Byla eI-629-414/2018
Dėl sprendimo panaikinimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ atstovui advokatui V. M., atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei S. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Odore“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teismas,

Nustatė

4Pareiškėjas UAB „Odore“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB ,,Odore“ priklausančiame bare ( - )“.

5Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančiame bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. Pareiškėjas nuo 2013 m. vykdo viešojo maitinimo veiklą bare, esančiame adresu ( - ) ir turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą (nuo 0 val. iki 24 val.). Kauno miesto savivaldybės parengtame Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekte buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką minėtame bare nuo 22 val. iki 8 val. Projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog toks ribojimas būtinas dėl policijos iškvietimų, susijusių su UAB „Odore“ baro veikla, statistikos ir kriminogeninės padėties blogėjimo. Jokių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų projekto aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta. Pareiškėjas apie jo atžvilgiu ketinamus taikyti ribojimus nebuvo informuotas. Ginčijamu sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas labiau, nei siūloma projekte, leista prekiauti tik dienos metu ir tik 4 valandas, kai visi žmonės dirba ir bare niekas nesilanko. Išreiškė nuomonę, kad tokio ribojimo praktikoje nėra buvę, kad savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti, kad atsakovas neanalizavo pateiktų statistinių duomenų apie teisėtvarkos pažeidimus, todėl negalėjo daryti išvadų apie tokių pažeidimų sąsajas su pareiškėjo veikla ir būtinumu ją riboti. Statistiniai teisėtvarkos pažeidimų duomenys siejami su pareiškėjui priklausančio baro prieigomis, o ne tik su pareiškėjo vykdomos veiklos vieta. Pareiškėjas apie teisėtvarkos pažeidimus taip pat nebuvo informuotas. Vos keturi pažeidimai per pusantrų metų buvo padaryti neblaivaus asmens, tačiau juos galėjo padaryti iš parduotuvės „Šilas“ išėjęs asmuo, todėl patikimų duomenų apie baro lankytojų daromus pažeidimus, nėra. Prašymas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančiame bare ribojimo, seniūnijoje gautas tik 2017 m. liepos 10 d., t. y. vėliau, nei parengtas ginčijamo sprendimo projektas. Iš lapuose surinktų gyventojų parašų negalima nustatyti, dėl kokios prekybvietės žmonės kreipėsi. Priimant sprendimą nebuvo laikytasi Savivaldybės tarybos reglamento, projekto svarstymas į darbotvarkę buvo įtrauktas per vėlai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiškėjui priklausančio baro prieigose nebuvo registruota įvykių, situacijos nekeičia, nes šis raštas neįtakojo ginčijamo sprendimo priėmimo, anksčiau taip pat buvo laikotarpių, kai policija į baro prieigas nebuvo kviečiama. Be to, neaišku, kokios informacijos savivaldybė prašė, nes rašto, į kurį buvo atsakyta, atsakovas į bylą nepateikė. Ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero viešojo administravimo principo, pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę ir diskriminuoja pareiškėją. Sprendimo nemotyvavimas sudaro savarankišką pagrindą jo panaikinimui. Nurodė teismų priimtus, bet dar neįsiteisėjusius, sprendimus analogiško pobūdžio bylose, kuriuose išreikšta teismo pozicija yra palanki pareiškėjui, taip pat, jog 2013-2015 metais tarp atsakovo ir pareiškėjo buvo nagrinėjamas analogiškas ginčas, bylą laimėjo pareiškėjas. Išreiškė nuomonę, kad savivaldybė savo iniciatyva, turėdama išankstinę poziciją apie ūkio subjektus, priėmė ginčijamą sprendimą. Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo pareiškėjo įmonė patiria didelius finansinius nuostolius. Prašė skundą tenkinti.

6Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, ir savivaldybė) atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad viešojo administravimo subjektui (savivaldybės tarybai) yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad itin didelę žalą žmonių sveikatai, valstybės socialinei, ekonominei, kultūrinei gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui daro alkoholio vartojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 patvirtino Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinį veiklos planą. Svarbiausias šio plano tikslas - narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlos (prieinamumo) ir paklausos mažinimas. Toks pat siekis - mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, kaip vienas iš tikslų sveikatos sistemos politikos formavimo srityje, nurodytas ir Lietuvos Respublikos programoje (49 p.), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XI-52, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (1.4.2 p.), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167. Akcentavo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovu, asociacijų ar kitu institucijų raštu pareikštą nuomone, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teise riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Šis reglamentavimas savivaldybių taryboms suteikia teisę, vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Savivaldybės taryba, įgyvendindama paminėtas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, turi teisę taikyti atitinkamą apribojimą ir neprivalo remtis visais 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau visais atvejais turi atsižvelgti į paminėtus kriterijus tiek, jog būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Pabrėžė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo jokios pareigos vertinti, ar pareiškėjas yra baustas dėl pažeidimų, nurodytų Alkoholio kontrolės įstatyme, nes pakanka nustatyti esant viešojo intereso pažeidimą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. Šioje teisės normoje vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, šaltiniai - t. y. tam tikrų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis atsakovui suteikia plačią diskrecijos teisę. Būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Ginčo sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenis, kuriais remtasi. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Dainavos seniūnijos pateiktą informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo vykdoma veikla, gyventojų skundus, kuriuose skundžiamasi nesaugia aplinka, nes apgirtę asmenys kabinėjasi prie mažamečių, vykdomi apiplėšimai ir vagystės bei prašoma riboti barų darbo laiką. Atsakovo pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad pareiškėjo prekybos vietoje yra tik keli staliukai, kurie atskirti grotomis nuo personalo, tai įrodo, kad baro klientūros bijo ir patys aptarnaujantys žmonės. Atsakovas negali ir neturi teisės rizikuoti žmonių saugumu, priešingai, turi pareigą rūpintis gyventojų sveikata ir socialine gerove, užtikrinti saugią aplinką ir šią pareigą vykdo. Iš 28 policijos iškvietimų 16 susiję su prekybos vietos veikla, buvo iškvietimas dėl kūno sužalojimo, plėšimų, todėl savivaldybės taryba turėjo imtis priemonių. Policijos rašte nurodytas laikas, kada pažeidimai padaryti, sprendimo projekte buvo pasiūlymas riboti prekybos alkoholiu laiką nuo 22 val. iki 8 val., tačiau tarybos posėdžio metu pasiūlius projekte nurodytą ribojimo laiką pakeisti, jam buvo pritarta be pastabų. Pabrėžė, kad šiuo atveju nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti proporcingumo, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principai, kadangi ginčijami sprendimai buvo priimti išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes. Tiek visuomenės atstovų kreipimaisi, tiek policijos pranešimai įpareigojo atsakovą imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio, kas šiuo atveju, remiantis suteikta Alkoholio kontrolės įstatymo teise ir buvo padaryta. Viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančios institucijos informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta tik pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raštu pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Ginčijamu atsakovo sprendimu nėra apribojama pareiškėjo jokia kita veikla, darbo laikas ar pan., skundžiamas sprendimas nėra diskriminuojamo pobūdžio, sukuriantis įmonei nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių ir barų savininkais. Atsakovas, palaipsniui įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui), veikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos alkoholiu laiką. Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma: jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą; jog viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventoju nuomonė, policijos pasiūlymai), o atsakovui suteikta diskrecijos teisė pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos alkoholiu laiką neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai; jog savivaldybė gali inicijuoti informacijos rinkimą siekdama įgyvendinti įstatyme įtvirtintų tikslų realizavimą. Taip pat nurodė Konstitucinio teismo priimtus nutarimus (aktus), kuriuose pasisakoma, kad valstybės teisė reguliuoti ūkinę veiklą sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonominio ir socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reguliuojamų ūkio santykių svarbą ir pobūdį, gali diferencijuotai reguliuoti ūkinę veiklą arba nustatyti tam tikras jos sąlygas, kad riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir LR Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Išreiškė nuomonę, jog teismas gali keisti prekybos alkoholiu ribojimo laiką. Prašė skundą atmesti.

7Pareiškėjo skundas tenkintinas.

8Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-415, kuriuo apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB ,,Odore“ priklausančiame bare, ( - ), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. (toliau – ir ginčo sprendimas) pagrįstumo bei teisėtumo.

9Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tai leidžia daryti išvadą, kad paminėtoje teisės normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma – tai prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Paminėtas teisinis reglamentavimas skirtas nustatyti tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

10Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Iš esmės analogiškos principinės nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 21 straipsnių nuostatose. Todėl nagrinėjant šią bylą atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose.

11Pagal LVAT praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos, skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, jo objektyvioji pusė, bet taip pat ir pažeidėjo kaltė bei kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.; žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013). Taigi, atsakovas, kaip viešas administravimo subjektas, veikdamas bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydamas teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų subjektų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų, taip pat gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Kartu teismas pažymi, kad ši Įstatymo atsakovui suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negalima piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, taip pat turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje imperatyviai taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Svarbu ir tai, kad savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės naudai neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Iš to seka išvada, kad pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, o pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas atsakovui priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008, 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09 ir t.t.).

12Be to, akcentuotina, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsakovo sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko sutrumpinimą. Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobūdžio individualus teisės aktas turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat ir motyvai. Ši prievolė betarpiškai sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Ginčo kontekste svarbu ir tai, kad nors atsakovui Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas atsakovas turi imperatyvią pareigą vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu (valdžios įstaigos tarnauja žmonėms).

13Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant paminėtų principų, todėl nėra pakankamo pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti teisėtu bei motyvuotu (ABTĮ 56 str.).

14Gero administravimo principo turinys įpareigoja valstybės institucijas procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, jog administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). Valdžios institucijos (ginčo situacijoje ir atsakovas), siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014). Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą ir LVAT suformuotą praktiką, teismas pabrėžia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra privalomai saistomas gero administravimo principo imperatyvų, kurie įtvirtinti ir tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str.).

15Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiame bare nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei. Iš viešai prieinamos oficialios informacijos turinio (Kauno miesto savivaldybės internetinė svetainė - http://www.kaunas.lt/) matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. M-150 buvo sudaryta 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare nagrinėjimas, įtrauktas nebuvo. Tik 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę papildomai buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projektų, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare, svarstymas (2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 išrašo duomenys). Akcentuotina, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte Nr. TR-561, taip pat 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-49, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai ir Aiškinamasis raštas buvo parengtas (jame aptartos reikšmingos aplinkybės) dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Išanalizavęs paminėtų dokumentų turinį, teismas pritaria pareiškėjo atstovo argumentams, kad tik Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą sprendimą.

16Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, realiai nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Taigi, atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir pastatomas jau prieš įvykusį faktą – esminį jo veiklos apribojimą (pareiškėjo duomenimis iš prekybos alkoholiu gaunama pagrindinė pajamų dalis) be jokio pereinamojo laikotarpio. Tokie atsakovo teisiškai netikėti veiksmai realiai užkirto kelią pareiškėjui pasiruošti veiklos esminiam ribojimui ir tai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (ABTĮ 56 str., VAĮ 3 str.).

17Ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kurio 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą, 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 punktą). Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, 2017 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017).

18Teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, akivaizdžiai nesilaikė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 (toliau – ir Reglamentas), reikalavimų. Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys - vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Reglamento 98 punktas nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta. Dėl aptartų aplinkybių akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu. Teismui (taip pat ir pareiškėjui) visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte, pateiktame svarstyti atsakovui. Iš atsakovo 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Atsakovas teismui nepateikė pakankamo pagrindo įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba pareiškėjo kavinės darbuotojai buvo eilę kartų bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Teismas vertina, kad ginčo atveju jokio viseto objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, pateikta nebuvo, todėl ir joks visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

19Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas vertina, kad 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Odore“ priklausančiame bare ( - )“, priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Įvertinus tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, todėl ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

20Pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra pastebėjęs, jog administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Tai reiškia, kad teismas negali spręsti klausimo dėl ginčo sprendimu pareiškėjui nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pakeitimo (pakeisti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą), nes tai yra atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija, todėl atsakovo atstovės išreikšta nuomonė dėl ginčo sprendimo pakeitimo plačiau neanalizuotina.

21Pagal LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, priimto sprendimo motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994m. balandžio 19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013). Todėl teismas vertina, kad likusieji proceso šalių ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, nes nustatyti pažeidimai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

Nutarė

23Pareiškėjo UAB ,,Odore“ skundą tenkinti.

24Panaikinti 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB ,,Odore“ priklausančiame bare ( - )“.

25Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas,... 4. Pareiškėjas UAB „Odore“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti... 5. Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad... 6. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, ir... 7. Pareiškėjo skundas tenkintinas.... 8. Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11... 9. Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Alkoholio kontrolės... 10. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus... 11. Pagal LVAT praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo... 12. Be to, akcentuotina, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsakovo sprendimas dėl... 13. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant paminėtų... 14. Gero administravimo principo turinys įpareigoja valstybės institucijas... 15. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie... 16. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priimant... 17. Ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, kad... 18. Teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą,... 19. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas vertina, kad... 20. Pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra pastebėjęs, jog administraciniams... 21. Pagal LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką,... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 23. Pareiškėjo UAB ,,Odore“ skundą tenkinti.... 24. Panaikinti 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą... 25. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...