Byla e2-1193-206/2019
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys - Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracija

1

2Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Raimonda Kulberkienė, sekretoriaujant Rimai Šiaulienei, dalyvaujant ieškovei S. A., jos atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, atsakovei G. Z., jos atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atstovei Daliai Vaičikauskaitei, trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovams Irinai Simutienei, Mindaugui Mickui, Daivai Vaikėnienei,

3žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovei G. Z. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys - Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracija.

4Teismas

Nustatė

5ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydama, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Šiame žemės sklype ieškovė ketina pradėti gyvenamojo namo projektavimo ir statybos darbus, tačiau prie minėto sklypo nėra galimybės įrengti privažiavimo. Ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių ir 2017-06-07 buvo atliktas situacijos patikrinimas vietoje dėl valstybinės žemės juostos, kadastro Nr. ( - ), kurioje yra suprojektuotas 5 m pločio bendro naudojimo kelias. Konstatuota, kad realiai suprojektuotu keliu naudotis nėra galimybės, kadangi, žemės sklypo juostos plotas iki kanalo šlaito yra per siauras, pagal kanalo šlaitą yra įrengta elektros stulpų linija, todėl valstybinėje žemėje kelias netelpa. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius 2017-07-13 raštu nurodė, jog susidarius tokiai situacijai privažiavimo prie žemės sklypų klausimas turėtų būti sprendžiamas nustatant kelio servitutą, o kadangi gretimi žemės sklypai yra privatūs, siūloma privažiavimą prie ieškovės žemės sklypo spręsti sandorio būdu nustatant servitutą. Elektroniniu paštu 2018-03-07 Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus specialistė papildomai paaiškino, kad privažiavimo prie ieškovės žemės sklypo klausimas gali būti sprendžiamas, nustatant servitutą nuo Pamiškės g. pagal upę R-2 tiek į šiaurės pusę iki Vytauto g., tiek į pietų pusę iki Pušų gatvės. Atsakovės žemės sklypas yra pietų pusėje, ieškovė ir šiuo metu patenka į savo sklypą per atsakovės žemės sklypą, kuriame yra pravažinėtas kelias, kuriam prašo nustatyti servitutą. Ieškovė 2018-07-09 raštu kreipėsi į atsakovę su pasiūlymu dėl kelio servituto atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ), nustatymo, pateikė IĮ D. J. matininkų biuro parengtą servituto nustatymo planą. Ieškovė pasirinko variantą dėl servituto nustatymo pietų pusėje nuo Pamiškės g. esančiame atsakovės žemės sklype, kadangi norint įrengti kelią iš šiaurinės pusės, reiktų nustatinėti servitutą ne viename žemės sklype. Atsakovė nesutiko su servituto nustatymu jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, motyvuodama tuo, kad žemės sklype augina daržoves ir uogas bei nori, kad derlius būtų ekologiškas. Pasiūlė savo variantus, t. y. įsirengti perlaidą per kanalą, arba važiuoti valstybinės žemės sklypu į šiaurinę pusę. Pirmasis atsakovės pasiūlytas variantas susijęs su ilgomis ir sudėtingomis teritorijų planavimo procedūromis, kadangi Kretingos rajono savivaldybės bendrajame plane toks objektas nėra numatytas, be to, įrengimas daug kainuotų. Antrasis pasiūlytas variantas netinkamas dėl jau minėtų Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus nurodytų priežasčių, nurodant, jog susidariusi situacija gali būti sprendžiama vieninteliu būdu - nustatant kelio servitutą. Norint patekti į ieškovės sklypą iš šiaurės pusės, servitutą reiktų nustatyti ne vienam sklypui. Ieškovė neturi galimybės tokio projekto įgyvendinti viena, kooperavimasis su kitų žemės sklypų savininkais nepavyksta, derybos reikalauja daug laiko, o ieškovei reikalingas privažiavimas prie jos žermės sklypo jau dabar, o ne neapibrėžtoje ateityje. Taigi atsakovės siūlomi variantai arba yra negalimi iš principo, arba tik hipotetiniai pasvarstymai kaip galėtų būti, neatsižvelgiant į realią faktinę situaciją. Atkreipia dėmesį, kad konkrečiu atveju servitutas būtų laikino pobūdžio, nes daugės statybų, galimai bus įrengtas pastovus kelias. CK 4.126 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Prie ieškovės žemės sklypo nėra kito privažiavimo. Atsakovei geranoriškai nesutinkant, teismo prašo nustatyti kelio servitutą - teisę važiuoti transporto priemonėmis per atsakovei G. Z. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (tarnaujantis daiktas), unikalus Nr. ( - ), Parąžės k., Kretingos r. sav., pagal IĮ D. J. matininkų biuro 2018-04-26 parengtą servitutų nustatymo planą; daiktas dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujantis daiktas) - ieškovei S. A. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ).

6Atsakovė G. Z. su ieškiniu nesutiko. Ji nurodė, kad Kretingos rajono, Vydmantų kadastrinės vietovės Parąžės kaimo teritorijos žemėtvarkiniu projektu yra suplanuoti įvažiavimai iš Pušų gatvės į Pamiškės gatvę, kurioje yra 18 žemės sklypų, todėl iš Pamiškės gatvės įvažiuojama į visus gatvės sklypus. Parąžės kaimo žemės ūkio paskirties žemė buvo suskirstyta sklypais ir žemės reformos vykdymo procese išdalinta kaimo vietovėje dirbantiems ir gyvenantiems asmenims po 2 ha arba 0,30 ha dydžio sklypus. Ieškovei priklauso 0,30 ha žemės sklypas kitos paskirties. Vadinasi, žemės paskirtis pakeista, parengus žemės sklypo performavimo ir pertvarkymo projektą. Šiuo projektu turėjo būti išspręstas ir susisiekimo klausimas, nes projekto rengėjui keliamas reikalavimas - išspręsti racionalų susisiekimą, įvardijant privažiavimo kelių kategorijas, susisiekimo kelius. Pušų gatvė yra pagrindinis Parąžės kaimo susisiekimo kelias einantis nuo kelio Kretinga-Palanga. ( - )žemės sklypo performavimo ir pertvarkymo projekte įvažiavimas iš Pušų gatvės numatytas įrengus pralaidą per upę R-2 į Pamiškės gatvę ir iš šios gatvės įvažiavimai į visus šios gatvės žemės sklypus. Šis performavimo ir pertvarkymo projektas suderintas 2018-08-01 Nr.( - ) Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ZŪM Kretingos skyriaus vedėjo. Šiame planavimo dokumente nustatyta, kad nuo esamos Pušų gatvės privažiavimo keliai įrengiami sklypų savininkų lėšomis, o juos sugadinus, atstatomi taip pat sklypų savininkų lėšomis. Pasikeitus sklypų savininkams, šiuos įsipareigojimus perima nauji žemės sklypų savininkai. Ši nuostata atitinka LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimą Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo" ir LR Kelių įstatymą Nr. I-891, priimtą 1995-05-11. Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovės argumentą, kad ji neturi kitų objektyvių galimybių pakliūti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, neapribojant kitų asmenų teisių. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas randasi per du sklypus nuo atsakovės sklypo, į sklypą įvažiuojama iš Pamiškės gatvės. Ieškovė net nebandė aptarti su Pamiškės gatvės žemės sklypų savininkais įvažiavimo įrengimo į Pamiškės gatvę iš Pušų gatvės, įrengiant upės R-2 griovio perlaidą, todėl atmestinas ieškovės argumentas, kad į Pamiškės gatvę galima įvažiuoti tik per atsakovės žemės sklypą. Ieškovė visiškai neargumentuoja, kodėl važiuoti į Pamiškės gatvę reikia, būtent per atsakovės žemės sklypą, kuriame nėra nutiesto kelio transporto priemonėmis važiuoti, tai ir pati ieškovė pripažįsta ieškinyje. Ieškovei, kaip ir kitiems sklypų savininkams, reikia įvažiuoti į Pamiškės gatvę, bet važiuoti per atsakovės sklypą nėra vienintelis būdas ar galimybė patekti į šią gatvę. Kodėl ieškovės netenkina įvažiavimas atsakovės nurodytas 2018-09-12 pateiktame plane, objektyviai nepaaiškino, nors nurodytoje vietoje dar nėra suformuotų žemės sklypų. Šiuo atveju reikėtų pačiai įsirengti kelią transporto priemonių važiavimui, dėl to, galimai, ieškoma galimybės pasinaudoti nemokamai svetimu žemės sklypu. Galimas įvažiavimas per Adrijos gatvę. Kad išspręsti ginčą, atsakovė siūlė išeitį - ieškovei mainyti su atsakove žemės sklypų dalis - ( - ), pasirašant notarinę mainų sutartį. Šiomis sąlygomis atsakovė būtų sutikusi užbaigti bylą taikos sutartimi, ieškovei sutinkant mainytis jai priklausančio sklypo dalį į atsakovės sklypo dalį, tokio dydžio, koks ieškovei reikalingas įsirengti keliui transporto priemonėms važiuoti iki Pamiškės gatvės, tačiau ieškovė šio siūlymo nepriėmė. Ieškovei yra galimybė pasirinkti savo klausimo išsprendimo ir kitus būdus. Pažymi, kad ginčo vietoje galioja 5 m. vandens (upės R-2) pakrantės apsaugos juosta, kuri yra numatyta ir palikta kadastrinės vietovės žemėtvarkiniame projekte. LR Vyriausybė nutarimu 1992-05-12 Nr.343 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2019-01-01) „Dėl specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų" 126.1 punktas draudžia šioje juostoje statyti statinius, o Kelių įstatymas įtvirtino, kad Kelias - inžinierinis statinys, jeigu kelias vietinės reikšmės, jam nustatyta apsaugos zona į abi puses po 3 metrus. Specialios sąlygos nustato apsaugos zonoje draudimą vykdyti darbus. Elektros linijos - lkw įtampos yra 2 metrai apsaugos zona. Vandens telkinių apsaugos juostos nustatytos Aplinkos ministro 2007-02- 14 įsakymu Nr. I-98, p. 5.1.1., apsaugos juosta 5 metrai, kai kranto nuolydis 5 laipsnių. Apsaugos juosta pagal upę leidžiama eiti pėstiesiems ir pravažiuoti tarnybinėmis- specialiomis transporto priemonėms. Šioje apsaugos juostoje nutiesti kelią motoriniam transportui nėra galimybės. Ginčo vietoje, per upę R-2 leidžiama įrengti perlaidą pervažiavimui iš Pušų gatvės į Pamiškės gatvę, šį klausimą turi spręsti visi sklypų savininkai. Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovės žemės sklypas yra pietų pusėje ir šiame sklype yra įrengtas įvažiavimas į sklypą, o kituose sklypuose nėra įrengtų įvažiavimų. Ieškovė teigia, kad norint patekti į savo sklypą iš šiaurės pusės, servitutą reiktų nustatyti ne vienam sklypui, o valstybinėje žemėje tiek iš šiaurinės, tiek iš pietinės pusės suprojektuoti pravažiavimai apaugę žole, nepadaryta provėžų, pravažiuoti sudėtinga, todėl naudingiau spręsti pravažiavimo klausimą per žemės sklypą, kuriame yra įvažiavimas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovė net nebandė kooperuotis su kitais savininkais, nesikreipė į vietos seniūną nei konkrečiai įvažiavimo klausimu, nei dėl žemės savininkų susirinkimo. Ieškovė įsigijo žemės sklypą jau performuotą, todėl pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu jai buvo žinomos patekimo į sklypą sąlygos ir, matomai, jos ieškovę tenkino, nes galimai tai turėjo įtakos įgijamo žemės sklypo kainai. Ieškovė turi galimybę įvažiuoti į savo žemės sklypą per įvažiavimą žemės sklypo, kuris pietine sklypo riba su ieškovės žemės sklypu. Šiuo atveju servitutinis kelias būtų tiesioginis per buvusį motininį žemės sklypą, o kai servitutas pasibaigs - galės būti išregistruotas. Nagrinėjamu atveju kelio servituto nustatymas atsakovės žemės sklype nėra būtina ir vienintelė galimybė ieškovei privažiuoti prie savo sklypo ir ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl negali naudotis įvažiavimu iš sklypo, kuris ribojasi su ieškovės sklypu pietine riba. Mano, kad yra galimybė pravažiuoti valstybine žeme tiek iš pietų, tiek ir iš šiaurės pusės per 5 metrų plotį, bet reikia įrengti pravažiavimą, t.y. buldozeriu nusistumdyti žoles, pasipilti žvyro ir bus pravažiavimas, kuriam reikia 3 metrų pločio juostos pagal STR įvažiavimui į namų valdą. Ieškovė neieško jokių realių galimybių išsispręsti savo problemai, bet siekia naudotis svetimu turtu. Atsakovė G. Z. vertina, kad jos teisės negali būti be pakankamo pagrindo varžomos, nes nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti jos nuosavybės teises vien todėl, kad siekianti nustatyti servitutą ieškovė nori naudotis svetimu daiktu, nes ieškovei taip yra naudingiau ar patogiau.

7Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl kelio servituto nustatymo, privažiavimo prie privačių žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), kurių gretimybėje yra suprojektuotas 5 metrų pravažiavimas prie ginčo sklypų Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1392. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planu rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika) 8 ir 24.3 punktuose nustatyta, kad Žemėtvarkos projektuose arba projektui prilyginamuose planuose numatomas vietinės reikšmės kelių tinklas turi užtikrinti transporto išlaidų ekonomiją ir patogų žemės naudojimą. Projekto autorius patikrina, ar prie visų anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuotų žemės sklypų galima privažiuoti esamais ar suprojektuotais keliais, ar yra nustatyti reikalingi kelio servitutai. Nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, parengia asmenų, kuriems anksčiau patvirtintame žemėtvarkos projekte arba projektui prilyginamame plane suprojektuoti šie žemės sklypai, sąrašą, jame nurodo fizinio asmens vardą ir pavardę arba juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos pavadinimą, žemės sklypo projektinį numerį ir bloko, kuriame yra žemės sklypas, numerį arba kadastro numerį (jei žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turo kadastre) bei pasiūlymus dėl privažiuojamųjų kelių prie šių žemės sklypų suprojektavimo ir (ar) kelio servituto nustatymo. Taigi, šiuo konkrečiu ginčo atveju 5 metrų pravažiavimas prie ginčo žemės sklypų, suprojektuotas Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. . ( - ). Pagal teismui pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus (toliau - Skyrius) 2017 m. birželio 7 d. faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. ( - ), nustatyta, kad valstybinėje žemės juostoje, kurioje suprojektuotas pravažiavimas nuo žemės sklypo, kadastro Nr. . ( - ), ribos iki upės R2 pakrantės 4,80 m. atstumas, kuriame įrengta elektros oro linija, atramos dalis užima pravažiavimą. Darytina išvada, kad suprojektuotu keliu privažiavimas apsunkintas. Trečiasis asmuo nurodė, neprieštarausiąs dėl privačiuose žemės sklypuose nustatyto kelio servituto, jei teismas manys, kad servituto būtinumas yra objektyvus. Pažymi, kad, susipažinus su 2019 m. birželio 19 d. vykusio posėdžio metu ieškovės atstovo pasisakymu, kad „Planas suformuotas pačiu ekonomiškiausiu būdu, dalis žemės būtų paimtas iš atsakovės, dalis iš valstybinės žemės“, kategoriškai nesutinka su tokia pozicija, nes nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje būtų galima reikalauti nustatyti kelio servitutą. Servitutas valstybinėje žemėje nenustatomas.

8Trečiasis asmuo - Kretingos rajono savivaldybės administracioja atsiliepime ir atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. . ( - ) „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrojo plano“ patvirtintame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos ir jos dalies - Kretingos miesto bendrajame plane (toliau - Bendrasis planas) perlaida, kaip atsakovės siūlomas vienas iš privažiavimo variantų prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ), adresu ( - ) (toliau - Perlaida), nėra numatyta. Perlaida nėra numatyta ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009-06-30 sprendimu Nr. . ( - ) „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtintoje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje. 2014-08-22 Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. . ( - ) Parąžės k., Kretingos sen., Kretingos r., pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo“ pakeista ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo (kadastro Nr. . ( - ) Parąžės k., Kretingos sen., Kretingos r., pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas iš žemės ūkio, kitų žemės ūkio paskirties sklypų į kitą, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Keičiant žemės naudojimo paskirtį ir būdą Kretingos rajono savivaldybės administracija nesprendė, nes pravažiavimas numatytas Vydmantų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-14 įsakymu Nr. ( - ). Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

9Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

10Civilinio kodekso 4.111 straipsnio l dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisė naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.126 str. l d. nurodoma, jog teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Kasacinis teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių, servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas, vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (LAT nutartys civ.byloje Nr.3K-3- 246/2005; Nr.3K-3-234/2007; Nr.3K-3-l57/2009; Nr.3K-3-283/2010).

11Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė S. A. yra žemės sklypo, unikalus Nr. . ( - ), kadastro Nr. . ( - ), adresu . ( - )., savininkė (b. l. 9). Atsakovė G. Z. yra žemės sklypo, unikalus Nr. . ( - ), kadastro Nr. . ( - ), adresu . ( - ), savininkė (b. l. 2. 20). Ginčas kilo, nes ieškovė prašo per atsakovės žemės sklypą nustatyti sevitutą – teisę ieškovei pravažiuoti į savo sklypą, o atsakovė su tuo nesutinka. Ginčo dėl to, kad šalys nuosavybės teise valdo nurodytus žemės sklypus byloje nėra. Nurodyti žemės sklypai nėra gretimybėje.

Vadovaujantis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, teismas, vertindamas įrodymų visumą, turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (CPK 176–178, 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad ieškovė savo žemės sklypo pasiekimą gali išspręsti kitais būdais nei naudodamasi atsakovės žemės sklypu. Pirmiausia teismas daro išvadą, kad ieškinys nepagrįstas todėl, kad kelias per atsakovės žemės sklypą nėra nei suprojektuotas, nei įrengtas, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės žemės sklype koks nors kelias būtų identifikuotas atliekant kadastrinius matavimus. Taip pat Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kelio nuosavybė ar kita valdymo teisė. Atsakovės žemės sklype yra tiesiog praktinis išvažinėtas pravažiavimas ir tai patvirtina byloje ieškovės pateiktos fotonuotraukos. Vertintina, kad ieškovė su tuo sutinka, nes ir jos ieškinio reikalvimas yra ne dėl atsakovės sklype esančio kelio, dėl atsakovės žemės sklypo. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčijamoje vietoje kada nors anksčiau būtų buvęs kelias. Ar gali ieškovė reikalauti atsakovės leisti naudotis jos sklypu? Būtų leistina, jeigu, kaip numato įstatymas, nėra kitos alternatyvos. Atsakovė nurodė net keletą jų realiai galimų variantų, tačiau ieškovė atsikerta, kad jai tai esą ar tai nepatogu, ar per brangu, ar per sudėtinga išspręsti. Tačiau tai neeliminuoja nustatytos aplinkybės, kad kiti galimi variantai yra. Atsakovė pati savo privažiavimą į savo sklypą išsisprendė praktiškai važinėdama savo žeme, kurią galėtų panaudoti kitoms reikmėms. Ieškovė įsigydama žemės sklypą, turėjo būti protingai apdairi, numatyti ir įvertinti šią aplinkybę. Teismas sutinka, kad atsakovės siūlomi variantai - ieškovei įsirengti savo pravažiavimą per sklypą, su kuriuo ribojasi jos sklypo pietinė riba, ar, kaip nurodyta projekte, įvažiavimą iš Pušų gatvės į Pamiškės gatvę, įsirengus perlaidą, nes privažiavimo keliai į privačius sklypus yra įsirengiami savininkų lėšomis. Siekiant pigumo iš tikrųjų reikėtų siekti kooperatuotis su kitų sklypų savininkais ir pan. Teismas itin pagrįstu laiko ir atsakovės siūlytą sprendimo būdą – mainų sutartimi šalims apsikeisti žemės sklypų dalimis, kad pageidaujamą atsakovės žemės sklypą įgytų ieškovė. Tačiau ieškovė tokio pageidavimo neišreiškė, nesprendė ginčo galimai per atlygintiną servitutą, ar pan. Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek kainuotų jai kaip alternatyvaus pasiūlymo kitokio įvažiavimo į jos sklypą įsirengimas, kad teismas galėtų spręsti, kad tai yra nenormaliai didelės sąnaudos, neteikė jokių įrodymų, kad sprendė ir kaip su kitų sklypų savininkais dėl įvažiavimų į tiek į jos, tiek į kitus sklypus. Kad atsakovė G. Z. gera valia gerų kaimyniškų santykių pagrindu leido naudotis savo žemės sklypu (leido pravažiuoti), tačiau nereikalavo pašalinti jos teisių pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, nereiškia, kad pagrįstas reikalavimas nustatyti neatlygintiną servitutą – naudotis atsakovės žemės sklypu.

12CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atsakovė pateikė įrodymus, jog jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 900,00 Eur (b .l. 1 t. 92, 185), todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais,

Nutarė

14Ieškinį atmesti.

15Priteisti iš S. A., a. k. ( - ) bylinėjimosi išlaidas 1500 Eur G. Z., a. k. ( - ) naudai.

16Priteisti iš S. A., a. k. ( - ) teismo pašto išlaidas 6,86 Eur į valstybės pajamas. Šios lėšos turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5660; mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

17Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai