Byla 1-331-817/2012

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Uldukiui, kaltinamajam E. G., gynėjai advokatei R. V. Šalaviejūtei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. Ž., N. G., E. U., A. U., vertėjai Natalijai Reut, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi, baudžiamąją bylą, kurioje

2E. G., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), gyvenantis ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

31. 2010-04-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams;

42. 2010-09-27 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 63 str. 1 d. 3 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda ir laisvės apribojimu 1 metams;

53. 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. laisvės atėmimu 1 metams ir 8 MGL (1040 Lt) bauda;

64. 2011-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 63 str. 1 d., 9 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ir 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

75. 2011-11-30 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 8 MGL (1040 Lt) bauda;

86. 2012-03-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str., paskirtą bausmę subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-30 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmė ir 8 MGL (1040 Lt) bauda, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

9kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

10Kaltinamasis E. G. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent kad:

11jis 2011 metų kovo mėnesio viduryje, turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, veikdamas pagal iš anksto savo parengtą nusikalstamos veikos planą, paskleidė informaciją apie tai, jog įdarbina asmenis užsienyje, 2011 metų kovo mėnesio pradžioje nukentėjusiajai E. U. pagal šią informaciją susisiekus su juo telefono numeriu ( - ), jis, būdamas nenustatytoje vietoje, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie esamą darbą užsienyje, bei iš anksto žinodamas, kad jokio darbo užsienyje nesuteiks, pažadėjo įdarbinti E. U. bei A. U. Didžiojoje Britanijoje traškučių fabrike, po ko 2011-03-15 prie prekybos centro „Mada”, esančio Viršuliškių g. 40, Vilniuje, susitikimo metu patvirtinęs melagingą informaciją apie įdarbinimą užsienyje E. U. ir jos vyrui A. U. bei šiuo tikslu sudaręs žodinį susitarimą su E. U. ir A. U., o pastariesiems patikėjus apgaule, jis paėmė iš E. U. 200 Lt avansą tam, kad pradėtų gyvenamosios vietos ir darbo paiešką užsienyje, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 metų kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie prekybos centro „Norfa Kometa”, esančio L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, iš E. U. paėmė 600 Lt apmokėti tariamai surastos gyvenamosios vietos nuomos paslaugas, tačiau E. U. ir A. U. įdarbinti ir apgyvendinti Didžiojoje Britanijoje nebuvo, paimtas avansas negrąžintas, ir tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą, E. U. priklausantį 800 Lt vertės turtą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

12Jis 2011 metų kovo mėnesio viduryje, turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, veikdamas pagal iš anksto savo parengtą nusikalstamos veikos planą paskleidė informaciją apie tai, jog įdarbina asmenis užsienyje, 2011 metų kovo mėnesio pradžioje nukentėjusiajai N. G. pagal šią informaciją susisiekus su juo telefono numeriu ( - ), jis, būdamas nenustatytoje vietoje, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie esamą darbą užsienyje, bei iš anksto žinodamas, kad jokio darbo užsienyje nesuteiks, pažadėjo įdarbinti N. G. Didžiojoje Britanijoje traškučių fabrike, po ko 2011 metų kovo mėnesio pradžioje, prie prekybos centro „Mada”, esančio Viršuliškių g. 40, Vilniuje, susitikimo metu patvirtinęs melagingą informaciją apie įdarbinimą užsienyje N. G. bei šiuo tikslu sudaręs žodinį susitarimą su N. G., o pastarajai patikėjus apgaule, jis paėmė iš N. G. 200 Lt avansą tam, kad pradėtų gyvenamosios vietos ir darbo paiešką užsienyje, o po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 metų kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie prekybos centro „Norfa Kometa”, esančio L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, iš N. G. paėmė 600 Lt apmokėti tariamai surastos gyvenamosios vietos nuomos paslaugas, tačiau N. G. įdarbinta ir apgyvendinta Didžiojoje Britanijoje nebuvo, paimtas avansas negrąžintas, ir tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą, N. G. priklausantį 800 Lt vertės turtą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

13Jis 2011 metų kovo mėnesio viduryje, turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, veikdamas pagal iš anksto savo parengtą nusikalstamos veikos planą, paskleidė informaciją apie tai, jog įdarbina asmenis užsienyje, 2011 metų kovo mėnesio pradžioje nukentėjusiajai N. G. pagal šią informaciją susisiekus su juo telefono numeriu ( - ), jis, būdamas nenustatytoje vietoje, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją apie esamą darbą užsienyje, bei iš anksto žinodamas, kad jokio darbo užsienyje nesuteiks, pažadėjo įdarbinti N. G. Didžiojoje Britanijoje traškučių fabrike, o N. G. perdavė E. G. jai pateiktą melagingą informaciją R. Ž., po ko 2011 metų kovo mėnesio pradžioje, prie prekybos centro „Norfa Kometa”, esančio L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, susitikimo metu patvirtinęs melagingą informaciją apie įdarbinimą užsienyje R. Ž. bei šiuo tikslu sudaręs žodinį susitarimą su R. Ž., o pastarajam patikėjus apgaule, jis paėmė iš R. Ž. 400 Lt avansą už tariamai surastos gyvenamosios vietos nuomos paslaugas, tačiau R. Ž. įdarbintas ir apgyvendintas Didžiojoje Britanijoje nebuvo, paimtas avansas negrąžintas, ir tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą R. Ž. priklausantį 400 Lt vertės turtą, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

14Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesio viduryje jam paskambino moteris, vardu G. ir pasiūlė susitikti prie prekybos centro „Mada” Vilniuje. Kaltinamasis nurodė, kad į susitikimo vietą atvyko moterys ir vyras, iš kurių jis tą dieną paėmė 200 Lt užstatą. Kaltinamojo teigimu, jis po po kelių dienų paskambino minėtiems asmenims ir pasakė, kad rado autobusiuką, kuris nuveš juos į Jungtinę Karalystę, o pastariesiems pasakius, kad yra dar vienas norintis vykti žmogus, jis pasiūlė susitikti prie prekybos centro “Norfa” Karoliniškių mikrorajone. Kaltinamasis paaiškino, kad į susitikimą atėjo visi keturi asmenys, kuriems jis davė mikroautobusiuko vairuotojo koordinates, gyvenamosios vietos adresą ir paėmė likusius pinigus už gyvenamąją vietą, o žmonės paskui patys susiskambino su vairuotoju ir po kelių dienų išvyko. Kaltinamasis teigė, kad su mikroautobuso vairuotoju nukentėjusieji turėjo atsiskaityti patys, vienam asmeniui kelionė kainavo 350 Lt. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiesiems išvykus, jis pamatė, kad ne viskas iki galo išeina, todėl asmenims esant kelte, jis jiems davė naujas koordinates, kad važiuotų į naują vietą, kur laikinai bus kitas darbas, kol jis galės susisiekti su žmonėmis, kurie jį patį apgavo. Kaltinamasis paaiškino, kad nors jis nurodė naują vietą, nukentėjusieji to adreso nedavė mikroautobuso vairuotojui ir nuvažiavo pagal seną adresą, kurį jis buvo davęs iš pat pradžių Vilniuje. Kaltinamojo teigimu, kilus problemai dėl žmonių pervežimo į naują vietą, jis sutarė su žmogumi, kad šis paimtų nukentėjusiuosius iš Piterbore (Peterborough), ir nukentėjusieji buvo pervežti į naują vietą, tačiau jiems kitas darbas netiko ir žmonės grįžo atgal. Kaltinamasis paaiškino, kad jis darbą buvo suradęs Keteringe (Kettering), Morisono traškučių fabrike (moterims traškučių fabrike, o vyrams – vienam vairuotoju, kitam statybose), ten pat buvo suradęs darbą ir mikroautobuso vairuotojui, kuriam būtų reikėję vežioti žmones iš darbo ir į darbą, tačiau ten buvę žmonės pakeitė koordinates, nustojo su juo bendrauti. Kaltinamojo teigimu, jis nukentėjusiųjų nepaliko likimo valiai, jis surado jiems kitą darbą, juos pasitiko kitas žmogus, kuris juos ir paėmė. Kaltinamasis nurodė, kad išvykstant iš Lietuvos, jis nukentėjusiesiems sakė, kad jie gaus vidutinį Anglijoje atlyginimą, t.y. 250 svarų per savaitę, o laikinai surastame kitame darbe, kaip jam sakė šeimininkas, jie būtų gavę po 200 svarų per savaitę, priklausomai nuo to, kiek būtų išdalinę skrajučių. Atsakydamas į papildomus klausimus, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad jis iš E. U. paėmė 200 Lt avansą, o vėliau dar 200 Lt, ir iš kiekvieno kito žmogaus po 400 Lt, nurodė, kad pinigų negrąžino, nes tuo metu nebuvo galimybių, o vėliau jis buvo sulaikytas, nors planavo iš pirmo atlyginimo grąžinti pinigus. Kaltinamasis pripažino, kad jis siūlė žmonėms darbą, paėmė iš jų pinigus, jis įmonės Lietuvoje neturėjo ir buvo tik tarpininkas tarp žmonių, kuriems siūlė darbą ir tų asmenų, su kuriais bendravo Anglijoje. Kaltinamasis nurodė, kad tų asmenų, su kuriais bendravo Anglijoje, jis jokių duomenų nurodyti negali, nes jis yra sulaikytas, visi duomenys, telefonai buvo surašyti užrašų knygutėje, o dabar jis tų duomenų nebeturi. Kaltinamasis paaiškino, kad žmonės sužinojo, kad negaus pažadėto darbo, tada, kai nuvyko į vietą, kai juos pasitiko jau kitas žmogus, nurodė, kad žmonės nuvyko ne į tą vietą, kur, kaip jis buvo pažadėjęs, jie turėjo dirbti, kadangi už įdarbinimą atsakingas vietoje gyvenantis žmogus nebekėlė ragelio. Kaltinamojo teigimu, jis tuo metu buvo Lietuvoje ir negalėjo viską metęs vykti ieškoti, kur tie žmonės dingę, tačiau nukentėjusieji nebuvo palikti likimo valiai, jiems buvo laikinai surasta kita gyvenamoji vieta ir darbas. Kaltinamasis paaiškino, kad jokių sutarčių jis dėl asmenų įdarbinimo neturėjo, nurodė, kad civilinius ieškinius pripažįsta tik dėl tų pinigų, kuriuos pats asmeniškai paėmė iš žmonių. Kaltinamasis, atsakydamas į gynėjos klausimus, papildomai paaiškino, kad tyrimo metu nebuvo apklausti tie asmenys, kurie turėjo nukentėjusiuosius pasitikti ir kurie pasitiko, šiuo metu jis pavardžių nebeprisimena, nes praėjo nemažai laiko, tyrimo metu užrašų knygutė, telefonas buvo namie, o po sulaikymo jis nebežino, kad yra jo namuose. Kaltinamasis pripažino, kad jis nelegaliai siūlė įdarbinimo paslaugas Anglijoje, tačiau nurodė, kad nukentėjusieji nebuvo palikti likimo valiai, jie buvo įdarbinti, jiems buvo pasiūlytas darbas, buvo sutarta dėl laikinos gyvenamosios vietos, juos pasitiko kitas žmogus, kuris iš to mikroautobusiuko, kuriuo jie važiavo, padėjo jiems persikrauti daiktus į kitą mikroautobusiuką, jis buvo pasakęs, kad blogiausiu atveju juos dviejų savaičių laikotarpyje pasitiks jo brolis, kad jie bus paimti Nortamptone (Northampton), kur gyvena jo šeima. Kaltinamasis nurodė, kad jis negrasino nukentėjusiesiems, gal tik kiek pakeltu tonu pasakė, kad šie liktų laikinai dirbti naujoje vietoje, jis visą naktį sėdėjo prie kompiuterio, ieškojo žmonių, kad nukentėjusiuosius laikinai paimtų, ieškojo, kur apgyvendinti, kad netektų stovėti gatvėje. Kaltinamojo teigimu, jis surado kitus žmones, kurie pasirūpino nukentėjusiaisiais, nors pastarieji galėjo išvengti išlaidų, jei iš karto būtų nuvažiavę nauju adresu, kurį jis davė jiems dar būnant kelte. Kaltinamasis nurodė, kad jo ir nukentėjusiųjų žodinis susitarimas buvo įvykdytas, nes kitas darbas buvo pasiūlytas tik laikinai. Kaltinamojo teigimu, jis iš nukentėjusiųjų paimtus pinigus persiuntė į Angliją, per West Union, kvitus tyrimo metu buvo atnešęs tyrėjai, bet tyrėja kvitų prie bylos neprijungė, o kur kvitai yra dabar, jis nežino. Kaltinamasis paaiškino, kad jo parodymai nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu keičiasi, kadangi jam buvo daromas spaudimas, jis sakydavo viena, o parašydavo kita, atneštų kvitų tyrėja neprijungė prie bylos. Kaltinamasis paaiškino, kad po įvykio jis su nukentėjusiaisiais nebendravo, nes neturėjo galimybės grąžinti pinigų, o tuščiais pažadais svaidytis nenorėjo.

15Kaltinamasis E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesį jis buvo prie „Forum palace”, Vilniuje, kur jam bendraujant su pažįstamais prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kiek pamena vardu A., su kuriuo pradėjo bendrauti. A. prie jo priėjo, nes išgirdo pokalbį, kad jis įdarbina žmones Anglijoje. Po pokalbio jis A.i davė savo telefono numerį, nes A. minėjo, kad turi pažįstamą, kuri nori vykti dirbti į užsienį. Tuo metu jis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( - ). 2011 metų kovo mėnesio viduryje jam paskambino moteris, kuri pasakė, kad susidomėjo darbu Anglijoje ir pasiūlė susitikti prie prekybos centro „Mada”. Sutartą dieną jis atvažiavo į sutartą vietą, prie prekybos centro „Mada”. Ten buvusių žmonių vardų neprisimena, žino, kad viena moteris ir vyras buvo šeima, o kita moteris buvo viena. Jis jiems paaiškino, kad moterys galės dirbti fabrike, bet kokiame neprisimena, o vyras - vairuotoju. Taip pat jis paaiškino, kad iš pirmo atlyginimo kiekvienas turės jam atsiųsti po 100 svarų, kaip atlygį už įdarbinimą. Žmonės norėjo išvykti kuo greičiau. Moteris, kuri buvo viena, net neturėjo pinigų, iš ko sumokėti avansą, o vyras su savimi taip pat neturėjo pinigų, nes nuėjo ieškoti bankomato. Kiek atsimena, jis nuo visų trijų asmenų paėmė 200 Lt avansą. Jis žmonėms pasakė, kad pradės ieškoti gyvenamosios vietos Anglijoje, mikroautobuso, kuriuo jie išvyks iš Lietuvos. Žmonės jam užrašė savo vardus ir pavardes, kurie buvo reikalingi nupirkti vardinius bilietus keltui iš Prancūzijos į Angliją. Jis internete rado vairuotojo, kuris skelbėsi, kad mikroautobusu veža žmonės į Angliją, telefoną. Telefono numerio ir vairuotojo vardo neprisimena. Tiksliai neatsimena, ar kalbėjo su vairuotoju, ar su jo darbdaviu. Jis rezervavo vietas mikroautobuse ir vairuotojui davė vienos iš moterų telefono numerį, kad vairuotojas galėtų tiesiogiai jiems pasiskambinti, jei reikėtų. Vairuotojas jam pasakė konkrečią datą ir vietą Vilniuje, iš kur jis žmones veš į Angliją. Kai turėjo visus reikalingus duomenis, jis paskambino moteriai, su kuria ir kitais buvo susitikęs prie prekybos centro “Mada”, pasakė, kad viskas paruošta, kad galima susitikti viską aptarti, sumokėti jam paskutinius pinigus. Moteris jam pasiūlė susitikti prie prekybos centro „Norfa Kometa”, Karoliniškių mikrorajone. Kartu su jam jau matytomis dviem moterimis ir vyriškiu atėjo dar vienas vyras, kuris taip pat norėjo vykti dirbti į Angliją. Jis žmonėms padavė lapelį, ant kurio buvo užrašytas jų gyvenamosios vietos adresas Anglijoje, taip pat padavė mikroautobuso vairuotojo telefono numerį. Naujai atėjęs vyriškis norėjo dirbti Anglijoje statybose, vyriškis jam sumokėjo 400 Lt. Moters ir vyro pora jam sumokėjo 600 Lt, nes jis paskaičiavo tai, kad jie jau buvo sumokėję 200 Lt avansą. Antra moteris jam sumokėjo 400 Lt. Vieno žmogaus vykimas kainavo po 400 Lt. Su mikroautobuso vairuotoju žmonės turėjo atsiskaityti patys vietoje, vienam asmeniui, atrodo, kaina buvo 350 Lt. Jis pats nedalyvavo, kai žmonės mikroautobusu išvažiavo iš Vilniaus. Praėjus keletui dienų po jų išvažiavimo, jam į telefoną paskambino moteris, su kuria jis dažniausiai ir prieš tai bendravo, kuri jam pasakė, kad jų gyvenimo sąlygos yra baisios, kad dirba jie visai ne fabrike. Moteris reikalavo pakeisti jiems gyvenamąją vietą, darbą. Dar iš pradžių tie žmonės nuvažiavo ne į tą Anglijos miestą, kurį jis buvo užrašęs ant lapelio, todėl jis susitarė su kažkokiu žmogumi, kurio vardo dabar jau neprisimena, žinojo tik telefono numerį, kad tas žmogus nuvežtų visus į kitą vietą. Po to jam ta pati moteris paskambino jau grįžusi į Lietuvą, jis bandė su ja tartis, kad sugrąžins pinigus. Jam atrodo, kad A., kuris jo telefono numerį perdavė tiems žmonėms, jam neskambino tuo metu, kai žmonės jau buvo Anglijoje. Jokio asmens vardu N., kuris gyventų Anglijoje, jis nepažįsta. Tiems jo apgautiems žmonėms jis negalėjo grąžinti pinigų, kuriuos buvo iš jų paėmęs, nes pinigus jau buvo išleidęs savo reikmėms. Jis pats buvo išvykęs į Angliją, ten gyvena jo tėvai, pusbroliai, todėl žinojo, kaip ten galima nuvykti. Realiai jis pats jokios galimybės įdarbinti žmones Anglijoje neturėjo, o nusikaltimą padarė, nes jam atrodė, kad jo nesulaikys ir neišsiaiškins, kad nusikaltimą padarė jis, be to jam reikėjo pinigų. Nusikaltimą padarė vienas, o M. U. kaip tariamą savo bendrininką paminėjo visiškai atsitiktinai, negalvodamas. Jis tų žmonių, iš kurių paėmė pinigus už tariamą išvažiavimą dirbti į Angliją, vardų ir pavardžių neprisimena, bet gali būti, kad tai asmenys, kurie yra nurodyti pranešime apie įtarimą, nes jo nurodytose vietose, kur jis paėmė pinigus per du kartus, jis buvo susitikęs tik su šiais žmonėmis. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (t 1, b.l. 86-87).

16Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. U. paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesio viduryje jai paskambino draugė N. G., kuri pasakė, kad jos pažįstamas siūlo darbą Anglijoje ir pasiūlė kartu važiuoti į Angliją dirbti traškučių fabrike bei pasakė, kad vyrams yra vairuotojo ar statybininko darbas. Nukentėjusioji nurodė, kad apie draugės pasiūlymą papasakojo vyrui A. U. ir jie abu nusprendė išvykti dirbti į Angliją, nes Lietuvoje neturėjo darbo. Nukentėjusioji paaiškino, kad kitą dieną ji, jos vyras ir N. G. susitiko su E. G. prie prekybos centro „Mada”, kur E. G. jiems paaiškino, kad moterims bus darbas traškučių fabrike, o jos vyras galės dirbti vairuotoju. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis jiems paaiškino, kad Anglijoje moterys uždirbs po 250 svarų per savaitę, o vyras apie 300 svarų bei pasakė, kad jam reikia 200 Lt užstato, kad jis pradėtų gyvenamosios vietos paieškas. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos vyras bankomate išsiėmė pinigų ir kaltinamajam sumokėjo 200 Lt, o kaltinamasis pasakė, kad jis paskambins, kai suras darbą ir gyvenamąją vietą. Nukentėjusioji nurodė, kad po 2 – 3 dienų E. G. pranešė, kad darbas surastas, kad reikia susitikti ir jie visi (ji, jos vyras, N. G. ir dar vienas jų draugas - R. Ž.) susitiko su E. G. prie prekybos centro „Norfa”, esančio L.Asanavičiūtės gatvėje. Nukentėjusiosios teigimu, E. G. jiems paaiškino, kad moterys dirbs traškučių fabrike, o vyrai vairuotojais Norwichh‘ e, Norfolke bei paprašė apmokėti gyvenamosios vietos nuomos paslaugas, t.y. jai ir vyrui kartu sumokėti 600 Lt, o N. G. ir R. Ž. kaltinamajam sumokėjo po 400 Lt už gyvenamąją vietą Anglijoje. Nukentėjusioji paaiškino, kad vėliau jai paskambinęs kaltinamasis pasakė, kad 2011-03-25 18 val. jiems su daiktais reikia būti Vilniuje, prie prekybos centro „Rimi”, Medeinos gatvėje, kur nurodytą dieną jų ten laukė baltas Mercedes Benz mikroautobusas, kurio vairuotojui kiekvienas už kelionę sumokėjo po 350 Lt. Nukentėjusioji paaiškino, kad Prancūzijoje keliantis keltu, E. G. atsiuntė tikslų adresą, kur reikia važiuoti, bet nuvažiavus į Norwichh‘ą paaiškėjo, kad tokio adreso tame mieste nėra, o susiskambinus su kaltinamuoju, pastarasis pasakė, kad reikia nuvažiuoti į kitą miestą, kad ten juos pasitiks darbdavys. Nukentėjusioji nurodė, kad, nuvažiavus nurodytu adresu, juos pasitiko vyras su žmona, vyras prisistatė N., iš kurio jie sužinojo, kad darbo traškučių fabrike nebus, kad niekas jam už juos nesumokėjo, kad jiems patiems teks sumokėti už tai, kad jis jų atvažiavo ir už gyvenamąjį plotą. Nukentėjusiosios teigimu, minėtas vyras jiems taip pat pasakė, kad gali pasiūlyti darbą dalinti lankstinukus, ir jie, neturėdami kitos išeities, išvažiavo su N.. Nukentėjusioji paaiškino, kad vėliau jie skambino E. G., tačiau pastarasis nieko kito pasiūlyti negalėjo, todėl jie vieną naktį pernakvojo pas N. bute, o kitą dieną susiskambinę su autobusiuko, kuris atvežė juos į Angliją, vairuotoju, kartu su juo sugrįžo atgal į Lietuvą. Atsakydama į papildomus klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad N. jiems paaiškino, jog E. G. su juo susisiekė internetu ir paprašė jiems duoti nors kokio darbo, taip pat nukentėjusioji nurodė, kad kelte iš kaltinamojo jie sužinojo, kad keičiasi gyvenamoji vieta, o dėl darbo nieko nebuvo pasakyta ir tik atvykę į vietą, sužinojo, kad darbo traškučių fabrike nebus. Nukentėjusioji paaiškino, kad, jei ji Lietuvoje būtų žinojusi, kad bus darbas su lankstinukais, ji nebūtų važiavusi, nes už lankstinukų nešiojimą siūlė tik 10 svarų per savaitę, priklausomai nuo to, kiek bus išnešiota lakstinukų. Nukentėjusioji nurodė, kad ji reiškia 800 Lt ieškinį, kurį sudaro už ją ir vyrą sumokėti pinigai už gyvenamąją vietą Anglijoje.

17Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. U. paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, jos draugė N. G. pasiūlė kartu važiuoti į Angliją dirbti traškučių fabrike už 280 svarų per savaitę. Taip pat draugė pasakė, kad vyrams yra vairuotojo ar statybininko darbas. Apie draugės pasiūlymą ji papasakojo savo vyrui A. U. ir jie nusprendė išvykti į Angliją kartu. N. G. jai pranešė, kad vyras, vardu E. G., tarpininkauja įdarbinant Anglijoje ir davė jo telefoną Nr. ( - ). Kitą dieną ji, jos vyras A. U., N. G. susitiko su E. G. prie prekybos centro “Mada”, adresu Viršuliškių g. 40. Už paslaugas E. G. prašė po 100 svarų iš pirmo atlyginimo. Taip pat jis žadėjo parūpinti gyvenamąją vietą ir pasakė, kad tai jiems dar papildomai kainuos po 400 Lt, E. G. pasakė, kad jam reikia 200 Lt užstato, kad jis pradėtų gyvenamosios vietos ir darbo paieškas. Ji sumokėjo 200 Lt. E. G. pranešė, kad po 5 dienų jis paskambins, kai suras jiems darbą ir gyvenamąją vietą. Po 2 ar 3 dienų jai paskambino E. G. ir pranešė, kad darbas jau surastas, kad jiems reikia susitikti. Jie nusprendė susitikti prie prekybos centro „Norfa”, adresu L.Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje. Susitikimo metu E. G. pranešė, kad darbas bus Anglijos mieste Norwichh, kad kelionė užtruks apie 30 valandų. Patikslintą adresą E. G. žadėjo atsiųsti, kai jie bus Anglijoje. E. G. paprašė jai su vyru apmokėti 600 Lt už gyvenamosios vietos nuomos paslaugas. Ji sumokėjo 600 Lt. E. G. taip pat pranešė, kad į Angliją jie važiuos mikroautobusu, kelionė kiekvienam kainuos po 350 Lt ir kad 2011-03-25 18 val. jiems reikės būti su daiktais Vilniuje, prie prekybos centro „Rimi”, adresu Medeinos g. 8, Vilniuje. 2011-03-25 18 val. jie įsėdo į baltos spalvos Mercedes Benz mikroautobusą, kurio vairuotojas buvo vardu K.. Prie Lietuvos - Lenkijos sienos vairuotojas pasakė, kad reikia sumokėti po 400 Lt už kelionę. Jie vairuotojui pasakė, kad E. G. jiems sakė, kad kelionė kainuos po 350 Lt ir paskambino E. G., po kiek laiko vairuotojui kažkas paskambino ir po pokalbio kaina liko 350 Lt. Mikroautobuse važiavo 8 keleiviai, tačiau per E. G. važiavo keturi žmonės, t.y. ji, jos vyras A. U., N. G. ir R. Ž.. Jau būnant Prancūzijoje, E. G. jiems atsiuntė tikslų adresą Swindon, Groundwel road 43. Jie nuvažiavo į Norwich, tačiau paaiškėjo, kad tokio adreso minėtame mieste nėra. Jie paskambino E. G., kuris pranešė, kad jie suklydo, kad jiems reikia važiuoti į Swindon, pasakė, kad ten jie turi nuvažiuoti patys. E. G. paskambino juos vežusios įmonės direktoriui ir susitarė, kad juos į Petreborg miestelį nuveš nemokamai, o iš ten juos paims darbdavys. Petreborg juos pasitiko vyras, kuris prisistatė N. ( - ). Jie pradėjo N. klausinėti dėl darbo apgyvendinimo. N. pradėjo juoktis, pasakė, kad jam už juos niekas nemokėjo. N. pranešė, kad atstumas nuo Petreborg iki Swindon yra apie 400 km, kad jie turi sumokėti po 100 svarų už tai, kad jis važiavo jų pasiimti. Pasakė, kad gali pasiūlyti darbą -dalinti lankstinukus. Jie sutiko važiuoti su N., kadangi neturėjo kitos išeities. N. realaus darbo jiems pasiūlyti negalėjo. Jie daug kartų skambino E. G., tačiau jis tik tuščiai žadėjo, kad bus normalus darbas. 2011-03-28 jie išvyko iš Anglijos nesulaukę normalaus darbo pasiūlymo. (t 1, b.l. 25-26).

18Iš 2011-05-04 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. U. iš jai pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino E. G., kaip asmenį, kuris 2011 m. kovo mėnesį, prie prekybos centro „Norfa”, esančio adresu L.Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, iš jos paėmė 800 Lt už įdarbinimą užsienyje (t 1, b.l. 30-31).

19Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad 2011 kovo mėnesio viduryje jam žmona pasakė, kad jos draugė N. G. siūlo darbą Anglijoje (moterims - darbą traškučių fabrike, o jam – vairuotojo), jie šiuo pasiūlymu susidomėjo, nes Lietuvoje neturėjo darbo. Nukentėjusysis nurodė, kad po kelių dienų jis, jo žmona ir N. G. susitiko su E. G. prie prekybos centro „Mada”, Viršuliškėse, kur E. G. jiems paaiškino, kad moterims bus darbas traškučių fabrike už 250 svarų per savaitę, o jis galės dirbti vairuotoju už maždaug 300 svarų per savaitę. Nukentėjusysis nurodė, kad susitikimo metu E. G. pasakė, kad jam reikia 200 Lt užstato, kad jis pradėtų gyvenamosios vietos paieškas. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis iš bankomato paėmė 200 Lt ir juos sumokėjo E. G., kuris pasakė, kad, kai suras darbą ir gyvenamąją vietą, paskambins. Nukentėjusysis nurodė, kad E. G. paskambino po poros dienų ir pasakė, kad darbas yra surastas, kad reikia susitikti, ir jie visi, t.y. jis, jo žmona, N. G. ir R. Ž., kuris taip pat norėjo vykti dirbti į užsienį, susitiko su E. G. prie prekybos centro „Norfa”, L.Asanavičiūtės gatvėje. Nukentėjusiojo teigimu, E. G. paprašė avanso, kad apmokėti gyvenamosios vietos nuomos paslaugas, todėl jis su žmona E. G. sumokėjo 600 Lt, R. Ž. sumokėjo 400 Lt, o N. G. sumokėjo 200 Lt, po ko E. G. pasakė, kad jie mikroautobusu išvažiuos po 3-4 dienų. Nukentėjusysis nurodė, kad kelionė autobusiuku kiekvienam kainavo po 350 Lt, taip pat nurodė, kad, keliantis keltu iš Prancūzijos į Angliją, gavo iš E. G. žinutę, kad pasikeis buto, kur gyvens, adresas. Nukentėjusysis paaiškino, kad jau beveik nuvažiavus prie Norwich’o, jų vairuotojas pasakė, kad tokio adreso, kurį jie nurodė, nėra ir kad reikia važiuoti į kitą miestą. Nukentėjusysis paaiškino, kad jiems teko grįžti atgal, kur juos pasitiko visai kitas žmogus, nei buvo sakyta anksčiau, kuris paaiškino, kad reikės nuvažiuoti į kitą miestą apie 300 km ir kad darbo fabrike bei vairuotoju jie negaus. Nukentėjusiojo teigimu, jie minėtam žmogui už kelionę sumokėjo apie 100 svarų bei sumokėjo 50 svarų už parą už apgyvendinimą, o pastarasis vyras jiems pasiūlė kitą darbą - nešioti lankstinukus bei rinkti labdarą. Nukentėjusysis nurodė, kad ten gyvenę žmonės jiems pasakė, kad iš tokio darbo galima užsidirbti 10 ar truputį daugiau svarų per savaitę, kito darbo jie nerado, todėl paskambino juos atvežusiam vairuotojui ir su juo grįžo atgal į Lietuvą. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis reiškia 1400 Lt civilinį ieškinį, kadangi jis už butą Anglijoje sumokėjo 400 Lt, už kelionę į abi puses 700 Lt, taip pat sumokėjo 50 svarų už nakvynę ir 100 svarų už tai, kad nuvykti į miestą, kur gyveno vieną parą. Nukentėjusiojo teigimu, jei jis būtų žinojęs, kad bus kitoks darbas, nei vairuotojo, nebūtų važiavęs. Nukentėjusysis nurodė, kad juos pasitikusiam vyrui pasakius, kad E. G. jam turėjo sumokėti už jų apgyvendinimą, šis pasakė, kad jam niekas nieko nemokėjo.

20Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, jo ir jo žmonos E. U. draugė N. G. pasiūlė darbą Anglijoje. Tuo metu jie abu su žmona buvo bedarbiai, todėl juos toks pasiūlymas sudomino, tuo labiau, kad buvo žadama per savaitę uždirbti po 280 svarų kiekvienam. Jo žmona turėjo dirbti traškučių fabrike, o jis turėjo dirbti vairuotoju. Po pokalbio su N. G. galimai 2011-03-15 jis, jo žmona, N. G. susitarė susitikti su vaikinu - kaip sužinojo E. G., prie prekybos centro „Mada”, kad aptarti smulkiau išvykimo dirbti į užsienį klausimus. E. G. labai gražiai jiems viską papasakojo: kiek uždirbs, kur dirbs, kur gyvens. E. G. užsirašė jų vardus ir pavardes ir kiek pamena, paprašė sumokėti 200 Lt tam, kad jis pradėtų jiems ieškoti gyvenamosios vietos. 200 Lt sumokėjo jo žmona E. U.. E. G. gal po 5 dienų paskambino jam ir pasakė, kad reikia susitikti, kad darbas jau surastas, todėl jis pasiūlė visiems susitikti prie prekybos centro „Norfa Kometa”, Karoliniškių mikrorajone, Vilniuje. Susitikimas įvyko 2011-03-21 ar 2011-03-22. Kartu su jais į susitikimą atėjo ir R. Ž., kuriam N. G. pasiūlė važiuoti dirbti į Angliją. E. G. pasakė, kad jie išvyksta į Angliją 2011-03-25 mikroautobusu ir kad reikia jam sumokėti dar po 300 Lt nuo kiekvieno žmogaus. Jo žmona E. U. sumokėjo E. G. 600 Lt. E. G. pasakė, kad jiems būnant kelte, parašyti jam žinutę, o jis atsiųs jų gyvenamosios vietos adresą, kurį vairuotojas įves į navigaciją ir juos nuveš. 2011-03-25 apie 18 val. jie mikroautobusu pajudėjo iš Vilniaus, prieš tai kiekvienas vairuotojui sumokėję po 350 Lt už kelionę. Kai plaukė keltu, E. G. jiems atsiuntė gyvenamosios vietos adresą. Kai jau priartėjo prie miestelio Norwich apie 50 km ir turėjo vairuotojui padiktuoti gatvę, kur juos reikia vežti, tik tada pamatė, kad E. G. jiems atsiuntė adresą visai kitame mieste - Swindon. Vairuotojas pasakė, kad į tą miestelį neveš, nes iki jo didelis atstumas. Tada jis paskambino E. G., kad išsiaiškintų, kodėl turėjo vykti į vieną miestą o jiems atsiuntė adresą kitame mieste. E. G. jam pasakė, kad tame mieste darbo jau nebėra, todėl reikia važiuoti į kitą. Vairuotojas juos išlaipino miestelyje, kuris buvo neprivažiavus Norwich, kur su jais susitiko lietuvis N., kuris juos nusivežė kažkur pas save, kur jie pernakvojo. N. jiems pasiūlė lankstyti lankstinukus, bet jie pakalbėjo su žmonėmis, kurie dirbo pas N., kurie jiems papasakojo, kad jie nieko neuždirbs. Pernakvoję vieną naktį, t.y. 2011-03-28 jie išvažiavo iš Anglijos. Jau būnant Lietuvoje, jo žmona E. U. skambino E. G., pareikalavo, kad jis sugrąžintus jiems visiems iš jų paimtus pinigus, nes jie buvo apgauti - sumokėjo pinigus, bet jie nebuvo Anglijoje apgyvendinti ir įdarbinti, kaip buvo tartasi. E. G. vis žadėjo, kad grąžins pinigus vėliau, bet taip ir negrąžino. Vėliau jo žmona E. U. kreipėsi į policiją su pareiškimu (t 1, b.l. 37-38).

21Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. G. paaiškino, kad 2011 m. kovo mėnesio viduryje jai paskambino pažįstamas A. D. ir pasiūlė darbą Anglijoje traškučių fabrike už 250 svarų per savaitę. Nukentėjusioji nurodė, kad A. D. jai pasakė, kad jo draugas jau ne pirmą kartą suranda darbą užsienyje ir su mikroautobusu žmones nuveža į vietą dirbti, paminėjo, kad visi reikiami dokumentai, susiję su darbu, bus sutvarkyti Anglijoje, bei davė savo draugo E. G. telefono numerį ir pasakė, kad ji gali darbą pasiūlyti ir kitiems pažįstamiems. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji paskambino draugei E. U. ir pasiūlė kartu važiuoti dirbti į Angliją, taip pat paminėjo, kad gali važiuoti ir jos vyras dirbti vairuotoju ar statybose. Nukentėjusioji paaiškino, kad kitą dieną jie visi susitiko su E. G. prie prekybos centro „Mada”, Viršuliškėse, kur E. G. pasakė, kad jis parūpins gyvenamąją vietą, ir kad tai jiems kainuos po 400 Lt bei pasakė, kad jam reikia 200 Lt užstato, kad jis pradėtų gyvenamosios vietos bei darbo paieškas. Nukentėjusioji paaiškino, kad E. U. iš bankomato paėmė pinigus ir sumokėjo 200 Lt E. G., kuris paaiškino, kad jis turi persiųsti pinigus žmonėms į Angliją. Nukentėjusioji nurodė, kad po poros dienų paskambinęs E. G. pasakė, kad viskas sutvarkyta, surastas darbas ir gyvenamoji vieta, todėl jie visi (papildomai ir su R. Ž.) susitiko su E. G. prie prekybos centro „Norfa”, L.Asanavičiūtės gatvėje, kur E. G. jiems paaiškino, kad moterys dirbs traškučių fabrike, o A. U. ir R. Ž. dirbs vairuotojais Norwichh‘e, Norfolke. Nukentėjusioji paaiškino, kad susitikimo metu E. G. dar paparšė sumokėti avansą, kad pilnai sumokėtų už buto nuomą Anglijoje ir iš jos paėmė 400 Lt, A. U. sumokėjo 600 Lt, R. Ž. 400 Lt. Nukentėjusioji nurodė, kad į Angliją jie važiavo mikroautobusu ir kelionė kiekvienam kainavo po 350 Lt, jie keltu persikėlė iš Prancūzijos į Angliją ir jau beveik buvo nuvažiavę iki Norwichh,o kai E. G. atsiuntė žinutę, kad keičiasi adresas, todėl jiems teko grįžti atgal iki kažkokio miestelio, kur juos pasitiko kiti žmonės (vyras su žmona), kurie paklausė, ar jie žino, ką dirbs. Nukentėjusioji paaiškino, kad jiems pasakius, kad važiuoja dirbti į traškučių fabriką, vyras pasakė, kad tokio darbo jie negaus, nes E. G. minėtą vyrą rado internetu ir paprašė jiems rasti kokio nors darbo ir minėtas vyras jiems pasiūlė nešioti lankstinukus. Nukentėjusioji paaiškino, kad neturėdami kitos išeities, jie vyro paprašė leisti bent pernakvoti, tačiau minėtam vyrui jiems reikėjo sumokėti už tai, kad jis atvažiavo jų pasiimti ir už būstą (kambarį, kuriame juos visus keturis ir apgyvendino). Nukentėjusiosios teigimu, jie bandė susisiekti su E. G., bet šis ragelio nekėlė, rašė tik žinutes, sakydamas, kad dar porą parų pabūtų, kad atvažiuos jo brolis, perveš atgal į Norwichh‘ą, kad jie patys kalti, jei nenori dirbti siūlomo darbo. Nukentėjusioji paaiškino, kad jiems reikėjo mokėti už būstą, o jie neturėjo pinigų, todėl kitą dieną, susiskambinę su atvežusio autobusiuko vairuotoju, grįžo atgal į Lietuvą. Atsakydama į papildomus klausimus, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis konkrečiai siūlė darbą tik fabrike, sakė, kad darbui nebūtina gerai mokėti anglų kalbą, o apie lankstinukus jiems pasakė juos pasitikę žmonės. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad palaiko byloje pareikštą civilinį ieškinį.

22Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. G. paaiškino, kad 2011 m. kovo mėnesį viduryje, tikslios datos neprisimena, jos pažįstamas A. D. paskambino ir pasiūlė darbą Anglijoje traškučių fabrike už 250 svarų per savaitę atlyginimą. Pasakė, kad jo draugas jau ne pirmą kartą suranda darbą užsienyje ir su mikroautobusu žmones nuveža į vietą dirbti. A. D. pasakė, kad ji gali pasiūlyti darbą ir savo pažįstamiems, nes kuo daugiau bus norinčių dirbti, tuo geriau. A. D. paliko draugo E. G. telefono numerį ( - ). Ji paskambino E. G., kuris tą pačią dieną jai paaiškino, kad ji dirbs traškučių fabrike, atlyginimas bus 250 svarų per savaitę, taip pat yra darbas vyrams statybose ir vairuotojais. Ji paskambino savo draugei E. U. ir pasiūlė kartu važiuoti dirbti į Angliją, taip pat paminėjo, kad yra vyrams darbas statybose ir vairuotoju, todėl kartu galėtų važiuoti ir jos vyras. Kitą dieną ji kartu su E. U. ir jos vyru A. U. susitiko su E. G. prie prekybos centro „Mada”, Vilniuje. E. G. pasakė, kad parūpins jiems gyvenamąją vietą ir kad tai jiems kainuos po 400 Lt nuo žmogaus, taip pat pasakė, kad jam reikia 200 Lt užstato, kad jis pradėtų gyvenamosios vietos bei darbo paieškas. E. G. užrašė jų vardus ir pavardes. Ji E. G. sumokėjo 200 Lt. Po 2 ar 3 dienų E. G. paskambino E. U., pasakė, kad darbas jau surastas, pasiūlė susitikti prie parduotuvės “Norfa”, Vilniuje, L.Asanavičiūtės g. 29. Į susitikimą atėjo ji, A. U., E. U. ir jų draugas R. Ž., kuriam jie pasiūlė darbą statybose. Susitikimo metu E. G. pranešė, kad darbas bus Anglijoje miestelyje Norwich, kad kelionė užtruks apie 30 valandų ir patikslintą adresą jis atsiųs, kai jie jau bus Anglijoje. E. G. paprašė apmokėti gyvenamosios vietos nuomos paslaugas, t.y. 600 Lt. Ji sumokėjo E. G. 600 Lt. E. G. taip pat pranešė, kad į Angliją jie važiuos 2011-03-25 mikroautobusu, o kelionė kiekvienam kainuos po 350 Lt, kuriuos reikės sumokėti vairuotojui. 2011-03-25 jie išvažiavo mikroautobusu, kurio vairuotojo vardas buvo K.. Prie Lietuvos - Lenkijos sienos K. pasakė kad reikia apmokėti po 400 Lt už kelionę, bet vėliau kaina liko 350 Lt. Jau būnant Prancūzijoje, E. G. jiems atsiuntė tikslų adresą Swindon, Groundwel road 43. Jie nuvažiavo į Norwichh, tačiau paaiškėjo, kad tokio adreso minėtame mieste nėra. Jie paskambino E. G., kuris pranešė, kad jie suklydo, kad jiems reikia važiuoti į Swindon, pasakė, kad ten jie turi nuvažiuoti patys. E. G. paskambino juos vežusios įmonės direktoriui ir susitarė, kad juos į Petreborg miestelį nuveš nemokamai, o iš ten juos paims darbdavys. Petreborg juos pasitiko vyras, kuris prisistatė N. +447 791 750 875. Jie pradėjo N. klausinėti dėl darbo apgyvendinimo. N. pradėjo juoktis, pasakė, kad jam už juos niekas nemokėjo. N. pranešė, kad atstumas nuo Petreborg iki Swindon yra apie 400 km, kad jie turi sumokėti po 100 svarų už tai, kad jis važiavo jų pasiimti. Pasakė, kad gali pasiūlyti darbą - dalinti lankstinukus. Jie sutiko važiuoti su N., kadangi neturėjo kitos išeities. N. realaus darbo jiems pasiūlyti negalėjo. Jie daug kartų skambino E. G., tačiau šis tik tuščiai žadėjo, kad bus normalus darbas. Jie išvyko iš Anglijos nesulaukę normalaus darbo pasiūlymo. Atvykusi į Lietuvą, ji buvo susitikusi su A. D., kuris buvo nustebęs, kad jie sugrįžo, skambino ir kalbėjo su E. G. ir pasakė jai, kad pinigus E. G. grąžins. Daugiau su A. D. susitikusi nebuvo ir jam neskambino. Mano, kad ją apgavo sukčius, kuriam sumokėjo 800 Lt. Jai padaryta 800 Lt turtinė žala (t 1, b.l. 32-33).

23Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. Ž. paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesį N. G. jam pasiūlė važiuoti dirbti į Angliją, į statybas ir vieną dieną jis, N. G., E. U. ir A. U. prie prekybos centro „Norfa” susitiko su vaikinu, vardu E., kuriam jis sumokėjo 400 Lt už tai, kad atvykus į Angliją, jau bus surastas butas, kur jie galės gyventi. Nukentėjusysis paaiškino, kad iš Vilniaus jie mikroautobusu galimai išvažiavo 2011-03-25, vairuotojui K.i už kelionę sumokėjo patys. Nukentėjusysis paaiškino, kad kai jie keltu kėlėsi iš Prancūzijos į Angliją, iš kaltinamojo buvo gauta žinutė, kad keičiasi vykimo adresas, o Anglijoje juos pasitiko kažkokie kauniečiai, kuriems jie sumokėjo už apgyvendinimą, nes reikėjo kažkur pernakvoti, kol vairuotojas, kuris juos atvežė, važiuos atgal ir galės parvežti į Lietuvą. Nukentėjusysis paaiškino, kad minėti kauniečiai siūlė nešioti žmonėms labdaros maišelius, o po to juos surinkti, bet jie nesutiko ir kitą dieną išvažiavo atgal į Lietuvą. Nukentėjusysis nurodė, kad byloje yra pareiškęs 1300 Lt civilinį ieškinį, kadangi 400 Lt sumokėjo už apgyvendinimą, 700 Lt kainavo važiavimas mikroautobusu pirmyn ir atgal, 200 Lt sumokėjo už apgyvendinimą Anglijoje, kol laukė, kada galės sugrįžti atgal į Lietuvą. Atsakydamas į papildomus klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo siūlytas darbas statybose už 250 svarų per savaitę.

24Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Ž. paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesį N. G. jam pasiūlė važiuoti dirbti į Angliją statybose. Kadangi jis tuo metu buvo be darbo, susidomėjo tokiu pasiūlymu. Datos tiksliai pasakyti negali, bet jis kartu su Eleonora, jos vyru Aleksandru, kuriuos pažįsta, bet pavardžių nežino, ir N. G. nuvažiavo prie prekybos centro „Norfa Kometa”, esančio Karoliniškių mikrorajone. Jie susitiko su vaikinu vardu E., kuriam jis turėjo sumokėti 400 Lt už tai, kad jiems atvykus į Angliją, jau būtų surastas butas, kur jie galėtų gyventi. Jokių dokumentų dėl paimtų pinigų jie nepasirašė. Iš Vilniaus jie išvažiavo 2011-03-25 apie 18 val. Mikroautobusu, vėliau kėlėsi keltu. Vairuotojas turėjo juos nuvežti į miestą, kur jie turėjo gyventi ir dirbti, tačiau važiuojant N. G. ne kartą telefonu kalbėjo su E., kuris pasakė, kad viskas keičiasi, kad jie važiuoja į kitą miestą. Anglijoje juos pasitiko kažkokie kauniečiai, kuriems jie sumokėjo už apgyvendinimą, nes reikėjo kažkur pernakvoti, kol vairuotojas važiuos atgal ir galės juos parvežti į Lietuvą. Tie kauniečiai siūlė kažkokį darbą - nešioti žmonėms labdaros maišelius, o po to juos surinkti, bet jie nesutiko, todėl ir grįžo į Lietuvą. Grįžęs į Lietuvą jis E. daugiau sutikęs nebuvo, jo neieškojo, nes net neturėjo jo telefono numerio. Žino, kad E. skambino kažkas iš asmenų važiavusių su juo, bet pinigų atgauti nepavyko. Šia nusikalstama veika jam padaryta 1300 Lt turtinė žala, nes 400 Lt sumokėjo už apgyvendinimą, 700 Lt kainavo važiavimas mikroautobusu pirmyn ir atgal, 200 Lt sumokėjo už apgyvendinimą Anglijoje, kol laukė, kad galėtų sugrįžti atgal į Lietuvą. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu 1300 Lt sumai (t 1, b.l. 45).

25Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. paaiškino, kad jis kaltinamąjį pažįsta, jie susipažino prie sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“, o iš nukentėjusiųjų jis iš matymo pažįsta R. Ž., taip pat nuo vaikystės pažįsta N. G.. Liudytojas paaiškino, kad, būdamas prie “Forum Palace”, jis girdėjo, kaip kaltinamasis šnekėjo su kitais žmonėmis apie įdarbinimą užsienyje, o kadangi jis žinojo, kad N. G. nori išvažiuoti padirbėti į užsienį, priėjo prie kaltinamojo ir paėmė iš jo lankstinuką su darbų sąrašu ir numatomu atlyginimu. Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis jam davė savo telefono numerį, kurį jis perdavė N. G.. Liudytojas paaiškino, kad kai Nijolė su kitais nukentėjusiaisiais išvažiavo ir skambino iš Anglijos jo motinai, sakydama, kad iškilo kažkokios problemos, jis skambino kaltinamajam, kad šis viską sutvarkytų, kad žmonėms būtų darbo, vėliau skambino, nukentėjusiesiems grįžus, kad E. G. su nukentėjusiaisiais susisiektų, kad viską išsiaiškintų, E. G. jam pasakė, kad viską sutvarkys. Liudytojas nurodė, kad Nijolė jam vėliau sakė, kad jiems buvo pasiūlytas kažkoks darbas, bet, koks jis nežino, Nijolė jam sakė, kad iš jų ten tyčiojosi.

26Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. paaiškino, kad 2011 metų kovo mėnesio pradžioje jis buvo prie „Forum Palace”, kur renkasi jaunimas. Netoli nuo jo automobilio stovėjo vaikinas, kaip jis vėliau sužinojo E., kuris kalbėjosi su žmogumi. Visai netyčia jis išgirdo E. ir to vyriškio pokalbį apie įdarbinimą užsienyje. Per visą tą laiką, kol jis sėdėjo automobilyje, prie E. iš viso buvo priėję trys žmonės, ir jie visi kalbėjo apie įdarbinimą užsienyje. Jis priėjo prie E., užsimezgė pokalbis, po to jam E. padavė lapelį, kur buvo surašyta, kokie darbuotojai Anglijoje reikalingi, kiek mokama už savaitę kiekvienam darbuotojui, priklausomai nuo jų darbo, jie su E. apsikeitė telefonų numeriais. Prie „Forum Palace” E. buvo vienas, su juo daugiau jokio vyriškio jis nematė, o privažiuodavo tik norintys įsidarbinti žmonės. Kadangi N. G. yra jo gera pažįstama ir jis žinojo, kad ji ieškosi darbo užsienyje, iš E. gautą lapelį jis perdavė N. G., taip pat padiktavo E. telefono numerį. N. G. su E. susiskambino ir susitiko jau be jo. 2011 metų kovo mėnesio pabaigoje jam paskambino N. G., kuri pasakė, kad išvažiuoja dirbti į užsienį kartu su trimis pažįstamais, bet kokie tai žmonės, jis nežino, taip pat nežino, kokias pinigų sumas sumokėjo N. G. ir jos pažįstami E. už įdarbinimą Anglijoje. Jau būdama Anglijoje, jam paskambino N. G., kuri pasakė, kad kažkas ne taip, kad atvažiavus jų niekas nelaukė, žadėto darbo nesuteikė, niekur neapgyvendino. Jis iš karto paskambino E., paklausė, kas vyksta. E. jam pasakė, kad viską sutvarkys. Po to jis E. skambino dar keletą kartų, bet jis vis sakydavo, kad viską sutvarkys, po kurio laiko pasakė, kad ir jį patį apgavo, bet pinigus jis žmonėms grąžins, o po to E. jam skambinant nebeatsiliepdavo. Iki susitikimo prie „Forum Palace” jis E. nepažinojo, matė jį pirmą kartą jis jam pasirodė visiškai normalus ir sąžiningas žmogus, todėl nesitikėjo, kad jis gali apgauti. Po pirmo susitikimo jis su E. buvo susitikęs dar keletą kartų. Pirmo susitikimo metu matė žiūrėdamas iš šono, kaip E. į sąsiuvinį užsirašinėja prieinančių žmonių vardus ir pavardes, matė, kaip žmonės duoda pinigus, bet, žinoma, nematė, nei kiek tų pinigų duodavo, nei už ką. Po to, kai E. nustojo atsiliepti telefonu jam skambinant, jis su E. daugiau susitikęs nebuvo (t 1, b.l. 51-52).

27Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. P. paaiškino, kad kaltinamojo E. G. asmeniškai nepažįsta, bet teko apie jį girdėti, nukentėjusiųjų R. Ž., N. G., E. U. ir A. U. asmeniškai taip pat nepažįsta, jie greičiausiai buvo jo keleiviai, kai jis vežiojo žmones dirbti į Angliją. Liudytojas nurodė, kad datos tiksliai neatsimena, kai dirbo pas vežėją, vardu Pranas, jam buvo pasakyta, kad reikia iš Vilniaus paimti 4 žmones ir nuvežti į Anglijos vakarus, Norwich’o miestą. Liudytojas paaiškino, kad, jei neklysta, buvo susitarę susitikti prie „IKI“ parduotuvės ir tąkart su juo važiavo 8 žmonės, iš kurių, persikėlus keltu, keturis paleido nurodytoje vietoje, o autobusiuke liko tik keturi nukentėjusieji, kurių jis paprašė duoti adresą, kur reikia važiuoti. Liudytojo teigimu iš duoto adreso jis pamatė, kad reikia važiuoti apie 300 kilometrų į kitą pusę, negu buvo nurodyta iš pradžių, o nukentėjusieji paaiškino, kad jiems būnant kelte, paskambino darbdavys ir pasakė, kad keičiasi adresas. Liudytojas nurodė, kad jis keleivius nuvežė į miestą, kuris buvo pakeliui (Peterborough) ir palaukė, kol nukentėjusiuosius pasiėmė kiti lietuviai - vyras ir moteris. Liudytojas paaiškino, kad po gero pusvalandžio jam paskambino kažkuri iš moterų ir kone verkdama prašė atvažiuoti ir paimti juos atgal, sakė, kad juos apgavo, kad tas kito autobusiuko vairuotojas reikalavo iš jų pinigų už kelionę, už apgyvendinimą, nors, kaip jis buvo supratęs iš ankstesnių pokalbių kelionės metu, jie buvo už gyvenamojo ploto nuomą susimokėję į priekį iš anksto. Liudytojas paaiškino, kad jis nukentėjusiuosius paėmė kitą dieną ir parvežė atgal į Vilnių, kiek jis girdėjo, iš pradžių moterims buvo pasiūlytas darbas sandėliuose, o vyrams vairuotojais, bet galiausiai, kiek girdėjo, jiems siūlė mėtyti skrajutes.

28Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. P. paaiškino, kad 2011-03-25 apie 18 val. jis paėmė keleivius į Angliją prie prekybos centro „Rimi”, esančio Medeinos gatvėje, Vilniuje. Kiek atsimena, iš viso paėmė 8 keleivius. Nė vieno iš tų asmenų nepažįsta, nežino nei vardų, nei pavardžių. Nei vieno iš išvardintų asmenų (A. U., E. U., N. G., R. Ž.) nėra anksčiau vežęs į Angliją, minėtus asmenis nuvežė į Angliją, į miesto Perterboras stotį ir ten juos paliko, o kito mikroautobuso vairuotojas perdėjo žmonių daiktus į savo mašiną. Maždaug po pusės valandos nuo jo išvažiavimo jam paskambino tie patys asmenys, kuriuos atvežė iš Vilniaus į Angliją, prašė jiems padėti ir paimti juos jau iš kito miesto, nes juos apgavo, jokio darbo negavę, todėl susitarė, jog sekančią dieną juos paims iš miesto Svindonas. E. G. jis nepažįsta, tik yra girdėjęs, kad tokį minėdavo jo darbdaviai. M. U. nepažįsta ir apie tokį negirdėjo. Vežami asmenys jam jokių pretenzijų nereiškė, tik dėkojo, kad kitą dieną juos paėmė atgal į Lietuvą (t 1, b.l. 57-60).

29Teismas laiko, kad iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų yra nustatyta, jog E. G., žodžiu sutaręs su nukentėjusiaisais, kad jis jiems Didžiojoje Britanijoje suras darbą, vėliau nurodęs, kad darbas (moterims traškučių fabrike, o vyrams – vairuotojais ar statybose) ir gyvenamoji vieta yra surasti, iš kiekvieno iš nukentėjusiųjų už įdarbinimo paslaugas, gyvenamosios vietos suradimą bei nuomą paėmė po 400 Lt, nurodė nukentėjusiesiems, kada ir kokia transporto priemone nukentėjusieji už atskirą užmokestį mikroautobuso vairuotojui bus nuvežti į Didžiąją Britaniją, tačiau, nukentėjusiesiems nuvykus į Didžiąją Britaniją, E. G. nurodytas darbas nukentėjusiesiems nebuvo suteiktas, taip pat nebuvo suteiktos sutartos apgyvendinimo paslaugos.

30Taip pat byloje nustatyta, kad E. G., nukentėjusiesiems jau išvykus iš Lietuvos, patikslino nukentėjusiųjų nuvykimo adresą, o pastariesiems nenuvykus tuo adresu, susisiekęs su asmenimis, kurių tapatybė teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, suorganizavo, kad minėti asmenys pasitiktų nukentėjusiuosius, juos laikinai apgyvendintų, tačiau nukentėjusisiems išsiaiškinus, kad jiems siūlomas dirbti kitas darbas, nei buvo nurodęs E. G. (naujai buvo pasiūlytas lankstinukų nešiojimo darbas) bei kad jie turi atskirai susimokėti už apgyvendinimą, nukentėjusieji nepasiliko Anglijoje ir savarankiškai grįžo į Lietuvą.

31E. G. buvo pareikšti kaltinimai pagal LR BK 182 str. 1 d., t.y. dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. LR BK 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos esmė yra neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, t.y. jis suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę, tokią turtinę naudą gauti.

32Lietuvos Respublikos teismų praktikoje sukčiavimu pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama, apgaulingai nukentėjusiesiems žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar šių pareigų vykdymo imitavimu, tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių, kadangi tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys. Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų apsunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007).

33Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais pareikšti kaltinimai E. G. dėl apgaule įgyto svetimo turto savo naudai visiškai pasitvirtino. Byloje ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis E. G. apgaule, suklaidindamas nukentėjusiuosius, kad jis gali juos įdarbinti Didžiojoje Britanijoje, taip pat, kad gyvenamoji vieta ir darbas Didžiojoje Britanijoje nukentėjusiesiems yra surasti (nukentėjusiosioms E. U. ir N. G. – traškučių fabrike, nukentėjusiajam A. U. – vairuotojo, nukentėjusiajam R. Ž. – statybose) savo naudai neteisėtai neatlygintinai gavo svetimą turtą – E. U., A. U., N. G., R. Ž. priklausančius pinigus. Apgaulė šiuo atveju buvo esminė, t. y. suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiųjų apsisprendimui dėl pinigų perdavimo E. G.. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jokių sutarčių dėl nukentėjusiųjų įdarbinimo Didžiojoje Britanijoje neturėjo, jokių tikslių asmenų, su kuriais, kaltinamojo teigimu, jis bendravo dėl nukentėjusiųjų įdarbinimo Didžiojoje Britanijoje nurodyti negalėjo, pinigų už nukentėjusiųjų gyvenamąją vietą niekam nepersiuntė. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, jog nukentėjusiesiems nuvykus į Didžiąją Britaniją, E. G. iš anksto nurodytas darbas nukentėjusiesiems nebuvo suteiktas, taip pat nebuvo suteiktos sutartos apgyvendinimo paslaugos, už kurias kaltinamasis buvo paėmęs pinigus iš nukentėjusiųjų. Byloje nustatytos aplinkybės įrodo kaltinamojo veiksmuose esant apgaulę ir kaltinamojo siekį sukčiavimo būdu pasipelnyti iš nukentėjusiųjų. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį.

34Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nors nesunkius, tačiau kelis nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamajam paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis dalinio sudėjimo būdu, o paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių nuostatomis, subendrintina su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-02 nuosprendžiu, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal pastarąjį nuosprendį.

35Byloje nukentėjusioji E. U. pareiškė 800 Lt civilinį ieškinį (1 t., b. l. 28), A. U. – 1400 Lt civilinį ieškinį (2 t., b. l. 27), N. G. – 850 Lt civilinį ieškinį (1 t., b. l. 35), R. Ž. – 1300 Lt civilinį ieškinį (1 t., b. l. 47). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ginčo dėl aplinkybės, kad E. G. už įdarbinimą bei apgyvendinimą Didžiojoje Britanijoje iš N. G. paėmė 400 Lt, iš R. Ž. – 400 Lt, iš E. U. 800 Lt (už jos ir A. U. įdarbinimą bei apgyvendinimą Didžiojoje Britanijoje) ir šių pinigų nukentėjusiesiems negrąžino, byloje nėra (CPK 187 str.), taip pat įvertindamas nukentėjusiųjų parodymus, kad N. G. už jos nuvežimą į Didžiąją Britaniją sumokėjo ją vežusio autobuso vairuotojui 350 Lt, A. U. už jo ir E. U. nuvežimą į Didžiąją Britaniją sumokėjo juos vežusio autobuso vairuotojui 700 Lt, R. Ž. už jo nuvežimą į Didžiąją Britaniją sumokėjo sumokėjo jį vežusio autobuso vairuotojui 350 Lt ir kaltinamasis šios aplinkybės neginčija, konstatuoja, jog byloje yra įrodyta, kad dėl E. G. nusikalstamos veikos E. U. patyrė 800 Lt, A. U. 700 Lt, N. G. – 750 Lt, R. Ž. – 750 Lt žalą, todėl šios sumos jiems yra priteistinos iš kaltinamojo, kitoje dalyje E. Ž., N. G. bei A. U. ieškiniai yra nepagrįsti į bylą pateiktais įrodymais, todėl atmestini.

36Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,

Nutarė

37E. G. dėl E. U. ir A. U. turto įgijimo apgaule pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

38E. G. dėl N. G. turto įgijimo apgaule pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

39E. G. dėl R. Ž. turto įgijimo apgaule pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams.

40Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. G. subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

41Paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių nuostatomis, subendrinti su bausme, paskirta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 8 MGL (1040 Lt) baudą, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal pastarąjį nuosprendį.

42Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

43Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

44Priteisti iš E. G. nukentėjusiajai E. U. 800 Lt turtinės žalos atlyginimo.

45Priteisti iš E. G. nukentėjusiajam A. U. 700 Lt turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje A. U. civilinį ieškinį atmesti.

46Priteisti iš E. G. nukentėjusiajai N. G. 750 Lt turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje N. G. ieškinį atmesti.

47Priteisti iš E. G. nukentėjusiajam R. Ž. 750 Lt turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje R. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

48Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

49Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ieva... 2. E. G., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), gyvenantis ( - ), Lietuvos Respublikos... 3. 1. 2010-04-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d.... 4. 2. 2010-09-27 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 63 str. 1... 5. 3. 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 63 str. 1... 6. 4. 2011-10-24 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 63... 7. 5. 2011-11-30 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 63... 8. 6. 2012-03-02 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. laisvės... 9. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182... 10. Kaltinamasis E. G. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą... 11. jis 2011 metų kovo mėnesio viduryje, turėdamas išankstinį tikslą apgaule... 12. Jis 2011 metų kovo mėnesio viduryje, turėdamas išankstinį tikslą apgaule... 13. Jis 2011 metų kovo mėnesio viduryje, turėdamas išankstinį tikslą apgaule... 14. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. G. kaltu prisipažino iš... 15. Kaltinamasis E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011... 16. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. U. paaiškino, kad 2011... 17. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. U. paaiškino, kad 2011... 18. Iš 2011-05-04 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti,... 19. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad 2011... 20. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad 2011... 21. Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. G. paaiškino, kad 2011 m.... 22. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. G. paaiškino, kad 2011... 23. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. Ž. paaiškino, kad 2011... 24. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Ž. paaiškino, kad 2011 metų kovo... 25. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. paaiškino, kad jis... 26. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. D. paaiškino, kad 2011 metų... 27. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas K. P. paaiškino, kad kaltinamojo... 28. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. P. paaiškino, kad 2011-03-25... 29. Teismas laiko, kad iš teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų... 30. Taip pat byloje nustatyta, kad E. G., nukentėjusiesiems jau išvykus iš... 31. E. G. buvo pareikšti kaltinimai pagal LR BK 182 str. 1 d., t.y. dėl to, kad... 32. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje sukčiavimu pripažįstami ir tokie... 33. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais... 34. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytų... 35. Byloje nukentėjusioji E. U. pareiškė 800 Lt civilinį ieškinį (1 t., b. l.... 36. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 302-303 straipsniais,... 37. E. G. dėl E. U. ir A. U. turto įgijimo apgaule pripažinti kaltu pagal... 38. E. G. dėl N. G. turto įgijimo apgaule pripažinti kaltu pagal Lietuvos... 39. E. G. dėl R. Ž. turto įgijimo apgaule pripažinti kaltu pagal Lietuvos... 40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 41. Paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 42. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 43. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 44. Priteisti iš E. G. nukentėjusiajai E. U. 800 Lt turtinės žalos atlyginimo.... 45. Priteisti iš E. G. nukentėjusiajam A. U. 700 Lt turtinės žalos atlyginimo,... 46. Priteisti iš E. G. nukentėjusiajai N. G. 750 Lt turtinės žalos atlyginimo,... 47. Priteisti iš E. G. nukentėjusiajam R. Ž. 750 Lt turtinės žalos atlyginimo,... 48. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki... 49. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...