Byla A-822-2702-13
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai, tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, UAB „Manfula“, Konsorciumas RTS, dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–9), kurį patikslino (I t., b. l. 30–32), prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. balandžio 2 d. raštu „Dėl viešojo pirkimo Nr. 121773 vertinimo“ Nr. 4S-1482 (toliau – ir Sprendimas, Vertinimo išvada) nustatytą įpareigojimą nutraukti vykdomo pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

6Pareiškėjas paaiškino, kad vykdo atvirą konkursą „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 121773) (toliau – ir Pirkimas), paskelbtą 2012 m. gegužės 15 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS). Su Sprendimu pareiškėjas nesutinka dėl šių motyvų:

71. Atsakovas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 8 str. 2 d. 6 p.), nes pirkimo sąlygų nagrinėjimas iš esmės ir neatsižvelgimas į tai, kad pareiškėjas įvykdė visas pirkimo procedūras ir yra likę tik susipažinti su tiekėjų elektroniniu būdu pateiktų finansinių pasiūlymų dalimi, sudaryti pasiūlymų eilę ir pripažinti laimėtoją, užkirto kelią pareiškėjui pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Atsakovas turi teisę, vadovaujantis VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 1 punktu savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką, todėl nagrinėti pirkimo sąlygas ir pateikti išvadas galėjo iki vokų atplėšimo procedūros (kai Kauno apygardos teismo buvo įpareigota pateikti vertinimą), kai pareiškėjas dar turėtų galimybę patikslinti konkurso sąlygų reikalavimus, tačiau akivaizdžiai turėdamas tikslą nutraukti pirkimo procedūras, atsakovas nagrinėjo tik pirkimo sąlygas, neradęs pirkimo vykdymo proceso pažeidimų, dėl kurių įpareigotų pareiškėją nutraukti pirkimą. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 22 d. gavo atsakovo raštą Nr. 4S-4065, kuriuo jis įpareigojo pareiškėją sustabdyti atviro konkurso „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos darbų pirkimas“ vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūrą, kol Viešųjų pirkimų tarnyba nepateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo. Atsakovas priėmė sprendimą vertinti pirkimo dokumentus būtent po vokų atplėšimo procedūros, kuri vyko 2012 m. rugpjūčio 24 d., kai pirkimas CVP IS buvo paskelbtas 2012 m. gegužės 17 d., kas patvirtina faktą, kad atsakovas buvo suinteresuotas, jog pirkimas nepasiektų viešųjų pirkimų tikslo, taigi įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras nepagrįstas teisingumo ir protingumo kriterijais.

82. Įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūrą galimas tik išvadoje nustačius esminius VPĮ pažeidimus, kurių nebūtų galima ištaisyti. Viešųjų pirkimų tarnyba iš pareiškėjo net neprašė paaiškinimų dėl tariamų pažeidimų, be to, Sprendime nemotyvavo, kodėl nurodyti aspektai laikytini esminiais pažeidimais, kurių nebūtų galimybės ištaisyti.

93. Sprendimas neatitinka vertinimo išvadai ar ataskaitai keliamų reikalavimų.

104. Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktoje išvadoje iš ekonominio naudingumo vertinimo nepagrįstai išskiriamas vienas kriterijaus parametras (T6) – bendra visų įrenginių aptarnavimo kaina 1 tonai perdirbtų komunalinių atliekų litais, teigiant, kad T6 parametras praktiškai neturi jokios įtakos nustatant eksploatavimo išlaidų reikšmę. Šiuo atveju pagal Pirkimo dokumentų I skyriaus 2 skirsnio 3.4 lentelę kriterijų (T) Eksploatavimo išlaidos (40 balų lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinimas) sudaromos iš kriterijaus parametrų T1, T2, T3, T4, T5 ir T6. Nei vienas kriterijaus parametras negali būti išskirtas kaip atskiras ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, perkančioji organizacija vertina T kriterijaus sumą, t. y. tik įvertinus visas eksploatavimo išlaidas (T1+T2+T3+T4+T5+T6). Galutinis pasiūlymo vertinimas atliekamas vadovaujantis Pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 27.5 punkte nurodyta tvarka, t. y., kai vertinimo kriterijus (C) pasiūlymo kaina = 60 lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime ir, kai vertinimo kriterijus (T) Eksploatavimo išlaidos = 40 lyginamojo svorio ekonominio naudingumo įvertinime. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas pasirinktas, kad perkamas objektas (prekės, paslaugos ar darbai) būtų kuo kokybiškesnis, t. y. būtų kuo funkcionalesnis, pigesnis aptarnaujant ir plėtojant, efektyvesnis siekiant tų tikslų, kuriems perkančioji organizacija juos numato panaudoti, kad saugotų aplinką, kad būtų kuo trumpesni pristatymo ar atlikimo terminai ir ilgesnis garantijos laikotarpis (Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 (2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1S-133 redakcija) (toliau – ir Pasiūlymų vertinimo rekomendacijos) 9 p., Pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 10 p.).

115. 2012 m. liepos 19 d. buvo pateikti atsakymai (Nr. 3 ir 4) į tiekėjų paklausimus, kuriuose ir buvo aiškinama kriterijaus parametro T6 skaičiavimo tvarka. Viešųjų pirkimų tarnybos teiginys „pirkimo dalyviai T6 parametrą apskaičiavo labai skirtingai [...], o vienintelio neatmesto Pirkimo dalyvio Konsorciumo RTS pasiūlyme nurodytos eksploatavimo išlaidos yra vienos didžiausios“ yra nelogiškas ir nepagrįstas, nes perkančioji organizacija neprisiima atsakomybės dėl tiekėjų pirkimo dokumentų netinkamos analizės ir netikslių atliktų skaičiavimų teikiant pasiūlymą, primenant tai, kad tiekėjai turėjo visas galimybes sąlygas tinkamai išanalizuoti teikiant perkančiajai organizacijai paklausimus, kas ir buvo padaryta. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama tikrinimą, neįvertino to fakto, kad tiekėjai savo pasiūlymuose T6 parametro reikšmes nurodė pažeisdami pirkimo dokumentuose nurodytą T6 parametro skaičiavimo tvarką, dėl to šios vertės buvo labai skirtingos. Viešųjų pirkimų tarnyba neįvertino ir to, kad tiekėjų pasiūlymų atmetimo priežastys yra nesusijusios su T6 parametro reikšmių netinkamu paskaičiavimu, nes VPĮ reglamentuoja pirkimo procedūrų eiliškumą, dėl kurių tiekėjas privalo pereiti tam tikrus etapus. Viešųjų pirkimų tarnyba, nurodydama, kad Konsorciumo RTS pasiūlyme nurodytos eksploatavimo išlaidos vienos didžiausių, taip pat neįvertino to fakto, kad vienintelis tiekėjas Konsorciumas RTS įvertino ir teikė surišimo ir pakavimo medžiagų sąnaudų paskaičiavimus, o kiti tiekėjai šių sąnaudų nenurodė, todėl Konsorciumo RTS eksploatavimo išlaidos yra 3,3 mln. Lt didesnės už visų kitų tiekėjų eksploatavimo išlaidas. Vadovaujantis Pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 27.1 punktu, „Komisija vertina ir lygina tuos techninius pasiūlymus, kurie pripažinti atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus pagal šio skirsnio 26 punktą. Šie pasiūlymai bus vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, kurį sudaro dvi dalys: eksploatavimo išlaidos ir kaina. Pasiūlymo kaina negali viršyti 125 642 720,27 litų be PVM“, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktas eksploatavimų išlaidų palyginimas prieštarauja pirkimo dokumentų nuostatoms, nes perkančioji organizacija neturi teisės tikrinti kvalifikacijos neatitinkančių ir pasiūlymų neatitinkančių tiekėjų pasiūlymų su atitinkančio pasiūlymo tiekėjo kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad vienintelis neatmestas pasiūlymas yra RTS konsorciumo, jam yra suteikiama kriterijaus T balų skaičius – 40, todėl kriterijaus parametras T6 įtakos pirkimo rezultatams neturi. Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai lygina RTS konsorciumo pasiūlyme nurodytas eksploatavimo kainas (T) su vertinimo metu atmestais pasiūlymais teigdama, jog RTS konsorciumo pasiūlyme kainos yra vienos iš didžiausių. Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančio RTS konsorciumo ir pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančių pasiūlymų lyginimas pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalies įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

126. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1S-21 patvirtintos Viešųjų pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) III skyriaus 12 punkte teigiama ,,Paprastai fiksuotas įkainis turėtų būti nustatomas, kuomet sudaromos sutartys, pagal kurias tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ar vykdomų darbų kiekis priklauso nuo aplinkybių, sunkiai prognozuojamų pirkimo metu, taip pat nuo tarpinių sutarties vykdymo rezultatų [...]“. Žodis „paprastai“ neįtvirtina pareigos visais be išimties atvejais privalomai nurodyti apimtį, atvirkščiai, nei teigiama atsakovo Sprendime. Pareiškėjas vykdo pirkimą projektavimui ir statybos darbams, būtent dėl to, kad nebuvo įmanoma nurodyti preliminarių kiekių, buvo reikalaujama pateikti 1 t įkainį įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugoms. Būtent tokiu atveju, kai nėra žinomi kiekiai ir kai kiekvienas tiekėjas taiko savo technologijas, turi būti taikoma fiksuoto įkainio metodika. Pareiškėjas nepažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatų. Metodikos III skyriuje įvardintas fiksuoto įkainio nustatymo būdo taikymas yra neprivalomas, t. y. Metodikoje nurodyta, jog fiksuotas įkainis nustatomas, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui [...] ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Šiuo atveju tik tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, ir turėjo realias galimybes pats numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto vienetui. Įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų prašomas 1 t įkainis yra pagrįstas, nes pareiškėjas, vykdydamas sutartį, mokės pagal esamą faktą (keičiamą ar remontuojamą atsarginę detalę), t. y. neaišku, kokios išlaidos gali atsirasti eigoje, o nurodant 1 t įkainį pagrindžiama būtent ta pozicija, kad mokama bus už faktą. Jeigu pareiškėjas pirkimo dokumentuose būtų nurodęs intervalą ar procentinę išraišką, kiekį, pirkimo dokumentai būtų netikslūs, nes pareiškėjas nemokėtų tikslios tiekėjo pasiūlyme nurodytos sumos kiekvienais metais, lieka tikimybė, kad tokie kaštai nebus reikalingi, dėl ko pareiškėjas patirtų nepagrįstus nuostolius. Be to, nei vienas tiekėjas nepateikė pretenzijos dėl prašomo vienos tonos įkainio pateikimo, kas suponuoja prielaidą, jog šis reikalavimas tiekėjams buvo aiškus ir nepažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, o prašomas 1 t įkainis neprieštaraus ir sudaromai sutarčiai, nes kiekvienas tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, siūlė savo skirtingas technologijas, įrangą (taip pat ir atsargines detales, kurios nurodomos tik tiekėjo pasiūlyme pagal jo konkrečią technologiją siūlomą įrangą), objektui reikalingas sąnaudas, kas patvirtina, kad perkančioji organizacija, ruošdama pirkimo dokumentus, negalėjo nurodyti įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų apimčių.

137. Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai nustatė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimą, nes perkančioji organizacija nenustatė preliminaraus įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikio, nes perkančiajai organizacijai jis objektyviai negalėjo būti žinomas, nežinant, kokią įrangą pasiūlys tiekėjai (Pirkimo dokumentų I skirsnio 2 skirsnis 3.2 dalis). Įrangos priežiūros ir eksploatavimo paslaugų poreikis priklauso nuo įrangos gamintojo nurodymų, todėl tik patys dalyviai, disponuodami įrangos gamintojo suteikta informacija, galėjo nustatyti ir pasiūlymuose nurodyti įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų kiekius bei apskaičiuoti jų kainą 1 tonai atliekų. Dalyvių pasiūlyti skirtingi įrenginių aptarnavimo kaštai rodo, kad skirtingų gamintojų įrangos aptarnavimas yra labai skirtingas, todėl nežinant, kokia įranga bus pasiūlyta, neįmanoma prognozuoti įrangos aptarnavimo kaštų. Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai teigia, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nenurodė įrangos aptarnavimo ir priežiūros paslaugų kainos arba kainodaros taisyklių, jos buvo aiškiai nustatytos Pirkimo dokumentų I skyriaus 2 skirsnyje po 3.4 punkto lentele. Tiekėjams buvo nurodyta apskaičiuoti įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų kainą 1 tonai atliekų. Tiekėjai privalėjo nurodyti visas detales ir medžiagas, kurios turės būti keičiamos per 5 metų laikotarpį. Už detales, medžiagas ar darbus, kurie nebus įtraukti į šią lentelę, tiekėjas privalės padengti savo sąskaita (2012 m. liepos 19 d. buvo pateikti paklausimai – atsakymai). Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyti pažeidimai yra ginčytini bei neturi įtakos pirkimo rezultatams ir pirkimo tikslo pasiekimui (VPĮ 3 straipsnio 2 dalis). Įpareigojimas perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimo procedūras skirtas nepagrįstai. Tarnybos išvadoje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių pirkimo dalyvių pasiūlymo turinio, dėl ko yra abejojama tinkamu pirkimo dokumentų ir pirkimo Nr. 121773 įvertinimu. Perkančiosios organizacijos nuomone, Viešųjų pirkimų tarnyba, neįvertinusi visų anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių, priėmė neproporcingą sprendimą perkančiosios organizacijos atžvilgiu.

148. Atliekamo viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas kelia didelę grėsmę viešajam interesui, nes šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos Europos fondo (toliau – ir ES) lėšomis. Projektu siekiama sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūrą, tokios atliekų tvarkymo sistemos kuo skubesnis sukūrimas ir naudojimas yra prioritetinis uždavinys. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 1999/3l/EB 5 straipsnyje yra nurodyta, jog valstybės narės sukuria nacionalinę strategiją, kaip sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidomų atliekų kiekį, ir apie ją praneša Komisijai. Šia direktyva ir pagal ją priimtu Valstybiniu strateginiu planu, Lietuva yra įpareigota imtis priemonių sumažinti biologiškai skaidžių atliekų kiekius. Projekto įgyvendinimas užtikrina, jog direktyvoje nurodyti tikslai bus pasiekti. Nepasiekus nustatytų tikslų yra taikomos piniginės sankcijos. Vadovaujantis 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų, kurios reikalavimai buvo perkelti į Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo planą, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas Lietuvoje turi užtikrinti, kad iki 2013 metų sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. nustatė konkrečias komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis regionams ir savivaldybėms. Kauno regione 2013 m. leidžiama pašalinti ne daugiau kaip 77 600 tonų per metus. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis, savivaldybės privalo įgyvendinti valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane joms nustatytas užduotis šiame plane nustatytais terminais. Netinkamas ES reikalavimų vykdymas, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, gali užtraukti įvairias, įskaitant ir pinigines, sankcijas valstybei, o tai yra – mokesčių mokėtojams. Neįgyvendinus projekto, keistųsi ir vadinamojo sąvartyno „vartų mokesčio“ skaičiavimas. „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra sukuriant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą“ galimybių studijoje yra paskaičiuota, kad įgyvendinant projektą „vartų mokestis“ bus vidutiniškai daugiau nei dvigubai mažesnis nei neįgyvendinus projekto. Šį padidėjimą turėtų padengti Kauno regiono gyventojai, kuriems kainos už atliekų šalinimą ženkliai pakiltų. Kiekvienas mėnuo, kuriuo yra delsiama įgyvendinti projektą ir sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemą sukels neigiamų pasekmių visiems Kauno regiono gyventojams. Jeigu sustabdžius konkurso procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, gyventojai neteks galimybės gauti geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentės visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir lūkesčiai. Projekto neįgyvendinus perkančioji organizacija neteks ES lėšų, viso 96 770 560,34 Lt. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos ribos yra nurodytos VPĮ 82 straipsnyje. Vienas iš pagrindinių atsakovo tikslų yra savo kompetencijos ribose ginti viešąjį interesą. Pareiškėjo pagrindinis tikslas įgyvendinant aukščiau paminėtas viešojo pirkimo procedūras taip pat yra viešojo intereso įgyvendinimas, kuris, atsakovui priėmus sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, iš esmės ir negrįžtamai pažeistas.

15Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 46–57) paaiškino, kad vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu atliko Pirkimo vertinimą ir 2013 m. balandžio 2 d. surašė Vertinimo išvadą, kuria atsižvelgdama į tai, kad Pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant imperatyvius VPĮ reikalavimus, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Vertinimo išvada parengta vadovaujantis VPĮ ir Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėmis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1S-52 (Žin., 2013, Nr. 23-1157), (toliau – ir Vertinimų taisyklės) – joje aiškiai nurodytas vertinimo teisinis pagrindas – VPĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nurodyta vertinimo apimtis (vertinami Pirkimo dokumentai ir Pirkimo procedūros), taip pat aiškiai ir tiksliai nurodyti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti VPĮ pažeidimai, kurių esmė išdėstyta aiškiai, tiksliai ir motyvuotai, nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimas priimtas pagal Vertinimų taisyklių 21 punktą. Įpareigojimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras gali būti nustatomas tik tuo atveju, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba nustato VPĮ ir (ar) su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus (VPĮ 8 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šiuo atveju Viešųjų pirkimų tarnyba, vykdydama kontrolės funkciją, nustatė, kad Pirkimo dokumentų sąlygos, nurodytos Vertinimo išvados 1 ir 2 punktuose, parengtos pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną skaidrumo principą, neužtikrinant šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimo tikslo („vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas“) siekimo bei pažeidžiant VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatą. Atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimo vertinimas atliktas jau įvykus vokų su tiekėjų pasiūlymais Pirkimui atplėšimo procedūrai (vokai su tiekėjų pasiūlymais Pirkimui atplėšti Viešųjų pirkimų komisijos 2012 m. rugpjūčio 24 d. posėdyje), ir nesant galimybių nustatytų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų kitaip teisėtais būdais pašalinti, atsakovas pagrįstai įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras.

17Dėl Pirkimo dokumentuose nustatyto ekonominio naudingumo kriterijaus parametro T6 neteisėto apskaičiavimo tvarkos atsakovas nurodo, kad Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 27.1 punkte nustatyta, kad „<...> pasiūlymai bus vertinami pagal „ekonominio naudingumo“ kriterijų, kurį sudaro dvi dalys: eksploatavimo išlaidos ir kaina“, o 27.3 punkte nustatyta, kad eksploatavimo išlaidos turi būti paskaičiuotos pagal I skyriaus 2 skirsnio 3.4 punkte pateiktas lenteles. Prie Pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.4 punkto (Sąnaudos ir eksploatacijos kaštai) 6 lentelės (Įrenginių aptarnavimo kaštai 5 metų laikotarpiui) nurodyta, kad bendra visų įrenginių aptarnavimo kaina (T6) skaičiuojama litais 1 tonai perdirbtų atliekų, tuo tarpu kitų eksploatavimo išlaidų sąnaudos – elektros energijos (T1), šiluminės energijos (T2), kuro (T3), ir reagentų / cheminių medžiagų (T4), skaičiuojamos litais metams atsižvelgiant į preliminarų metini 240 000 t atliekų kiekį, t. y. nustatant Pirkimo pasiūlymo eksploatavimo išlaidų kriterijaus (T7) reikšmę (Pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.4 punkto 7 lentelė), tik kelių ar keliasdešimties litų įrenginių aptarnavimo kaina (T6) 1 tonai perdirbtų atliekų sumuojama prie milijoninės vertės elektros energijos, šiluminės energijos, kuro, reagentų / cheminių medžiagų ir darbuotojų (T5) sąnaudų (T1-T5). Toks bendrų metinių eksploatavimo išlaidų (T7) ir tuo pačiu kapitalizuotų eksploatavimo išlaidų (T) kriterijaus skaičiavimo būdas yra ydingas ir neskaidrus, nes nurodyto pavyzdžio atveju prie 9 408 000,00 Lt vertės T1, T2, T3, T4 ir T5 išteklių metinių kaštų pridedami neproporcingai maži kitų eksploatavimo išlaidų sąnaudų atžvilgiu įrenginių aptarnavimo kaina 1 t, t. y. šiuo atveju, 63,45 Lt vertės 5 metų įrenginių aptarnavimo kaštai 1 t (T6). Tokiu atveju T6 parametro reikšmė iš esmė neturi jokios įtakos skaičiuojant T7 ir T kriterijus, nes, pavyzdžiui, padidinus 5 metų įrenginių aptarnavimo kaštus 10 Lt ir nekeičiant kitų T kriterijaus parametrų dydžių (T1–T5), T kriterijus padidėtų iki 112 896 881,40 Lt, t. y. tik 0,0001 procentu, kas iš esmės nedarytų įtakos konkretaus tiekėjo ekonominio naudingumo vertinimui. Tai yra neatskleistų „tikrojo“ konkretaus tiekėjo pasiūlyme nurodytų išlaidų (kaštų) ekonomiškumo, jį iškraipytų. Arba, pavyzdžiui, ženkliai padidinus Pirkimo dalyvio siūlomus 5 metų įrenginių aptarnavimo kaštus nuo 63,45 Lt iki 100 Lt (apie 57 procentus) ir nekeičiant kitų T7 kriterijaus parametrų dydžių (T1–T5), T kriterijaus reikšmė padidėtų labai nežymiai iki 112 897 881,40 Lt, t. y. tik apie 0,0004 procento, kas iš esmės neįtakotų pasiūlymo ekonominio vertinimo, neatskleistų „tikrojo“ konkretaus tiekėjo pasiūlyme nurodytų išlaidų (kaštų) ekonomiškumo, jį iškraipytų. Tokiu būdu įrenginių aptarnavimo kaštų 5 metų laikotarpiui parametras praktiškai neturi jokios įtakos nustatant Pirkimo pasiūlymo eksploatavimo išlaidų kriterijaus reikšmę, nes, pavyzdžiui, kelių ar keliasdešimties litų įrenginių aptarnavimo kaina 1 t perdirbtų atliekų sumuojama prie milijoninės vertės elektros energijos, šiluminės energijos, kuro, reagentų / cheminių medžiagų ir darbuotojų (T1–T5) sąnaudų. Atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 2.2 punkto nuostatą, kad „Šiuo pirkimu taip pat perkamos 5 (penkerių) metų įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugos, kurios į Sutarties kainą nebus įskaičiuotos, tačiau bus apmokamos Perkančiosios organizacijos nuosavomis lėšomis, nuo įrenginių eksploatavimo pradžios“, šis tiekėjo pasiūlymo eksploatavimo išlaidų kriterijaus skaičiavimo (t. y. tiekėjo pasiūlytų nurodytų išlaidų ekonomiškumo) praktiškai neįtakojantis T6 parametras turi tiesioginę įtaką ir reikšmę numatomai sudaryti atskirai įrangos priežiūros ir aptarnavimo sutarčiai, pagal kurią per 5 metų laikotarpį šios paslaugos bus perkamos „<...> nekeičiant Rangovo pasiūlyme nurodytos įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų kainos“ (Pirkimo sąlygų II skyriaus (Sutarties sąlygos) 1 skirsnio (Rangos sutartis) 3 punktas). Tokios neskaidrios Pirkimo dokumentų sąlygos suteikia tiekėjams galimybę rengiant pasiūlymus nurodyti nieko nepagrįstą įrangos priežiūros ir aptarnavimo kainą ir taip dirbtinai pakelti jos kainą, kuri, vadovaujantis Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 2.2 punkto ir Pirkimo sąlygų II skyriaus (Sutarties sąlygos) 1 skirsnio (Rangos sutartis) 3 punkto nuostatomis, negalės būti keičiama ir bus apmokama iš pareiškėjo nuosavų lėšų pagal atskirai sudaromą įrangos priežiūros ir aptarnavimo sutartį. Atsižvelgiant į preliminarų per metus numatomų perdirbti 240 000 t atliekų kiekį, nurodytu pirmuoju atveju pagal atskirą numatytą sudaryti įrangos priežiūros ir aptarnavimo sutartį apmokami 5 metų įrenginių aptarnavimo kaštai padidėtų 12 mln. Lt (10 Lt x 240 000 t x 5 metai) (t. y. padidinus įrenginių aptarnavimo kaštus vos 10 Lt, kas, galutiniame rezultate vertinant tiekėjų pasiūlymus ekonominio naudingumo prasme, neturėtų įtakos vertinant konkretaus tiekėjo pasiūlyme nurodytų išlaidų ekonomiškumą, tai lemtų neracionalų lėšų panaudojimą ir permokėjimą pagal atskirą įrangos priežiūros ir aptarnavimo sutartį) arba nurodytu antruoju atveju, atsižvelgiant į preliminarų per metus numatomų perdirbti 240 000 t atliekų kiekį, įrangos 5 metų įrenginių aptarnavimo kaštai sąlyginai padidėtų 43 860 000,00 Lt (100,00 Lt – 63,45 Lt = 36,55 Lt x 240 000 t x 5 metai). Taigi pareiškėjas, nustatęs ydingą įrenginių aptarnavimo kaštų 5 metų laikotarpiui parametro (T6) skaičiavimo tvarką, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą ir neužtikrino šio straipsnio 2 dalyje apibrėžto viešųjų pirkimų tikslo siekimo. Pirkimo dalyviai T6 parametrą apskaičiavo labai skirtingai, pavyzdžiui nuo 7,74 Lt/t, 20,578 Lt/t, 63,45 Lt/t iki 720 000 Lt/t ir 3 726 200,00 Lt/t, t. y, skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios pasiūlytos įrenginių aptarnavimo kainos – 483 922 kartai. Tai, kad tiekėjai savo pasiūlymuose T6 parametro vertės skirtingos nėra pasiūlymus pateikusių tiekėjų kaltė ar neatidumas, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas, o paties pareiškėjo parengtos neskaidrios Pirkimo sąlygos, suteikiančios tiekėjams galimybę rengiant pasiūlymus dirbtinai pakelti įrangos priežiūros ir aptarnavimo kainą, padarinys. Atsakovas pažymi, kad VPĮ 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta tiekėjų teisė prašyti perkančiosios organizacijos patikslinti, paaiškinti, pataisyti viešojo pirkimo dokumentų sąlygas, neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo pareigos parengti viešojo pirkimo dokumentus vadovaujantis VPĮ nuostatomis ir užtikrinti, jog jie būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013. Analizuojant ginčijamo parametro kriterijaus skaičiavimo ydingumą, būtina įvertinti tokios neskaidrios Pirkimo dokumentų sąlygos padarinius – pagal įrenginių aptarnavimo kaštų 5 metų laikotarpiui parametrą (T6) sudaryta neracionali 5 (penkerių) metų įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugos sutartis „<...> nekeičiant Rangovo pasiūlyme nurodytos įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų kainos“ (Pirkimo sąlygų II skyriaus 1 skirsnio 3 punktas) – ir išanalizuoti priežastis, dėl kurių tiekėjai pateikė tokias akivaizdžiai skirtingas įrangos aptarnavimo kainas. Apskaičiuojant parametro kriterijaus T6 reikšmę nebuvo nurodytas kiekis, į kurį turėjo orientuotis tiekėjai, siekdami pateikti tikslius ir tinkamai paskaičiuotus, o vėliau ir tarpusavyje palyginamus, pasiūlymus. Neaišku, kuri iš nurodytų įrangos aptarnavimo kainų laikytina paskaičiuota tinkamai ir pagrįstai. Akivaizdu, kad 7,74 Lt/t įrangos aptarnavimo kaina ir 3 726 200,00 Lt/t įrangos aptarnavimo kaina negali būti laikoma apskaičiuota pagal tuos pačius kriterijus ir yra nepalyginama. Atsižvelgiant į skirtingus tiekėjų pasiūlymus ir skirtingai paskaičiuotas įrangos aptarnavimo kainas, pareiškėjas dėl neatitikties Pirkimo dokumentams turėtų kažkuriuos jų atmesti kaip netinkamus (jei jie nebūtų atmesti anksčiau, įvertinus tiekėjų kvalifikaciją). Neaiški ekonominio naudingumo kriterijaus „eksploatavimo išlaidos“ parametro T6 apskaičiavimo tvarka lėmė jo apskaičiavimo neskaidrumą ir viešųjų pirkimų tikslo (racionalaus lėšų panaudojimo) siekimo neužtikrinimą. Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008). Negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti. Atsakovas taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011, kurioje teismas pasisakė dėl viešųjų pirkimų principų ir tikslo santykio.

18Dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktu pažeidimo atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde ginčija tik vieną iš Vertinimo išvados 2 punkte nustatytų minėtų dviejų viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, vadinasi, jis sutinka, kad Pirkimo dokumentuose nenustatęs preliminaraus įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikio pažeidė VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą viešųjų pirkimų tikslą. Metodikos III skyriaus, reglamentuojančio fiksuoto įkainio nustatymą, kai perkančioji organizacija nežino tikslios pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties, 12 punktas reikalauja viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti preliminarius kiekius, nustatyti viršutinę ir apatinę ribas arba nurodyti paklaidą procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodyti tik viršutinę ribą. Tuo tarpu pareiškėjas Pirkimo sąlygose nenurodė vykdytinų darbų apimties, nenustatė jokių preliminarių įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikio orientyrų, išreikštų, pvz., minimaliu ir (ar) maksimaliu priežiūros dažnumu, tiekėjų siūlomais priežiūros valandiniais įkainiais ar kt. Pareiškėjas yra visiškai neteisus teigdamas, jog Metodikos 12 punkte nėra reikalavimo nustatyti pirkimo dokumentuose, sutartyje preliminarius kiekius, viršutinę ir apatinę ribas ir pan., nes Metodikos nuo 2011 m. lapkričio 5 d. aktualioje redakcijoje (Metodikos redakcija aktuali ir Pirkimo vykdymo, ir Pirkimo vertinimo metu) toks reikalavimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas. Pareiškėjas remiasi senos redakcijos Metodika, kurios 12 punkte minėto reikalavimo nebuvo. Įvertinus Pirkimo dokumentus akivaizdu, jog pareiškėjas, Pirkimo dokumentuose nenustatęs preliminaraus įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikio, pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimą ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo. Tiekėjų pasiūlymuose įrenginių aptarnavimo kaštai 5 metų laikotarpiui apskaičiuoti labai skirtingai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį. Atsakovas pažymi, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo ypatumas yra tas, kad čia dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 2A-2384/2012), todėl tik griežtai laikantis VPĮ nustatytos tvarkos vykdant viešuosius pirkimus gali būti užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis ir taip pasiektas viešųjų pirkimų tikslas. Šio ginčo atveju itin aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 16 d. išaiškinimu pateiktu nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2007 teigtina, kad perkančiosios organizacijos, organizuojančios ir vykdančios viešuosius pirkimus, negali laisvai nustatyti, kokiu būdu ir kaip bus apskaičiuojama viešojo pirkimo-pardavimo sutarties kaina (t. y. neturi absoliučios diskrecijos teisės). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas turėjo teisę nukrypti nuo VPĮ aiškiai nustatytų viešųjų pirkimų vykdymo procedūrų tvarkos ir nesivadovauti imperatyviomis šio įstatymo nuostatomis, imperatyvaus pobūdžio Metodika. Pareiškėjas turėjo pareigą tiksliai, suprantamai ir aiškiai apibrėžti Pirkimo objekto dalį, susijusią su įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikiu, tam, kad būtų galima palyginti tiekėjų pasiūlymus tarpusavyje, kad būtų užtikrintas skaidrumo principo laikymasis, racionalaus lėšų panaudojimo tikslas ir nebūtų permokėta už būsimos Pirkimo sutarties vykdymą. Ginčijamuose Pirkimo dokumentuose nenustatytą kainodarą reikėtų vertinti ne tik tiekėjų pasiūlymu pateikimo atžvilgiu (jų palyginamumo aspektu), bet ir nenustatytos privalomos kainodaros įtakos būsimos Pirkimo sutarties vykdymui ir lėšų naudojimo neracionalumui.

19Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas neskundžia Vertinimo išvados 3 punkte nustatyto pažeidimo vykdant Pirkimo procedūras, taigi pripažįsta Vertinimo išvados 3 punkte nustatytą viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą. Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.3 punkte nustatytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kad „Pavienis dalyvis / jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) privalo turėti bent 5 mln. litų (ar ekvivalentinę sumą kita valiuta) sukauptų apyvartinių lėšų arba galimybę gauti paskolą, arba atsidaryti kredito liniją, kurios pakaktų užtikrinti aukščiau paminėtas apyvartines lėšas per statybos darbų vykdymo laikotarpį“. Viešojo pirkimo komisija 2012 m. spalio 1 d. posėdyje, nagrinėdama UAB „Manfula“ atitiktį minėtam kvalifikacijos reikalavimui, nustatė trūkumus, kuriuos tiekėjas iki 2012 m. spalio 8 d. turėjo patikslinti, tarp jų „pateikti patikslintą AB Swedbank pažymą apie UAB „Kortas“ suteiktas paskolas, nurodant kredito linijos bei garantijų limito likučius 2012 m. liepos 13 dienai (pasiūlymų pateikimo terminas), kad įvertinti atitikimą Konkurso sąlygų 5.1.3 punkto reikalavimams“ nustatė kvalifikacijos patikslinimo terminą. Gavusi iš tiekėjo UAB „Manfula“ kvalifikaciją patikslinančius dokumentus, Viešojo pirkimo komisija 2012 m. lapkričio 6 d. posėdyje, pakartotinai vertindama UAB „Manfula“ kvalifikaciją pagal 2012 m. spalio 8 d., 2012 m. spalio 18 d. ir 2012 m. spalio 28 d. gautus patikslinančius dokumentus, nurodė, kad ,,<...> Perkančioji organizacija nevertina Grupės iniciatyva 2012-10-30 (CVP IS pranešimo Nr. 1597735) pateiktų dokumentų (UAB „Manfula“ 2012-10-30 raštas Nr. SR-2012-578, UAB „Kortas“ 2012-10-29 raštas Nr. 01-97, „Swedbank“ AB 2012-10-26 pažyma Nr. SR/12-42446, AB SEB bankas pažyma Nr. 07.04.04.06-4745) vadovaujantis Pirkimo dokumentų I skyriaus 1 skirsnio 25.5 punktu. Pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, dalyviams savo iniciatyva draudžiama pateikti naujus dokumentus, o tokių dokumentų priėmimas ir vertinimas pažeistų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“ ir nutarė šio tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Pareiškėjas 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. 282 pats kreipėsi į AB „Swedbank“ Alytaus verslo bankininkystės centrą prašydamas kuo skubiau pateikti banko deklaraciją, kurioje būtų nurodytas UAB „Manfula“ jungtinės veiklos partneriui UAB „Kortas“ suteiktos kredito linijos likutis 2012 m. liepos 13 dienai, o AB „Swedbank“ 2012 m. spalio 26 d. elektroniniu paštu informavo perkančiąją organizaciją, jog „Šią informaciją Jums gali suteikti pats klientas – jam yra parašyta ir išsiųsta pažyma apie likučius sąskaitoje (patikslinta informacija)“, Atsakovas konstatavo, jog vykdydama Pirkimo procedūras pareiškėjas nepagrįstai nutarė nevertinti UAB „Manfula“ 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. SR-2012-578 pateiktų dokumentų, susijusių su tiekėjo kvalifikacijos atitiktimi pasiūlymų pateikimo dieną, nes Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 25.5 punkto nuostata, kad „Komisija nenagrinėja konkurso dalyvių pateiktų pasiūlymo patikslinimų ar paaiškinimų, pateiktų po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, kurių komisija nebuvo prašiusi, kad juos pateiktų konkurso dalyvis. Į tokius paaiškinimus ar patikslinimus nebus atsižvelgiama tikrinant pasiūlymą“, netaikytina tikslinant tiekėjų kvalifikacinius duomenis. Tuo pareiškėjas, be aukščiau nurodytų pažeidimų, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus imperatyvius skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

20Dėl viešojo intereso atsakovas pažymėjo, jog viešuosiuose pirkimuose neabejotinai visuomet tiesiogiai egzistuoja viešasis interesas ir viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų pateisinimas, jog projektu, kuris finansuojamas Europos Sąjungos Europos fondo lėšomis, siekiama sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūrą ir kad tai yra prioritetinis uždavinys, keltų grėsmę Pirkimo dalyvių sąžiningam varžymuisi, viešųjų pirkimų skaidrumui, tinkamam viešųjų pirkimų tikslo (racionalaus lėšų panaudojimo) siekimui, iškreiptų viešųjų pirkimų principų ir tikslo esmę. Šiuo atveju parengtos Pirkimo sąlygos ir atliktos Pirkimo procedūros nepateisino viešojo visuomenės intereso lūkesčių ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų ir viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011 išaiškino, jog „Socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai. Galimybė viešąjį interesą pirkimo objektu iškelti aukščiau už viešąjį interesą tiekėjų sąžiningu varžymusi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai“.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir Agentūra) atsiliepime į skundą prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra.

22Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 33–35) dėl viešojo intereso Agentūra pažymėjo, jog pareiškėjas įgyvendina Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-008 „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (toliau – ir Projektas). Įgyvendinant Projektą siekiama įgyvendinti Tarybos direktyvoje Nr. 1999/3l/EB „Dėl atliekų sąvartynų“, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijoje, taip pat Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytus tikslus. Priemonės VP3-3.2-AM-01-V „Atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ veiklos „Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų infrastruktūros sukūrimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. Dl-192, 19 punkte nurodyta, jog Projekto veiklos gali būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Tai reiškia, jog visi Projekte numatyti darbai turi būti užbaigti iki nurodytos datos. Atsižvelgiant į Projekto apimtyje vykdomų veiklų sudėtingumą bei į užsitęsusias darbų pirkimo procedūras, kyla rizika, jog iki 2015 m. rugsėjo 30 d. projektas nebus užbaigtas, taip pat nebus pasiekti Projekte numatyti tikslai. Netinkamas minėtos Tarybos direktyvos vykdymas, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, gali suponuoti Europos Sąjungos finansavimo sustabdymą ar kitas pinigines sankcijas Valstybei. Netekus dalies Europos Sąjungos paramos, valstybė, taip pat visuomenė patirtų didelę žalą. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, Agentūros nuomone, ginčo dalykas patenka į viešojo intereso sąvoką. Agentūra, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 184 punktu, vykdydama išankstinę projektų apimtyje vykdomų viešųjų pirkimų priežiūrą atliko pirkimo Nr. 121773 dokumentų patikrą. Agentūra 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. APVA-1701 informavo pareiškėją apie nustatytus trūkumus bei neatitikimus ir paprašė pataisyti pirkimo dokumentus. Pareiškėjas 2012 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 125 informavo, kad atsižvelgė į Agentūros pateiktas pastabas bei pateikė paaiškinimus. Agentūra 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. APVA-1860 informavo pareiškėją, jog pakartotinai pirkimo dokumentų nederins ir, atsižvelgdama į ribotą Projekto įgyvendinimo laikotarpį, paprašė nedelsiant pradėti viešojo pirkimo procedūras. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Agentūros pateiktas pastabas viešojo pirkimo dokumentams Projekto vykdytojas pataisė pirkimo dokumentus ir pateikė paaiškinimus, Agentūra neteikia nuomonės dėl kilusio ginčo.

23Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Manfula“ atsiliepime į skundą prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

24Atsiliepime į skundą (III t., b. l. 147–149) nurodė, kad VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras vykdo atvirą konkursą Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos darbų pirkimas. Jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė, susidedanti iš UAB „Manfula“ ir UAB „Kortas“, (toliau – UAB „Manfula“) pateikė pasiūlymą perkančiajai organizacijai minėtam pirkimui. Teikiant šį pasiūlymą nebuvo atsižvelgta į pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 5.1.3. punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, jog pavienis dalyvis/jungtinės veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) privalo turėti bent 5 mln. litų (ar ekvivalentinę sumą kita valiuta) sukauptų apyvartinių lėšų arba galimybę gauti paskolą, arba atsidaryti kredito liniją, kurios pakaktų užtikrinti aukščiau paminėtas apyvartines lėšas per statybos darbų vykdymo laikotarpį. Nesant duomenų apie UAB „Manfula“ atitiktį minėtam kvalifikaciniam reikalavimui, perkančioji organizacija įpareigojo UAB „Manfula“ patikslinti atitiktį minėtam kvalifikaciniam reikalavimui bei taip pat pateikti patikslintą AB „Swedbank“ pažymą apie UAB „Kortas“ suteiktas paskolas nurodant kredito linijos bei garantijų limito likučius pasiūlymo pateikimo dienai dokumentus pateikiant CVP IS priemonėmis iki 2012 m. spalio 8 d. imtinai. Perkančioji organizacija nurodė, kad tik gavus šiuos dokumentus bus galima spręsti apie UAB „Manfula“ kvalifikaciją ir galimybes dalyvauti tolimesnėse pirkimo stadijose. UAB „Manfula“, siekdama toliau dalyvauti pirkime ir konkuruoti su kitais tiekėjais dėl sutarties pasirašymo, 2012 m. spalio 8 d., 2012 m. spalio 18 d., 2012 m. spalio 28 d. pateikė prašomus patikslintus dokumentus. Tačiau greta šių, perkančiosios organizacijos reikalautų, dokumentų UAB „Manfula“ savarankiškai, t. y. savo iniciatyva 2012 m. spalio 30 d. CVP IS priemonėmis pateikė papildomus dokumentus (raštas Nr. SR-2012-578). Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 25.5 punkto nuostata, nutarė nevertinti UAB „Manfula“ 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. SR-2012-578 pateiktų dokumentų, susijusių su tiekėjo kvalifikacijos atitiktimi, nes pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui dalyviams savo iniciatyva draudžiama pateikti naujus dokumentus, o tokių dokumentų priėmimas ir vertinimas pažeistų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. UAB „Manfula“ susipažino su perkančiosios organizacijos pozicija ir argumentais, jų neginčijo ir neskundė, nes pripažino akivaizdžiai pažeidus Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 25.5 punkto nuostatą – savo iniciatyva pateikusi papildomus dokumentus. Perkančiai organizacijai priėmus ir vertinus trečiojo suinteresuotojo asmens iniciatyva pateiktus naujus dokumentus būtų akivaizdžiai pažeisti kitų pirkime dalyvavusių tiekėjų atžvilgiu lygiateisiškumo bei skaidrumo principai.

25Dėl pirkimo sąlygose esančio T6 parametro UAB „Manfula“ pažymėjo, kad perkančiosios organizacijos parengtos pirkimo sąlygos, kiek tai susiję su pasiūlymų vertinimu pagal ekonominio naudingumo kriterijų, buvo aiškios ir suprantamos, atsižvelgiant ir į pirkimo sąlygų paaiškinimą/patikslinimą klausimų-atsakymų būdu. Perkančioji organizacija tiksliai, suprantamai ir aiškiai apibrėžė pirkimo objekto dalį, susijusią su įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikiu tam, kad būtų galima objektyviai ir skaidriai palyginti tiekėjų pasiūlymus tarpusavyje. Tuo buvo pasiektas racionalus lėšų panaudojimas, užtikrintas skaidrumo principas ir siekiama nepermokos už sutarties vykdymą. Parengti pirkimo dokumentai buvo pateikti Agentūrai derinimui. Kaip matyti iš Agentūros atsiliepimo, į visas pastabas pareiškėjas atsižvelgė, jas pataisė arba pateikė racionalius paaiškinimus, todėl manytina, kad dokumentai tikrai buvo parengti kokybiškai ir tinkamai, o didelę reikšmę viešajam interesui turintis pirkimas yra stabdomas nepagrįstai.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo Konsorciumas RTS atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį tenkinti.

27Atsiliepime (III t., b. l. 166–167) nurodė, kad Jungtinės veiklos pagrindu veikianti ūkio subjektų grupė Konsorciumas RTS, susidedanti iš AS EHITUSFIRMA RAND JA TUULBERG filialo, UAB „RTS Infra construction“ ir UAB „Autokausta“, dalyvauja perkančiosios organizacijos VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro organizuojame atvirame konkurse „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 121773. Konsorciumas RTS, tinkamai laikydamasis pirkimo dokumentų sąlygų, parengė bei pateikė pasiūlymą šiam pirkimui. Perkančioji organizacija 2012 m. gruodžio 7 d. raštu paprašė Konsorciumo RTS iki 2012 m. gruodžio 14 d. paaiškinti tam tikras pasiūlymo vietas, kas ir buvo atlikta iki nustatyto termino. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi gautus pasiūlymus ir juos pateikusių tiekėjų kvalifikaciją, 2013 m. sausio 4 d. informavo Konsorciumą RTS, jog jis atitinka kvalifikacinius reikalavimus, o jo pasiūlymas – pirkimo dokumentų sąlygas, todėl jis toliau dalyvauja pirkime. 2013 m. sausio 4 d. perkančioji organizacija pranešė, kad susipažinimas su pateiktų kainų pasiūlymų procedūros data dus nustatyta, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinimą dėl pirkimo procedūrų, ko pasekmėje dėl šio vertinimo pirkimo procedūros yra sustabdytos iki šiol. Konsorciumas RTS pažymėjo, kad prie šio pirkimo dirbusiems specialistams plataus turinio ir ypač išsamios šio pirkimo sąlygos buvo aiškios ir nedviprasmiškos, o visi tiekėjams kilę netikslumai ir klausimai operatyviai nagrinėjami perkančiosios organizacijos klausimų–atsakymų forma. Konsorciumo RTS darbuotojai suprato visus pirkimo dokumentus, kurie nepažeidė jokių viešųjų pirkimų principų ar kitų teisės aktų nuostatų, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo nemano, jog yra tikslinga nutraukti šio viešajam interesui ypač reikšmingo pirkimo procedūras. Konsorciumas RTS akcentuoja, kad pirkimo dokumentai buvo derinami su Agentūra, iš kurios atsiliepimo galima spręsti, kad ji ir dabar neturi priekaištų nei pirkimo dokumentams, nei perkančiajai organizacijai ir teikia prašymą skundą nagrinėti skubos tvarka dėl šio pirkimo reikšmingumo tiek Kauno bendruomenei, tiek ir dėl piniginių lėšų iš Europos Sąjungos fondų įsisavinimo. Ypatingai ilgos teisminės procedūros ir sutarties nepasirašymas galimai neleis trečiajam suinteresuotam asmeniui laikytis pagrindinių darbų etapų vykdymo grafiko, todėl bus atsiliekama nuo suplanuotų darbų, kas suponuos baudų trečiam suinteresuotam asmeniui taikymą. Dėl ypatingai užsitęsusių teisminių procedūrų tiekėjas ne tik gali laiku nespėti atlikti grafike suplanuotų darbų ir turės mokėti kompensacijas ar dirbti dvigubomis pamainomis, bet ir pabrangs ir pats pirkimo įvykdymas (tiek žaliavos, tiek darbo jėga), kas neabejotinai suponuoja didelių nuostolių patyrimą. Konsorciumas RTS palaiko ir kitas pareiškėjo skunde minimas aplinkybes (dėl Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencijos, pateikto rašto formos ar T6 kriterijaus) ir jų pagrindu kategoriškai nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktu pirkimo vertinimu.

28II.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

30Teismas nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2013 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 4S-1482 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 121773 vertinimo“, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Nustatė 1) perkančioji organizacija, nustačiusi ydingą įrenginių aptarnavimo kaštų 5 metų laikotarpiui parametro (T6) skaičiavimo tvarką, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimų skaidrumo principą ir neužtikrino šio straipsnio 2 dalies apibrėžto pirkimų tikslo siekimo, Pirkimo dalyviai T6 parametrą apskaičiavo labai skirtingai, o vienintelio neatmesto Pirkimo dalyvio – Konsorciumo RTS – pasiūlyme nurodytos eksploatavimo išlaidos yra vienos didžiausių; 2) Metodikos III skyriaus 12 punktas reikalauja pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodyti preliminarius kiekius, nustatyti viršutinę ir apatinę ribas arba nurodyti paklaidą procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodyti tik viršutinę ribą, tačiau Pirkimo sąlygose to nustatyta nebuvo, tuo pažeidžiant VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą pirkimų tikslą (tiekėjų pasiūlymuose įrenginių aptarnavimo kaštai 5 metų laikotarpiui apskaičiuoti labai skirtingai – nuo 5,45 mln. Lt iki 27,79 mln. Lt; 3) viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi UAB „Manfula“ atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, nustatė trūkumus, kuriuos tiekėjas turėjo patikslinti, tarp jų „pateikti patikslintą AB Swedbank pažymą apie UAB „Kortas“ suteiktas paskolas, nurodant kredito linijos bei garantijų limito likučius 2012-07-13 dienai“, pakartotinai vertindama šios įmonės kvalifikaciją, atsižvelgiant į tiekėjo pateiktus patikslinimus, pirkimo komisija nurodė, kad perkančioji organizacija nevertina Grupės iniciatyva 2012 m. spalio 30 d. pateiktų dokumentų, todėl nutarė šio tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų, vykdydamas Pirkimą pareiškėja nepagrįstai nutarė nevertinti UAB „Manfula“ 2012 m. spalio 30 d. raštu pateiktų dokumentų, susijusių su tiekėjo kvalifikacijos atitiktimi pasiūlymų pateikimo dieną; Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 25.5 punktas netaikytinas tikslinant tiekėjų kvalifikacinius duomenis, tuo pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendime, atsižvelgdama į tai, jog pirkimo dokumentai parengti pažeidžiant VPĮ reikalavimus, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

31Dėl VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų.

32Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertino pagal pasiūlymo kainą ir eksploatavimo išlaidas (ekonominį naudingumą). Teismas vertino, jog atsakovas pagrįstai pripažino ydingu skaičiavimo būdą, nustatant, kad aptarnavimo kaina yra bendra visų įrenginių aptarnavimo kaina (T6) skaičiuojant litais 1 tonai perdirbtų atliekų, o kitos eksploatavimo išlaidų sąnaudos (T1)+(T2)+(T3)+(T4) skaičiuojamos litais metams, atsižvelgiant į preliminarų metinį 240 000 t atliekų kiekį. Teismas pažymėjo, jog ginčo atveju neaiški ekonominio naudingumo kriterijaus parametro T6 apskaičiavimo tvarka neatskleistų konkretaus tiekėjo pasiūlyme nurodytų išlaidų ekonomiško. Nors pareiškėjas nurodo, kad vertės skirtingos, nes tiekėjai savo pasiūlymuose T6 parametro reikšmes nurodė pažeisdami pirkimo dokumentuose nurodytą šio parametro apskaičiavimo tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas išankstiniam sąlygų aiškumui, nes tik tokiu atveju gali būti užtikrinta visų tiekėjų sąžininga konkurencija (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad taikyta neaiški ir komplikuota metodika yra objektyviai pateisinama bei sudaranti sąlygas tiekėjams vienodai ją suprasti ir pritaikyti, o perkančiajai organizacijai priimti ir įvertinti lygiaverčius pasiūlymus. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad nepaisant aplinkybės, jog perkančioji organizacija siekia teisėto, VPĮ ar kitų teisės aktų prasme leistino ir siektino tikslo, tačiau jai pasirinkus netinkamas priemones, jos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Taip pat pažymėta, kad racionalus lėšų panaudojimas nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis – atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų nustatymo ir vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo pagrindą konstatuoti, jog aptariama sąlyga nustatyta pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir neužtikrinant atitikimo minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems pirkimų tikslams.

33Dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

34Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsižvelgiant į VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas, jog rašytinėje pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, viešojo pirkimo sutarties kaina perkančiosios organizacijos pasirinkimu gali būti nustatyta dviem būdais: nurodant konkrečią fiksuotą kainą arba jos apskaičiavimo taisykles pagal Kainodaros metodiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013). VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog pirkimo dokumentuose turi būti perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos ar sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas. Vadinasi, perkančioji organizacija jau pirkimo dokumentuose privalo nurodyti informaciją, nustatytą VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje. Taigi pareiškėjas, pirkimo dokumentuose nenustatęs preliminaraus įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikio, pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimą pirkimo dokumentuose nustatyti siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus, bei neužtikrino 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimų, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčui aktualų skaidrumo principą ir iš jo turinio išplaukiančias perkančiosios organizacijos pareigas nustatyti aiškias pirkimo sąlygas tam, kad tiekėjai galėtų tinkamai parengti pasiūlymus, kurie būtų objektyviai įvertinti, konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamos situacijos atveju nurodytų reikalavimų nesilaikė. Teismas pažymėjo, kad savo pobūdžiu imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip formalus pažeidimas. Todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turėjo pareigą tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo objekto dalį, susijusią su įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikiu, bei nustatyti aiškią kainodarą, nes tai yra esminės viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, kurios turi būti žinomos iš anksto paraiškas ketinantiems teikti tiekėjams bei reikšminga prielaida vykdomo pirkimo skaidrumui užtikrinti. Pažymėjo, kad atsakovo duomenimis tiekėjų pasiūlymuose įrenginių aptarnavimo kaštai 5 metų laikotarpiui apskaičiuoti labai skirtingai, t. y. nuo 5,45 mln. Lt iki 27,79 mln. Lt.

35Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nemotyvavo, kodėl nurodyti aspektai laikytini esminiais pažeidimais, teisėjų kolegija pažymėjo, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, jog kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-583/2008. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009 teismas taip pat pabrėžė, jog racionalaus lėšų panaudojimo tikslas nedaro įtakos ir nepateisina viešųjų pirkimų principų pažeidimų, t. y. šis tikslas negali būti suabsoliutinamas, paneigiant imperatyviuosius viešųjų pirkimų principus, kitus įsakmius VPĮ reikalavimus.

36Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiama Vertinimo išvada atitinka jai teisės aktų keliamus reikalavimus, yra parengta vadovaujantis VPĮ, Vertinimo taisyklėmis, yra motyvuota bei pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

37III.

38Pareiškėjas Kauno regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (IV t., b. l. 22–29) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, papildomai apeliantas pažymi, kad:

391. Proporcingumo ir teisingumo principai bei pirkimo objekto svarba Kauno apskrities regiono ekonomikai, aplinkosaugai ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymui suponuoja, kad pirkimo procedūrų rezultato panaikinimas kaip kraštutinė ir griežčiausia priemonė būtų taikomas tik esant labai aiškiems pagrindams, t. y. nustačius labai aiškius imperatyvių teisės normų arba viešųjų pirkimų principų pažeidimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių imperatyvių teisės normų pažeidimų, o teismo motyvai yra paremti subjektyviu vertinimu dėl pirkimo dokumentų sąlygų ydingumo/neydingumo, aiškumo/neaiškumo, komplikuotumo ir pan., o taip pat faktais, įtakotais išimtinai subjektyvių pirkimo procedūrų dalyvių veiksmų – pateiktų pasiūlymo kainų dydžių nurodymo.

40Visų dalyvių, išskyrus Konsorciumas RTS, pasiūlymai buvo atmesti, dėl to pasiūlymai nebuvo palyginti ir ekonominio naudingumo balai nebuvo lyginami. Tai reiškia, kad parametro [T6] skaičiavimo tvarka įtvirtinančios pirkimo dokumentų sąlygos net nebuvo įgyvendintos. Jeigu daugiau negu 1 dalyvis, būtų pateikęs pirkimo dokumentus atitinkantį pasiūlymą, bet kokie neaiškumai būtų išspręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Įpareigojimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl tariamai neteisėtos pirkimo dokumentų sąlygos, kuri nebuvo įgyvendinta, yra aiškiai nepagrįstas, neproporcingas ir neprotingas.

41Skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais skaičiavimo būdas pripažintas „ydingu“, yra neteisėti. Remiantis ginčų sprendimo vadovaujantis teise principu, pareiškėjo veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais ir pareiškėjas gali būti įpareigotas panaikinti jų pasekmes tik nustačius jų prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms arba principams. Priešingu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pagrįstai įpareigojo apeliantą nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus tik remiantis „ydingumo“, o ne teisėtumo kriterijumi.

42Skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais ekonominio naudingumo kriterijaus parametro T6 apskaičiavimo tvarka pripažinta „neaiškia“, yra subjektyvūs ir neparemti jokiais įrodymais, todėl neteisėti. Pirkimo dokumentų aiškumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus konkrečius reikalavimus pirkimo dokumentams, jų formulavimo metodikas arba materialiuoju tiekėjų pirkimo dokumentų suvokimo aspektu. Skundžiamame sprendime teismas nenustatė jokių imperatyvių teisės normų, kurios įtvirtintų konkrečius reikalavimus pirkimo dokumentams (t. y. nenustatė ir tokių teisės normų pažeidimo). Todėl turėjo būti vadovaujamasi tiekėjų pirkimo dokumentų suvokimo kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vertinant pirkimo dokumentus tiekėjų suvokimo aspektu pirkimo dokumentai visiems dalyviams buvo aiškūs ir suprantami. 2012 m. liepos 19 d. buvo pateikti atsakymai (Nr. 3 ir 4) į Tiekėjų paklausimus, kuriuose ir buvo aiškinama kriterijaus parametro T6 skaičiavimo tvarka. Perkančioji organizacija tinkamai atliko pareigą atsakyti į visus tiekėjų klausimus dėl pirkimo dokumentų. Dėl atsakymų turinio pretenzijų negauta. Įstatymų leidėjas suteikė visiems tiekėjams (net ir nepateikusiems pasiūlymo) ginčyti jų teises pažeidžiančias pirkimo dokumentų sąlygas, tačiau šiuo atveju tiekėjai nesikreipė į teismą dėl pirkimo dokumentų neaiškumo.

43Pirkimo dokumentų aiškumas yra objektyvi kategorija, todėl aplinkybė, kad dalyviai skirtingai apskaičiavo parametro T6 reikšmę (nepriklausomai nuo to, ar tai padaryta sąmoningai ar per klaidą) negali būti pagrindu pripažinti šią pirkimo dokumentų sąlygą neteisėta ir dėl to panaikinti viso pirkimo rezultatą. Aplinkybė, kad Konsorciumo RTS vadovaujantis pirkimo dokumentais apskaičiuota parametro T6 reikšmė buvo „viena didžiausių“ negali būti pagrindu pripažinti pirkimo dokumentą neteisėtu. Nei skundžiamame akte, nei skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių įrodymų ir/arba argumentų, kurie pagrįstu, kad Konsorciumo RTS T6 reikšmė yra per didelė, neprotinga ar pan. Perkančiosios organizacijos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais dėl to, kad keli dalyviai pasiūlo skirtingas kainas. Negalima teisinė situacija, kad teikdami pasiūlymus (siūlydami didesnes ar mažesnes kainas) tiekėjai galėtų įtakoti pirkimo sąlygų pripažinimą tinkamomis/netinkamomis, t. y. teisėtomis arba neteisėtomis. Todėl teismas privalo pirkimo dokumentų sąlygas vertinti objektyviai, o ne vadovaujantis tikėjų pasiūlymų dydžiu ir turiniu.

44Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kurie pagrindžia, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinta pasiūlymų vertinimo tvarka yra teisėta ir pagrįsta ekonomine logika.

452. Atsakovas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nes nemotyvuotai ir nepagrįstai buvo pritaikyta griežčiausia (kraštutinė) priemonė ir užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas, kelia didelę grėsmę viešajam interesui, nes šis projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos Europos fondo lėšomis. Netinkamas ES reikalavimų vykdymas, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, užtrauks įvairias, įskaitant ir pinigines, sankcijas valstybei, o tai yra – mokesčių mokėtojams. Jeigu sustabdžius Konkurso procedūras nebus įsisavintos tam skirtos lėšos, gyventojai neteks galimybės gauti kitokių nei iki tol ar geresnės kokybės paslaugų ir dėl to nukentės visuomenės ar jos dalies teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai. Projekto neįgyvendinus perkančioji organizacija neteks ES lėšų – iš viso 96 770 560,34 Lt.

463. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Kainodaros metodikos nuostatas, kas lėmė nepagrįstas teismo išvadas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1S-21 patvirtintos Viešųjų pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos III skyriaus 12 punkto normoje nurodytas žodis „paprastai“ neįtvirtina imperatyvios pareigos visais be išimties atvejais privalomai nurodyti apimtį. Kadangi apeliantas vykdo pirkimą projektavimui ir statybos darbams, todėl priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikis paskelbiant pirkimą nebuvo žinomas, o priklausė nuo tiekėjo pasiūlymo (pasiūlyto sprendimo, technologijų, įrengimų ir pan.). Dėl to Pirkimo dokumentai įtvirtino reikalavimą pateikti 1 t įkainį įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugoms. Apsaugant pareiškėjo interesus, Pirkimo dokumentai nustatė maksimalią priežiūros kainą (Pirkimo dokumentų 3.5.6 p.). Šis atvejis atitinka situaciją, kai taikoma fiksuoto įkainio metodika (Metodikos 11.1– 11.2 punktai). Šiuo atveju tik tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turėjo realias galimybes pats numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto vienetui.

47Skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad Pirkimo dokumentuose įtvirtinta kainos apskaičiavimo tvarka visiškai atitinka Kainodaros taisyklių 4 punkte įtvirtintus pagrindinius kainodaros taisyklių nustatymo principus.

48Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 50–53) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

49Savo atsiliepimą atsakovas grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui ir teismo sprendime pateiktais motyvais ir argumentais bei teismų praktika. Pažymi, kad nustatytas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, todėl teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

50Nurodo, kad parametras T6 turėtų tiesioginę įtaką pareiškėjo išlaidoms, o minėto parametro skaičiavimo tvarką įtvirtinančios pirkimo dokumentų sąlygos nebuvo įgyvendintos tik todėl, kad pareiškėjas buvo įpareigotas nutraukti pirkimo procedūras. Pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, kad bet kokie pirkimo sąlygų neaiškumai, vertinant tiekėjų pasiūlymus, galėtų būti išspręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009).

51Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas įpareigotas nutraukti pirkimo procedūras ne todėl, kad parametro T6 skaičiavimo tvarka būtų netiksli ar neaiški (VPĮ 24 str. 8 d.), bet todėl, kad minėta tvarka pažeidė skaidrumo principą (VPĮ 3 str. 1 d.) ir neužtikrino viešųjų pirkimų tikslo siekimo (VPĮ 3 str. 2 d.). Vien ta aplinkybė, kad tiekėjai neteikė pretenzijų pareiškėjui ar ieškinių teismui dėl pirkimo sąlygų, nereiškia, kad pirkimo sąlygos yra teisėtos. Aplinkybė, kad tiekėjai pasiūlymuose pirkimui nurodė labai skirtingas kainas buvo neskaidrios parametro T6 skaičiavimo tvarkos padarinys, bet ne priežastis, todėl pareiškėjas nepagrįstai mano, jog jo veiksmai pripažinti neteisėtais vien dėl pirkimo dalyvių pasiūlytų skirtingų kainų.

52Atsakovas taip pat pažymi, kad nei atsakovas, nei teismas nekvestionavo pareiškėjo teisės pasirinkti pasiūlymų pirkimui vertinimo kriterijus, tačiau nepaisant to, kokius kriterijus pasirenka, perkančioji organizacija privalo laikytis VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtintų principų ir užtikrinti viešųjų pirkimų tikslo įgyvendinimą.

53Atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, viešojo pirkimo sąlygos negali būti pripažintos teisėtomis vien dėl to, kad viešasis pirkimas yra svarbus perkančiajai organizacijai ar Lietuvos Respublikai ar dėl to, kad laimėjusio tiekėjo pasiūlymas yra ekonomiškai naudingas. Viešųjų pirkimų įstatymų pažeidimų negalima pateisinti kilniais perkančiosios organizacijos ketinimais (pvz. nutartis civilinėje byloje 3K-3-508/2009).

54Atsakovas nesutinka su pareiškėjo Metodikos 12 punkto aiškinimu, pažymi, kad jame naudojamas žodis „paprastai“ reiškia, jog fiksuotas įkainis turėtų būti nustatomas Metodikos 12 punkto nurodytais atvejais, tačiau nedraudžiama fiksuoto įkainio nustatyti ir esant kitoms aplinkybėms, tačiau jokiu būdu nereiškia perkančiosios organizacijos teisės, nustačius fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdą, nenustatyti viešojo pirkimo objekto apimčių ir preliminarių kiekių. Metodikos 12 punkto reikalavimas pasirinkus fiksuoto įkainio nustatymą viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti preliminarius kiekius yra imperatyvus, todėl pareiškėjas privalėjo jo laikytis.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 44–45) prašo ginčą nagrinėti teismo nuožiūra. Pakartojo savo atsiliepime į pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo Konsorciumas RTS atsiliepimu į apeliacinį skundą (IV t., b. l. 47–49) prašo apeliacinį skundą tenkinti. Palaiko apeliaciniame skunde ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, remdamasis juose nurodytais argumentais.

57Teisėjų kolegija

konstatuoja:

58IV.

59Apeliacinis skundas tenkintinas

60Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. balandžio 2 d. išvados Nr. 4S-1482 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 121773 vertinimo“, kuria pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras įpareigotas nutraukti pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

61Ginčas kilęs dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu įpareigojimo pareiškėjui nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus teisėtumo.

62Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-008 „Kauno regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, vykdo atvirą konkursą „Kauno regiono komunalinių atliekų infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. 121773), CVP IS paskelbtą 2012 m. gegužės 15 d. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 4S-1482 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 121773 vertinimo“ (t. 1, b. 11–14), įvertinusi Pirkimo dokumentus, Nustatė 1) perkančioji organizacija, nustačiusi ydingą įrenginių aptarnavimo kaštų 5 metų laikotarpiui parametro (T6) skaičiavimo tvarką, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimų skaidrumo principą ir neužtikrino šio straipsnio 2 dalies apibrėžto pirkimų tikslo siekimo, Pirkimo dalyviai T6 parametrą apskaičiavo labai skirtingai, o vienintelio neatmesto Pirkimo dalyvio – Konsorciumo RTS – pasiūlyme nurodytos eksploatavimo išlaidos yra vienos didžiausių; 2) Metodikos III skyriaus 12 punktas reikalauja pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodyti preliminarius kiekius, nustatyti viršutinę ir apatinę ribas arba nurodyti paklaidą procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodyti tik viršutinę ribą, tačiau Pirkimo sąlygose to nustatyta nebuvo, tuo pažeidžiant VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą pirkimų tikslą (tiekėjų pasiūlymuose įrenginių aptarnavimo kaštai 5 metų laikotarpiui apskaičiuoti labai skirtingai – nuo 5,45 mln. Lt iki 27,79 mln. Lt.; 3) viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi UAB „Manfula“ atitiktį pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, nustatė trūkumus, kuriuos tiekėjas turėjo patikslinti, tarp jų „pateikti patikslintą AB Swedbank pažymą apie UAB „Kortas“ suteiktas paskolas, nurodant kredito linijos bei garantijų limito likučius 2012-07-13 dienai“, pakartotinai vertindama šios įmonės kvalifikaciją, atsižvelgiant į tiekėjo pateiktus patikslinimus, pirkimo komisija nurodė, kad perkančioji organizacija nevertina Grupės iniciatyva 2012 m. spalio 30 d. pateiktų dokumentų, todėl nutarė šio tiekėjo pasiūlymą atmesti kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų, vykdydamas Pirkimą pareiškėjas nepagrįstai nutarė nevertinti UAB „Manfula“ 2012 m. spalio 30 d. raštu pateiktų dokumentų, susijusių su tiekėjo kvalifikacijos atitiktimi pasiūlymų pateikimo dieną; Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 25.5 punktas netaikytinas tikslinant tiekėjų kvalifikacinius duomenis, tuo pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendime, vadovaudamasi VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktu, įpareigojo pareiškėją nutraukti Pirkimo procedūras ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat nurodė, kad pirkimo vertinimo metu nustatyta, jog UAB „NEG Kaunas“ 2013 m. vasario 25 d. ir UAB „Kaminta“ 2013 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismui pateikė ieškinius, kuriais prašoma panaikinti pareiškėjo sprendimą, kad Pirkinio dalyvio – Konsorciumo RTS – pasiūlymas atitinka Pirkinio dokumentuose nustatytus reikalavimus, sustabdyti Pirkimo procedūras ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė nepasisakysianti dėl tiekėjų ieškiniuose skundžiamų pareiškėjo sprendimų atitikties VPĮ reikalavimams, nes galutinį sprendimą priims teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusiu sprendimu ieškovo UAB „NEG Kaunas“ ieškinys VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui, kuriuo buvo prašyta panaikinti atsakovo 2013 m. sausio 4 d. sprendimą, kad konkurso dalyvis Konsorciumas RTS atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus (teigta, kad atsakovo atliktas techninių pasiūlymų vertinimas pažeidė imperatyvius VPĮ įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (VPĮ 3 ir 39 str.)), buvo atmestas.

63Pagal VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktą Viešųjų pirkimų tarnyba, įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras tol, kol pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus. Sprendimo įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras priėmimo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1S-52 patvirtintose Viešųjų pirkimų vertinimų atlikimo ir jų rezultatų įforminimo taisyklėse ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintose Perkančiųjų organizacijų veiklos, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, tikrinimo taisyklėse.

64Pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

65Atsakovas ginčijamame 2013 m. balandžio 2 d. sprendime konstatavo, kad perkančioji organizacija, nustačiusi ydingą įrenginių aptarnavimo kaštų 5 metų laikotarpiui parametro (T6) skaičiavimo tvarką, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimų skaidrumo principą ir neužtikrino šio straipsnio 2 dalies apibrėžto pirkimų tikslo siekimo. Pareiškėjas šią išvados dalį ginčija argumentais, kad įrenginių aptarnavimo kaštai priklausys nuo faktiškai apdorojamo atliekų kiekio, t. y. perkančioji organizacija negali garantuoti 240 000 t atliekų per metus, todėl vertinti tokį kiekį būtų neracionalu, o keičiamų atsarginių detalių kiekis priklauso tik nuo tiekėjo siūlomos įrangos specifikos.

66Perkančioji organizacija yra nustačiusi, jog pasiūlymų vertinimo kriterijus yra ekonominis naudingumas, kurį sudaro pasiūlymo kaina ir eksploatavimo išlaidos. Pasiūlymo kaina negali viršyti 125 642 720,27 Lt be PVM. Pirkimo sąlygų 27.3 punkte nustatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijaus dalis – eksploatavimo išlaidos. Eksploatavimo išlaidas sudaro elektros energijos, šiluminės energijos, kuro ir kitos sąnaudos. Pirkimo sąlygų I skyriaus 1 skirsnio 2.2 punkte nustatyta, kad šiuo pirkimu taip pat perkamos penkerių metų įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugos, kurios į sutarties kainą nebus įskaičiuotos, tačiau bus apmokamos Perkančiosios organizacijos nuosavomis lėšomis, nuo įrenginių eksploatavimo pradžios. Prie Pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.4 punkto (Sąnaudos ir eksploatacijos kaštai) 6 lentelės (Įrenginių aptarnavimo kaštai 5 metų laikotarpiui) nurodyta, kad bendra visų įrenginių aptarnavimo kaina (T6) skaičiuojama litais 1 tonai perdirbtų atliekų, tuo tarpu kitų eksploatavimo išlaidų sąnaudos – elektros energijos (T1), šiluminės energijos (T2), kuro (T3), ir reagentų / cheminių medžiagų (T4), skaičiuojamos litais metams atsižvelgiant į preliminarų metinį 240 000 t atliekų kiekį, t. y. nustatant Pirkimo pasiūlymo eksploatavimo išlaidų kriterijaus (T7) reikšmę (Pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.4 punkto 7 lentelė), tik aptarnavimo kaina (T6) 1 tonai perdirbtų atliekų sumuojama prie milijoninės vertės elektros energijos, šiluminės energijos, kuro, reagentų / cheminių medžiagų ir darbuotojų (T5) sąnaudų (T1-T5). Pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.4 punkto 7 lentelėje nurodyta, kad bendros metinės eksploatavimo išlaidos, taikant dalyvio garantuotus didžiausius parametrus (T 7) = (T 1)+(T 2)+(T 3)+(T 4)+(T 5)+(T 6).

67Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pagrįstai pripažino tokį skaičiavimo būdą ydingu, kai aptarnavimo kaina yra bendra visų įrenginių aptarnavimo kaina (T 6) skaičiuojant litais 1 tonai perdirbtų atliekų, o kitos eksploatavimo išlaidų sąnaudos (T 1)+(T 2)+(T 3)+(T 4) skaičiuojamos litais metams, atsižvelgiant į preliminarų metinį 240 000 t atliekų kiekį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodo, kad neaiški ekonominio naudingumo kriterijaus parametro T6 apskaičiavimo tvarka neatskleistų konkretaus tiekėjo pasiūlyme nurodytų išlaidų ekonomiškumo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra nustatęs, kad pirkimo dalyviai T6 parametrą apskaičiavo labai skirtingai (nuo 7,74 Lt/t, 20,5784 Lt/t, 63,45 Lt/t iki 720 000 Lt/t ir 3 726 200 Lt/t), o vienintelio neatmesto pirkimo dalyvio – Konsorciumo RTS – pasiūlyme nurodytos eksploatavimo išlaidos yra vienos didžiausių. Pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su pareiškėju, kad minėtu atveju vertės skirtingos, nes tiekėjai savo pasiūlymuose T6 parametro reikšmes nurodė pažeisdami pirkimo dokumentuose nurodytą šio parametro skaičiavimo tvarką, tačiau prioritetą teikė išankstiniam sąlygų aiškumui, nes tik tokiu atveju gali būti užtikrinta visų tiekėjų sąžininga konkurencija.

68Pirmosios instancijos teismas, nors ir sutikdamas su pareiškėjo pozicija, kad perkančioji organizacija, nurodytu būdu aptardama eksploatavimo išlaidas, siekė teisėto, VPĮ ar kitų teisės aktų prasme leistino ir siektino tikslo (kriterijus T6 (įrenginių aptarnavimo išlaidos apskaičiuojamos 1 tonai litais) nurodytas teisingai, atsižvelgiant į tai, kad įrenginių aptarnavimo kaštai priklausys nuo faktiškai apdorojamo atliekų kiekio, t. y. perkančioji organizacija negali garantuoti 240 000 t atliekų per metus), sprendė, kad atsakovas pasirinko netinkamas priemones. Pirmosios instancijos teismas laikėsi nuostatos, kad taikyta neaiški ir komplikuota metodika ir ji objektyviai nepateisinama, ir nusprendė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turėjo pagrindą konstatuoti, jog aptariama sąlyga nustatyta pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir neužtikrino minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems pirkimų tikslams.

69Reziumuojant pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis buvo patvirtinta atsakovo pozicija, kad perkančioji organizacija, nustatė ydingą įrenginių aptarnavimo kaštų 5 metų laikotarpiui parametro (T6) skaičiavimo tvarką ir taip pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimų skaidrumo principą bei neužtikrino šio straipsnio 2 dalies apibrėžto pirkimų tikslo siekimo, pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas tokį skaičiavimo būdą, kai aptarnavimo kaina yra bendra visų įrenginių aptarnavimo kaina (T 6) skaičiuojant litais 1 tonai perdirbtų atliekų, o kitos eksploatavimo išlaidų sąnaudos (T 1)+(T 2)+(T 3)+(T 4) skaičiuojamos litais metams, atsižvelgiant į preliminarų metinį 240 000 t atliekų kiekį, laikė ydingu ir neaiškiu, nors ir nebuvo pateikta faktinių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad tiekėjai būtų nesupratę, kaip jie turėjo paskaičiuoti eksploatavimo išlaidas. Be to, teismas sprendė, kad atsakovas, taikydamas minėtą skaičiavimo metodiką, nors siekė teisėtų tikslų, bet pasirinko netinkamas priemones. Kaip matyti iš minėtų argumentų, teismas neatskleidė priežasčių, dėl kurių aptariama skaičiavimo metodika yra ydinga ir pažeidžia skaidrumo principą bei neužtikrina pirkimo tikslo siekimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame sprendime taip pat nėra pateikta argumentų dėl to, kad aptariama skaičiavimo metodika yra ydinga ir pažeidžia skaidrumo principą bei neužtikrina pirkimo tikslo siekimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ta aplinkybė, kad dalyviai skirtingai apskaičiavo parametro T6 reikšmę (nepriklausomai nuo to, ar tai padaryta sąmoningai ar per klaidą) negali būti pagrindu pripažinti šią pirkimo dokumentų sąlygą neteisėta. Ta aplinkybė, kad Konsorciumo RTS vadovaujantis pirkimo dokumentais apskaičiuota parametro T6 reikšmė buvo viena didžiausių, negali nei patvirtinti, nei paneigti aptariamos skaičiavimo metodikos ydingumo.

70Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad visų dalyvių, išskyrus Konsorciumas RTS, pasiūlymai buvo atmesti, dėl to pasiūlymai, kaip ir ekonominio naudingumo balai, net ir nebuvo lyginti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jeigu daugiau negu 1 dalyvis, būtų pateikęs pirkimo dokumentus atitinkantį pasiūlymą, bet kokie neaiškumai būtų išspręsti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Įpareigojimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras dėl tariamai neteisėtos pirkimo dokumentų sąlygos, kuri net nebuvo įgyvendinta, atima galimybę vertinti galimai neteisėtos sąlygos pasekmes bei leidžia abejoti paties įpareigojimo efektyvumu, pagrįstumu, proporcingumu.

71Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pozicija, kad perkančioji organizacija, nustačiusi ydingą įrenginių aptarnavimo kaštų 5 metų laikotarpiui parametro (T6) skaičiavimo tvarką, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pirkimų skaidrumo principą bei neužtikrino šio straipsnio 2 dalies apibrėžto pirkimų tikslo siekimo, nėra motyvuota, atsakovas ginčijamame sprendime neatskleidė priežasčių, dėl kurių minėta skaičiavimo tvarka yra ydinga ir pažeidžia skaidrumo principą, nesiekia pirkimo tikslų.

72Ginčijamame sprendime taip pat buvo konstatuota, kad pirkimo dokumentuose nenustatęs preliminaraus įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikio, pareiškėjas pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimą ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo.

73VPĮ 18 straipsnio 6 dalis nustato, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta sutarties šalių teisės ir pareigos (1 punktas); perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai (2 punktas); kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką (3 punktas); atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka; prievolių įvykdymo terminai; prievolių įvykdymo užtikrinimas; ginčų sprendimo tvarka; sutarties nutraukimo tvarka; sutarties galiojimas; jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai būdingos nuostatos; subrangovai, subtiekėjai ar subteikėjai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka (4–11 punktai). VPĮ 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. VPĮ 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirkimo dokumentuose turi būti prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (6 punktas); techninė specifikacija (7 punktas); pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos (8 punktas); perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos pagal šio įstatymo 18 straipsnį.

74Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (2011-08-01 redakcija) patvirtintos Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 11 punktas nustato, kad fiksuotas įkainis nustatomas, kai perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio (Metodikos 11.1, 11.2 punktai). Metodikos 12 punktas nustato, kad paprastai fiksuotas įkainis turėtų būti nustatomas, kuomet sudaromos sutartys, pagal kurias tiekiamų prekių, teikiamų paslaugų ar vykdomų darbų kiekis priklauso nuo aplinkybių, sunkiai prognozuojamų pirkimo metu, taip pat nuo tarpinių sutarties vykdymo rezultatų. Pavyzdžiui, kai sudaroma ilgalaikė sutartis dėl kompiuterinių paslaugų teikimo, paslaugų kiekis priklauso nuo sutarties vykdymo metu iškylančio poreikio (tai yra kompiuterinės technikos gedimų, kompiuterinių virusų atakų, programinės įrangos atnaujinimo poreikio, naujų darbo vietų kūrimo bei tinklo plėtimo poreikio ir pan.); šiuo atveju iš anksto sudarant sutartį nustatyti fiksuotą sutarties kainą galimybių nėra, tačiau sutartyje galima susitarti dėl paslaugų įkainių, pagal kuriuos perkančioji organizacija atsiskaitys su tiekėju. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje, nurodant preliminarius kiekius, nustatoma viršutinė ir apatinė ribos (pavyzdžiui, nuo iki, ne mažiau kaip, bet ne daugiau kaip) arba nurodoma paklaida procentine išraiška, arba, jei neįmanoma nustatyti apatinės ribos, nurodoma tik viršutinė riba (pavyzdžiui, ne daugiau kaip).

75Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad prie pirkimo sąlygų I skyriaus 2 skirsnio 3.4 punkto (Sąnaudos ir eksploatacijos kaštai) 6 lentelės (Įrenginių aptarnavimo kaštai 5 metų laikotarpiui) nurodyta, kad tiekėjai turi suskaičiuoti ir pateikti atskirų įrenginių techninio aptarnavimo kainas 1 tonai apdorotų komunalinių atliekų remdamasis gamintojo oficialia techninio aptarnavimo programa ir tuo remiantis suskaičiuoti bendrą visų įrenginių techninio aptarnavimo kainą. Kainos turi būti pateikiamos užpildant 6 lentelėje esantį šabloną arba panašią lentelę. Kaip lentelės priedą tiekėjas turi pateikti visų techninio aptarnavimo kintamųjų įkainius atitinkamiems techninio aptarnavimo dažnumo įkainius. Tiekėjas privalo nurodyti visas detales ir medžiagas, kurios turės būti keičiamos per penkių metų laikotarpį. Už detales, medžiagas ar darbus, kurie nebus įtraukti į šią lentelę, tiekėjas privalės padengti savo sąskaita. Lentelėje nurodyta kaina privalo apimti detalės kainą, jos pristatymo ir pakeitimo darbų kainą ir kitas tiekėjo patiriamas išlaidas. Lentelėje paskaičiuota kaina nebus įtraukta į pasiūlymo kainą ir sutarties kainą. Įrangos aptarnavimo kainą perkančioji organizacija apmokės savo lėšomis sutarties vykdymo metu. Pirkimų sąlygų II skyriaus 3 skirsnio (Konkrečios sutarties sąlygos) 14.1 p. nustatyta, kad už įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų teikimą užsakovas mokės iš nuosavų lėšų pagal rangovo pasiūlyme nurodytus įkainius.

76Perkančioji organizacija jau pirkimo dokumentuose privalo nurodyti informaciją, nustatytą VPĮ 18 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas pirkimo dokumentuose nenustatęs preliminaraus įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikio, pažeidė VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto reikalavimą pirkimo dokumentuose nustatyti siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei neužtikrino 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimų, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Metodikos 12 punkte nurodytas žodis paprastai neįtvirtina imperatyvios pareigos visais be išimties atvejais privalomai nurodyti apimtį, kadangi apeliantas vykdo pirkimą projektavimui ir statybos darbams, todėl priežiūros ir aptarnavimo paslaugų poreikis paskelbiant pirkimą nebuvo žinomas, o priklausė nuo tiekėjo pasiūlymo (pasiūlyto sprendimo, technologijų, įrengimų ir pan.), dėl to Pirkimo dokumentai įtvirtino reikalavimą pateikti 1 t įkainį įrangos priežiūros ir aptarnavimo paslaugoms. Apsaugant pareiškėjo interesus, Pirkimo dokumentai nustatė maksimalią priežiūros kainą. Šis atvejis atitinka situaciją, kai taikoma fiksuoto įkainio metodika (Metodikos 11.1– 11.2 punktai). Šiuo atveju tik tiekėjas, rengdamas pasiūlymą, turėjo realias galimybes pats numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto vienetui. Teisėjų kolegija sutinka su minėtais apelianto argumentais ir laikosi nuostatos, kad nagrinėjamu atveju tai, kad atsakovas nustatė maksimalią priežiūros kainą, atitiko Metodikos nuostatas ir nebuvo pažeistos Metodikos 11-12 punktų nuostatos.

77Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką VPĮ nuostatų ir viešųjų pirkimų principų galimo pažeidimo bei perkančiosios organizacijos veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo vertinimo kontekste atsižvelgtina ir į atitinkamų jos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Nagrinėjamoje byloje nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovas minėtų padarinių nevertino ir nenustatė realių neigiamų pasekmių.

78Remdamasi išdėstytais motyvais ir atsižvelgdama į tai, kad nei pirmosios instancijos teismo sprendimas, nei atsakovo ginčijamas sprendimas nebuvo tinkamai motyvuoti ir tinkamai nepagrindė VPĮ pažeidimų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimant naują sprendimą ir tenkinant pareiškėjo skundą ir panaikinant Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. balandžio 2 d. raštu Nr. 4S-1482 nustatytą įpareigojimą nutraukti vykdomo pirkimo procedūras.

79Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

80Pareiškėjo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti ir panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. balandžio 2 d. raštu „Dėl viešojo pirkimo Nr. 121773 vertinimo“ Nr. 4S-1482 nustatytą įpareigojimą nutraukti vykdomo pirkimo procedūras.

81Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad vykdo atvirą konkursą „Kauno regiono... 7. 1. Atsakovas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos... 8. 2. Įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūrą galimas tik išvadoje... 9. 3. Sprendimas neatitinka vertinimo išvadai ar ataskaitai keliamų... 10. 4. Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktoje išvadoje iš ekonominio naudingumo... 11. 5. 2012 m. liepos 19 d. buvo pateikti atsakymai (Nr. 3 ir 4) į tiekėjų... 12. 6. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr.... 13. 7. Viešųjų pirkimų tarnyba nepagrįstai nustatė VPĮ 24 straipsnio 2... 14. 8. Atliekamo viešojo pirkimo procedūrų nutraukimas kelia didelę grėsmę... 15. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė... 16. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 46–57) paaiškino, kad vadovaudamasi VPĮ... 17. Dėl Pirkimo dokumentuose nustatyto ekonominio naudingumo kriterijaus parametro... 18. Dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktu pažeidimo atsakovas atkreipia... 19. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas neskundžia Vertinimo išvados 3 punkte... 20. Dėl viešojo intereso atsakovas pažymėjo, jog viešuosiuose pirkimuose... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 22. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 33–35) dėl viešojo intereso Agentūra... 23. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Manfula“ atsiliepime į skundą... 24. Atsiliepime į skundą (III t., b. l. 147–149) nurodė, kad VšĮ Kauno... 25. Dėl pirkimo sąlygose esančio T6 parametro UAB „Manfula“ pažymėjo, kad... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Konsorciumas RTS atsiliepime į pareiškėjo... 27. Atsiliepime (III t., b. l. 166–167) nurodė, kad Jungtinės veiklos pagrindu... 28. II.... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu... 30. Teismas nustatė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2013 m. balandžio 2 d.... 31. Dėl VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų. ... 32. Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertino pagal... 33. Dėl VPĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 3 straipsnio 2 dalies pažeidimo.... 34. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsižvelgiant į VPĮ 18 straipsnio 6... 35. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nemotyvavo, kodėl nurodyti... 36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiama Vertinimo išvada... 37. III.... 38. Pareiškėjas Kauno regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (IV... 39. 1. Proporcingumo ir teisingumo principai bei pirkimo objekto svarba Kauno... 40. Visų dalyvių, išskyrus Konsorciumas RTS, pasiūlymai buvo atmesti, dėl to... 41. Skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais skaičiavimo būdas pripažintas... 42. Skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais ekonominio naudingumo kriterijaus... 43. Pirkimo dokumentų aiškumas yra objektyvi kategorija, todėl aplinkybė, kad... 44. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus,... 45. 2. Atsakovas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, nes... 46. 3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Kainodaros metodikos... 47. Skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 48. Atsakovas Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą (IV... 49. Savo atsiliepimą atsakovas grindžia atsiliepime į pareiškėjo skundą... 50. Nurodo, kad parametras T6 turėtų tiesioginę įtaką pareiškėjo išlaidoms,... 51. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas įpareigotas nutraukti pirkimo procedūras... 52. Atsakovas taip pat pažymi, kad nei atsakovas, nei teismas nekvestionavo... 53. Atkreipiamas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 54. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo Metodikos 12 punkto aiškinimu, pažymi,... 55. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 56. Trečiasis suinteresuotas asmuo Konsorciumas RTS atsiliepimu į apeliacinį... 57. Teisėjų kolegija... 58. IV.... 59. Apeliacinis skundas tenkintinas... 60. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro atsakovo Viešųjų... 61. Ginčas kilęs dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. balandžio 2 d.... 62. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos bei Lietuvos... 63. Pagal VPĮ 82 straipsnio 2 dalies 6 punktą Viešųjų pirkimų tarnyba,... 64. Pagal VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas perkančioji organizacija... 65. Atsakovas ginčijamame 2013 m. balandžio 2 d. sprendime konstatavo, kad... 66. Perkančioji organizacija yra nustačiusi, jog pasiūlymų vertinimo kriterijus... 67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pagrįstai pripažino... 68. Pirmosios instancijos teismas, nors ir sutikdamas su pareiškėjo pozicija, kad... 69. Reziumuojant pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis buvo... 70. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad visų dalyvių, išskyrus... 71. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pozicija, kad perkančioji... 72. Ginčijamame sprendime taip pat buvo konstatuota, kad pirkimo dokumentuose... 73. VPĮ 18 straipsnio 6 dalis nustato, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma... 74. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.... 75. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad prie pirkimo sąlygų I... 76. Perkančioji organizacija jau pirkimo dokumentuose privalo nurodyti... 77. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nusistovėjusią... 78. Remdamasi išdėstytais motyvais ir atsižvelgdama į tai, kad nei pirmosios... 79. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 80. Pareiškėjo VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą... 81. Sprendimas neskundžiamas....