Byla e2-485-985/2019
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos išmokėjimo ir skolos priteisimo, ir atsakovės G. R. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos išmokėjimo ir skolos priteisimo

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant E. M., D. V., dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokato padėjėjai A. B., atsakovei G. R., jos atstovui advokatui E. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei G. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos išmokėjimo ir skolos priteisimo, ir atsakovės G. R. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos išmokėjimo ir skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė patikslintu ieškiniu (e. b. 1t., b. l. 68-73) ir 2019 m. kovo 6 d. patikslintais reikalavimais (e. b. 5t., b. l. 140) prašo: 1) priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei butą/patalpą su pusrūsiu 4,65 kv. m., ( - ); 2) priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei butą/patalpą su pusrūsiu 6,28 kv. m., ( - ); 3) priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei butą/patalpą ( - ); 4) priteisti iš ieškovės atsakovei 10 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį; 5) priteisti iš atsakovės ½ K. Ū. laidojimo išlaidų, t. y. 1785 Eur; 6) priteisti 339,81 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų laikotarpiu 2017 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d., kas sudaro 34,83 Eur, viso 374,64 Eur už pervežimą į slaugos ligoninę ir slaugą ( - ) namuose; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklauso: butas/patalpa su 6,28 kv. m. rūsiu, ( - ); butas/patalpa su pusrūsiu 4,65 kv. m., ( - ); kuriuos įgijo po E. Ū. ir motinos K. Ū. mirties. Ieškovė ir atsakovė seserys, tačiau šalių santykiai konfliktiški, nuolat pykstasi, atsakovė yra smurtavusi prieš ieškovę. Ieškovė nekartą siūlė atsakovei atidalinti butus, kad kiekviena galėtų laisvai disponuoti savo turtu, juo rūpintis ir prižiūrėti. Ieškovė šiuo metu gyvena bute ( - ), atsakovė šiuo turtu nesirūpina, už atsakovės turto dalies išlaikymą susidarė įsiskolinimas namą administruojančiai bendrijai ir kitiems paslaugų teikėjams. ( - ) namas, ( - ) baigtas statyti 1975 m. Nuo pat namo pastatymo šiame bute nebuvo daromas joks remontas, todėl buto būklė labai bloga: langai supuvę, radiatoriams daugiau nei 43 metai, tualeto ir vamzdynų būklė avarinė, bet kada gali įvykti avarija, užlieti apačioje gyvenančius gyventojus. Buto vidinės durys sukrypę, neužsidaro, vyriai sulūžę, įėjimo į butą durys sunkiai užsidaro ir užsirakina. Bute nuo 1975 m. nekeisti langai, todėl bute būtina keisti langus, duris, radiatorius, grindis, perdažyti sienas, lubas, sutvarkyti vonią ir tualetą. Tačiau esant konfliktiškiems šalių santykiams, joks būsto pagerinimas nėra įmanomas, atsakovė atsisako bendradarbiauti, draugiškai tartis, prisidėti finansiškai prie buto remonto. Ieškovė apskaičiuodama kompensacijų dydžius vadovaujasi VĮ „Registrų centras“ nurodoma vidutine rinkos verte, kuri buto Kaune yra 35 400 Eur, apskaičiuota 2018 m. sausio mėnesiui. Atsižvelgiant į buto Kaune stovį laikytina, kad jo vertė yra mažesnė nei vidutinė rinkos vertė, ji siekia apie 27 000 Eur, bute vienas kambarys pereinamas. Butas ( - ) pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą vidutinė rinkos vertė 16 000 Eur apskaičiuota 2018 m. sausio mėnesiui. Atsižvelgiant į Marijampolės buto būklę, buto vietą, atliktus pagerinimus laikytina, kad jo vertė yra didesnė nei vidutinė rinkos vertė, ji siekia apie 22 000 Eur, bute kambariai atskiri. Nurodo, kad tik ieškovė mamą K. Ū. prieš mirtį slaugė ir prižiūrėjo. Dar 2002 m. gegužės 28 d. K. Ū. buvo nustatytas neįgalumas. Atsakovė pasenusia mama nesirūpino, ją aplankydavo kartą per pusę metų, pasiteisindama tuo, kad gyvena Marijampolėje. 2015 m. vasario 25 d. K. Ū. buvo nustatytas specialios nuolatinės priežiūros poreikis, nors ji buvo operuota, tačiau visiškai apako, todėl jai buvo būtina nuolatinė priežiūra ir slauga. K. Ū. pajamos buvo senatvės pensija, kuri siekė 198 Eur. Visą išlaikymą (maistą, vaistus, rūbus, gydymą ir pan.) ir būtiniausius mamos poreikius užtikrino viena ieškovė. Ieškovė už mamos K. Ū. pervežimą į slaugos ligoninę sumokėjo 33,62 Eur; apmokėjo slaugymą ( - ) namuose 646,00 Eur. ( - ) K. Ū. mirė. Atsakovė nevykdė pareigos palaidoti mamą, atsisakė finansiškai prisidėti laidojant mamą, todėl mamos laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidas patyrė ieškovė: Kauno m. savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ už leidimą laidoti - 174,35 Eur; UAB „Praradimas“- 966 Eur; giesmininkams - 150 Eur; Kauno šv. A. P. parapijai už šarvojimo salės paslaugas - 80 Eur; Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai - 5 Eur; auka už mišias - 100 Eur; gedulingi pietūs - 375 Eur; ketvirtinės - 287 Eur; maistas atvykstantiems išlydėti - 17,41 Eur; kapų tvarkymas, raidžių iškalimas - 60 Eur; kapų priežiūra - 32 Eur; antkapio pamatai - 290 Eur; kapo rekonstrukcija - 1370 Eur, bendra patirtų išlaidų suma 3873,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš Sodros gavo su asmens mirtimi susijusią 304 Eur išmoką, bendra ieškovės išlaidų suma 3 569,76 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti 1 785 Eur, mamos ½ laidojimo, kapo tvarkymo išlaidų.

83.

9Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, nurodė, jog apie tai, kad ji trukdė remontuoti butą Kaune, sužinojo, tik gavusi ieškinį, kadangi visą laiką buvo planuojama šį turtą parduoti, o gautus pinigus pasidalinti; į šį butą ieškovė persikėlė nepasitarusi su atsakove, o savo butą išnuomojo; atsakovė yra apdraudusi šį butą; butų vertės ieškovės nustatytos subjektyviai, su jomis nesutinka, prašo vadovautis Registrų centro nustatytoms vertėmis; nesutinka su laidojimo išlaidomis, kadangi visos jos buvo apmokėtos iš mamos asmeninių lėšų. Į 2019 m. kovo 6 d. patikslintus reikalavimus pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad sutinka iš dalies. Sutinka su reikalavimais Nr. 1, 2, 3. Nesutinka su reikalavimu Nr. 4, kadangi ieškovės siūloma kompensacija už jai atitenkančią didesnę nekilnojamo turto dalį yra gerokai per maža. Vadovaujantis byloje pateiktomis vidutinėmis nekilnojamojo turto vertėmis, kompensacijos dydis turėtų būti 19 000 Eur. Ieškovei atitektų butas Kaune 35 400 Eur vertės ir butas Palangoje 18 600 Eur vertės, viso turto už 54 000 Eur. Tuo tarpu atsakovei atitektų butas Marijampolėje 16 000 Eur. Skirtumas tarp ieškovei ir atsakovei atitenkančio turto vertės yra 38 000 Eur, todėl atsakovei turi būti sumokėta pusės šios sumos dydžio kompensacija, t. y. 19 000 Eur, jei turtas bus padalintas prašymo patikslinti ieškinio reikalavimus 1-3 punktuose nurodyta tvarka. Nesutinka su reikalavimais Nr. 5, 6, 7 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovės atsiliepime į ieškovės ieškinį išdėstytais motyvais.

104.

11Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškovei asmeninės nuosavybės teise paskirti butą ( - ), 35400 Eur vertės; 2) atsakovei asmeninės nuosavybės teise paskirti butą ( - ), 16000 Eur vertės ir butą ( - ), 18600 Eur vertės, viso 34 600 Eur; 3) atsakovei iš ieškovės priteisti 400 Eur vertės kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto vertės dalį.

125.

13Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė teisingai pažymi savo pateiktame ieškinyje, ginčo buto Kaune vidutinė rinkos vertė yra 35 400 Eur, tuo tarpu ginčo buto Marijampolėje vidutinė rinkos vertė yra 16000 Eur. Tačiau ieškovė ieškinyje šiais oficialiais duomenimis nesiremia, o pateikia savo subjektyvia nuomone padarytus vertinimus, jog butas Kaune, kurį reikalauja priskirti nuosavybės teise būtent jai, yra mažesnės nei rinkos vertės, t. y. 27000 Eur vertės, o butas, kurį asmeninės nuosavybės teise reikalauja paskirti atsakovei, yra didesnės nei vidutinės rinkos vertės, t. y. 22000 Eur vertės. Ieškovė tokiu būdu sąmoningai bando sumažinti Kaune esančio buto vertę, nes reikalauja jį asmeninės nuosavybės teise paskirti būtent jai, o Marijampolėje esančio buto vertę siekia padidinti, nes reikalauja jį priskirti atsakovei. Visiškai nesutinka ieškovės pateiktais vertinimais dėl ginčo butų vertės, nes tokie vertinimai negali būti pripažinti įrodymais, todėl prašo teismo vadovautis oficialiomis VĮ Registrų cento pateiktomis ginčo butų vertėmis. Į visus ieškovės nurodytus faktorius (buto vietą, būklę, daugiabučio namo statybos datą ir visa kt.) VĮ „Registrų centras“ jau atsižvelgia atlikdamas masinius vertinimus, todėl ieškovės teikiama subjektyvi nuomonė negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Negana to, ieškovė savo pateiktame ieškinyje, nuslėpė faktą, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ ieškovei ir atsakovei priklauso butas ( - ). Pagal VĮ „Registrų centras“ viešai pateiktą informaciją šio buto vertė yra 18600 Eur. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški, prašo atidalinti ir šį butą.

146.

15Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė formuluodama priešieškinio reikalavimus ir nurodydama turto vertes, neatsižvelgia į faktinę situaciją, t. y. realią turto vertę bei aplinkybes. Ieškinyje buvo paminėta, kad ( - ) namas, ( - ) baigtas statyti 1975 m. Nuo pat namo pastatymo šiame bute nebuvo daromas remontas, todėl buto būklė ypatingai bloga. Butas nepritaikytas saugiai gyventi, buto vertė ženkliai mažesnė dėl esamos buto būklės, ji yra 27000 Eur. Priešingai yra Marijampolėje esantis butas, kuris tvarkingas, pritaikytas gyventi. Pažymėtina, tai, kad butas ( - )yra paveldėtas 2009 metais. Paveldėjus, iš šio buto atsakovė nesąžiningai ir savo sprendimu išvežė visus daiktus ir baldus, kuriuos pardavinėjo savo patalpose ( - ) atsidarytame komise. Per 10 prabėgusių metų reikėjo mokėti buto mokesčius, kurie ieškovei nešė nuostolį. Atsakovė trukdė jį parduoti ar išnuomoti, siekdama savanaudiškų tikslų pasisavinti visą butą, laukė to momento, kai ieškovė nepakels mokesčių naštos. Dėl šių priežasčių buto vertė 22000 Eur. Todėl atsakovei vadovautis VĮ Registrų centro nurodyta vidutine rinkos verte, kuri nustatoma realiai neįvertinus butų būklės bei faktinių aplinkybių, nėra pagrindo. Nesuprantamas atsakovės elgesys, kuri tikslingai ir sąmoningai į Marijampolės buto vieną kambarį 2018 m. apie lapkričio - gruodžio mėnesį (t. y. po ieškinio gavimo) įleido gyventi nuolat girtuokliaujantį asmenį, kuris į butą kviečiasi asocialius asmenis, čia nuolat girtuokliauja. Nuomininkas su savo svečiais niokoja butą, verčia jį landyne, tokiu būdu atsakovė blogina situaciją, į šį butą dėl nuomininko veiksmų buvo kviečiama policija. Atsakovė elgiasi negarbingai ir nesąžiningai, ( - ) metais po tėvelio mirties buvo paveldėtas turtas lygiomis dalimis pagal įstatymą teisėtiems paveldėtojams. Dar 2000 m. gegužės 25 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė paveldėto turto tarp įpėdinių sutartį, kuria ieškovė atsakovei sutiko neatlygintinai atiduoti didesnę, po tėvelio A. Ū. mirties, likusio turto dalį. Ieškovė atsižvelgė į atsakovės interesus, norą ūkininkauti (tėvų sodyboje ir žemėje ji augina braškes bei kitas daržoves; jas parduoda) ir neprieštaravo dėl atsakovei atitenkančios didesnės turto dalies. Šalys susitarė žodžiu, kad atsakovei atiteks didesnė žemės sklypo dalis (2/3) su neįregistruota sodyba, mainais ateityje atsakovė ieškovei atiduos didesnę turto dalį, kurią paveldės po mamos mirties. Tačiau atsakovė savo poziciją pakeitė, savo žodžio nesilaiko, jos tikslai nesąžiningi ir savanaudiški. Vėliau ieškovė pasiūlė atsakovei išsipirkti ir likusią paveldėtos žemės dalį, nes atsakovė naudojosi visa žeme ir dalį jos nuomojo ūkininkui B. imdama visą nuomą sau, bet atsakovei nesutikus išsipirkti mažesne nei rinkos kaina šios žemės, ieškovė ją pardavė nuomotojui. Negalima sutikti su atsakovės argumentu, kad ieškovė nuslėpė faktą, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise jos priklauso butas Palangoje, nes pridėti priedai. Atsakovė niekada neišlaikė ir neprižiūrėjo nei vienu iš prašomų jai priteisti butų. Bute ( - ), 2018 m rugsėjo mėn. trūko vamzdžiai ir buvo apipilti apačioje gyvenantys kaimynai. Atsakovės rūpestis ( - ), esančiu butu apsiribojo draudimo sutartimi, tam kad, nereikėtų remontuoti, o įvykus avarijai nereikėtų padengti nuostolių. Priešingai, ieškovė rūpinasi butu, ( - ), sudarė visas reikiamas ir privalomas sutartis su paslaugų tiekėjais. Atsakovė elgiasi nesąžiningai ir savanaudiškai reikšdama reikalavimą priteisti jai butą ( - ), nes atsakovė šiuo butu niekada nesirūpino, jo neišlakė, mokesčių nemokėjo, jokių turto, pagerinimo darbų neatliko. Tuo tarpu ji, savo asmeninėmis investicijomis, darbu ir pastangomis šį butą gerino, tvarkė, remontavo, išlaikė. Dar 2013-2015 m., esant gyvai šalių mamai K. Ū., ieškovė pakeitė buto du medinius supuvusius langus į plastikinius, įdėjo naujas palanges, aptaisė langų kraštus. Taip pat rekonstravo įėjimą į butą, t. y. renovavo duris, įdėjo naują spyną. Ieškovė savo lėšomis pakeitė šio buto radiatorius, tvarkė vamzdynus, atnaujino tualetą, vonios grindis, virtuvines spinteles, vandens kranus, sutvarkė lubas ir sienas, pirko baldus (lova ir sofa, staliukai, kėdės), elektrinę plytelę su orkaite, puodus, indus, stalo įrankius, užuolaidos, elektrinį virdulį. Be buto vidaus ieškovė išdažė prie buto esančias koridoriaus sienas, atnaujino koridoriuje grindis, prižiūri švarą ir tvarką bendrose namo erdvėse, pagal kaimynų bendrą susitarimą. Ieškovė dalyvauja namo gyventojų susirinkimuose, sudarė sutartis su visais paslaugų teikėjais. Tuo tarpu atsakovė mokesčių už šį turtą nemokėjo iki 2018 m. rugpjūčio pabaigos, iki to laiko kada ieškovė kreipėsi į teismą dėl turto atidalijimo. Ieškovė jau eilę metų Palangoje vasarą praleidžia beveik po tris mėnesius, nes tuo metu lanko stuburo tempimo procedūras, kurias turi tik „( - )“. Kol buvo gyva mama K. Ū., kasmet vasaros metu jos būdavo kartu Palangoje, nes ieškovė nuolat ir kasdien rūpinosi mama. Žiemą ieškovė atvažiuoja rečiau, tačiau kartą per 2 mėnesius. Priešingai, atsakovės rūpinimasis, Palangoje esančiu turtu, apsiriboja savaitės praleidimu vasaros metu pajūryje 5 dienas per metus ( 2017 m. rugpjūčio 22-26 ir 2018 m. rugpjūčio 04-10 dienomis). Šalių mama apako, sirgo epilepsija, turėjo invalidumą, paskutinius metus susirgo senatvės dimensija, todėl ja rūpintis reikėjo kasdien, vežti pas daktarus, pamaitinti, aprengti, prižiūrėti. Atsakovė pripažįsta, kad šalių mama gyveno ( - ), tai akivaizdžiai įrodo, kad sergančia, apakusia, ligota ir pasenusia mama rūpinosi tik ieškovė, nes ji visada gyveno Kaune, o atsakovė, priešingai, visada gyveno Marijampolėje, todėl nuo šios pareigos pasišalino. Kartą mama viešėjo Marijampolėje dvi dienas pas atsakovę, tuo metu paprašė, kad atsakovė sutiktų su jos noru po mirties, tai, kad butą Palangoje nori palikti savo anūkui, o butą Kaune nori palikti ieškovei mainais, kad butas Marijampolėje liks jai. Tačiau atsakovė su mamos noru nesutiko, rodė ambicijas, sakė kad dėl tokio sprendimo ji mamos nelaidos ir kad ji neverta būti palaidota prie tėvelio. Ji prievarta nuvežė į Marijampolės notarų biurą pasirašyti įgaliojimo, kad galėtų inicijuoti tyrimą prieš ieškovę, tokiu būdų įbauginti ir siekti negarbingų tikslų. Grįžus, mama apsiverkė ir paprašė, kad kartu nuvažiuotume ir panaikintume įgaliojimą, taip ir padarė. Atsakovė dažnai nesutarė su mama, o atvykus kartą per pusę metų į Kauną, sukeldavo konfliktus, kviesdavo policiją, socialinę darbuotoją. Atsakovė netik neprisidėjo prie laidojimo išlaidų bei kapų tvarkymo, bet net nenori dalį jų kompensuoti. Ji teigia, kad visos išlaidos buvo apmokėtos iš mirusios sukauptų asmeninių lėšų, tačiau nuslepia faktą, kad mirusios santaupos buvo padalintos po ½ dalies abiem šalims, kurias abi šalys gavo atskirai. Mirusiosios santaupos 3075,76 Eur Šiaulių banke buvo padalintos po ½ dalį; mirusios santaupos Swedbanke 1184,00 Eur buvo padalintos santykiu ieškovei 542 Eur ir atsakovei 642 Eur, nes 11 vienetų vertybinių popierių lakštai dalinosi 5 ir 6 dalimis, o ieškovė turėjo oficialiu pareiškimu atsisakyti 0,5 dalies, nes su atsakove susišnekėti ir susitarti buvo neįmanoma. Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį spėlioja, kad „kiek jai žinoma mirusios pajamos siekė apie 416 Eur. Tai patvirtina faktą, kad atsakovė nesidomėjo savo mamos pajamomis ir kaip ji gyveno.

167.

17Ieškovė ir jos atstovė teisme prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, nurodė, kad palaiko tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į priešieškinį nurodytas visas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad su sese santykiai yra konfliktiški nuo 2009 m., kuomet mirė E. Ū. ir joms su sese paliko būtą Marijampolėje. Atsakovė be jos žinios pasisavino tetos vertingus daiktus. Butas Marijampolėje yra sutvarkytas, šis butas buvo nuomojamas, nuomininkas jai priklausantį kambarį suremontavo už 600 Eur, šia suma sumažinta nuomos kaina; šiuo metu ji savo dalies nenuomoja, tai sesuo įleidusi asocialų nuomininką. Buvo sutarta butą parduoti už 19000 Eur, bet sesuo nesutiko. Ji įsitikusi, kad šis turtas vertingesnis, nei Registrų centre nurodyta vertė. Butų negalima padalinti natūra, nes santykiai konfliktiški, atsakovė nemoka mokesčių. Butas Kaune, priešingai mažesnės vertės, nes nuo 1975 m. jis neremontuotas, reikalingas kapitalinis remontas; butas Palangoje yra perdarytas iš bendrabučio, todėl jo vertė mažesnė, bei Registrų centre nurodyta. Atsakovė neprisidėjo prie buto Palangoje pagerinimų, tai ji dar matai gyvai esant pakeitė langus ir atliko kitus atsiliepime nurodytus darbus, atliktus darbus ir pirktas prekes vertina 4000 Eur, tačiau rašytinių įrodymų neturi. Nurodė, kad butų vertėms nustatyti pas ekspertus nesikreipė, nes netikslinga didinti bylinėjimosi išlaidas. Ji galės išmokėti 10 000 Eur kompensaciją, nes yra susitarusi dėl paskolos. Ji mamą išlaikė, nes mamos gaunamų pajamų užteko tik mokesčiams, o maistas, drabužiai, vaistai buvo perkami iš jos asmeninių lėšų, atsakovė prie mamos priežiūros neprisidėjo visiškai. Ji turėjo mamos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės Swedbank kodus, mokėjo mokesčius, atsakovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios sąskaitos naudojimo, tačiau nutrauktas. Atsakovė prieš ją yra smurtavusi. Mamos išlaikymui skirdavo po 150 Eur kas mėnesį, maistui drabužiams, vaitams, nes mamos pensijos užtekdavo tik komunaliniams mokesčiams.

188.

19Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad palaiko priešieškinį ir jame nurodytas aplinkybes, su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nėra svarbu, kuris butas atiteks atsakovei, svarbu, kad būtų teisingai atidalinta ir teisinga išmokėta kompensacija, prašo vadovautis Registrų centro nurodytomis vertėmis, o ieškovės vertės laikyti nepagrįstomis. Pripažįsta, kad santykiai konfliktiški su sese, nuo 2009 m., tačiau mama ji rūpinosi, mama bijo sesers. Po tėtės mirties mama jai paliko savo dalį žemės, 1/3 dalį, nes ji ūkininkauja, tai buvo mamos žemė, jokio susitarimo, kad vėliau jai atiteks mažesnė dalis mamos turto, nebuvo. Ieškovė neįdėjo savo lėšų į butą Palangoje, kadangi mama pardavė sodą už 90 000 Lt ar 95 000 Lt, o butas Palangoje kainavo 65 000 Lt, mama jai papasakojo, kad iš sąskaitos dingsta pinigai, dėl to ji kreipėsi mamos prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, mama pinigų turėjo, ieškovė jais disponavo, mama ieškovei padovanojo pinigines lėšas, ji apie tai nieko nežinojo, mama ir jai padovanojo nekilnojamo turto, mama turėjo santaupų. Ji mamą lankydavo teik namuose, tiek ligoninėje, atveždavo mamai maisto, verčiasi ūkiškai, su ieškove vežė mamą į slaugos ligoninę. Pripažįsta, kad sesuo rūpinosi laidotuvėmis, ji asmeniškai skyrė aukai 30 Eur, ieškovė - 20 Eur; pirko gėles už 70 Eur; skyrė 70 Eur gedulingiems pietums; ketvirtinės buvo, nors sesuo jos apie tai neinformavo. Kapas po tėčio mirties tas pats, paminklas, tvorelė, pamatai, tik raidės iškaltos ir plytelės ant kapo sudėtos, šias plyteles ieškovė sudėjo savavališkai, su ja nesitarė, mama palaidota šeimos kapavietėje, jokia rekonstrukcija neatlikta. Ji prižiūri kapus. Mokėjo mokesčius už savo dalį Kaune, Palangoje.

209.

21Liudytoja I. U. parodė, kad Gyvena ( - ). K. pažįsta nuo 1975 m., buvo kaimynės, K. gyveno ( - ) bute, o ji ( - ) bute. Su K. bendravo nepraprastai, pasivaikščiot eidavo, į banką padėdavo eiti, K. labai blogai matė, tai reikėjo jai padėti. Bendravo iki mirties. Apie dukrų rūpinimąsi mama, tai tas rūpinimasis buvo toks, kad viena dukra, kuri sako kad ištisai rūpinosi, tai tikrai netiesa, o kita dukra tikriausiai negalėjo, nes ne Kaune gyveno, tai kiekvieną dieną atvažiuoti negalėjo. Dėl rūpinimosi matė kiekvieną dieną situaciją, ji darydavo valgyti ir nešdavo K., dėl vaistų aiškindavo viską, sakė dukroms, kad grupę reikia dėl akių susitvarkyti. Su G. ją lankė K. ligoninėje. Dukros negyveno, tik ateidavo ir išeidavo. Nebuvo, kad miegotų? – vienu metu matė, kada anūkas buvo grįžęs į užsienio. K. skundėsi A., ji buvo gruboka su ja. Jei K. būtų pasitikėjusi dukra, tai nebūtų jai K. padavusi dokumentus Kauno ir Palangos butų. K. prašė prisiekti, kad niekada tų dokumentų neatiduotų A. Ji matė K. santykius su dukra A., sakydavo, kad visada meluoja, už butą reikia mokėti, ateidavo sąskaitos, skolos, sakydavo, kaip čia yra užmoka, o skolos. Dokumentus atnešė prieš mirtį gal tris metus, buvo toks raudonas rankinukas, dukra labai ieškojo A. to rankinuko, bet kadangi ji prižadėjo neatiduoti, tai nedavė. Atidavė tik po mirties dukrai G. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

2210.

23Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojos liudijimu teisme, nustatyta, kad pagal 2009 m. balandžio 24 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą šalys po E. Ū. ( - ) mirties, paveldėjo po ½ butą su rūsiu S( - ), daikto unikalaus numeris ( - ), dalinė nuosavybė įregistruota viešame registre (e. b. 1t., b. l. 12-13, 16-20); pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą šalys po mamos K. Ū. ( - ) mirties, paveldėjo po ½ butą su rūsiu ( - ), daikto unikalaus numeris ( - ) ir po ½ butą su ( - ), daikto unikalaus numeris ( - ), dalinė nuosavybė įregistruota viešame registre (e. b. 1t., b. l. 14-15,23-27).

2411.

25Byloje yra pareikštas ieškinys ir priešieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ginčo dėl atidalijimo byloje nėra, tačiau tarp šalių kilęs nesutarimas dėl atidalijimo būdo. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

2612.

27Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

2813.

29Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).

3014.

31Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama ieškinį dėl šalims priklausančių nekilnojamųjų daiktų dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, prašo taikyti ne padalijimą natūra, o įstatyme numatytą atidalijimo išimtį – priteisiant butą Kaune ir butą Palangoje ieškovei, atsakovei už tai priteisiant kompensaciją pinigais 10 000 Eur ir atsakovei priteisiant butą Marijampolėje; nors atsakovė priešieškiniu sutinka su bet kokiu padalijimo būdu, svarbu, kad būtų teisingai atidalinta, išmokant kompensaciją pagal Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytą butų rinkos vertę, tačiau prašo paskirti butą Kaune ieškovei, atsakovei – butus Marijampolėje ir Palangoje, atsakovei iš ieškovės priteisti 400 Eur vertės kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto vertės dalį. Visiems yra žinoma (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kad butas turi tik vieną karšto ir šalto vandens, dujų vamzdyno įvadą, po vieną suteiktų komunalinių paslaugų kiekį fiksuojantį prietaisą, vieną įėjimą į butą su bendrojo naudojimo patalpomis (koridoriumi, virtuve, tualetu, vonia ir t. t.), ir natūra, nepadarant neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, atidalinti ieškovės nekilnojamųjų daiktų dalį, ją pertvarkant taip, kad šio daikto dalimi realiai būtų galima naudotis kaip atskiru daiktu ir netrukdant kitiems bendrasavininkiams naudotis likusia daikto dalimi pagal paskirtį (CK 4.82 str. 2 d.), neįmanoma.

3215.

33Taipogi nors buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamu atveju naudojimosi tvarką bendrosiomis patalpomis nustatyti netikslinga ir nenaudinga abiem bendrasavininkiams, kadangi tarp šalių santykiai konfliktiški, nors ieškovė ir atsakovė yra seserys, tačiau nesutaria nuo 2009 m., konfliktai prasidėjo paveldėjus butą Marijampolėje; šalys viena kitos atžvilgiu yra kreipęsi ir į ikiteisminio tyrimo institucijas, tai patvirtina santykių konfliktiškumą (e. b. 1t., b. l. 59-61; 4t., b. l. 149-151). Paminėtina ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Kaip ir nustatyta šioje byloje šalys nesutaria ir dėl mokesčių sumokėjimo, į bylą gausiai teikti įrodymai dėl komunalinių mokesčių mokėjimų, būsto draudimo, kurie patvirtino, kad abi šalys nereguliariai moka mokesčius už ginčo butus, nesutaria dėl sutarčių su paslaugų tiekėjais sudarymo, žalos atlyginimo, dėl ko šalys patiria papildomus rūpesčius, nepatogumus (e. b. 1t., b. l. 32-33, 97-99, 2t., b. l. 12-45, 95-96, 102-118, 3t., b. l. 4-156, 4t., b. l. 4-126, 152-162, 5t., b. l. 4-85, 104-126).

3416.

35Taigi tiek nekilnojamojo turto atidalinimo natūra būdas, tiek ir naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas neatitiktų šalių interesų ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei būtų pagrindas kilti naujiems bendraturčių ginčams. Dėl to teismas sprendžia, kad reikalavimas atidalinti ginčo butus, išsprendus teisingos kompensacijos klausimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

36Dėl šalių siūlomų ginčo butų atidalijimo variantų

3717.

38Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl atidalintino turto paskirstymo šalims ir teisingos kompensacijos, šalys nesutaria dėl atidalijimo turto vertės. Ieškovė prašo jai priteisti butus Kaune ir Palangoje, o atsakovei butą Marijampolėje, nes butas Kaune yra jos gyvenamoji vieta, bute Palangoje ji investavusi savo asmeninių lėšų į šio buto pagerinimą, šiame bute lankosi per metus kelis kartus, gydosi Palangos sanatorijoje „Linas“ stuburą, šių butų rinkos vertę ieškovė nustatė subjektyviai. Motyvuoja, kad butas Kaune yra 1975 m. statybos, reikalingas kapitalinis remontas, ji viena mokėjo šio buto mokesčius, vienas kambarys yra pereinamas, todėl teismui nurodo šio buto vertę mažesnę nei nustatyta Registrų centro masinio vertinimo metu, tai yra ne 35400 Eur, bet 27000 Eur; butas Marijampolėje pagal ieškovės paaiškinimus yra didesnės vertės nei Registrų centro nurodoma, tai yra ne 16000 Eur, bet 22000 Eur, kadangi butas suremontuotas, kambariai nepereinami, raštu teismui nurodė, kad atsakovė iš šio buto pasisavino daiktų už 12 500 Eur (e. b. 5 t., b. l. 86-102); sutinka su buto Palangoje Registrų centro masinio vertinimo metu nustatyta rinkos vertė 18 600 Eur, tačiau prašo teismo atsižvelgti į jos šiame bute už asmenines lėšas padarytus buto pagerinimus. Atsakovė sutinka su ginčo butų nustatyta Registrų centro vidutine verte, ginčija ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės asmeninėmis lėšomis atliktų pagerinimo darbų, kadangi visi pagerinimai bute Palangoje daryti už mamos pinigus; ji prisidėjo prie mamos išlaikymo, atveždavo valgyti, kadangi verčiasi ūkine veikla, mamą su ieškove vežė į slaugos namus.

3918.

40Į bylą pateikti duomenys dėl ginčo rinkos vertės pagal unikalų numerį iš valstybės įmonės „Registrų centras“ , nustatytos masinio vertinimo būdu, daikto unikalus numeris ( - ) ( - ) rinkos vertė 2018 m. birželio 25 d. 35400 Eur (e. b. 1t., b. l. 55), daikto unikalus numeris ( - ) ( - ) rinkos vertė 2018 m. birželio 25 d. 16000 Eur (e. b. 1t., b. l. 56), daikto unikalus numeris ( - ) ( - ) rinkos vertė 2018 m. rugpjūčio 14 d. 18600 Eur (e. b. 1t., b. l. 95).

4119.

42Ieškovė už atsakovei priklausančios turto dalies priteisimą jai natūra prašo priteisti atsakovei 10 000 Eur kompensaciją. Nustatant atsakovei priteistinos kompensacijos dydį prašo atsižvelgti į tai, kad ji viena mokėjo mokesčius už butus Kaune ir Palangoje, pagerino butą Palangoje, buto Marijampolėje jai priklausančią dalį (kambarį), viena išlaikė sergančią motiną, be to mirus šalių tėčiui, atsakovei atiteko mamos paveldėta žemės dalis ir nebaigta statyti sodyba, tarp šalių buvo žodinis susitarimas, kad vėliau atsakovei atiteks mažesnė turto dalis, todėl mano, kad šios sumos turi būti išskaičiuotos iš atsakovei tenkančios kompensacinės sumos. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismui teikė gausius įrodymus apie ginčo butų komunalinių mokesčių mokėjimus, sudarytas su paslaugų tiekėjais sutartis (e. b. 1t., b. l. 32-33), tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju šalių atlikti mokėjimai, kai šalys priėmusios palikimą ginčo objektus valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2, už komunalinius mokesčius pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas atsako kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtės proporcingai savo turimai daliai, tai reiškia, kad kiekviena iš šalių yra asmeniškai atsakinga už jai tenkančias prievoles, susijusias su ginčo butams teikiamomis paslaugomis, duomenų, kad ieškovė būtų apmokėjusi sąskaitas ir už atsakovę, nepateikta, todėl ieškovės prašymas mažinti atsakovei priklausančią kompensacijos dalį motyvais, kad atsakovė yra skolinga už komunalines paslaugas už butą Kaune ir Palangoje, nepagrįstas ir atmestinas, juo labiau, kad kai kurios sąskaitos yra apmokėtos UAB „Interveba“, be to atsakovė teikia įrodymus apie ieškovės nereguliarus mokėjimus už suteiktas paslaugas butui Marijampolėje. Nors į bylą pateikti duomenys dėl A. Ū. palikimo masto, jo priėmimo ir 2000 m. gegužės 25 d. paveldimo turto pasidalijimo sutartis, kuria ieškovė, atsakovė ir K. Ū. pasidalijo paveldimą turtą, kurie patvirtina, kad paveldimo turto pasidalijimo sutartimi atsakovei atiteko 2/3 dalys žemės sklypo ( - ), ieškovei – 1/3 dalis, dėl to ginčo nėra, šalys pripažino, kad mama atsakovei perleido savo dalį žemės, nes atsakovė ūkininkauja (e. b. 2t., b. l. 46-55), ieškovė 2013 m. liepos 3 d. jai atitekusią žemės dalį pardavė, nes atsakovė atsisakė pirkti (e. b. 2t., b. l. 63-68), tačiau duomenų, kad atsakovė dėl motinos K. Ū. jai perleistos žemės dalies, įsipareigojo ateityje sumažinti paveldėto po motinos mirties turto mastą, nepateikta, atsakovei šį faktą ginčijus, jis laikytinas ieškovės neįrodytu (CPK 178 str.). Į bylą ieškovė pateikė 2015 m. liepos 9 d. UAB „Fabrikas Lt“ produkcijos specifikacijos kvitą, komercinį pasiūlymą dėl langų, objektas – butas Palangoje, išrašyti ieškovės vardu (e. b. 2 t., b. l. 97-98), tačiau duomenų, kad ieškovė už šiuos langus sumokėjo iš savo asmeninių lėšų nepateikta; nurodė, kad investavo 4000 Eur asmeninių lėšų ir darbo, gerinant butą Palangoje, nurodė, kad 2013-2015 m., esant gyvai mamai, ji pakeitė buto du medinius supuvusius langus į plastikinius, įdėjo naujas palanges, aptaisė langų kraštus, rekonstravo įėjimą į butą, t. y. renovavo duris, įdėjo naują spyną, pakeitė buto radiatorius, tvarkė vamzdynus, atnaujino tualetą, vonios grindis, virtuvines spinteles, vandens kranus, sutvarkė lubas ir sienas, pirko baldus (lova ir sofa, staliukai, kėdės), elektrinę plytelę su orkaite, puodus, indus, stalo įrankius, užuolaidos, elektrinį virdulį, išdažė prie buto esančias koridoriaus sienas, atnaujino koridoriuje grindis, prižiūri švarą ir tvarką bendrose namo erdvėse, tačiau duomenų, kad ieškovė už šiuos atliktus darbus būtų sumokėjusi iš savo asmeninių lėšų nepateikta; ieškovė pripažino, kad šiuos darbus atliko esant gyvai mamai, todėl jai ji ir padėjo mamai minėtame bute tvarkytis, tai vertintina pagal geros moralės normas. Be to atsakovė nurodė, kad ieškovės nurodyti pagerinimo darbai bute Palangoje buvo atlikti už mamos asmenines lėšas pardavus sodą už 90000-95000 Lt, butas įsigytas už 65000 Lt, todėl mažinti atsakovei priklausančios kompensacijos dalį už ieškovės nurodytus pagerinimo darbus bute Palangoje, nesant tai patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo (CPK 178 str.). Ieškovė motyvuoja, kad gyvendama kartu su mama prie mamos išlaikymo prisidėjo kas mėnesį po 150 Eur, nes mamos pajamos buvo minimalios. Į bylą pateikta pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad šalių motina gaudavo nuketėjusiųjų asmenų našlių pensiją vidutiniškai 23,28 Eur; senatvės pensiją 188 Eur (e. b. 1t., b. l. 70-84); pažyma apie mokėtus komunalinius mokesčius (e. b. 1t., b. l. 85-93), patvirtina, kad komunalinių mokesčių išlaidos atsižvelgiant į gaunamą senatvės pensiją neproporcingi, tačiau teismas vertina šalių motinos viso turėto turto mąstą, kaip antai į bylą pateikti duomenys, kad mirusioji turėjo santaupų Šaulių banke, vertybinių popierių banke Swedbank (e. b. 2t., b. l. 94, 5t., b. l. 133-139), motinos dovanotos piniginės lėšos, nekilnojamasis turtas (e. b. 4t., b. l. 127, 5t., b. l. 128-131) ir paveldėto turto mastas leidžia teigti, kad mirusioji turėjo pakankami turto, kad save išlaikytų. Elektroninių paslaugų teikimo sutartis (e. b. 2t., b. l. 187-190) patvirtina, kad K. Ū. buvo išreiškusi sutikimą ieškovei naudotis elektronine bankininkyste, pateiktas sąskaitos išrašas (e. b. 4t., b. l. 132-141) patvirtina, kad ieškovė disponavo motinos piniginėmis lėšomis, mokėjo mokesčius, buvo pinigai išgryninami, taip pat daromi ieškovės piniginiai įnašai, atliekami mokėjimai tarp sąskaitų, šios sąskaitos balansas teismui leidžia daryti išvadą, kad šalių motina turėjo asmeninių lėšų mokesčiams sumokėti, be to ir pati ieškovė tai teismui tvirtino, kad mamos pajamų mokesčiams sumokėti užteko. Tai, kad šalių motina sirgo, jai buvo nustatytas neįgalumas, specialieji poreikiai, ginčo nėra, tai patvirtina ir bylos duomenys (e. b. 2t., b. l. 119-139, 152-186). Ieškovės motyvai dėl mamos išlaikymo kas mėnesį skiriant ir gyvenant kartu, neįrodyti, kadangi liudytoja I. U. nurodė, kad nei viena dukra kartu su mama negyveno, tik lankydavo; į bylą pateikti ir teismo aptarti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad šalių motinai išlaikymas nebuvo reikalingas; dukrų savanoriškas prisidėjimas yra vertintinas geros moralės aspektais, tačiau nėra pagrindas mažinti atsakovei priteistinos kompensacijos dydį.

4320.

44Teismas pažymi, kad ieškovė ginčydama butų Kaune ir Marijampolėje vertes, nurodytas Registrų centro, nepateikė tai paneigiančių įrodymų, išskyrus foto nuotraukas (e. b. 1t., b. l. 34-39, 5t., b. l. 86-102). Teismas pažymi, kad ieškovės pateiktose foto nuotraukose užfiksuoti vaizdai Kauno ir Marijampolės butuose skiriasi, pripažintina, kad butas Marijampolėje yra tvarkingesnis, pritaikytas gyventi, tačiau tai nėra pagrindas teismui mažinti šio turto vertę, nustatytą Registrų centro; be to ieškovė tvirtina gyvenanti ginčo bute Kaune, kas taip pat patvirtina, kad bute Kauna gyventi galima. Teismas ieškovei išaiškino įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose, tačiau ieškovė neigdama Registrų centro vertę, į bylą neteikė ekspertų turto vertinimo išvados, byloje atstovaujama teisėjo padėjėjo, todėl turėjo galimybes įvertinti kokias įrodinėjimo priemones teismui teikia. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Be to, nors kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad individualaus turto vertinimo išvados yra tikslesni turto vertės įrodymai už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau turto vertės nustatymas pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę turto rinkos vertę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tinkamu ir leistinu turto vertės nustatymo būdu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Ieškovei nepateikus ekspertų išvados dėl ginčo turto, teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo turto vidutine turto rinkos verte.

4521.

46Ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ginčo butą Kaune, atsakovė su tuo sutinka, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai. Ieškovė prašo priteisti ginčo butą Marijampolėje atsakovei. Dėl šio reikalavimo ginčo nėra, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai. Ieškovė prašo priteisti jai ginčo butą Palangoje, o už jai priteistą butą Kaune ir Palangoje, išmokėti atsakovei 10000 Eur kompensaciją. Atsakovė neprieštaravo dėl tokio atidalijimo, tačiau prašė teisingos kompensacijos, kuri pagal turto vertę yra 19000 Eur, ieškovė su tokiu kompensacijos dydžiu nesutiko. Ieškovė savo prašymą priteisti butą Palangoje motyvuoja tuo, kad ji šį butą pagerino asmeninėmis lėšomis, tačiau teismas šiuos motyvus atmetė kaip neįrodytus; teismas nenustatė, kad ieškovės interesas dėl buto Palangoje būtų esminis ar labai svarbus teisingumo ir protingumo prasme; tai, kad pagal ieškovės paaiškinimus, mamos valia buvo šį butą palikti ieškovės sūnui, tokių duomenų išskyrus ieškovės paaiškinimus ir bylą pateikto ieškovės rašo atsakovei dėl jos nuožiūra paveldėto turto padalijimo, jo naudojimo (e. b. 4t., b. l. 130-131), nėra; motyvas dėl gydymosi sanatorijoje „Linas“ nepagrįstas, nes ieškovė nepateikė teismui įrodymų dėl savo sveikatos būklės ir būtinybės gerinti sveikatos būklę būtent sanatorijoje „Linas“ Palangoje; dėl mokėtų mokesčių už butą Palangoje, tai tokia prievolė šalims kyla iš įstatymo; byloje nėra duomenų, kad tik ieškovė rūpinosi buto Palangoje mokesčiais. Ieškovei nesutikus atsakovei išmokėti 19000 Eur kompensaciją, pagal Registrų centro nustatytą ginčo butų vertę, ieškinio reikalavimai dėl ieškovei ginčo buto priteisimo Palangoje ir atsakovei išmokėtinos 10 000 Eur kompensacijos atmestini, kaip prieštaraujantys bendraturčių lygiateisiškumo principui. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas priešieškinio reikalavimas dėl ginčo buto Palangoje asmenine nuosavybe priteisimo atsakovei. Atsižvelgiant į priteistiną turtą šalims ir turto vidutinę vertę, iš ieškovės atsakovei priteitina 400 Eur kompensacija už jai atitenkančią didesnę turto dalį. Be to sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją būtina nustatyti bendraturčių galimybę tokią kompensaciją sumokėti. Nors ieškovė nurodė, kad galės išmokėti 10 000 Eur kompensaciją atsakovei, teismas išaiškino, kad ieškovė teismui turi pateikti įrodymus apie galimybę sumokėti, ieškovė nurodė, kad pasiskolins, teikia į bylą 2019 m. vasario 26 d. pažymą apie gaunamą 13000 Eur kreditą (e. b. 5t., b. l. 139). Teismas patikrinęs Liteko sistemą nustatė, kad ieškovė yra skolinga ne vienam kreditoriui; antstolių sistemos duomenimis nustatyta, kad ieškovės atžvilgiu yra užvesta ne viena vykdomoji byla, todėl ir šiuo pagrindu teismas vertina, kad ieškovė neįrodė turinti galimybę sumokėti kompensaciją, o būsimi paskoliniai santykiai ieškovės mokėjimo neįrodo. Tuo tarpu duomenų apie atsakovės skolas nei Liteko duomenų sistemoje, nei antstolių registre nėra. Ieškovė nurodė dirbanti, todėl 400 Eur sumą kaip kompensaciją galės išmokėti. Dėl laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų

4722.

48Ieškovė nurodo, kad patyrė šias mamos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas: Kauno m. savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ už leidimą laidoti - 174,35 Eur; UAB „Praradimas“- 966 Eur; giesmininkams - 150 Eur; Kauno šv. A. P. parapijai už šarvojimo salės paslaugas - 80 Eur; Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai - 5 Eur, auka už mišias - 100 Eur; gedulingi pietūs - 375 Eur; ketvirtinės - 287 Eur, maistas atvykstantiems išlydėti - 17,41 Eur; kapų tvarkymas, raidžių iškalimas - 60 Eur; kapų priežiūra - 32 Eur; antkapio pamatai - 290 Eur; kapo rekonstrukcija - 1370 Eur; bendra patirtų išlaidų suma siekia - 3873,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš Sodros gavo su asmens mirtimi susijusią išmoką - 304 Eur, bendra ieškovės išlaidų suma 3 569,76 Eur, todėl prašo iš atsakovės priteisti 1 785 Eur, mamos ½ laidojimo, kapo tvarkymo išlaidų.

4923.

50Pažymėtina, kad CK nėra normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį - laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitas išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, todėl egzistuoja teisės spraga. Šiuo atveju ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo kapui sutvarkyti ir laidojimo išlaidoms padengti. Kai įpėdinis tokią teisę įgyvendina, tai įpėdiniui tenkančio turto dalis sumažėja. Atsakovė pripažino, kas ieškovė organizavo mamos laidojimą, ji asmeniškai davė 30 Eur auką, ieškovė 20 Eur, pirko gėles 70 Eur, davė gedulingiems pietums 70 Eur; neigia, kad atsakovė sutvarkė kapus taip kaip nurodo ieškinyje, pateikia kapo nuotrauką, nurodydama, kad yra iškaltos raidės ir sudėtos plytelės ant kapo, visa kita buvo, kadangi mama palaidota šeimos kapavietėje, visi darbai buvo atlikti po tėčio mirties, ieškovė šių aplinkybių neginčijo, nurodė, kad kapo rekonstrukcija pagal teismui pateiktą sąmatą nepadaryta, tačiau reikalavimą dėl to palaiko pilnai. Atsižvelgiant į bylos faktinius duomenis bei bylos aplinkybes, pripažintina, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (CK 6.50 str.), kuriame atsakovė (skolininkė) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) pagrįstas palikėjos laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas (CK 2.2 str. 1 d., 1.5 str., 1.8 str. 2 d., 5.59 str. 2 d. 2 p., 6.1, 6.2 str. CPK 3 str. 6 d.).

5124.

52Ieškovė nurodė, jog ji dėl mamos mirties patyrė 3 569,76 Eur išlaidų, iš atsakovės prašo priteisti 1785 Eur, kurias sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Byloje nėra ginčo, kad 304 Eur laidojimo pašalpa išmokėta ieškovei ir šia suma yra sumažintas ieškovės prašomų priteisti laidojimo išlaidų dydis. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kad sumokėta (e. b. 1t., b. l. 41, 43, 44, 45, 46,47): 2017 m. balandžio 13d. kvitas, kad Kauno m. savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ už leidimą laidoti sumokėta 74,35 Eur; 2017 m. balandžio 12 d. PVM sąskaita-faktūra, kad UAB „Praradimas“ sumokėta 966 Eur; 2017 m. balandžio 13 d. pinigų priėmimo kvitas, kad Kauno šv. A. P. parapijai už šarvojimo salės paslaugas sumokėta 80 Eur; 2017 m. kasos pajamų orderio kvitas Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijai už pažymą 5 Eur; 2017 m. balandžio 14 d. sąskaita faktūra, kad gedulingi pietūs 280 Eur; metinių gedulingi pietūs pagal 2018 m. balandžio 18 d. sąskaitą 95 Eur; maistas atvykstantiems išlydėti pagal 2017 m. balandžio 13 d. kvitą 17,41 Eur, šios išlaidos pagal teismų praktiką pripažįstamos būtinomis, sumos racionalios, viso 1517,76 Eur:2 dalis, kas sudaro758,88 Eur, tačiau ši suma mažintina atsakovės nurodyta 70 Eur suma, kuria ji prisidėjo prie gedulingų pietų, pinigus paduodama ieškovei, ieškovė šio fakto neginčijo, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 688,88 Eur laidojimo išlaidų. Į bylą nepateikti įrodymai, jog buvo apmokėtos šios išlaidos: auka už mišias - 100 Eur; giesmininkams -150 Eur; ketvirtinės - 287 Eur; kapų tvarkymas, raidžių iškalimas - 60 Eur; kapų priežiūra - 32 Eur; antkapio pamatai - 290 Eur; kapo rekonstrukcija - 1370 Eur. Bylos duomenys patvirtina, kad mirusioji buvo palaidota pagal krikščioniškus papročius, laikantis lietuvių laidojimo papročių. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktų, kad buvo užsakytos mišios, užsakyti giesmininkai, ketvirtinių proga gedulingi pietūs buvo surengti. Mišios, giesmininkai, ketvirtinės mirusiosios garbei yra istoriškai susiklosčiusi tradicija. Pagal susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, turi būti atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės, atitinkančios protingumo kriterijus išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų. Ieškovės patirtos išlaidos mišioms, giesmininkams, ketvirtinėms, atsižvelgiant į tai, kad gedulingi pietūs buvo 280 Eur, laikytinos pagrįstomis, viso 537 Eur:2 dalis sudaro 268,50 Eur ir priteistinos iš atsakovės ieškovei, nesant ginčo dėl mišių, giesmininkų ir paties pietų buvimo fakto, ieškovei net ir nepateikus išlaidas patvirtinančių įrodymų (CPK 185 straipsnis).

5325.

54Atsakovė neteikė įrodymų, duodančių pagrindą spręsti apie atlygintinų išlaidų mažinimą. Pagal visuomenėje pripažintus papročius vainikus arba gėles pirkti asmeniškai nuo kiekvieno šeimos nario ar bendrai nuo šeimos, todėl atsakovės nurodyta suma gėlėms nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomas priteisti išlaidas; dėl aukos mišioms, ieškovė patyrė 50 Eur ketvirtinėms, 100 Eur mišioms, todėl įvertinus, kad mirusiosios garbei užsakytos ne vienos mišios, atsakovės auka mišioms, nemažintina ieškovės prašoma priteisti 100 Eur suma mišioms.

5526.

56Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos ir kapo tvarkymo išlaidos. Šios kategorijos bylose atlyginamos tik būtinos, įprastos, vidutinės išlaidos, tai yra tokios, kurios buvo padarytos neperžengiant nuosaikumo ribų ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai. Nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos. Ieškovė nurodė, kad kapų tvarkymas, raidžių iškalimas - 60 Eur; kapų priežiūra - 32 Eur; antkapio pamatai - 290 Eur; kapo rekonstrukcija - 1370 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad nesutinka su šiomis išlaidomis, nes paminklas jau buvo, kadangi palaidotas tėtis, pripažįsta, kad iškaltos raidės ir uždėtos plytelės ant kapo; ieškovė pripažino, kad rekonstrukcijos darbai neužbaigti. Į bylą ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie atliktus kapų sutvarkymo darbus. Iš į bylą pateiktos K. Ū. kapo rekonstrukcijos sąmatos, matyti, kad 1 numeriu pažymėtas esamas paminklas, 2 numeriu pažymėti esami borteliai; 3,4,5 numeriais - projektuojamos plokštės; rekonstrukcijos sąmata: 1. 4 atraminių sijų betonavimas – 120; 2. 3 plokštės iš šviesaus indiško granito 5m2; plokščių ir esamų bortelių montavimas – 250; viso 1370 Eur, jeigu plokštės iš karališko tamsaus granito – kaina 1670 Eur (e. b. 1t., b. l. 54). Į bylą atsakovė pateikė kapo foto nuotrauką, kurios ieškovė neginčijo, ši nuotrauka patvirtina, kad raidės ant paminklo iškaltos dėl to ginčo nėra, raidžių iškalimas vertintinas kaip būtinas paminklo elementas, todėl 60 Eur suma pripažintina pagrįsta, pusė šios sumos, tai yra 30 Eur priteistina iš atsakovės ieškovei. Dėl kapų priežiūros - 32 Eur; antkapio pamatų - 290 Eur; kapo rekonstrukcijos - 1370 Eur, tai šios išlaidos atmestinos kaip nepagrįstos, kadangi ir ieškovės pateiktoje kapavietės rekonstrukcijoje nurodyta, kad esamas paminklas; esami borteliai, ieškovė pripažino, kad rekonstrukcijos darbai nebaigti. Kapo nuotraukoje matyti, kad ant kapo išdėtos plytelės, tačiau šios plytelės neatitinka ieškovės teismui pateikto kapo rekonstrukcijos projekto ir sąmatoje nurodytos darbų apimties, medžiagų, kainų, ieškovė teismui paklausus šio reikalavimo netikslino, prašė priteisti patikslintame ieškinyje nurodytą kapų priežiūros sumą, todėl nesat į bylą pateiktų įrodymų dėl kapo sutvarkymo darbų, reikalavimas dėl kapų priežiūros - 32 Eur; antkapio pamatų - 290 Eur; kapo rekonstrukcijos - 1370 Eur, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to teismui nėra pateikti duomenys, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo tėvų kapų priežiūros. Dėl gydymo išlaidų

5727.

58Ieškovė prašo priteisti 339,81 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų laikotarpiu 2017 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d., kas sudaro 34,83 Eur, viso 374,64 Eur už pervežimą į slaugos ligoninę ir slaugą ( - ) namuose. Ieškovė pateikia 2017 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą 33,62 Eur sumai, pagal kurią pirkėjas VšĮ ( - ) namai, pardavėjas VšĮ Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotis, paslaugos pavadinimas Kauno raj. GMPS ligonių pervežimas pagal užsakymą 2017.03.25 K. Ū. (e. b. 1 t., b. l. 47), tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad šią sąskaitą būtent ji apmokėjo, todėl reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Į bylą pateikta 2017 m. kovo 22 d. paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su ieškove ir VšĮ ( - ) namai; pagal sutarties 3.1. punktą vienos dienos paslaugų kaina 26 Eur; pagal 2.5 punktą, jei paslaugos gavėjas miršta, pinigai grąžinami už nepanaudotą laikotarpį. Ieškovė pateikia 2017 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymą 234 Eur ir 2017 m. balandžio 9 d. 412 Eur, abejose sąskaitose mokėtojas UAB „Interveba“, nors ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad neturėjo asmeninių lėšų, todėl sumokėjo iš įmonės lėšų, apie lėšų grąžinimą įmonei nepateikta, todėl darytina išvada, kad nurodytos sąskaitos nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių dėl jos panaudotų asmeninių lėšų mamos slaugai; be to Liteko sistemos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 21 d. priimtas sprendimas nutraukti ieškovės santuoką, UAB „Interveba“ sąskaitos padalintos po 50 vnt. abiem sutuoktiniams, ir nors sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau šios aplinkybės patvirtina, kad pinigų pervedimai buvo atliekami nenutraukus santuokos, taigi ir UAB „Interveba“ lėšos negali būti pripažintinos ieškovės asmeninėmis.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

6028.

61Byloje ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai, šalims atlygintinos bylinėjimosi išlaidos proporcingos patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės visi pareikti turtiniai reikalavimai, ji prašė jai priteisti turto pagal ieškovės nurodytas vertes 45600 Eur ir 2159,64 Eur skolos, teismui ieškovei priteisto turto vertė 35400 Eur ir 987,38 Eur skolos, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 76 procentai, todėl jai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atlygintinos turėtos išlaidos. Ieškovė pateikė patyrė šias išlaidas: 409 Eur žyminio mokesčio, 600 Eur už teisines paslaugas, viso 1009 Eur, todėl iš atsakovės priteistina 757 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6229.

63Atsakovė patyrė 100 Eur žyminio mokesčio ir 968 Eur už teisines paslaugas, priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovės atsakovei priteistina 1068 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6430.

65Iš ieškovės priteisti 3,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl procesinių dokumentų įteikimo, valstybei.

66Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 270 str.,

Nutarė

67ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.

68Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise butą/patalpą su pusrūsiu 4,65 kv. m., ( - ), unikalus numeris ( - ), 35 400 Eur vertės.

69Priteisti atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise butą/patalpą su pusrūsiu 6,28 kv. m., ( - ), unikalus numeris ( - ), 16 000 Eur vertės.

70Priteisti atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise butą/patalpą ( - ), unikalus numeris ( - ), 18 600 Eur vertės.

71Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas ( - ) atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) 400 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį.

72Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovės G. R., asmens kodas ( - ) 987,38 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų.

73Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovės G. R., asmens kodas ( - ) 757 Eur bylinėjimosi išlaidų.

74Priteisti atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) iš ieškovės A. B., asmens kodas ( - ) 1068 Eur bylinėjimosi išlaidų.

75Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas ( - ) 3,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei.

76Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė patikslintu ieškiniu (e. b. 1t., b. l. 68-73) ir 2019 m. kovo 6 d.... 6. 2.... 7. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės... 8. 3.... 9. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 10. 4.... 11. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškovei asmeninės... 12. 5.... 13. Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė teisingai pažymi savo pateiktame... 14. 6.... 15. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo priešieškinį atmesti.... 16. 7.... 17. Ieškovė ir jos atstovė teisme prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį... 18. 8.... 19. Atsakovė ir jos atstovas nurodė, kad palaiko priešieškinį ir jame... 20. 9.... 21. Liudytoja I. U. parodė, kad Gyvena ( - ). K. pažįsta nuo 1975 m., buvo... 22. 10.... 23. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojos... 24. 11.... 25. Byloje yra pareikštas ieškinys ir priešieškinys dėl atidalijimo iš... 26. 12.... 27. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80... 28. 13.... 29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant... 30. 14.... 31. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama ieškinį dėl šalims... 32. 15.... 33. Taipogi nors buto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti... 34. 16.... 35. Taigi tiek nekilnojamojo turto atidalinimo natūra būdas, tiek ir naudojimosi... 36. Dėl šalių siūlomų ginčo butų atidalijimo variantų... 37. 17.... 38. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl atidalintino turto paskirstymo šalims ir... 39. 18.... 40. Į bylą pateikti duomenys dėl ginčo rinkos vertės pagal unikalų numerį... 41. 19.... 42. Ieškovė už atsakovei priklausančios turto dalies priteisimą jai natūra... 43. 20.... 44. Teismas pažymi, kad ieškovė ginčydama butų Kaune ir Marijampolėje vertes,... 45. 21.... 46. Ieškovė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ginčo butą Kaune,... 47. 22.... 48. Ieškovė nurodo, kad patyrė šias mamos laidojimo ir kapo sutvarkymo... 49. 23.... 50. Pažymėtina, kad CK nėra normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių... 51. 24.... 52. Ieškovė nurodė, jog ji dėl mamos mirties patyrė 3 569,76 Eur išlaidų,... 53. 25.... 54. Atsakovė neteikė įrodymų, duodančių pagrindą spręsti apie atlygintinų... 55. 26.... 56. Teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos ir kapo tvarkymo išlaidos.... 57. 27.... 58. Ieškovė prašo priteisti 339,81 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. 28.... 61. Byloje ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas visiškai,... 62. 29.... 63. Atsakovė patyrė 100 Eur žyminio mokesčio ir 968 Eur už teisines paslaugas,... 64. 30.... 65. Iš ieškovės priteisti 3,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl... 66. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 270 str.,... 67. ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.... 68. Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise... 69. Priteisti atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise... 70. Priteisti atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) asmeninės nuosavybės teise... 71. Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas ( - ) atsakovei G. R., asmens... 72. Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovės G. R., asmens... 73. Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas ( - ) iš atsakovės G. R., asmens... 74. Priteisti atsakovei G. R., asmens kodas ( - ) iš ieškovės A. B., asmens... 75. Priteisti iš ieškovės A. B., asmens kodas ( - ) 3,65 Eur bylinėjimosi... 76. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...