Byla e2YT-2145-1021/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Vilkaviškio rajono savivaldybė, P. M., A. M., J. M., pagal suinteresuotų asmenų A. M. ir J. M. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjui VĮ ,,Turto bankas“, suinteresuoti asmenys P. M., Vilkaviškio rajono savivaldybė

1Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,

2sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,

3dalyvaujant: suinteresuotiems asmenims J. M., A. M.,

4nedalyvaujant: pareiškėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės ,,Turto bankas“,

5suinteresuotiems asmenims - Vilkaviškio rajono savivaldybei, P. M.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Vilkaviškio rajono savivaldybė, P. M., A. M., J. M., pagal suinteresuotų asmenų A. M. ir J. M. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjui VĮ ,,Turto bankas“, suinteresuoti asmenys P. M., Vilkaviškio rajono savivaldybė.

7Teismas

Nustatė

8

  1. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

9Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“ (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos Respublika nuosavybės teise valdo butą, ( - ) , unikalus Nr. ( - ).

10Pareiškime pareiškėja nurodo, kad buto, ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre nėra registruota. Valstybės įmonė Turto bankas (toliau - Turto bankas) gavo UAB „Kybartų darna" 2017 m. birželio 13 d. pranešimą Nr. SD-245, kuriuo pranešama apie valstybei perduotiną turtą - butą, esantį ( - ) Butas, esantis ( - ) 1992 m. spalio 13 d. Vilkaviškio rajono valdybos orderiu Nr. 559 buvo paskirtas J. M., gimusiam ( - ). Šiame bute nuo 2007 m. sausio 24 d. nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravo ir šiuo metu gyvena A. M. bei jos sūnus P. M.. Atsižvelgiant į tai, kad butas nėra registruotas kaip valstybės nuosavybė, valstybė negali minėto buto valdyti. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. (33)(2.19.) SD-2393 informavo Turto banką, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos archyve dokumentų, susijusių su buto privatizavimu, nėra. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. M7-981 persiuntė archyvinių dokumentų dėl šio buto bei namo kopijas bei nurodė, kad rašte nurodytuose dokumentuose duomenų apie privatizuotą butą, esantį ( - ), nėra. Remiantis šiais argumentais, darytina išvada, kad butas, esantis ( - ), nebuvo privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, priklauso valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 95 str., galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos" . Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn, 3 str. nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) - buvo perduodami pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Statybos leidimas namui, kuriame yra ginčo butas, buvo išduotas Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto vardu. Atsižvelgiant į ginčo objekto statybos metus (1992 m.), užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus šis nekilnojamojo turto objektas buvo priskirtas valstybiniam butų fondui. Remiantis Butų kodekso 6 str.1 d., Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas). Butas, ( - ) 1992 m. spalio 13 d. Vilkaviškio rajono valdybos orderiu Nr. 559 buvo paskirtas J. M.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 (Vilniaus m. Valdyba vs. Vilniaus knygų draugija ir kt.) konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Duomenų apie tai, kad butas ( - ) buvo perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybėn, nėra. Atsižvelgiant į tai, butas pripažintinas valstybės nuosavybe (e.b. l. 1-4)

11Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija į pareiškėjos pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko. (e.b. l. 40-41).

12Suinteresuoti asmenys A. M., J. M. į pareiškimą pateikė savo pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriame prašo nustatyti faktą, kad butas su rūsiu, esantis ( - ), Vilkaviškio r. sav., kurio unikalus Nr. ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. M., a.k. ( - ) ir A. M., a.k. ( - ) įgyjamosios senaties pagrindu (e.b.l. 53-55)

13Suinteresuoti asmenys savo pareiškime nurodo, kad 1991 m. gruodžio 18 d. tuometinės Vilkaviškio rajono valdybos potvarkiu Nr.116 buvo patvirtintas Kybartų valstybinės prekybos įrengimų gamyklos, kurioje tuo metu dirbę, dirbančiųjų, norinčių įstoti į gyvenamojo namo statybos kooperatyvą susirinkimo, įvykusio 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimas dėl gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Liepa" įsteigimo, įregistruoti gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Liepa" įstatai bei patvirtintas gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Liepa" narių sąrašas. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, vienu iš minėto kooperatyvo „Liepa" narių buvęs J. M.. 1992 m. sausio 14 d. Kybartų kooperatyvo „Liepa" narių susirinkimo protokolo Nr.5 buvo pritarta J. M. pareiškimui, kuriuo buvo prašoma kooperatyvo nariu vietoje J. M. priimti žmoną A. M.. Ir nors tokiam prašymui susirinkime buvo pritarta, tačiau jokių sprendimų šiuo klausimu Vilkaviškio rajono valdyboje dėl kooperatyvo narių pakeitimo priimta nebuvo, todėl 1992 m. spalio 13 d. J. M., kaip kooperatyvo nario, šeimai buvo suteiktas kooperatinis butas, esantis ( - ), Vilkaviškio r. sav.. Tuo metu šis butas priklausė gyvenamojo namo statybos kooperatyvui „Liepa". Šiuo metu tokio kooperatyvo jau nėra, nėra ir jo teisių perėmėjo, t.y. gyvenamojo namo bendrija įkurta nebuvo. Iš juridinių asmenų registro yra išregistruota ir Valstybinė Kybartų prekybos įrengimų gamykla. Šiame bute gyvenantys ir yra (buvo) deklaravę savo gyvenamąją vietą nuo 1993-03-02. J. M. savo gyvenamąją vietą deklaravęs pas savo tėvus, kadangi jie buvo neįgalūs (mama turėjo visišką negalią), todėl ji buvo paskirtas jos globėju ir todėl buvo priverstas deklaruoti savo gyvenamąją jos gyvenamojoje vietoje. Kadangi minėtame bute gyvenantys nuo 1992 m. pabaigos, tai visą šį laiką moka ir visus komunalinius mokesčius už šį butą. Šiuo metu visos buto komunalinių mokesčių sąskaitos yra išrašomos J. M. vardu, nors buvo laikotarpis, kai sutartis (pv. dėl atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį, suskystintų dujų tiekimo) buvo pasirašytos A. M. vardu. Be komunalinių mokesčių ilgą laiką buvo mokami ir pajiniai įnašai už butą, kuriuos jie taip pat pilnai sumokėję, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negali, nes, kaip minėję, gyvenamojo namo statybos kooperatyvo „Liepa" nėra, todėl ir gauti dokumentų, patvirtinančių, kad yra pilnai atsiskaitę už minėtą butą, neturi galimybės. Tikėtina, jos pilnai atsiskaičius už butą jiems buvo išduota tai patvirtinanti pažyma, tačiau jos neišsaugoję. Apie 1993 m. buvo galutinai atsiskaityta su kooperatyvu už butą, tačiau nors ir pilnai atsiskaičius už butą, šio buto kadastrinių matavimų (inventorizacijos) bei teisinės registracijos neatlikę, todėl ir jų nuosavybės teisės į šį butą iki šiol nėra įregistruotos. Mano, jog taip atsitiko todėl, kad neturėdami pakankamai teisinių žinių, nežinoję, jog pilnai išmokėjus pajus už butą, nuosavybės teises į šį butą būtina užregistruoti viešajame registre. To jiems nepaaiškino ir kooperatyvo atstovai, todėl nieko ir nedarę, manydami, kad pilnai atsiskaitę už butą ir turėdami tai patvirtinančius dokumentus, savaime tampa šio buto savininkais ir tai patvirtinančius dokumentus gali gauti bet kada. Gavę pareiškėjo šioje byloje Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kreipęsi į VĮ ,,Registrų centras“ Marijampolės filialą, tačiau atlikus šio buto kadastrinius matavimus bei suformavus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, buvo paaiškinta, kad įregistruoti nuosavybės teises į šį butą nėra galimybės, kadangi pateikti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į minėtą butą. Mano, jog tiek jų turimi dokumentai - nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, buto orderis, sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo kopijos, mokėjimų už buto komunalinius mokesčius dokumentai bei pareiškėjo atstovo VĮ ,,Turto bankas“ į bylą pateikti dokumentai (Vilkaviškio rajono valdybos 1991-12-18 potvarkio Nr.116 su priedu dėl kooperatyvo narių kopija, pažyma apie A. M. deklaruotą gyvenamąją vietą ir kt.) pilnai įrodo, kad jie yra sąžiningi ir teisėti buto su rūsiu, esančio ( - ), Vilkaviškio r. sav., valdytojai ir jį valdo daugiau kaip dešimt metų. Visą laiką nuo 1992m. spalio 13 d., t.y. nuo tada, kai gavę orderį, suteikiantį teisę apsigyventi bute, iki dabar valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apribojimų, nurodytų civiliniame kodekse, įgyti butą nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra. Gyvendami visą šį laiką minėtame bute ir jį valdydami, jo savo vardu neįteisinę, kadangi nežinoję įstatymų kaip tai turi padaryti, manydami, jog gyvendami bute ir jį valdydami, savaime ir esantys šio buto savininkai, t.y. kad jis jiems priklauso nuosavybės teise. Šiuo metu norintys įregistruoti savo nuosavybės teises į šį butą, todėl būtina kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį faktas. (e.b.l. 53-55)

14Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų pareiškimą su savarankišku reikalavimu, kuriame prašo A. M. ir J. M. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas su rusiu, esantis ( - ) Vilkaviškio ii. sav., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. M., a. k. ( - ) ir J. M., a, k, ( - ) įgyjamosios senaties pagrindu, atmesti kaip nepagrįstą.

15Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad suinteresuotų asmenų pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Visų pirma yra svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas - butas su rūsiu, esantis ( - ) Vilkaviškio r. sav. - nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjams įgyti pagal gyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjų sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013). Pagal CK 95 str., galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 121 straipsnio 3 dalies 1 punktas numatė, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Pažymime, kad statybos leidimas namui, kuriame yra ginčo butas, buvo išduotas Vilkaviškio rajono vykdomojo komiteto vardu. Atsižvelgiant į ginčo objekto statybos metus (1992 m.), užfiksuotus Nekilnojamojo turto registre, laikytina, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus šis nekilnojamojo turto objektas buvo priskirtas valstybiniam butų fondui. Remiantis Butų kodekso 6 straipsnio 1 dalimi, Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas). Teisiniams santykiams, susijusiems su gyvenamųjų namų statyba dalinio dalyvavimo teise, turi būti taikomi teisės aktai, galioję šių santykių atsiradimo momentu. Aptariamu laikotarpiu gyvenamųjų namų statybą dalinio dalyvavimo teise reguliavo Lietuvos Ministrų Tarybos 1978 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 108, kuris numatė, kad organizacijos turi teisę perduoti vieningajam užsakovui dalinio dalyvavimo būdu kapitalinius įdėjimus gyvenamųjų namų statybai. Už organizacijų lėšas pastatyti butai buvo naudojami tų organizacijų darbuotojams apgyvendinti. Taigi tuo metu galioję teisės aktai, reguliavę gyvenamųjų namų statybą dalinio dalyvavimo teisei numatė organizacijų lėšų tikslinį panaudojimą, t. y. butų savo darbuotojams statybą, ir nenumatė, kad už organizacijų lėšas pastatyti butai tampa jų nuosavybe arba šios organizacijos už investuotas lėšas mainais gauna tam tikrą valstybės turto dalį. Šią išvadą patvirtina taip pat Butų kodekso 5,6,25 ir 47 straipsniai, kurie numatė, kad dalinio dalyvavimo teisės pagrindu pastatyti butai tapdavo valstybinio butų fondo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. Vilniaus knygos draugija ir kt., bylos NK 3K-3-856/2000), Remiantis A. M. ir J. M. pareiškime nurodytais duomenimis, darytina išvada, kad ginčo butas buvo statomas pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą dalinio dalyvavimo teise, jis priklausė valstybiniam butui fondui ir netapo kooperatyvo „Liepa" nuosavybe (Lietuvos Ministrų Tarybos 1978 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 108, Butų kodekso 5,6,25 ir 47 straipsniai). Butas, ( - ) 1992 m. spalio 13 d. Vilkaviškio rajono valdybos orderiu Nr. 559 buvo paskirtas J. M.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 (Vilniaus m. Valdyba vs. Vilniaus knygų draugija ir kt.) konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Duomenų apie tai, kad butas ( - ) buvo perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybėn, nėra. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2017 m. spalio 24 d. raštu Nr. (33)(2.19.)SD-2393 informavo Turto banką, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos archyve dokumentų, susijusių su buto privatizavimu, nėra. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. M7-981 persiuntė archyvinių dokumentų dėl šio buto bei namo kopijas bei nurodė, kad rašte nurodytuose dokumentuose duomenų apie privatizuotą butą, esantį ( - ), nėra. Remiantis šiais argumentais, darytina išvada, kad butas, esantis ( - ), nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, priklauso valstybei. Pareiškėjai taip pat nepateikia jokių duomenų apie tai, jog yra sumokėję pajinius įnašus. Atsižvelgiant į tai, butas liko valstybės nuosavybe. Tai, jog teisės į nekilnojamąjį turtą neįregistruotos valstybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jis nėra valstybės nuosavybė, kadangi nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre atlieka tik teises išviešinančią, bet ne sukuriančią funkciją. Tuo tarpu draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija. Pagal CK 4.70 str. 1 d., asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Manantys, kad šiuo atveju A. M. ir J. M. prareiškime nurodytos aplinkybės, kad už butą buvo mokami komunaliniai mokesčiai bei bute pareiškėjai yra deklaravę gyvenamąją vietą, nepatvirtina aplinkybės, jog pareiškėjai buvo įsitikinę, kad niekas (šiuo atveju valstybė) neturi daugiau už juos teisių į užvaldomą daiktą. (e. b. l. 97-100).

16Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama mero, į suinteresuotų asmenų pareiškimą pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko, bei nurodė, kad ginčo objektas Vilkaviškio rajono savivaldybei nepriklauso. Atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus byloje, darytina išvada, kad suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atitinka CK 4-68-4.71 straipsniuose apibrėžtas sąlygas. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2018 m. kovo 7 d. šioje byloje yra pateikusi atsiliepimą į pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja Lietuvos Respublika,- atstovaujama VĮ „Turto bankas“ prašo ( - ), Vilkaviškio r. sav., unikalus Nr. ( - ). 2018 m. kovo 7 d. atsiliepimu Administracija yra nurodžiusi, kad.su pareiškėjo VĮ „Turto bankas" pareiškimu sutinka, tačiau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, savo nuomonę pakeitė. (e.b. l. 95-96).

  1. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė:

17Suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė, patvirtino, kad suinteresuotų asmenų pareiškime nurodyti faktai yra teisingi, bei paaiškino, kad su A. M. gyvenantis santuokoje visą laiką nuo 1995 m., kai susituokę antrą kartą. Pirmą kartą 1975 m. susituokę, išsiskyrę 1993 m. Gyvenantis faktiškai pas tėvus dabar kartu su žmona. Skyrybos buvo žmonos iniciatyva. Abu su žmona dirbę prekybos įrengimų gamykloje. Dirbęs iki 1995 m. liepos 15 d. gamykloje, atleistas, nes buvo mažinami etatai. 1993 m. gamykla buvo nupirkta UAB ,, ( - )“, atleistas jau iš šios įmonės. Žmona išėjo anksčiau iš gamyklos. Dabar gyvenantis ( - ) kartu su žmona. Bute gyveno dukra R. B. su žentu, dabar nuomuojamas. Nuo 1992 m. bute gyvenęs, tačiau nebuvęs niekada priregistruotas. Dukra bute gyvenusi nuo 1992 metų. visą laiką. Maždaug prieš 11 metų bute įvykus gaisrui, žmona išėjusi iš buto ir daugiau negrįžusi į butą. Butą gavęs jis, nes nuo 1975 m. buvo atsistojęs į eilę. Žmona irgi dirbo gamykloje, tačiau į eilę buvo įrašytas jis vienas. Namą pradėjo statyti gamykla savo darbuotojams, statė samdomi statybininkai. Visi iš eilės gavo butus. Gamykla namo statyti nebuvo pabaigusi. Nežinantis kaip gamykla sutvarkė dokumentus. Namas statyti buvo užbaigtas, bet priduotas nebuvo, nebuvo įrengtas vidus. Jam gamykla leido gyventi su orderiu. 1991 m. pabaigoje, o 1992 m. apsigyvenę. Reikėjo vidų visą remontuoti, sumokėjęs 11 ar 14 tūkstančių rublių iš tėvukų, mokėjęs kooperatyvui ,,Liepa“, kurį susikūrę patys, išsirinkę pirmininką. Namą pridavė kooperatyvas, ne gamykla. Tuo metu prašęs kooperatyvo, kad įtrauktų žmoną vietoje jo. Kooperatyvui mokėjęs per žmoną, dokumentų neturintis. Vis žmonės buvo iš gamyklos. Namas trijų korpusų, 66 butų, vienas korpusas priklausė savivaldybei, 2 korpusai buvo gamyklos darbuotojų. Visi dokumentus susitvarkė 1994-1995 metais. Šiuo metu norintys sutvarkyti dokumentus, kadangi per namo renovaciją buvo nustatyta, kad jo butas nėra teisiškai įregistruotas. Jokio nekilnojamojo turto, gyvenamųjų patalpų, žemės nėra privatizavę (2018 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 00 sek. – 37 min.00 sek.).

18Suinteresuotas asmuo A. M. savo pareiškimą palaikė, patvirtino, kad jame visos aplinkybės nurodytos teisingai, bei papildomai paaiškino, kad bute ( - ) įsikėlusi gyventi su mergaitėmis nuo 1992 m. gruodžio mėn. Tuo metu su vyru gyvenusi santuokoje, o 1993 m. išsituokusi. Orderiu butas buvo suteiktas jos vyrui J. M.. Jis gyveno bendrabutyje, tačiau pareidavo permiegoti. Po to 1995 m. balandžio mėn. susituokę antrą kartą, nes pastojusi nuo vyro. Nebuvo skyrybos fiktyvios. Dirbusi prekybos įrengimų gamykloje, 1993 m. išėjusi, pradėjusi dirbti ( - ). Butas gautas vyro vardu, gamykla statė darbuotojams. Nežinanti kaip ir kada susikūrė kooperatyvas. Kai gavę butą, buvo tik sienos ir grindys-linoleumas. Tinklai buvo įrengti kanalizacijos, visas namas stovėjo, tik reikėjo įsirengti butą. Patys remontavę butą už savo pinigus Buvo vyro prašymas perrašyti butą jos vardu, tačiau kooperatyvas neleido tai padaryti, kodėl nežinanti. Tuo metu buvusi santuokoje. Visą laiką gyvenusi bute iki 2004 m. birželio mėn., kai buvo kilęs gaisras 2004 m., kai apsigyvenusi pas vyro tėvus. 2004 m. butą suremontavus, jame liko gyventi dukra su šeima. Dukrai išvykus į užsienį 2010 m., ji bute gyvenusi su anūkais. Prie pora metų butą išnuomavusi. Už butą visą laiką jie mokėdavę, kai dukra išvažiavo į užsienį, dar už ją sumokėję skolas. Visą laiką ji tame bute lankydavusi, vyras daugiau buvo pas tėvus. 1992-1993 m. ji nesusitvarkiusi dokumentų, nes jai neleido to daryti, neatsimenanti dėl ko, taip ir liko. Vyras tuo metu buvo likęs bendrabutyje. Gamykloje ji dirbusi 10 metų. Gavusi investicinių čekių, pirkę akcijų, pardavę dalį aukcione, jais už butą nemokėję. (2018 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 50 sek. – 58 min.08 sek.).

19Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ ,,Turto bankas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, savo pareiškimą palaikė. Suinteresuoti asmenys –Vilkaviškio rajono savivaldybė, P. M. teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai. Šių asmenų privalomo dalyvavimo CPK nenumato, to pripažinti neprašė nei kiti teismo posėdyje dalyvavę bylos dalyviai, nei tam nematė pagrindo teismas, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Pareiškimas netenkintinas, suinteresuotų asmenų pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintinas visiškai.

  1. Dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto patvirtinimo.

20Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Pastato, buto valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka nuosavybės teisės įgyvendinimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

21Pareiškėja prašo pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą į butą remdamasis ta aplinkybe, kad butas nuo jo pastatymo momento priklauso valstybei ir nėra privatizuotas. Kaip teisinį pagrindą, kad butas priklauso valstybei nurodo CK 95 str. redakciją, galiojusią iki 1994 m. gegužės 17 d., kuria pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė, savivaldybių nuosavybės tuo metu galiojantys teisės aktai nenumatė. Pareiškėjas teigia, kad pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos" . Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) - buvo perduodami pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu. Iš šių pareiškėjos nurodytų teisinių argumentų, nekilnojamo turto registro duomenų (e.b.l. 8), Vilkaviškio rajono savivaldybės atsiliepimo (e.b. l.95-96) nustatyta, kad ginčo butas nebuvo perduotas Vilkaviškio rajono savivaldybei, nėra savivaldybės nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės į jį nėra įregistruotos nei valstybei, nei suinteresuotiems asmenims A. M. ir J. M., nei kitiems asmenims, t. y. butas neturi savininko. Butą faktiškai nuo jo pastatymo valdo suinteresuoti asmenys A. M. ir J. M., kurie byloje pareiškė savarankišką pareiškimą dėl nuosavybės teisės į butą įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo. Todėl byloje iškilo ginčas dėl nuosavybės teisių į butą. Tiek pareiškėjos, tiek suinteresuotų asmenų reikalavimai nagrinėjami ypatingąja teisena (CPK 442 str.1 p.,9 p.). Kadangi 443 str.7 d. nustatyta, kad bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės, ši byla išnagrinėta ypatingąja teisena. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str.3 d.), todėl teismui tenkinus pareiškėjos prašymą nustatyti, kad ji valdo ginčo butą nuosavybės teise, bus pagrindas atmesti suinteresuotų asmenų savarankišką pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

22Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu - UAB ,,Kybartų darna“ 2017-06-13 raštu Nr.SD-245 nustatyta, kad apie tai, jog ginčo butas neturi savininko, VĮ ,,Turto bankas“, atstovaujančią Lietuvos Respubliką, informavo UAB ,,Kybartų darna“, kaip daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, bendrasavininkų bendrosios nuosavybės administratorius, vadovaudmasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. priimtu nutarimu Nr.259 (TAR, 2015 Nr.2015-03963) pakeitus bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduotino turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr.634 (e.b.l. 7). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad ginčo butas įregistruotas, sudaryti kadastro duomenys 1993 m. vasario 20 d., buto adresas ( - ),, Vilkaviškio r. sav., unikalus numeris ( - ), nuosavybės teisės niekam į butą neįregistruotos (e.b.l. 8). Kybartų seniūnijos pažyma nustatyta, kad ginčo bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę suinteresuoti asmenys - A. M. nuo 1993 m. kovo 2 d., bei P. M. nuo 2007 m. sausio 24 d. (e.b.l. 9 ). Suinteresuotam asmeniui J. M. butas buvo suteiktas Vilkaviškio rajono valdybos orderiu 1992 m. spalio 3 d. Nr.559, pagrindas orderiui išduoti yra Vilkaviškio rajono valdybos potvarkis 1991 m. gruodžio 18 d. Nr.116, kaip J. M. šeimos nariai įrašyti žmona A. M., dukros Rūta ir R. M. (e.b.l. 10 ). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2017-10-24 raštu Nr.(33)(2.19.)SD-2393 nustatyta, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos archyve nėra dokumentų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo statyba, bei jos užbaigimu, buto paskyrimu J. M. bei buto privatizavimu (e.b.l.12). Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo rašte 2017-12-13 Nr.M7-981 nurodoma, kad Vilkaviškio rajono Kybartų miesto tarybos ir mero archyvinio fondo dokumentuose, 1992-1995 metų pastatų pirkimo-pardavimo sutarčių ir įkainojimo aktų bylose, Vilkaviškio rajono valdybos Privatizavimo tarnybos archyvinio fondo dokumentuose, 1992-1995 metų Kybartų miesto butų privatizavimo sutarčių bylose duomenų apie privatizuotą butą ( - ) Kybartų mieste nėra (e.b.l. 14 ). Iš pateikto leidimo Nr.14 nustatyta, kad 66 butų namas, ( - ) buvo statomas Vilkaviškio statybos valdybos, užsakovas Vilkaviškio raj. VK Kapitalinės statybos skyrius, žemės sklypas statybai buvo skirtas 1984-04-16, pagal projektą ir sąmatą, patvirtintą Kybartų prekybos įrenginių gamyklos 1997 m. rugsėjo 8 d. Nr.12, objekto ašys nužymėtos 1989 m. lapkričio 20 d. (e.b.l.11 ). Lietuvos TSR Vilkaviškio rajono Kybartų miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984-04-16 sprendimu Nr.32 nustatyta, kad Kybartų prekybos įrenginių gamyklai išskirtas 1500 kv. m. sklypas Kybartų mieste, tarp Č. Darvino gatvės ir kolektyvinio sodo ,,Putinas“ 66-ių butų gyvenamojo namo statybai (e.b.l. 18). Iš Lietuvos Respublikos Vilkaviškio rajono valdybos potvarkio 1991-09-06 Nr.70 matyti, kad buvo sudaryta darbo grupė Butų privatizavimo įstatymui vykdyti (e.b.l. 20). Vilkaviškio rajono valdybos 1991-12-18 potvarkiu Nr.116 dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įregistravimo nustatyta, kad buvo patvirtintas Kybartų valstybinės prekybos įrengimų gamyklos dirbančiųjų, norinčių įstoti į gyvenamojo namo statybos kooperatyvą susirinkimo, įvykusio 1991 m. lapkričio 13 d. (protokolas Nr.1) nutarimas dėl gyvenamojo namo statybos kooperatyvo įsteigimo, patvirtintas gyvenamojo namo statybos kooperatyvo ,,Liepa“ narių sąrašas, įregistruoti gyvenamojo namo statybos kooperatyvo ,,Liepa“ įstatai (e.b.l. 20). Iš priedo Nr.3 ,,Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo ,,Liepa“ narių sąrašas matyti, kad Kybartų prekybos įrenginių gamyklos inžinieriui technologui J. M., kooperatyvo nariui, skirtas 2 kambarių butas ( - ) (e.b.l. 21). Iš statybos objekto priėmimo akto nustatyta, kad 1992 m., mėnesis ir diena neįskaitomi, tačiau priėmimo komisija paskirtas 1992 m. balandžio 7 d., dalyvavo kooperatyvo pirmininkas R. Č., ,,Darna“ direktorė L. S., priimtas 66 butų gyvenamasis namas Kybartuose, Darvino g., statyba pradėta 1989 m. gruodžio mėn., statytojas Vilkaviškio rajono valdybos kapitalinės statybos ir komunalinio ūkio skyrius (e.b.l. 26 l.). Iš gyventojų registro išrašo matyti, kad J. M. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu ( - ) Kybartai, Vilkaviškio r. sav. nuo 1997-03-12 (e.b.l. 57). Iš Kybartų kooperatyvo ,,Liepa“ narių susirinkimo, įvykusio 1992 m. sausio 14 d. matyti, kad jame dalyvavo 33 nariai, buvo svarstomi galimi butų pabrangimai, trūkumai, nariai įpareigoti duomenis apie trūkumus pateikti pirmininkui, kuris žadėjo juos ištaisyti. Taip pat buvo svarstomas kooperatyvo nario M. prašymas butą perrašyti jo žmonai, nariai vienbalsiai tam pritarė (e.b.l. 66). Iš J. M. 1992 m. sausio 14 d. pareiškimo gyvenamojo namo statybos kooperatyvui ,,Liepa“ matyti, kad jis prašo juridiniu kooperatyvo ,,Liepa“ nariu laikyti ne jį, o jo žmoną A. M. (e.b.l.41). Socialinio draudimo pažymėjimu SD Nr. ( - ) nustatyta, kad J. M. 1992 m. dirbo Kybartų valstybinėje prekybos įrengimų gamykloje, 1993 m. liepos 8 d. pervestas į AB ,, ( - )“, 1995 m. liepos 15 d. atleistas iš darbo dėl etatų mažinimo (e.b.l. 155-158). Socialinio draudimo pažymėjimu SD Nr.1045017 nustatyta, kad A. M. 1989 m. dirbo Kybartų valstybinėje prekybos įrengimų gamykloje, 1993 m. liepos 8 d. pervestas į AB ,, ( - )“, 1994 m. rugpjūčio 31 d. atleista iš darbo dėl etatų mažinimo (e.b.l. 150-154). VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis suinteresuoti asmenys savo vardu nėra įregistravę privatizuoto nekilnojamojo turto (e.b.l. 159-163,168 l.).

23Aukščiau nurodytais, teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ), kuriame yra ginčo butas, statyba inicijuota 1984 m. skyrus žemės sklypą Kybartų prekybos įrenginių gamyklai gyvenamojo namo statymui; 1987 m. projektas ir sąmata patvirtinta minėtos gamyklos; išduotas leidimas statybai, galiojantis iki 1989 m. lapkričio 20 d.. 1991 m. rugsėjo 6 d. Vilkaviškio valdybos potvarkiu buvo įkurtas Kybartų valstybinės prekybos įrenginių gamyklos darbuotojų kooperatyvas gyvenamojo namo ( - ) statybai ,,Liepa“, kurio nariu tapo suinteresuotas J. M., tuo metu dirbęs minėtoje gamykloje, kuriam buvo skirtas butas ( - ) 1992 m., galimai balandžio mėn., pastatytas namas buvo priimtas, jame dalyvavo ir kooperatyvo ,,Liepa“ pirmininkas. 1992 m. sausio14 d. kooperatyvo ,,Liepa“ nariai susirinkime svarstė suinteresuoto asmens J. M. prašymą butą perrašyti jo žmonai, kam pritarė visi nariai, kas rodo, jog kooperatyvas tokią teisę turėjo. Be to susirinkimo metu buvo svarstomi galimi butų pabrangimai, kas rodo, jog kooperatyvo nariai už butus mokėjo, jų negavo neatlygintinai. 1992 m. spalio 3 d. Vilkaviškio rajono valdybos orderiu Nr.559 Vilkaviškio rajono valdybos potvarkio 1991 m. gruodžio 18 d. Nr.116 pagrindu, butas suteiktas suinteresuotam asmeniui J. M. kartu įrašant šeimos narius A. M., dukras Rūtą ir R. M.. 1993 m. vasario 20 d. butas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, sudaryti kadastriniai matavimai, nenurodant savininko. 1993 m. kovo 2 d. šiame bute deklaravo gyvenamąją vietą suinteresuotas asmuo A. M..

24Suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad namas, kuriame buvo butas, buvo užbaigtas kooperatyvo ,,Liepa“, kurio jis nariu yra, tačiau duomenų apie tai kada ir kiek lėšų įdėjo į namo užbaigimą jis, nėra, ir tokių duomenų nėra galimybės gauti, kadangi į pareiškėjos paklausimus tiek Vilkaviškio rajono savivaldybė, tiek Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialas prašomos informacijos nepateikė.

25Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su gyventojų aprūpinimu gyvenamosiomis patalpomis, buvo reglamentuojami tuo metu galiojusiame butų kodekse, kurio 5 str. „Butų fondo rūšys“ numatė valstybinį butų fondą, visuomeninį butų fondą, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondą, individualių butų fondą. Kooperatyvų veiklą tuo metu reglamentavo 1967 m. balandžio 1 d. Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 150 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų“, bei tas pats minėtas butų kodeksas. 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr.I-680 dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 str. buvo nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininkas ir nustoja būti kooperatyvo narys. Tokia pačia nuostata papildyta butų kodekso 117 str. 3 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1991 m. gegužės 28 d. Nr.I-1374 1 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų pirkimo - pardavimo tvarką. Kadangi namo ( - ) statybai kooperatyvą ,,Liepa“ įkūrė Vilkaviškio rajono valdyba 1991 m. gruodžio 18 potvarkiu, todėl darytina išvada, kad namo statyboje toliau dalyvavo kooperatyvas ,,Liepa“. Suinteresuotas asmuo J. M. patvirtino, kad pinigines lėšas mokėjo kooperatyvui 11- ar 14 tūkstančius rublių. Suinteresuotas asmuo A. M. patvirtino, kad visą butą įsirengę už savo lėšas. Suinteresuotas asmuo J. M. teismo metu nurodė, kad ta aplinkybė, kad butas nėra įregistruotas niekieno vardu paaiškėjo tik per namo renovaciją. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, kartu pripažino, kad ji neturi ir negali gauti jos nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, nes kitaip kreiptis į teismą dėl tokio fakto patvirtinimo ji neturėtų juridinio pagrindo. Dėl tos pačios priežasties jos pateikti rašytinai įrodymai laikytini netiesioginiais įrodymais. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, į ką būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Teismo vertinimu, jeigu ginčo butas būtų priklausęs valstybei, t.y. valstybiniam butų fondui, o ne kooperatiniam fondui (kooperatyvui ,,Liepa“), jis būtų neabejotinai papuolęs į privatizuotinų butų fondą, neprivatizavus jo įstatymų nustatyta tvarka, būtų perduotas savivaldybei, jo registracija sutvarkyta. Tai, kad buto registracijos dokumentai nebuvo sutvarkyti beveik 25 metus, niekas jokių pretenzijų jame gyvenantiems suinteresuotiems asmenims neteikė, labiau tikėtina suinteresuotų asmenų pozicija, kad už butą jie išmokėjo kooperatyvui ,,Liepa“, o išmokėjus, jiems niekas neišaiškino, kad reikia butą savo vardu įsiregistruoti nekilnojamojo turto registre, tuo labiau, kad pagal tuo metu galiojusį Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 str. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininkas ir nustoja būti kooperatyvo narys, t.y. savininku tampa nuo pajaus išmokėjimo, o ne nuo savo teisių įregistravimo viešame registre. Be to suinteresuoti asmenys tiek jų paaiškinimais teismo posėdyje, tiek nekilnojamojo turto registro duomenimis savo vardu nėra įregistravę jokio nekilnojamo privatizuoto turto.

26Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad ginčo butas tapo kooperatyvo nuosavybe, neįėjo į valstybinį butų fondą, dėl ko nėra pagrindo jį pripažinti valstybės nuosavybe ir tenkinti pareiškėjos pareiškimą.

  1. Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

27CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei CPK 530 str. normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija (2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011) pasisakė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str.2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, nutartyje nurodyta, jog tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Taikant įgyjamosios senaties institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012, kat. 30.8).

28Teismui atmetus pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad Lietuvos Respublika valdo butą ( - ) Vilkaviškio r. sav., o suinteresuotiems asmenims J. M. ir A. M. nepateikus dokumentų apie visų pajų už butą sumokėjimą kooperatyvui, ir nesant tokiai galimybei gauti šiuos dokumentus, darytina išvada, kad suinteresuoti asmenys neįrodė, kad jie butą įgijo Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 str. pagrindu išmokėję visus pajus, todėl jie nėra įgiję buto nei vienu CK 4.47 nustatytu pagrindu, nėra buto savininkai. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad, nuosavybės teisės niekam į butą nėra įregistruotos (e.b.l. 8). Kad suinteresuoti asmenys butą visą laiką valdė sąžiningai, nustatyta Vilkaviškio rajono valdybos orderiu 1992 m. spalio 3 d. Nr.559, pagrindas orderiui išduoti yra Vilkaviškio rajono valdybos potvarkis 1991 m. gruodžio 18 d. Nr.116, kuriais suteiktas butas J. M. ir A. M., kaip jo šeimos nariui (e.b.l. 10 ), Vilkaviškio rajono valdybos 1991-12-18 potvarkiu Nr.116 dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įregistravimo, buvo patvirtintas Kybartų valstybinės prekybos įrengimų gamyklos dirbančiųjų, norinčių įstoti į gyvenamojo namo statybos kooperatyvą susirinkimo, įvykusio 1991 m. lapkričio 13 d. (protokolas Nr.1) nutarimas dėl gyvenamojo namo statybos kooperatyvo įsteigimo, patvirtintas gyvenamojo namo statybos kooperatyvo ,,Liepa“ narių sąrašas (e.b.l. 20), iš priedo Nr.3 ,,Gyvenamojo namo statybos kooperatyvo ,,Liepa“ narių sąrašas matyti, kad J. M., kooperatyvo nariui, skirtas 2 kambarių butas ( - ). (e.b.l. 21). Nėra duomenų, kad jiems būtų kas nors reiškia pretenzijas dėl jų valdymo teisėtumo, vykę teisminiai ginčai. Suinteresuoti asmenys butą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjai pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Jie butą valdė ir naudojo atvirai, nes iš suinteresuotų asmenų mokėjimo dokumentų nustatyta, kad mokesčiai už vandenį, šilumą, atliekų tvarkymą, buto priežiūros mokesčiai 2016 m. buvo mokami J. M. vardu (e.b.l. 68-71), atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartimi Nr.4246410 nustatyta, kad sutartį su Alytaus šilumos tinklais sudarė suinteresuotas asmuo A. M. (e.b.l. 58,59); iš suskystintų dujų tiekimo sutarties 1996-05-29 matyti, kad ją sudarė suinteresuotas asmuo A. M. (e.b.l.60,61); atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartimi Nr.4246410 nustatyta, kad sutartį su Alytaus šilumos tinklais sudarė suinteresuotas asmuo A. M. (e.b.l. 58,59); iš suskystintų dujų tiekimo sutarties 1996-05-29 matyti, kad ją sudarė suinteresuotas asmuo A. M. (e.b.l.60,61); elektros energijos tiekimo - vartojimo (pardavimo-pirkimo) buities vartotojui 1994 m. gruodžio 1 d. sutartimi nustatyta, kad ją sudarė J. M., nuosavybę įrodantis dokumentas orderis Nr.116. (e.b.l. 65). Paminėtais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdyje, nustatyta taip pat, kad pareiškėjai, būdami sutuoktiniai, jiems turtas priklauso bendrąja jungtine nuosavybe, butą nepertraukiamai valdė ne mažiau 10 metų – gyveno bute, mokėjo mokesčius, patys negyvendami bute, suteikė jį naudotis dukrai, lankydavosi bute, po to vėl gyveno, po to nuomavo, mokėjo visą laiką mokesčius už butą, po gaisro jį remontavo, kas rodo, jog elgėsi su butu kaip su savo daiktu.

29Remdamasis į bylą pateiktais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais, ištirtais teismo ir įvertintais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdyje, byloje esančių visų įrodymų visuma, teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog suinteresuoti asmenys įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą daiktą butą, esantį ( - ) Vilkaviškio r.sav., įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p.).

30Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

Nutarė

31Netenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės ,,Turto bankas“ pareiškimo.

32Tenkinti suinteresuotų asmenų J.M. ir A. M. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais.

33Nustatyti faktą, kad butas su rūsiu, esantis ( - ), Kybartai, Vilkaviškio r. sav., kurio unikalus Nr. ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. M., asmens kodas ( - ) ir A. M., asmens kodas ( - ) įgyjamosios senaties pagrindu.

34Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiųsti teismo sprendimo patvirtintas kopijas.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus ar kitus šio teismo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,... 2. sekretoriaujant Laimutei Drebulienei,... 3. dalyvaujant: suinteresuotiems asmenims J. M., A. M.,... 4. nedalyvaujant: pareiškėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės... 5. suinteresuotiems asmenims - Vilkaviškio rajono savivaldybei, P. M.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8.
  1. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų... 9. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ ,,Turto bankas“ (toliau... 10. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad buto, ( - ), unikalus Nr. ( - ),... 11. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija į... 12. Suinteresuoti asmenys A. M., J. M. į pareiškimą pateikė savo pareiškimą... 13. Suinteresuoti asmenys savo pareiškime nurodo, kad 1991 m. gruodžio 18 d.... 14. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų pareiškimą su... 15. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad suinteresuotų asmenų pareiškimas... 16. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė, atstovaujama mero, į... 17. Suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdyje savo pareiškimą palaikė,... 18. Suinteresuotas asmuo A. M. savo pareiškimą palaikė, patvirtino, kad jame... 19. Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ ,,Turto bankas“... 20. Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių... 21. Pareiškėja prašo pripažinti valdymo nuosavybės teise faktą į butą... 22. Pareiškėjos pateiktu rašytiniu įrodymu - UAB ,,Kybartų darna“ 2017-06-13... 23. Aukščiau nurodytais, teismo ištirtais ir įvertintais rašytiniais... 24. Suinteresuotas asmuo J. M. teismo posėdyje paaiškino, kad namas, kuriame buvo... 25. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. nuosavybės... 26. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad... 27. CK 1.138 str. 1 d. 1, 5, 8 punktų bei CPK 530 str. normos numato teismui... 28. Teismui atmetus pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kad... 29. Remdamasis į bylą pateiktais aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais,... 30. Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 31. Netenkinti pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės... 32. Tenkinti suinteresuotų asmenų J.M. ir A. M. pareiškimą su savarankiškais... 33. Nustatyti faktą, kad butas su rūsiu, esantis ( - ), Kybartai, Vilkaviškio r.... 34. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...