Byla 1-81-610/2017

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Sigutei Pranskevičienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Jasaičiui, nukentėjusioms L. K., J. R., A. Č., L. Š., R. B., nukentėjusių atstovei advokatei V. J., kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A. gim. ( - ), a.k. ( - ) gimęs Marijampolės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, ūkininkas, neteistas, gyvenantis Ašmonų k., Marijampolės sav., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 5d..

3Teismas,

Nustatė

4V. A. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl to įvyko eismo įvykis kurio metu žuvo žmonės, o būtent: 2014 m. gruodžio 09 d. apie 18 val. 45 min., vairuodamas automobilį Fiat Ulysse, valstybinis numeris ( - ), keliu Mokolai- Šunskai-Tursučiai kelio 8,450 kilometre Marijamplės sav., pažeidė kelių eismo taisyklių 127 p., 128 p., 131.1 p. reikalavimus - apie 119 km/h greičiu vairuodamas automobilį ribota manevravimui važiavimo juosta, kurios plotis 3,1 m., riboto matomumo sąlygomis, tamsiu paros metu, esant šlapiai kelio dangai, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, viršijo leistiną 90 km/h greitį, tokiu būdu apribodamas saugią galimybę laiku pastebėti ir sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ne mažesniu nei 130 metrų atstumu turėjęs pastebėti pėsčiuosius, nesulėtino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti ar visiškai sustabdyti transporto priemonę, būdamas neatidus laiku nepastebėjo pėsčiųjų R. Č. ir V. R., kuris vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę, laiku nesulėtino greičio ar visiškai nestojo dėl tokių savo neatsargių veiksmų automobiliu kliudė ir mirtinai įvykio vietoje sužalojo pėsčiuosius V. R. ir R. Č..

5Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo V. A. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2014-12-09 apie 18.56 val. važiavo iš Marijampolės Šunskų kryptimi, pravažiavus kelio ruožą pro mišką, priešais atvažiuojančio vilkiko vairuotojas „mirktelėjo“ šviesomis , pagalvojo, kad priekyje yra policija, dėl to sumažino greitį iki 80 km/h, gal ir mažiau. Maždaug už poros kilometrų, išvažiavęs iš posūkio, viduryje kelio važiuojamosios dalies pamatė žmogų su gobtuvu, stabdė, signalizavo, kadangi iš priekio atvažiavo kita transporto priemonė, negalėjo išvengti susidūrimo pasukdamas į kairę. Į garsinį signalą žmogus nereagavo, padėties nekeitė, kai kliudė suprato, kad žmogus. Jokių atspindžių ant kliūties nebuvo, jų nematė. Šviesą atspindinčios liemenės nematė. Po įvykio, kuomet priėjo šalia gyvenantys žmonės, pasakė, kad buvo du pėstieji. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. perskaičius V. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2t. b.l. 35) dalyje, jog iki iš priekio atvažiuojančio automobilio likus apie 15-20 metrų, savo eismo juostos važiuojamoje dalyje pamatė susikabinusius du asmenis, koks iki jų buvo atstumas pasakyti negali, dėl parodymų skirtumo (dalyje dėl to kada ir kaip suprato, kad kelyje du asmenys), teigė, jog parodo taip pat kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš pradžių matė vieną žmogų, po įvykio pribėgę žmonės pasakė, kad turi būti du. Iš pradžių buvo abejonių ar vienas ar du, paaiškėjo vėliau. Savo apklausos protokolą skaitė, ar turėjo pastabų nepamena. Po susidūrimo sustojo, buvo šoke, šalia sėdėjusiam R. V. pasakė kviesti medicinos pagalbą, pranešti policijai. Šiam drebėjo rankos, po to atėję šalia gyvenę žmonės, iškvietė pagalbą. Žuvusiuosius matė, tačiau arti priėjęs nebuvo, kadangi buvo šoke. Abejoja ar R. V. buvo priėjęs prie kūnų, nematė, kad būtų priėjęs . Atvykę policijos pareigūnai matavo stabdymo žymes, buvo drėgnas kelias, silpni pėdsakai likę ar jų nebuvo, skambino prokurorui, klausė ką daryti. Nematė, kad įvykio vietoje kas nors būtų fiksuojama, ant schemos pasirašyti nedavė, supažindino tik leidus susipažinti su byla. Automobilį paėmė iš karto po įvykio, kad atliekami kažkokie eksperimentai niekas tiksliai nepasakė, buvo pranešta, tačiau gaudavo klaidingą informaciją, juos atliekant nedalyvavo.

6Nukentėjusioji J. R. parodė, kad įvykio dieną nuėjo į svečius kaimynystėje. Vaišinosi. Vėliau atėjo sūnus V. R.. Jis buvo su salotinės spalvos liemene, jos nenusirengė, truputį pasėdėjęs pasakė, kad pavargęs, sekančią dieną turi vykti į darbo biržą, todėl su drauge R. Č. išėjo namo, matėsi, kad yra išgėręs. Norint pareiti namo reikėjo eiti plentu arba pro kaimynų kiemą. Sakė sūnui eiti per kaimynų kiemą, tačiau jis nurodė, kad keliu atėjo tai keliu ir pareis. Pati taip pat vaikšto keliu, kadangi kaimynai pasodino gyvatvorę. Išėjus V. R. ir R. Č. maždaug po 5-10 minučių atbėgo kaimynų mergaitė ir pasakė, kad V. žuvo, labai išsigando. Iš namų sūnų išlydėjo D., sugrįžęs pasakė, kad išleido jos šeimyną. Pati įvykio vietoje nebuvo. Reiškia civilinį ieškinį. Santykiai su sūnumi buvo geri, jis labai padėjo buityje, niekada nesipyko. Jos namuose paskutiniu metu gyveno apie 12 metų, kartu ir sugyventinė. Ūkį prižiūrėjo kartu, augino gyvulius, daržoves. Turi 3 ha žemės. Laidotuvėmis rūpinosi dukros. V. R. turėjo 2 vaikus iš pirmos santuokos, vieną su sugyventine. Du vaikai gyvena Airijoje.

7Nukentėjusioji L. K. parodė, kad eismo įvykio metu žuvo jos brolis. Su broliu buvo artimuose santykiuose, bendraudavo, tačiau gyveno atskirai. Pasimatydavo vieną du kartus per mėnesį. V. R. iki įvykio nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, padėdavo motinai ūkyje. Reiškia civilinį ieškinį. Turtinė žala atsirado dėl turėtų laidojimo išlaidų, dokumentų patvirtinančių išlaidas duobei iškasti, paminkle įrašus padaryti, neturi. Iš savivaldybės gavo laidojimo pašalpą 1040 litų. Sesuo R. B. apmokėjo skrodimo išlaidas. Patyrė neturtinę žalą, kadangi trūksta brolio, nėra kam prižiūrėti kaime esančio ūkio, sudėtinga motinos priežiūra, kadangi pati nevairuoja, kaltinamasis žalos neatlygino, nebendravo.

8Nukentėjusioji R. B. parodė, kad V. R. jos brolis. Įvykio dienos vakarą paskambino kaimynė pranešė apie brolio žūtį, pranešė seseriai. Jai atvažiavus nuvyko pas motiną. Reiškia civilinį ieškinį, nes turėjo išlaidų laidotuvėms. Pati sumokėjo už skrodimą, kitas išlaidas patyrė sesuo. Patyrė neturtinę žalą, kadangi su broliu buvo artimi. Bendravo artimai, brolis padėdavo, matydavosi dažnai. Po įvykio patyrė stresą, nerimą, vartojo raminamus vaistus. Brolis turėjo tris vaikus, jie visi pilnamečiai.

9Nukentėjusioji A. Č. parodė, kad pati dirba specialiste Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Apie įvykį sužinojo iš močiutės, jo metu žuvo motina R. Č.. Sužinojusi pasiskambino kolegai, šis patvirtino aplinkybes. Nuvažiavo pas močiutę, su ja į įvykio vietą, tuo metu motina jau buvo išvežta. Matė policijos pareigūnus matuojančius atstumus, dirbančius tyrėjus. Matėsi stabdymo žymės. Klausė įvykio aplinkybių, sužinojo preliminarius duomenis. Po to nuvyko į ligoninę. Pareigūnai tyrę bylą yra kolegos juos žino, tačiau asmeniškai nebendrauja(nėra draugai). Atvykusi į įvykio vietą neprisistatinėjo, tuo metu nekilo kažkokių abejonių, dėl to, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas įstaigos kurioje pati dirba, jokios įtakos nedarė. Dalyvavo atliekant eksperimentą, kaltinamojo nebuvo. Reiškia civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Turtinė žala dėl patirtų laidojimo išlaidų. Neturtinė žala dėl artimo žmogaus žūties. Su motina negyveno nuo 9 metų, tačiau bendraudavo, daugiau per šventes. Motina turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, gyveno su V. R., mano, kad šis išgerdavo taip pat. .

10Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš J. R.. Paskui pranešė sūnui, anūkei A. Č.. Buvo kartu nuvažiavę į įvykio vietą, bet pati iš automobilio nebuvo išlipusi. Sūnus apie procesą žino, dirba užsienyje. Reiškia civilinį ieškinį. Laidojimo išlaidas turėjo kartu su A. Č.. Konkrečiai tiksliai po kiek turėjo išlaidų, neskaičiavo. Mokėjo per pusę, išleido apie 6000 litų. Nepasiėmė kvitų už gedulingus pietus. E. K. vardu išrašytas čekis, kadangi jam padavė sumokėti savo pinigus. Iš savivaldybės gavo 1040 litų laidojimo pašalpą. Santykiai su dukra buvo geri, ji turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo.

11Liudytojas G. K. parodė, kad įvykio dieną apie 19-20 val. vakare, prie jo gyvenamo namo įvyko eismo įvykis. Pats žiūrėjo televizorių ir nieko neišgirdo, pašaukė dukrą ir pasakė, kad prie kaimynų ant kelio įvyko avarija. Abu su dukra išbėgo į lauką, buvo tamsu, nelijo, bet buvo panašu į miglą. Kelyje su įjungtomis avarinėmis šviesomis stovėjo automobilis. Priėjus, vienas iš vyriškių, nežino ar vairuotojas ar keleivis, kalbėjo telefonu, pamatė griovyje gulintį vyrą, atpažino, kad Virgis. Kalbančiajam nesisekė paaiškinti kur įvyko eismo įvykis, perėmė iš jo telefoną, ir tęsė pokalbį. Dukra tuo metu buvo prie Virgio ir tikrino pulsą. Bekalbant kažkuris iš vyriškių, keleivis ar vairuotojas pasakyti negali, nurodė, kad yra dar antras žmogus partrenktas. Tada atidavė telefoną keleiviui ir su dukra ėjo ieškoti antro žmogaus. Dukra buvo nubėgusi atnešusi pasišviesti telefoną. Ji pasakė, kad Virgis buvo su šviesą atspindinčia liemene. Pats liemenės nematė, nes vėliau atvykus greitąjai ir apšvietus kūną, jos nebebuvo. Su dukra nuėjo ieškoti kito kūno, tuo metu vairuotojas ir keleivis liko prie automobilio, ką jie darė nematė, nes liko už nugaros. Rado moterį, apie 25 metrų nuo automobilio atstumu iki automobilio. R. Č. dar dejavo, bandė ją kalbinti. Iki atvyko greitoji buvo privažiavusi kažkokia moteris. Greitoji išsivežė tik R. Č., V. R. buvo konstatuota mirtis. Įvykio laiku vienoje vietoje nestovėjo, vaikščiojo, kaltinamasis taip pat buvo priėjęs prie abiejų partrenktų žmonių. Kalbėjosi kaip viskas įvyko. Keleivis pasakė, kad jį kaltinamasis vežė iš darbo namo, jis sakė, kad tik išgirdo signalą užsidengė rankomis veidą ir nieko nematė. Vairuotojas pasakė, kad išvažiavęs iš posūkio pamatė važiuojamojoje kelio dalyje kažką, neturėjo galimybės aplenkti, nes iš priekio važiavo automobilis, vairuotojas pasakė, kad matė du žmones. Pro jo namų kiemą praeiti nėra kliūčių, anksčiau žuvusieji pro jį ir vaikščiojo, ypatingai būdami neblaivūs. Įvykio dieną apie 13 valandą matė V. R., jis buvo su šviesą atspindinčia liemene. Paaiškino ,kad jis visada būdavo su ja, tiek važiuodamas dviračiu, tiek vaikščiodamas. Matė kaip policija fiksavo įvykio vietos pėdsakus, mirksėjo avariniai signalai, matėsi stabdymo žymės, kelio danga buvo šlapia. Ryte taip pat matėsi stabdymo žymės, pradėjęs stabdyti ties kaimynu, sustojęs prie jo namų, žymės buvo tarp trijų stulpų.

12Liudytoja R. P. parodė, kad įvykio dieną, apie 19 val., savo namuose išgirdo „cypiančias“ padangas ir bumbtelėjimo garsą. Nubėgusi tėvui pasakė, kad kažką nutrenkė. Su tėvu išbėgo į lauką. Prie kaimynų namo stovėjo automobilis, liudytojas R. V. kalbėjo telefonu su pagalbos centru. Tėvas paėmė iš jo telefoną kalbėti, o pati nubėgo į namus atnešti tėvo telefoną. Taip pat nuėjo patikrinti V. R. pulsą, jo rūbai buvo pakelti į viršų, tikrinant pulsą matė žalią, ryškią, šviesą atspindinčią liemenę. Dieną buvo mačiusi V. R. važiuojantį dviračiu, vilkėjo žalios spalvos liemenę, tuo metu pamatė tos pačios spalvos drabužį, buvo apsirengęs taip pat, todėl teigia, kad buvo su šviesą atspindinčia liemene. Kaltinamasis pasakė, kad ėjo pora keliu, tuo metu kitas asmuo kalbėjo telefonu, po to nuėjo su tėvu ieškoti Rasos, kur tuo metu buvo eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas ir keleivis neatkreipė dėmesio, rado R. Č., ši tuo metu dar buvo gyva, kažkuris iš vyriškių buvo kartu su jais prie R. Č., kitas vaikščiojo prie automobilio. Po to matė kaip atvyko policija, tačiau kaip vykdė apžiūrą nematė, nes tėvas liepė eiti namo. Vėliau ar V. R. kūnas buvo su liemene ar be, neatkreipė dėmesio, arčiau nėjo.

13Liudytojas R. V. parodė, kad įvykio dienos vakarą, kartu su kaltinamuoju po darbo važiavo namo Šunskų kryptimi, pravažiavus mišką, priešais atvažiuojančio vilkiko vairuotojas įspėjo šviesomis, pagalvojo, kad priekyje yra policija, truputį pavažiavus pajuto stabdžius ir garsinį signalą, smūgį, prisidengė veidą. Į ką atsitrenkė nematė, prieš avariją į kelią nežiūrėjo. Į spidometrą nežiūrėjo, tačiau teigia, kad greičio neviršijo. Išlipus iš automobilio pamatė griovyje žmogų. Skambino pagalbos, bendraujant su pagalbos centro darbuotuoju nežinojo kaimo pavadinimo, tada priėjo šalia gyvenęs asmuo, telefoną perdavė jam. Vėliau šio asmens dukra jam atnešė telefoną. Po to kažkas pasakė, kad buvo du žmonės, kas pasakė nežino. Tada ėjo ieškoti antro asmens, paėję pamatė moterį, kaimynas tikrino jos pulsą, ar kartu su jais buvo ir R. P. neprisimena. Pats prie žuvusiųjų priėjęs nebuvo. R. kūną matė 5-7 metrų atstumu, buvo apsirengęs kaip ir švarką be liemenės. Buvo pasimetęs, gerai visų aplinkybių neprisimena.

14Liudytojas D. V. parodė, kad eismo įvykis įvyko panašiai prieš 2 metus, tiksliai aplinkybių nepamena. Tuo metu dirbo Marijampolės AVPK kelių policijos skyriuje, gavo pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu automobilis susidūrė su pėsčiaisiais. Atvykęs į eismo įvykio vietą užfiksavo jo aplinkybes, pastebėjo kelio važiuojamoje dalyje automobilį, vietoje buvo likęs vieno pėsčiojo kūnas, tiksliai nepamena, bet kitas pėsčiasis buvo išvežtas greitosios medicininės pagalbos automobiliu. Kaip buvo apsirengę pėstieji neprisimena. Kad įvykio vietoje būtų buvusi kalba apie šviesą atspindinčią liemenę, neprisimena taip pat. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (2t. b.l. 22), kad tarnybiniame pranešime nurodė, jog abu pėstieji nevilkėjo šviesą atspindinčių liemenių ar atšvaitų, nes įvykio vietoje jų nesimatė, kažkurio namo gyventojai sakė, kad pėstieji buvo be liemenių. Teigė, kad šiuo metu neprisimena, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes prisiminė geriau. Sudarė įvykio vietos planą, jame užfiksavo visas aplinkybes, įvykio planą sudaro eismo įvykio vietoje, tačiau nesant galimybės viską suforminti vietoje, susižymi viską juodraštyje, o grįžus į darbo vietą sudaro tvarkingą planą. Pateikus eismo įvykio vietos planą(1t. b.l. 25), patvirtino, kad planas sudarytas komisariate, teigė, kad turėjo būti ir jo juodraštinis variantas. Ar jame nurodytas įvykio ar plano sudarymo laikas neprisimena.

15Liudytojas A. D. parodė, kad įvykio dieną į jo namus buvo atvykę V. R. ir R. Č.,.V. R. atvyko iš darbo biržos. Juos išlydėjo namo pro duris , pats į gatvę nėjo. Virgis buvos apsirengęs gelsvą šviesą atspindinčią liemenę, Rasa be liemenės. Išleidęs, buvo išėjęs į lauką ir girdėjo R. Č. ir V. R. kalbantis, kaip ir ginčą, kadangi garsūs balsai. Kalbėjosi ant gatvės prie kaimyno namo panašiai. Ar tuo metu V. R. buvo su liemene nematė, kadangi buvo tamsu. Po to parėjo į kambarį ir po kokių 3-4 minučių atbėgo R. P. pranešė, kad V. žuvo. Taip pat jai paskolino šviesą atspindinčią liemenę, kad būtų pastebima. Liemenę vėliau R. P. grąžino. Įvykio vietą vėliau matė, atstumas nuo jo namo apie 50 metrų, gal mažiau. V. R. norėdamas grįžti į savo namus turėjo eiti keliu, kadangi pro kaimynų kiemą nevaikščiojama.

16Specialistas V. V. paaiškindamas ir papildydamas pateiktą išvadą parodė, kad transporto priemonės kontakto su žuvusiais metu V. R. buvo vertikalioje padėtyje, o R. Č. galėjo būti bet kokioje padėtyje, kadangi buvo sužalota krūtinės ląstos dešinio šono sritis, tai reiškia, kad žalojantis paviršius kontaktavo su jos krūtinės ląstos dešine puse. Į klausimą kokiose padėtyse buvo žuvusieji vienas kito atžvilgiu ir transporto priemonės atžvilgiu kontakto metu, nurodė, kad pirminė sužalojimo kryptis turėjo būti į V. R. dešinės blauzdos priekinį paviršių, kietu buku daiktu, koks tai daiktas detalizuoti konkrečiai negalėjo, nurodė, kad mažai tikėtina, jog R. Č. buvo kliudyta buferiu. Tikslių padėčių, kuris pirmas patyrė smūgį ar asmenys judėjo ar stovėjo, nurodyti negalėjo.

17Specialistas I. G. paaiškindamas ir papildydamas pateiktą išvadą parodė, kad nustatant transporto priemonės greitį, dangos parametras imtas šlapia kelio danga, šiuo atveju lėtėjimas yra mažesnis, esant sausai kelio dangai greitis būtų buvęs nustatytas didesnis. Vertinant nustatytą transporto priemonės Fiat Ulysse greitį, remtasi dangos, stabdymo pėdsako ilgio, važiuojamosios dalies būklės, parametrais. Vertino, kad kelio danga šlapia, remdamasis 2014 12 09 apžiūros protokolu ir planu. Kokiose padėtyse buvo žuvusieji kontakte vienas kito atžvilgiu ir transporto priemonės atžvilgiu, sprendžia kompleksinė ekspertizė. Padangų sudėtis, gamintojas, gumos sudėtis, jų kokybė, gali turėti įtakos. Nustatant greitį, buvo paimta statistinė reikšmė. Nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė judėjo apie 119,4 km. per valandą greičiu, kategorišką išvadą galėtų pateikti esant konkrečioms eksperimento reikšmėms, parametrai apytikriai imti, todėl ir galutinis skaičiavimas apytikris. Vairuotojo reakcijos laikas imtas pagal nustatytus dydžius įvertinus, kad įvykis tamsiu paros metu, neapšviestame kelio ruože, vadovautasi ilgesniu reakcijos laiku. Tvirtina visas savo pateiktas išvadas.

18Specialistė D. P. paaiškindama ir papildydama savo išvadą parodė, kad žalsvai geltonos spalvos poliesteriniai pluoštai iš šviesą atspindinčio gaminio audeklo ant stiklo pateko kontakto ir smūgio metu, tokią išvadą daro, kadangi labai didelis rastų pluoštų skaičius, virš dviejų šimtų, jų galai pažeisti ir atidalinti, tai yra stiklas skilo, aižėjo ir sudraskė audinį, minėtų mikropluoštų paprastai nepamatysi ,apšvietus ultravioletiniais spinduliais floresuoja žalia šviesa. Atlikdama tyrimą pirmiausia apšvietė stiklą ultravioletinių spindulių lempa, pluoštus nurinko lipnia juosta. Yra labai didelė tikimybė, kad vienas iš žuvusiųjų dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę. Stiklas į ekspertizės įstaigą buvo pateiktas visas, sutvirtintas plastiko juostą. Jeigu suaižėjusį stiklą braukytum liemene, tai galėtu atsirasti pluoštai, tačiau reikėtų labai intensyviai braukyti, kad pluoštai sudrikstų, mano, kad nuo tokio braukymo stiklas būtų subyrėjęs. Ant R. Č. kailinių rastas pluoštas galėjo atsirasti einant kartu ir susilietus, su variklio dangčiu galėjo kontaktuoti rankovė, todėl nėra pluoštų.

192017 01 05 eismo įvykio ekspertizės aktu (3 t. b.l. 162-167) daromos išvados, kad nurodytas 47,5 m ilgio stabdymo pėdsakas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis atitinka apie 92 km/h greitį prieš pat stabdymą. Prieš pat pėsčiųjų V. R. ir R. Č. partrenkimą automobilio „Fiat Ulysse“ greitis buvo nemažesnis kaip 82 km/h. Prieš pat stabdymą automobilio „Fiat Ulysse“ greitis buvo apie 119 km/h.. Automobilio „Fiat Ulysse“ vairuotojo V. A. veiksmai, - važiuodamas apie 119 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną įvykio vietoje 90 km/h važiavimo greitį, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio „Fiat Ulysse“ ir neišvengė pėsčiųjų V. R. ir R. Č. partrenkimo, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Pėstieji V. R. ir R. Č. buvo partrenkti kelio važiuojamojoje dalyje, apie 1,2 m atstumu nuo jos dešiniojo krašto. Kelio ilgio atžvilgiu pėstieji buvo partrenkti prieš pirmuosius įvykio vietoje rastus objektus (eismo įvykio vietos plane skaičiais „8“ ir „9“ pažymėtus automobilio „Fiat Ulysse“ dešinės pusės išorinio veidrodžio stiklą ir korpusą).V. A., važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 90 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti kelio važiuojamojoje dalyje buvusių pėsčiųjų V. R. ir R. Č. partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „Fiat Ulysse“. Važiuodamas nustatytu apie 119 km/h greičiu V. A., turėjo techninę galimybę išvengti kelio važiuojamojoje dalyje buvusių pėsčiųjų partrenkimo, laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „Fiat Ulysse“, jeigu turėjo objektyvią galimybę pastebėti juos nemažesniu kaip 143 m atstumu. Techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą kilti šiam eismo įvykiui sudarė visų trijų jo dalyvių veiksmai. Pėstieji V. R. ir R. Č. tamsiu paros metu būdami neapšviesto kelio ruožo važiuojamojoje dalyje sudarė kliūtį prie jų artėjusio automobilio „Fiat Ulysse“, vairuojamo V. A., judėjimui. V. A., važiuodamas apie 119 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną įvykio vietoje 90 km/h važiavimo greitį, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio „Fiat Ulysse“ ir neišvengė pėsčiųjų partrenkimo.

202016 12 28 kompleksinės teismo medicinos –eismo įvykio ekspertizės aktu(3t. b.l. 168-172) daromos išvados, kad pėstieji V. R. ir R. Č. buvo partrenkti vertikalioje padėtyje kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje. Pirmasis buvo kliudytas V. R., jis buvo arčiau automobilio „Fiat Ulysse“, nei R. Č.. R. Č. prieš pat partrenkimą nebuvo uždengusi V. R. kūno dalies, kur įprastai vilkima šviesą atspindinti liemenė. Prieš pat partrenkimą R. Č. automobilio „Fiat Ulysse“ atžvilgiu buvo už V. R.. Negalima nustatyti, ar prieš pat partrenkimą V. R. ir R. Č. stovėjo, ar judėjo. Pirminis smūgis automobilio priekinės dalies dešine puse buvo į vertikalioje padėtyje buvusio V. R. kūno dešinę pusę, kuomet pėsčiasis patyrė šiuos sužalojimus: dešinės blauzdos kaulų skeveldrinį atvirą lūžį viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies išorinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinio dilbio kaulų lūžį viduriniame trečdalyje. Po pirminio smūgio V. R. buvo užmestas ant automobilio variklio dangčio, slydo juo ir dešine kūno puse atsitrenkė į priekinį stiklą dešinėje pusėje. Tikėtina, kad V. R. veido dešine puse turėjo slystamą sąlytį su automobilio priekiniu stiklu, dėl ko patyrė daugybiniu smulkius nubrozdinimus dešinio skruosto-žando srityje. Prieš pat partrenkimą automobiliu „Fiat Ulysse“ R. Č. buvo už pirminį smūgį patyrusio V. R.. Daugybiniai kairės pusės šonkaulių lūžiai tarp vidurinės ir priekinės pažastinės linijų, kurie buvo nustatyti V. R. lavone, galėjo įvykti suspaudžiant krūtinės ląstą tarp automobilio priekinio stiklo ir R. Č. kūno. Tikėtina, kad R. Č. neturėjo tiesioginio sąlyčio su automobilio „Fiat Ulysse“ priekinės dalies paviršiais, o buvo bloškiama į priekį per V. R. kūną. Tuo metu jai galėjo būti dešinės pusės daugybiniai šonkaulių lūžiai tarp užpakalinės pažastinės ir mentės linijų. Likę V. R. sužalojimai - muštinė žaizda dešinio antakio srityje, nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimai kaktoje ir kairėje kūno pusėje paaiškinami nukentėjusiojo atsitrenkimais judant kelio ir dešinėje nuo kelio esančiu paviršiumi.

212014-12-09 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko kelio Mokolai-Šunskai-Tursučiai 8,45 km., Marciniškių k., Marijampolės sav. Kelio dangos būklė – šlapias asfaltas, tamsus paros metas. Matomumas iš vairuotojo kabinos įjungus tolimuosius šviesos žibintus yra 120 metrų, įjungus artimuosius šviesos žibintus yra 80 metrų. Matomumas tikrintas nenaudojant šviesą atspindinčių elementų ar liemenės. Automobilis Fiat Ulysse v.nr. ( - ) stovi važiuojamojoje kelio dalyje prie kelio krašto savo priekine dalimi, Šunskų kryptimi. Užfiksuoti atstumai nuo ratų ašių iki skiriamosios eismo juostos, įvažiavimo į kiemą. Automobilio dešinio rato stabdymo žymė prasideda 1 m. atstumu nuo dešinio kelkraščio ir tolygiai tęsiasi iki automobilio sustabdymo vietos dešiniame kelkraštyje, stabdymo žymės ilgis 81 m. 44,4 m. atstumu nuo stabdymo pėdsako pradžios arba 36,6 nuo įvykio vietoje stovinčio automobilio, rastas automobilio galinio vaizdo veidrodėlio stiklas galimai nurodantis susidūrimo su pėsčiaisiais vietą. Apgadintas dešinys automobilio kraštas prie priekinės dešinės apšvietimo lempos, toliau tolygiai kapotas ir smulkiais gabaliukais sutrūkęs priekinis stiklas. Apžiūros metu taip pat užfiksuota rastų pėsčiosiosbatų drabužių vietos, vyriškos lyties lavono padėtis , jo apranga, šviesą atspindinčių elementų ar drabužių nefiksuojama, žuvusysis guli ant nugaros, drabužiai į viršų nepakelti. Apžiūra atlikta 2014 12 09 9 val. 15 min. baigta 21 val. 25 min. ją atliko tyrėja G. S.. (1 t. b.l. 13-22).

22Papildomu kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2014 12 10 9val. 15 min. -9 val. 25 min., papildomai apžiūrėjus įvykio vietą užfiksuota kairio rato stabdymo žymė, jos ilgis 47,5 metro, schemoje fiksuojami atstumai (1 t. b.l. 27-32).

23Prokuroro pavedimu (1t. b.l. 74-75) techninių apžiūrų centre atlikus automobilio patikrinimą, gauta išvada, kad automobilio vairo ir stabdžių sistema tvarkinga. ( 1t. b.l. 66 ),automobilis grąžintas V. A. (1t. b.l. 76).

242014-12-09 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad patrulis D. V. informavo, jog 2014 12 09 apie 19 val. 00 min. gavo pranešimą apie eismo įvykį, atvykus į įvykio vieta nustatyta, kad pėstieji nedėvėjo ryškiaspalvių liemenių ar atšvaitų, oro sąlygos-giedra, tamsus paros metas, asfaltas šlapias. (b.l. 1 t. 4 l.).

25Daikto apžiūros protokolu nustatyta, kad 2014 12 30 atlikta automobilio Fiat Ulysse v.nr. ( - ),esančio adresu Stoties g 8D, Marijampolėje, apžiūra. Užfiksuoti automobilio apgadinimai, padarytos fotonuotraukos, apžiūrą atliko specialistė N. I.(1t. b.l. 49-55).

26Daikto apžiūros protokolu nustatyta, kad 2015 sausio 28 atlikta automobilio Fiat Ulysse v.nr. ( - ),esančio adresu Stoties g 8D, Marijampolėje, apžiūra. Apžiūros metu automobiliostiklas apšviestas ultravioletiniais spinduliais, pastebėti žalios spalvos plaušeliai, mikroobjektai nufotografuoti jų radimo metu ir vietoje, po apžiūros stiklas išpjautas ir supakuotas, nuo variklio dangčionuskusti ir paimti juodos spalvos mėginiai, apžiūrą atliko specialistė N. I., dalyvavo specialistas Ž. G. (1t. b.l. 56-61).

272015 05 07 specialisto išvada nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Medžiagų ir gaminių ekspertizių skyriuje su užduotimi gauti automobilio Fiat Ulysse valst. Nr. ( - ) priekinis stiklas, V. R. drabužiai, R. Č. kailiniai(paltas), ,dažų dangos dalelės u juodos spalvos pėdsakais. Atlikus objektų tyrimą padaryta išvados, kad ant R. Č. kailinių rastas vienas, o ant V. R. drabužių rastas didelis skaičius žalsvai geltonos spalvos poliesterinių pluoštų yra iš šviesą atspindinčio gaminio audeklo, labai didelė tikimybė, kad iš šviesą atspindinčios liemenės, ant tirti pateikto automobilio Fiat Ulysse, valst. Nr. ( - ) priekinio stiklo rastas labai didelis skaičius žalsvai geltonos spalvos poliesterinių pluoštų yra iš šviesą atspindinčio gaminio audeklo, labai didelė tikimybė, kad iš šviesą atspindinčios liemenės. Ant kapoto rasti dažų pėdsakai yra vienodi su V. R. striukės odos dažais. (1 t, b.l. 132-139).

282015 08 14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada nustatyta, kad specialistas ekspertas inžinierius I. G. susipažinęs su bylos medžiaga bei užduotimi, atlikęs tyrimą pateikė išvadas, kad eismo įvykio eiga buvo sekanti: Kelio Mokolai – Šunskai – Tursučiai važiuojamosios dalies dešine puse 9 kilometro ruožo kryptimi link Šunskų, apie 119, 4 km/h greičiu važiavo V. A. vairuojamas automobilis Fiat Ulysse, valst. Nr. ( - ) Tuo metu priekyje važiuojamosios dalies dešinėje pusėje buvo pėstieji V. R. ir R. Č.. V. A. stabdė vairuojamą transporto priemonę, tačiau automobilio priekinės dalies dešine puse (ties priekiniu dešiniuoju žibintu) turėjo pirminį sąlytį su pėsčiaisiais. Dėl tokio sąlyčio pėstieji pateko ant automobilio ir turėjo sąlytį su variklio dangčiu, priekinio lango stiklu, dešinės pusės išoriniu veidrodėliu. Po to pėstieji per dešinįjį šoną buvo nublokšti į priekį ir į dešinę už kelio važiuojamosios dalies ribų. Po sąlyčio su pėsčiaisiais automobilis ir toliau buvo intensyviai stabdomas. Jei kliūtis eismo įvykio metu buvo matoma didesniu nei 92,6 m. atstumu, tokiu atveju automobilio vairuotojo veiksmai – važiuodamas apie 119,4 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 90 km/h važiavimo greitį ir dėl to nesustabdė vairuojamos transporto priemonės iki kliūties bei neišvengė pėsčiųjų partrenkimo – techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Pėstieji buvo kliudyti prieš automobilio šoninio veidrodėlio buvimo vietą ( įvykio vietos apžiūros duomenimis, arčiau nei 44,4 m. nuo stabdymo pėdsakų pradžios) (1 t. b.l. 147-152).

29Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad 2015 12 01 18 val. 40 min. pradėtas eksperimentas, matomumo įvykio metu sąlygoms patikrinti. Eksperimentas atliktas, esant šlapiai kelio dangai, tamsiu paros metu, nelyjant, temperatūra + 2C. Naudojami automobiliai Fiat Ulysse, Skoda Oktavia. Eksperimentą atliko vyriausioji tyrėja R. K., dalyvavo tyrėjai D. Z., A. B., M. K., nukentėjusioji A. Č., įtariamojo gynėjas E. R., kviestiniai I. M., T. G.. Naudotos trumposios automobilio FIAT „Ulysse“ šviesos. Atlikus bandymą be šviesą atspindinčios liemenės nustatyta, kad matomumas yra 69 metrai. Atlikus bandymą su šviesą atspindinčia liemene nustatyta, kad matomumas yra 170 metrų 30 centimetrų. Atlikus bandymus, kai iš priekio važiuoja automobilis įjungtomis trumpomis šviesomis, kai vienas iš pėsčiųjų su šviesą atspindinčia liemene, bandymo rezultatas – matomumas 188 metrai, pėstieji be šviesą atspindinčios liemenės matomumas- 46 metrai 30 centimetrų. Atlikus bandymus, kai iš priekio važiuoja automobilis įjungtomis ilgomis šviesomis, kai vienas iš pėsčiųjų su šviesą atspindinčia liemene bandymo rezultatas – matomumas 195 metrai, pėstieji be liemenės matomumas 75 metrai, Atlikus bandymus kai automobilis su trumposiomis šviesomis pastatytas 30 metrų iki pėsčiųjų, nustatytas matomumas 130 metrų iki pėsčiųjų su šviesą atspindinčia liemene ir 65 metrai be šviesą atspindinčios liemenės. priešpriešais automobilį (1 t. 155-159).

302014-12-10 specialisto išvada nustatyta, kad V. R. mirtis įvyko dėl stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimais kaktoje ir dešiniame žande, kraujosrūvomis kaktos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu ir minkštaisiais dangalais abiejų pusrutulių sferiniuose paviršiuose bei į galvos smegenų skilvelių sistemą, galvos smegenų sukrėtimu. Taip pat yra duomenys, kad V. R. buvo padaryti nubrozdinimai kairiame šone ir daugybiniai šonkaulių lūžimai kairėje, dešinio dilbio kaulų skeveldrinis lūžis, atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietomis bukomis atsikišusiomis automobilio dalimis. V. R. mirtis yra tiesiogiai susijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kraujyje rasta 3,34 promilės alkoholio (1 t. b.l. 161-164).

31Iš 2015-01-08, 2015 09 24 specialisto išvadų matyti, kad į papildomus klausimus nurodoma, jog V. R. pirminio sužalojimo kryptis buvo į dešinės blauzdos sritį, kur konstatuota kraujosrūva ir atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusiam galimai tiek einant, tiek stovint (1 t. b.l. 166,169).

322014-12-10 specialisto išvada nustatyta, kad R. Č. mirtis įvyko dėl stiprus krūtinės dešinės pusės sumušimo, pasireiškusio šonkaulių lūžimais, tarpe tarp dešiniųjų užpakalinės pažastinės ir mentinės linijų III-IV-V-VI-VII-VIII-IX-X, iš kurių III-IV-V-VI lūžgaliai, pažeisdami pasieninę krūtinplėvę, sulindę į krūtinės ląstos vidų, tarpšonkaulinių raumenų bei pasieninės krūtinplėvės sužalojimu su masyviomis kraujosrūvos tarpšonkauliniuose raumenyse, dešinio plaučio sužalojimu išoriniame paviršiuje. Tai komplikavosi nukraujavimu į dešiniąją krūtinplėvės ertmę. R. Č. mirtis yra tiesiogiai susijusi su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, jos kraujyje rasta 3,33 promilės alkoholio (1 t. b.l. 171-173).

33Iš 2015-01-08, 2015-09-24 specialisto išvadų matyti, kad papildomai nurodoma, jog R. Č. pirminio sužalojimo kryptis buvo į krūtinės ląstos dešinio šono sritį, galimai jos priekinį paviršių, kur konstatuota daugybiniais šonkaulių lūžimai su tarpšonkaulinių raumenų bei pasieninės krūtinplėvės ir dešinio plaučio sužalojimais, R. Č. galimai einant ar stovint. (1 t. b.l. 175).

34Kaltinamasis V. A. iš esmės neneigdamas dalies faktinių aplinkybių bei autoįvykio fakto, savo kaltę neigė aiškindamas, kad pėstieji buvo be šviesą atspindinčių liemenių, važiavo leistinu greičiu, kelių eismo taisyklių nepažeidė, tai yra iš esmės dėl įvykio kalti žuvusieji. Teismas tokį kaltinamojo aiškinimą vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jis paneigtas visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų.

35Kaip matyti iš bylos duomenų, pradėjus įvykio tyrimą ir vietos apžiūrą, gauta pirminė informacija, kad žuvusieji liemenių nedėvėjo. Tačiau byloje surinktų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad V. R. įvykio metu buvo su šviesą atspindinčia liemene. O būtent: visi prieš pat įvykį V. R. matę liudytojai patvirtino, kad jis dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę. Kaip matyti iš liudytojo A. D. parodymų, eismo įvykis įvyko netoliese jo namų, netrukus po to kai V. R. su R. Č. išvyko, ir iš jo namų žuvusysis išėjo dėvėdamas šviesą atspindinčią liemenę. Tai, kad V. R. buvo su šviesą atspindinčia liemene patvirtino ir liudytoja R. P., kuri iš karto po eismo įvykio buvo prie V. R. ir tikrino jo pulsą, todėl turėjo galimybę tamsiu paros metu pastebėti, kokius drabužius dėvi V. R..Be kita ko ši liudytoja patvirtino, kad dėl po įvykio į viršų užverstų V. R. drabužių, liemenė visa nesimatė, tiktai jos detalė. Nėra jokių aplinkybių dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti melagingai parodyti apie jiems žinomas aplinkybes, netikėti jais nėra jokio pagrindo. Tai, kad eismo įvykis įvyko V. R. dėvint šviesą atspindinčią liemenę patvirtinta ir nuosekliai po to atliktais ikiteisminio tyrimo veiksmais. O būtent apžiūros metu(1t. b.l. 56-61) nustatyta, kad ant automobilio stiklo yra žalios šviesos plaušų, tai, kad minėti plaušai yra iš šviesą atspindinčio gaminio audeklo, labai didelė tikimybė, kad iš šviesą atspindinčios liemenės, patvirtinta specialisto išvada, savo išvadą specialistė patvirtino ir apklausta įrodymų tyrimo metu, papildydama, kad minėti plaušai iš šviesą atspindinčio gaminio audeklo ant stiklo pateko kontakto ir smūgio metu. Apžiūra vykdyta, eiga ir rezultatai fiksuoti, specialisto išvada pateikta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau BPK) 205 str., 207 str., 179 str. 180 str. reikalavimų, gauti duomenys leistini ir yra įrodymai. Tai, kad nukentėjusioji A. Č. dirba ikiteisminį tyrimą atlikusioje įstaigoje nėra besąlyginis visų ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų nušalinimo pagrindas. Nėra visiškai jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji kažkokiu tai būdu įtakotų tyrimo eigą. Nėra jokio pagrindo abejoti atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų objektyvumu, bei jų metu gautu rezultatų leistinumu. Vertinant R. P. ir G. K. parodymų turinį, akivaizdu, kad tam tikrą laiko tarpą V. R. lavonas nebuvo šių asmenų akiratyje, todėl neabejotina, kad šiuo atveju nenustatyti suinteresuoti asmenys, turėjo galimybę nurengti ir paslėpti daiktinį įrodymą reikšmingą tyrimui, teismas įvertinęs išdėstytų įrodymų visumą neabejoja, kad šiuo atveju taip ir buvo padaryta.

36Vertinant V. A. vairuojamo automobilio keleivio R. V. parodymų turinį, tai yra, kad į ką atsitrenkė nematė, į kelią nežiūrėjo, prie žuvusiųjų priėjęs nebuvo, V. R. kūną matė 5-7 metrų atstumu(atsižvelgiant į R. P. parodytas aplinkybes dėl liemenės matomumo), šio liudytojo parodymai nepaneigia, kad V. R. buvo su šviesą atspindinčia liemene.

37V. A. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nepastebėjo kiek pėsčiųjų partrenkė įvykio metu, tai suprato tik kažkam pasakius. Teismas tokį jo aiškinimą taip pat vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jis paneigtas kitų liudytojų parodymais nustatyta faktine situacija ir paaiškinimais iš karto po įvykio. O būtent: R. V. parodė, kad nematė su kuo įvyko susidūrimas, apie tai, kad yra dar vienas nukentėjęs žmogus suprato tik kažkam tai pasakius po įvykio. G. K. nurodė, kad tik bekalbant kažkuris iš vyriškių, keleivis ar vairuotojas pasakyti negali, nurodė, kad yra dar antras žmogus partrenktas. R. P. patvirtino, kad tai pasakė kaltinamasis ir tik po to ėjo ieškoti antro nukentėjusio. Taigi iš šių parodymų turinio aišku, kad vairuotojas apie tai, kad susidūrė su dviem asmenimis, pastebėjo jau paties eismo įvykio metu.

382017 01 05 eismo įvykio ekspertizės aktu (3 t. b.l. 162-167) daromos išvados, kad prieš pat pėsčiųjų V. R. ir R. Č. partrenkimą automobilio „Fiat Ulysse“ greitis buvo nemažesnis kaip 82 km/h. prieš pat stabdymą automobilio „Fiat Ulysse“ greitis buvo apie 119 km/h. 119,4 km/h greitis nustatomas ir LTEC specialisto I. G. išvada, kurią jis patvirtino apklausos įrodymų tyrimo teisme metu. Kaip matyti iš ekspertizės akto(3t. b.l. 165) greitis nustatytas, remiantis stabdymo pėdsakais fiksuotais bylos medžiagoje, įvertinus kelio dangos būklę, tai, kad esant šlapiai kelio dangai pėdsakai išlikę. Kaip matyti iš bylos medžiagos (1t. b.l. 25) pėdsakai fiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, kuri kaip paaiškino liudytojas D. V. sudaryta iš juodraštinio varianto. Gynybai kilus abejonėms dėl šios schemos leistinumo kaip įrodymo, teismas pasisako, kad joje fiksuoti duomenys visiškai atitinka nustatytus apžiūros protokolu(1t. b.l. 13-22), apžiūrą atliko tyrėja G. S., nėra jokio pagrindo teigti, kad ji atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, duomenys gauti jos metu yra leistini. Atsižvelgiant į nurodytą teismui taip pat nekyla jokių abejonių dėl ekspertizės aktais (taip pat ir kompleksinės) (3t. 167-172) padarytų išvadų teisingumo. Ekspertizės aktai detalūs, išsamūs ir atitinka bylos įrodymų visumą.

39Atliekant eksperimentą matomumo sąlygoms įvertinti dalyvavo kaltinamojo gynėjas, kviestiniai, protokolas pasirašytas visų dalyvavusių asmenų, teismui nėra pagrindo abejoti, eksperimento metu nustatytų duomenų patikimumu, teismas jais vadovaujasi.

40Ekspertizės aktu (2t. b.l. 172 ) nustatyta, kad partrenkimo metu R. Č. buvo už V. R., pėstieji buvo apie 1.2 m. atstumu nuo kelkraščio, todėl tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad kliūtis nebuvo tokia netikėta, kad vairuotojas neturėtų galimybės išvengti susidūrimo dėl pėsčiųjų veiksmų.

41Atsižvelgiant į išdėstytą įvertinus bylos įrodymų visumą yra neabejotinai nustatytos sekančios aplinkybės: eismo įvykio metu V. A. viršijo leistiną greitį, važiuodamas apie 119 km/h greičiu. Pėstieji V. R. ir R. Č., nesilaikė Kelių eismo taisyklių 36p. numatytų pareigų eiti šaligatviais arba pėsčiųjų takais dešine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu, bei įvykio metu buvo važiuojamoje dalyje apie 1.2m. nuo kelkraščio. V. R. dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę ir buvo matomas(neuždengtas R. Č.) automobilį Fiat „Ulysse“ vairavusiam V. A.. Matomumas buvo ne mažesnis kaip 130 metrų(1 t. 155-159), tai yra kaltinamasis laiku galėjo pastebėti kliūtį, važiuodamas leistinu greičiu. Jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu, V. A. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio.

42Iš virš išdėstytų aplinkybių seka, kad kaltinamasis V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 p., 128 p., 131.1 p., kurie sako, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Ne gyvenvietėse keliuose su asfalto ar betono danga leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.

43Nusikalstama veika kuria pažeidžiamos kelių transporto eismo saugumo taisyklės, padaroma neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis), nustačius subjektyviojo požymio buvimą, tai yra, kad kaltininkas nors ir nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.

44Įvertinus virš išdėstytus įrodymus nustatyta, kad V. A. vairuodamas transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, buvo neatidus ir neatsargus, pažeidė KET reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykį, užvažiavo ant kelyje buvusių pėsčiųjų, dėl to du nukentėjusieji žuvo. Jo padarytas KET pažeidimas ir veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis, kadangi visų pirma, kliūtis atsirado ne netikėtai ir jeigu V. A. būtų pasirinkęs saugų greitį, esamomis matomumo sąlygomis(galimai netgi ir mažesnį už leistiną), o ne jį viršijęs, įvykis nebūtų įvykęs. Kaltinamojo veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga. R. Č. V. R. padarytas pažeidimas nešalina kaltinamojo atsakomybės, kadangi jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą bei atsiradusius padarinius, o pėsčiųjų veiksmai nebuvo tokie netikėti ir staigūs, kad nebūtų galima išvengti susidūrimo.

45Kaltinime nurodyti Kelių eismo taisyklių 9 p., reikalavimai yra bendro pobūdžio bei dubliuojantys kitus nurodytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie yra specialūs 9 p. atžvilgiu, nustatyta, kad 127 p., 128 p., 131.1 p., reikalavimų pažeidimas yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu ir padariniais, nuorodos į KET 9 punkto pažeidimą iš kaltinimo šalintina.

46Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai , jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes, V. A. kaltę, jie papildo vienas kitą, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

47Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. A. būdamas eismo dalyviu bei turėdamas pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių, turėdamas galimybę konkrečioje situacijoje suprasti veiksmų pavojingumą bei numatyti atsiradusius padarinius kaip veikimo pasėkmę, nenumatydamas, tačiau galėdamas ir turėdamas numatyti padarinius, vairavo transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties, automobiliu kliudė pėsčiuosius, sukėlė eismo įvykį dėl kurio žuvo žmonės.

48Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 5d..

49Dėl ieškinių

50Nukentėjusi ir civilinė ieškovė A. Č. reiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. A. ir atsakingai draudimo bendrovei(1t. b.l. 187-191), prašė priteisti iš atsakovų 868,86 eurus turtinės žalos ir 5792,40 eurų neturtinės žalos. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos dėl motinos R. Č. laidotuvių. Kartu su L. Š. turėjo bendrai apie 1737,72 eurus išlaidų. Dokumentų patvirtinančių turėtas išlaidas neišsaugojo, todėl pateikti negali. Pateikė kvitą M. K. paslaugų įmonės, 4625 litų sumai(1339,49 eur), paaiškino, kad šias išlaidas turėjo dėl karsto įgijimo. Minėtas išlaidas turėjo karstui, gėlėms, laidojimo ritualinėms paslaugoms. Neturtinę žalą patyrė dėl motinos netekties, galimybės su ja palaikyti santykius. Po įvykio pablogėjo sveikata, atsirado nerimas, nemiga.

51Nukentėjusi ir civilinė ieškovė L. Š. reiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. A. ir atsakingai draudimo bendrovei(1t. b.l. 199-200) , prašė priteisti iš atsakovų 868,86 eurus turtinės žalos ir 5792,40 eurų neturtinės žalos. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro turėtos išlaidos dėl dukros R. Č. laidotuvių. Kartu su A. Č. turėjo bendrai apie 1737,72 eurus išlaidų. Dokumentų patvirtinančių turėtas išlaidas neišsaugojo, todėl pateikti negali. Dėl Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėtų 150 litų (43.44 eur), E. K. vardu, paaiškino, kad jam perdavė pinigus, o šis sumokėjo. Gavo iš savivaldybės vienkartinę laidojimo pašalpą 1040 litų (301.20 eur),negali pasakyti ar minėtas išlaidas įtraukė į žalos atlyginimą. Minėtas išlaidas turėjo karstui, gėlėms, laidojimo ritualinėms paslaugoms. Neturtinę žalą patyrė dėl dukros netekties, patyrė emocinį sukrėtimą ir tebepatiria dvasinius išgyvenimus.

52Nukentėjusios ir civilinės ieškovės L. K., R. B., J. R. reiškė civilinį ieškinį kaltinamajam V. A. ir atsakingai draudimo bendrovei (2t. b.l. 185-187), prašė priteisti iš atsakovų: 474,97 eurus turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos L. K. naudai, 43,44 eurus turtinės žalos ir 10000 eurų neturtinės žalos R. B. naudai, 30000 eurų neturtinės žalos J. R. naudai. Nurodė, kad L. K. patyrė turtinę žalą dėl brolio žūties, kadangi turėjo 1040 litų (301.20) eurų išlaidas karstui ir laidojimo paslaugoms 173,77 eurus už gedulingus pietus, sumokėjo kavinei Sotas. Taip pat turėjo išlaidas dėl laidojimo rūbų, ,laidojimo namų nuomos, velionio drabužiams, paminklo sutvarkymo. Gavo iš savivaldybės 301.20 eurų pašalpą, kurią taip pat panaudojo laidotuvėms. Neturtinę žalą patyrė dėl brolio mirties, santykiai su juo buvo labai artimi. R. B. patyrė turtinę žalą dėl brolio žūties, kadangi turėjo 43,44 eurų išlaidas kurias sumokėjo Valstybiniai teismo medicinos tarnybai. Neturtinę žalą patyrė dėl brolio mirties. J. R. patyrė neturtinę žalą dėl sūnaus mirties. Santykiai su sūnumi buvo labai artimi, iki įvykio gyveno kartu, sūnus labai padėdavo.

53Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas pateiktu atsiliepimu (3t. b.l. 67-68),nurodė, kad bendrovei nepateikti dokumentai patvirtinantys turėtas išlaidas, todėl žala bus atlyginta remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat nurodė, kad į laidojimo išlaidas turi būti įskaičiuota 304 eurų laidojimo pašalpa. Įstatyme numatyta 5000 eurų neturtinės žalos suma yra skiriama visiems nukentėjusiems.

54Civilinis atsakovas V. A. kaltės nepripažino.

55Dėl turtinės žalos

56Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti atlyginta atsakingo asmens. Tiek deliktinės, tiek sutartinės atsakomybės atveju įstatyme žalos sąvoka apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Automobilio, kurį vairuodamas V. A. padarė eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“. Pagal transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudžiančios sutarties sudarymo metu galiojusio TPVCAPDĮ 11 str. draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai kiek nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlygimui sudarė 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų t.y. 17 264,00 Lt. dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nustatyta, jog draudikas jokių išmokų nėra išmokėjęs. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Civilinės ieškovės A. Č. ir L. Š. turėjusios bendras išlaidas dėl įvykio visų dokumentų pagrindžiančių išlaidas neišsaugojo. Tokiu atveju turi būti taikoma CK 6.249 str. 1d. numatanti, kad jeigu šalis tiksliai nuostolių dydžio įrodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovės nurodė, kad turėjo bendrai apie 1737,72 eurus išlaidų. Teismas vertina, kad atsižvelgus į apeigų pobūdį bei būtinus įgyti daiktus, nurodomos išlaidos yra artimos protingoms, jų dydį nustato 1700 eurų. L. Š. negalėjo nurodyti ar į minėtas išlaidas įtraukta išmokėta laidojimo pašalpa. Tokiu atveju šioje dalyje išlaidų pagrįstumas neįrodytas bei A. Č. ir V. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas dalinai, proporcingai mažinant laidojimo pašalpos dydžiu. Ieškovės R. B. ir L. K. savo reikalavimus turtinės žalos dalyje įrodė pateiktais rašytiniai dokumentais, bei paaiškinimais (2t. b.l. 192-195,3t. 55-57), patvirtino, kad turėjo ir kitų išlaidų kurios neįskaičiuotos, pašalpą išleido laidotuvėms, todėl pagrindo ją išskaičiuoti nėra. Atsižvelgus į nurodytą, A. Č. ir V. Š. priteistina po 699,4 eurus turtinės žalos, R. B., 43,44 eurai, L. K. 474,97 eurai. turtinės žalos, iš atsakingos draudimo bendrovės.

57Dėl neturtinės žalos

58Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Pažymėtina, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tačiau dėl nusikaltimo nepaprastai didelius išgyvenimus gali patirti ir asmenys, prieš kuriuos tiesiogiai nebuvo padarytas nusikaltimas. Taigi jiems gali būti padaroma neturtinė žala. Tokiais atvejais jie gali būti pripažįstami nukentėjusiaisiais. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Moralinė žala yra neturtinės žalos atmaina. Asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, įgyja visas procesines teises, kartu ir teisę į žalos atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nukentėjusiaisiais baudžiamosiose bylose pripažįstami žuvusio dėl nusikalstamos veikos asmens artimieji giminaičiai ir jie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Civilinius ieškinius byloje pareiškė tik artimieji žuvusiųjų giminaičiai, todėl teismas konstatuoja, kad neabejotina, jog nukentėjusieji turi teisę į žalos atlyginimą 6.250 str. pagrindais. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 5000 eurų ribose, pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kaltinamajam atsakomybė kyla delikto pagrindu. Draudimo įmonės civilinė atsakomybė yra sutartinė. Jeigu draudimo bendrovė nėra atlyginusi visos nukentėjusiai padarytos žalos nėra pagrindo teigti, kad prievolę įvykdė, todėl pirmiausiai turi atsakyti įstatymo nustatytose ribose, draudimo sumos nepakankant žalai atlyginti, likusią neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. ( CK 6.254 str.).

59Neturtinė žala vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.)numatytus kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė yra svabiausia neįmanoma atkurti vertybė, todėl yra itin saugoma. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio svarbiausių parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, priteistinas sumas, tačiau tai nėra lemiamas kriterijus, svarbu vertinti ir kitas byloje reikšmingas aplinkybes.

60Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2896 Eur iki 57924 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-194-222/2016, Nr. 2K-177-696/2015, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008).

61Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios dėl artimųjų žūties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą, didelį dvasinį skausmą, tai patvirtinta ir nukentėjusių duotais parodymais, ieškiniuose nurodytomis aplinkybėmis. Reikšmingos aplinkybės kurios vertintinos yra artimųjų giminaičių ryšio artumas, bei nukentėjusių nurodytos jį apibūdinančios aplinkybės. Teismas konstatuoja, kad artimiausias ryšys nustatytas V. R. ir jo motinos, nukentėjusi su žuvusiuoju gyveno kartu, buvo šeimos nariai bei parama vienas kitam.

62Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį teismas labai svarbia aplinkybe pripažįsta, kad yra nustatyta, jog nukentėjusieji patys pažeidė Kelių eismo taisykles bei būdami neblaivūs buvo važiuojamoje kelio dalyje, kas vertintina kaip ypač neapdairus ir rizikingas elgesys, turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti. Kaltininkas padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdamas nepakankamai atidus, jis vairavo blaivus.

63Taigi atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinos iš dalies, t.y. nukentėjusiajai J. R. priteistina 4500 Eur, R. B. 3000 eurų, L. K. 3000 eurų, A. Č. 3000 eurų, L. Š. 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

64Po 1000 eurų nukentėjusioms priteistina iš draudimo bendrovės, likusi dalis iš kaltinamojo.

65Bausmė

66Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusių elgesys, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.

67Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

68V. A. charakterizuojamas patenkinamai, nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, ūkininkaujantis , socialiai nedraustas (2t. b.l. 58,59), metų bėgyje administracinėmis nuobaudomis nebaustas, baustas administracine tvarka dėl pakartotinio neteisėto disponavimo akcizinėmis prekėmis. Teismas nustatė, jog kaltinamasis nėra nuoširdus, neteisingai nurodo aplinkybes. Kaltinamojo įvykdyta veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, dėl jo padaryto KET pažeidimo atsirado sunkūs ir negrįžtami padariniai, dviejų žmonių žūtis.

69Įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė, jog tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų(BK 281 str.5d.). Todėl kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausmė skirtina žemesnė už sankcijos vidurkį.

70Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė būdamas neteistas, į jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį ir ypač įvertinant, jog padariniams įtakos turėjo ir pačių įvykio metu neblaivių žuvusiųjų rizikingas elgesys, teismas laiko, jog paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti probuojamas, t.y., taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jam probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jo priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jo atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant griežtus įpareigojimus ir poveikio priemones, kurios sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai turėtų kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų veikų darymo ir priversti laikytis įstatymų, kritiškai pažvelgti į savo požiūrį laikantis kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus. Parenkant poveikio priemones kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe teisingumo principo įgyvendinimo, prevencijos ir baudimo bei nustatydamas atidėjimo terminą, teismas įvertina ir tai, kad kaltininkas visiškai nesigailėjo dėl atsiradusių pasekmių, nukentėjusių net neatsiprašė, iš teismo nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad vairuodamas, stabdydamas ir stebėdamas kelią bei kliūtį, matė šviesą atspindinčius elementus ar liemenę, tačiau vėlesni jo veiksmai ir parodymų turinys rodo, kad pritaria šio įkalčio paslėpimui, yra abejingas, kad liemenė nuvilkta nuo žuvusio asmens, kas rodo jo cinišką požiūrį ir siekimą bet kokiomis aplinkybėmis išvengti atsakomybės bei neigiamai charakterizuoja kaip asmenybę.

71Atsižvelgiant į nurodytą, vertinant, kad nusikaltimas padarytas naudojantis specialia teise, padarant pavojingą pažeidimą dėl greičio viršijimo, ko pasekoje atsirado negrįžtamos pasekmės, vadovaujantis LR BK 67 str. nuostatomis, kaltinamajam, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones(LR BK 68 str.).

72Taip pat skirtina BK 71 str. numatyta poveikio priemonė įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą.

73Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios L. K. naudai turi būti priteistos turėtos 500 eurų, I. L. naudai 300 (trijų šimtų) eurų išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2t. b.l. 188, 3t. b.l. 74-77, 4t. b.l. 11), teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį, sprendžia, kad turėtos išlaidos proporcingos.

74Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str., teismas

Nutarė

75V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3(trejiems) metams ir 10(dešimčiai) mėnesių.

76Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirti V. A. LR BK 68 str., 71 str. numatytas baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise – uždraudžiant 2(dvejus) metus ir 6(šešis)mėnesius vairuoti transporto priemones. 20 MGL ( 753,20 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti sumokėta per 8(aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos(Teisingumo ministerijos sąskaita ( - )),

77Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

78Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

79Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (buveinė Žalgirio g. 90,Vilnius, kodas 110057869) priteisti L. K. ( - ) 1000 eurų neturtinės žalos ir 474,97 eurus turtinės žalos, R. B( - ) 43,44 eurus turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos, J. R. ( - )1000 eurų neturtinės žalos, A. Č. ( - ) 1000 eurų neturtinės žalos ir 699,4 eurus turtinės žalos, L. Š. ( - ) 699,4 eurus turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos.

80Iš civilinio atsakovo V. A. ( - ) priteisti L. K. ( - ) 2000 eurų neturtinės žalos, R. B. ( - ) 2000 eurų neturtinės žalos, J. R. ( - ) 3500 eurų neturtinės žalos, A. Č. ( - ) 2000 eurų neturtinės žalos, L. Š. ( - ) 3000 eurų neturtinės žalos.

81V. A. priteisti 500 eurų turėtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti L. K. ir 300 eurų I. L. ( - ).

82Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –du guminius batus, juodą kepurę su snapeliu, automobilio veidrodėlio nuolaužas, buteliuką gėrimo „D light“, rudos spalvos paltą du baltos spalvos sportinius kedus, juodą odinę striukę, dvi kojines, džinsus, mėlyną bliuzoną, languotą bliuzoną, automobilio priekinį stiklą, V. R. džinsus, R. Č. kailinius saugomus Marijampolės apsk. VPK,kaip menkaverčius sunaikinti, o esant suinteresuotų asmenų prašymui perduoti jiems. Automobilį Fiat Ulysse perduoti pilnam disponavimui V. A..

83Laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis laikinai apribotos kaltinamojo V. A. a.k. ( - ) gim. ( - ), gyv. ( - ), nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį turtą -5,44 ha žemės sklypą esantį Ašmonų k. Marijampolės sav. unikalus numeris, unikalus numeris ( - ), nustatant disponavimo teisės apribojimą(turto arešto akto identifikavimo kodas ( - )) iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl civilinių ieškinių, palikti galioti.

84V. A. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.

85Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 3. Teismas,... 4. V. A. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių... 5. Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo V. A.... 6. Nukentėjusioji J. R. parodė, kad įvykio dieną nuėjo... 7. Nukentėjusioji L. K. parodė, kad eismo įvykio metu... 8. Nukentėjusioji R. B. parodė, kad 9. Nukentėjusioji A. Č. parodė, kad pati dirba specialiste... 10. Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad apie įvykį sužinojo... 11. Liudytojas G. K. parodė, kad įvykio dieną apie 19-20... 12. Liudytoja R. P. parodė, kad įvykio dieną, apie 19... 13. Liudytojas R. V. parodė, kad įvykio dienos vakarą,... 14. Liudytojas D. V. parodė, kad eismo įvykis įvyko... 15. Liudytojas A. D. parodė, kad įvykio dieną į jo namus... 16. Specialistas V. V. paaiškindamas ir papildydamas... 17. Specialistas I. G. paaiškindamas ir papildydamas... 18. Specialistė D. P. paaiškindama ir papildydama savo... 19. 2017 01 05 eismo įvykio ekspertizės aktu (3 t. b.l. 162-167) daromos... 20. 2016 12 28 kompleksinės teismo medicinos –eismo įvykio ekspertizės... 21. 2014-12-09 Kelių eismo įvykio apžiūros protokolo duomenimis nustatyta, kad... 22. Papildomu kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2014... 23. Prokuroro pavedimu (1t. b.l. 74-75) techninių apžiūrų centre atlikus... 24. 2014-12-09 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad patrulis 25. Daikto apžiūros protokolu nustatyta, kad 2014 12 30 atlikta automobilio Fiat... 26. Daikto apžiūros protokolu nustatyta, kad 2015 sausio 28 atlikta automobilio... 27. 2015 05 07 specialisto išvada nustatyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės... 28. 2015 08 14 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada nustatyta,... 29. Iš eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad 2015 12 01 18 val. 40 min.... 30. 2014-12-10 specialisto išvada nustatyta, kad V. R.... 31. Iš 2015-01-08, 2015 09 24 specialisto išvadų matyti, kad į papildomus... 32. 2014-12-10 specialisto išvada nustatyta, kad R. Č.... 33. Iš 2015-01-08, 2015-09-24 specialisto išvadų matyti, kad papildomai... 34. Kaltinamasis V. A. iš esmės neneigdamas dalies... 35. Kaip matyti iš bylos duomenų, pradėjus įvykio tyrimą ir vietos apžiūrą,... 36. Vertinant V. A. vairuojamo automobilio keleivio 37. V. A. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad nepastebėjo... 38. 2017 01 05 eismo įvykio ekspertizės aktu (3 t. b.l. 162-167) daromos... 39. Atliekant eksperimentą matomumo sąlygoms įvertinti dalyvavo kaltinamojo... 40. Ekspertizės aktu (2t. b.l. 172 ) nustatyta, kad partrenkimo metu 41. Atsižvelgiant į išdėstytą įvertinus bylos įrodymų visumą yra... 42. Iš virš išdėstytų aplinkybių seka, kad kaltinamasis 43. Nusikalstama veika kuria pažeidžiamos kelių transporto eismo saugumo... 44. Įvertinus virš išdėstytus įrodymus nustatyta, kad V.... 45. Kaltinime nurodyti Kelių eismo taisyklių 9 p., reikalavimai yra bendro... 46. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti... 47. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis 48. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK... 49. Dėl ieškinių... 50. Nukentėjusi ir civilinė ieškovė A. Č. reiškė... 51. Nukentėjusi ir civilinė ieškovė L. Š. reiškė... 52. Nukentėjusios ir civilinės ieškovės L. K., 53. Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas pateiktu atsiliepimu... 54. Civilinis atsakovas V. A. kaltės nepripažino.... 55. Dėl turtinės žalos ... 56. Remiantis CK 6.263 str. žala padaryta asmeniui visais atvejais turi būti... 57. Dėl neturtinės žalos... 58. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 59. Neturtinė žala vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK... 60. Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose,... 61. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios dėl artimųjų žūties... 62. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį teismas labai svarbia aplinkybe... 63. Taigi atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų... 64. Po 1000 eurų nukentėjusioms priteistina iš draudimo bendrovės, likusi dalis... 65. Bausmė... 66. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui... 67. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį,... 68. V. A. charakterizuojamas patenkinamai, nusiskundimų dėl... 69. Įstatymo leidėjas imperatyviai nustatė, jog tas, kas vairuodamas kelių... 70. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis neatsargų nusikaltimą padarė... 71. Atsižvelgiant į nurodytą, vertinant, kad nusikaltimas padarytas naudojantis... 72. Taip pat skirtina BK 71 str. numatyta poveikio priemonė įmoka į nuo... 73. Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusios 74. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str., teismas... 75. V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą... 76. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., 77. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti... 78. Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.... 79. Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ (buveinė Žalgirio g. 90,Vilnius,... 80. Iš civilinio atsakovo V. A. ( - ) priteisti 81.V. A. priteisti 500 eurų turėtas išlaidas atstovo... 82. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai... 83. Laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis laikinai apribotos kaltinamojo 84. V. A. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po... 85. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...