Byla 2A-124-212/2017
Dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo. Teisėjų kolegija

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

2kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. U. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovui V. U., tretiesiems asmenims J. S. ir A. G. dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo materialinę paramą po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-15 iki kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo programą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad yra atsakovo ir trečiojo asmens J. S. duktė, tėvai santuokos sudarę nebuvo. Molėtų rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 195 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Atsakovas išlaikymo neteikė, susidarė išlaikymo įsiskolinimas. 2016 m. balandžio 15 d. jai sukako 18 metų, ji mokosi Molėtų gimnazijos III a klasėje, o mokslo metai baigsis 2017 m. liepos mėnesį.
  3. Gyvena su mama J. S., kuri viena ją pilnai išlaiko nuo pilnametystės. Atsakovui pareiga teikti išlaikymą neišnyko, nežiūrint į tai, kad ji tapo pilnametė. Kadangi yra moksleivė, galimybių dirbti ir užsidirbti pinigų neturi. Taip pat neturi jokių savarankiškų pajamų ir turto, todėl jai reikalingas išlaikymas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. U. ieškovei I. U. materialinę paramą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis 90 Eur dydžio išmokomis nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki I. U. mokysis gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Taip pat priteisė iš atsakovo 32,40 Eur žyminio mokesčio valstybei.
  2. Nustatė, kad ieškovė I. U. yra atsakovo V. U. ir trečiojo asmens J. S. dukra. Jai 2016 m. balandžio 15 d. suėjo 18 metų. Ji mokosi Molėtų gimnazijoje, yra jos IV a klasės mokinė. Gimnaziją baigs 2017 m. liepos mėn. Molėtų gimnazijos I. U. charakterizuojama kaip drausminga, besistengianti mokytis, atsiskaitanti laiku, jos praleistos pamokos pateisinamos. Mokymosi vidurkis – 6,44. Ji nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi.
  3. Ieškovės motina J. S. registruoto nekilnojamojo turto neturi, gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, nedirba, registruotas darbo biržoje. Kartu su juo gyvena A. G. ir jų sūnus M. U..
  4. Teismas darė išvadą, kad ieškovei, nors ir pilnametei, būtini pinigai besimokant gimnazijoje, jos galimybės įsidarbinti ribotos dėl didesnės laiko dalies praleidimo mokykloje ir ruošiant pamokas, be to, įvertinus jos gyvenamąją vietą – ji gyvena ( - ), iki mokyklos apie 22 km. atstumas, be to Molėtų mieste/rajone darbo pasiūla nedidelė. Nors jos pažymių vidurkis nėra aukštas (6,44), tačiau ieškovė stengiasi mokytis, pamokų be pateisinamos priežasties nepraleidžia, todėl nelaikė piktnaudžiaujančia mokinės padėtimi.
  5. Ieškovė I. U. yra darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, tačiau siekdama vidurinio išsilavinimo, mokosi pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintus bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo ugdymo planus, kuriuose yra nurodyti privalomi ir pasirenkamieji dalykai, nustatytas privalomas minimalus savaitinių pamokų skaičius, mokslo metų trukmė, mokiniams skiriamo savarankiško darbo krūvis. Ieškovė, mokydamasi pagal vidurinio ugdymo programą gimnazijoje, privalo lankyti pamokas ir išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams. Dėl šių priežasčių I. U. neturi pakankamai laiko dirbti bei galimybių turėti savarankišką pragyvenimo šaltinį, todėl atsižvelgiant į tai, kad išsilavinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra būtina sąlyga, kad žmogus galėtų kurti savarankišką ir visavertį gyvenimą, dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikloje, ieškovės tikslas baigti bendrojo lavinimo mokyklą ir įgyti vidurinį išsilavinimą turi būti remiamas, sudarant sąlygas jai įgyvendinti šį tikslą.
  6. Ieškovė jokio savarankiško pragyvenimo šaltinio šiuo metu neturi. Todėl jai yra reikalinga tėvų parama, nes besimokydama gimnazijos baigiamojoje klasėje neabejotinai pati negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi ir jos pragyvenimui.
  7. Atsakovas jokių darbinių pajamų negauna, gyvena su A. G. ir jų nepilnamečiu sūnumi, kuriuos šiuo metu išlaiko A. G.. Atsakovas sutinka teikti paramą, bet kai turės pajamų. Ieškovė nurodė, kad pragyvenimui per mėnesį jai reikia apie 239 Eur. Įvertinęs tai, kad ieškovės prašoma išlaikymo suma sudaro kiek daugiau nei pusę minimalios algos, teismas sutiko, kad ši išlaikymo suma yra pagrįsta ir būtina.
  8. Teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, lėšų poreikį ieškovei, J. S. turtinę padėtį, tai, kad atsakovas turi vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų, o trečiasis asmuo J. S. taip pat augina nepilnametę dukrą, kad trečiojo asmens J. S. turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovo, ir sprendė, kad atsakovas gali teikti 90 Eur dydžio kasmėnesinę materialinę paramą dukrai Indrei iki ji mokysis gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, kadangi tokio dydžio materialinė parama padengtų bent dalį pilnametės merginos, besimokančios pagal vidurinio ugdymo programą, protingų, būtinų mėnesinių išlaidų, turint omenyje, kad kitą paramos dalį būtiniems dukros Indrės poreikiams užtikrinti teikia ieškovės motina. Toks tėvų dalyvavimo pilnamečio vaiko išlaikyme santykis, teismo vertinimu, būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai, ir nepadarytų esminės žalos atsakovo teisėms bei teisėtiems interesams.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė CK 3.192 straipsnio 1 dalį, nesilaikė kasacinio teismo praktikos. Teismas nevertino ieškovės galimybės dirbti, nepagrįstai laikė pakankamą ieškovės paaiškinimą, kad mokslai vyksta dienos metu. Teismas nevertino ieškovės galimybės mokytis vakariniame skyriuje arba nuotoliniu būdu, juo labiau, jog ieškovės pažangumas nėra aukštas. Byloje taip pat nėra įvertinta ieškovės galimybė gauti lengvatinę paskolą mokslui.
  2. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog atsakovas pajamų neturi, yra bedarbis, nes darbą prarado dėl kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti baudžiamojoje byloje dėl susidariusio įsiskolinimo. Apeliantas buvo tolimųjų reisų vairuotojas, todėl darbą prarado iš karto. Šiuo metu neturi jokių galimybių susirasti darbą ir teikti išlaikymą. Procesas baudžiamojoje byloje nėra pasibaigęs. Teismas nevertino galimybės ieškovės motinos teikti išlaikymą ieškovei. Tokiu būdu pažeidė tėvų materialinės padėties proporcingumo principą, padarė esminę žalą apelianto teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas netinkamai nustatė apelianto galimybes teikti išlaikymą pilnametei dukrai, deklaratyviai nustatė kriterijus pareigai teikti išlaikymą.
  3. Teismo išvada, kad atsakovas sutinka teikti paramą kai turės pinigų yra nepagrįsta, nes negalima vertinti pajamas ateity. Juolab, jog atsakovas yra bedarbis, turi įsiskolinimų ir su ieškiniu nesutinka. Mano, jog pilnamečiams vaikams parama neturėtų būti priteisiama iš tėvų, kuriems patiems reikia paramos.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo pilnametei ieškovei.
  2. Apeliantas rašydamas apeliacinį skundą rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi, tačiau ši byla nėra identiška, skiriasi aplinkybės. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ir neįrodinėjo, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti darbą ir kad tokios savarankiškos darbo paieškos buvo nesėkmingos. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes visos nurodomos aplinkybės buvo atskleistos nagrinėjant bylą.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečias asmuo A. G. prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su apeliacinio skundo motyvais ir juos palaiko. Teismo sprendimas yra paremtas prielaidomis ir samprotavimais, o ne faktinėmis aplinkybėmis ir įstatymu. Mano, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neaptarė įrodymų, kuriais būtų pagrįstos teismo išvados, nenurodė argumentų dėl kurių atmetė įrodymus pateiktus atsiliepime. Pažymi, jog ji su apeliantu augina nepilnametį sunų, kuriam taip pat yra reikalingas išlaikymas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
  2. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas šios įstatymo nuostatos atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
  3. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.1921 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija, įsigaliojusi 2013 m. liepos 9 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas V. U. ir trečiasis asmuo J. S. yra ieškovės I. U. tėvai. Iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas Molėtų rajono apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, kuris vėlesniu sprendimu buvo keičiamas ir kuris buvo mokamas nereguliariai (b. l. 8, 12-14). Ieškovė 2016 m. balandžio 15 d. tapo pilnametė, tačiau tęsia mokymąsi Molėtų gimnazijos IV a klasėje, kurį užbaigs 2017 m. liepos mėnesį. I. U. charakterizuojama kaip rūpestinga, drausminga, kūrybinga, besistengianti laiku atsiskaityti (b. l. 44-46).
  5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
  6. Apeliantas V. U. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo pilnametės dukters Indrės išlaikymui priteista 90 Eur dydžio periodinė išmoka nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki I. U. mokysis gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą.
  7. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, nevertino jo nurodytų argumentų, nesilaikė kasacinio teismo praktikos, neįvertino jo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą, nevertino ieškovės galimybės mokytis vakariniame skyriuje arba nuotoliniu būdu, gauti paskolą mokslui. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto argumentų.
  8. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje (gimnazijoje) ir jam dėl to yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos (gimnazijos) moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio išsilavinimo.
  9. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Molėtų gimnazijos pažyma (b. l. 45), skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo išlaikymą iki ieškovė mokysis gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą. Duomenų, kad Molėtų gimnazija turi vakarinį skyrių, byloje nėra ir apeliantas tokių įrodymų nepateikė, todėl atmestini apelianto argumentai, kad ieškovė gali mokytis vakariniame skyriuje.
  10. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad ieškovė nevykdo pareigos sąžiningai mokytis. Ieškovės pažangumas yra 6,44 balai ir tai įrodo, kad pagal savo gabumus ir galimybes, ieškovė atitinka pažangios moksleivės kriterijus. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad neįvertinta ieškovės galimybė gauti paskolą mokslui. Tiek Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, tiek ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 595 patvirtintas Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas nenumato galimybės skirti paskolą gimnazijos moksleiviui, tokios paskolos suteikiamos tik studentams (Mokslo ir studijų įstatymo19 straipsnio 2 dalis).
  11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neįvertino abiejų tėvų turtinės padėties, kad atsakovas turi išlaikyti nepilnametį sūnų ie neturi galimybės teikti išlaikymą, nes yra bedarbis. Šie argumentai nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino ir trečiojo asmens J. S., ir atsakovo turtinę padėtį. Bylos duomenys patvirtina, kad abu ieškovės tėvai neturi turto, motina J. S. gauna socialinę pašalpą, o atsakovas turi nepilnametį sūnų, gim. ( - ) ir nuo 2016 m. liepos 25 d. registruotas darbo biržoje (b. l. 36-39, 49, 55, 57).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).
  1. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.
  2. Nagrinėjamos bylos duomenimis atsakovas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, dirbo epizodiškai. Utenos teritorinės darbo biržos Molėtų skyriaus pažyma patvirtina, kad nuo 1998 m. birželio 9 d. V. U. registruojamas darbo biržoje, tačiau darbo paieškos nuolat nutraukiamos (b. l. 38-39). Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. dirbo UAB Transluodis“, tačiau 2016 m. kovo 12 d. darbo sutartį nutraukė (b. l. 55a). Apeliantas teigia, kad darbą prarado dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, tačiau šios aplinkybės jokie įrodymai nepatvirtina. Apeliantas yra darbingas ir sveikas vyras, byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio duomenų dėl atsakovo sveikatos būklės, kad būtent dėl jos jis negali dirbti ar darbo pasirinkimo galimybės būtų apribotos. Taip pat pastebėtina, jog nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas būdamas darbingo amžiaus ir turintis specialybę, aktyviais veiksmais siekė susirasti darbą ir pagerinti savo finansinę padėtį, priešingai, kaip jau minėta, nuo 1998 m. darbo paieškos darbo biržoje buvo nuolat nutraukiamos.
  3. Taigi, vertinant bylos aplinkybes, nustačius, kad ieškovei parama iš atsakovo būtina, įvertinus būtinuosius ieškovės poreikius bei derinant atsakovo pareigą ir jo galimybes šią pareigą vykdyti, kolegija daro išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad jis negalėtų teikti išlaikymo savo pilnametei dukrai, besimokančiai pagal vidurinio ugdymo programą.
  4. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkami vertino įrodymus, nevertino jo nurodytų argumentų, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu pripažįstami nepagrįstais. Tai, kad apeliantas tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo išvadai, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ar nevisapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes.
  6. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš V. U., a. k. ( - ) 88,01 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 01 euro centą) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei 3,08 Eur (tris eurus 8 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ryšiai