Byla e2A-1583-153/2015
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1680-285/2015 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. A. bei trečiajam asmeniui V. K. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės I. A. 2 855,58 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti, iš atsakovės I. A. priteista 827,03 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (827,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18,83 Eur žyminis mokestis ir 57,92 Eur išlaidos advokato pagalbai už ieškinio surašymą ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Taip pat iš atsakovės I. A. priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

5Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė turto draudimo sutartį, kuria draudimu nuo ugnies, vandens, gamtinių jėgų, piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir kt. apdraudė draudėjos V. K. butą, ( - ) , Kaune, esantį namo ketvirtame aukšte. Tame pačiame name atsakovei I. A. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 15, kuris yra namo penktame aukšte. Po užliejimo trečiojo asmens apdraustas butas buvo 2011-09-22 apžiūrėtas ir surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (žalos bylos Nr. 1206693), kuriame nurodyta, kad bute ( - ) Kaune, 2011-09-16 užfiksuotas apliejimas, apie įvykį tą pačią dieną pranešta AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Būsto valda“; numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo – buto Nr. 15; nurodyta, kad dėl radiatoriaus nesandarumo bute Nr. 15 aplietas draudėjos buto kambarys. Draudėjos paaiškinimu nustatyta, kad viršutiniame bute Nr. 15 buvo keičiamas radiatorius. Keičiant radiatorių sujudinus stovą, buvo sujudintas ir draudėjos radiatoriaus prijungimas. Draudėja pamatė kambaryje ant grindų vandenį, kuriame mirko užuolaidos (reikalingas valymas) bei vilnonis kilimas (valymas). Dėl užliejimo buvo sugadinta kambario (12-3) apdaila, sugadintos grindys. Ieškovės sudarytoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuotų nuostolių suma yra 4 787,97 Lt, ieškovė, išnagrinėjusi įvykį ( - ) Kaune, 2011-10-05 apskaičiavo 2 819 Lt draudimo išmoką ir 2011-10-06 ją išmokėjo draudėjai. Taip pat ieškovė draudėjai sumokėjo 236,58 Lt už kilimo bei užuolaidų valymą, o 2011-10-21 apskaičiavo ir 2011-10-24 sumokėjo 36,58 Lt draudimo išmoką. Teismo vertinimu, byloje ieškovės reikalavimas turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, reglamentuojama CK 6.266 str., kur nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra įrodytas liudytojo A. B., trečiojo asmens A. K. paaiškinimu, rašytiniais įrodymais: Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, taip pat teismo nustatyta aplinkybe, kad byloje atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių vandens patekimo iš jos buto į trečiojo asmens buto kambarį galimybę ir faktą. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji nėra atsakinga už trečiojo asmens V. K. bute padarytą žalą ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos, kad neteisingai nustatytas žalos dydis, kurį atsakovė privalo atlyginti ieškovei. Teismas sprendė, kad byloje yra nustatytos visos būtinos atsakovės I. A. civilinės atsakomybės dėl ieškovės draudėjai V. K. padarytos žalos dėl buto ( - ), Kaune, 2011-09-16 įvykusio užliejimo sąlygos. Taip pat konstatavo priežastinį ryšį tarp ieškovės draudėjai atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veikimo, t. y. atsakovės nesugebėjimo naudotis turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims. Teismas sprendė, kad ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai ir iš atsakovės ieškovei priteistinas 2 855,58 Lt turtinės žalos atlyginimas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

6Teismas priteisė iš atsakovės įstatymines 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 855,58 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-07-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 65,00 Lt žyminį mokestį ir 200,00 Lt išlaidas advokatui už ieškinio surašymą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisė iš atsakovės išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, – 6,88 Eur valstybės naudai (CPK 96 str.).

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimą skundžia atsakovės I. A. atstovė advokatė A. P.. Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

8Kartu su šiuo apeliaciniu skundu I. A. pateikė teismui nemažai jos bute, kambaryje, kuriame 2011 m. liepos mėnesį buvo atliekami radiatoriaus keitimo darbai, fotonuotraukų, liudijančių, kad jokių užpylimo / užliejimo ženklų, taip pat ir jokių „stovo sujudinimo“ žymių apeliantės bute nebuvo ir nėra. Šios nuotraukos, apeliantės manymu, paneigia paskutiniame teismo posėdyje V. K. naujai suformuluotą poziciją, neva vanduo 2011-09-16 ne tik sunkėsi pro jos bute esančio radiatoriaus sujungimo / kranelio vietą, bet ir „bėgo iš A.buto pro lubose esančią skylę“ – I. A. bute darytos nuotraukos rodo, jog jokių skylių I. A. bute esančiose grindyse, per kurias galėjo / galėtų bėgti vanduo į žemiau esantį butą, nėra, o I. A. bute esančio radiatoriaus prijungimas yra atliktas tvarkingai, panaudojus papildomas sujungimo medžiagas ir nejudinus radiatoriaus stovo. Nuotraukų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, jos negalėjo būti pateiktos anksčiau, todėl jos taipogi turėtų būti prijungtos prie bylos medžiagos (LR CPK 314 str.). Fotonuotraukos teikiamos kartu su šiuo apeliaciniu skundu, kadangi pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje vykusio paskutinio teismo posėdžio metu prijungė iš V. K. USB laikmenos nukopijuotas fotonuotraukas, kurių iki tol byloje nebuvo ir kurios, apeliantės vertinimu, apskritai buvo prijungtos nepagrįstai.

9Atsakovės įsitikinimu, sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinus faktines aplinkybes ir LR teisės normas, netinkamai taikius įrodinėjimą reglamentuojančias procesinio įstatymo nuostatas, todėl turėtų būti panaikintas. Atsakovės (apeliantės) įsitikinimu, priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai atskleista ir įvertinta bylos esmė nei faktiniu, nei teisiniu požiūriu.

10Kauno apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimų į ieškinį pagrįstumo – ignoravo tiek juos, tiek byloje liudytoju apklausto asmens paaiškinimus, tiek byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia kertines teismo išvadas, sąlygojusias ieškinio patenkinimą.

11Ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų / įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės parengtame Turto sugadinimo akte užpylimo priežastis buvo atsakovės bute egzistavę trūkumai ir / ar atsakovės bute vykdyti darbai. Vanduo išbėgo iš radiatoriaus, esančio trečiojo asmens bute.

12Byloje neįrodyta, kad vanduo bėgo iš „viršaus“. Trečiojo asmens teismo posėdyje pateiktose nuotraukose nesimatė jokių vandens bėgimo iš viršaus žymių. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nepagrįstai sprendė, kad trečiojo asmens butas buvo užlietas iš viršaus. Trečiojo asmens buto „užpylimo iš viršaus“ faktas byloje apskritai nebuvo įrodinėjamas / įrodytas ir tuo pats ieškovas nesirėmė, todėl priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai nepagrįstas išvadas, o tai sąlygojo sprendimo neteisėtumą.

13Ieškovo parengtas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (ieškinio Priedas Nr. 2) įformintas 2011-09-22, t. y. šeštą dieną po datos, kuomet, ieškovo teigimu, įvyko draudžiamasis įvykis pagal Būsto draudimo sutartį. Byloje apskritai nebuvo / nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog 2011-09-22 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte ieškovo užfiksuoti trūkumai atsirado dėl 2011-09-16 įvykio. Apeliantės įsitikinimu, į bylą pateikti dokumentai apskritai neleidžia daryti išvados apie tai, jog teiginiai apie 2011-09-16 atsiradusias faktines aplinkybes atitinka tikrovę / faktinę situaciją. Taigi, AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimai negali būti laikomi pagrįstais / įrodytais.

14Liudytoju apklaustas A. B. patvirtino, jog radiatorių keitimo darbai apeliantės bute vyko gerokai anksčiau, t. y. 2011 m. liepos mėnesį, ir jog jų keitimas negalėjo sąlygoti nei radiatorių „stovo sujudinimo“, nei žemiau esančio buto užliejimo. Liudytojas teismo posėdyje nurodė, jog 2014-09-16 iš pačios V. K. bute esančio radiatoriaus sunkėsi vanduo, paaiškino, jog vanduo ne „užliejo“ butą / kambarį, o lašėjo iš jame esančio radiatoriaus – aptariamo įvykio dieną trečiojo asmens bute apsilankęs asmuo ne tik nepatvirtino, kad V. K. butas „užlietas iš viršaus“, bet šią aplinkybę aiškiai ir nedviprasmiškai paneigė. Liudytojas taip pat paaiškino, jog jokių „apdailos trūkumų“, kurie užfiksuoti po 6 dienų, t. y. 2014-09-22 parengtame AB „Lietuvos draudimas“ Turto sunaikinimo, sugadinimo akte, bute ( - ), Kaune nebuvo matyti, taip pat paaiškino, jog bet kokių apgadinimų / vandens lašėjimo galėjo būti išvengta, V. K. tiesiog užsukus jos bute esančio radiatoriaus kranelį. Taigi, šio byloje liudijusio asmens paaiškinimai patvirtino, jog AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje formuluojama pozicija dėl buto ( - ), Kaune „užliejimo“, dėl šio buto apgadinimų fakto ir apgadinimų masto yra aiškiai nepagrįsta, tačiau priimdamas sprendimą teismas šiuos liudytojo parodymus ignoravo.

15Trečiasis asmuo nesiėmė priemonių išvengti žalos, padaryta žala turi būti traktuojama kaip sąlygota buto ( - ), Kaune savininkės veiksmų / neveikimo.

16Ieškovo atstovas, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovo atstovai ir / ar trečiasis asmuo ir / ar kiti asmenys nesilankė atsakovės (apeliantės) bute nei 2011-09-16 (aptariamo draudiminio įvykio dieną), nei 2011-09-22 (Turto sunaikinimo, sugadinimo akto parengimo dieną), byloje paaiškinimus davę asmenys iš esmės patvirtino, kad teiginiai apie „radiatorių keitimo darbus“, ar stovo sujudinimą byloje nebuvo įrodinėjami.

17Teismas sprendime vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota esant būtent tokioms situacijoms, byloje surinkti įrodymai liudija, jog ieškovė nesirėmė faktu, jog trečiojo asmens butas būtų užpiltas iš viršaus, ir šios aplinkybės neįrodinėjo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai nepagrįstas išvadas, o tai sąlygojo teismo sprendimo neteisėtumą.

18Sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakoma dėl atskirų šios civilinės bylos šalių argumentų ir apsiribojama tik abstrakčiu LR teisės normų citavimu bei nuorodomis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas civilinės atsakomybės taikymo taisykles.

19Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą pateikė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas T. D.. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas prašė palikti teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

20Teismas pagrįstai nurodė, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas (CK 6.266 str.), ir vadovavosi byloje suformuota kasacinio teismo praktika.

21Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas neturėjo tenkinti ieškinio, kadangi ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė nurodo, jog nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, todėl jai neiškilo atsakomybė.

22Atsakovės argumentas, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje buvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, yra nepagrįstas, kadangi teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių vandens pratekėjimo faktą iš jai priklausančio buto, o atlikdama radiatorių keitimo darbus pažeidė pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, t. y. elgėsi neteisėtai.

23Atsakovė nepagrįstai teigia, kad buto apžiūra atlikta pavėluotai ir kad liudytojas A. B. iš karto po įvykio nematė jokios vandens padarytos žalos sienoms.

24Atsakovė visiškai nepagrįstai, remdamasi vien tik prielaidomis ir pasvarstymais, teigia, kad apskaičiuota per didelė pratekėjusio vandens padaryta žala.

25Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė padarytos žalos faktą ir dydį.

26Teismas priimtame sprendime pagrįstai pripažino, jog tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui) ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

27Atsakovė nepateikė jokių alternatyvių vandens pratekėjimo priežasčių ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė prašymo dėl ekspertizės skyrimo, siekiant nustatyti vandens prasiskverbimo priežastis.

28Teismas priimdamas sprendimą pagrįstai neatsižvelgė į šį atsakovės argumentą, nes, be prieštaringų liudytojo parodymų, jo nepatvirtina jokie kiti įrodymai – atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atliktų radiatorių keitimo darbų datą (atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų ar kitų panašaus pobūdžio dokumentų).

29Atsakovės argumentas, jog atsiradusios žalos trečiasis asmuo turėjo galimybę išvengti, jeigu būtų kreipusis į pastato administratorių ar atlikusi kitus veiksmus, yra visiškai nepagrįstas, kadangi turto sunaikinimo, sugadinimo akte, nurodyta, jog 2011-09-16 apie įvykį buvo pranešta pastato administratoriui UAB „Būsto valda“.

30Argumentas, jog būtinybė pateikti nuotraukas iškilo tik paskutinio teismo posėdžio metu, trečiajam asmeniui pateikus įvykio nuotraukas, yra visiškai nepagrįstas, kadangi atsakovė turėjo pareigą įrodinėti, jog ji nėra atsakinga už atsiradusią žalą viso bylos nagrinėjimo teisme metu, o ne jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovei bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo advokatė, kuri, būdama savo srities profesionalė, turėjo įvertinti atsakovės pateiktas nuotraukas ir jas pateikti teismui kaip papildomus įrodymus.

31Atsakovės pateiktos nuotraukos jos atsakomybės dėl atsiradusios žalos nepašalina. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų visiškai nėra aišku nei koks radiatorius ir jo prijungimas fotografuotas, nei jų padarymo data ar ryšys su įvykiu. Nesant tokių duomenų, šios nuotraukos negali būti vertinamos kaip atsakovės atsakomybę šalinantis įrodymas, kadangi jas pateikė bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, siekdamas bet kokiu būdu išvengti pareigos atlyginti atsiradusią žalą.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę, teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama.

35Atsakovės atstovė pateikė kartu su apeliaciniu skundu nuotraukas (b. l. 119–123), jos manymu, patvirtinančias, kad atsakovės bute vandentiekio avarijos iš įrengtų jos bute įrengimų nebuvo. Apeliacinio teismo vertinimu, rašytiniai įrodymai dėl esamų atsakovės bute įrengimų būklės galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė to nepadarė. Pažymėtina, kad byloje įrodinėjama, jog vanduo į trečiojo asmens butą pratekėjo ne iš atsakovės bute esančių įrengimų, o iš įrengimų, jungiančių atsakovės ir trečiojo asmens šildymo sistemas (vandens stovo) dėl atsakovės bute atliktų radiatoriaus keitimo ir išbandymo darbų, kurių metu buvo išjudintas stovas, dėl to jis tapo nesandarus ir vanduo pateko į trečiojo asmens butą. Todėl teismo vertinimu, atsakovės atstovės nuotraukos nėra teisiškai reikšmingos ginčo klausimui išspręsti. Remiantis šiais motyvais, atsakovės atstovės prašymas dėl rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos netenkintinas.

36Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėja V. K. 2011-01-11 sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. ( - )), kuria nuo 2011-02-22 00:00 val. iki 2012-02-21 24:00 val. apdraudė V. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), Kaune (b. l. 13–14). 2011-09-16 apdraustas butas buvo užlietas vandeniu, tai užfiksuota 2011-10-05 pranešime apie žalą Nr. 1206693, 2011-09-22 turto sunaikinimo sugadinimo akte, jo priede (b. l. 15–18). Pastarajame nurodyta, jog dėl radiatoriaus nesandarumo bute Nr. 15 aplietas draudėjos buto kambarys. Pasak draudėjos, viršutiniame bute Nr. 15 buvo keičiamas radiatorius. Ryte atsikėlusi draudėja pamatė kambaryje ant grindų vandenį, jame mirko užuolaidos (reikalingas valymas) bei vilnonis kilimas (valymas). Sugadinta kambario apdaila. Dėl stovo keičiant radiatorius sujudinimo buvo sujudintas ir draudėjos radiatoriaus prijungimas. Iš jo ištekėjęs vanduo sugadino grindis. Apie įvykį iš karto pranešė namo administratoriui „Būsto valda“.

37CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti kitas deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

38Ieškovė, siekianti žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti šias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Apeliantės I. A. atstovės advokatės A. P. manymu, pateikti įrodymai: pranešimas apie žalą, defektinis aktas, ieškovės atstovo paaiškinimai, liudytojo A. B., trečiojo asmens V. K. parodymai ir vaizdo medžiaga (2015-03-19 nuotraukos – DOK4052), nepatvirtina, kad vandens pratekėjimas įvyko iš atsakovės buto, dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės bute įvyko vandentiekio avarija, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos byloje yra įrodytas, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, dėl to suklydo taikydamas atsakovei turtinę atsakomybę už ieškovės butui padarytą žalą.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

40Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek ieškovės atstovo, tiek trečiojo asmens pateiktus įrodymus, paaiškinimus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės atstovės argumentas nepaneigia ieškovės nurodytos aplinkybės, jog po 2011-09-16 įvykusio trečiojo asmens V. K. buto užpylimo buvo apžiūrėtas draudėjos butas ir nustatyti pratekėjimo ženklai pro vandens tiekimo sistemas dėl radiatoriaus keitimo darbų atsakovės bute Nr. 15 (b. l. 16).

41Apklausta teismo posėdyje trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad virš jos buto yra atsakovės butas Nr. 15, trečiasis asmuo 20111-09-16 ryte pastebėjo savo buto Nr. 12 kambaryje vandens pratekėjimą, vandens buvo ant grindų, didesnę dalį ištekėjusio ant parketo vandens sugėrė ant grindų patiestas kilimas. Taip pat ji pastebėjo, kad vanduo bėgo iš radiatoriaus, esančio trečiojo asmens bute, todėl padėjo indą, į kurį galėti lašėti vanduo. Taip pat tame pačiame kambaryje šalia radiatoriaus stovo lubose buvo juoda skylė, vanduo iš stovo nebėgo, tačiau vandens stovas buvo smarkiai išjudintas, stovo apačioje ant kambario grindų buvo nubyrėjusio tinko, ant sienų ir užuolaidų liko tekėjusio vandens, kuris, trečiojo asmens manymu, bėgo iš viršaus, žymių. Trečiasis asmuo tuoj pat paskambino namo administratoriui „Būsto valda“ ir pranešė apie įvykį, tačiau tarnybos atstovai atsisakė atvykti motyvuodami užimtumu. Tada trečiasis asmuo apie draudiminį įvykį pranešė draudimui, ji taip pat informavo apie įvykį liudytoją A. B., kuris atlieka santechnikos darbus, nors nėra oficialus asmuo, aptarnaujantis namo vandentiekio įrengimus. Liudytojas A. B. pasakė trečiajam asmeniui, kad jis bute Nr. 15 vakar keitė radiatorių, ir tam, kad patikrintų, ar viskas gerai, atsuko katilinėje slėgį iki maksimalaus. Liudytojas pokalbio su trečiuoju asmeniu metu pripažino, kad avarija galėjo atsitikti dėl slėgio keitimo. Trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovę, atsakovės bute nerado, tačiau atsakovės bute buvusi moteris pasakė, kad vakar atsakovės bute keitė radiatorių, bet šiandien viskas gerai. Po pietų atvyko tarnybos darbuotojai, jie trečiojo asmens bute pakeitė stovo sujungimą ir radiatoriaus detales. Po įvykio trečiasis asmuo padarė nuotraukas, kuriuose užfiksavo vandentiekio avarijos pasekmes. Visos nuotraukos neišliko, tačiau net dalyje nuotraukų aiškiai matosi, kad nešvarus vanduo bėgo iš lubų šalia stovo, sugadino sieną ir užuolaidas. Trečiojo asmens manymu, jos butas buvo tinkamai suremontuotas, todėl ji nesutiko atlikti dalinį lubų remontą, nes, nutinkavus dalį lubų ploto, liktų lopas. Taip pat po vandentiekio avarijos buvo nušlifuota ne tik vandeniu užpilta grindų dalis, bet ir didesnė dalis parketo, nes grindys yra be slenksčių, todėl vientisas grindų plotas turėtų būti vienodos spalvos ir būklės. Užuolaidos ir kilimas buvo išvalyti, todėl trečiasis asmuo prašė atlyginti ne naujų daiktų įsigijimo, o valymo paslaugų apmokėjimo išlaidas.

42Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. B. paaiškino, kad atsakovės I. A. bute buvo keičiami trys radiatoriai, radiatoriai buvo keičiami vieną mėnesį, o kitą paskambino atsakovė I. A. ir pasakė, kad vanduo semia butą, kad reikia pažiūrėti. Liudytojas, atvykęs į atsakovės butą, nieko nepastebėjo, todėl apžiūrėjo žemiau esantį butą, kuriame gyvena trečiasis asmuo V. K.. Trečiojo asmens V. K. bute iš radiatoriaus lašėjo vanduo, todėl liudytojas užsuko radiatoriuje esančius kranelius, matė, kad buvo išsipylęs vanduo, jo nebuvo daug, gal koks kibiriukas, taip pat matė susuktą kilimą, viskas buvo išvalyta, ant sienų užpylimo žymių liudytojas nematė. Liudytojas matė, kad vamzdis, kuris ateina iš viršaus, buvo išjudintas, gal trūkęs, ir lašėjo vanduo, įtaria, jog galbūt tai padaryta tyčia. Jam pasirodė, kad trečiasis asmuo yra keisto būdo, o be to, atsakovė ir trečiasis asmuo tarpusavyje nesutarė. Liudytojas pastebėjo trečiojo asmens bute šviesų indą, skirtą lašančiam vandeniui surinkti. Liudytojas turi santechniko išsilavinimą, tad daro prielaidą, jog vanduo pradėjo lašėti dėl vandens slėgių pasikeitimo.

43Pirmosios instancijos teismo 2015-03-17 posėdyje buvo apžiūrėtos ir prijungtos prie bylos trečiojo asmens padarytos buto Nr. 12 nuotraukos (b. l. 94), šalių atstovai dėl jų prijungimo neprieštaravo, jų tikrumu nesuabejojo. Todėl atmestinas apeliantės atstovės argumentas, kad teismo 2015-03-17 posėdyje pateiktos nuotraukos nepagrįstai prijungtos prie bylos, nes tokiai išvadai padaryti nėra pagrindo (CPK 177 str. 1 d., 2 d., 180, 183, 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi trečiojo asmens padarytomis nuotraukomis (2015-03-19 – DOK4052) procesiniame dokumente ir konstatuoja, kad užfiksuotos nuotraukose vandentiekio avarijos vaizdai atitinka trečiojo asmens paaiškinimą dėl sužaloto turto, vandens pratekėjimo vietos ir ieškovės rašytiniuose dokumentuose aprašytų turto sužalojimų ir vandentiekio avarijos aplinkybių.

44Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nenuginčytas trečiojo asmens paaiškinimas, jog vanduo užliejo trečiojo asmens butą iš viršaus – tai patvirtina apžiūrėtos byloje nuotraukos, iš kurių matyti, kad lubose aplink vandentiekio stovą yra tuščia tamsi erdvė (skylė), ant grindų yra tinko nuotrupų, ant sienos šalia stovo matomos tamsios linijos. Kelios medžiagos atraižos suteptos skysčiais – trečiojo asmens paaiškinimu, tai užuolaidos, kurios buvo šalia vandens stovo ir sugėrė iš viršaus bėgusį vandenį. Taip pat nuotraukose matyti kilimas, kuris taip pat yra dėmėtas, trečiojo asmens paaiškinimu, ant kilimo pateko vandens, kuris susikaupė kilimo audinyje ir ant parketo, nuo drėgmės, jos manymu, patamsėjo parketo lentelės, nuo jų atšoko lakas.

45Negalima sutikti su apeliantės atstovės motyvais, kad trečiojo asmens turtui nepadaryta žala, kadangi pateiktuose nuotraukose nesimato vandens bėgimo iš viršaus žymių. Ieškovės atstovas, atvykęs į trečiojo asmens butą, kambario apdailos sužalojimus nustatė avarijos vietoje pagal faktinę situaciją, o ne vien pagal trečiojo asmens padarytas nuotraukos. Teismo vertinimu, atsakovės atstovės subjektyvi nuomonė apie nuotraukose užfiksuotą vaizdą, kad turto sužalojimo požymių nėra, taip pat liudytojo A. B. paaiškinimas, kad užpylimo žymių ant sienų nesimatė, nesudaro pagrindo netikėti ieškovės pateiktu į bylą rašytiniu įrodymu – turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu (b. l. 17), kuriame užfiksuoti sužalojimai, padaryti vandentiekio avarijos metu trečiojo asmens turtui. Pažymėtina, kad liudytojas A. B. iš esmės neginčija trečiojo asmens nurodytų aplinkybių dėl išjudinto stovo, dėl varvančių radiatorių, dėl trečiojo asmens kambaryje buvusio vandens surinkimo indo. Todėl labiau tikėtina, kad visgi vanduo vandentiekio avarijos metu pateko ant sienų, užuolaidų, grindų ir kilimo iš viršaus, iš stovo, o ne tik iš radiatoriaus, esančio trečiojo asmens kambaryje. Buto apdailos sužalojimų lokalizacija ir pobūdis sutampa su avarijos faktinėmis aplinkybėmis. Trečiojo asmens paaiškinimas ir nuotraukose užfiksuoti buto apdailos pažeidimai atitinka ieškovės atstovo pateikto į bylą turto sunaikinimo sugadinimo akto duomenis (b. l. 15–16), kur nustatyta, kad į ginčo butą vanduo bėgo dėl stovo sujudinimo keičiant radiatorius. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė turi specialistų, ekspertų, kurie vietoje įvertina turto sužalojimus, taip buvo pasielgta ir ginčo atveju. Tad netikėti trečiojo asmens paaiškinimu ir ieškovės surašytais 2011-09-22 dokumentais dėl turto sužalojimo atsakovės atstovės nurodytais motyvais nėra pagrindo.

46Bylos duomenimis, trečiasis asmuo dėl vandentiekio avarijos 2011-09-16 kreipėsi į ieškovę, liudytoją A. B., „Būsto valdą“, vien tas faktas, jog ieškovės atstovas turto sužalojimo aktą surašė 2011-09-22, o ne 2011-09-16, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo netikėti šiuo dokumentu. Todėl negalima sutikti su apeliantės atstovės argumentu, kad dėl to, jog ieškovė surašė 2011-09-22, t. y. po šešių dienų nuo įvykusio 2011-09-16 draudžiamojo įvykio turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, šis esantis byloje aktas (b. l. 15–18) nėra tinkamas įrodymas turto sugadinimo 2011-09-16 draudžiamajam įvykiui įrodyti, kadangi tokiai išvadai padaryti, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

47Atsakovės atstovė užėmė neigimo poziciją tiek dėl žalos padarymo fakto, tiek dėl žalos dydžio, dėl atsakovės kaltų veiksmų buvimo fakto ir atsakovės atsakomybės pagrindo, tačiau savo pozicijai įrodyti, teismo vertinimu, atsakovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, o tiesiog abstrakčiai teigia, jog ieškovės reikalavimai byloje neįrodyti. Atsakovės atstovės manymu, byloje neteisingai nustatyta priežastis, dėl kurios įvyko vandentiekio avarija trečiojo asmens bute, tačiau su tuo sutikti negalima. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. B. iš dalies patvirtino trečiojo asmens paaiškinimą, kad atsakovės bute buvo keistas radiatorius, kad atsakovė 2011-09-16 kvietė liudytoją dėl to, jog vanduo semia butą ir kad tikėtina, jog vandentiekio avarija įvyko dėl vandens slėgio pasikeitimo. Tai, kad liudytojas A. B. teismo posėdyje tiesiogiai nepripažino, jog būtent jis iš vakaro dirbo santechnikos darbus atsakovės bute, o vėliau paleido įrengimus, dėl kurių galėjo keistis vandens slėgis, nesudaro pagrindo netikėti trečiojo asmens paaiškinimu, kad liudytojas ir atsakovės bute buvęs asmuo pokalbio metu su trečiuoju asmeniu pripažino, jog išvakarėse atsakovės bute buvo atliekami santechnikos darbai ir kad buvo pakeistas vandens slėgis įrengimuose. Todėl teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad vandens stovas, jungiantis vandens įrengimus tarp butų Nr. 15 ir Nr. 12, buvo išjudintas, o vandens stovo sandarumas pažeistas dėl atsakovės bute atliktų santechninių įrengimų darbų, dėl ko trečiojo asmens bute įvyko vandentiekio avarija.

48Atmestinas apeliantės atstovės argumentas, kad trečiasis asmuo nesiėmė priemonių žalai sumažinti. Priešingai, nei aiškina apeliantės atstovė, trečiasis asmuo avarijos metu naudojo indą vandeniui surinkti, tai patvirtino liudytojas A. B.. Trečiasis asmuo, aptikusi vandentiekio avariją, kreipėsi į „Būsto valdą“, taigi teismo vertinimu, trečiasis asmuo ėmėsi visų protingų priemonių avarijos padariniams sumažinti.

49Apeliacinio teismo vertinimu, daugiau surinktų byloje įrodymų patvirtina, kad vandentiekio avarija buvo padaryta trečiojo asmens bute Nr. 12 ieškovės ieškinio pareiškime ir turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytą dieną ir aplinkybėmis (CPK 12, 178, 185 str.).

50Teismas neturi pagrindo abejoti, jog trečiajam asmeniui dėl buto užpylimo buvo padaryta žala (2819 Lt), nes pateiktas byloje turto sunaikinimo, sugadinimo aktas ir lokalinė sąmata (b. l. 23) byloje nenuginčyti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovės atstovės argumentai, jog trečiojo asmens buto remontui galėjo būti išleista mažesnė lėšų suma, pagrįsti tik prielaidomis. Pažymėtina, kad atsakovė į teismo posėdį nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dalies darbų trečiojo asmens bute nereikėjo atlikti arba kad remonto darbai galėjo būti atlikti mažesnėmis sąnaudomis. Priešingai, nei aiškina atsakovės atstovė, ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad trečiojo asmens bute buvo būtina išdažyti visą kambario lubų plotą, pakeisti sienų apmušalus ir nušlifuoti ir nulakuoti ne dalį buto grindų, o visą grindų dangą, kadangi atlikus dalinį remontą kambarys atrodytų neestetiškai – išdažytų konstrukcijų atspalvis būtų nevienodas.

51Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus šiuo atveju laiko teisiškai nereikšmingais, dėl jų nepasisako ir sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovės atstovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, teismas

Nutarė

53Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės I. A. 2... 4. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškovės ieškinio... 5. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė turto... 6. Teismas priteisė iš atsakovės įstatymines 5 procentų dydžio metines... 7. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015-04-02 sprendimą skundžia... 8. Kartu su šiuo apeliaciniu skundu I. A. pateikė teismui nemažai jos bute,... 9. Atsakovės įsitikinimu, sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas... 10. Kauno apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimų į... 11. Ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų / įrodymų,... 12. Byloje neįrodyta, kad vanduo bėgo iš „viršaus“. Trečiojo asmens teismo... 13. Ieškovo parengtas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (ieškinio Priedas Nr.... 14. Liudytoju apklaustas A. B. patvirtino, jog radiatorių keitimo darbai... 15. Trečiasis asmuo nesiėmė priemonių išvengti žalos, padaryta žala turi... 16. Ieškovo atstovas, tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovės atstovė bylos... 17. Teismas sprendime vadovavosi kasacinio teismo praktika, suformuota esant... 18. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nepasisakoma dėl atskirų šios... 19. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą pateikė ieškovės AB... 20. Teismas pagrįstai nurodė, jog žalos padarymo draudėjo turtui atveju... 21. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas neturėjo tenkinti ieškinio,... 22. Atsakovės argumentas, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje buvo... 23. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad buto apžiūra atlikta pavėluotai ir kad... 24. Atsakovė visiškai nepagrįstai, remdamasi vien tik prielaidomis ir... 25. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė padarytos žalos faktą ir... 26. Teismas priimtame sprendime pagrįstai pripažino, jog tarp atsakovės... 27. Atsakovė nepateikė jokių alternatyvių vandens pratekėjimo priežasčių ir... 28. Teismas priimdamas sprendimą pagrįstai neatsižvelgė į šį atsakovės... 29. Atsakovės argumentas, jog atsiradusios žalos trečiasis asmuo turėjo... 30. Argumentas, jog būtinybė pateikti nuotraukas iškilo tik paskutinio teismo... 31. Atsakovės pateiktos nuotraukos jos atsakomybės dėl atsiradusios žalos... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 34. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 35. Atsakovės atstovė pateikė kartu su apeliaciniu skundu nuotraukas (b. l.... 36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir... 37. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į... 38. Ieškovė, siekianti žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti šias deliktinės... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje... 40. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek ieškovės... 41. Apklausta teismo posėdyje trečiasis asmuo V. K. paaiškino, kad virš jos... 42. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. B. paaiškino, kad atsakovės I. A.... 43. Pirmosios instancijos teismo 2015-03-17 posėdyje buvo apžiūrėtos ir... 44. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje nenuginčytas trečiojo asmens... 45. Negalima sutikti su apeliantės atstovės motyvais, kad trečiojo asmens turtui... 46. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo dėl vandentiekio avarijos 2011-09-16... 47. Atsakovės atstovė užėmė neigimo poziciją tiek dėl žalos padarymo fakto,... 48. Atmestinas apeliantės atstovės argumentas, kad trečiasis asmuo nesiėmė... 49. Apeliacinio teismo vertinimu, daugiau surinktų byloje įrodymų patvirtina,... 50. Teismas neturi pagrindo abejoti, jog trečiajam asmeniui dėl buto užpylimo... 51. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333... 53. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo nekeisti....