Byla e2-1614-474/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo priteisti 6912,85 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

4Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių.

5Ieškinys tenkintinas.

6Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog 2014-09-11 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1046-123/2014 iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ronatransa", į.k. 302530872, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Eurobankrotas". Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2- 1046-123/2014 patvirtino BUAB „Ronatransa" kreditorių sąrašą ir jų 364605,26 Eur finansinius reikalavimus, iš jų 6912,85 Eur VSDFV Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ 2018-03-16 išrašo duomenimis, UAB „Ronatransa" vadovu nuo 2012-10-29 iki 2014-09-18 buvo V. V.. Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-271-123/2016 UAB „Ronatransa" bankrotas pripažintas tyčiniu, kadangi nustatyta, kad UAB „Ronatransa" bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmės, o sąmoninga valdymo organų veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o būtent: „2014-06-30 buvo iškelta bankroto byla, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. viso turto areštas, taip pat ir įmonės pinigams, buvo taikomos nuo 2014-02-13. <...> Nepaisant to, kad turtas buvo areštuotas ir atsakovas jau 2013 m. buvo nemokus, V. V., kaip įmonės vadovas, 2014-04-23 sudarė paskolos sutartį su A. D., kuriam suteikta 850 000 Lt dydžio paskola ir iš įmonės kasos pagal kasos orderį LT14/015 išmoka minėtą sumą. Šio sandorio įvykdymas nebuvo užtikrintas, ir kaip nurodo pats A. D. pinigų įmonei negrąžino, teismas išdavė įsakymą dėl piniginių lėšų išieškojimo, tačiau A. D. pateikė prieštaravimus ir neigia juos gavęs. Esant šioms aplinkybėms, įmonės vadovo veiksmai ir jo sprendimai yra įmonei nuostolingi, nes vietoj to, kad pinigai būtų kasoje, juo labiau areštuoti, vadovas juos be jokio užtikrinimo paskolino fiziniam asmeniui, ir tai vertintina kaip tyčiniai veiksmai, nulėmę įmonės nemokumą, be to, išimant pinigus iš kasos nebuvo siekta atsiskaityti su kreditoriais". Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-804- 330/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-25 nutartis palikta nepakeista.

7Esminis tyčinio bankroto elementas - įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo - jei nebūtų buvę sąmoningų i įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013) tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t.y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys taip tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

8Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

9Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-144- 460/2017 BUAB „Ronatransa" veikla pripažinta pasibaigusia bei patvirtinti likę nepatenkinti BUAB „Ronatransa" kreditorių 360548,97 Eur finansiniai reikalavimai, iš jų 6912,85 Eur Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2018-03-15 duomenimis, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kreditorinio reikalavimo 6912,85 Eur sumą sudaro 6901,85 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokos, priskaičiuotos už 2014 m. liepos - rugsėjo mėn. bei 11,59 Eur delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimą. Pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2018-03-16 išrašo duomenis, 2018-01-12 UAB „Ronatransa" išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

10Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 str. 7 d. nustatyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 15-915/2017 išaiškinta, jog esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai ir tos įmonės kreditoriaus žala (bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos yra preziumuojamas. 2016-04-07 įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-271-123/2016, kuria BUAB „Ronatransa" bankrotas pripažintas tyčiniu, nustatyta, kad atsakovas V. V. (buvęs UAB „Ronatransa" vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 6912,85 Eur žala - Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-144-460/2017 BUAB „Ronatransa" bankroto byloje patvirtintas antros eilės kreditoriaus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 6912,85 Eur likęs nepatenkintas finansinis reikalavimas. 2018-01-12 iš Juridinių asmenų registro išregistravus BUAB „Ronatransa", Fondo valdybos Klaipėdos skyrius neturi galimybės atgauti 6912,85 Eur skolos iš šios bendrovės. Priežastinis ryšys taip atsakovo V. V. neteisėtų veiksmų ir UAB „Ronatransa" kreditoriaus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus žalos (6912,85 Eur skolos neišieškotos įmonės bankroto byloje) preziumuojamas.

11Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 6912,85 Eur žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 6.37 str. 2 d., 6.246 – 6.249 str., 6.263 str. 1, 2 d.).

12Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d.).

13Ieškovė, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 156,00 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Tenkinus ieškinį, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 156,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) (Lietuvos Respublikos CPK 79 str., 93 str. l d.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 100, 285 – 287 str., teismas

Nutarė

15ieškinį tenkinti.

16Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. ( - ) 6912,86 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus dvylika eurų ir 86 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2018-03-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės VSDFV Klaipėdos skyrius, į.k. 193180814, naudai.

17Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. ( - ) 156,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų (nesumokėtas žyminis mokestis) valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, į.k. 5660.

18Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai