Byla I-3655-394/2019
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laisvutės Kartanaitės ir Arvydo Martinavičiaus, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant pareiškėjo H. P. atstovui advokatui A. S., atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. A.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. P., skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas H. P. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas įstatyminės atstovės I. P., kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2018 m. rugsėjo 26 d. valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo (toliau – ir VĮ Registrų centro Telšių filialas) sprendimą Nr. 4K-99 ir 2018 m. lapkričio 14 d. valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir VĮ Registrų centras) sprendimą Nr. cspr1-341 ir įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – gelžbetoninį dūmtraukį, kurio unikalus Nr. ( - ), ir daiktines teises į jį, adresu ( - ), pareiškėjo vardu asmeninės nuosavybės teise.

5Pareiškėjo atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus ir prašo skundą tenkinti, dūmtraukis yra katilinės priklausinys ir kaip atskiras objektas nebuvo registruojamas, prašė VĮ Registrų centro dūmtraukį įregistruoti kaip atskirą nekilnojamąjį turto objektą.

6Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės I. P., skunde (b. l. 2–4) nurodė, jog skundžiami sprendimai turi būti panaikinti, nes VĮ Registrų centras nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad VĮ Registrų centro Telšių filiale yra objekto – buvusios katilinės ir kitų pastatų archyvinė byla, kurioje nurodyta, kad katilinė, kurios unikalus Nr. ( - ), esanti ( - ), buvo pastatyta 1977 metais ir buvo kūrenama mazutu ir kartu su ja buvo pastatytas dūmtraukis. Dūmtraukis, kaip atskiras objektas, nebuvo įregistruotas, nes nebuvo laikoma, kad jis yra katilinės priklausinys. 1990 metais vykdant rekonstrukciją, katilinė buvo pertvarkyta kūrenimui dujomis, o tuo pačiu buvo rekonstruotas ir dūmtraukis. Jis pagal komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialo projektą buvo perstatytas į gelžbetoninį dūmtraukį. Laikant, kad jis yra katilinės priklausinys, jam atskiras leidimas nebuvo išduotas, o užbaigus statybą, jis valstybinės komisijos buvo priimtas ir jį leista eksploatuoti kartu su katiline. Dėl šių priežasčių jokie atskiri dokumentai gelžbetoniniam dūmtraukiui, kaip nekilnojamajam daiktui įregistruoti nekilnojamojo turto registre nebuvo teikiami. Tuo metu tokio reikalavimo nenumatė ir teisės aktai. Pažymėjo, kad katilinė be dūmtraukio, o dūmtraukis be katilinės funkcionuoti negali. Jie buvo statomi ir rekonstruojami kartu, o ne kaip atskiri statiniai. Reikalavimas pateikti statybos leidimą, atskirą statybos užbaigimo aktą gelžbetoniniam dūmtraukiui negali būti įgyvendintas, nes tokių dokumentų nėra. Šiuo atveju gali būti vertinamas tik šio statinio tinkamumas eksploatacijai, o tai neįeina į registratoriaus funkcijas. Nurodė, kad dūmtraukis nėra savavališkas statinys, jis priklausė valstybei, vėliau privatizuotas ir 2004 m. liepos 27 d. statinių su žemės nuomos teise pirkimo pardavimo sutartimi Nr. TZB-10620 parduotas UAB „( - )“. Kaminas atskiro unikalaus numerio neturėjo ir buvo priskirtas prie kitų statinių, o tai reiškia, kad gelžbetoninis dūmtraukis buvo parduotas kaip katilinės priklausinys. Vėlesniais sandoriais dūmtraukis buvo perleidžiamas kaip pagrindinio daikto – katilinės priklausinys.

7Atsakovės VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai pažymėjo, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu, kuriuo prašė atlikti inžinerinio statinio įregistravimą (b. l. 49).

8Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. To paties įstatymo 29 straipsnio 2 punktas numato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises ar jas pakeisti. Pažymėjo, kad tiek dūmtraukio statybos metu (1990 metais), tiek prašymo įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre pateikimo metu galioję teisės aktai numatė, kad vienas iš pagrindų tokiam statiniui įregistruoti yra statybos teisėtumą patvirtinantis dokumentas. Pareiškėjas skunde teigia, kad 1990 metais buvo atlikta katilinės ir dūmtraukio rekonstrukcija, jis tais pačiais metais buvo perduotas eksploatuoti. Teigia, kad visi dokumentai yra Registrų centre. UAB „( - )“ priklausantys statiniai, esantys ( - ), pirmą kartą užfiksuoti 1995 m. liepos 31 d., šių statinių kadastro duomenys patikslinti 1998 m. balandžio 30 d. Nei 1995 m. liepos 31 d., nei 1998 m. balandžio 30 d. kadastrinių matavimų metu duomenų apie dūmtraukį nėra užfiksuota (tai patvirtina pridedamos inventorizacinės formos). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, katilinė pirmą kartą įregistruota 1998 m. gegužės 15 d., 1998 m. balandžio 30 d. ND bylos, Telšių apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Telšių AVA) 1998 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. 399 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo į pastatus ir statinius Telšių rajone“ ir Telšių AVA 1998 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 594 „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo į pastatus ir statinius Telšių rajone“ pagrindu. Nustatyta, kad duomenų apie jokius katilinės priklausinius nėra nei Telšių AVA 1998 m. kovo 31 d. įsakyme, nei Telšių AVA 1998 m. gegužės 12 d. įsakyme ar 1998 m. balandžio 30 d. ND byloje. Jokių dokumentų, kuriuose būtų duomenų apie dūmtraukį ir jo statybos teisėtumą, Registrų centras neturi. Skunde nurodoma, kad dūmtraukis, kaip katilinės priklausinys, buvo perleistas pareiškėjui. UAB „( - )“ 2004 m. liepos 27 d. sutartimi perleido UAB „( - )“ nekilnojamuosius daiktus, nurodytus sutarties 1 punkte. Duomenų, kad yra perleidžiamas dūmtraukis, 2004 m. liepos 27 d. sutartyje nėra. Pareiškėjas nurodo, kad katilinė negalėjo būti eksploatuojama be dūmtraukio, todėl jokių atskirų dokumentų dūmtraukiui, kaip nekilnojamajam daiktui, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nebuvo teikiama. Pareiškėjo pateikti filialui dokumentai – 1990 m. liepos 4 d. dūmtraukio projekto byla, UAB „( - )“ 2018 m. liepos 24 d. pažyma Nr. 57, UAB „( - )“ dūmtraukio išorės apžiūros techninė dokumentacija, žemės sklypo ribų planas – nėra tinkami dokumentai nekilnojamajam daiktui – dūmtraukiui registruoti, nes jie nėra nurodyti Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 ir (ar) 4 dalyse.

9Pareiškėjo H. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. P., skundas netenkintinas.

10Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. 4K-99,VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir VĮ Registrų centras) 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. cspr1-341, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas, paduotas teritoriniam registratoriui 2018 m. rugsėjo 26 d. įrašyti nekilnojamojo daikto – gelžbetoninio dūmtraukio kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į daiktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

11Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 4K-99 nurodyta, kad buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2018 m. birželio 20 d. prašymas (b. l. 12), tačiau bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas į VĮ Registrų centro Telšių filialą kreipėsi su 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymu (b. l. 49). Teismas konstatuoja, jog ši klaida laikytina rašymo apsirikimu, ji teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui esminės įtakos neturi.

12VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. 4K-99 nurodyta, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – dūmtraukio (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei pateiktus dokumentus: kadastrinių matavimų bylą Nr. 80/31399, 1990-07-04 dūmtraukio projekto bylą, 2018-07-24 UAB „( - )“ pažymą Nr. 57, UAB „( - )“ gelžbetoninio dūmtraukio išorinės apžiūros techninę dokumentaciją, geodezinį planą – nusprendė prašymo įregistruoti daiktus (patalpas) bei daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus ir tų teisių suvaržymus, juridinius faktus netenkinti, nes pateikti dokumentai nėra juridinis pagrindas nekilnojamiesiems daiktams ir teisėms į juos įregistruoti, dūmtraukis yra ypatingas statinys, nekilnojamajam daiktui ir teisėms į jį įregistruoti reikalingas statybos projekto leidimas statybai, statybos užbaigimo aktas. Sprendimas priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 punktu, 13 straipsnio 1 punktu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsnio 2 dalimi, STR 11 priedu.

13VĮ Registrų centras priėmė 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. cspr1-341 (b. l. 14), kuriuo paliko galioti VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 4K-99. Sprendime nurodoma, kad gelžbetoninio dūmtraukio, kurį pareiškėjas prašo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenys pirmą kartą nustatyti tik 2018 m. balandžio 11 d. kadastrinių matavimų metu. 2018 m. balandžio 16 d. kadastro duomenų byloje nurodoma, kad dūmtraukis yra ypatingos kategorijos inžinerinis statinys. Šiuo atveju pareiškėjo pateikta kadastro duomenų byla ir 1990 m. liepos 4 d. Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinato Telšių filialo užsakymas su papildoma projektavimo užduotimi nesudaro pagrindo gelžbetoninį dūmtraukį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes tai nėra statinio suformavimą ir statybos teisėtumą patvirtinantys dokumentai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis).

14Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kt. reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

15Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus.

16Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

17Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

19Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (LVAT 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).

20Taigi, aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

21Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, pageidaujantis įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, Teritoriniam registratoriui kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, turi pateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

22Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 84 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą kadastro tvarkytojui turi būti pateikta kadastro duomenų byla ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai.

23Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra nustatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

24Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

25Pareiškėjas skunde nurodo, kad 1990 metais buvo atlikta katilinės ir dūmtraukio rekonstrukcija, jis tais pačiais metais buvo perduotas eksploatuoti. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodyta, kad dūmtraukis pradėtas ir baigtas statyti 1990 metais, statinio kategorija – ypatingas statinys, dūmtraukio kadastro duomenys pirmą kartą užfiksuoti 2018 m. balandžio 12 d. (b. l. 6-11).

26Kadastro nuostatų 841.2.1 papunktis numato, kad įrašyti statinio (patalpos), suformuoto pagal Kadastro įstatymo 7 straipsnį, kadastro duomenis ar juos pakeisti po statinio (patalpos) rekonstravimo, kapitalinio remonto, paprastojo remonto, atnaujinimo (modernizavimo), paskirties pakeitimo ar kitokio pertvarkymo, kadastro tvarkytojui turi būti pateikiama statinio kadastro duomenų byla ir statybos užbaigimo aktas, kai pagal teisės aktus jis privalomas.

27Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., nustato Vyriausybė. Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas). Pagal Sąrašo 2.3 papunktį, pastatyti seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, ir Kadastro nuostatų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991 m. liepos 25 d.

28Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo VĮ Registrų centro Telšių filialui pateikti dokumentai: nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 80/31399, dūmtraukio projekto byla, 2018-07-24 UAB „( - )“ pažyma Nr. 57, UAB „( - )“ gelžbetoninio dūmtraukio išorinės apžiūros techninę dokumentacija, geodezijos planas – nėra tinkami dokumentai nekilnojamajam daiktui – dūmtraukiui registruoti, nes jie nėra nurodyti nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje. Be to, 2017 m. rugpjūčio 16 d. dovanojimo sutartyje Nr. T3GP-7223 nėra duomenų apie dūmtraukio perleidimą, o sutartyje minimi kiti inžineriniai statiniai yra kiemo statiniai (tvora ir kiemo aikštelė).

29Sprendžiant klausimą, ar atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti pareiškėjo nurodytus duomenis apie dūmtraukį (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), kaip priklausinį, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

30Kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį teisinį statusą suteikti daiktui – suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka daiktą kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankiškai (pagrindiniu) daiktu ar šį daiktą įregistruoti kito (pagrindinio daikto (žemės sklypo, statinio) – priklausiniu, jeigu tai leidžia daikto prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-14/2011). Pažymėtina, kad ginčus dėl daikto pripažinimo priklausiniu nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, kurie aplinkybę, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustato atsižvelgdami į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-383-969/2015).

31Kaip jau minėta, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu, kuriuo prašė dūmtraukį (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ), įregistruoti kaip atskirą nekilnojamąjį turto objektą, bet įrodinėja, kad dūmtraukis yra katilinės priklausinys. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ir patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas – katilinė, esanti ( - ), suformuota ir nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. ( - ) (b. l. 78-80), todėl vertinant dūmtraukį, kaip katilinės priklausinį, jis atskiru nekilnojamojo turto objektu būti negali.

32Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui Telšių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. lapkričio 21 d. raštą „Dėl katilinės išplėtimo Telšiuose“, Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos ir Telšių rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1986 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. 13-1-15, aiškinamąjį raštą, 1986 m. sausio 6 d. išvadą „Dėl Telšių kvartalinės katilinės išplėtimo Žemaitės g. darbo projekto dalies „Atmosferos oro apsauga“, 1986 m. rugpjūčio 21 d. dujofikuotų šiluminių agregatų kompleksinio priėmimo į eksploataciją aktą, Klaipėdos apygardos slėginio įrenginio techninio patikrinimo ataskaitą (b. l. 83–95). Teismo posėdžio metu nustatyta, jog aukščiau paminėti dokumentai kartu su 2018 m. rugsėjo 26 d. prašymu VĮ Registrų centrui nebuvo pateikti, todėl teismas jų nevertina.

33Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, daroma išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – gelžbetoninį dūmtraukį, kurio unikalus Nr. ( - ), ir daiktines teises į jį, adresu ( - ), pareiškėjo vardu asmeninės nuosavybės teise.

34Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiomis išlaidomis teismų praktikoje laikomos proceso šalies patirtos dokumentų rengimo, pašto, transporto išlaidų.

35Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė prašymą Nr. S-30290 (1.11E) „Dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. I-3655-394/2019 nagrinėjimu, priteisimo“, kuriuo prašo priteisti iš pareiškėjo H. P. 22,32 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro valstybės įmonę Registrų centrą atstovaujančių darbuotojų, kurių darbo vieta yra ( - ), kelionė į 2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdį. Nurodo, kad nuo ( - ) iki ( - ) yra 146 km atstumas, todėl kelionė į abi puses sudaro 292 km.

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

37Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamais duomenimis, atstumas tarp ( - ) ir ( - ) yra 146 km. Atsakovės atstovė į teismo posėdį atvyko automobiliu „( - )“, valst. Nr. ( - ), darbinis tūris 1 968 cm3, kuro rūšis – dyzelinas, todėl kuro sąnaudų norma yra apie 6,1 litrų/100 km kuro (dyzelino). Atsakovės atstovė, vykdama į 2019 m. gegužės 16 d. posėdį maršrutu ( - ), nuvažiavo 292 km, todėl galėjo sunaudoti 17,81 litrus (292 km x 6,1 ltr/100 km) kuro (dyzelino). Patirtas išlaidas – 22,32 Eur atsakovas grindžia pateiktu 2019 m. kovo 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ mokėjimo kvitu Nr. 32657/9. Atsakovė nurodo, kad kurą tarnybiniams automobiliams įsigyja UAB „Circle K Lietuva“, kurioje pagal 2015 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 104–107) sudarytą sutartį yra taikoma 0,072 Eur nuolaida kiekvienam degalų litrui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui priteisiamos patirtos bylinėjimo išlaidos už kelionę į 2019 m. gegužės 16 d. posėdį sudaro 22,32 Eur (17,81 ltr. x (1,325 Eur – 0,072 Eur).

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

39Pareiškėjo H. P. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

40Priteisti atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui iš pareiškėjo H. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. P., 22,32 Eur (dvidešimt du eurai, 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

41Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Pareiškėjas H. P. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas įstatyminės... 5. Pareiškėjo atstovas advokatas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog... 6. Pareiškėjas, atstovaujamas įstatyminės atstovės I. P., skunde (b. l.... 7. Atsakovės VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog... 8. Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime nurodė, kad Registro įstatymo 13... 9. Pareiškėjo H. P., atstovaujamo įstatyminės atstovės I. P., skundas... 10. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m.... 11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundžiamame VĮ Registrų centro... 12. VĮ Registrų centro Telšių filialo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr.... 13. VĮ Registrų centras priėmė 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr.... 14. Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į... 15. Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir... 16. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne... 17. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį,... 18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra... 19. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo... 20. Taigi, aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą,... 21. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, pageidaujantis įrašyti... 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (su... 23. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo... 24. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 25. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 1990 metais buvo atlikta katilinės ir... 26. Kadastro nuostatų 841.2.1 papunktis numato, kad įrašyti statinio (patalpos),... 27. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad... 28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo VĮ Registrų centro Telšių... 29. Sprendžiant klausimą, ar atsakovas pagrįstai atsisakė įrašyti... 30. Kai įstatyme nenustatyta kitaip, būtent daikto savininkas sprendžia, kokį... 31. Kaip jau minėta, pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu, kuriuo... 32. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pateikė teismui Telšių rajono... 33. Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, daroma išvada, kad skundžiami... 34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 35. Atsakovė VĮ Registrų centras pateikė prašymą Nr. S-30290 (1.11E) „Dėl... 36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad... 37. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 39. Pareiškėjo H. P. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.... 40. Priteisti atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui iš pareiškėjo H.... 41. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos...