Byla I-7660-362/2018
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, nedalyvaujant pareiškėjui R. M., nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas R. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-1334-10824, įpareigoti atsakovą jo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2015 svarstyti iš naujo.

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių (toliau – ir Šiaulių skyrius) su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018. Šiaulių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šį sprendimą apskundus teismui, Šiaulių skyrius 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą pripažino netekusiu galios ir priėmė 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-1334-10824, kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šį teismui skundžiamą sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad pareiškėjo reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 kyla iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, antrinė teisinė pagalba neteiktina.

6Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. O civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2015 yra pareikštas bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus ieškinys pareiškėjui, kaip buvusiam įmonės savininkui ir direktoriui, dėl įmonei ir kreditoriams padarytos turtinės žalos priteisimo. Tad šiuo atveju civilinėje byloje, kurioje jis prašo antrinės teisinės pagalbos, reikalavimo dalykas – turtinės žalos atlyginimas, o ne reikalavimas, tiesiogiai atsirandantis dėl jo ūkinės komercinės veiklos. Mano, kad bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus ieškinys buvusiam šios įmonės akcininkui ir vadovui dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti laikomas reikalavimu, tiesiogiai atsiradusiu dėl jo buvusios ūkinės komercinės veiklos.

7Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, kad Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-1334-10824 yra nepagrįstas ir dėl šios priežasties naikintinas.

8Atsakovas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Nurodė, kad pareiškėjui keliami reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 tiesiogiai kyla iš jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Tarnyba, priimdama 2018 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-1334-10824, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Ši įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė reiškia, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei nustatoma, jog prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą yra susijęs su pareiškėjo vykdoma ar vykdyta ūkine komercine veikla ar jo savarankiška profesine veikla, t. y. tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryšys. Iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties Nr. B2-765-856/2017 matyti, kad pareiškėjas buvo UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau – UAB) vadovas ir akcininkas, pareiškėjas patvirtintas III-eilės kreditoriumi, skolos dydis 9375,86 eurų (akcininko įnašas apyvartinių lėšų didinimui). UAB veikė statybos srityje ir siekė gauti pelno. Vienas iš pagrindinių ūkinės komercinės veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad veikla turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Kitaip tariant, „ūkinė komercinė veikla“ reiškia nuolatinę savarankišką, t. y. savo rizika plėtojamą asmens veiklą siekiant pelno, susijusią su paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą. Pažymėtina, kad neturi teisinės reikšmės, ar ūkinė komercinė veikla yra vykdoma, ar tokia veikla yra nutrūkusi. Taikytinos teisės normos esmė – neteikti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos asmenims, kurių ūkinė komercinė veikla buvo ar yra susijusi su ekonominės naudos siekimu (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5566-797/2008).

10Atsakovas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). LR akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad akcininkai turi turtines teises, t .y. gauti bendrovės pelno dalį (dividendą), o LR akcinių bendrovių įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dividendai, tai akcininkui paskirta pelno dalis, proporcinga jam nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei. Įmonės akcininko veiksmams yra būdingi ūkinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, t. y. įmonės akcininkas savo rizika investuoja asmenines lėšas į įmonę, siekdamas gauti įmonės uždirbto pelno dalį - dividendus. Taigi, yra pagrindas pripažinti įmonės akcininką ūkinės komercinės veiklos vykdytoju. Pažymėjo, kad ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 pagrįstumas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, kaip įmonės vadovas ir 100 proc. akcijų valdęs asmuo, savo neteisėtais veiksmais – netinkamu pareigų vykdymu ir neteisėtu neveikimu – sukėlė žalą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo UAB vadovas ir akcininkas, o civilinė byla Nr. 2- 549-883/2018 yra pradėta dėl žalos, kuri kilo dėl juridinio asmens vadovo neteisėtų veiksmų bei neteisėto neveikimo, darytina išvada, kad tarp ieškovo (bankroto administratoriaus administruojančio bankrutavusią įmonę) ir pareiškėjo (atsakovo bankrutavusios įmonės vadovo ir akcininko) yra susiklostę ūkinės komercinės prigimties santykiai, todėl pareiškėjo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo vykdyta ūkine komercine veikla. Kadangi pareiškėjo reikalavimas kyla/kilo dėl jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, todėl antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 dėl žalos atlyginimo, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, pareiškėjui negalėjo būti suteikta.

11Pareiškėjo R. M. skundas atmestinas.

12Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-18-NT-1334-10824, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas kyla dėl jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, teisėtumo.

13Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Tačiau minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, jog galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Toks išaiškinimas, be kita ko, reiškia, kad turi būti užtikrinta, jog socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba būtų veiksminga, t. y. prieinama, suteikta laiku ir kokybiškai.

14Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sąlygos bei procedūros įtvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPĮ). VGTPĮ 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 6-7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

15Tarnyba, įgyvendindama jai suteiktą kompetenciją administruoti antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgdama į VGTPĮ nustatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje išvardinti atvejai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamu atveju aktualus VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą arba nutraukti, jei ji buvo suteikta (žr. pvz., LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-197/2009, 2011 m. liepos 28 d. nutartį adm. byloje Nr. A575-2902/2011, 2015 m. vasario 10 d. nutartį adm. byla Nr. A-491-756/2015).

16Administracinių teismų praktikoje ši įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė aiškinama kaip reiškianti, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei tarp konkretaus reikalavimo ir ūkinės komercinės veiklos ar pareiškėjo savarankiškos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryšys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų ją paneigiančių aplinkybių, turėtų būti teikiama. Ir priešingai, jei reikalavimas, kuriam išdėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su ūkine komercine veikla ar savarankiška profesine veikla, tokią pagalbą teikti turi būti atsisakoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1060/2014, aiškindama analogišką nuostatą (pagal tuo metu galiojusią įstatymo redakciją, ši nuostata buvo įtvirtinta 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte), pažymėjo, jog neturi teisinės reikšmės, ar ūkinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrūkęs ar ji vykdoma; teisėkūros subjektas yra išreiškęs valią neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai betarpiškai susiję su vykdyta ar vykdoma ūkine komercine veikla.

17Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog prašo skirti advokatą procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti teisme. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kas R. M. (valdantis 100 proc įmonės akcijų) nuo 2011 m. vasario 10 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius iki įmonės bankroto. Kaip įmonės akcininkas ir vadovas, įmonei tapus nemokiai ir laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo atlyginti savo veiksmais/neveikimu įmonei ir kreditoriams padarytą žalą.

18Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienašmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.

19Aukščiau išdėstytų teisės normų analizė bei byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad civilinis ieškinys, keliamas bankrutavusios įmonės vadovui, yra tiesiogiai susijęs su jo, kaip vadovo, ūkinės komercinės veiklos vykdymu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo siekį, kreipiantis į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo minėtoje civilinėje byloje, apginti turtinius interesus, tiesiogiai atsiradusius dėl jo vykdytos ūkinės komercinės veiklos, būnant bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės vieninteliu akcininku ir direktoriumi. Kaip jau minėta, šios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui atsisakė teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu nustatęs, jog pareiškėjo prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos.

20Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-18-NT-1334-10824 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nustačius, kad pareiškėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą jo prašymą dėl antinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-549-883/2018 svarstyti iš naujo.

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e d ž i a:

22Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Teisėjai

24Arvydas Martinavičius

25Jarūnė Sedalienė

26Virginijus Stankevičius

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi į... 6. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos... 7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes mano, kad Šiaulių skyriaus 2018 m.... 8. Atsakovas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių... 9. Nurodė, kad pareiškėjui keliami reikalavimai civilinėje byloje Nr.... 10. Atsakovas nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir... 11. Pareiškėjo R. M. skundas atmestinas.... 12. Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 13. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema... 15. Tarnyba, įgyvendindama jai suteiktą kompetenciją administruoti antrinės... 16. Administracinių teismų praktikoje ši įstatymų leidėjo įtvirtinta... 17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas skirti... 18. Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos... 19. Aukščiau išdėstytų teisės normų analizė bei byloje surinkti duomenys... 20. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 22. Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 23. Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti... 24. Arvydas Martinavičius... 25. Jarūnė Sedalienė... 26. Virginijus Stankevičius...