Byla I1-3314-423/2020
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 396 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-11).

5Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-05-04 iki 2018-05-03 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose, 5 ir 6 būriuose. Teigė, kad nuolat trūko gyvenamojo ploto, nebuvo vietos laisvai pajudėti, nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų, duše trūko kilimėlių, taburečių, prausiklių dozatorių. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo šalta, drėgna, tamsu, veisėsi pelėsis. Trūko vietos daiktams susidėti, drabužius tekdavo laikyti po lova. Neįrengtas nei laisvalaikio kambarys, nei patalpa drabužiams ir batams džiauti. Pažymėjo, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių. Patalpose veisėsi blakės, tarakonai, musės. Teigė, jog iki pat 2017 metų pabaigos nuteistieji nebuvo aprūpinti skalbimo mašinomis, todėl pareiškėjui teko skalbti drabužius rankomis. Netoli gyvenamųjų patalpų stovėjo atviri šiukšlių konteineriai, iš kurių nuolat sklido nemalonus kvapas, juose veisėsi kenkėjai. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundą patenkinti.

6Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 18-27) ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog minimalaus ploto norma, tenkanti vienam asmeniui gyvenamosiose patalpose, pažeista nebuvo, be to, pareiškėjas galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namuose užtikrinamas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sanitarinių įrenginių ir gyvenamųjų patalpų inventoriaus skaičius, pareiškėjas dėl šių aplinkybių pretenzijų pataisos namų administracijai nereiškė. Patalpų sienų ir grindų būklė gera, vėdinimas vykdomas per atvirus langus, užtikrinamas tinkamas dirbtinis apšvietimas ir oro temperatūra. Esant poreikiui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai arba ventiliatoriai. Vieta drabužiams džiauti įrengta numatytose trečiojo sektoriaus vietose, taip pat pataisos namų kieme. Trečiajame sektoriuje veikia skalbykla, kurioje nuteistieji kartą per savaitę gali skalbti ir džiauti asmeninius drabužius. Be to, prausykloje įrengti vandens šildytuvai, todėl drabužius nuteistieji galėjo skalbti ir rankomis. Poilsio kambarys įrengtas tik 6 būrio patalpose, tačiau kalėdamas 5 būryje, kuriame poilsio kambario nėra, pareiškėjas turėjo galimybę laisvalaikiu būti gryname ore pataisos namų kieme, arba savo gyvenamojoje patalpoje. Nusiskundimus dėl poilsio kambarių pareiškėjas išdėstė abstrakčiai, formaliai, nesusiejo šių aplinkybių su jam, kaip teigia, sukelta žala. Kenkėjų kontrolės paslaugas pataisos namams teikia UAB „Utenos deratizacija“, kuri reguliariai atlieka kenkėjų naikinimo darbus visoje įstaigoje, pagal poreikį arba nuteistųjų nusiskundimus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose kenkėjų kontrolės darbai buvo atliekami. Pataisos namuose yra tinkamai laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių: įrengtos gaisro gesinimo priemonės, parengti evakuacijos planai ir veiksmų planas, kilus gaisrui. Atliekų konteineriai įrengti tam skirtose vietose, ant lygaus pagrindo, yra sandarūs ir higieniški. Už gyvenamųjų patalpų valymą yra atsakingi patys jose gyvenantys nuteistieji. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė nei į pataisos namų administraciją, nei į psichologą. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą ar neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Prašė skundą atmesti.

7Skundas tenkintinas iš dalies.

8Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017-05-04 iki 2018-05-03.

9Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

10Dėl gyvenamojo ploto

11Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN 6 būrio 2 bendrabučio tipo patalpoje ir 5 būrio 5 bendrabučio tipo patalpoje, neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

12Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

13Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 30, 33), jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas šiose patalpose: 6 būrio 2 patalpoje, kurios plotas – 52 kv. m, joje buvo įrengta 16 miegamųjų vietų; 5 būrio 5 patalpoje, kurios plotas – 34,44 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų.

14Pareiškėjo skundo argumentai dėl abiejų ginčo patalpų plotų bei 5 būrio 5 patalpoje gyvenusių asmenų skaičiaus sutampa su minėtais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, todėl ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Tačiau pareiškėjas skunde teigė, jog 6 būrio 2 patalpoje iš viso gyveno ne 16, o 20 asmenų, taigi, 4-iais daugiau, nei nurodė atsakovės atstovas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neteigė, jog gyvenamojoje patalpoje gyveno daugiau asmenų, nei buvo įrengta miegamųjų vietų, be to, nenurodė konkrečių asmenų, su kuriais buvo kalinamas 6 būrio 2 patalpoje, vardų ir pavardžių. Aplinkybes dėl ploto normos pažeidimo pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien konstatuodamas, kad toks pažeidimas, jo nuomone, buvo, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių duomenų (patalpos plano, kartu kalėjusių asmenų vardų ar kt.). Tuo tarpu atsakovės atstovas pateikė pažymą, kurioje tiksliai nurodė, kaip keitėsi pareiškėjo gyvenamųjų patalpų miegamųjų vietų skaičius ginčo laikotarpiu (b. l. 30). Kadangi teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis deklaratyviu pareiškėjo skundo teiginiu, kad 6 būrio 2 patalpoje gyveno būtent 20 asmenų. Šioje dalyje teismas vadovaujasi atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,13 kv. m ploto (34,44 kv. m dalijant iš 11 miegamųjų vietų) iki 3,25 kv. m ploto (52 kv. m dalijant iš 16 miegamųjų vietų).

15Teismas pažymi, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr. EŽTT 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009-07-30 sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010-04-08 sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalios ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

16Dėl buitinių kenkėjų

17Pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai kenkėjai.

18Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

19Byloje esantys duomenys (b. l. 37-45) patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN patalpose.

20Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. LVAT 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiškėjas neteigė, kad būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi. Be to, savo argumentus šioje dalyje išdėstė labai trumpai, deklaratyviai, vien konstatuodamas, jog toks pažeidimas, jo nuomone, buvo, tačiau pareiškėjas visiškai neindividualizavo ir nepagrindė priežastinio ryšio su jam galėjusiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.

21Dėl skalbimo

22Pareiškėjas teigia, jog dalį ginčo laikotarpio (iki 2017 metų) asmeninius drabužius turėjo skalbti rankomis, kibire, kadangi nebuvo įrengtų skalbimo mašinų, o centralizuotai ir nemokamai buvo skalbiama tik patalynė. Taip pat teigė, jog pataisos namų patalpose nebuvo įrengta vieta skalbiniams džiauti.

23Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą, kiekvienam būriui turi būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Šių taisyklių 6 punkte numatyta išimtis, jog nesant galimybės įrengti nurodytas patalpas kiekvienam būriui, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.

24Atsakovės atstovas nurodė, jog nuteistieji turėjo galimybę skalbti savo drabužius maudymosi duše metu kartą per savaitę, prausyklose, kuriose sumontuoti vandens šildytuvai. Džiovyklos įrengtos pataisos namų kieme. Taip pat paaiškino, kad trečiojo sektoriaus skalbykloje ir džiovykloje yra įrengta skalbimo mašina, nuteistieji skalbykloje gali skalbti ir džiovinti savo drabužius (b. l. 22).

25Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo neleidžiama išsiskalbti drabužių maudymosi metu prausykloje, o vėlesniu ginčo laikotarpiu - naudojantis skalbimo mašina. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigė, pripažino, kad jam buvo sudaryta galimybė skalbti drabužius rankomis, o vėliau – naudojantis skalbimo mašina. Teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, kad nuteistiesiems turi būti sudaryta galimybė skalbti drabužius būtent centralizuotai. Taip pat nenustatyta, kad pataisos įstaigose privalo būti įrengtos skalbimo mašinos nuteistųjų asmeniniams drabužiams skalbti. Kaip minėta, Higienos normos HN 134:2015 40 punkte įtvirtinta tik tiek, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas turėjo teisę skalbti drabužius prausykloje, kurioje tiekiamas šiltas vanduo, o vėliau – naudotis skalbimo mašina, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą dėl drabužių skalbimo.

26Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos įrengimą, tačiau nurodė, kad 3-jo lokalinio sektoriaus atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius, ar, kad pareiškėjui būtų atsisakyta suteikti skalbimo paslaugas. Be to, skunde pareiškėjas pripažino, jog jam buvo sudaryta galimybė džiauti skalbinius ir kiemuose įrengtose džiovyklose. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

27Dėl sanitarinių mazgų

28Pareiškėjas teigė, kad pataisos namuose nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų (praustuvių ir unitazų), duše trūko kilimėlių, taburečių, prausiklių dozatorių.

29Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 34), jog 4-5 būrių prausykloje įrengtos 8 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 5 dušo sieteliai ir 3 klozetai bei 3 unitazai. Nurodė, kad 6-7 būrių prausykloje įrengti 5 klozetai, 1 unitazas, 9 praustuvės ir 6 dušo sieteliai.

30Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo kalinimo 6 būryje laikotarpiu, minėtame būryje gyveno 43 nuteistieji, o 5 būryje – ne daugiau kaip 53 nuteistieji (b. l. 31).

31Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta: po 1 praustuvę ir po 1 klozetą penkiolikai asmenų (7.4 ir 7.6 p.).

32Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais klozetais, prausyklomis ir dušais, kadangi viena prausykla naudojosi dviejų būrių nuteistieji (pareiškėjas teigė, jog trijų). Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dušine (b. l. 34). Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl prausimosi laiko pratęsimo, todėl suteikti jam ilgesnį prausimosi laiką atsakovo atstovas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja sanitarinių patalpų plotų ir konstrukcinių ypatumų. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) dėl sanitarinių įrenginių kiekio.

33Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose nurodyta, kad dušuose prie kiekvienos prausimosi vietos turi būti kilimėlis arba grotelės, viena sėdimoji vieta vienam besiprausiančiam asmeniui (suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė), o muilo ir prausiklių dozatoriai įrengiami pagal poreikį.

34Atsakovės atstovas byloje pateiktoje pažymoje nurodė, kad dušuose minėtas inventorius yra įrengtas (b. l. 34).

35Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kilimėlių, kėdžių, muilo ar šampūno dozatorių trūkumo būtų skundęsis pataisos namų administracijai ar pareigūnams. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui dėl galimai ne visuomet duše patiesto kilimėlio būtų kilusios neigiamos pasekmės (pvz. sveikatos sutrikimai nugriuvus ir susižeidus). Pareiškėjas teigė, jog į dušą eidavo su šlepetėmis, taip pat duše galėjo naudotis muilu, o aplinkybes dėl trūkstamos sėdimos vietos konstatavo visiškai deklaratyviai, todėl teismas vertina, kad esminių nepatogumų pareiškėjui dėl galimo inventoriaus trūkumo nekilo. Pareiškėjo argumentai šioje dalyje nelaikytini pakankamais neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, todėl atmestini.

36Dėl laisvalaikio kambario

37Pareiškėjas teigia, pataisos namuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai.

38Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstovas nurodė, kad 6 būrio gyvenamosiose patalpose poilsio kambarys yra įrengtas, tačiau pripažino, kad jo nėra 5 būrio patalpose (b. l. 35). Atsižvelgiant į tai, šis pažeidimas pripažintinas nustatytu, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

39Dėl priešgaisrinės saugos

40Pareiškėjas pažymėjo, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių – nebuvo dūmų detektorių, gesintuvų, smėlio, atsarginių išėjimų, todėl, kaip teigė, jam nesuprantama, kaip gaisro metu nuteistuosius galėtų išgelbėti vien evakuaciniai planai.

41Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo, kad pataisos namuose nebuvo, jo nuomone, reikalingų priešgaisrinės saugos priemonių, bet visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su realiomis neigiamomis pasekmėmis. Šioje dalyje skundą pareiškėjas pagrindė tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog pataisos namuose buvo kilęs gaisras, dėl ko pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.

42Dėl atliekų konteinerių

43Pareiškėjas nurodė, kad netoli gyvenamųjų patalpų, ant nelygaus pagrindo buvo įrengti nehigieniški, atviri atliekų konteineriai, iš kurių sklido nemalonus kvapas, veisėsi kenkėjai.

44Teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjas skunde rėmėsi jau nebegaliojančia Lietuvos higienos norma HN 76:2010 dėl konteinerių statymo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, konteinerių statymo tvarka nėra reglamentuota. Atsakovės atstovas pažymoje nurodė, kad konteineriai yra uždengiami ir tvarkingi (b. l. 36), be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs nusiskundimus pataisos namų administracijai dėl konteinerių skleidžiamo kvapo. Taip pat pagal bylos duomenis nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjui dėl galimai iš atliekų konteinerių sklindančio kvapo atsirado kokios nors neigiamos pasekmės fizinei ar psichologinei būklei. Atsižvelgiant į tai, ši skundo dalis laikyta nepagrįsta.

45Dėl kitų higienos ir buities sąlygų

46Skunde nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose kaupėsi drėgmė, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimas per silpnas, žiemą patalpose šalta.

47Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).

48Atsakovės atstovas nurodė, jog patalpos vėdinamos per atvirus langus (b. l. 35). Šią aplinkybę skunde pripažino ir pareiškėjas, teigdamas, kad patalpas nuolat vėdindavo per atvirą langą, tačiau toks vėdinimo būdas jo netenkino. Tokie pareiškėjo argumentai laikytini subjektyvia jo paties nuomone, kadangi gyvenamųjų patalpų vėdinimas per atvirą langą atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus.

49Atsakovės atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų paneigti pareiškėjo nusiskundimus dėl patalpų drėgmės, apšvietimo, oro temperatūros.

50Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015). Vis dėlto, teismas pripažįsta, kad tam tikrais laikotarpiai pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, apšvietimas ar drėgmės lygis.

51Dėl neturtinės žalos atlyginimo

52Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl neįrengto poilsio kambario bei kai kurių higienos sąlygų pažeidimo (tinkamos oro temperatūros, drėgmės, apšvietimo neužtikrinimo).

53Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

54Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

55Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą ar kitaip stengęsis apginti savo pažeistas teises. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Skundą teismui padavė tik praėjus beveik dviem metams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos ir praėjus beveik trim metams pirmosios ginčo laikotarpio dienos (b. l. 13). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Aplinkybės, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba bei nesistengė kitaip apginti savo pažeistų teisių tiek ginčo laikotarpiu, tiek iškart po jo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

56Be to, teismas įvertina tai, kad praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių egzistavimo, dėl paties pareiškėjo delsimo pasinaudoti teismine gynyba atsakovei yra apsunkinama objektyvi galimybė paneigti pareiškėjo argumentus būtent ginčo laikotarpiu darytomis fotonuotraukomis ar kitais įrodymais, ypač jei pareiškėjas laiku nesikreipė ne tik į teismą, bet ir į kitas, laisvės atėmimo vietų kalinimo sąlygas galinčias įvertinti institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir kt.).

57Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

58EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

59Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017).

60Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į psichologą (b. l. 32) dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių.

61Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

62Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

63Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas

Nutarė

64Pareiškėjo D. R. skundą tenkinti iš dalies.

65Pripažinti, kad pareiškėjo D. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2017-05-03 iki 2018-05-03, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

66Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas D. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš... 5. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-05-04 iki 2018-05-03... 6. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 18-27) ir papildomuose... 7. Skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią... 9. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 10. Dėl gyvenamojo ploto... 11. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN 6 būrio 2... 12. Ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro... 13. Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 30, 33), jog ginčo laikotarpiu... 14. Pareiškėjo skundo argumentai dėl abiejų ginčo patalpų plotų bei 5 būrio... 15. Teismas pažymi, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo... 16. Dėl buitinių kenkėjų... 17. Pareiškėjas nurodė, kad jo gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai... 18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908... 19. Byloje esantys duomenys (b. l. 37-45) patvirtina, kad Pravieniškių PN ginčo... 20. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN... 21. Dėl skalbimo... 22. Pareiškėjas teigia, jog dalį ginčo laikotarpio (iki 2017 metų) asmeninius... 23. Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose... 24. Atsakovės atstovas nurodė, jog nuteistieji turėjo galimybę skalbti savo... 25. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo neleidžiama išsiskalbti... 26. Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie atskiros drabužių džiovyklos... 27. Dėl sanitarinių mazgų... 28. Pareiškėjas teigė, kad pataisos namuose nebuvo įrengta pakankamai... 29. Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 34), jog 4-5 būrių prausykloje... 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo kalinimo 6 būryje laikotarpiu,... 31. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi... 32. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų... 33. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi... 34. Atsakovės atstovas byloje pateiktoje pažymoje nurodė, kad dušuose minėtas... 35. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kilimėlių, kėdžių, muilo ar... 36. Dėl laisvalaikio kambario... 37. Pareiškėjas teigia, pataisos namuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai.... 38. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 39. Dėl priešgaisrinės saugos... 40. Pareiškėjas pažymėjo, kad pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės... 41. Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo,... 42. Dėl atliekų konteinerių... 43. Pareiškėjas nurodė, kad netoli gyvenamųjų patalpų, ant nelygaus pagrindo... 44. Teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjas skunde rėmėsi jau... 45. Dėl kitų higienos ir buities sąlygų ... 46. Skunde nurodoma, kad gyvenamosiose patalpose kaupėsi drėgmė, nebuvo tinkamos... 47. Higienos normoje HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų... 48. Atsakovės atstovas nurodė, jog patalpos vėdinamos per atvirus langus (b. l.... 49. Atsakovės atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų... 50. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas... 51. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 52. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad... 53. Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas... 54. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju... 55. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas... 56. Be to, teismas įvertina tai, kad praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo... 57. Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos... 58. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir... 59. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos... 60. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė... 61. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad... 62. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini... 63. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88... 64. Pareiškėjo D. R. skundą tenkinti iš dalies.... 65. Pripažinti, kad pareiškėjo D. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės... 66. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali...