Byla e2-6535-399/2019
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė, Sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovui A. K., atsakovo atstovui Dainiui Vinciūnui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2Teismas

Nustatė

3ieškiniu ieškovas A. K. (toliau ieškovas) prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui ir atsakovui priklausantį bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą tokiu būdu: priteisti ieškovui nuosavybės teise 5/8 dalis buto , esančio Marijampolė, - unikalus Nr. -, nuosavybės teise priklausančias Lietuvos Respublikai. Priteisti atsakovui Lietuvos Respublikai (toliau atsakovui) iš ieškovo 2675 EUR kompensaciją už jam atitekusias buto dalis.

4Ieškinyje ieškovas nurodo šias faktines ir teisines aplinkybes: vieno kambario butas, esantis Stoties g. 1-8, Marijampolė, unikalus Nr. -, bendras plotas 20.10 kv.m., (toliau butas) nuosavybės teise priklauso dviem bendraturčiams: A. K. 3/8 dalys ir Lietuvos Respublikai 5/8 dalys. Lietuvos Respublikos dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Šalys nesutaria dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys bandė išspręsti ginčą taikiai, tačiau kompromiso surasti nepavyko.

5Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

6Pažymėtina, kad LR Civilinis kodeksas numato įvairių variantų, o būtent - daikto padalijimas natūra, kompensacija pinigais, jos mokėjimas dalimis ir t.t. (LR CK 4.80 str. 2 d., 6.40 str.). Minėtas butas yra vieno kambario, 20,10 kv. .m. bendro ploto, netinkamo padalinti išplanavimo, todėl pripažintina, kad buto be žalos jo paskirčiai padalinti natūra nėra galimybės, kad butas natūra nedalintinas. Esant šiai aplinkybei, lieka kita LR CK 4.80 str. 2 d. numatyta galimybė - kitas atvejis kai vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kadangi butas iš esmės yra nedalus, todėl tikslingiausia ir protingiausia vienam bendraturčiui gauti kompensaciją pinigais, o kitam palikti visą nekilnojamąjį turtą natūra be žalos jo paskirčiai.

7Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3- 85/2006). Nurodo, kad A. K., minėtame name turi daugiau nekilnojamojo turto (nuosavybės teise priklauso visi kiti daugiabutyje esantys butai), ketina naudotis daiktu pats ir jo šeimos nariai, tai yra vienintelis būstas, dėjo visas pastangas įsigyti visus name esančius butus (mokėjo buvusių butų savininkų skolas, tvarkė paveldėjimą, paruošė teisinę situaciją, kad valstybė galėtų paveldėti turtą ir t.t.), savo įmonę pasirinko daugiabučio namo administratoriumi, ėmėsi veiksmų avariniam pastatui išsaugoti, todėl pripažintina, kad jo A. K., interesas naudotis daiktu yra esminis. Lietuvos Respublikos dalis buto bendrojoje nuosavybėje yra didesnė, tačiau palyginus su visu gyvenamuoju namu, yra gerokai mažesnė. Lietuvos Respublika (VĮ Turto bankas) administruoja buto dalį paveldėjimo santykių pagrindu, Lietuvos Respublika, kaip turto savininkas, niekaip nesusijus su buto buvimo vietove, butu nesinaudoja ir negali naudotis (pastatas pripažintas avariniu), tikėtina butą parduos aukciono būdu, todėl Lietuvos Respublikos interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus.

8Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str.) ir esant šioms aplinkybėms tikslingiau, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, Lietuvos Respublikos nuosavybės teise turimos dalys būtų perleistos A. K., kas galutiniam rezultate sudarytų - 1/1 dalis buto priklauso A. K., o Lietuvos Respublikai sumokama buto dalies vertės kompensacija.

9VĮ „Registrų centras“ 2019-05-30 duomenis 1 kambario buto, esančio - Marijampolė, unikalus. Nr. -, bendras plotas 20.10 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 4280 Eur. Tokiu būdu Lietuvos Respublikai, proporcingai pagal nuosavybės teise priklausančias dalis, mokėtina kompensacija - viso 2675 Eur. Pažymiu, kad atlikus individualų turto vertinimą buto vertė galimai žymiai sumažėtų dėl statinio avarinės būklės. Toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra teisingas bei protingas tiek Lietuvos Respublikos, tiek mano atžvilgiu bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. numatytam turto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalijimo būdui ir tvarkai, yra priimtiniausias, jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Tokia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka užtikrina tolesnį turto naudojimo racionalumą ir nepadaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai, atitinka atidalijamų daiktų bendraturčių poreikius.

10Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė pilnai, prašė jį tenkinti, nurodė jog nesutinka su atsakovo pozicija byloje, kad esant bendrai dalinei nuosavybei ir vienam bendraturčiui esant Valstybei negalima atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės kompensuojant pinigais jeigu atidalinimas natūra negalimas, tai yra nesutinka jog turi jam priklausančią turto – buto dalį išsipirkti iš valstybės aukciono būdu, nes jo nuomone sprendžiant ginčą turi būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.80 str., nežiūrint to jog dalis buto priklauso Lietuvos Respublikai (Valstybei), kita dalis – jam bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jis susipažino su atsakovo atstovo nurodyta Teismų praktika, konkrečiai Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1433-803/2019, tačiau tai yra apygardos teismo nutartis, o Teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas bylas kasacine tvarka.

11Atsakovas Lietuvos Respublika (toliau atsakovas), atstovaujamas VĮ Turto bankas (toliau atsakovo atstovas) teikė atsiliepimą nesutiko su ieškiniu ir nurodė šias teisines ir faktines aplinkybes: Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3- 482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą akcentuota bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 638/2005; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-421/2012; 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C. v. Č. R., bylos Nr. 3K-3-452/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-441- 378/2015; kt.).

12Atkreiptinas dėmesys, jog valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką bei sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai, nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, pagal kurio 2 straipsnio 1 dalį disponavimą turtu apima teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Pastebėtina, jog pagrindiniai valstybės (savivaldybių) turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdai yra įtvirtinti šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, tačiau nei šiame, nei kituose įstatymo straipsniuose nėra numatyta valstybės turto perdavimo kitu subjektu nuosavybėn galimybė atidalijimo, išmokant valstybei kompensaciją, pagrindu.

13Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juos įstatymas taikomas pagal jo 1 straipsnyje įtvirtintą taisyklę: šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dėl civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų - valstybės (savivaldybės) ~ savitumo ir objekto - valstybės (savivaldybės) turto - specifikos su valstybės ir savivaldybės turto perdavimu susijusiems santykiams netaikoma CK nuostatos, kad civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš įstatymo nenustatytų pagrindų; pripažinus priešingai, būtų sudarytos sąlygos švaistyti valstybės ir savivaldybių turtą, taip pažeisti viešąjį interesą. Valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ D. P.“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d\ nutartis civilinėje byloje UAB „ S, T. “ ir kt. v. AB „ Rytų skirstomieji tinklai “ ir kt., bylos Nr. 3K-3- 416/2005; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. UAB „ Autoreikmuo “ ir kt., bylos Nr. 3K-3-237/2011; kt.).

14Taigi įvertinant valstybės turto perleidimą reglamentuojančių teisės normų imperatyvų pobūdį, konstatuoja, kad atidalijus turtą išmokant kompensaciją pinigais atidalijamam bendraturčiui - valstybei, o tuo pačiu ieškovui priteisiant valstybei priklausantį turtą, būtų pažeistas viešosios teisės principas - valstybės turtas perduotas kitaip, negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes). Analogiško išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje {Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1529-273/2014).

15Papildomai nurodo jog VĮ Turto bankas valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą privačių asmenų nuosavybėn perleidžia tik viešo aukciono būdu (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis). Nekilnojamojo turto pardavimo kaina aukcione nustatoma pagal individualų vertinimą, nustatytą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į viešosios nuosavybės teisinių santykių reglamentavimą, perleisti privatiems asmenims viešosios nuosavybės teisės objektą, atsakovas negali kitaip nei viešo aukciono būdu, nes turtas priklausantis valstybei gali būti perleidžiamas tik griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.

16Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Dainius Vinciūnas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei argumentus, nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad yra suformuota Teismų praktika ir naujausia yra Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1433-803/2019, kad nesant galimybės turto atidalinti natūra kai vienas bendraturtis yra Valstybė, jai (Valstybei) negali būti priteisiama kompensacija pinigais, tai yra netaikomas CK4.80 str., o turi būti taikomas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau Įstatymas), konkrečiai jo 20 straipsnis ir 21 straipsnis. Papildomai nurodė jog ginčo kuri dalis buto priklausė Valstybei, kuri ieškovui nėra ir taip pat nėra ginčo jog ieškovui priklauso kiti butai name, ginčo buto dalis priklausanti Valstybei ruošiama parduoti aukciono būdu, tačiau aukcionas dar nepaskelbtas, taigi ieškovas gali dalyvauti aukcione ir nusipirkti buto dalį aukcione bei tapti viso buto savininku. Nežino ar butas bei visas namas tikrai yra avarinės būklės, negali nurodyti ar bute kas nors gyvena ir kaip jis naudojamas, mano jog tai neturi reikšmės ginčo sprendimui.

17Ieškinys tenkinamas pilnai.

18Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butai esantys gyvenamajame name, statybos metai 1925, Marijampolė, Stoties g. 1, unikalus Nr. 1892-5004-7015 (toliau name), išskyrus dalį buto dėl kurio iškelta byla, namą administruoja ieškovui priklausanti UAB „Bauda.“ Butas Nr. 8, esantis name (toliau butas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui nuo 2018 m. ir atsakovui byloje, tai yra ieškovui priklauso 3/8 dalys buto, o atsakovui priklauso 5/8 dalys buto, 2019 m. birželio 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 1210 pagrindu, kurią turto patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas. Namas yra 8 butų ir kaip jau minėta kiti 7 butai priklauso ieškovui nuosavybės teise. VĮ Registrų centras išrašuose yra duomenys, kad namas esantis Marijampolė Stoties g. 1 yra avarinės būklės (avarinis) nuo 2006 m. sausio 4 d. pagal Statinio pripažinimo avariniu aktą.

19Ieškovas 2019 m. liepos 1d. kreipėsi į buto dalį valdančią patikėjimo teise VĮ Turto bankas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės butą Nr. 8, tai yra ginčo butą ir prašė perleisti buto 5/8 dalis už 2675 EUR piniginę kompensaciją.

20Atsakovo atstovas, tai yra VĮ Turto bankas faktiškai tai pačiais motyvais kaip ir atsiliepime netenkino ieškovo prašymo 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu.

21Butas Nr. 8, unikalus Nr. 1892-5004-7015:0003, yra vieno kambario, 20.10 kv. m bendro ploto, gyvenamas plotas 12,06 kv. m. šildymas krosninis, statybos metai 1925, kaip minėta yra name, kuris pripažintas avariniu dar 2006 metais. VĮ Registrų centras šio buto išraše yra duomenys, kad buto statybos vertė yra 3606 EUR, atkuriamoji vertė 1082 EUR, vidutinė rinkos vertė 4280 EUR, 2019 m. gegužės 30 d.

22Ieškovas sutinka už buto 5.8 dalis sumokėti 2675 EUR kompensaciją, taigi sutinka mokėti kompensaciją pagal vidutinę rinkos vertę Nekilnojamojo turto registre, tai yra pagal masinį įvertinimą, neatlikus individualaus buto vertinimo (1/8 buto yra 535 EUR).

23Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykiu subjektu ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bendroji dalinė nuosavybė yra tada kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. (CK 4.75 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 str.).

24Byloje nėra ginčo jog ieškovui A. K. ir atsakovui Lietuvos Respublikai (Valstybei) butas esantis Marijampolė, Stoties g. 1-8, priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kadangi yra nustatytos ir įregistruotos viešame registre kiekvieno savininko turto dalys, ieškovui priklauso 3/8 buto dalys, atsakovui – 5/8 buto dalys.

25Akivaizdu jog ginčo buto savininkai nesutaria dėl buto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovas pirmiausia kreipėsi raštu į atsakovą dėl atidalinimo ir šiam nesutikus, kreipėsi ieškiniu į teismą, kurio atsakovas taip pat nepripažįsta.

26CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo , tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį, daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais. (CK 4.80 str. 2 d.).

27Dėl buto naudojimo teismas pasisako, kad atsakovas ketina jai priklausančią buto dalį parduoti viešame aukcione, o ieškovas, kuriam priklauso likę septyni to paties namo butai, namą, kuris yra avarinės būklės administruoja, ketina į jį investuoti lėšas ir būklę avarinę pakeisti į tinkamą naudoti pagal paskirtį, taigi ir ginčo butą naudoti pagal paskirtį.

28Ginčo butas yra antrame namo aukšte, vieno kambario viso 20 kv. m ploto, gyvenamojo ploto 12 kv. m, taigi jį atidalinti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tai yra atidalijus natūra naudoti pagal paskirtį dviem savininkams, teismo manymu, galimybės nėra.

29Ieškovas prašo atidalinti ne natūra, o kompensuojant kitam bendraturčiui pinigais už jam priklausančią nuosavybės teise buto dalį. Atsakovas su tuo nesutinka.

30Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuojantis teismų praktiką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 4 str.) yra pasisakęs, kad CK 4.80 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų: šio straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačią subjektinę teisę, antroji dalis – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus, likusios dvi straipsnio dalys skirtos kitiems klausimams reguliuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių nuostatų, kurios apibrėžtų atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygas, pirmiau nurodytame straipsnyje nebuvimas, viena vertus, patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiūra, įgyvendindamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan.). Kita vertus, tai nereiškia, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra absoliuti ir gali būti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiūra. Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau išdėstytą poziciją, nurodo, jog atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija, remdamasi šiame nutarties punkte išdėstytomis teisės normomis, konstatuoja, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje e3K-3-341-695, 2019 m. lapkričio 14 d. ).

31Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, bylą nagrinėjantis pirmos instancijos teismas pasisako, kad sprendžiant ginčą kilusį šioje byloje, svarbu, kad nebūtų pažeisti nei ieškovo, nei atsakovo teisėti interesai bei įstatymai.

32Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas (toliau Įstatymas), taigi tokio turto teisinė būklė gali būti keičiama tik vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, kurio 20 str. įtvirtinta valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn būdai ir įtvirtinta jog turtas gali būti parduotas viešo aukciono būdu, tačiau nenumatyta, kad valstybės turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn galimybė atidalijimu, išmokant valstybei kompensaciją. Pasisakoma, kad turto pardavimo kaina viešame aukcione nustatoma pagal individualų turto vertinimą, pagrindu nurodo Įstatymo 21 str. bei teismo posėdžio metu kaip reikšmingą nagrinėjamai bylai nurodė Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje nagrinėtoje apeliacine tvarka Nr. e2A-1433-803/2019 m. spalio 29 d.

33Teismas pasisako dėl atsakovo nurodytų motyvų, kad sutinka jog minėtame Įstatyme nurodyta Valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo tvarka ir Įstatymo 20 str. nustatyta valstybei priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybės būdai, Įstatymo 20 str. 1 d. 7 p. nustatytas turto pardavimas viešo aukciono būdu, kurio tvarka nustatyta šio Įstatymo 21 str., tačiau Įstatymo 20 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad turtas valstybės kitų subjektų nuosavybėn gali būti perduodamas ir kitų įstatymų nustatytais būdais.

34Civilinis kodeksas yra įstatymas ir jis reglamentuoja bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimą (CK 4.80 str.) ir nėra išskirta nei viename straipsnyje CK dėl bendrosios dalinės nuosavybės, kad negalima atidalinti taikant civilinį kodeksą jeigu dalis turto bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Civilinio kodekso 1.3 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra šio kodekso (CK) ir kitų įstatymų prieštaravimų taikomos civilinio kodekso normos, išskyrus atvejus kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Teismas nenustatė, kad CK suteikia pirmenybę, sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė būtų taikoma kitiems įstatymams tais atvejais kai dalis bendrosios dalinės nuosavybės priklauso Valstybei.

35Dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties e2A-1433-803/2019 taikymo nagrinėjant ginčą šioje byloje teismas pasisako, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis teismas (CPK 4 str.) ir be to nėra nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje ir šioje byloje faktinės aplinkybės yra vienodos.

36Teismas pasisako, kad šioje byloje ginčas yra ne dėl turto pardavimo perleidimo kito subjekto nuosavybėn, o dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio dviem savininkams turto objekto atidalinimo, tokią teisinę galimybę bendrosios dalinės nuosavybės turėtojams nustato civilinio kodekso nuostatos ir jomis teismas vadovaujasi, kadangi taip reglamentuoja CK 1.3 str. 2 d., taigi teismas ginčą sprendžia vadovaudamasis CK 4.80 str. nuostatomis ir jau yra pasisakęs, kad atidalinti butą, esantį Marijampolė, Stoties g. 1-8, natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai galimybės nėra ir atidalina turtą priteisdamas kompensaciją pinigais.

37Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad atidalinant bendrą dalinę nuosavybę ir kompensuojant jos turėtojui už jam priklausančią dalį pinigais neprivalomas individualus turto vertinimas, gali būti vadovaujamasi ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas kompensaciją atsakovui sutinka sumokėti pagal buto vidutinę rinkos vertę ir tai atitinka suformuotą Kasacinio teismo praktiką.

38Atsakovas neteikė kitokio ginčo buto atidalijimo varianto, tvirtino jog atidalijimas iš viso nei natūra, nei kompensuojant pinigais negalimas.

39Byloje nėra duomenų jog ginčo šalys nesiekia nustatyti naudojimosi daiktu tvarkos, ieškovas siekia atidalinimo ir bendrosios dalinės nuosavybės ginčo butui pasibaigimo, o atsakovas siekia savo turto dalį parduoti viešame aukcione, teismas sprendžia jog Valstybė neturi intereso naudotis ginčo buto dalimi 5/8 dalimis, o siekia už turtą gauti pajamų ir nors valstybės šio konkretaus buto dalis yra didesnė, tai yra valstybei priklauso 5/8 dalys ginčo butui, o ieškovui priklauso 3/8 dalys buto, teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso be ginčo buto dalies, kiti septyni butai, esantys tame pačiame name, ieškovui priklausanti UAB „Bauda“ namą administruota, taigi teismas daro išvadą, kad ieškovo interesas naudotis butu yra svarbesnis ir teismas bendrą dalinę nuosavybę atidalina bei už Valstybei priklausančią buto dalį priteisia kompensaciją pinigais ( CK 4.80 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje 3K-3-421/2012).

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

Nutarė

41Ieškinį tenkinti pilnai.

42Atidalinti ieškovui A. K., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise priklausančias 3/8 dalis buto, unikalus Nr. -, esančio Marijampolė, -, ir atsakovui Lietuvos Respublikai, juridinio asmens kodas 111105555, nuosavybės teise priklausančias 5/8 dalis buto ir 5/8 dalis buto nuosavybės teise priklausančias Lietuvos Respublikai priteisti ieškovui A. K..

43Priteisti iš A. K., asmens kodas ( - ) 2675 EUR Lietuvos Respublikai, kodas 111105555, piniginę kompensaciją.

44Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, 60 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovui A. K., asmens kodas ( - )

45Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismą Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina... 2. Teismas... 3. ieškiniu ieškovas A. K. (toliau ieškovas) prašo atidalinti iš bendrosios... 4. Ieškinyje ieškovas nurodo šias faktines ir teisines aplinkybes: vieno... 5. Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi... 6. Pažymėtina, kad LR Civilinis kodeksas numato įvairių variantų, o būtent -... 7. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje... 8. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5... 9. VĮ „Registrų centras“ 2019-05-30 duomenis 1 kambario buto, esančio -... 10. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė pilnai, prašė jį... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika (toliau atsakovas), atstovaujamas VĮ Turto... 12. Atkreiptinas dėmesys, jog valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo... 13. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juos... 14. Taigi įvertinant valstybės turto perleidimą reglamentuojančių teisės... 15. Papildomai nurodo jog VĮ Turto bankas valstybei nuosavybės teise... 16. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Dainius Vinciūnas palaikė... 17. Ieškinys tenkinamas pilnai.... 18. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butai... 19. Ieškovas 2019 m. liepos 1d. kreipėsi į buto dalį valdančią patikėjimo... 20. Atsakovo atstovas, tai yra VĮ Turto bankas faktiškai tai pačiais motyvais... 21. Butas Nr. 8, unikalus Nr. 1892-5004-7015:0003, yra vieno kambario, 20.10 kv. m... 22. Ieškovas sutinka už buto 5.8 dalis sumokėti 2675 EUR kompensaciją, taigi... 23. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti,... 24. Byloje nėra ginčo jog ieškovui A. K. ir atsakovui Lietuvos Respublikai... 25. Akivaizdu jog ginčo buto savininkai nesutaria dėl buto naudojimo, valdymo ir... 26. CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 27. Dėl buto naudojimo teismas pasisako, kad atsakovas ketina jai priklausančią... 28. Ginčo butas yra antrame namo aukšte, vieno kambario viso 20 kv. m ploto,... 29. Ieškovas prašo atidalinti ne natūra, o kompensuojant kitam bendraturčiui... 30. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuojantis teismų praktiką (Lietuvos... 31. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, bylą nagrinėjantis pirmos... 32. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad valstybės ir... 33. Teismas pasisako dėl atsakovo nurodytų motyvų, kad sutinka jog minėtame... 34. Civilinis kodeksas yra įstatymas ir jis reglamentuoja bendrosios dalinės... 35. Dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties e2A-1433-803/2019 taikymo nagrinėjant... 36. Teismas pasisako, kad šioje byloje ginčas yra ne dėl turto pardavimo... 37. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs praktiką, kad atidalinant... 38. Atsakovas neteikė kitokio ginčo buto atidalijimo varianto, tvirtino jog... 39. Byloje nėra duomenų jog ginčo šalys nesiekia nustatyti naudojimosi daiktu... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260... 41. Ieškinį tenkinti pilnai.... 42. Atidalinti ieškovui A. K., asmens kodas ( - ) nuosavybės teise... 43. Priteisti iš A. K., asmens kodas ( - ) 2675 EUR Lietuvos Respublikai, kodas... 44. Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, 60 EUR... 45. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...