Byla 2A-539/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui, atsakovui V. K., jo atstovui advokatui P. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-56-357/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovams V. K. ir M. K. dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti akcinė bendrovė ,,Kanapa“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas AB DnB NORD bankas (toliau - Bankas) 2007-12-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2008-05-20 patikslino ir prašė priteisti iš atsakovų V. K. ir M. K. solidariai 132 334,98 EUR skolą ir 8,9 procento metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai bylos nagrinėjimo procese dalį skolos padengė, todėl ieškinio reikalavimas sumažintas iki 62 193,77 EUR dydžio (61 933,48 EUR negrąžinto kredito ir 260,29 EUR palūkanų). Ieškovas taip pat prašė priteisti 8,9 procento metines palūkanas už 130 896,23 EUR negrąžintą kreditą nuo ieškinio pateikimo iki 2008-05-13, 8,9 procento metines palūkanas už 111 231,62 EUR negrąžintą kreditą nuo 2008-05-14 iki 2009-06-15, 8,9 procento metines palūkanas už 62 193,77 EUR negrąžinto kredito sumą nuo 2009-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad 2004-04-13 Kreditavimo sutarties Nr. 1968 pagrindu Bankas trečiajam asmeniui AB ,,Kanapa“ suteikė 144 810 EUR kreditą. Vėlesniais susitarimais buvo keičiamos kredito sutarties sąlygos, galutinis kredito grąžinimo terminas nustatytas 2007-10-01, tačiau skolininkas AB ,,Kanapa“ sutartyje nustatytu terminu su Banku neatsiskaitė. Įsipareigojimo pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui Bankas 2006-08-31 sudarė laidavimo sutartis Nr. 1705 ir 1706 su V. K. ir M. K.. Pagal jų nuostatas laiduotojai įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jeigu AB ,,Kanapa“ neįvykdys ar netinkamai įvykdys savo prievoles. Laiduotojų atsakomybė už AB ,,Kanapa“ prievolių įvykdymą Bankui yra solidarioji, todėl jie turi sumokėti šios įmonės skolą, o taip pat kreditavimo sutarties specialiosios dalies 5 punkte, bendrosios dalies 16 punkte numatytas 8,90 procento dydžio metines palūkanas. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartimi AB „Kanapa“ iškelta bankroto byla, todėl ieškovo reikalavimai šiai įmonei tvirtintini bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nes įstatymai nedraudžia taikyti keletą kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių.

5Atsakovai V. K. ir M. K. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, kad AB ,,Kanapa“ prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeitusi nekilnojamąjį turtą, esantį Tilžės g. 13, Šiauliuose. Ieškovas visų pirma skolą turi išieškoti iš įkeisto AB „Kanapa“ turto, o jeigu neužtektų įkeisto turto skolai padengti, gali reikšti reikalavimą skolininkui AB „Kanapa“ ir laiduotojams solidariai. Įkeisto turto rinkos vertė yra žymiai didesnė, negu pradelsto įsiskolinimo Bankui suma, todėl pardavus įkeistą turtą bus visiškai padengtas įsiskolinimas ieškovui.

6Atsakovai V. K. ir M. K. pateikė teismui priešieškinį ir prašė pripažinti 2006-08-31 laidavimo sutartis Nr. 1705 ir 1706 negaliojančiomis. Teismas 2009 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti šį priešieškinį motyvuodamas tuo, kad atsakovų prašymu bylos nagrinėjimas jau buvo sustabdytas, todėl priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

7Šiaulių apygardos teismas 2009 m gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį patenkino visiškai - priteisė solidariai iš atsakovų V. K. ir M. K. 62,193,77 EUR skolą, 8,90 procento metines palūkanas už 130 896,23 EUR negrąžintą kreditą nuo ieškinio pateikimo 2007-12-27 iki 2008-05-13, 8,90 procento metines palūkanas už 111 231,62 EUR negrąžintą kreditą nuo 2008-05-14 iki 2009-06-15, 8,90 procento metines palūkanas už 62,193,77 EUR negrąžintą kreditą nuo 2009-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Sprendime nurodyta, kad tarp ieškovo Banko ir trečiojo asmens AB ,,Kanapa“ 2004-04-13 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 1968. Jos pagrindu įmonei buvo suteiktas 144 810 EUR kreditas. Kreditavimo sutarties sąlygos dėl kredito grąžinimo buvo pakeistos vėlesniais susitarimais, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą 2007-10-01. Vykdydamas Sutarties 11 punkto įsipareigojimą, skolininkas užtikrino prievolės įvykdymą ir hipotekos lakštu įkeitė nekilnojamąjį turtą, esantį Tilžės g. 13, Šiauliuose, ir žemės sklypo nuomos teisę. Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi įkeistas turtas areštuotas ir pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra. Tačiau Šiaulių apygardos teismui 2009 m. birželio 10 d. nutartimi AB „Kanapa“ buvo iškelta bankroto byla, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo patvirtintas Banko 229 843,27 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas ir šis procesas nutrūko. Kadangi pagal 2006-08-31 sudarytas laidavimo sutartis laiduotojams atsakovams atsirado solidarioji prievolė Bankui, skolininkui AB ,,Kanapa“ tinkamai neįvykdžius prievolės, jie privalo atsakyti Bankui už prievolės neįvykdymą kaip bendraskoliai. Jie taip pat privalo mokėti sutartimi nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė atsakovų motyvą, kad trečiojo asmens AB „Kanapa“ prievolė ieškovui yra užtikrinta hipoteka, kad įkeisto turto vertė viršija kredito sumą, nes šios aplinkybės nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Iš ieškovo pateiktos pažymos matyti, kad AB ,,Kanapa“ skolos likutis pagal 2004-04-13 Kreditavimo sutartį Nr. 1968 sudaro 62 193,77 EUR.

9Teismas pažymėjo, kad vykdant išieškojimą pagal teismo sprendimą, kuris priimtas bylą išnagrinėjus ginčo teisenos tvarka ar pagal hipotekos teisėjo nutartį, ieškovas (kreditorius) turi veikti laikydamasis teisingumo ir sąžiningumo principų užtikrinant, kad nebūtų įvykdytas dvigubas išieškojimas.

10Atsakovai V. K. ir M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo sprendimą, kaip neteisėtą bei nepagrįstą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atsakovai laidavimo sutartis pasirašė nesuprasdami laidavimo sutarties pasekmių, neturėdami kitos išeities, nes ieškovas nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovai, kaip fiziniai asmenys, priklauso nuo Banko, turi neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpni, neinformuoti.
  2. Laidavimo sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes Bankas neatsižvelgė į skolininko ir laiduotojų interesus. Kredito sutarties įvykdymas buvo visiškai užtikrintas įkeitimu, todėl prievolės įvykdymas buvo užtikrintas dvigubai. Teismas nenagrinėjo sutartinių santykių tarp ieškovo ir atsakovų, ir nemotyvuotai pripažino atsakovus pažeidus prievolę.
  3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.219 straipsnio 1, 6 dalies normas, nes teismo apklaustas bankroto administratoriaus atstovas paaiškino, kad Bankui įkeistas skolininko turtas bus parduodamas aukcione, o jo vertė žymiai didesnė negu jo įsiskolinimas pagal kredito sutartį.
  4. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas M. K. turi šeimą ir nepilnamečių vaikų, o jo sudarytam sandoriui buvo reikalingas teismo leidimas, kurio nebuvo gauta (CK 3.85 str.).
  5. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų priešieškinį dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, kurį patenkinus būtų visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti ieškinio.
  6. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkas po bankroto bylos iškėlimo toliau mažina kredito įsiskolinimą.

11Ieškovas AB DnB Nord bankas atsiliepime į atsakovų V. K. ir M. K. apeliacinį skundą prašo atsakovų jį atmesti. Teigia, jog atsakovai turėjo suvokti laisva valia prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir pasekmes. Įstatymo nuostatos nereiškia, kad kreiptis dėl skolos išieškojimo iš laiduotojų kreditorius turi teisę tik pardavus įkeistą turtą varžytinėse ar turi laukti, kol turtas bus realizuotas AB „Kanapa“ bankroto byloje. Tokiu atveju būtų pažeidžiama kreditoriaus teisė kuo operatyviau atgauti susidariusį įsiskolinimą. Laidavimo sutartis yra asmeninis sandoris ir jam sudaryti nėra reikalingas kito sutuoktinio sutikimas ar teismo leidimas. Sutartys nebuvo sudarytos atsakovų šeimos poreikiams tenkinti, todėl sutuoktiniams neatsirado solidarioji prievolė atsakyti pagal laidavimo sutartis.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.).

14Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino ir pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, patenkindamas ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

15Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus bei nepagrįstai sprendė, jog skola gali būti priteisiama iš laiduotojų neišieškojus skolos iš skolininko įkeisto turto. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų argumentus kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).

16Kaip žinoma, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas: netesybos, įkeitimas (hipoteka), laidavimas, garantija, rankpinigiai ar kiti sutartyje numatyti būdai, o teismų praktikoje yra susiklosčiusi aiški nuostata, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti ne vieną, bet keletą minėtų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

17Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl dviejų iš jų – hipotekos ir laidavimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamoje tarp šalių nėra ginčo dėl teisės normų, reglamentuojančių šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, aiškinimo, šiuo atveju yra būtina išanalizuoti jų pobūdį bei įgyvendinimą. Kaip žinoma, hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo, arba iš įkeičiamo daikto savininko vienašalio pareiškimo įkeisti daiktą (CK 4.170 str. 1 d., 4.175 str. 1 d., 4.185 str. 1 d.). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto ir sekimas paskui įkeistą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010 ir kt.). Taigi, jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6.192 str. 1 d.).

18Kitu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu - laidavimo sutartimi, kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.).

19Nagrinėjamu atveju pagrindinio skolininko trečiojo asmens AB „Kanapa“ prievolės, kilusios iš 2004-04-13 Kreditavimo sutarties Nr. 1968 ir vėlesnių jos pakeitimų, įvykdymas yra užtikrintas pačios įmonės nekilnojamojo turto įkeitimu bei atsakovų V. K. ir M. K. laidavimu, įtvirtinančiu jų solidariąją prievolę Bankui. Kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau paminėtų CK normų nuostatomis laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas AB DnB NORD bankas turėjo teisę pasirinkti: patenkinti savo reikalavimą iš skolininko AB „Kanapa“ įkeisto turto ar reikšti reikalavimą laiduotojams V. K. ir M. K.. Teismas teisingai nurodė, jog esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Būtina atkreipti apeliantų dėmesį į tai, kad įvykužius prievolę, laiduotojui pereina visos sutartinės kreditoriaus teisės (CK 6.83 str. 1 d.).

20Tokį hipoteką ir laidavimą reglamentuojančių CK normų aiškinimą patvirtina taip pat ir formuojama teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdamas klausimą dėl prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimo, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje konstatavo, kad kreditoriaus nesaisto įkeitimo lakšto turėjimas ir jis gali kreiptis į laiduotoją dėl skolininko neįvykdytos prievolės įvykdymo dar nerealizavus įkeisto turto (civilinės bylos Nr. 3K-7-364/2010 AB Swedbank v. R. K., D. K.). Pažymėtina, kad šios kasacinio teismo nagrinėtos bylos bei nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra skirtingos, todėl nėra pagrindo ja remtis, kaip precedentu (CPK 4 str.). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos suformuluota išvada dėl konkrečių teisės normų aiškinimo bei taikymo yra naudinga svarstomais klausimais.

21Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai, neteisingai aiškindami CK 6.80 straipsnio 2 dalį, be pagrindo teigia, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neatsižvelgė į tai, kad skolininkas AB „Kanapa“ po bankroto bylos iškėlimo toliau mažina kredito įsiskolinimą, o pardavus Bankui įkeistą skolininko AB „Kanapa“ turtą, kurio vertė yra žymiai didesnė negu įsiskolinimas pagal kredito sutartį, bus visiškai padengta skola Bankui (CPK 178 str.). Šie argumentai atmestini tuo pagrindu, kad, visų pirma, laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į įkeistą skolininko turtą tik tokiu atveju, jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari, tai yra laiduotojas atsako tik tokiu atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę (CK 6.80 str. 2 d.). Tačiau pirmiau buvo nurodyta, kad nagrinėjamų Banko ir atsakovų sudarytų laidavimo sutarčių 1.1 punkte yra aiškiai nurodyta, jog skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Antra, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojai, kaip solidarieji bendraskoliai, vykdytų turimą solidariąją prievolę, yra siejama su skolininko neįvykdytu skoliniu įsipareigojimu, o ne su galimybe gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto daikto. Taigi duomenys apie kreditoriui įkeisto AB „Kanapa“ turto vertę ir jos santykis su skolos dydžiu neturi reikšmės sprendžiant dėl laiduotojų atsakomybės, nes, kaip minėta, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę pasirinkti prievolės įvykdymo užtikrinimo būdą bei reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

22Kaip minėta, kreditorius gali pasirinkti ne vieną, bet keletą minėtų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, jog prievolės įvykdymas buvo užtikrintas dvigubai, todėl laidavimo sutartys sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad ginčo laidavimo sutartys būtų negaliojančios ar nuginčytos, tuo tarpu pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Be to, ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, jog apeliantai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad jie nesuprato šių sutarčių teisinių pasekmių, yra ekonomiškai silpni, neinformuoti, nepatyrę, šias sutartis pasirašė, nes neturėjo kitos išeities, esant Banko spaudimui (CPK 178 str.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai yra AB ,,Kanapa“ akcininkai, V. K. - ilgametis šios įmonės vadovas, kuris veikė įmonės vardu sudarant su Banku taip pat ir kredito sutartį, taigi glaudžiai susiję su verslu, patys pasirašė laidavimo sutartis, todėl vadovaujantis normaliai rūpestingo, atidaus ir protingo žmogaus (bonus pater familias) suvokimo ir elgesio standarto analogiškoje situacijoje požiūriu, jie suvokė arba turėjo suvokti prisiimamų įsipareigojimų neįvykdymo riziką ir pasekmes (CPK 185 str.). Be to, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai taip pat be pagrindo teigia, kad Bankas nebendradarbiavo, atsisakė pratęsti kredito grąžinimo terminą ir t. t. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2004-12-13 kredito sutartimi nustatytas kredito grąžinimo terminas 2005-10-24, 2006-12-30 ir 2007-04-12 susitarimais buvo tęsiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Bankas, įgyvendindamas savo teises, elgėsi nesąžiningai (CPK 1.5 str. 1 d.) (t. 1, b. l. 13-19).

23Teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėjo pagrindo spręsti, kad tuo atveju, jeigu paskyrus šią bylą nagrinėti teisme, būtų priimtas atsakovų pareikštas priešieškinis dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bylos nagrinėjimas būtų užvilkintas (CPK 185 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškininis pareiškimas šioje byloje teismui buvo pateiktas 2007-12-22, patenkinus atsakovų prašymą bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas nuo 2008-09-17 iki kitos civilinės bylos išnagrinėjimo ir atnaujintas tik 2009-03-09, atsakovų prašymu bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, tačiau priešieškinį jie pateikė tik 2009-12-08 (t. 3, b. l. 28, 62, 143, t. 4, b. l. 1-3). Apeliantų nurodoma aplinkybė, jog yra nagrinėjama kita byla pagal atsakovų ieškinį Bankui dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes tokio ieškinio patenkinimo atveju atsakovams neužkirstas kelias pasinaudoti civilinio proceso institutu, numatančiu proceso šioje byloje atnaujinimo galimybę (CPK 365 str.).

24Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovų valstybei priteistina po 4,5 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 71; CPK 93 str. 1 d.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

26Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Priteisti valstybei iš kiekvieno atsakovų V. K. (asmens kodas ( - ) ir M. K. (asmens kodas ( - ) po 4,5 Lt (keturi litai penki ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovas AB DnB NORD bankas (toliau - Bankas) 2007-12-14 kreipėsi į teismą... 4. Ieškovas nurodė, kad 2004-04-13 Kreditavimo sutarties Nr. 1968 pagrindu... 5. Atsakovai V. K. ir M. K. su ieškovo reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, kad AB... 6. Atsakovai V. K. ir M. K. pateikė teismui priešieškinį ir prašė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2009 m gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo AB DnB... 8. Sprendime nurodyta, kad tarp ieškovo Banko ir trečiojo asmens AB ,,Kanapa“... 9. Teismas pažymėjo, kad vykdant išieškojimą pagal teismo sprendimą, kuris... 10. Atsakovai V. K. ir M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šį teismo... 11. Ieškovas AB DnB Nord bankas atsiliepime į atsakovų V. K. ir M. K.... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad pirmosios instancijos teismo... 14. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje... 15. Apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, teigia, kad teismas netinkamai... 16. Kaip žinoma, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas pavyzdinis prievolių... 17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl dviejų iš jų – hipotekos ir... 18. Kitu prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu - laidavimo sutartimi, kreditoriui... 19. Nagrinėjamu atveju pagrindinio skolininko trečiojo asmens AB „Kanapa“... 20. Tokį hipoteką ir laidavimą reglamentuojančių CK normų aiškinimą... 21. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai, neteisingai aiškindami CK 6.80... 22. Kaip minėta, kreditorius gali pasirinkti ne vieną, bet keletą minėtų... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėjo pagrindo spręsti, kad tuo atveju,... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 26. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti... 27. Priteisti valstybei iš kiekvieno atsakovų V. K. (asmens kodas ( - ) ir M. K....