Byla e2-566-776/2016
Dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieškovės UAB „REFTA“ direktoriui A. G. ir atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, dalyvaujant atsakovų IĮ „Eurolinkas“ ir R. G. atstovei advokato padėjėjai Neringai Šilinskei, nedalyvaujant atsakovui R. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „REFTA“ ieškinį atsakovams IĮ „Eurolinkas“ ir R. G. dėl skolos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė UAB „REFTA“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 425 straipsnio nustatyta tvarka prašydama priteisti iš atsakovės IĮ „Eurolinkas“ ir subsidiaraus atsakovo R. G. 5 352,18 Eur avansą, 1 376,88 Eur palūkanas už negrąžintą avansą už laikotarpį nuo avansinių įmokų sumokėjimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 10 999,99 Eur skolą, 2 404,95 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti už įsigytą transporto priemonę už laikotarpį nuo 2012-02-08 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, 8,30 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

52015 m. spalio 29 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės IĮ „Eurolinkas“, o atsakovei IĮ „Eurolinkas“ neturint turto, pakankamo prievolėms vykdyti, subsidiariai iš atsakovo R. G., ieškovei UAB „REFTA“ 5 352,18 Eur avansą, 1 376,88 Eur palūkanas už negrąžintą avansą už laikotarpį nuo avansinių įmokų sumokėjimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2015-10-15, 10 999,99 Eur skolą, 2 404,95 Eur palūkanas už vėlavimą atsiskaityti už įsigytą transporto priemonę už laikotarpį nuo 2012-02-08 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2015-10-15, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 134,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 228,00 Eur žyminį mokestį ir 540,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6Atsakovai IĮ „Eurolinkas“ ir R. G. 2015-11-23 pateikė teismui prieštaravimus dėl 2015 m. spalio 29 d. preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, pripažinti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir spręsti restitucijos klausimą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad ieškovė pagal IĮ „Eurolinkas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras yra skolinga atsakovei IĮ „Eurolinkas“, o ne atsakovė ieškovei, bei kad ieškovė neįrodė, jog už ieškovės sumokėtas ieškinyje nurodytas sumas atsakovė nesuteikė tarpininkavimo paslaugų, nors šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei. Atsakovų nuomone, ieškovės prašoma priteisti suma negali būti laikoma avansu už tarpininkavimo paslaugas, o atsakovės pervesti 579,24 Eur yra paskola atsakovei, o ne pripažinimas, kad ši suma nepagrįstai gauta iš ieškovės. Atsakovai taip pat nurodė, kad automobilio prikimo-pradavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių – siekiant ieškovės ilgamečiam partneriui ir draugui V. V., kuris buvo tikrasis automobilio pirkėjas, padėti pervežti iš ieškovės nusipirktą automobilį į Rusijos Federaciją, apeinant tam tikrus formalumus. Atsakovų teigimu, teismas turi teisę, net atsakovams nereiškiant priešieškinio, pripažinti tokį sandorį niekiniu savo iniciatyva ir spręsti dėl restitucijos taikymo. Atsakovų teigimu, tai, kad pirkimo-pardavimo sutartimi šalys nesiekė sukurti teisinių santykių, patvirtina tai, kad automobilis nebuvo apžiūrėtas, perduotas pirkėjui, nepasirašytas priėmimo-perdavimo aktas, šalys nesudarė rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, o atsakovė neįregistravo transporto priemonės savo vardu. Atsakovų nuomone, sandorio tariamumą patvirtina ir tai, kad atsakovė sumokėjo už transporto priemonę tik pridėtinės vertės mokesčio sumą, kurią turėjo atgauti iš valstybės.

7Ieškovė UAB „REFTA“ atsiliepime su atsakovų prieštaravimais nesutiko ir nurodė, kad iš viso laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos ji atsakovei IĮ „Eurolinkas“ mokėjimo nurodymais sumokėjo 50 119,18 Eur sumą, grynaisiais pinigais sumokėjo 579,24 Eur sumą, o tarpusavio suderinimu buvo padarytos užskaitos tarp gautų ir išrašytų sąskaitų 9 245,63 Eur, todėl, atsakovei IĮ „Eurolinkas“ 2011-09-09 mokėjimo nurodymu grąžinus 579,24 Eur, ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 5 352,17 Eur dydžio permoką. Ieškovė nurodė, kad atsakovė IĮ „Eurolinkas“, sudarydama ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, siekė neteisėtų tikslų (padėti V. V. išvengti tam tikrų formalumų), todėl piktnaudžiavo subjektine teise, todėl teismas gali atsisakyti ją ginti. Ieškovės teigimu, aplinkybę, kad sutartį sudarė atsakovė patvirtina tai, kad dėl vilkiko „Scania“ pirkimo-pardavimo sąlygų, sutarties kainos su ieškove derėjosi atsakovės IĮ „Eurolinkas“ savininkas atsakovas R. G., sulygo sutarties kainą, prieš sandorį jis apžiūrėjo ketinamą įsigyti vilkiką, o po sandorio sudarymo atsakovė IĮ „Eurolinkas“ apmokėjo dalį pirkimo-pardavimo sutarties kainos. Ieškovės teigimu, jai buvo svarbus skolininko (vilkiko pirkėjo) asmuo, o ją su IĮ „Eurolinkas“ siejo ilgalaikiai komerciniai santykiai bei jų pagrindu atsiradęs ieškovės pasitikėjimas atsakove, todėl ieškovė sutiko parduoti vilkiką tik būtent šiam pirkėjui.

8Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ieškinyje ir atsiliepime į prieštaravimus nurodytais motyvais bei priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atliktų paslaugų įforminimo. Atstovės teigimu, ieškovė nebuvo skolinga atsakovei, o po avansinių mokėjimų nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi paslaugas. Atstovė pabrėžė, kad atsakovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų suteiktas paslaugas, už kurias buvo sumokėti avansai. Atstovės nuomone, nėra aišku, kokius įskaitymus atsakovė atliko, be to, draudžiama atlikti vienašališką įskaitymą dėl sumų, kurios ginčijamos teisme. Ieškovės atstovės teigimu, ieškovė, pateikusi įskaitymą, nurodė, kad neįskaitė šioje byloje ginčijamų sumų. Atstovė taip pat nurodė, kad atsakovė taip pat nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių visišką atsiskaitymą už ginčo transporto priemonę. Atstovės nuomone, nors atsakovai teigia, kad tikroji sandorio šalis buvo V. V., tačiau nesiekė jo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Atstovės nuomone, tai, kad transporto priemonės pirkėja buvo atsakovė, patvirtina pačios atsakovės pateikti liudytojų parodymai raštu, o šias aplinkybes patvirtina ir ieškovės vadovo paaiškinimai, kad R. G. derėjosi dėl transporto priemonės.

9Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu ir teismo priimtu preliminariu sprendimu visiškai nesutinka, ir palaikė prieštaravimuose nurodytus reikalavimus. Atstovė nurodė, kad už tarpininkavimą buvo išrašyta PVM sąskaitų faktūrų 53 647,71 Eur sumai, o ieškovė apmokėjo ne tik prieštaravimuose nurodytą 48 309,26 Eur sumą, bet ir atsiliepime į prieštaravimus ieškovės nurodytą 3 697,11 Eur sumą. Todėl ieškovė atsakovei iš viso už tarpininkavimą sumokėjo 52 006,37 Eur, t. y. 1 641,34 Eur mažiau nei kad turėjo sumokėti pagal PVM sąskaitas faktūras. Atstovė nurodė, kad atsakovė sutiko, kad ieškovės sumokėtas sumas yra gavusi, tačiau niekada nepatvirtino, kad turėjo grąžinti sumokėtą avansą. Atstovės teigimu, atsakovė ieškovės sumokėtomis sumomis, kuriose nenurodytos mokėjimo paskirtys, padengė susidariusius įsiskolinimus pagal anksčiau išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atstovė nurodė, kad aplinkybę kad už transporto priemonę sumokėjo V. V. patvirtina ne tik J. T. parodymai, bet ir tai, kad ieškovės vadovą A. G. ir atsakovą R. G. siejo pasitikėjimo santykiai, o jų sudaromi sandoriai ne visada buvo tinkamai įforminami, kaip buvo ir ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo atveju.

10Preliminarus sprendimas pakeistinas.

11Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus dėl 5 352,18 Eur avanso ir 1 376,88 Eur palūkanų už negrąžintą avansą priteisimo kildina iš šalių 2007-05-16 sudarytos tarpininkavimo sutarties Nr. 8, nurodydama, kad atsakovė IĮ „Eurolinkas“ turi grąžinti ieškovės 2010-04-29, 2010-05-12, 2010-05-25 ir 2010-06-04 kaip avansą sumokėtas sumas už nesuteiktas tarpininkavimo paslaugas. Teismas, įvertinęs pateiktas atsakovės IĮ „Eurolinkas“ PVM sąskaitas faktūras, išrašytas ieškovei už tarpininkavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2007-09-28 iki 2010-04-30, bei visus ieškovės atliktus mokėjimus atsakovei, laiko pagrįstais atsakovų atsikirtimus, kad atsakovė IĮ „Eurolinkas“ nėra skolinga ieškovei. Teismas nustatė, kad atsakovė IĮ „Eurolinkas“ už tarpininkavimo paslaugas laikotarpiu nuo 2007-09-28 iki 2010-04-30 ieškovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų iš viso 53 647,71 Eur sumai, o ieškovė sumokėjo tik 50 698,42 Eur.

12Pažymėtina, kad CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina, tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs, o, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Todėl atsakovai pagrįstai teigia, kad, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė, 2010-04-29 ir 2010-05-12 atlikdama mokėjimus nurodė, jog mokamas avansas už tarpininkavimo paslaugas ir išankstinis mokėjimas už tarpininkavimo paslaugas, ieškovė 2010-04-29, 2010-05-12, 2010-05-25 ir 2010-06-04 mokėjimais padengė ankstesnius įsiskolinimus pagal 2007-05-16 tarpininkavimo sutartį Nr. 8. Šią aplinkybę patvirtina ir pačios ieškovė į bylą patektas 2016-02-12 atsakymas į 2016-01-19 pranešimą apie įskaitymą-pranešimas apie vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Iš šio dokumento bei iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir ieškovės atliktų visų mokėjimų atsakovei matyti, kad ieškovė visiškai neatsiskaitė pagal 2007-09-28 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 001, 2007-10-31 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 002, 2007-11-30 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 003, 2009-07-31 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 02, 2010-04-30 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 030 ir iš dalies neatsiskaitė pagal 2007-12-29 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 004, 2008-03-31 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 006, PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 012, 2009-03-31 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 017, 2009-05-31 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 019, 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 022, 2009-10-31 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 024 ir 2010-04-13 PVM sąskaitą faktūrą AAT Nr. 029. Ieškovės atsiliepime į atsakovų prieštaravimus nurodyta aplinkybė dėl 9 245,63 Eur sumos tarpusavio įskaitymo nepatvirtinta jokiais įrodymais, o priešingai, ši aplinkybė paneigta pačios ieškovės pateiktu minėtu atsakymu-pranešimu apie įskaitymą. Ieškovės pateiktą 2011-12-31 šalių skolų suderinimo aktą taip pat paneigia ieškovės atsakymas-pranešimas apie įskaitymą, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė IĮ „Eurolinkas“ ieškovei nėra skolinga.

13Įskaitymas yra vienas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojamų prievolės pasibaigimo pagrindų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių atvejų – tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma gali būti taikoma tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-7/2011). Civilinės bylos iškėlimu laikomas ieškinio priėmimas teisėjo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.), tai atitinkamai reiškia, kad tarp suinteresuotų asmenų jau yra kilęs ginčas, kuris per reikalavimų įskaitymo institutą eliminuoja galimybę atlikti įskaitymą vienos prievolės šalies pareiškimu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, tiek atsakovė 2016-01-19 pranešimu, tiek ieškovė 2016-02-12 pranešimu atliko šioje byloje ginčijamų sumų įskaitymą. Todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalį šie sandoriai laikytini niekiniais ir negaliojančiais ir byloje vertintini tik kaip rašiniai šalių paaiškinimai dėl susidariusių įsiskolinimų už tarpininkavimo paslaugas.

14Kaip teisingai nurodė atsakovai, CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

15Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, akivaizdaus pagrindo pripažinti ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį niekine nėra, o atsakovai reikalavimo dėl ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia priešieškinio forma nepareiškė. Todėl vien šiuo pagrindu teismas turi teisę atsisakyti pripažinti ginčo sandorį niekiniu. Be to, atsakovai vienu metu įrodinėja, kad ginčo sandoris yra ir apsimestinis, ir sudarytas tik dėl akių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 1.86 straipsnį, reglamentuojantį tariamojo sandorio negaliojimą, laikoma, kad sandorio iš viso nebuvo, o CK 1.87 straipsnis, nustatantis apsimestinio sandorio negaliojimą, reiškia, kad sandoris buvo, tačiau ne toks, kokį buvus siekia parodyti šalys. Atsakovai, teigdami, kad ginčo sandoris yra niekinis nurodo, kad sandoris buvo sudarytas, t. y. jį sudarant buvo siekiama sukurti teisinius santykius, tačiau tikroji sandorio šalis buvo ne atsakovė IĮ „Eurolinkas“, o V. V., t. y. painiodami tariamą ir apsimestinį sandorį, atsakovai laiko ginčo sandorį apsimestiniu. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovams nepareiškus reikalavimo pripažinti sandorį niekiniu, neatsirado pagrindo V. V. pagal ieškovės reiškiamus reikalavimus šioje byloje įtraukti byloje dalyvaujančiu asmeniu, o teismas neturi teisės sprendimu nuspręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

16Pažymėtina, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Nagrinėjamos bylos atveju yra svarbu, kad apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

17Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, ginčijančiam sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). Todėl esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013).

18Teismo vertinimu, atsakovai ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo neįrodė. Visų pirma, pastebėtina, kad tik nuo 2015-11-01 CK 1.73 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad paprasta rašytine forma turi būti sudaromos motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys, t. y. ginčo sandorio sudarymo metu 2012-02-07 įstatymas nereikalavo ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti rašytine forma. Be to, šalių bendradarbiavimo praktika rodo, kad visas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis šalys sudarydavo žodžiu, išrašant PVM sąskaitas faktūras (2008-12-17 PVM sąskaita faktūra REF Nr. 0015680 dėl vilkiko MAN ( - ) pardavimo, 2012-07-16 PVM sąskaita faktūra REF Nr. 0028139 dėl puspriekabės Koegel ( - ) pardavimo; 2013-06-25 PVM sąskaita faktūra REF Nr. 0031733 dėl vilkiko Volvo ( - ) pardavimo). Taip pat pažymėtina, kad CK 6.317, 6.318 ir 6.319 straipsniuose, reglamentuojančiuose pardavėjo pareigą perduoti daiktus, daiktų ir dokumentų perdavimo vietą ir momentą ir terminą, nėra nustatyta, kad daiktų perdavimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo, todėl šis dokumentas gali būti sudaromas perduodant daiktus, tačiau, šalių pasirinkimu, kaip buvo padaryta ir nagrinėjamu atveju, gali būti ir nesudaromas. Be to, teisiškai nereikšmingi atsakovų teiginiai dėl transporto priemonės neįregistravimo atsakovės IĮ „Eurolinkas“ vardu, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Atkreiptinas atsakovų dėmesys, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Teismo nuomone, aplinkybių, kad tikroji sandorio šalis buvo V. V., o ne atsakovė, nepatvirtina ir tai, kad atsakovė su už ginčo transporto priemonę sumokėjo lygiai PVM dydžio įmoką bei tai, kad po ginčo sutarties sudarymo ieškovė pretenzijų dėl nesumokėtos likusios dalies nereiškė ir sudarė su atsakove kitas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis.

19Teismas taip pat nesutinka su atsakovų teiginiais, kad aplinkybę dėl tikrosios sandorio šalies patvirtina liudytojų J. T. ir D. M. V. raštu pateikti parodymai. Teismo vertinimu, liudytojo J. T. parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes apie tai, kad sandorį galimai su ieškove sudarė tikroji šalis V. V., nes liudytojas iš esmės parodė, kad jis nežino kam buvo parduota ginčo transporto priemonė. Pažymėtina, kad CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį, prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nagrinėjamu atveju atsakovų pateiktuose liudytojo D. M. V. rašytiniuose parodymuose nėra nurodytos liudytojo priesaikos. Todėl šie parodymai teismo vertintini kritiškai kaip negalintys vienareikšmiškai patvirtinti ginčo sandorio apsimestinumo aplinkybės.

20Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminarus sprendimas pakeistinas ir reikalavimas dėl 5 352,18 Eur avanso ir 1 376,88 Eur palūkanų už negrąžintą avansą už laikotarpį nuo avansinių įmokų sumokėjimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2015-10-15, atmestinas, o reikalavimas dėl 8,05 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeistinas, priteisiant 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 404,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminarus sprendimas dėl 10 999,99 Eur skolos ir 2 404,95 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti už įsigytą transporto priemonę už laikotarpį nuo 2012-02-08 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2015-10-15, paliktinas nepakeistas.

21Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis).

22Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovų priteista 228,00 Eur žyminio mokesčio ir 540,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus šioje byloje priimtą preliminarų sprendimą patenkinti 67 procentai ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 153,00 Eur žyminio mokesčio dalis. Ieškovė prašo priteisti 930,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovai prašo priteisti 350,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteitina 623,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 116,00 Eur. Atlikus šių sumų įskaitymą ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina 507,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

23Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės (1,15 Eur) ir lygiomis dalimis iš atsakovų (2,33 Eur) priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 430 straipsniais, teismas

Nutarė

25Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminarų sprendimą iš dalies pakeisti ir priimti galutinį sprendimą:

26Priteisti iš atsakovės IĮ „Eurolinkas“, kodas 300065549, o atsakovei IĮ „Eurolinkas“, kodas 300065549, neturint turto, pakankamo prievolėms vykdyti, subsidiariai iš atsakovo R. G., a. k. ( - ), ieškovei UAB „REFTA“, kodas 145161856, 10 999,99 Eur (dešimties tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 99 ct) skolą, 2 404,95 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturių eurų 95 ct) palūkanas už vėlavimą atsiskaityti už įsigytą transporto priemonę už laikotarpį nuo 2012-02-08 iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2015-10-15, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 404,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 153,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 507,00 Eur (penkių šimtų septynių eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

27Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovės UAB „REFTA“, kodas 145161856, valstybei 1,15 Eur (vieno euro 15 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

29Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų IĮ „Eurolinkas“, kodas 300065549, ir R. G., a. k. ( - ), valstybei 2,33 Eur (dviejų eurų 33 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įrodymą pateikiant teismui.

30Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. ieškovė UAB „REFTA“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio... 5. 2015 m. spalio 29 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį tenkino ir... 6. Atsakovai IĮ „Eurolinkas“ ir R. G. 2015-11-23 pateikė teismui... 7. Ieškovė UAB „REFTA“ atsiliepime su atsakovų prieštaravimais nesutiko ir... 8. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė... 9. Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu ir teismo... 10. Preliminarus sprendimas pakeistinas. ... 11. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus dėl 5 352,18 Eur avanso ir 1... 12. Pažymėtina, kad CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas,... 13. Įskaitymas yra vienas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reglamentuojamų... 14. Kaip teisingai nurodė atsakovai, CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad... 15. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, akivaizdaus pagrindo pripažinti ginčo... 16. Pažymėtina, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui... 17. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl... 18. Teismo vertinimu, atsakovai ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo... 19. Teismas taip pat nesutinka su atsakovų teiginiais, kad aplinkybę dėl... 20. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d.... 21. Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų... 22. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminariu sprendimu... 23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 3,48 Eur ir yra... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 430... 25. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. preliminarų sprendimą iš... 26. Priteisti iš atsakovės IĮ „Eurolinkas“, kodas 300065549, o atsakovei IĮ... 27. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovės UAB „REFTA“, kodas 145161856, valstybei 1,15 Eur... 29. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų IĮ „Eurolinkas“, kodas 300065549,... 30. Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...