Byla e3K-3-18-248/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, A. J., A. J., E. N., M. N., P. E. (P. E.), A. E., J. N., G. N., A. Ž.-B., E. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams sodininkų bendrijai „Žaluma“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. N., G. N., E. N., M. N., A. Ž.-B., E. B., D. K., N. K., A. J., A. J., A. E. ir P. E. dėl įsakymų, pirkimo–pardavimo sutarčių, susitarimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys – notarė D. M., notaras R. K., notarė D. S., notarė D. S., L. S., V. Š., S. A. S. ir M. K.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sodininkų bendrijų teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė:

92.1.

10pripažinti negaliojančiais:

112.1.1.

12Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 48VĮ-369-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ (toliau – Bendrija);

132.1.2.

14NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. 48VĮ-959-(14.48.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 48VĮ-369-(14.48.2.) „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajone, Dūkštų seniūnijoje, Brinkiškių kaime, pardavimo sodininkų bendrijai „Žaluma“ pakeitimo“;

152.2.

16pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento:

172.2.1.

182016 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2841, kuria Bendrija iš Lietuvos valstybės nusipirko 8,9356 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r. (toliau – ginčo žemės sklypas);

192.2.2.

202016 m. gegužės 30 d. susitarimą, kuriuo pakeistas sutarties Nr. 2841 3 punktas;

212.2.3.

222016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija 245/22339 dalis ginčo žemės sklypo pardavė E. N. ir M. N. už 686 Eur;

232.2.4.

242016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija 245/22339 dalis ginčo žemės sklypo pardavė P. E. ir A. E. už 686 Eur;

252.2.5.

262016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija 973/89356 dalis ginčo žemės sklypo pardavė J. N. ir G. N. už 681,10 Eur;

272.2.6.

282016 m. birželio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija 245/22339 dalis ginčo žemės sklypo pardavė A. J. ir A. J. už 686 Eur;

292.2.7.

302016 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija 901/89356 dalis ginčo žemės sklypo pardavė D. K. ir N. K. už 630,70 Eur;

312.2.8.

322016 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria Bendrija 415/44678 dalis ginčo žemės sklypo pardavė E. B. ir A. Ž.-B. už 581 Eur;

332.3.

34taikyti restituciją:

352.3.1.

36grąžinti iš atsakovės Bendrijos 8,3712 ha ginčo žemės sklypo Lietuvos valstybei;

372.3.2.

38grąžinti iš atsakovų E. N., M. N., P. E., A. E., A. J., A. J., E. B., A. Ž.-B., D. K., N. K., J. N., G. N. jų nusipirktas ginčo žemės sklypo dalis Lietuvos valstybei;

392.3.3.

40priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei Bendrijai 4389,65 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą;

412.3.4.

42priteisti iš atsakovės Bendrijos kitiems atsakovams už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtas sumas.

433.

44Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. spalio 28 d. buvo gautas NŽT Vilniaus rajono skyriaus pareiškimas dėl įstatymų pažeidimų privatizuojant ginčo valstybinės žemės sklypą. Ieškovės teigimu, 2016 m. kovo 24 d. 8,9356 ha ploto ginčo žemės sklypo pardavimas Bendrijai prieštarauja imperatyviosioms nuostatoms, pagal kurias sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės, yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Be to, ginčo žemės sklypas naudojamas ne pagal nustatytą naudojimo būdą, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, 21 straipsnį ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 1.1 punktu patvirtintą Žemės naudojimo būdų turinio aprašą (toliau – Aprašas), nes Bendrija, įsigijusi ginčo žemės sklypą, dalį jo pardavė (0,5644 ha) fiziniams asmenims – atsakovams, kurie jį naudoja privatiems poreikiams tenkinti, nors sutarties šalys savo nuožiūra naudojimo būdo pakeisti negali. Tai rodo, kad ginčo žemės sklypas Bendrijai nėra reikalingas, Bendrija jį nuosavybėn įsigijo apgaulingai, t. y. siekdama jį perleisti privatiems asmenims, o dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu (CK 1.91 straipsnis). Bendrija tyčia nuslėpė informaciją, kad nusipirkta žemė bus naudojama ne Bendrijos poreikiams, o parduota fiziniams asmenims, nors dar iki ginčo žemės sklypo įsigijimo Bendrija narių susirinkime nutarė, kad bendrojo naudojimo žemės sklypai ar jų dalys gali būti parduodami Bendrijos nariams. Be to, iš 2016 m. gegužės 1 d. žemės sklypo plano matyti, kad jam nustatytos ne tik parduotų sklypų koordinatės, bet ir kita ginčo žemės sklypo dalis suskirstyta atskirais sklypais. Šiuo atveju taip pat nėra duomenų, kad dėl ginčo žemės sklypo dalių pardavimo fiziniams asmenims buvo sprendžiama Bendrijos narių susirinkime, nors tokį sprendimą galėjo priimti tik Bendrijos narių susirinkimas (Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnis, CK 4.48 straipsnio 1 dalis).

454.

46Pripažinus ginčijamus aktus ir sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija. Sąžiningo įgijėjo apsaugos institutas šiuo atveju netaikytinas dėl to, kad atsakovams, kaip Bendrijos nariams ar jų sutuoktiniams, faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma.

47II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

485.

49Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino.

506.

51Teismas nustatė, kad:

526.1.

53Bendrijai kolektyvinei sodininkystei yra paskirtas 120,3 ha žemės sklypas;

546.2.

552011 m. gegužės 14 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas bendrijos žemės pertvarkymo projektas ir bendrojo naudojimo žemės panaudojimo galimybės;

566.3.

572013 m. gegužės 12 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo svarstytas klausimas ir dėl bendrojo naudojimo žemės išsipirkimo; nutarta, kad tiems, kurie piniginiais indėliais prisidės išperkant bendrojo naudojimo žemę ir panaudos pagrindu valdys bei prižiūrės tam tikrų bendrojo naudojimo žemės plotą, nutraukus panaudos sutartį bus taikoma dešimt kartų didesnė išmoka nei investuotos lėšos;

586.4.

592015 m. birželio 20 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime nuspręsta, kad bendrojo naudojimo žemės sklypai (ar jų dalys) gali būti parduodami Bendrijos nariams;

606.5.

612016 m. sausio 19 d. Bendrija NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą patvirtinti 8,9356 ha ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus, patikslinti sklypo duomenis ir leisti išsipirkti šį žemės sklypą, kurį buvo nuspręsta parduoti Bendrijai;

626.6.

63NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja 2016 m. sausio 12 d. įsakymu patvirtino ginčo žemės sklypo teritorijų formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatė žemės sklypo naudojimo paskirtį (žemės ūkio), naudojimo būdą (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) bei specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;

646.7.

652016 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Bendrija iš Lietuvos valstybės nusipirko ginčo žemės sklypą;

666.8.

67NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja 2016 m. gegužės 20 d. įsakymu nustatė, kad už ginčo sklypą mokėtina kaina – 4389,65 Eur (1455,35 Eur pirkėjas jau sumokėjo už žemės sklypo ir patikėjimo teisės įregistravimą), atitinkamai 2016 m. gegužės 30 d. susitarimu pakeistas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 3 punktas;

686.9.

69ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė – 646 320 Eur;

706.10.

71Bendrijos valdyba 2016 m. gegužės 17 d., esant balsų daugumai, nusprendė parduoti ginčo žemės sklypo konkrečias dalis, todėl Bendrija, atstovaujama pirmininko J. N., 2016 m. birželio–rugsėjo mėn. pardavė sklypo dalis kitiems atsakovams.

727.

73Teismo vertinimu, lėšų atsiskaityti už nuomą ir kitas paslaugas trūkumas akivaizdžiai parodo, kad Bendrija neturėjo ir neturi finansinių galimybių sutvarkyti teritoriją ir ją pritaikyti bendroms reikmėms, tai patvirtina, jog Bendrija neturėjo tikslo savarankiškai sutvarkyti viso įsigyjamo sklypo, padarant jį patrauklų naudoti bendriems poreikiams.

748.

75Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jei žemė yra bendro naudojimo, ji skirta ne perpardavimui, o Bendrijos reikmėms. Tai reiškia, kad ginčo žemės sklypo dalių pardavimas fiziniams asmenims, kuris grįstas ekonominės naudos gavimu, siekiant susimokėti skolas ar gauti kitos naudos, nėra galimas.

769.

77Teismo vertinimu, atsakovai įrodinėja, kad dienraštis, iš kurio publikacijos NŽT neva turėjo žinoti tikruosius žemės įsigijimo tikslus, nėra patikimas šaltinis, o CK 6.163 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti.

7810.

79Bendrija su UAB „Ecoage“ 2016 m. sausio 26 d. sudarė Projektavimo darbų rangos sutartį. Projektinių pasiūlymų aiškinamasis raštas dėl ginčo sklypo tvarkymo įrodo, kad jis apima tik apie 2 ha plotą, t. y. itin mažą teritoriją, kuri būtų skirta sutvarkymui, ją pritaikant bendrijos poreikiams. Tai reiškia, kad, nepaisant ribojimų dėl vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos, t. y. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, lieka daugiau nei 3 ha žemės plotas, kurio panaudojimo Bendrijos poreikiams pirmininkas negalėjo paaiškinti. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad egzistuoja pagrindas ieškinį tenkinti pagal CK 1.91 straipsnį (dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu). Teismas padarė išvadą, kad ginčijamu sandoriu Bendrija iš esmės norėjo išvengti nuomos mokesčio ir įgyti teises į žemės sklypą, kurio nenumatė viso pritaikyti pagal deklaruojamus sandorio sudarymo metu tikslus, t. y. taip pat ir pasipelnyti, apmokant skolas.

8011.

81Antstolio D. Š. 2017 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios fotonuotraukos įrodo, kad patekti į ginčo žemės sklypą galima per taką, žemė apaugusi krūmynais, šalia vandens auga storesni medžiai, iškirsti krūmai sudėti į krūvas, įrengtas lieptelis į vandens telkinį. Įrodymo, pagrindžiančio realių darbų atlikimą pagal deklaruotą paskirtį, t. y. Bendrijos siekį panaudoti sklypą bendriems poreikiams, nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Atsakovė NŽT nurodė, kad jei būtų buvusios atskleistos sandorio sudarymo aplinkybės, ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sandoris būtų buvęs sudarytas iš esmės kitokiomis sąlygomis.

8212.

83Teismas sutiko su argumentu, kad jei sodininkų bendrijos įsigyto bendrojo naudojimo žemės sklypo tolesnis naudojimas atitinka galiojančius teisės aktus, jis yra teisėtas. Tačiau 2016 m. lapkričio 24 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas įrodo, kad ginčo žemės sklypas yra registruotas ne tik Bendrijos, bet ir kitų atsakovų – fizinių asmenų – vardu. Teisės aktai nenustato, kad galima tokia dalinė nuosavybė kartu su Bendrija, kai sklypas yra registruotas kaip bendro naudojimo objektas.

8413.

85Fiziniai asmenys ir Bendrija valdo didesnį kaip 0,12 ha žemės sklypą, kai 0,5644 ha dydžio įgyto ginčo žemės sklypo dalis buvo perparduota, taip suklaidinant NŽT bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 punktą. Tai, kad dalis ginčo žemės sklypo bus naudojama pagal deklaruotą paskirtį, nepaneigia perpardavimo fakto, fizinių asmenų įgytos žemės dalies projektiniai sprendiniai yra nesuderinami su nustatytu žemės naudojimo būdu, kuris galimas tik Bendrijai kaip juridiniam asmeniui. Akivaizdu, kad Bendrija nenumatė naudoti viso sklypo sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, todėl ji negalėjo ir perpardavimo tikslu įsigyti tokio sklypo, kaip tai nustato Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis.

8614.

87Teismas sprendė, kad, pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota lengvatinėmis sąlygomis, nukrypta nuo reikalavimo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, leidžiant jiems ją įsigyti ir taip pažeidžiant imperatyviąsias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės), Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalies, Aprašo 18 punkto normas, todėl pripažįstama, jog ieškovė įrodė ir kitą sandorio negaliojimo pagrindą, t. y. jo prieštaravimą CK 1.80 straipsnio 1 daliai, todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais ginčijamus administracinius aktus, pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento valstybinės žemės pirkimo– pardavimo sutartį ir ją pakeičiantį susitarimą.

8815.

89Teismas taikė restituciją pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės nuosavybės pažeidimo klausimas, įrodinėjant Bendrijos nesąžiningumą, bet ne fizinių asmenų atskirai, o sandoriai ginčijami imperatyviųjų teisės normų pažeidimo pagrindu. Kita vertus, atsakovai – fiziniai asmenys, kaip Bendrijos nariai, privalėjo pasirūpinti, kad bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimai būtų sprendžiami pagal teisės aktų reikalavimus (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas), jiems faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma, todėl sąžiningo įgijėjo apsaugos institutas netaikytinas. Be to, kiekvienas asmuo turi žinoti bei vykdyti įstatymus.

9016.

91Bendrija neatskleidė visų esminių sandorio aplinkybių, todėl visos pasekmės, kylančios dėl ginčo sklypo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, negali būti perkeliamos atsakovei NŽT, nes jos nesąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose nenustatyta.

9217.

93Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, J. N., G. N., E. N., M. N., A. Ž.-B., E. B., A. J., A. J., A. E. ir P. E. apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

9418.

95Teisėjų kolegija nepriėmė atsakovų teiktų naujų įrodymų, nustačiusi, kad visi jie yra sudaryti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, taigi objektyviai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui; byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų pirmosios instancijos teismo prašę iš NŽT išreikalauti būtent šiuos įrodymus ir pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai atsisakęs tai padaryti; be to, dalis teikiamų įrodymų nėra susiję su ginčo žemės sklypu (CPK 314 straipsnis).

9619.

97Byloje nėra ginčo, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir Taisyklių 3.2.1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą sodininkų bendrijos turi teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, reikalingus (naudojamus) bendrojo naudojimo statiniams statyti (išdėstyti) ir (ar) rekreacijai. Ši bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sąlyga yra esminė, nes teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi (nenaudojami) nurodytiems tikslams. Taigi Bendrija, pagrįsdama savo teisę lengvatinėmis sąlygomis įsigyti bendrojo naudojimo žemę (ginčo žemės sklypą), pagal jos įsigijimo tikslą ir naudojimo būdą turėjo planuoti ją naudoti Bendrijos reikmėms, o ne ją (jos dalį) perparduoti.

9820.

99Tai, kad jau ginčo žemės sklypo įsigijimo iš valstybės metu Bendrija turėjo ketinimą ginčo žemės sklypą (ar bent jo dalį) naudoti ne bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, o su įsigijimo tikslu nesuderinamiems poreikiams (perparduoti ginčo žemės sklypo dalis fiziniams asmenims), patvirtina Bendrijos narių 2013 m. gegužės 12 d. ir 2015 m. birželio 20 d. susirinkimų, kuriuose buvo sprendžiama dėl žemės suteikimo Bendrijos nariams naudotis, įsigyti, protokolai ir atsakovų argumentas, kad NŽT taip pat buvo žinoma, jog, įsigijus ginčo žemės sklypą, tam tikros jo dalys bus naudojamos ne Bendrijos statiniams ar rekreacijai, o suteikiamos valdyti Bendrijos nariams, finansavusiems ginčo žemės sklypo įsigijimą. Be to, atsakovai pripažino, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir Bendrijos poreikiams pritaikyti visą ginčo žemės sklypą.

10021.

101Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad Bendrijos siekis įsigyti 8,9356 ha ginčo žemės sklypą, kai iš tikrųjų Bendrija ketino pagal paskirtį, t. y. bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms, naudoti tik tam tikrą ginčo žemės sklypo dalį, nesuderinamas su pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį sodininkų bendrijos turi teisę įsigyti ne didesnius žemės sklypus, negu jie reikalingi nurodytiems tikslams. Byloje nėra duomenų, kad Bendrija prieš valstybinės žemės pirkimą būtų atskleidusi NŽT aplinkybę, kad jos poreikiams reikalingas mažesnis žemės sklypas ar kad dalis įsigyto ginčo žemės sklypo bus parduota privatiems asmenims. Jeigu NŽT būtų tai žinojusi, ji būtų galėjusi Bendrijos reikmėms suformuoti mažesnį (tikruosius jos poreikius atitinkantį) žemės sklypą arba iš viso atsisakyti jį parduoti, jeigu būtų nustatyta, kad žemės neplanuojama naudoti pagal jos naudojimo būdą, kuris lemia žemės naudojimo galimybes, t. y. sandoris būtų buvęs sudarytas kitomis sąlygomis arba iš viso nesudarytas. Tačiau dėl tyčinių Bendrijos veiksmų buvo parduotas būtent ginčijamo dydžio žemės sklypas, kuris, kaip minėta, visas nėra reikalingas Bendrijos reikmėms, nes Bendrija yra pripažinusi, jog neturi pakankamai lėšų sutvarkyti ir Bendrijos poreikiams pritaikyti visą ginčo žemės sklypą.

10222.

103Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ginčijami NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos įsakymai ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis bei jos pakeitimas buvo sudaryti dėl apgaulės, kuri pasireiškė tyčiniu NŽT suklaidinimu dėl Bendrijos reikmėms reikalingo žemės sklypo dydžio ir aplinkybių, jog dalis įsigyto žemės sklypo bus perparduota, nuslėpimu.

10423.

105Teisėjų kolegija pripažino, kad sodininkų bendrijoms, perkančioms iš valstybės bendrojo naudojimo žemę statiniams statyti ir rekreacijai, netaikytinas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytas 0,12 ha ploto apribojimas.

10624.

107Žemės reformos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reglamentavimas, pagal kurį tik sodininkų bendrijoms suteikiama teisė iš valstybės pirkti bendrojo naudojimo žemę, leidžia konstatuoti, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendrijoms, o ne sodininkų bendrijos nariams, kuriems mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai, ne didesni kaip 0,12 ha, jų asmeniniams poreikiams tenkinti. Ginčo žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas lemia ne tik jo įsigijimo tikslą, bet ir naudojimą įsigijus. 2016 m. kovo 24 d. sutartyje nustatyta, kad Bendrija lengvatine tvarka iš valstybės įsigijo bendrojo naudojimo žemės sklypą, todėl visas šis sklypas privalėjo būti naudojamas bendrojo naudojimo reikmėms.

10825.

109Valstybine žeme gali būti disponuojama tik pagal imperatyviąsias teisės aktuose nustatytas sąlygas ir tvarką, o toks mechanizmas, kai Bendrija kaip tarpininkė įsigyja bendrojo naudojimo žemės sklypą, nes privatūs asmenys neturi galimybės lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės bendrojo naudojimo žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, o vėliau jo dalis parduoda privatiems asmenims, nesuderinamas su imperatyviosiomis tokios valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančiomis normomis.

11026.

111Nors apeliacinį skundą pateikę atsakovai tvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalis iš Bendrijos įsigiję fiziniai asmenys įsipareigojo jas naudoti pagal pagrindinę paskirtį ir naudojimo būdą, tačiau iš su jais sudarytų sutarčių matyti, jog buvo nustatyta naudojimosi įsigytomis žemės sklypo dalimis tvarka, pagal kurią šalys susitarė, kad tam tikrą ginčo žemės sklypo dalį įgiję asmenys atskirai nuo kitų bendraturčių valdys, naudosis ir disponuos sklypo dalimis, nustatytomis plane. Sutartyse nurodytas ginčo žemės sklypo naudojimo būdas, taigi jis buvo (turėjo būti) žinomas šio žemės sklypo dalis įsigijusiems asmenims. Nepriklausomai nuo to, kad formaliai viso ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis (žemės ūkio) ir (ar) naudojimo būdas (sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė) nėra pakeisti, ir net jeigu Bendrijos valdoma ginčo žemės sklypo dalis būtų naudojama bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai, Bendrija, perleidusi privatiems asmenims tam tikras plane pažymėtas ginčo žemės sklypo dalis, iš esmės prarado galimybę užtikrinti, jog visas ginčo žemės sklypas būtų naudojamas išimtinai bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti.

11227.

113Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo įsigijimas buvo finansuotas ne visų sodininkų bendromis, o tik kai kurių Bendrijos narių lėšomis, taigi ginčo žemės sklypas neatitinka Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant turtas priklauso visiems sodininkų bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl laikytina, kad jis nuosavybės teise priklauso Bendrijai, kuri šioje byloje yra atsakovė.

11428.

115Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų; pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas jame pasisakė dėl svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, įvertino surinktus įrodymus, taigi atskleidė bylos esmę.

116III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11729.

118Kasaciniu skundu atsakovai sodininkų bendrija „Žaluma“, J. N., G. N., E. N., M. N., A. Ž.-B., E. B., A. J., A. J., A. E. ir P. E. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą SB „Žaluma“. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11929.1.

120Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sandorio panaikinimą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis ir kt.). Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, turėjo būti vertinami ne tik pirkėjo, bet ir pardavėjo – atsakovės NŽT veiksmai, tiriamas bei vertinamas jos elgesys tiek prieš sandorio sudarymą (nuo leidimo rengti formavimo ir pertvarkymo projekto išdavimo, nes tai yra pirkimo–pardavimo procedūrų, o kartu ir valios formavimo pradžia), tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo, siekiant išsiaiškinti jos valios formavimosi procesą ir tai, ar sudarytas sandoris turi valios trūkumų, tačiau teismai to netyrė ir nevertino, nors byloje buvo įrodymų, patvirtinančių, kada NŽT sužinojo apie dalies žemės pardavimą bendrijos nariams (pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. NŽT direktorės surengtas gyventojų priėmimas Vilniaus rajono skyriuje), tačiau pirkimo–pardavimo procedūrų nesustabdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai pasakyta, kad turi būti įvertinti abiejų šalių veiksmai. Taikant CK 1.91 straipsnį turi būti įrodyta tyčia, informacijos nuslėpimas. Šios aplinkybės neįrodytos.

12129.2.

122Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, reglamentuojantį naujų įrodymų priėmimą, nepriimdamas papildomų dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovė NŽT nebuvo nei suklaidinta, nei apgauta, nes iki ginčijamo sandorio sudarymo žinojo apie tai, kad dalis bendro naudojimo žemės sklypo parduodama. Galimybė ir būtinumas juos pateikti atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad Bendrijai ieškovas iškėlė 21 bylą.

12329.3.

124Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas nepažeidžiant jokių imperatyviųjų teisės normų, todėl jo panaikinimas neteisėtas. Priešingai, pardavėja žinojo apie iš valstybinės ne aukciono tvarka įsigytos žemės dalies galimą pardavimą, būdama stipresnioji sandorio šalis nesąžiningai teigė, jog buvo apgauta ir jei būtų žinojusi, jog žemė ketinama parduoti, nebūtų jos pardavusi. Teismai nepagrįstai ignoravo tai, kad teisės aktai įpareigoja valstybei atstovaujančią instituciją sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jei pirkėjas tokią teisę turi ir pateikia visus reikiamus dokumentus. Pagal valstybinės žemės sklypų pardavimą reglamentuojančias teisės normas NŽT, gavusi sodininkų bendrijos prašymą ne aukciono tvarka įsigyti valstybinį žemės sklypą ir reikiamus dokumentus, privalo veikti tam tikru reglamentuotu būdu. Teismai procedūrų pažeidimo nenustatė. Teisėtai įgytas visas sklypas Bendrijai reikalingas bendroms reikmėms. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad Bendrijai nereikia tos dalies, kuri parduota nariams, turėtų būtų naikinama dalis ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, o ne visas sandoris, t. y. sprendžiama dėl 0,5644 ha valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo teisėtumo. Teismai, panaikinę visą sandorį, pažeidė teisingumo, protingumo, proporcingumo principus.

12529.4.

126Teismai nepagrįstai nevertino privačios žemės pardavimo, nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reglamentuojančių teisės normų atsakovų nurodytų Sodininkų bendrijų įstatymo kontekste, dėl to padarė šališką ir nepagrįstą išvadą, kad atsakovai fiziniai asmenys negali būti bendro naudojimo žemės sklypo, kuris skirtas bendram naudojimui, rekreacijai, savininkai. Privačios žemės pardavimas priskiriamas privačiai teisei, kurioje galioja apyvartumo prezumpcija. Privačios žemės pardavimą reglamentuojančios teisės normos nenustato draudimo parduoti nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą (ar jo dalį) nepriklausomai nuo žemės naudojimo būdo, nuo to, ar ši žemė priklauso fiziniams ar juridiniams asmenims, valdoma vieno savininko ar bendraturčių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad atsakovai negali būti bendro naudojimo žemės sklypo, kuris skirtas bendram naudojimui, rekreacijai, bendraturčiai, nepagrįsta įstatymu. Tokią išvadą teismas padarė tik teigdamas, kad bendrija gali lengvatinėmis sąlygomis įsigyti iš valstybės sklypą tik bendram naudojimui, rekreacijai, bet visiškai neatsižvelgė į materialiosios teisės normas, kurios leidžia bendrijos visuotiniam susirinkimui nuspręsti ir parduoti turimą turtą (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės formuluoja įstatymui prieštaraujančią taisyklę, jog bendrijos gali įsigyti iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą nuosavybėn tik jį naudoti, draudžiant įgyvendinti disponavimo turtu teisę nesant įstatymų nustatyto disponavimo teisės ribojimo.

12729.5.

128Teismai netinkamai aiškino ir taikė Sodininkų bendrijos įstatymo 3 straipsnį, 7 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą, 23 straipsnį, 24 straipsnį, vertindami Bendrijos veiksmus. Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostata reikšminga keletu aspektų: pirma, dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas; antra, bendrijos narių susirinkimas gali spręsti ne tik dėl esamo bendro turto, bet ir dėl plėtros, kai sukuriami nauji bendrosios nuosavybės objektai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ekonominės naudos gavimu pagrįstas sklypo dalių pardavimas fiziniams asmenims nėra galimas. Tokia išvada prieštarauja Sodininkų bendrijos įstatymo 24 straipsniui, nustatančiam, kas sudaro bendrijos pajamas, pajamų gavimas yra ekonominė nauda. Sodininkų bendrijų bendro naudojimo turtas gali būti išnuomojamas ar parduodamas, t. y. iš turto gali būti gaunama ekonominė nauda. Sodininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad bendrijai draudžiama neatlygintinai perduoti bendrijos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį bendrijos nariui ar kitam asmeniui, t. y. draudžiama disponuoti turtu negaunant ekonominės naudos.

12929.6.

130Teismai vien ginčo žemės sklypo dalies pardavimo faktą atsakovams Bendrijos nariams nepagrįstai vertino kaip nukrypimą nuo reikalavimo naudoti sklypą pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, netinkamai aiškindami ir taikydami Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pagal ginčo žemės sklypui nustatytą naudojimo būdą sklype neprivaloma tik statyti bendro naudojimo statinius, sklypas gali būti naudojamas ir rekreacijai. Nei ieškovė, nei atsakovė NŽT nepateikė į bylą ginčo žemės sklypo naudojimą rekreacijai paneigiančių įrodymų. Žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeitė. Atsakovai fiziniai asmenys, įsigiję sklypo dalį, privalo jį naudoti pagal nurodytą būdą.

13129.7.

132Sodininkų bendrija, būdama pelno nesiekiantis juridinis asmuo, gali turėti pajamas. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnį bendrijos pajamoms priskiriamos pajamos iš bendrijos turto. Pirmosios instancijos teismas lėšų rinkimo faktą nepagrįstai vertino kaip derybas su atsakovais fiziniais asmenimis dėl iš valstybės įsigyto sklypo pardavimo jiems. Sodininkų bendrija, kaip juridinis asmuo, nevedė derybų dėl sklypo pardavimo, o vykdė sodininkų bendrijos visuotinio susirinkimo 2015 m. priimtus sprendimus pagal valdybai suteiktus įgaliojimus – rinko papildomas lėšas sklypui iš valstybės pirkti, nes lėšų, gaunamų iš narių mokesčių, nepakako. Sodininkų bendrijos narių lėšos, įneštos turint tikslą pirkti valstybinės žemės sklypą, tampa sodininkų bendrijos bendromis lėšomis. Atsakovai neneigė, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas sodininkų bendrijos narių bendromis lėšomis. Tokiu būdu ginčo žemės sklypas tapo sodininkų bendrąja daline nuosavybe pagal įstatymą (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Lėšų rinkimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad Bendrija veikė nesąžiningai, tyčia nuslėpdama nuo atsakovės NŽT savo tikruosius ketinimus.

13329.8.

134Teismų išvada, kad NŽT veiksmus riboja teisės aktai, kuriais yra draudžiama lengvatinėmis sąlygomis sodininkų bendrijoms parduoti žemės sklypus, kai šie sklypai įsigyjami perparduoti, nėra pagrįsta įstatymu, nes padaryta įstatyme nesant tiesioginio draudimo parduoti lengvatinėmis sąlygomis iš valstybės įsigyto žemės sklypo. Sodininkų bendrijos yra ne vienintelis subjektas, turintis teisę ne aukciono būdu pirkti žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Jei įstatymų leidėjas būtų norėjęs išimti tokius lengvatinėmis sąlygomis įsigytus sklypus iš apyvartos ar apriboti disponavimo teisę, būtų tiesiogiai tai nustatęs žemės santykius reglamentuojančiose teisės normose (Žemės reformos įstatyme, Žemės įstatyme) arba Sodininkų bendrijos įstatyme, kaip tai ir įtvirtina CK 1.97 straipsnis. Jei teismai būtų vertinę visus į bylą pateiktus įrodymus, tai būtų matę, kad NŽT iki ginčijamo sandorio sudarymo jau žinojo apie tai, kad dalis iš valstybės įsigytų žemės sklypų parduodama, ir galėjo įsitikinti patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau toliau iki 2017 m. gegužės sudarinėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorius. Bendrija veikė nepažeisdama Sodininkų bendrijų įstatymo normų, reglamentuojančių jos teises ir pareigas, taigi neatliko jokių tyčinių ir nesąžiningų veiksmų sudarydama ginčijamą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

13529.9.

136Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo finansuojamas ne visų, o tik kai kurių Bendrijos narių lėšomis, todėl laikytina, kad jis nuosavybės teisė priklauso Bendrijai. Neaišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė tokią išvadą, nes ieškovė tokių įrodymų pateikusi nebuvo.

13729.10.

138Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai silpnesniajai sandorio šaliai kėlė didesnio atidumo reikalavimus. Atsakovams nesuprantama, kaip jie galėtų žinoti, kad Bendrija neturi teisės parduoti bendro turto, jei Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta išimtinė bendrijos susirinkimo teisė spręsti parduoti ar ne bendrijai priklausantį turtą, juolab kad sutartis buvo tvirtinama notariškai ir notaras atsisakytų tvirtinti sutartį, kuri prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinį skundą pateikę atsakovai pažymi, kad teismas, nepagrįstai pripažindamas juos nesąžiningais, pažeidžia asmenų, kurie laikėsi įstatymų reikalavimų, teises į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Nagrinėjamos bylos atveju, kai ir ieškovė, ir ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties šalis atsakovė NŽT yra stipresniosios šalys, kai byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog atsakovė NŽT nebuvo apgautoji šalis, turėjo žinoti ir žinojo, kad dalis iš valstybės įsigytos žemės parduodama Bendrijos nariams, vykdė pardavimus iki pat 2017 metų gegužės mėnesio, ieškinio patenkinimas pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybe, prieštarauja viešajam interesui, teisinio saugumo ir teisinio apibrėžtumo principams.

13929.11.

140Bylą nagrinėję teismai neištyrė visų aplinkybių, nenustatė visų reikšmingų faktų (CPK 176–185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, netyrė ir nevertino atsakovų argumentų jų nurodytų Sodininkų bendrijų įstatymo 15, 20, 24 straipsnių kontekste, todėl galima teigti, kad nutartis yra be motyvų, o tai sudaro absoliutaus jos negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 331 straipsnis). Toks apeliacinės instancijos teismo motyvų nebuvimas atitinka pseudoargumentacijos ir faktų konstatavimo metodus. Teismas pažeidė esminius civilinio proceso teisės į tinkamą teismo procesą bei teisės būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) principus.

14130.

142Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14330.1.

144Duomenų, kad Bendrija prieš valstybinės žemės pirkimą būtų atskleidusi NŽT aplinkybę, jog dalis įsigyto žemės sklypo bus parduota privatiems asmenims, bei pateikusi tai patvirtinančius dokumentus, nėra. Atvirkščiai, NŽT atsiliepime į ieškinį bei pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad neturėjo galimybės nustatyti, jog žemės sklypas perkamas ne Bendrijos bendriems reikalams. Kasaciniame skunde nurodyta NŽT interneto puslapyje pateikta informacija apie gyventojų priėmimą nepatvirtina šios aplinkybės. Bendrojo naudojimo valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijai sąlygą, kad sklypas reikalingas bendrojo naudojimo statiniams statyti ir (ar) rekreacijai, yra esminė. Teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jeigu jie nereikalingi nurodytiems tikslams (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalis; Taisyklių 3.2.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Bendrija tyčia suklaidino NŽT dėl jos reikmėms reikalingo žemės sklypo dydžio bei aplinkybių, yra pagrįsta.

14530.2.

146Iš skundžiamos nutarties aišku, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovų pateiktus įrodymus ir CPK 314 straipsnio nuostatų nepažeidė.

14730.3.

148Byloje nėra ginčo dėl procedūrinių ginčijamos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių, dėl to, kad sodininkų bendrijos turi teisę išsipirkti iš valstybės bendrojo naudojimo žemę (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tik sodininkų bendrijoms suteikiama teisė iš valstybės pirkti bendrojo naudojimo žemę. Ši sąlyga nustatyta, nes bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, nuosavybės teise gali priklausyti tik sodininkų bendrijoms, o ne jos nariams. Teisės aktai nenustato sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, jei jie nereikalingi ir nenaudojami nurodytiems tikslams. Ne aukciono būdu sodininkų bendrijoms parduodant tikslinės paskirties žemę, žemės naudojimo tikslas yra vienas iš privalomų valstybinės žemės perleidimo sutarties elementų. Taigi, Bendrija, lengvatine tvarka įsigijusi bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą, privalėjo visą šį sklypą naudoti bendro naudojimo reikmėms.

14930.4.

150Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui, tik konkrečiai veiklai vykdyti (sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams), ir nė vienas teisės aktas nereglamentuoja šios teritorijos naudojimo privatiems poreikiams tenkinti (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis; Aprašas). Todėl, dalį ginčo žemės sklypo pardavus fiziniams asmenims, pagrįstai nustatyta, kad sklypas naudojamas ne pagal nustatytą naudojimo būdą ir taip pažeidžiamos minėtų teisės aktų nuostatos. Pirkimo–pardavimo sutartyse, kuriomis atsakovai fiziniai asmenys įsigijo ginčo žemės sklypo dalis, yra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, iš kurios matyti, jog fizinių asmenų dalys nebus naudojamos visų Bendrijos narių reikmėms. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad, nors formaliai viso ginčo žemės sklypo naudojimo būdas nepakeistas, faktiškai ginčo žemėje suformuoti atskiri nekilnojamojo turto vienetai (kita sklypo dalis taip pat buvo suskirstyta atskirais sklypais), kuriuose vykdoma įstatyme nenustatyta veikla ir taip iš esmės paneigiama galimybė ginčo žemės sklypo dalimis naudotis visiems Bendrijos nariams.

15130.5.

152Ta aplinkybė, jog Bendrijos nariai ginčo žemės sklypo dalis pirko iš Bendrijos, o ne iš valstybės, nesudaro pagrindo spręsti dėl kitokio restitucijos būdo. Minėta, teisės aktai aiškiai nustato, kad tuo atveju, jei žemė yra bendro naudojimo, ji neskirta perpardavimui. Atsakovams fiziniams asmenims, kaip Bendrijos nariams ir jų sutuoktiniams, faktinė situacija buvo (turėjo būti) žinoma.

15330.6.

154Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo byloje yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino visus apeliacinio skundo argumentus, sudarančius faktinį ieškinio pagrindą, ir dėl jų pasisakė, nurodė, dėl kokių byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktų ir remdamasis kokiais teisiniais argumentais sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis.

15531.

156Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15731.1.

158Teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl sandorio sudarymo apgaulės būdu, Bendrijos teisės disponuoti bendru sodininkų bendrijos turtu, proceso teisės normas dėl įrodinėjimo, tinkamai, nešališkai ir objektyviai vertino įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę.

15931.2.

160Aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs asmenys neturi galimybės įsigyti valstybinės žemės, esančios sodininkų bendrijų teritorijose, už indeksuotą jos vertę ir kad Bendrija dalį žemės sklypo perleido tretiesiems asmenims, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad valstybinės žemės sklypą Bendrija, pasitelkdama apgaulę, nuosavybėn įgijo tik dėl vieno tikslo – siekdama perleisti privatiems asmenims ir iš to pasipelnyti.

16132.

162Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys L. S., V. Š. ir S. A. S. prašo jį atmesti, skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

16332.1.

164Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai detaliai pasisakė dėl CK 1.91 straipsnio taikymo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje tiek fakto, tiek teisės aspektu, išsamiai pasisakė ir motyvavo dėl NŽT, kaip kitos sandorio šalies, veiksmų. Kasacinio skundo argumentas, kad NŽT neva žinojo apie dalies Bendrijos įsigytos žemės pardavimą Bendrijos nariams, yra ne tik nepagrįstas byloje esančiais įrodomais, bet ir negali turėti teisinio reikšmingumo CK 1.91 straipsnio taikymui.

16532.2.

166Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, patvirtinančių, kad egzistavo CPK 314 straipsnyje nustatyta išlyga priimti naujus įrodymus. Skundą pateikę atsakovai, viso teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu tinkamai atstovauti profesionalaus atstovo (advokato), turėjo galimybę patys surinkti ir pateikti pirmosios instancijos teismui jiems įrodinėjimo procese reikalingus įrodymus, tačiau šia procesine teise nepasinaudojo. Todėl jų argumentas, kad įrodymai paaiškėjo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, yra atmestinas. Kita vertus, įrodymai, kurių (pagrįstai ir motyvuotai) nepriėmė apeliacinės instancijos teismas, negali turėti jokio teisinio reikšmingumo skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

16732.3.

168Taisyklės yra tik įstatymo, nustatančio teises ir jų įgyvendinimo sąlygas, įgyvendinimo tvarką numatantis teisės aktas, todėl negali išplėsti ar pakeisti įstatymo reglamentavimo. Todėl ir vertinant ginčo sandorio teisėtumą turi būti tikrinama jo atitiktis įstatymui, o ne jo įgyvendinimo procedūras reguliuojančiam teisės aktui.

16932.4.

170Kasacinį skundą pateikę atsakovai nepateikė įrodymų, kad NŽT žinojo apie ketinimą perparduoti iš valstybės įsigyjamą žemės sklypą, kita vertus, net jeigu NŽT ir būtų žinojusi apie Bendrijos ketinimus, ginčijamas sandoris vis tiek laikytinas niekiniu, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Niekinio sandorio panaikinimo poreikį šiuo atveju lemia ir viešasis interesas, todėl NŽT (ne)žinojimas negali nulemti ginčijamo sandorio vertinimo teisėtumo aspektu.

17132.5.

172Ginčo sutartyje nustačius, kad Bendrija lengvatine tvarka iš valstybės įsigijo bendrojo naudojimo žemės sklypą, visas šis sklypas privalėjo būti įregistruotas kaip bendrojo naudojimo žemės sklypas ir naudojamas bendrojo naudojimo reikmėms. Todėl įsigyto žemės sklypo dalių perleidimą tretiesiems asmenims teismai pagrįstai įvertino kaip prieštaraujantį žemės sklypo įsigijimo paskirčiai, o sandorius – kaip prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymo nuostatoms. Aiškinant šiuos sandorius ne izoliuotai, o kartu, neabejotinai galima daryti išvadą, kad sandorių (kaip ir sandorio šalių) tikslas buvo tenkinti ne visos Bendrijos ir visų jos narių, o tik atskirų Bendrijos narių interesus, faktiškai sudarant jiems galimybę lengvatinėmis sąlygomis (už 10 kartų mažesnę nei rinkos kainą) įsigyti valstybinę žemę (ko be nurodytų Bendrijos veiksmų jie faktiškai padaryti nebūtų turėję galimybės).

17332.6.

174Sodininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų nuostatos, reglamentuojančios Bendrijos turto naudojimo bei disponavimo tvarką, sprendimų, susijusių su šiuo turtu, priėmimo tvarką, negali būti įgyvendinamos pažeidžiant kitų įstatymų nustatytas imperatyviąsias nuostatas, inter alia (be kita ko), nurodančių turto naudojimo būdą. Žemės naudojimo pobūdis ir paskirtis lemia ne tik jos įsigijimo tikslą, bet ir naudojimą įsigijus; bendrojo naudojimo žemės dalies perleidimas asmeninėn atskirų bendrijos narių nuosavybėn prieštarauja tiek šios žemės naudojimo būdui, tiek paskirčiai. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad, esant sodininkų bendrijos narių sprendimui, jos nariai turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalis ta kaina, kuria ji parduodama, yra atmestini kaip prieštaraujantys imperatyviosioms žemės naudojimą reglamentuojančioms nuostatoms bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bendrija, perleidusi dalį sklypo fiziniams asmenims, prarado galimybę išsaugoti žemės naudojimo paskirties ir būdo užtikrinimą, nes nei bendrijos pirmininkas, nei visuotinis narių susirinkimas neturi įgaliojimų įpareigoti šiuos asmenis atlikti aktyvius veiksmus ir įsigytas žemės sklypo dalis naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, taip pat įpareigoti nekeisti žemės naudojimo paskirties ir būdo. Atsakovai fiziniai asmenys, tapę ginčo žemės sklypo konkrečių dalių savininkais (bendraturčiais), be kita ko, įgijo teisę inicijuoti savo dalies atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) ir savo valdomų žemės sklypų naudojimo paskirties bei būdo keitimą (Žemės įstatymo 24 straipsnis).

17532.7.

176Kasaciniame skunde neteisingai interpretuojamos žemės sklypo įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn pasekmės, t. y. suabsoliutinama sodininkų bendrijos nuosavybės teisė. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimo lengvatine tvarka sąlygas, nustatančios pareigas užtikrinti žemės naudojimą pagal paskirtį ir būdą ir yra tie imperatyvai, ribojantys disponavimą iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta žeme.

17732.8.

178Ginčijami Bendrijos veiksmai pažeidė ne tik teisės aktų reikalavimus, bet ir viešąjį interesą, nes pažeidė ir suvaržė kitų Bendrijos narių galimybes naudotis Bendrijos bendrojo naudojimo teritorija, kurios dalys buvo parduotos konkretiems Bendrijos nariams. Skunde nurodomą aplinkybę, kad perleidus sklypo dalis fiziniams asmenims, bus užtikrintas tolesnis viso sklypo naudojimas visos bendrijos poreikiams (statiniams statyti ir rekreacijai), paneigia ir sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos, kuriomis apibrėžtos konkrečios įsigyjamų dalių vietos, nurodant jų linijas tarp konkrečių koordinačių taškų, pažymėtų parengtame sklypo plane.

17932.9.

180Jokios teisinės reikšmės vertinant skundžiamus sprendimus teisės taikymo ir aiškinimo aspektu neturi ir skunde nurodoma aplinkybė, kad sklypas buvo įsigytas panaudojant Bendrijos narių įnašus ir kad tik maža ginčo sklypo dalis buvo parduota. Ginčo sandoris pripažintas niekiniu, nes buvo sudarytas pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias lengvatinį valstybinės žemės įsigijimą, suklaidinus ir apgavus NŽT, todėl aplinkybės, ar sumokėti už sklypą buvo panaudoti Bendrijos narių įnašai, nario mokestis, ar skolintos lėšos, nėra susijusios su įrodinėjimo dalyku.

18132.10.

182Vien aplinkybė, kad dalis bendrijos įsigyto žemės sklypo buvo perparduota fiziniams asmenims, savaime patvirtina, kad tokio dydžio žemės sklypas jai nebuvo reikalingas, todėl jo negalėjo įsigyti lengvatine tvarka. Kita vertus, pajamos nelaikytinos gaunamomis teisėtai, nes jos gautos perleidžiant lengvatine tvarka tikslinei paskirčiai ir naudojimo būdui įsigyto žemės sklypo dalis, kurios dėl parleidimo praranda įstatymu nustatytą naudojimo tikslo ir būdo režimą.

18332.11.

184Apie asmens ketinimus galima spręsti ir iš jo veiksmų po sandorio sudarymo. Šiuo atveju nesąžiningus atsakovų ketinimus patvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje esantis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad Bendrijai nebuvo ne tik poreikio įsigyti 8,9356 ha dydžio sklypą, bet ir tai, kad tikrasis tikslas buvo perparduoti įsigyto sklypo dalis fiziniams asmenims.

18532.12.

186Kadangi atsakovai pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad jie turėjo būti pripažinti sąžiningais įgijėjais, ir šios aplinkybės neįrodinėjo bei ji nesudarė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyko, atsakovai šiais argumentais neturi teisės remtis ir kasaciniame teisme. Pasirašydami ginčo žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartis jie negalėjo nesuprasti, kad asmeninėn nuosavybėn įsigyja bendram visų Bendrijos narių naudojimui skirto žemės sklypo dalį. Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta ir ginčo žemės sklypo rinkos kaina, todėl atsakovai negalėjo nesuprasti, kad įsigyja sklypo dalis apie dešimt kartų mažesne kaina. Paminėtina ir tai, kad atsakovai J. N. ir P. E. buvo ir Bendrijos valdybos nariai, patys tiesiogiai dalyvavę neteisėtai sudarant žemės sklypo pirkimo iš valstybės sandorį. Elgdamiesi kaip bonus pater familias (apdairus ir rūpestingas asmuo), nurodyti asmenys, abejodami dėl sudaromų sandorių, privalėjo arba pasikonsultuoti ir išsiaiškinti visas su sandoriais susijusias aplinybes bei juos reguliuojančius teisės aktus, arba tokių sandorių išvis nesudaryti. Šiuo atveju nėra jokių restitucijos išimtinumo taikymą pagrindžiančių aplinkybių, todėl teismai pagrįstai ją pritaikė.

18732.13.

188Kasaciniame skunde tik abstrakčiai teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismų yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai, tinkamai aiškintos ir taikytos materialiosios ir proceso teisės normos, sprendimai motyvuoti. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

189Teisėjų kolegija

konstatuoja:

190IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

191Dėl sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti iš valstybės mėgėjų sodo bendrojo naudojimo žemės sklypą

19233.

193Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį; bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.

19434.

195Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).

19635.

197Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

19836.

199Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą mėgėjų sodų teritoriją sudaro individualūs sodo sklypai ir bendrojo naudojimo žemė, kurią sodininkų bendrijos teisės aktų nustatyta tvarka gali nuomotis ar pirkti iš valstybės.

20037.

201Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

20238.

203Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.

20439.

205Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams.

20640.

207Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pagal šias Taisykles sodininkų bendrijos turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.1 punktas), bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (3.2.2 punktas); šie sklypai turintiems teisę juos įsigyti subjektams parduodami be aukciono (4 punktas).

20841.

209Nurodytos teisės normos, nustatančios sodininkų bendrijų teisę pirkti jų teritorijoje esantį bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, bendrijų naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

21042.

211Taigi teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Taisyklių 2 punktas). Iš esmės analogiškai sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai apibrėžti ir Žemės naudojimo būdų turinio apraše – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms.

21243.

213Nagrinėjamoje byloje ginčijama 2016 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Bendrija iš Lietuvos valstybės nusipirko 8,9356 ha žemės ūkio paskirties sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypą 147 kartus mažesne nei rinkos vertė kaina. Tačiau byloje nustatyta, kad dar prieš įsigydama šį sklypą Bendrija buvo nusprendusi dalį jo parduoti fiziniams asmenims ir netrukus po įsigijimo tai padarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į šias aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad įsigydama ginčo žemės sklypą Bendrija neturėjo poreikio ir tikslo visą jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bet turėjo tikslą dalį sklypo perparduoti fiziniams asmenims. Taigi ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryti nesant teisės aktuose nustatytos sąlygos – poreikio naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, dėl to pagrįstai bylą nagrinėjusių teismų jie buvo pripažinti negaliojančiais.

21444.

215Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, šiuo pagrindu sandorius pripažino negaliojančiais ir bylą nagrinėję teismai (žr. pirmosios instancijos teismo sprendimo 35 punktą, apeliacinės instancijos teismo nutarties 62 punktą), todėl argumentai, susiję su kito ieškinyje nurodyto ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindo – apgaulės – sąlygomis, pripažintini neturinčiais esminės reikšmės bylos procesinei baigčiai, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

216Dėl sodininkų bendrijos teisinio statuso ir teisės disponuoti mėgėjų sodo bendrojo naudojimo žeme

21745.

218CK 2.74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Minėta, kad sodininkų bendrija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Taigi sodininkų bendrija, kaip viešasis juridinis asmuo, turi specialųjį teisnumą. Bendrijos įstatų 12 punkte nustatyti tokie Bendrijos veiklos tikslai – įgyvendinti Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį.

21946.

220Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija, inter alia, 8 punkte – teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus; 15 punkte – teisė spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.

22147.

222Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ši sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencija negali būti aiškinama kaip suteikianti susirinkimui absoliučią laisvę disponuoti bendrijos bendrojo naudojimo turtu, neatsižvelgiant į bendrijos specialųjį teisnumą ir imperatyviąsias teisės aktų nuostatas.

22348.

224Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims Bendrija neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų Bendrijos narių interesams tenkinti.

22549.

226Kaip matyti iš šios nutarties 38–40 punktuose išdėstyto teisinio reglamentavimo, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys ne aukciono būdu iš valstybės turi teisę pirkti tik tuos mėgėjų sodo teritorijoje naudojamus valstybinės žemės sklypus, kurie jiems yra suteikti naudotis teisės aktų nustatyta tvarka, be to, ne didesnius kaip 0,12 ha (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis).

22750.

228Nagrinėjamos bylos atveju sudarius ginčijamus sandorius atsakovai fiziniai asmenys de facto (faktiškai) įsigijo valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengė realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo, apeidami pirmiau nurodytose imperatyviosiose teisės normose nustatytus ribojimus ir nesant jose išvardytų sąlygų.

22951.

230Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja bendrija neturi teisės.

23152.

232Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl ginčijamų sandorių, kuriais iš valstybės lengvatine tvarka įsigyto bendrojo naudojimo žemės sklypo dalys perleistos atsakovams fiziniams asmenims, pripažinimo negaliojančiais pripažintinos pagrįstomis.

233Dėl restitucijos taikymo

23453.

235Panaikinus ginčijamus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius, byloje pritaikyta restitucija ir ginčo žemės sklypas grąžintas valstybei, o iš valstybės Bendrijai priteista 4389,65 Eur, iš Bendrijos kitiems atsakovams – jų už ginčo žemės sklypo dalis sumokėtos sumos.

23654.

237Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai pripažino atsakovus nesąžiningais, be to, turėtų būtų naikinama dalis ginčijamos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (dėl 0,5644 ha), o ne visas sandoris.

23855.

239Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame procese draudžiama remtis naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

24056.

241Pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini, viena vertus, dėl to, kad pateikti tik kasaciniam teismui ir nebuvo vertinti apeliacinės instancijos teismo (CPK 347 straipsnio 2 dalis), kita vertus – kaip teisiškai nepagrįsti.

24257.

243Atsakovai (tiek Bendrija, tiek fiziniai asmenys) buvo pripažintų negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms sandorių šalys, o ne tretieji asmenys, taigi jų (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl restitucijos taikymo.

24458.

245Valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodų teritorijose pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų, pirkėjo lėšomis parengus parduodamo valstybinės žemės sklypo planą, suprojektuotą pagal sodo suplanavimo projektą (Taisyklių 27.3 punktas). Nesant parengto konkrečios Bendrijos bendrajam naudojimui reikalingos sklypo dalies plano, nėra galimybės spręsti ir restitucijos taikymo daliai sklypo.

246Dėl procesinės bylos baigties

24759.

248Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24960.

250Kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

251Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

25261.

253Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

25462.

255Trečiasis asmuo L. S. turėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant atsiliepimą į kasacinį skundą. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 7 ir 8.14 punktus, trečiajam asmeniui priteistina 1575,39 Eur lygiomis dalimis iš visų kasacinį skundą teikusių atsakovų.

25663.

257Kasacinis teismas patyrė 51,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš visų skundą pateikusių atsakovų.

258Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

259Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

260Priteisti L. S. (duomenys neskelbtini) iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k. 191518644), A. J. (duomenys neskelbtini), A. J. (duomenys neskelbtini), E. N. (duomenys neskelbtini), M. N. (duomenys neskelbtini), P. E. (duomenys neskelbtini), A. E. (duomenys neskelbtini), J. N. (duomenys neskelbtini), G. N. (duomenys neskelbtini), A. Ž.-B. (duomenys neskelbtini), E. B. (duomenys neskelbtini) po 143,23 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris Eur 23 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

261Priteisti valstybei iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k. 191518644), A. J. (duomenys neskelbtini), A. J. (duomenys neskelbtini), E. N. (duomenys neskelbtini), M. N. (duomenys neskelbtini), P. E. (duomenys neskelbtini), A. E. (duomenys neskelbtini), J. N. (duomenys neskelbtini), G. N. (duomenys neskelbtini), A. Ž.-B. (duomenys neskelbtini), E. B. (duomenys neskelbtini) po 4,71 Eur (keturis Eur 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

262Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė:... 9. 2.1.... 10. pripažinti negaliojančiais:... 11. 2.1.1.... 12. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir... 13. 2.1.2.... 14. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr.... 15. 2.2.... 16. pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento:... 17. 2.2.1.... 18. 2016 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2841,... 19. 2.2.2.... 20. 2016 m. gegužės 30 d. susitarimą, kuriuo pakeistas sutarties Nr. 2841 3... 21. 2.2.3.... 22. 2016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria... 23. 2.2.4.... 24. 2016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria... 25. 2.2.5.... 26. 2016 m. birželio 15 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria... 27. 2.2.6.... 28. 2016 m. birželio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria... 29. 2.2.7.... 30. 2016 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria... 31. 2.2.8.... 32. 2016 m. rugsėjo 26 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria... 33. 2.3.... 34. taikyti restituciją:... 35. 2.3.1.... 36. grąžinti iš atsakovės Bendrijos 8,3712 ha ginčo žemės sklypo Lietuvos... 37. 2.3.2.... 38. grąžinti iš atsakovų E. N., M. N., P. E., A. E., A. J., A. J., E. B., A.... 39. 2.3.3.... 40. priteisti iš Lietuvos valstybės atsakovei Bendrijai 4389,65 Eur, sumokėtus... 41. 2.3.4.... 42. priteisti iš atsakovės Bendrijos kitiems atsakovams už ginčo žemės sklypo... 43. 3.... 44. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2016 m. spalio 28 d.... 45. 4.... 46. Pripažinus ginčijamus aktus ir sandorius negaliojančiais, taikytina... 47. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 48. 5.... 49. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino.... 50. 6.... 51. Teismas nustatė, kad:... 52. 6.1.... 53. Bendrijai kolektyvinei sodininkystei yra paskirtas 120,3 ha žemės sklypas;... 54. 6.2.... 55. 2011 m. gegužės 14 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo... 56. 6.3.... 57. 2013 m. gegužės 12 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime buvo... 58. 6.4.... 59. 2015 m. birželio 20 d. pakartotiniame Bendrijos narių susirinkime nuspręsta,... 60. 6.5.... 61. 2016 m. sausio 19 d. Bendrija NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą... 62. 6.6.... 63. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja 2016 m. sausio 12 d. įsakymu patvirtino... 64. 6.7.... 65. 2016 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Bendrija... 66. 6.8.... 67. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėja 2016 m. gegužės 20 d. įsakymu... 68. 6.9.... 69. ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė – 646 320 Eur;... 70. 6.10.... 71. Bendrijos valdyba 2016 m. gegužės 17 d., esant balsų daugumai, nusprendė... 72. 7.... 73. Teismo vertinimu, lėšų atsiskaityti už nuomą ir kitas paslaugas trūkumas... 74. 8.... 75. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju,... 76. 9.... 77. Teismo vertinimu, atsakovai įrodinėja, kad dienraštis, iš kurio... 78. 10.... 79. Bendrija su UAB „Ecoage“ 2016 m. sausio 26 d. sudarė Projektavimo darbų... 80. 11.... 81. Antstolio D. Š. 2017 m. sausio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo... 82. 12.... 83. Teismas sutiko su argumentu, kad jei sodininkų bendrijos įsigyto bendrojo... 84. 13.... 85. Fiziniai asmenys ir Bendrija valdo didesnį kaip 0,12 ha žemės sklypą, kai... 86. 14.... 87. Teismas sprendė, kad, pardavus žemę fiziniams asmenims, buvo pasinaudota... 88. 15.... 89. Teismas taikė restituciją pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas.... 90. 16.... 91. Bendrija neatskleidė visų esminių sandorio aplinkybių, todėl visos... 92. 17.... 93. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 94. 18.... 95. Teisėjų kolegija nepriėmė atsakovų teiktų naujų įrodymų, nustačiusi,... 96. 19.... 97. Byloje nėra ginčo, kad pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1... 98. 20.... 99. Tai, kad jau ginčo žemės sklypo įsigijimo iš valstybės metu Bendrija... 100. 21.... 101. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendė, kad Bendrijos siekis... 102. 22.... 103. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės ginčijami NŽT Vilniaus... 104. 23.... 105. Teisėjų kolegija pripažino, kad sodininkų bendrijoms, perkančioms iš... 106. 24.... 107. Žemės reformos įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis... 108. 25.... 109. Valstybine žeme gali būti disponuojama tik pagal imperatyviąsias teisės... 110. 26.... 111. Nors apeliacinį skundą pateikę atsakovai tvirtina, kad ginčo žemės sklypo... 112. 27.... 113. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo įsigijimas buvo... 114. 28.... 115. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios... 116. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 117. 29.... 118. Kasaciniu skundu atsakovai sodininkų bendrija „Žaluma“, J. N., G. N., E.... 119. 29.1.... 120. Teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias... 121. 29.2.... 122. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 314 straipsnį,... 123. 29.3.... 124. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas... 125. 29.4.... 126. Teismai nepagrįstai nevertino privačios žemės pardavimo, nuosavybės teise... 127. 29.5.... 128. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Sodininkų bendrijos įstatymo 3... 129. 29.6.... 130. Teismai vien ginčo žemės sklypo dalies pardavimo faktą atsakovams Bendrijos... 131. 29.7.... 132. Sodininkų bendrija, būdama pelno nesiekiantis juridinis asmuo, gali turėti... 133. 29.8.... 134. Teismų išvada, kad NŽT veiksmus riboja teisės aktai, kuriais yra... 135. 29.9.... 136. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė,... 137. 29.10.... 138. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai silpnesniajai sandorio šaliai... 139. 29.11.... 140. Bylą nagrinėję teismai neištyrė visų aplinkybių, nenustatė visų... 141. 30.... 142. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, skundžiamą... 143. 30.1.... 144. Duomenų, kad Bendrija prieš valstybinės žemės pirkimą būtų atskleidusi... 145. 30.2.... 146. Iš skundžiamos nutarties aišku, kad apeliacinės instancijos teismas... 147. 30.3.... 148. Byloje nėra ginčo dėl procedūrinių ginčijamos valstybinės žemės... 149. 30.4.... 150. Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo... 151. 30.5.... 152. Ta aplinkybė, jog Bendrijos nariai ginčo žemės sklypo dalis pirko iš... 153. 30.6.... 154. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimą... 155. 31.... 156. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 157. 31.1.... 158. Teismai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl sandorio... 159. 31.2.... 160. Aplinkybė, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą privatūs... 161. 32.... 162. Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys L. S., V. Š. ir S. A. S.... 163. 32.1.... 164. Kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai detaliai... 165. 32.2.... 166. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, patvirtinančių, kad egzistavo CPK... 167. 32.3.... 168. Taisyklės yra tik įstatymo, nustatančio teises ir jų įgyvendinimo... 169. 32.4.... 170. Kasacinį skundą pateikę atsakovai nepateikė įrodymų, kad NŽT žinojo... 171. 32.5.... 172. Ginčo sutartyje nustačius, kad Bendrija lengvatine tvarka iš valstybės... 173. 32.6.... 174. Sodininkų bendrijų įstatymo ir Bendrijos įstatų nuostatos,... 175. 32.7.... 176. Kasaciniame skunde neteisingai interpretuojamos žemės sklypo įsigijimo... 177. 32.8.... 178. Ginčijami Bendrijos veiksmai pažeidė ne tik teisės aktų reikalavimus, bet... 179. 32.9.... 180. Jokios teisinės reikšmės vertinant skundžiamus sprendimus teisės taikymo... 181. 32.10.... 182. Vien aplinkybė, kad dalis bendrijos įsigyto žemės sklypo buvo perparduota... 183. 32.11.... 184. Apie asmens ketinimus galima spręsti ir iš jo veiksmų po sandorio sudarymo.... 185. 32.12.... 186. Kadangi atsakovai pirmosios instancijos teisme nesirėmė argumentu, kad jie... 187. 32.13.... 188. Kasaciniame skunde tik abstrakčiai teigiama, kad bylą nagrinėję teismai... 189. Teisėjų kolegija... 190. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 191. Dėl sodininkų bendrijos teisės lengvatine tvarka įsigyti iš valstybės... 192. 33.... 193. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija... 194. 34.... 195. Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, mėgėjų... 196. 35.... 197. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo... 198. 36.... 199. Taigi pagal aptartą teisinį reglamentavimą mėgėjų sodų teritoriją... 200. 37.... 201. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis... 202. 38.... 203. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų... 204. 39.... 205. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės... 206. 40.... 207. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje... 208. 41.... 209. Nurodytos teisės normos, nustatančios sodininkų bendrijų teisę pirkti jų... 210. 42.... 211. Taigi teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų... 212. 43.... 213. Nagrinėjamoje byloje ginčijama 2016 m. kovo 24 d. valstybinės žemės... 214. 44.... 215. Pažymėtina, kad ieškinio reikalavimai buvo grindžiami ir valstybinės... 216. Dėl sodininkų bendrijos teisinio statuso ir teisės disponuoti mėgėjų sodo... 217. 45.... 218. CK 2.74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys turi... 219. 46.... 220. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrijos... 221. 47.... 222. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde,... 223. 48.... 224. Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo... 225. 49.... 226. Kaip matyti iš šios nutarties 38–40 punktuose išdėstyto teisinio... 227. 50.... 228. Nagrinėjamos bylos atveju sudarius ginčijamus sandorius atsakovai fiziniai... 229. 51.... 230. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 231. 52.... 232. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjusių teismų išvados dėl ginčijamų... 233. Dėl restitucijos taikymo... 234. 53.... 235. Panaikinus ginčijamus administracinius aktus ir pripažinus negaliojančiais... 236. 54.... 237. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nepagrįstai pripažino atsakovus... 238. 55.... 239. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis.... 240. 56.... 241. Pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini, viena vertus, dėl to,... 242. 57.... 243. Atsakovai (tiek Bendrija, tiek fiziniai asmenys) buvo pripažintų... 244. 58.... 245. Valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodų teritorijose pirkimo–pardavimo... 246. Dėl procesinės bylos baigties... 247. 59.... 248. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 249. 60.... 250. Kiti ieškovės kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau... 251. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 252. 61.... 253. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 254. 62.... 255. Trečiasis asmuo L. S. turėjo 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai surašant... 256. 63.... 257. Kasacinis teismas patyrė 51,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 258. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 259. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartį palikti... 260. Priteisti L. S. (duomenys neskelbtini) iš sodininkų bendrijos „Žaluma“... 261. Priteisti valstybei iš sodininkų bendrijos „Žaluma“ (j. a. k.... 262. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...