Byla eI-838-505/2018
Dėl sprendimo panaikinimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei Astai Kelmelienei, nedalyvaujant pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas Uždaroji akcinė bendrovė „Kristroma“ skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje A. J. ( - ) “.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. vykdo viešojo maitinimo veiklą kavinėje, esančioje adresu ( - ) ir turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visą parą (nuo 0 val. iki 24 val.).

62017 m. liepos 5 d. Kauno miesto savivaldybė parengė ir paskelbė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą Nr. 17-8615 (toliau - Projektas), kuriame buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui priklausančioje kavinėje uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val.

72017 m. liepos 11 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis ir Projekto pagrindu buvo priimtas sprendimas Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje ( - ) “ (toliau - Sprendimas).

8Pažymėjo, jog Sprendimu pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas net ne nuo 22 val. iki 8 val. (kaip buvo siūloma Projekte), bet dėl nesuvokiamų priežasčių nuo 14 val. iki 10 val., t. y. pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo sutrumpintas net 6 kartus ir pareiškėjui buvo leista prekiauti alkoholiniais gėrimais tik dienos metu ir tik 4 val. Tokiu būdu pareiškėjo veikla faktiškai buvo visiškai uždrausta, kadangi dienos metu (10-14 val.) visi žmonės dirba ir baruose niekas nesilanko.

9Tokiems ribojimams nebuvo ir nėra absoliučiai jokio pagrindo - nei teisinio, nei faktinio: 1) nei Projekte ir jo aiškinamajame rašte, nei Sprendime nėra jokio paaiškinimo (motyvo), kuris galėtų pagrįsti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą pareiškėjo veiklos vietoje nuo 14 val. iki 10 val.; 2) tokių motyvų nebuvo nurodyta net 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu; 3) praktikoje apskritai nėra buvę nė vieno atvejo, kada prekybos alkoholiniais gėrimais laikas būtų apribotas nuo 14 val. iki 10 val. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad Sprendimas yra neteisėtas bei absoliučiai nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

10Savivaldybių taryboms realizuojant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - AKĮ) 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė. Tačiau savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nėra absoliuti ir pati savaime nėra pagrindas ribojimų taikymui. Tokie ribojimai galimi tik tada, kai egzistuoja objektyvus, proporcingas ir motyvuotas pagrindas, užtikrintai pagrindžiantis būtinumą riboti prekybos alkoholiniais gėrimai laiką ir tokio ribojimo apimtis.

11Aiškinamajame rašte bei Sprendime pateikta informacija yra akivaizdžiai nepakankama pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimui nuo 14 val. iki 10 val. taikyti. Projekto aiškinamajame rašte ir Sprendime apskritai net nėra jokios informacijos, kurią būtų galima susieti su Sprendimu pritaikytų ribojimų laiku, t. y. nėra jokio paaiškinimo, kodėl pareiškėjo viešojo maitinimo vietose prekybos alkoholiniais gėrimais laikas Sprendimu yra ribojimas nuo 14 val. iki 10 val.

12Pažymėjo, kad apie Projekto aiškinamajame rašte nurodytus teisės aktų pažeidimus pareiškėjas neturėjo absoliučiai jokių duomenų. Jo niekas neinformavo ir nepranešė, t. y. pareiškėjui tai objektyviai nebuvo žinoma. Apie paminėtus teisės pažeidimus ir tariamus skundus pareiškėjas sužinojo tik po to, kai jau buvo priimtas Sprendimas ir jis susipažino su Projekto aiškinamuoju raštu. Tokiu būdu pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kodėl visą laiką iki šiol buvo tylima ir nenurodoma, kad pareiškėjo veikla kelia tam tikras problemas ir net nesikreipus į pareiškėją buvo nuspręsta ją riboti - taikyti pačią griežčiausią priemonę, kokia gali būti. Tai ne tik neproporcinga, bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl Projekto aiškinamajame rašte ir Sprendime pateiktos informacijos teisingumo ir ryšio tiek su pareiškėjo veikla, tiek su būtinumu ją riboti nuo 14 val. iki 10 val.

13Mano, jog Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir tai yra esminis Sprendimo trūkumas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - VAĮ) reglamentuoja viešojo administravimo subjektų veiklą, jų pagrindines teises ir pareigas, nustato esminius reikalavimus šių subjektų atliekamiems veiksmams ir priimamiems sprendimams. Atitinkamai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas (VAĮ 4 str. 2 d.), o Sprendimas - individualus administracinis aktas (VAĮ 2 str. 9 p.). Todėl Sprendimas turi atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimu, kurie nustatyti VAĮ 8 straipsnyje, t. y. 1) individualusis administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; 2) taikomos priemonės turi būti motyvuotos; 3) akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; 4) aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Sprendimas šių individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų neatitinka.

14Sprendimu taikomas ribojimas yra visiškai nemotyvuotas. Nei Sprendime, nei jį lydinčiuose dokumentuose nėra pateikiama jokių motyvų, kurie galėtų pagrįsti būtent tokį ir būtent tokios apimties ribojimo taikymą. Nėra suprantama, kodėl prekyba alkoholiniais gėrimais apribota buvo būtent nuo 14 val. iki 10 val., o ne kitu laiku. Taip pat nėra jokio paaiškinimo, kodėl buvo pasirinktas būtent prekybos laiko apribojimas, bet ne jokios kitos priemonės.

15Teigė, kad Sprendimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę ir akivaizdžiai diskriminuoja pareiškėją. Mano, jog atsakovas neatliko net vertinimo kaip Sprendimas įtakos viešojo maitinimo įmonių, veikiančių toje pačioje rinkoje ir teritorijoje, konkurenciją.

16Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovui nusprendus riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjui (nesant jokio objektyvaus pagrindo, remiantis subjektyviais ir neaiškiais kriterijais), įmonė akivaizdžiai yra diskriminuojama ir pastatoma į nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių ir barų, net parduotuvių savininkais. Taip pažeidžiamas ne tik LR Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas bet ir konstituciniai lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos laisvės principai. Prašė skundą tenkinti.

17Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18Atsiliepime į skundą bei įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad savivaldybės tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai ir tai reiškia, kas pagal suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalu vykdyti savo funkcijas siekiant saugoto ir ginti viešąjį interesą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Aptariamoje nuostatoje nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų, kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, taip tarybai suteikiant plačią diskrecijos teisę. Atsakovo nuomone, skundžiamame sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šančių seniūnijos, pateiktą informaciją, patvirtinančią, kad ginčo baro prieigos nėra saugios tiek dieną, tiek naktį. Nurodė, kad savivaldybės taryba, siekdama viešojo intereso ir gindama aplinkinių gyventojų teisę į ramią, kultūringą ir saugią aplinką, apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką maksimaliam paros laikui. Teigia, kad pareiškėjo prekybos vietoje nėra sudaryta jokių tinkamų sąlygų kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Atsakovo manymu, pareiškėjas naudojasi įstatymo spragomis bei susiklosčiusia teismų praktika ir prisidengdamas viešojo maitinimo įmonės statusu, faktiškai dažniausiai prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui. Tokių prekybos vietų tiesiog negalima priskirti nei prie kavinių ar valgyklų, juose praktiškai nevyksta maisto gamyba, jos funkcionuoja tik prekybos alkoholiniais gėrimais išsinešimui (pradarytoje taroje) dėka.

19Pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančio baro veikla ir prekyba alkoholiu visą parą pritraukia tiek asmenis dėl savo elgesio tampančius nusikaltimo aukomis, tiek ir linkusius nusikalsti asmenis. Prekyba alkoholiu visą parą turi tiesioginę įtaką padaromų nusikaltimų skaičiui, nusikaltėlių brutalumui, sunkioms fizinėms ir turtinėms pasekmėmis, neigiamam miesto įvaizdžiui, neigiamai veikia visuomeninio gyvenimo sritis ir mažina gyventojų saugumą. Tiek policijos komisariato pateikta medžiaga, tiek seniūnijos pateikta informacija patvirtina neabejotiną sąsają tarp pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais ir šiose vietovėse daromų viešojo intereso gynimo prasme netoleruotinų teisės pažeidimų. Atsakovas vertina, kad taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjui išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas nediskriminuojantis, yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Nurodė, kad ginčijamu atveju prioritetas privalo būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms užtikrinti, o ne pavienio verslo subjekto interesui, dėl ko nukentėtų tokios konstitucinės vertybės kaip visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmogaus sveikata ir pan., tenkinti.

20Skundas tenkintinas.

21Byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje ( - ) “, kuriuo pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje ( - ) , buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 14 val. iki 10 val., teisėtumo ir pagrįstumo.

22Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Sprendžiant dėl šio Įstatymo nuostatose nustatyto teisinio reguliavimo taikymo nagrinėjamoje byloje, visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip konstitucinę vertybę įtvirtina ir gina ūkinės veiklos laisvę. Konstitucijos 46 straipsnyje, inter alia, numatyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą bei reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

23Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, savo praktikoje nuolat pažymi, kad ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą. Teismas savo praktikoje pabrėžia, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (pvz., LRKT 1996 m. birželio 18 d., 1999 m. spalio 6 d., 2000 m. spalio 18 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama (1999 m. spalio 6 d. nutarimas).

24Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (žr., pvz., LRKT 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 27 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimus). Teismų praktikoje nuolat pabrėžiama, kad asmens, siekiančio įgyvendinti ūkinės veiklos laisvę, ir visuomenės interesai negali būti priešinami, turi būti siekiama šių interesų pusiausvyros (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Kita vertus, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, tokių kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarimas), ūkinės veiklos tarnavimu tautos gerovei negalima grįsti ar pateisinti tokio jos reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau nei būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma jų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas).

25Iš Konstitucinio Teismo praktikos seka, jog ūkinės veiklos laisvę riboti galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo(Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai; analogiškai, žr. 2010 m. gegužės 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartį byloje Nr. A502-539/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858– 1021/2010; 2011 m. balandžio 26 d. LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A858– 1131/2011). Be to, turi būti atsižvelgiama į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus(pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).

26Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyta Konstitucinio teismo jurisprudencija yra reikšminga aiškinant ir taikant bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, sprendžiant, kokia yra tinkama pusiausvyra tarp asmens, įgyvendinančio ūkinės veiklos laisvę, ir visuomeninių poreikių, ar nustatytais ribojimais laikytasi atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo, konstitucinio proporcingumo principų, taigi ir vertinant, ar ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

27Pareiškėjas teigia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą ir nustatydamas

28prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas tai padarė labai drastiškai, neproporcingai, absoliučiai be jokio teisėto, pagrįsto teisinio ar faktinio pagrindo bei motyvų, kad tokiu būdu, prekybos laiką apribojant žymiai labiau nei buvo numatyta sprendimo projekte, faktiškai pareiškėjo veikla buvo uždrausta visai, be to, ginčijamą sprendimą priimant nemotyvuotą, kitokios apimties nei buvo parengtas, kad buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nesilaikyta pagrindinių imperatyvių procedūrinių sprendimo priėmimo tvarkos reikalavimų.

29Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi diskrecijos teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

30Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos, skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).

31Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų praktiką, vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau tokia Įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas konstitucinio proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Taigi, pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008; LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09).

32Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas tik objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas būtent toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie konkretūs argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą vienu ar kitu paros metu. Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis, be kita ko, proporcingumo principu, kuris reiškia, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus.

33Vertinant skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, atsižvelgtina ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011,2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamo akto atitikties minėtos įstatymo nuostatos reikalavimams, teismui privalu įvertinti, ar yra turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumų, ar jie yra esminiai, sukliudę šių individualių administracinių aktų adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju –UAB „Kristroma“) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nors, kaip jau minėta, savivaldybių taryboms Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, atsižvelgti į Konstitucijoje įtvirtintus teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo ir saugumo principus.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtus principus, nes pagal prekybos laiko ribojimą sprendimo mastas, kolegijos vertinimu, neatitinka tų tikslų, kurie nustatyti Alkoholio kontrolės įstatyme ir tai nėra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu.

35Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

36Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014). Be to, asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis inter alia turi atitikti teisingumo sampratą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2000 m. birželio 13 d. nutarimai), o teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

37Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

38Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiame bare nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei. Iš viešai prieinamos oficialios informacijos turinio (Kauno miesto savivaldybės internetinė svetainė - http://www.kaunas.lt/) matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. M-150 buvo sudaryta 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare nagrinėjimas, įtrauktas nebuvo. Tik 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę papildomai buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projektų, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare, svarstymas (2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 išrašo duomenys). Akcentuotina, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte Nr. TR-565, taip pat 2017 m. liepos 5 d. Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-45, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai ir Aiškinamasis raštas buvo parengtas (jame aptartos reikšmingos aplinkybės) dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Išanalizavęs paminėtų dokumentų turinį, teismas pritaria pareiškėjo argumentams, kad tik Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą sprendimą.

39Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, realiai nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Taigi, atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir pastatomas jau prieš įvykusį faktą – esminį jo veiklos apribojimą (pareiškėjo duomenimis iš prekybos alkoholiu gaunama pagrindinė pajamų dalis) be jokio pereinamojo laikotarpio. Tokie atsakovo teisiškai netikėti veiksmai realiai užkirto kelią pareiškėjui pasiruošti veiklos esminiam ribojimui ir tai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (ABTĮ 56 str., VAĮ 3 str.).

40Ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kurio 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš MinisterforJustice, EqualityandLawReform, Ireland ir A. G., C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą, 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo M. prieš Préfet de police ir Préfet de laSeine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 punktą). Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, 2017 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017).

41Teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, akivaizdžiai nesilaikė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 (toliau – ir Reglamentas), reikalavimų. Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys - vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Reglamento 98 punktas nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta. Dėl aptartų aplinkybių akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu. Teismui (taip pat ir pareiškėjui) visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte, pateiktame svarstyti atsakovui. Iš atsakovo 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Atsakovas teismui nepateikė pakankamo pagrindo įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba pareiškėjo kavinės darbuotojai buvo eilę kartų bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Teismas vertina, kad ginčo atveju jokio viseto objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, pateikta nebuvo, todėl ir joks visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

42Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas vertina, kad 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje ( - ) “ priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Įvertinus tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, todėl ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

43Pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra pastebėjęs, jog administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Tai reiškia, kad teismas negali spręsti klausimo dėl ginčo sprendimu pareiškėjui nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pakeitimo (pakeisti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą), nes tai yra atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija, todėl atsakovo atstovės išreikšta nuomonė dėl ginčo sprendimo pakeitimo plačiau neanalizuotina.

44Pagal LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo(toliau – ir EŽTT) praktiką, priimto sprendimo motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994m. balandžio 19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spainir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013). Todėl teismas vertina, kad likusieji proceso šalių ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, nes nustatyti pažeidimai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

45Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

46Pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą tenkinti.

47Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. Nr. T-419 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje ( - ) “.

48Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas Uždaroji akcinė bendrovė „Kristroma“ skundu kreipėsi į... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2013 m. vykdo viešojo maitinimo veiklą... 6. 2017 m. liepos 5 d. Kauno miesto savivaldybė parengė ir paskelbė Kauno... 7. 2017 m. liepos 11 d. įvyko Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis ir... 8. Pažymėjo, jog Sprendimu pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laikas... 9. Tokiems ribojimams nebuvo ir nėra absoliučiai jokio pagrindo - nei teisinio,... 10. Savivaldybių taryboms realizuojant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės... 11. Aiškinamajame rašte bei Sprendime pateikta informacija yra akivaizdžiai... 12. Pažymėjo, kad apie Projekto aiškinamajame rašte nurodytus teisės aktų... 13. Mano, jog Sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, todėl neatitinka... 14. Sprendimu taikomas ribojimas yra visiškai nemotyvuotas. Nei Sprendime, nei jį... 15. Teigė, kad Sprendimas pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę ir... 16. Tokiu būdu, atsižvelgiant į nurodytus motyvus, atsakovui nusprendus riboti... 17. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba prašė pareiškėjo skundą... 18. Atsiliepime į skundą bei įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė,... 19. Pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančio baro veikla ir prekyba alkoholiu... 20. Skundas tenkintinas.... 21. Byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017... 22. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio... 23. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, plėtodamas Konstitucijos 46... 24. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos... 25. Iš Konstitucinio Teismo praktikos seka, jog ūkinės veiklos laisvę riboti... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyta Konstitucinio teismo... 27. Pareiškėjas teigia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą ir nustatydamas... 28. prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo laiką nuo 14 val. iki 10 val.,... 29. Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos,... 30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo... 31. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų... 32. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo... 33. Vertinant skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas... 35. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero... 36. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo... 37. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo... 38. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie... 39. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priimant... 40. Ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, kad... 41. Teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą,... 42. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas vertina, kad... 43. Pažymėtina, kad LVAT ne kartą yra pastebėjęs, jog administraciniams... 44. Pagal LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo(toliau – ir EŽTT) praktiką,... 45. Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87... 46. Pareiškėjo Uždarosios akcinės bendrovės „Kristroma“ skundą tenkinti.... 47. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą... 48. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali...