savininkė, todėl natūralu, kad buvo siekiama tinkamai vystyti ir plėtoti verslą. Toks siekis patvirtina, kad atsakovė naudojo savo asmenines pinigines lėšas, kurios buvo skirtos išimtinai bendrovės interesams ir naudai. Ieškovo teiginiai, kad atsakovės veiksmai tariamai neatitiko normalios ūkinės rizikos yra visiškai nepagrįsti. Akivaizdu, kad pasirengti teikti maitinimo paslaugas yra reikalingas laikas ir tam tikros investicijos - tiek maitinimo paslaugų vietos patalpų parengimas, leidimų ir licencijų gavimas, personalo atranka ir kaip jau minėta, valgiaraščio, kuris yra viena svarbiausių kavinės dalių, sukūrimas. Ieškovo teiginiai, kad dviejų mėnesių laiko tarpas ir 231,08 EUR išlaidos yra per didelė komercinė rizika yra prasilenkiantys su elementaria verslo logika. Ieškovo kaltinimas dėl 7409,18 EUR pasisavinimo taip pat atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Ieškovas teigia nustatęs, kad bendrovė kavinės veiklą baigė vykdyti 2012 m. gruodžio mėnesį, o nuo 2013 m. negavo jokių pajamų. Todėl 2013 m. sausio mėnesį išleistos lėšos t.y. 2663,69 EUR Ieškovo įsitikinimu turi būti atlygintos iš atsakovės, nes Ieškovas nustatė, kad bendrovė nevykdė veiklos. Atkreiptinas dėmesys, neaišku kokiu pagrindu Ieškovas nustatė ar bendrovė vykdo veiklą ar ne. Pagal galiojusias teisės normas bei teisingumo ir protingumo principus, įmonė veiklą sustabdyti ar nutraukti gali pripažinti savo sprendimu ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens kompetentingas valdymo organas arba neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas. Ieškovas nepagrįstai padarė išvadas, kad bendrovė nevykdo veiklos vien ta aplinkybe, kad bendrovė 2013 m. sausio mėnesį negavo pajamų, o neatsižvelgė į teisinį veiklos vykdymo sustabdymo reguliavimą. Šiuo pažymime, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės 2663,69 EUR yra neteisėtas ir turi būti atmestas. Ieškovas, be kita ko, nurodo, kad atsakovė jam neperdavė šviestuvų UnoB, kurių bendra suma 257,47 EUR, todėl laiko, kad šis turtas liko pas atsakovę. Ieškovas taip pat kelia klausimą dėl atsakovės panaudotų asmeninių lėšų medžio kupolo įsigijimui. Dėl šių aplinkybių vertinimo, trečiasis asmuo palaiko Atsakovės išdėstytą poziciją. Kaip jau minėta ankščiau, trečiojo asmens nuomone, ieškovo pareikšti reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o atsakovė būdama bendroves direktore elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, tinkamai atliko savo pareigas, veikė atidžiai, nešvaistė bendrovės turto. Prašo ieškinį atmesti.

20Ieškinys tenkintinas dalinai.

21Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-08-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Sėkmingi projektai“ yra iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB“Verslo nota“. (1t.b.l.11-12).

22Bankroto administratorius , vadovaudamasis 2013-08-30 teismo nutartimi , LR Įmonių bankroto įstatymu , gindamas bankrutuojančios bendrovės ir kreditorių interesus, patikrino , pagal pateiktus buhalterinius dokumentus įmonės veiklą, vadovų veiksmus, galėjusius turėti įtakos bendrovės nemokumui ir bankroto bylos iškėlimui.

23Bankroto administratoriaus UAB “Verslo nota“ įgaliotas atstovas K. P. patikrino įmonės UAB “Sėkmingi projektai“ veiklą, jos sudarytus sandorius per ne trumpesnį kaip 36 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius patikrinęs UAB “Sėkmingi projektai“ veiklą, pagal jam pateiktus dokumentus, nustatė, kad įmonei padaryta 33 836,75 eurų žala.

24Dėl uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą teisinio reglamentavimo ir pobūdžio.

25Pirma, bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie įforminami darbo sutartimi, be to, su vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis, 2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija, galiojanti nuo 2004 m. sausio 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti (pavyzdžiui, ABĮ 19 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalys, 37 straipsnis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 2.87 straipsnis ir kt.). Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo ( fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga ( duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-880/2002).Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai.

26Pirmiau nurodyti vadovą ir bendrovę siejančių teisinių santykių ypatumai teikia pagrindą konstatuoti, kad ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl su vadovu sudaromos darbo sutarties ir galimybės sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip pat ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrovės vadovo funkcijos – organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, skatinti juos ir skirti nuobaudas – viena vertus, patvirtina bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusą, t. y. atitinkamai kaip darbuotojo ir kaip darbdavio atstovo (DK 14 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Šis bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusas reiškiasi vadinamuosiuose „vidiniuose“ bendrovės ir vadovo santykiuose. Kita vertus, ABĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatos – bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas – įtvirtina vadovo, kaip juridinio asmens atstovo, statusą „išoriniuose“ santykiuose, kuriuose vadovui keliami aukštesni reikalavimai tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės. Taigi egzistuoja (įstatymuose įtvirtinamas) tam tikras vadovo ir bendrovės santykių dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Šioje byloje kilusiam ginčui išspręsti aktualus pastarasis atvejis, būtent dėl jo išplėstinė teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste ir pasisako.

27Antra, daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be abejo, ir teisių, atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, pavyzdžiui: ABĮ 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytose įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio – vienvaldiškai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu (pavyzdžiui, ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos. Darbo kodekso, reglamentuojančio darbo santykius, normos nereglamentuoja civilinės atsakomybės teisinių santykių (DK 1 straipsnio 1 dalis), kaip ir Civilinio kodekso normos – Darbo kodekso normomis reglamentuotų materialinės atsakomybės teisinių santykių (CK 1.1 straipsnis). Darbo kodekso normos nereglamentuoja juridinio asmens valdymo organų veiklos, jų atsakomybės už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes šie santykiai nepatenka tarp DK 1 straipsnyje nurodytų Darbo kodekso reglamentuojamų santykių. Dėl to negalima teigti, kad DK XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ normos reglamentuoja bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybę už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą „išoriniuose“ santykiuose. Šios išvados nepaneigia DK 85 straipsnio 4 dalis, nustatanti įmonės vadovo ribotą materialinę atsakomybę už dėl jo kaltės darbdaviui padarytą žalą, kai ji buvo padaryta kilus streikui dėl vadovo kaltės arba esant kitoms šioje teisės normoje nustatytoms jos taikymo sąlygoms, nes pastaroji teisės norma reglamentuoja „vidinius“ santykius, kuriuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas. Byloje nagrinėjamu atveju įstatymuose įtvirtinta ne materialinė bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė, o būtent civilinė atsakomybė, kurios esminis bruožas (požymis) – visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kurį, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiškas bendrovės vadovo teisinis statusas, kaip toks, taip pat (su šiuo statusu susiję) vadovui keliami aukšti elgesio standartai ir suteiktų įgaliojimų mastas. Pažymėtina ir tai, kad civilinė atsakomybė ir materialinė atsakomybė pagal darbo teisę turi (esminių) skirtumų, pavyzdžiui, pirmoji yra grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis), o darbuotojo materialinė atsakomybė pagal bendrąją taisyklę yra ribota (DK 254 straipsnis), be to, skirtingai nuo civilinės atsakomybės, materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Aiškinimas, kad bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė „išoriniuose“ santykiuose yra materialinė pagal darbo teisę, CK 2.87 straipsnio 7 dalies, kurioje įtvirtinta visų juridinio asmens narių valdymo organų atsakomybė, kontekste prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, nes suponuotų skirtingos atsakomybės juridinio asmens valdymo organų nariams taikymo galimybę.

28Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. ( C K 6.246-6. 249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius neteisėtus vadovo veiksmus, lėmusius žalos ( nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama ( C K 6. 248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (C P K 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Švytūnas“ v. AB SEB bankas, G. K., bylos Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė” v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, tai jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus, o ne materialinė atsakomybė pagal darbo kodeksą. Civilinei atsakomybei taikyti pirmiau nurodytomis sąlygomis teisiškai nereikšminga aplinkybė, ar su bendrovės vadovu yra sudaryta visiškos jo materialinės atsakomybės sutartis.

29Byloje nustatyta, kad įmonės UAB “Sėkmingi projektai“ akcininku ir vadovu nuo 2009-08-11 iki 2009-08-31 buvo L. R., tačiau jis jokios įmonės veikos nevykdė, o nuo 2009-08-31 iki 2013-06-13 įmonės akcininkais buvo G. G. ir L. K., o G. G. minimu laikotarpiu dar buvo UAB “Sėkmingi projektai“ direktorė (5t.b.l.78-85). Su atsakove turėjo būti sudaryta darbo sutartis, nes tai numato įmonės Įstatai, tačiau ji teismui nėra pateikta , tačiau iš SODROS duomenų bazės seka, kad atsakovė įmonėje dirba (5t.61-76). Nuo 2013-06-13 iki 2013-08-06 bendrovės akcijos buvo parduotos Latvijos piliečiui A. K., o nuo 2013-08-17 iki bankroto bylos iškėlimo vieninteliu akcininku buvo Kazachstano pilietis V. M. . Šiuo laikotarpiu įmonės vadovas paskirtas nebuvo.(5t.b.l.78-85). Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad bendrovė nuo 2013-06-13 iki bankroto bylos iškėlimo iki 2013-08-30 jokios veikos nevykdė. Iš teismo Liteko duomenų bazės seka, kad kreditorius jau 2013-07-05 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB “Sėkmingi projektai“ ( Vilniaus apygardos teismas bylos Nr. B2-1834-345/2016). Ieškovas nurodė, kad atsakovė G. G. neatliko pareigos perduoti UAB “Sėkmingi projektai“ įmonės turto pagal balansą bei visus įmonės dokumentus. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto bylos iškėlimo metu atsakovė G. G. nebuvo bendrovės vadovė ir akcininkė iš to sektų, kad pareiga perduoti įmonės dokumentus administratoriui atsirado M. M.. Atsakovė G. G. paaiškino, kad ji akcijas pardavė A. K. ir pasirašė jų pardavimo sutartį , renginio-projekto, kuriame atsakovė dalyvavo, metu Vilniuje parduotuvėje „Akropolis“. Nurodo, kad rašė kažkokį tai aktą, bet kokį pasakyti negali, kur aktas yra nežino . Pati asmeniškai dokumentų ir turto A. K. neperdavė, nes viskuo daugiausia rūpinosi L. K.. Kur tiksliai buvo saugomi įmonės dokumentai nežino, bet dalis dokumentų buvo saugoma L. K. nuomotame garaže, bet kokie tiksliai įmonės dokumentai buvo saugomi tame garaže nežino, nes nesidomėjo. G. G. paaiškino, kad pagal jos išsilavinimą, tai jai trūko elementarių žinių, kokius veiksmus, kokias pareigas turėtų atlikti bendrovės vadovas. Ji manė, kad jeigu yra sudaryta sutartis su buhaltere, tai buhalterė ir atsako už įmonės veiklą, kontroliuoja dokumentus, pinigines lėšas, jų srautus, pildo dokumentus ir juos teikia reikiamos institucijoms. Iš išdėstyto seka, kad G. G. nuo 2009-08-31 iki 2013-06-13 būdama įmonės vadovė savo pareigas atlikto gana atmestinai ir paviršutiniškai , nesilaikė ne tik akcinių bendrovių įstatymo , bet ir UAB “Sėkmingi projektai“ įstatuose įtvirtintų pareigų , neišsaugojo ir neperdavė įmonės dokumentų, turto balanso, turto akcijų pirkėjams, taip pat neperdavė dar pas ją esamų ir turimų dokumentų net bankroto administratoriui, jau ir po ieškinio pateikimo į teismą. Pažymėtina, kad atsakovė kaip bendrovės vadovė, būdama atsakinga už tinkamą buhalterinių dokumentų apskaitą, saugojimą , jų neišsaugojo kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., 20 str., 21 str. , tokiais aplaidžiais veiksmais padarydama žalą ne tik įmonei, kurią iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad privedė prie bankroto, bet kartu tokiais aplaidžiais savo veiksmais padarė žalą ir įmonės kreditoriams. Iš aukščiau aptartų įrodymų galima daryti prielaidą, kad įmonei pradėjus dirbti nuostolingai, o po to ir visiškai nutraukus veiklą, atsakovė ėmėsi priemonių parduoti akcijas ir taip atsikratyti bet kokios atsakomybės kas liečia įmonės veiklą, skolas ir įsipareigojimus. Pažymėtina, kad iš dalies akcijų pardavimo fiktyvumą patvirtina ir tas faktas, kad akcijas nuperka Latvijos pilietis, o jau po kelių mėnesių perparduoda Kazachstano piliečiui, kurie jokios veiklos nevykdė ir įmone nesidomėjo, nes ir iškėlus bankroto bylą, neatvyko į bankroto bylos nagrinėjimą, bei nekontaktavo ir su bankroto administratoriumi, jam jokių dokumentų kas liečia įmonės balansą neperdavė. Pati atsakovė G. G. parodė, kad ji 2013-m. birželio mėnesį, parduodama įmonės akcijas, perdavė pirkėjui A. K. aktu visus įmonės dokumentus, tačiau tokiems jos parodymams prieštarauja byloje pateiktas pareiškimas Vilniaus policijos komisariatui, kur ji nurodo, kad 2013- vasario 09.-2013- vasario 13d. iš garažo dingo dalis įmonės dokumentų. (4t.b.l.42). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu bankroto administratoriui nėra pateikti visi įmonės dokumentai. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad nustačius padarytos žalos faktą, atsakingas už padarytą žalą turėtų būti vienasmenio valdymo organo-vadovo pareigas nuo 2009-08-31 iki 2013-06-13 ėjusi atsakovė G. G..

30Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės 231,08 eurus, kadangi pagal dalinai išlikusius įmonės dokumentus, kavinė veiklą pradėjo vykdyti tik 2012-m. kovo mėnesį, o 2012-m. sausio-vasario mėnesiais , turėjo niekuo nepagrįstų 231,08 eurus išlaidų.

31Administratorius pateikia įrodymus, kad buvo pirkti produktai iš UAB“Maxima“, UAB“Sanitex“ 231,08 eurų sumai, tačiau mano, kad išlaidos buvo nepagrįstos. Iš byloje esančios 2011-12-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, matyti, kad L. Š. individuali įmonė „Voro spąstai“ išnuomavo, o UAB “Sėkmingi projektai“ išsinuomavo negyvenamas patalpas, esančias Klaipėdos gt.3,Vilnius (4t.b.l.43-45). Atsakovė G. G. paaiškino, kad nuomojamas patalpas remontavo, po ko jos buvo valomos, o dalis minimų pinigų buvo išleista meniu kūrimui, dirbančių darbuotojų maitinimui, nes jie dirbo po dešimt valandų. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės parodymais, tame, kad ji ruošė įmonės meniu, o jo sukūrimui reikalinga atlikti atitinkamus bandymus, todėl buvo reikalingi maisto produktai, be to patalpas reikėjo valyti, taip pat kuriant meniu, valant patalas dirbo žmonės, kuriuos kaip nurodė atsakovė reikėjo pamaitinti ir ne visi asmenys buvo vegetarai (4t.b.l.55-57 ). Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, jog negalima pripažinti kad 231,08 eurai buvo nepagrįstos išlaidos nes tai tiesiogiai yra susiję su įmonės vidine veikla ir įmonės komercine vizija į ateitį, tai yra siekis atidaryti viešo maitinimo įstaigą su specialiu meniu, o be to ir išlaidų suma vienam mėnesiui po 115 eurų yra labai mažai ir negali traktuoti, kad prasilenkia su normalia bendrovės veiklos rizika. Remiantis išdėstytu teismas traktuoja, kad šios 231,08 eurų išlaidos yra pagrįstos ir nepriteistinos.

32Bankroto administratorius prašo priteisti 16258,31 eurus atsakovės pasisavintus iš įmonės kasos. Iš dalinai išlikusių įmonės dokumentų nustatyta, kad įmonėje dirbo dvi buhalterės E. J. nuo 2012-02-05 iki 2012-07-31 , o nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01 J. Z. kiekviena buhalterė, savo darbo metu, vedė atskirą kasos knygą. Atsakovė G. G. parodė, kad ji nežinojo kiek turi būti kasos knygų, kaip jos turi būti vedamos. Iš bankroto administratoriaus pateiktos UAB“Sėkmingi projektai“ kasos operacijų suvestinės nuo 2012-03-01 iki 2012-07-31 matyti, kad įmonės kasoje buvo 28663,01 litas arba 8301,38 eurai grynų pinigų. Iš suvestinės apie antrąją knygą matyti, kad knygoje nuo 2012-08-01 kasos grynų pinigų likutis yra 0, tai yra antroji buhalterė nepertraukiamai pradėjo pildyti kasos knygą nuo nulio, nes joje nebuvo grynųjų pinigų. Antroje kasos knygoje 2013-02-28 kasos likučio suma yra 27473,70 litų arba 5956,93 eurai . bendroje sumoje kasos likutis, kavinės veiklos pabaigai turėjo būti 56136,71 litas arba 16258,31 euras. Be to šiuo minimu laikotarpiu UAB “Sėkmingi projektai“ vadove ir kartu kasininke buvo G. G.. Atsakovė pateikė teismui kasos išlaidų orderį Nr.631 datuotą 2013-02-22 dienai, kur ji iš kasos išmokėjo A. G. 950,98 litus ir kasos išlaidų orderį Nr.630 datuotą 2013-02-01, kur iš kasos išmokėjo J. Č. 50 litų, tačiau iš administratoriaus pateiktos kasos operacijų suvestinės matyti, kad šie mokėjimai yra apskaityti kasoje ir duomenys suvestinėje pateikti. Atsakovė pateikė UAB “Sėkmingi projektai“ sąskaitų aktyvus už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-01-31 , tačiau iš ieškovo pateiktos kasos operacijų suvestinės matyti, kad minėti dokumentai yra apskaityti kasos operacijų suvestinėje , todėl atsakovės pateikti dokumentai neturi jokio įrodomosios reikšmės. (2t.b.l.1-4, 4t., b.l.52-54, 47-51). Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad iš UAB “Sėkmingi projektai“ buvo išimta bendroje sumoje 16258,31 eurų ir šios lėšos yra neteisėtai pasisavintos atsakovės G. G., todėl bendrovė patyrė 16258,31 euro žalą, todėl ji priteistina.

33Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės G. G. 7409,18 eurų, kurie buvo išduoti atsakovei G. G. bendrovės naudai vykdant avansinius atsiskaitymus. Iš bankroto administratoriaus pateiktų dokumentų, negalima traktuoti, kad 7409,18 eurų buvo panaudota bendrovės UAB “Sėkmingi projektai“ naudai. I byloje pateiktų įrodymų manyti, kad negalima traktuoti, kad avanso apyskaitoje pateiktų duomenų administratorius nėra patikrinę, priešingai visi dokumentai, kurie yra išlikę ir pateikti administratoriui yra pateikti į bylą, o būtent dvi kasos knygos, atlikta kasos operacijų suvestinė, išrašai iš banko sąskaitų, pateikta UAB“Sėkmingi projektai“ sąskaitų aktyvo dokumentai. Atsakovė G. G. pateikė teismui kasos pajamų orderius išrašytus L. Š. firmos „Voro spąstai“ 2012-04-01 sumokėta 3450 litų pagal sąskaitą LŠ Nr.12-001 (5t.b.l.38), 2012-05-10 sumokėta 1225 litai pagal sąskaitą LŠ Nr.12-003(5t.b.l.39), 2012-06-10 sumokėta 1225 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 12-004(5t.b.l.40), 2012-07-18 sumokėta 1225 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 12-005(5t.b.l.41), 2012-08-10 sumokėta 1725 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 12-008(5t.b.l.42), 2012-08-15 sumokėta 1725 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 12-008(5t.b.l.42), 2012-09-15 sumokėta 1725 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 12-009(5t.b.l.43), 2012-10-15 sumokėta 1725 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 12-010(5t.b.l.44), 2012-11-15 sumokėta 1725 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 12-011(5t.b.l.45), 2012-12-15 sumokėta 1725 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 12-012(5t.b.l.46), 2013-01-15 sumokėta 1225 litai pagal sąskaitą LŠ Nr. 13-001(4t.b.l.46), ir bendroje sumoje atsakovė pateikė dokumentus, kad sumokėjo 17475 litų arba 5061,10 eurus, tačiau iš administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad bendrovės dokumentuose, kurie pateikti administratoriui yra apskaityta tik 10350 litų arba 2997,56 eurai (1 tomas b.l.106, 113,116,126), tai yra atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad papildomai yra sumokėjusi 2063,54 eurus L. Š. firmai „Voro spąstai“( 5061,10-2997,56). Iš bankroto byloje esančios 2016-02-09 Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas, matyti, kad tarp kreditorių nėra L. Š. firmos „Voro spąstai‘ iš to seka, kad už nuomos paslaugas su šia įmone pilnai atsikaityta, todėl iš 7409,18 eurų sumos išminusuotina 2063,54 eurai, todėl iš atsakovės priteistina 5345,64 eurai, kurie buvo išduoti G. G. bendrovės naudai vykdant avansinius atsiskaitymus.

34Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės G. G. 2663,69 eurus, kadangi 2013m. sausio mėnesį iš bendrovės „Sėkmingi projektai“ lėšų buvo atliekami įvairūs pirkimai 2663,69 eurų sumai, tačiau įmonė jokios veiklos nevykdė, nes dokumentų pagrindžiančių įmonės veiklą nėra ir nėra dokumentų kur tos lėšos buvo panaudotos. Atsakovė G. G. savo atsiliepime nurodė, kad kavinė vykdė veiklą, nes dar buvo sumokėta už patalpų nuo 2013 sausio mėnesį, bei įmonėje dirbo darbuotojai, kuriems reikėjo mokėti atlyginimą, taip pat nurodo, kad pirko maisto produktus iš tų pačių tiekėjų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad įmonė vykdė kavinės veiklą, kadangi iš įmonės buhalterinių dokumentų, o būtent perduotos kasos knygos matyti, kad jokia veikla nebuvo vykdoma, nes į kasą neįplaukė jokie pinigai ir nėra pateikta jokių įrodymų iš atsakovės pusės kur buvo panaudoti 2663,69 eurai, nes vien prekių pirkimas nepatvirtina kavinės veiklos fakto. Be to iš aukščiau aptartų įrodymų seka, kad atsakovė G. G. nesiėmė priemonių mažinti nuostolius, o veikė neapdairiai, dar labiau didindama niekuo nepagrįstas išlaidas. Remiantis išdėstytu iš atsakovės priteistina 2663,69 eurai.

35Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės G. G. 120,63 eurus už iš įmonės lėšų nuo 2012-11-24 iki 2012-12-31 įsigytas 7 vnt. Pildyk draugų pakuotes ir 7 vnt. Pildyk Tele2 korteles. Iš ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros serija T402 Nr. 00007815 matyti, kad bendrovė 2012-11-24 įsigijo 7 vnt. pildyk draugų pakuotes ir 7 vnt. pildyk Tele2 pakuotes už 66,50 litų arba 19,25 eurų sumą. (3t.b.l.135), įrodymų dėl kitų pakuočių pirkimo 2012- metų gruodžio 31d. teismui nėra pateikta. G. G. atsiliepime ir savo paaiškinimuose parodė, kad SIM kortelės buvo įsigytos įmonės veiklai, nes jos buvo išdalintos įmonėje dirbantiems darbuotojams. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2012 m. lapkričio mėnesį įmonėje dirbo 11 darbuotojų, o 2012m. gruodžio mėnesį įmonėje dirbo 10 darbuotojų. (5 t. b.l.70-76), todėl galima traktuoti, kad kortelės buvo panaudotos įmonės veikloje, nes išdalintos įmonės darbuotojams, tačiau atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji vedė šių kortelių apskaitą ir kad kortelės buvo prarastos, nurašytos , sunaikintos ar perduotos naujam akcijas pirkusiam akcininkui A. K.. Juolab, kad ir pareiškime, rašytame policijai buvo nurodyta, kad buvo pavogta dali įmonės buhalterinių dokumentų, tačiau nenurodyta, kad buvo pavogti telefonai ar SIm kortelės. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų kur buvo panaudotos bei kaip buvo apskaitytos 14 SIM kortelės, todėl iš aukščiau aptartų įrodymų , šioje dalyje ieškinys tenkintinas dalinai, ir atsakovės priteistina 19,25 eurų.

36Bankroto administratorius nustatė, kad iš UAB „Sėkmingi projektai“ lėšų 2012-07-16 buvo įsigytas telefono aparatas Samsung N7000 Note, kuri nėra perduotas bankroto administratoriui ir nurodo, kad bendrovė patyrė 528,27 eurų žalą, nes tokia yra telefono rinkos kaina. Atsakovė G. G. parodė, kad ji aparato neturi, nes pastarasis sudužo, bet aparatas buvo įsigytas už simbolinę 1 lito kainą. Iš 2012-07-16 telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad telefono aparatas Samsung N700 Notre buvo įsigytas už 1 lito sumą(3t.b.l.136), todėl atsakovei atsirastų pareiga atlyginti bendrovės patirtus nuostolius 1 lito arba 0,29 eurų sumoje, kadangi ieškovas nepateikė teismui įrodymų remiantis kuo jis traktuoja, kad telefono rinkos kaina yra 528,27 eurai . Kadangi ieškovo pareiga yra įrodyti ieškinį ir jį pagrįsti, o duomenų apie telefono rinkos kainą pateikta nėra, todėl negalima traktuoti, kad bendrovė patyrė 528,27 eurų žalą. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kada telefono aparatas yra sudaužytas ir netinkamas naudojimui, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas dalinai ir iš atsakovės priteistina 0,29 eurų .

37Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės 257,47 eurus už įsigytus pakabinamus šviestuvus UnoB, kadangi minėti šviestuvai administratoriui perduoti nebuvo. Atsakovė G. G. paaiškino, kad ji neturėjo pareigos perduoti šviestuvų, nes bankroto bylos iškėlimo metu, ji nebuvo įmonės vadovė, o be to traktuoja, kad pagal patalpų nuomos sutartį, ji negalėjo pasiimti šviestuvų, pasibaigus nuomos sutarčiai, kadangi teisę pasiimti pagerinimus galima tik tuomet, jeigu juos galima atskirti be žalos nuomojamoms patalpoms. Iš 2012-02-14 sąskaitos faktūros matyti, kad bendrovė už 889 litų arba 257,47 eurų sumą įsigijo 7 vnt. pakabinamų šviestuvų UnoB(3t.b.l.137-138). Abi šalys neginčijo, kad šviestuvai buvo pakabinti nuomojamos kavinės adresu Klaipėdos gt.3,Vilnius, patalpose, tačiau teismas nesutinka su atsakovės pozicija, kad šviestuvus galima traktuoti kaip nuomojamų patalpų pagerinimus, kadangi jie gali būti laisvai pakabinami ir laisvai nukabinami ir nuomojamoms patalpoms jokia žala negali būti padaryta, juolab, kad ir atsakovė neįrodė fakto, kad nukabinus šviestuvus bus padaryta nuomojamoms patalpoms kokia nors žala. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu, atsakovė nebuvo UAB “Sėkmingi projektai“ vadovė, todėl jai neatsirado pareigos LRĮBĮ 10 str.7d.1p. tvarka , perduoti bankroto administratoriui, įmonės turtą, o be to ieškovas neįrodė , kad jis kreipėsi į L. Š. įmonę „Voro spąstai“ dėl šviestuvų grąžinimo ir ši įmonė atsisakė grąžinti šviestuvus. Remiantis išdėstytu šioje dalyje ieškinys neįrodytas, todėl netenkintinas.

38Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės 6 386,12 eurų sumą, kadangi nuo 2010-11-17 iki 2011-10-28 atsakovė iš UAB “Sėkmingi projektai“ banko sąskaitos išėmė 6386,12 eurų sumą ir nėra duomenų, kad ši suma buvo panaudota bendrovės naudai ir bendrovės reikmėms. Iš byloje pateiktų dokumentų seka, kad atsakovė G. G. 2010-11-17 iki 2011-10-28 iš bankinės UAB “Sėkmingi projektai“ sąskaitos išėmė 6386,12 eurų sumą.(1t.b.l.49-62). Apie šios sumos panaudojimą bendrovės naudai ir bendrovės reikmėms nėra jokių duomenų. Iš aukščiau aptartų rašytinių įrodymų ir pačios atsakovės paaiškinimų seka, kad atsakovė G. G. minėtu laikotarpiu buvo įmonės vadovė ir ji pati nuiminėjo lėšas nuo banko sąskaitos. Remiantis išdėstytu iš atsakovės priteistina 6386,12 eurų.

39Atsakovė G. G. teisme ir savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji investavo į įmonę daug savo asmeninių lėšų ir iš šių lėšų buvo įsigytas medžio kupolas 11238 svarų sumai. (4t.b.l.38-41). Teismas iš dalies neturi pagrindo netikėti, kad UAB “Sėkmingi projektai“ nevykdė veiklos Palangoje ir veikla buvo susijusi su paplūdimio kavinės veikla, ką patvirtina rašytiniai įrodymai byloje (5t.b.l.26-30). Tačiau byloje nėra pateikta jokių neginčytinų duomenų apie kavinės veiklą, tai yra nėra jokių buhalterinių dokumentų, už kurių išsaugojimą, veiklos metu, buvo atsakinga atsakovė G. G., nes ji buvo įmonės vadovė. Tačiau iš teismui pateiktos sąskaitos (4t.b.l.38-40) matyti, kad kupolas buvo pirktas atsakovės G. G. vardu ir nėra duomenų kad kupolas buvo apskaitytas kaip įmonės materialus turtas, todėl negalima traktuoti, kad 11238 svarų buvo panaudota įmonės reikmėms juolab, jeigu ir būtų priešingai, tai bankroto administratoriui turėjo būti perduotas medinis kupolas, o to padaryta nebuvo. Be to pati atsakovė G. G. paaiškino, kad kupolas yra sunaikintas ir jau netinkamas eksploatacijai. Be to pažymėtina, kad jeigu atsakovė ir paėmė iš įmonės kasos 11238 svarus arba atitinkamą ekvivalentą litais, tai šie pinigai turėjo atsispindėti kupolo pirkimu, ir jo užpajamavimu kaip įmonės turto, ir turtą inventorizuojant bei įtraukiant į įmonės balansą, nes tik tuomet gali traktuoti, kad pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms įsigyjant jos darbui reikalingą turtą ar medžiagas. Atsakovė G. G. pateikė išrašus iš Maxima LT, UAB “Steidė ir partneriai“, UAB“Sanitex“(4t.b.l.59-75), tačiau teismas nesivadovauja atsakovės pateiktais išrašais, nes traktuoja, jog ieškovas, teikdamas ieškinį teismui atliko tinkamą dokumentų vertinimą, ir į pateiktus išrašus buvo atsižvelgta teikiant ieškinį teismui. Atsakovė G. G. pateikė teismui bendrovės „Mineraliniai vandenys“ naudai , kaip laiduotoja už UAB “Sėkmingi projektai“ pasirašytus 20 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurių bendra suma 5792,40 eurų (4t.b.l.12-33), tačiau iš Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinto kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašo matyti, kad bendrovė “Mineraliniai vandenys“ yra pareiškusi reikalavimą visai skolos sumai ir duomenų, kad dalis skolos būtų padengta nėra. Tačiau iš antstolio V. Č. pateiktos pažymos matyti, kad minėti paprastieji vekseliai yra atiduoti vykdyti antstoliui ir antstolis pagal 2015-03-25 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą UAB “Mineraliniai vandenys“ naudai yra išieškojęs ir pervedęs 2494,76 eurus (4t.b.l.11). Teismas traktuoja, kad šie rašytiniai įrodymai apie 2494,76 eurų skolos išieškojimą UAB “Mineraliniai vandenys“ šios bylos nagrinėjimo kontekste neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes tai tik dar kartą patvirtina faktą, kad atsakovė kaip įmonės vadovė ne visai tinkamai vykdė įmonės veiklą ir laiku bei tinkamai, pagal pateiktus dokumentus, atsiskaitinėjo su kreditoriai, nes nustatyta tiek grynų pinigų, tiek pinigų banko sąskaitose trūkumai, o bendrovė iš išimtų pinigų skolų nedengia, tuo tarpu pati atsakovė laiduoja už UAB “Sėkmingi projektai“. Teismas sutinka su ieškovo išdėstyta pozicija, kad bankroto byloje, jeigu atsakovė į bankroto bylą, pateiks įrodymus, UAB “Mineraliniai vandenys“ kreditoriniai įsipareigojimai atitinkamai bus mažintini, o atsakovė G. G. , išieškota suma, gali reikšti kreditorinius reikalavimus UAB “Sėkmingi projektai“ bankroto byloje. Atsakovė G. G. kaip įrodymą, kad ji bendrovės veikloje panaudojo savo asmeninių lėšų, teikė Lokalinę sąmatą dėl kavinės Klaipėdos gt. Vilniuje remonto darbų , kur darbų kaina nurodyta 33351,53 eurai.(5t.b.l.36-37). Teismas nesivadovauja atsakovės pateikta sąmata, nes atsakovės G. G. pateikta sąmata nėra informatyvi. Pirmiausia sąmata sudaryta pagal 2015 metų kovo mėnesio kainyną, kai tuo tarpu jeigu ir buvo atliekami, atsakovės nuomojamos kavinės, remonto darbai, tai jie buvo atliekami 2011 metų pabaigoje ar 2012 metų pradžioje, todėl kainos turėtų būti nurodytos remonto darbų atlikimo metu. Antra, neaišku kas užsakė sąmatą ir dėl kokių tikslų, nes nėra nei užsakovo nei atsakingo asmens, be to neaišku ar sąmata buvo apmokėta, nes tai tik preliminarūs darbai, jų įkainiai, medžiagų preliminarios kainos. Trečia, tai ne įrodymas, kad būtent atsakovė atliko tokį gan nepaviršutinišką patalpų remontą ir jeigu jį būtų atlikusi, tai nėra pateikta jokių duomenų kaip buvo apmokėta ir kiek, bei ar lėšos buvo užpajamuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje ir kaip bei kada.

40Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ieškinys tenkintinas dalinai ir iš atsakovės priteistina 30673,30 eurų žalos atlyginimo.

41Vadovaujantis LR CK 6.210 str.1d. iš atsakovės priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteisto sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Atsakovei G. G. 2015-06-02 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (1.7)S-1680-2030-15 buvo suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba šioje byloje dėl 2015-04-22 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (4t.b.l.95-96). Atsakovė antrine teisine pagalba nesinaudojo, nes ją atstovavo advokatas su kuriuo buvo pasirašyta atstovavimo sutartis , tačiau sprendžiant žyminio mokesčio pritesimo klausimą, teismas iš dalies atsižvelgia į atsakovės sunkią materialinę padėtį , nes ji buvo nustatyta minėtu tarnybos sprendimu, ir dalinai mažina iš atsakovės priteistino žyminio mokesčio nuo 920,20 eurų iki 500 eurų ir iš atsakovės priteistina 500 eurų žyminio mokesčio ir 31,85 eurų pašto išlaidų valstybės naudai. ( LR CPK 85 str., 88 str., 92 str., 96 str.).

43Vadovaujantis LR CPK 270 -272 str.,

Nutarė

44Ieškinį tenkinti dalinai.

45Priteisti iš atsakovės G. G. a.k. ( - ) gyv. Saulės gt.44,Marijampolė 30673,30 eurus žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2015-02-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo BUAB “Sėkmingi projektai“ įmonės kodas 30242719, registruotos adresu Parko gt.13-36,Vilnius atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB “Verslo nota“ naudai.

46Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

47Priteisti iš G. G. a.k. ( - ) gyv. Saulės gt.44,Marijampolė 500 eurų žyminio mokesčio ir 31,85 eurus pašto išlaidų valstybės naudai .( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).

48Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriausiant L. S.,... 2. Ieškovas BUAB “Sėkimingi projektai“ atstovaujamas bankroto... 3. Ieškovo BUAB “Sėkimingi projektai“ atstovas bankroto administratoriaus... 4. Bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p., numato, jog bankroto administratorius, ne... 5. Bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančią bendrovė ir kreditorių... 6. 4.Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės... 7. 7. Bankroto administratorius iš perimtų bankrutuojančios bendrovės... 8. Bendrovės vadovo veikla yra neatsiejama nuo teisės aktuose nustatytų teisių... 9. Atsakovė G. G. bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad įmonė buvo įkurta... 10. Ieškovas, teikdamas ieškinį teismui, turi įrodyti aplinkybes ir pateikti... 11. Ieškovas ieškinyje teigia, kad Ieškovo kasos likutis kavinės veikimo... 12. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad... 13. Ieškovas ieškinyje teigia, kad 2013 m. iš Ieškovo lėšų buvo atliekami... 14. Ieškovas ieškinyje teigia, kad 2012 m. lapkričio 24 d. ir 2012 m. gruodžio... 15. Atsakovė G. G. nurodė, kad ji telefono neturi, nes jį sudaužė, o iš 2012... 16. Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovės 257,47 EUR už Ieškovo bankroto... 17. Ieškovas ieškinyje teigia, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 17 d. iki... 18. Ieškovas savo ieškinyje teigia, kad Atsakovei, kaip atskaitingam asmeniui,... 19. Trečiasis asmuo L. K. į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui... 20. Ieškinys tenkintinas dalinai.... 21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-08-30 Vilniaus apygardos teismo... 22. Bankroto administratorius , vadovaudamasis 2013-08-30 teismo nutartimi , LR... 23. Bankroto administratoriaus UAB “Verslo nota“ įgaliotas atstovas K. P.... 24. Dėl uždarosios akcinės bendrovės direktoriaus, kaip juridinio asmens... 25. Pirma, bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie... 26. Pirmiau nurodyti vadovą ir bendrovę siejančių teisinių santykių ypatumai... 27. Antra, daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be... 28. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 29. Byloje nustatyta, kad įmonės UAB “Sėkmingi projektai“ akcininku ir... 30. Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės 231,08 eurus, kadangi... 31. Administratorius pateikia įrodymus, kad buvo pirkti produktai iš... 32. Bankroto administratorius prašo priteisti 16258,31 eurus atsakovės... 33. Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės G. G. 7409,18 eurų,... 34. Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės G. G. 2663,69 eurus,... 35. Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės G. G. 120,63 eurus... 36. Bankroto administratorius nustatė, kad iš UAB „Sėkmingi projektai“... 37. Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės 257,47 eurus už... 38. Bankroto administratorius prašo priteisti iš atsakovės 6 386,12 eurų sumą,... 39. Atsakovė G. G. teisme ir savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji... 40. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais ieškinys tenkintinas dalinai ir... 41. Vadovaujantis LR CK 6.210 str.1d. iš atsakovės priteistina 5 procentai... 42. Atsakovei G. G. 2015-06-02 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 43. Vadovaujantis LR CPK 270 -272 str.,... 44. Ieškinį tenkinti dalinai.... 45. Priteisti iš atsakovės G. G. a.k. ( - ) gyv. Saulės gt.44,Marijampolė... 46. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 47. Priteisti iš G. G. a.k. ( - ) gyv. Saulės gt.44,Marijampolė 500 eurų... 48. Sprendimas per 30d. ,apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno...