Byla eI-2683-423/2019
Dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjai A. B., jos atstovei advokatei V. G., atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovei J. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvaka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui, tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, R. G. ir UAB „Bankroto administratorių kompanija“ administratorius Ž. B., dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teismas

Nustatė

3Pareiškėja A. B. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-09-27 sprendimą Nr. KAKT-1802 „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“; 2018-10-26 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. cspr1-289; įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro realiai neegzistuojantį nekilnojamąjį turtą – pamatus, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ),.

4Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė paaiškino, jog ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. 1997-09-29 buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, registro Nr. 4136, kuria pareiškėja A. B. iš pardavėjo Lietuvos valstybinio komercinio banko AB įgijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį ( - ),, esantį kaip gretimas sklypas šalia esančio realiai neegzistuojančio ginčo statinio (pamatų). 2003-05-15 buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis, registro Nr. 1-5172, kuria pareiškėja iš pardavėjų B. Ž. ir G. Ž. įgijo žemės sklypą, esantį ( - ), Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje duomenų apie žemės sklype esančius statinius nėra. Nėra ir realiai egzistuojančių statinių (pamatų). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad B. Ž. 1993-12-16 įregistravo VĮ Registrų centre gyvenamojo namo pamatus, kuriuos 1993-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė R. Š.. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bankroto administratorių kompanija“ administratorius Ž. B. administruoja bankrutuojančio fizinio asmens R. Š. bankroto procedūrą. 2017-02-13 varžytinių metu, kurių vykdytojas R. Š. bankroto administratorius - UAB „Bankroto administratorių kompanija“ administratorius Ž. B., pardavė ir perdavė, o R. G., pirko ir priėmė nuosavybėn pastatą - gyvenamojo namo pamatus, esančius ( - ),, baigtumo procentas 0 %, kaina 127 Eur (toliau – ir Pamatai). Remiantis 2017-02-15 turto varžytinių aktu Nr. 1, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos nuosavybės teisės R. G. vardu į pastatą - gyvenamojo namo pamatus, registro Nr. ( - ),.

5Pažymėjo, kad šiuo atveju, bankroto administratorius, įvykusių varžytinių metu, R. G. pardavė ir perdavė realiai neegzistuojantį turtą – Pamatus, kurie yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Anstolis M. P. 2018-06-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-18-87 konstatuota, jog apžiūrėjus sklypą ir matininko pažymėtas vietas, matyti, kad žemės sklype ( - ), nėra jokių statinių ar pamatų, sklypas tuščias, neužstatytas. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai atsirado pagrindas kreiptis į atsakovą dėl realiai neegzistuojančio nekilnojamojo turto - Pamatų išregistravimo, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo R. G., kuriam nuosavybės teise priklauso neegzistuojantis ir išnykęs turtas, atsisako tai padaryti.

6Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai fiziškai išnykusio daikto liekanos pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio nuostatas negali būti laikomos nekilnojamuoju daiktu, todėl kadastro tvarkytojas, prašymo nagrinėjimo metu nustatęs vieną iš Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje išvardintų aplinkybių, turėjo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išregistruoti nekilnojamąjį daiktą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį - statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Ginčo pamatai neatitinka statinio sąvokos Statybos įstatymo prasme. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai, kurių 69 punktas numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį išregistruojami tik esant teisės aktuose numatytam teisiniam pagrindui ir tik įvertinus, ar nėra aplinkybių, trukdančių išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir/ar daiktines teises.

7Šiuo atveju žemės sklype, esančiame ( - ),, nėra jokių sunykusių statinių (pastatų) likučių - akmeninių pamatų dalių (pavienių akmenų, kurių į vieną visumą sietų jungiamoji statybinė medžiaga), todėl nėra realiai egzistuojančio nekilnojamojo turto objekto. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, atsakovas privalėjo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro realiai neegzistuojantį nekilnojamąjį turtą – Pamatus. Prašė skundą tenkinti.

8Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, atsiliepime nurodė ir jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 1993 m. statybos gyvenamojo namo pamatai, esantys ( - ),., nuosavybės teisėmis nuo 2017-06-02 yra įregistruoti R. G. vardu 2017-02-15 turto varžytinių akto Nr. 1 pagrindu. Pamatai yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 0,1534 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ),.

92018-09-21 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas pareiškėjos atstovės prašymas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro realiai neegzistuojančius Pamatus. Tiek teritorinis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pareiškėjos atstovės prašymo netenkino.

10Nekilnojamojo turto registro 16 straipsnio 1, 4 dalys numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Minėtų nuostatų 25 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį gali išimtinai paduoti tik nekilnojamojo daikto savininkas (dėl kitų daiktinių teisių išregistravimo ar įregistravimo gali pateikti asmuo, suinteresuotas tų daiktinių teisių įregistravimu/išregistravimu). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad dėl ginčo Pamatų ir nuosavybės teisių į juos išregistravimo pareiškėja neturi subjektinės teisės kreiptis į Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoją. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 60.3 punktas numato, kad teritorinis registratorius, nagrinėdamas prašymą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo ar išregistravimo, pirmiausia privalo patikrinti, ar nėra aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje. Šiuo atveju, nagrinėjant pareiškėjos atstovės 2018-09-17 prašymą, egzistavo aplinkybė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkte, t. y. pareiškėja, nebūdama ginčo Pamatų savininke, neturi teisės kreiptis dėl nuosavybės teisių išregistravimo.

11Pareiškėjos teismui nurodyti argumentai, jog Pamatai neteisėtai buvo parduoti R. G., kad Pamatų nėra, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, vertinant šioje byloje ginčijamų sprendimų teisėtumą. Prašė skundą atmesti.

12Skundas atmestinas.

13Ginčas šioje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-09-27 sprendimo Nr. KAKT-1802 „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“ ir 2018-10-26 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo Nr. cspr1-289, kuriais atsisakyta išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro realiai neegzistuojantį nekilnojamąjį turtą – Pamatus, nuosavybės teise priklausančius trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G., pagrįstumo ir teisėtumo.

14Bylos duomenys patvirtina, kad 1997-09-29 Kauno m. 9-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, registro Nr. 4136, kuria pareiškėja A. B. iš pardavėjo Lietuvos valstybinio komercinio banko AB įgijo nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, esantį ( - ),. 2003-05-15 Kauno m. 18-ajame notaro biure buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, registro Nr. 1-5172, kuria pareiškėja iš B. Ž. ir G. Ž. įgijo šalia esantį žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), į kurį įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės VĮ Registrų centre - 2003-05-15 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-5172 ir 2003-05-15 priėmimo-perdavimo akto Nr. 1-5173 pagrindu. B. Ž., iš kurio pareiškėja 2003-05-15 įgijo žemės sklypą, 1993-12-16 įregistravo VĮ Registrų centre gyvenamojo namo pamatus, kuriuos 1993-12-21 pirkimo - pardavimo sutartimi perleido R. Š.. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Bankroto administratorių kompanija“ administratorius Ž. B. administruoja bankrutuojančio fizinio asmens R. Š. bankroto procedūrą. 2017-02-13 įvykusių varžytinių metu, kurių vykdytojas R. Š. bankroto administratorius - UAB „Bankroto administratorių kompanija“ administratorius Ž. B., pardavė ir perdavė, o R. G. pirko ir priėmė nuosavybėn pastatą - gyvenamojo namo pamatus, unikalus Nr. ( - ),, baigtumo procentas 0 %, kurių kaina 127 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, 1993 m. statybos gyvenamojo namo pamatai, ( - ), nuosavybės teisėmis nuo 2017-06-02 yra įregistruoti R. G. vardu 2017-02-15 turto varžytinių akto Nr. 1 pagrindu. Pamatai yra pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 0,1534 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ),, esančiame ( - ),.

152018-09-21 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas pareiškėjos atstovės prašymas su priedais išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro realiai neegzistuojančius Pamatus. Ginčijamais sprendimais tiek teritorinis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pareiškėjos atstovės prašymo netenkino.

16Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus išregistravimą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 16 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė ar pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai (NTRĮ 16 str. 4 d.), kurie patvirtinti Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 69 punktas numato, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Be to, Nuostatų 71 punkte nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti reikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statinio nugriovimą arba statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina nekilnojamojo daikto žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktą. Nekilnojamasis daiktas, kuriam griauti nereikia statybą leidžiančio dokumento, išregistruojamas, kai pateikiamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas jo nugriovimo ar žuvimo (sugriuvimo, sunykimo, sudegimo) faktas. Taigi, nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį išregistruojami tik esant teisės aktuose numatytam teisiniam pagrindui ir tik įvertinus ar nėra aplinkybių, trukdančių išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir/ar daiktines teises.

17Nuostatų 25 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad prašymą išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį gali išimtinai paduoti tik nekilnojamojo daikto savininkas, t. y. tik nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo (dėl kitų daiktinių teisių išregistravimo ar įregistravimo gali pateikti asmuo, suinteresuotas tų daiktinių teisių įregistravimu/išregistravimu). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai yra pateikiamas įstatyme numatytas nekilnojamojo daikto ir teisių į jį išregistravimo pagrindas, yra vertinama ar pareiškėjas turi reikalavimo teisę ginčyti kito asmens vardu atliktą nekilnojamojo daikto teisinę registraciją kaip galimai nepagrįstą ir neteisėtą. Nagrinėtinu atveju nekilnojamojo daikto teisinė registracija, kurią pareiškėja prašo panaikinti, yra atlikta trečiojo suinteresuoto asmens R. G. vardu. Nuostatų 43 punkte taip pat nustatyta, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo - pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis.

18Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą (įregistruoti nekilnojamąjį daiktą) ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai - šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu (NTRĮ 23 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti ne tik nekilnojamojo daikto savininkas, bet ir teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo dalyvis (Nuostatų 28 p.). Minėti teisės aktai imperatyviai nustato, kas ir kokia nustatyta tvarka turi teisę paduoti prašymus dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinės teisės į juos įregistravimo ir išregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėja, kaip jau minėta, nėra gyvenamojo namo pamatų 1AO (unikalus Nr. ( - ),), esančių ( - ), savininkė, todėl vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis neturi reikalavimo teisės prašyti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises.

19Pažymėtina, jog Nuostatų 60.3 punktas taip pat numato, kad teritorinis registratorius, nagrinėdamas prašymą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo ar išregistravimo, pirmiausia privalo patikrinti, ar nėra aplinkybių, nustatytų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje. Šiuo atveju, nagrinėjant pareiškėjos atstovės 2018-09-17 prašymą, neabejotinai egzistavo aplinkybė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 1 punkte, t.y. pareiškėja, nebūdama ginčo Pamatų savininke, negali reikalauti išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nekilnojamąjį daiktą ir daiktines teises. Taigi, teritorinis Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė išregistruoti R. G. nuosavybės teises į ginčo Pamatus.

20Pareiškėjos skundo motyvai, kad jos žemės sklype yra įregistruoti realiai neegzistuojantys ginčo Pamatai, o jų savininkas vengia kreiptis į Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytoją dėl Pamatų ir daiktinių teisių į juos išregistravimo, kad pamatai neteisėtai parduoti R. G., nėra šios bylos ginčo dalykas ir dėl to teismas nepasisako, kadangi pareiškėja turi teisę ginti savo teises kitu būdu bendrosios kompetencijos teisme.

21Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014, be kita ko yra konstatavęs, kad teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusią, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato CK šeštosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį - jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka.

22Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veikla, registruojant nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, teikiant informaciją, laikoma viešojo administravimo veikla. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-233/2012, 2016-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-525/2016). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio, jam nesuteikta teisė vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017; 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442- 1312/2014).

23Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-09-27 sprendimą Nr. KAKT-1802 „Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro“ ir 2018-10-26 VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. cspr1-289 bei įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro realiai neegzistuojantį nekilnojamąjį turtą – Pamatus, esančius ( - ), todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

25Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. Pareiškėja A. B. skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti: VĮ... 4. Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos... 5. Pažymėjo, kad šiuo atveju, bankroto administratorius, įvykusių... 6. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai fiziškai išnykusio daikto liekanos pagal... 7. Šiuo atveju žemės sklype, esančiame ( - ),, nėra jokių sunykusių... 8. Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas ir trečiasis suinteresuotas... 9. 2018-09-21 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas pareiškėjos... 10. Nekilnojamojo turto registro 16 straipsnio 1, 4 dalys numato, kad Nekilnojamojo... 11. Pareiškėjos teismui nurodyti argumentai, jog Pamatai neteisėtai buvo... 12. Skundas atmestinas.... 13. Ginčas šioje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-09-27... 14. Bylos duomenys patvirtina, kad 1997-09-29 Kauno m. 9-ajame notarų biure buvo... 15. 2018-09-21 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas pareiškėjos... 16. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į... 17. Nuostatų 25 punktas imperatyviai reglamentuoja, kad prašymą išregistruoti... 18. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taip pat... 19. Pažymėtina, jog Nuostatų 60.3 punktas taip pat numato, kad teritorinis... 20. Pareiškėjos skundo motyvai, kad jos žemės sklype yra įregistruoti realiai... 21. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-25... 22. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veikla, registruojant... 23. Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86... 25. Skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 26. Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...