Byla L2-8786-67/2009
Dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) priėmimo klausimą

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Petras Smaliukas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas kreditoriaus AB Parex bankas, į. k. 112021619, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. R. , a.k. ( - ) priėmimo klausimą,

Nustatė

2Kreditorius AB Parex bankas, į. k. 112021619, kreipėsi į teismą, prašydamas LR CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka priteisti iš skolininko V. R. , a.k. ( - ) skolą – 2057,60 Lt, 10 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 15 Lt žyminio mokesčio.

3Pareiškimą atsisakytina priimti kaip neteismingą.

4Iš kreditoriaus pareiškimo matyti, kad skolininko gyvenamoji vieta yra Jūreivių g. 10, Klaipėdoje, tačiau pareiškimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktas vadovaujantis su skolininku 2007-09-27 sudarytos Mokėjimo kortelės sutartimi Nr. VCL/10078(toliau – Sutartis) 14.7 punktu, nustatančiu, kad šalys susitarė, kad visi ginčai, nesutarimai ar kitokie reikalavimai, kylantys iš šios Sutarties ar su ja susiję, teismo tvarka bus sprendžiami pagal Banko buveinės vietą (kompetentingame Vilniaus miesto teisme).

5Vertinant šią Sutartį, taip pat ir joje įrašytą sąlygą dėl ginčų teismingumo pastebėtina, jog ji sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinių paslaugų teikimu (kreditoriaus), ir fizinio asmens (skolininko). Sutartimi kreditorius atlygintinai įsipareigojo kredito gavėjui (skolininkui) atidaryti kortelės sąskaitą, suteikti sutarto dydžio kredito limitą, išduoti kortelę bei tvarkyti kortelės sąskaitą, o skolininkas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis grąžinti bankui kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties 2.1. punktas). Sutarties dalykas, šalių ypatumai aptariamą Sutartį leidžia kvalifikuoti vartojimo kredito sutartimi (LR CK 6.886 str.), o skolininką – vartotoju (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Iš Sutarties formos matyti, kad jos sąlygos yra išdėstytos kreditoriaus rekvizitais pažymėtuose lapuose, o sutarties tekstas yra spausdintas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sutarties sąlygos, nesusijusios su suteikiamo kredito dydžiu, gražinimo terminu bei kitomis sutarties sąlygomis, apibūdinančiomis sutarties objektą, mokėjimo grafiku ir kredito gavėjo duomenimis, yra kreditoriaus iš anksto, nederinant su skolininku, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (LR CK 6.185 str.). Standartine sąlyga yra ir minėta Sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą.

6Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (LAT 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (LAT 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

7Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (LR CPK 29 str., 30 str. 11-12 p.p.). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 16 str. 1 d.

8Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, jog iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei skolininko – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme, ir iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams. Dėl to standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, numatyta teismui pateiktos Sutarties 14.7 punkte ir įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu LR CPK 32 str. 1 d. prasme. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

9Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir kreditoriui pasiūlytina kreiptis į teismą pagal skolininko gyvenamąją vietą - į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, esantį S. Daukanto g. 8, LT-92129 Klaipėdoje (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 435 str. 2 d. 3 p.).

10Kreditoriui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3p.).

11Vadovaudamasis LR CPK 29, 137 str. 2 d. 2 p., 290, 291, 435 str. 2 d. 3 p., teismas

Nutarė

12Atsisakyti priimti kreditoriaus AB Parex bankas, į. k. 112021619, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. R. , a.k. ( - )

13Grąžinti kreditoriui AB Parex bankas, į. k. 112021619, 2009-04-24 mokėjimo nurodymu Nr. 501699 sumokėtą žyminį mokestį – 15 Lt (penkiolika litų). Išaiškinti kreditoriui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

14Išaiškinti kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą teisme pagal teismingumą – tai yra Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

15Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai