Byla 1-918-305/2018
Dėl to įvykio ji labai pergyvena, gailisi labai, jai gėda, kad ji teisiama. Ji prašo laidavimo be užstato, kadangi šiai dienai niekur nedirba, gyvena tik iš pašalpos

1Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Remigijui Uckui, kaltinamajai K. K., laiduotojai I. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a.k. ( - ) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti( - )., neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu ir,

Nustatė

3K. K. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: ji 2018 m. birželio 28 d., apie 00.25 val., K. K. g. Vilkaviškio m., vairavo kelių transporto priemonę, automobilį „Audi A6“, valstybiniu Nr. ( - ) būdama apsvaigusi nuo alkoholio - kai jos kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t.y. 1,79 promilių etilo alkoholio.

4Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

5Kaltinamoji K. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad 2018-06-28 apie 00.00 val. ji neblaivi sugrįžo į namus, kur jos tėvas A. Š. pradėjo konfliktuoti su jos motina I. K.. Jai paprieštaravus tėvas ją išvadino piemene bei pagrasino susidoroti. Kadangi tarp tėvo ir motinos toliau įvyko konfliktas, t.y. šie vartojo vienas kito atžvilgiu smurtą, ji stojo ginti motinos ir tuo metu tėvas pradėjo ir prieš ją smurtauti. Siekdama išvengti prieš ją vartojamo murto ji pabėgo į kiemą ir pasislėpė automobilyje „Audi A6“. Tačiau tėvas nenurimęs pradėjo spardyti automobilį, kuriame ji sėdėjo, o ji išsigandusi vairuodama automobilį pabėgo. Automobilį vairavo nenustatyta kryptimi iki ją sustabdė policijos pareigūnai. Savo elgesį vertina labai blogai. Tai daugiau nepasikartos. Prašo patvirtinti laidavimą.

6Laiduotoja I. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prašo atiduoti seserį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys šeimoje glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisina sesers padarytą nusikalstamą veiką, bet tokios aplinkybės susiklostė tuo metu. Visi išgyvena, mano, jog nepasikartos, tam tikrai turėtų įtakos. Su seserimi dabar kartu negyvena. Tačiau dažnai matosi, bendrauja telefonu. Yra nuolatinis ryšys ir pokalbiai, nepasikartos, mano, tikrai nepasikartos. Ji jos dažnai klausia patarimo ir į tuos patarimus atsižvelgia. Pati mano, kad yra nepriekaištingos reputacijos, nes ilgus metus dirbo, nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka. Šiuo metu augina vaikus. Nuobaudų darbe neturėjo, tik skatinta už nepriekaištingą darbą. Po šio įvykio ji kalbėjosi su seserimi. Dėl to įvykio ji labai pergyvena, gailisi labai, jai gėda, kad ji teisiama. Ji prašo laidavimo be užstato, kadangi šiai dienai niekur nedirba, gyvena tik iš pašalpos.

7Teismas

konstatuoja:

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

9Be kaltinamosios K. K. visiško prisipažinimo, padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltė pasitvirtino: Ž. B.tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2018-06-27 jam su kolega E. Š. patruliuojant Vilkaviškio mieste, šio miesto V gatvėje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Audi A6“, valstybiniu Nr. ( - ), kurį sustabdžius vairuotojai K. K. alkotesteriu buvo nustatytas 1.8 promilių girtumas ( b.l. 11).

10Specialisto išvada Nr. T-A 6528/2018(01) nustatyta, kad K. K. kraujuje nustatyta 1,79 promilės etilo alkoholio ( b.l. 40).

11Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra prie V g. , V, esanti gatvė ( b.l. 12-14).

12Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas ir apžiūrėtas kaip daiktas automobilis „Audi A6“, valstybiniu Nr. ( - ) ( b.l. 15-21).

13Pažyma Nr. 18-29 nustatyta, kad 2000 m. gamybos automobilio „Audi A6“, kaina yra nuo 1900 iki 2400 eurų priklausomai nuo komplektacijos ir stovio ( b.l. 43).

14Daiktas - automobilis „Audi A6“, valstybiniu Nr. ( - ) saugojimui grąžintas K. K. ( b.l. 79).

15Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

16Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

17Teismo vertinimu, K. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajai pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai ir jų tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad jo kraujyje nustatyta 1,79 promilių etilo alkoholio koncentracija.

18Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog K. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujuje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

19Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

20Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant I. K. atsakomybei pagal laidavimą. Nors prokuroras siūlė taikyti būtinosios ginties institutą numatytą Lietuvos respublikos BK 28 str., o gynyba prašė taikyti būtinojo reikalingumo institutą, bei bylą nutraukti, nors abu sutiko, kad galima taikyti ir laidavimo institutą, teismas laiko, kad yra visos sąlygos ir galimybės pataisyti K. K. taikant laidavimą.

21Teismo nuomone, gynėjo minėta būtinojo reikalingumo situacija yra tais atvejais, kai teisėtai padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį pačiam asmeniui, padariusiam veiką, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Būtinojo reikalingumo situacija visų pirma atsiranda tada, kai kyla realus ir akivaizdus pavojus. Antroji sąlyga – kai šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje nėra visų faktų visumos, kurie pagrįstų būtinojo reikalingumo situaciją šiuo konkrečiu atveju.

22Būtinojo reikalingumo situacijos niekaip nepagrindžia ir tie kaltinamosios teiginiai, kuriais pastaroji tikina buvo apimta baimės, kadangi jos motinos ir jos pačios atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Teismo vertinimu, nusikalstamą kaltinamosios elgesį labiausiai paveikė pastarosios vartotas alkoholis. Bylos medžiaga nustatyta, jog ji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, jai konstatuotas 1,79 promilių girtumas. Nagrinėjamoje situacijoje aplinkybė dėl girtumo vertintina kaip pakankamai reikšminga, kadangi ji nulėmė tiek pačią nusikalstamą veiką, tiek pagrindžia neadekvatų ir, kaip galima konstatuoti, nusikalstamą elgesį. Apsvaigimo būsena neabejotinai turėjo įtakos ir jos galimybėms tiek suvokti, tiek tiksliai įsiminti įvykio detales, bei adekvačiai į jas reaguoti.

23Kaltinamoji nebuvo atsidūrusi tokiame pavojuje, kad būtų priversta piktybiškai pažeisti baudžiamąjį įstatymą. Ji turėjo galimybę, esant konfliktui, apie tai pranešti policijai, pati pasišalinti iš įvykio vietos, ar sėdusi neblaivi už vairo nuvažiuoti saugų atstumą ir būti nepasiekiamai konfliktuojančiai pusei.

24Bylos nagrinėjimo metu prokuroras teigė, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė veikdama būtinosios ginties sąlygomis. Todėl jos atžvilgiu taikytinas būtinosios ginties institutas.

25Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006, 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-487/2009 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriama pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Tiesioginio pavojaus sąlygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmasis smūgis ar padaryta kitokia žala. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis.

26Teismo nuomone, kaltinamosios K. K. versiją, kad įvykio metu jai reikėjo gintis nuo puolančio A. Š., paneigia byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, įvertinus jų visetą, nustatytų aplinkybių analizė. Pažymėtina, kad kaltinamosios parodymai dėl įvykio aplinkybių, susijusių su A. Š. veiksmais, kurie nulėmė kaltinamosios nusikalstamų veiksmų panaudojimą, t. y. automobilio vairavimą neblaiviai, prieštarauja tiek tarpusavyje vieni kitiems, tiek ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaltinamoji apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad A. Š. jos mamos ir jos atžvilgiu naudojo smurtą.

27Pažymėtina ir tai, kad nors K. K. nurodė, jog buvo išsigandusi, bijojo A. Š., todėl būdama neblaivi iš įvykio vietos nuvažiavo automobiliu.

28Tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamoji turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos ir be automobilio, ar pavažiavus saugų atstumą sustoti, ar kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus telefonu. Tačiau jau anksčiau šioje šeimoje kildavo konfliktai. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius kaltinamosios ir A. Š. santykius, pačios kaltinamosios veiksmus, elgesį, kai nors ji ir teigė, jog bijojo A. Š., tačiau pati puolė jį gindama motiną, todėl akivaizdu, kad tokio pavojingo kėsinimosi, nuo kurio kaltinamajai būtų reikėję gintis, teismo vertinimu, nagrinėjamo įvykio metu nebuvo.

29Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo kaltinamosios K. K. veiksmus įvykio metu vertinti kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimą, numatytą BK 28 straipsnyje, nes tai buvo dėl tarpusavio šeimyninio konflikto įvykdyti smurtiniai veiksmai, nesukeliantys būtinosios ginties situacijos. Kaltinamosios aiškinimai apie jai kilusį ar tiesiogiai gręsiantį pavojų atmetami kaip gynybos versija, kuria siekiama sušvelninti savo padėtį ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės.

30Teismo manymu teisingiausia ir tikslingiausia šioje situacijoje K. K. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

31Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. K. yra teisiama pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Ji dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padariusi išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. K. K. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jos veiksmais nebuvo padaryta. K. K. nebausta administracine tvarka. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji K. K. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

32Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios sesers I. K. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. neteista, administracine tvarka nebausta, galiojančių nuobaudų neturi, dirbanti. Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad prašo atiduoti seserį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad jų ryšys šeimoje glaudus, galėtų daryti įtaką. Nepateisina sesers padarytą nusikalstamą veiką, tokios aplinkybės susiklostė tuo metu, kai atsirado nemalonumų šeimoje. Visi išgyvena, mano, jog nepasikartos, tam tikrai turėtų įtakos. Su seserimi negyvena kartu, bet tarp jų yra nuolatinis ryšys ir pokalbiai. Šeimoje nekilo niekam mintys tokiai veikai padaryti.

33Teismas, įvertinęs I. K. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su seserimi, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą seseriai ir galinti daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją sesers I. K. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

34Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

35Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

36BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju K. K. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje ji nėra teista, nėra bausta ir už administracinius nusižengimus. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo bausta administracine tvarka už vairavimą neblaiviai, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant K. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam 1 metų laikotarpiui.

37Dėl turto konfiskavimo

38Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas.

39Be to, Teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo.

40Teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra pagrindo ir būtinybės taikyti BK BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei 72 str. ir konfiskuoti kaltinamosios automobilį. Teismas daro tokią išvadą atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos ir prokuroro pateikto kaltinamojo akto A. Š. medžiagą. Teismas laiko, kad iš dalies tokį kaltinamosios elgesį dėl nusikalstamos veikos padarymo iššaukė ir šeimoje įvykęs konfliktas, bei galimai smurtas. Tačiau nenorėdama toliau konfliktuoti, bei vengdama galimo smurto savo atžvilgiu, kaltinamoji ne visai tinkamai pasirinko galimybę išvengti tolimesnio konflikto, nes būdama išgėrusi sėdo už vairo.

41K. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąją priemonę panaikinti ir dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01073752 perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

42Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

Nutarė

43K. K. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos I. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams, kurio terminą skaičiuoti nuo teisių paėmimo dienos 2018-06-28.

45K. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – kardomąją priemonę panaikinti ir dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01073752 perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

46Išaiškinti K. K., kad:

471. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

482. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

49Išaiškinti I. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

50Nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. K. į automobilį Audi A6 valstybiniu Nr. ( - ) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

51Daiktinį įrodymą – automobilį „Audi A6“, valstybiniu Nr. ( - ) laikinai saugomą pas K. K., nuosprendžiui įsiteisėjus sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtam savininkui.

52Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis... 2. viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso ir sutrumpinto... 3. K. K. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai jos... 4. Šiais savo veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 5. Kaltinamoji K. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje savo... 6. Laiduotoja I. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prašo atiduoti... 7. Teismas ... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 9. Be kaltinamosios K. K. visiško prisipažinimo, padarius jai inkriminuotą... 10. Specialisto išvada Nr. T-A 6528/2018(01) nustatyta, kad K. K. kraujuje... 11. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra prie V g.... 12. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje... 13. Pažyma Nr. 18-29 nustatyta, kad 2000 m. gamybos automobilio „Audi A6“,... 14. Daiktas - automobilis „Audi A6“, valstybiniu Nr. ( - ) saugojimui... 15. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 16. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto... 17. Teismo vertinimu, K. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą... 18. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka... 19. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą... 20. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji pateikė teismui prašymą atleisti ją... 21. Teismo nuomone, gynėjo minėta būtinojo reikalingumo situacija yra tais... 22. Būtinojo reikalingumo situacijos niekaip nepagrindžia ir tie kaltinamosios... 23. Kaltinamoji nebuvo atsidūrusi tokiame pavojuje, kad būtų priversta... 24. Bylos nagrinėjimo metu prokuroras teigė, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką... 25. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo... 26. Teismo nuomone, kaltinamosios K. K. versiją, kad įvykio metu jai reikėjo... 27. Pažymėtina ir tai, kad nors K. K. nurodė, jog buvo išsigandusi, bijojo A.... 28. Tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamoji turėjo... 29. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi... 30. Teismo manymu teisingiausia ir tikslingiausia šioje situacijoje K. K.... 31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. K. yra teisiama pirmą kartą, jos... 32. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai,... 33. Teismas, įvertinęs I. K. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą,... 34. Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise... 35. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo... 36. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui... 37. Dėl turto konfiskavimo... 38. Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios... 39. Be to, Teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali... 40. Teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra pagrindo ir būtinybės taikyti BK... 41. K. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo)... 42. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273,... 43. K. K. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2... 45. K. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo)... 46. Išaiškinti K. K., kad:... 47. 1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 48. 2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 49. Išaiškinti I. K., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo... 50. Nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. K. į automobilį... 51. Daiktinį įrodymą – automobilį „Audi A6“, valstybiniu Nr. ( - )... 52. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo jo nuorašo...