Byla eI-209-505/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiškėjui M. S., jo atstovei E. K., atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Tadui Elzbergui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas M. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“.

5Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. vasario 23 d. Valstybinės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir VTTVV komisija) įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą ir pateikė išvadą Nr. V7-134, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla remiantis LR Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsniu įvertinta patenkinamai.

62017 m. kovo 1 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“, kuriuo pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir įpareigojo tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje.

7Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 23 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje vertinant pareiškėjo veiklą, nebuvo atsižvelgta į metinius jo tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikacinius gebėjimus. Komisija nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje vertinimo komisijos sudėčiai nustatytų reikalavimų, todėl priėmė neobjektyvią ir šališką išvadą, pažeidžiant pareiškėjo įstatymu saugomus interesus ir teisėtus lūkesčius, todėl 2017 m. vasario 23 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada nepagrįsta objektyviais duomenimis, priimta pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

8Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. VTTVV komisijos sudėtis, patvirtinta 2017 m. vasario 2 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1E-123, buvo sudaryta nesilaikant Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje Vertinimo komisijos sudėčiai numatytų reikalavimų. Nuo 2016 m. Kaišiadorių rajono savivaldybė yra įsteigtas profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys - Kaišiadorių rajono savivaldybės darbuotojų profesinė sąjunga. 2016 sausio 18 d. raštu Nr. l-(Ž)-008) apie padalinio įsisteigimą buvo informuota savivaldybės administracija. Tačiau komisijos sudėtis, žinant apie institucijoje veikiančią profesinę sąjungą, kurios narys yra pareiškėjas, sudaryta neįtraukus į komisijos sudėtį profesinės sąjungos atstovo.

92017 m. vasario 23 d. VTTVV komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, nesilaikė tiesioginio vadovo nušalinimo iš komisijos sudėties reikalavimo. Tiesioginis vadovas, informavęs apie nusišalinimą, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą dalyvavo VTTVV komisijos darbe priimant sprendimą, dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo ir siūlymo teikimo administracijos vadovui. Tokiu būdu komisija pažeidė Valstybės tarnybos ir Vertinimo taisyklėse numatytas nuostatas ir neužtikrino vertinimo proceso nešališkumo, objektyvaus tarnybinės veiklos vertinimo.

10Pabrėžė, jog tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet Vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui - teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Pareiškėjas paaiškino, kad jo veiklą vertinusi valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis pagrįstas tiesioginio vadovo įvertinimas, patvirtinta tiesioginio vadovo surašyta išvada. Vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą VTTVV komisijoje, pokalbio metu tiesioginis vadovas pareiškėjo vertinimą grindė gautais anoniminiais gyventojų nusiskundimais dėl pareiškėjo kaip valstybės tarnautojo, veiklos, galimais jo tarnybiniais nusižengimais, kurie atlikus tarnybinius tyrimus nepasitvirtino. Tiesioginis vadovas nesirėmė pareiškėjo 2016 m. atliktomis užduotimis, atlikta veikla ir pareigybių apraše nustatytomis funkcijomis. VTTVV komisija, vertindama pareiškėjo 2016 m. atliktas užduotis, nesivadovavo 2015 m. vertinimo išvadoje nustatytomis užduotimis 2016 m. ir jų vertinimo kriterijais. VTTVV komisijos vertinimo metu nebuvo patikrinti pareiškėjo tiesioginio vadovo parengtoje išvadoje pateikti teiginiai ir pagrindai. Taip pat nebuvo vertinama pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo vertinimo anketa, kaip tai numato Vertinimo taisyklių nuostatos, ir kuri yra valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo dalis.

11Tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir valstybės tarnautojo kvalifikacinė anketa - yra sudėtinės vientiso dokumento dalys, kurios buvo surašytos nesilaikant Vertinimo taisyklių 9 punkte nustatytos tvarkos, t. y. ne po pokalbio su valstybės tarnautoju, o prieš pokalbį. Tarnybinės veiklos vertinimo pokalbyje, vykusiame su pareiškėjo tiesioginiu vadovu, nebuvo aptarta ir iš anksto pateikta tarnybinės veiklos vertinimo anketa. Galutinai nesutarus dėl einamųjų metų užduočių nustatymo, buvo iš anksto paruoštos tarnybinės veiklos vertinimo išvados. Pokalbio metu tiesioginis vadovas pareiškėjui nesuteikė galimybės apibrėžti ar siūlyti užduotis 2017 metams, iš anksto pasirašytoje išvadoje, nurodė nepagrįstus ir šališkus argumentus, vertindamas 2016 m. pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus. Neatsižvelgė į 2015 m. išvadoje nustatytus einamųjų 2016 m. uždavinius ir pasiektų rezultatų veiklos vertinimo rodiklius, nurodytą riziką dėl kurios nustatytos užduotys 2016 m. galėjo būti neatliktos. Tiesioginis vadovas neatsižvelgė į faktus, kad 2016 metams nustatyti darbai ir užduotys buvo atliktos ir kad pradėti tarnybinių nusižengimo tyrimai pareiškėjo atžvilgiu nutraukti kaip nepagrįsti.

12Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, 2017 m. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo priimta pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 22, 221 straipsnius ir Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių nuostatas, todėl yra nepagrįsta, šališka ir neobjektyvi. 2017 m. kovo 1 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“, kuriuo pareiškėjas įvertintas patenkinamai ir įpareigotas tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje, naikintinas. Mano, kad ginčijamas įsakymas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Prašė skundą tenkinti.

13Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko.

14Atsiliepime į skundą ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovo įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, kadangi pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinusi VTTVV komisija buvo sudaryta pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 22 (1) straipsnio 2 dalį.

15VTTVV komisija buvo patvirtinta Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V1E-123, kuris yra individualus administracinis teisės aktas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pateiktas išaiškinimas, kad sprendimas paskirti konkretų asmenį į tam tikras pareigas, kuriose jam yra priskirti viešojo administravimo įgaliojimai yra laikomas individualiu administraciniu aktu Nagrinėjamos bylos atveju, pareiškėjo argumentai dėl VTTVV komisijos sudėties bei jos tariamo prieštaravimo VTĮ 22 (1) straipsnio 2 daliai yra betarpiškai susiję su individualaus administracinio akto teisėtumu. Ginčams dėl administracinių aktų teisėtumo kelti įstatymų leidėjas yra numatęs specialią tvarką ir terminus (ABTĮ 23 str., 29 str.). Įsakymas dėl VTTVV komisijos sudarymo nebuvo apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Todėl vien šiuo savarankišku pagrindu pareiškėjo argumentai dėl VTTVV komisijos sudarymo tariamo neteisėtumo atmestini kaip nesavalaikiai ir nepagrįsti.

16VTĮ 22 (1) straipsnio 2 dalis numato, kad vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Iš teisės normos turinio matyti, kad profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas komisijos darbe yra besąlygiškai susijęs su profesinės sąjungos veikimu savivaldybės institucijoje.

17Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs DK 19 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklę pagal kurią tam, jog profesinė sąjunga būtų laikoma darbuotojų atstove, turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga - darbuotojų kolektyvo susirinkimas turi būti priėmęs sprendimą perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas (DK 19 straipsnis). Nesant duomenų, kad įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas būtų perdavęs profesinei sąjungai, teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo įmonėje veikianti profesinė sąjunga, o atstovavimo funkcijos DK 19 straipsnyje nustatyta tvarka jai perduotos nebuvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 575/2010).

19Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų (ABTĮ 56 str.), patvirtinančių, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kolektyvas būtų perdavęs Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ gynimo ir atstovavimo funkcijas.

20Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 20 d. raštu Nr. (3.7-V8)-3-251 ,,Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą ,,Sandrauga“, prašydama pateikti dokumentus, patvirtinančius profesinės sąjungos veikimo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje faktą, tačiau profesinė sąjunga „Sandrauga“ į pateiktą atsakovo raštą neatsakė.

21Atsakovas pakartotinai dar 3 kartus - 2016 m. liepos 25 d. raštu Nr. (3.7-V8)-3-2215, 2017 m. sausio 2 d. raštu Nr. (3.7-V8)-3-4, 2017 m. kovo 27 d. raštu Nr. (3.7-V8)-3-685 kreipėsi į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“, tačiau atsakymas ir į šiuos raštus nebuvo pateiktas.

22Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kolektyvas buvo perdavęs Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ gynimo ir atstovavimo funkcijas (DK 19 str.), nėra jokio pagrindo Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ laikyti veikiančia Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje. Todėl profesinės sąjungos atstovo įtraukimui į vertinimo komisijos sudėtį nebuvo jokio teisinio pagrindo (VTĮ 22 (1) str. 2 d.).

23Teigė, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio įsteigimas dėl aukščiau nurodytų priežasčių nėra pakankamas pagrindas Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ laikyti veikiančia Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje. Todėl darytina išvada, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo tarnybinę veiklą vertinusi VTTVV komisija buvo sudaryta teisėtai.

24Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas nebuvo nusišalinęs nuo VTTVV komisijos darbo. Iš į bylą pateikto 2017 m. vasario 23 d. Komisijos protokolo Nr. V7-107 matyti, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas nuo VTTVV komisijos darbo nusišalino, o VTTVV komisijos posėdyje dalyvavo tik kaip jos iškviestas pareiškėjo tiesioginis vadovas (VTĮ 22 (1) str. 6 d.).

25Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. V1E-123 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sudarymo“ 2 punkte nustatyta, kad direktorius paveda T. V., Administracijos direktoriaus pavaduotojui, atlikti vertinimo komisijos pirmininko funkcijas, vertinimo komisijos pirmininkui dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti vertinimo komisijos darbe. Tiesioginiam pareiškėjo vadovui nusišalinus nuo jo tarnybinės veiklos vertinimo, VTTVV komisijos darbui vadovavo T. V..

26Atsakovo į bylą pateikti duomenys paneigia deklaratyvius pareiškėjo teiginius ir įrodo, kad VTTVV komisija, atlikdama pareiškėjo veiklos vertinimą, įvykdė tiesioginio vadovo nušalinimo reikalavimą, vertinimas atliktas nešališkai ir objektyviai, o priešingi pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.). Priešingai nei deklaratyviai nurodo pareiškėjas, tarnybinės veiklos vertinimas atitiko visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

27Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas atlikus kasmetinį pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.

28Teisinius santykius reglamentuoja VTĮ bei su jo įgyvendinimu susijusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės (toliau - Taisyklės).

29VTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. To paties įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla.

30Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, - šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau - tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Minėto straipsnio 8 dalyje reglamentuota, jog jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.

31Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimo perkelti karjeros valstybės tarnautoją į žemesnes pareigas, priimto pagal VTTVV komisijos pasiūlymus, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ar VTTVV komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2011 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1018/2011). Pažymėjo, jog teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareiškėjo) tarnybinės veiklos rezultatų, kaip ir jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją (2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-799/2014).

32Iš aukščiau pristatytos teisminės praktikos matyti, kad ginčą dėl valstybės tarnautojo veiklos vertinimo nagrinėjantis teismas išimtinai turi patikrinti tik tai, ar VTTVV komisija atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (procedūrinis aspektas). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei skunde deklaratyviai nurodo pareiškėjas (skundo teiginiams pagrįsti nepateikiami įrodymai), VTTVV komisija atliko išsamų tiesioginio vadovo surašytos išvados pagrįstumo patikrinimą.

33Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 20 d. pareiškėjo tarnybinę veiklą ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino patenkinamai ir pasiūlė pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje.

34Iš 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V7-84 matyti, kad pareiškėjo veikla buvo įvertinta patenkinamai, kadangi jis netinkamai vykdė asmenų konsultavimo, prašymų nagrinėjimo funkcijas, prašymai nebuvo savalaikiai išnagrinėjami, pareiškėjas asmenų konsultavimo funkciją vykdė nesilaikydamas tarnybinės etikos principų - pagarbos žmogui ir valstybei, pavyzdingumo.

35VTTVV komisija, įvertinusi duomenis, kuriuos tyrė ir vertino tiesioginis vadovas, pareiškėjo tarnybinę veiklą 2017 m. vasario 23 d. taip pat įvertino patenkinamai ir pasiūlė pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje. Tokią išvadą VTTVV komisija priėmė ištyrusi ir įvertinusi surinktus duomenis (interesantų skundus bei interesantų užpildytas anketas su nusiskundimais dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos).

36Taigi priešingai, nei teigia pareiškėjas VTTVV komisijos priimta išvada buvo grindžiama objektyviais duomenimis, kurios turinio pats pareiškėjas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė.

37Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo surašyta pažeidžiant Vertinimo taisyklių 9 punktą, t. y. ne po pokalbio su valstybės tarnautoju, o prieš pokalbį. Tačiau pastarojo teiginio pagrindimui nėra pateikiama jokių duomenų, tokios išvados negalima daryti ir iš pačios vertinimo išvados turinio, todėl pastarasis pareiškėjo argumentas vien dėl jo deklaratyvaus pobūdžio atmestinas kaip nepagrįstas.

38Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad ginčijamas Įsakymas pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, tačiau šio savo subjektyvaus teiginio (nuomonės) nedetalizuoja. Nagrinėjamu atveju, tiek iš tiesioginio vadovo 2017 m. sausio 20 d. išvados, tiek iš 2017 m. vasario 23 d. VTTVV komisijos išvados, kurios yra sudėtinės ginčijamo Įsakymo dalys, yra aišku remiantis kokiomis teisės normomis buvo priimtas Įsakymas, kodėl pareiškėjo veikla buvo įvertinta patenkinamai, todėl jo abstrakti prielaida dėl VAĮ 8 straipsnio tariamo pažeidimo yra nepagrįsta, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ginčo objektu byloje esantį Įsakymą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

39Skundas tenkintinas.

40Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra valstybės tarnautojas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas (vyriausiasis architektas). Pareiškėjas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje nuo 2017 m. spalio 30 d. nedirba, nes Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V2-465 M. S. 2017 m. spalio 31 d. tarnybinio kaitumo būdu iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigų perkeltas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Statybos normavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

41Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V1E-123 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sudarymo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsniu, dvejiems metams buvo sudaryta karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau- VTTVV komisija).

42Valstybinė tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. vasario 23 d. įvertino valstybės tarnautojo M. S. tarnybinę veiklą ir pateikė išvadą Nr. V7-134, kuria pareiškėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo (vyriausiojo specialisto) tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė valstybės tarnautojui M. S. tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje.

43Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 2 punktu, 26 dalimi, Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ 54 punktu ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. vasario 23 d. išvada Nr.V7-134, 2017 m. kovo 1 d. įsakymu Nr.V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“ įpareigojo M. S., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją (vyriausiąjį architektą), tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje.

44Šioje byloje ginčas kilo dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymo Nr.V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“, kuriuo M. S., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas (vyriausiasis architektas), buvo įpareigotas tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje, teisėtumo ir pagrįstumo.

45Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 221 straipsniai (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 01 01 iki 2018 01 01).

46Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos. Šio straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą

47Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų (toliau- Vertinimo taisyklės)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013 03 15), 9, 10, 12 ir 24 punktuose nustatyta, kad tiesioginis vadovas kiekvienais metais, pokalbio su valstybės tarnautoju metu, aptaria valstybės tarnautojo užpildytą anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria valstybės tarnautojo pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamų metų užduotis ir aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą. Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (šių Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau – išvada). Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo veikla ir įstaigos padalinio vadovo veikla, pasiekti rezultatai vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 9, 10 ar 11 dalyje nurodytų siūlymų. Valstybės tarnautojui, įstaigai ar įstaigos padaliniui nustatytos užduotys (toliau vadinama – užduotys) turi būti aiškios, tikrai įvykdomos, turėti nustatytą įvykdymo terminą. Jos nustatomos atsižvelgiant į įstaigos patvirtinto (patikslinto) strateginio veiklos plano programų tikslus, uždavinius ar priemones, taip pat metinio veiklos plano priemones, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Skirdamas užduotis, tiesioginis vadovas nustato ir veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir riziką, kuriai esant šios užduotys gali būti neįvykdytos. Šie rodikliai turi būti aiškūs ir leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Prireikus einamaisiais metais skirtos užduotys gali būti vieną kartą pakeistos ar papildytos, bet ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo. Šiuo atveju keičiama ar pildoma išvados (šių Taisyklių 2 priedas) I dalis. Siekiant užtikrinti bendradarbiavimą tarp įstaigos padalinių, su valstybės tarnautojo metų užduotimis, išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai, gali susipažinti įstaigos, kurioje pareigas eina vertinamas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojai. Įstaigoms, administracijoms, departamentams (valdyboms) skirtos užduotys privalo būti skelbiamos viešai, išskyrus tuos atvejus, kai tai draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai. Tiesioginis vadovas išvadą pateikia personalo administravimo tarnybai, o kai valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla vertinama, į pareigas priima Vyriausybė, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės taryba, – Ministro Pirmininko tarnybos ar savivaldybės administracijos personalo administravimo tarnybai ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 20 dienos. Personalo administravimo tarnyba išvados, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, kopiją pateikia atitinkamai vertinimo komisijai. Valstybės tarnautojo veiklos kasmetinio vertinimo metu įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai, vertinimo komisija priima sprendimą dėl vieno iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 14, 15, 17, 18, 19 ar 20 dalyje nurodytų siūlymų į pareigas priimančiam asmeniui pateikimo. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones

48Pagal Vertinimo taisyklių 18 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą (18.1 p.); 2) valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (18.2 p.); 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai (18.3 p.); 4) vertinimo komisijos išvados surašymą (18.4 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus (Vertinimo taisyklių 19 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas, t. y. pirmasis vertinimo procedūros etapas (Vertinimo taisyklių 18.1 p.), susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 p.). Tų pačių Vertinimo taisyklių 21 punkte nurodyta, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai tiesioginiam vadovui gali pasiūlyti išsamiau apibūdinti tam tikrus valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais. Iš šių Vertinimo taisyklių nuostatų akivaizdu, kad tiesioginio vadovo išvada, kuria valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai, yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas.

49Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad karjeros valstybės tarnautojo (išskyrus įstaigos padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.

50Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 2017 m. vasario 23 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje vertinant jo veiklą nebuvo atsižvelgta į metinius jo tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikacinius gebėjimus. VTTVV komisija nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje vertinimo komisijos sudėčiai nustatytų reikalavimų, t. y. savivaldybės institucijoje veikė profesinė sąjunga (apie tai atsakovui buvo pranešta iki komisijos sudarymo), todėl vienas vertinimo komisijos narys turėjo būti jos atstovas, tačiau atsakovas šio reikalavimo nesilaikė, VTTVV komisija vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, nesilaikė tiesioginio vadovo nušalinimo iš komisijos sudėties reikalavimo (tiesioginis vadovas, informavęs apie nusišalinimą vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, dalyvavo VTTVV komisijos darbe priimant sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo ir siūlymo teikimo administracijos vadovui), todėl priėmė neobjektyvią ir šališką išvadą, pažeidžiančią pareiškėjo įstatymu saugomus interesus ir teisėtus lūkesčius, todėl 2017 m. vasario 23 d. valstybės tarnautojo M. S. tarnybinės veiklos vertinimo išvada nepagrįsta objektyviais duomenimis, priimta pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

51Atsakovas gi teigia, jog iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas VTTVV komisijos darbe yra besąlygiškai susijęs su profesinės sąjungos veikimu savivaldybės institucijoje, todėl atsakovas, sudarydamas VTTVV komisiją, vadovavosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs DK 19 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklę. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kolektyvas buvo perdavęs Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ gynimo ir atstovavimo funkcijas, nebuvo jokio pagrindo Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ laikyti veikiančia Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje. Todėl profesinės sąjungos atstovo įtraukimui į VTTVV komisijos sudėtį nebuvo jokio faktinio pagrindo.

52Kaip minėta, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V1E-123 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sudarymo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsniu dvejiems metams buvo sudaryta karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija.

53Dėl teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos padalinio formavimo, jo organų sudarymo ir padalinio renkamųjų organų narių darbo teisių garantijų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-690/2017, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, turi lygias teises bei gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime yra pabrėžęs, kad ši konstitucinė nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: pirma, atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Taigi profesinės sąjungos savo nariams atstovauja ir juos gina ex officio (pagal pareigas), o visiems kitiems darbuotojams gali atstovauti ir juos ginti, jei darbuotojų kolektyvas tokias teises įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikiančiai profesinei sąjungai yra perdavęs (DK 19 straipsnis) arba jei profesinė sąjunga atstovauja darbuotojų daugumos valiai (DK 18 straipsnio 2 dalis).

54Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje deklaruojama, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Tokia profesinės sąjungos įsteigimo principų įvairovė sudaro galimybę profesinei sąjungai steigtis tiek įmonėje, tiek atskirai nuo jos bei veikti ne tik vienoje, bet ir keliose ar net daugelyje įmonių.

55Profesinių sąjungų, bet ne jų struktūrinių padalinių, steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.38 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnis. Aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas profesinių sąjungų, o ne jų struktūrinių padalinių steigimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000; 2004 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2010; kt.).

56Privalomi reikalavimai dėl profesinės sąjungos įsteigimo, nustatyti CK 2.38 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, netaikomi formuojant jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinį padalinį. Profesinės sąjungos, veikiančios teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai ir jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

57Dėl įrodymų, patvirtinančių profesinės sąjungos padalinio įsteigimo teisėtumą, taip pat yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-690/2017.

58DK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog profesinė sąjunga būtų laikoma darbuotojų atstove, turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – darbuotojų kolektyvo susirinkimas turi būti priėmęs sprendimą perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas (DK 19 straipsnis). Nesant duomenų, kad įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas būtų perdavęs profesinei sąjungai, teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo įmonėje veikianti profesinė sąjunga, o atstovavimo funkcijos DK 19 straipsnyje nustatyta tvarka jai perduotos nebuvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2010).

60Teismas sutinka su atsiliepimo į skundą argumentu, kad profesinės sąjungos, kaip darbuotojų atstovės, pripažinimas siejamas su įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime priimtu sprendimu perduoti darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas profesinei sąjungai. Tokiu atveju, jei įmonės darbuotojų susirinkimas anksčiau minėtų teisių nėra perdavęs profesinei sąjungai, daryti išvadą, kad įmonėje veikia profesinė sąjunga, ir kad atstovavimo funkcijos DK 19 straipsnyje nustatyta tvarka jai buvo perduotos, nėra teisinio pagrindo.

61Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai. Profesinės sąjungos padalinys, minėta, nėra steigiamas kaip atskira profesinė sąjunga Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka, jis veikia kaip jau įsteigtos ir veikiančios profesinės organizacijos struktūrinis vienetas, vienijantis įmonėje dirbančius darbuotojus (Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatų 33 punktas). Teismas pažymi, kad profesinės sąjungos galimybė ginti darbuotojus ir jiems atstovauti atsiranda darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje pagrindu. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos statuso negalima suteikti pavieniams profesinės sąjungos nariams, kadangi būtų paneigtas jungimosi į profesines sąjungas tikslas ir sudaryta galimybė piktnaudžiauti gana plačiomis profesinių sąjungų teisėmis darbo teisinių santykių srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-690/2017).

62Kadangi įrodymų, galinčių pagrįsti ir patvirtinti teiginius dėl profesinės sąjungos padalinio įsteigimo atsakovo įstaigoje pareiškėjas nėra pateikęs, taip pat nėra pateikti duomenys apie tai, kad darbuotojų kolektyvas yra perdavęs Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ teises atstovauti jų interesams ar išreiškęs valią suteikti įgaliojimus jai, kad ši jiems atstovautų, darytina išvada, jog atstovavimo teisiniai santykiai tarp Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir atsakovės darbuotojų nėra atsiradę.

63Remiantis prieš tai nurodytais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjo pateikti Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ 2016 m. sausio 15 d. raštas Nr. L-(Ž)-008 “Dėl Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio įsteigimo ir kitų klausimų“ ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio Kaišiadorių rajono savivaldybės profesinės sąjungos steigiamojo susirinkimo 2016 m. sausio 15 d. protokolas neįrodo, jog atsakovo įstaigoje buvo įkurtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ Kaišiadorių rajono savivaldybės padalinys, taip pat, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gali savo įstatų pagrindu atstovauti Kaišiadorių rajono savivaldybės darbuotojams.

64Esant minėtam teisiniam reglamentavimui pripažintina, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2017 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V1E-123 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sudarymo“ sudarant karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją, nebuvo pažeista.

65Minėta, jog pareiškėjas teigia, kad 2017 m. vasario 23 d. VTTVV komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę veiklą, nesilaikė tiesioginio vadovo nušalinimo iš komisijos sudėties reikalavimo. Tiesioginis vadovas, informavęs apie nusišalinimą vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, pateikęs pareiškėjo veiklos apibūdinimą, klausimus, dalyvavo VTTVV komisijos darbe priimant sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo ir siūlymo teikimo administracijos vadovui. Tokiu būdu VTTVV komisija pažeidė Valstybės tarnybos įstatyme ir Vertinimo taisyklėse numatytas nuostatas ir neužtikrino vertinimo proceso nešališkumo, objektyvaus tarnybinės veiklos vertinimo, t. y. iš esmės nevykdė nusišalinimo nuo sprendimo priėmimo procedūros de facto ( iš tikrųjų).

66Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje dėl savo neabejotino šališkumo negali dalyvauti tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, kaip jį apibrėžia Vertinimo taisyklių 6 punktas, kadangi jis yra suinteresuotas ginti savo surašytą išvadą, kuri yra vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas, ir gali daryti įtaką kitų vertinimo komisijos narių apsisprendimui. Esant situacijai, kai dvejiems metams sudarytos vertinimo komisijos vienu iš narių yra tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, surašęs valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, jis, vadovaudamasis minėtų Vertinimo taisyklių 5 punktu, nuo šios konkrečios vertinimo procedūros turi nusišalinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 6 dalimi ir Vertinimo taisyklių 21 punktu, vertinime gali dalyvauti tik kaip vertinimo komisijos iškviestas vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010).

67Iš 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V7-84 matyti, kad šioje išvadoje pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta patenkinamai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 10 dalį, tai yra pakankamas pagrindas perduoti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą atitinkamai vertinimo komisijai, kuri jos sudarymo bei kompetencijos nustatymo aspektais turi atitikti Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio reikalavimus.

68Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VTTVV komisijos veikloje (komisijos pirmininkas) dalyvavo pareiškėjo tiesioginis vadovas – administracijos direktorius Č. N., kuris surašė 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. V7-84, ir tai patvirtina Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V1E-123 „Dėl valstybės tarnautojų vertinimo komisijos sudarymo“. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2010 m. vasario 23 d. posėdžio protokolo Nr.V7-107 turinio matyti, jog VTTVV komisijos narys Č. N. nuo valstybės tarnautojo M. S., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo (vyriausiojo specialisto) eilinio tarnybinės veiklos vertinimo nusišalino. Tačiau išklausius VTTVV komisijos 2017 m. vasario 23 d. posėdžio garso įrašus (pateikti pareiškėjo ir atsakovo), yra pagrindas daryti išvadą, kad administracijos direktorius Č. N., dalyvavęs posėdyje tik kaip vertinimo komisijos iškviestas vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas Vertinimo taisyklių 21 punkto prasme, pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimui, dalyvavo posėdyje (atsakovo pateiktas posėdžio garso įrašas patvirtina pareiškėjo skundo teiginius, jog tiesioginis vadovas neišėjo iš posėdžio kartu su pareiškėju) VTTVV komisijos nariams aptariant būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą, o pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, galėjo daryti įtaką kitų VTTVV komisijos narių apsisprendimui (balsuojant dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo) (Vertinimo taisyklių 22 ir 23 punktai).

69Todėl pripažintina, jog šiuo nagrinėjamu atveju VTTVV komisijos išvada buvo priimta pažeidus pagrindines procedūras, nustatytas Vertinimo taisyklėse ir turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

70Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada negali būti vertinama kaip teisės aktas, sukeliantis tarnautojui teisines pasekmes ir nėra savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, todėl naikintinas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“, kadangi šis įsakymas priimtas atsižvelgus į minėtą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą, kurios priėmimo procedūros pažeidimas atitinka ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą įsakymo panaikinimo pagrindą.

71Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 punktai), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009, 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

72Tokiu būdu vertinant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“ pagrįstumą ir teisėtumą, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad jis įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, pareiškėjui trūksta gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. M. S. trūksta tarnybinės etikos įgūdžių, jo nepakankama kvalifikacija, dažnai užduotys įvykdomos bei funkcijos atliekamos nepakankamai gerai dėl tarnybinės etikos įgūdžių, tokiu būdu jis netinkamai vykdė asmenų konsultavimo, prašymų nagrinėjimo funkcijas, prašymai nebuvo savalaikiai išnagrinėjami, pareiškėjas asmenų konsultavimo funkciją vykdė nesilaikydamas tarnybinės etikos principų: pagarbos žmogui ir valstybei, pavyzdingumo, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais (Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) pareigybės aprašymo, patvirtinto Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.V1-5, 7.14 punktas).

73Teismo funkcijos turi apsiriboti VTTVV komisijoje atliktos vertinimo procedūros atitikimo teisės aktuose nustatytiems kriterijams nustatymu ir paties įvertinimo objektyvumo patikrinimu, tam pakanka ištirti šalių paaiškinimus, komisijos nagrinėtą medžiagą, protokolą bei pateiktą garso įrašą, kuriame atsispindi pareiškėjo 2016 m. veiklos vertinimas VTTVV komisijoje. Teismas neturėtų išplėsti ginčo dalyko tokiais duomenimis, kurie nebuvo nagrinėti ir vertinti VTTVV komisijoje posėdyje. Vertindamas M. S. 2016 m. tarnybinės veiklos įvertinimo objektyvumą ir pagrįstumą, teismas privalo išanalizuoti valstybės tarnautojui iškeltas užduotis, jų įvykdymo vertinimo rodiklius bei užduočių įvykdymą, tačiau tai nereiškia, kad turi pateikti savo įvertinimą, pakanka pateikti argumentus, kodėl atliktas vertinimas negali būti laikomas objektyviu.

74Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtinta valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos 2016 metais vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai, vykdant jo vadovaujamam Architektūros ir urbanistikos skyriui suformuluotas užduotis.

75Pareiškėjo tiesioginio vadovo 2017 m. sausio 20 d. užpildytos tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr.V7-84 dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ pareiškėjo pasiekti rezultatai įvertinti 3 balais (valstybės tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius). Vertinimo išvados dalyje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ šie gebėjimai įvertinti 2 balais bei nurodyta, kad taip yra įvertinta, atsižvelgus į tai, jog veiklos kokybei tiesiogiai įtakos turi neatsakingas požiūris į darbą, ypač netinkama bendravimo kultūra. Spręsdamas klausimus pareiškėjas ne visada vadovaujasi tolerancijos, dialogo, konsultacijų bei nuomonių derinimo principais. Ne visada ieško galimo sprendimo būdo, motyvuodamas tuo, kad, jo manymu, jam nepriklauso, nepavesta. Kai kurias funkcijas įvykdo tik tuomet, kai parengtas atskiras Administracijos direktoriaus pavedimas el. paštu ar įsakymu. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas (vyriausias architektas M. S.) tiesiogiai aptarnauja asmenis pagal savo kompetenciją. Atlikus Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo kokybės vertinimo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje apklausą, iš apklausos rezultatų matyti, kad asmenys nepalankiai vertina vyriausiojo architekto elgesį, bendravimo kultūrą. Tokiu savo elgesiu formuoja neigiamą visos Administracijos įvaizdį, silpnina visuomenės pasitikėjimą institucija ir joje dirbančiais darbuotojais. Vertinimo išvados dalyje „Kvalifikacijos vertinimas“ pateiktas kvalifikacijos anketoje gautas balas – 2 bei nurodyta, kad pareiškėjui siūloma tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje. Vertinimo išvados dalyje „Bendras vertinimas“ pateiktas vertinimas – 2 balai, t. y patenkinamai, o dalyje „Siūlymai“ nurodyta: siūloma Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjui (vyriausiajam architektui) M. S. tobulinti kvalifikaciją tarnybinės etikos srityje.

76Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 13 dalį vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, kad vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Taisyklių 54 punkte nurodyta, kad į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.

77Pagal Vertinimo taisykles, vertinimo skalės rodiklis - patenkinamai rekomenduojamas tuo atveju, kai pastebimi profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir/arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos.

78Taigi šiuo atveju tikrinant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 1 d. įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad pareiškėjas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, pareiškėjui trūksta gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pareiškėjui trūksta tarnybinės etikos įgūdžių, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais.

79Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su atliktu pareiškėjo tarnybinės veiklos 2016 metais vertinimu, daro išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kuriuose užfiksuoti duomenys, pagrindžiantys Vertinimo išvadoje bei VTTVV komisijoje išvadoje padarytas išvadas apie pareiškėjo veiklą 2016 metais.

80Šalių paaiškinimai, komisijos nagrinėta medžiaga, protokolas bei pateikti garso įrašai, kuriuose atsispindi pareiškėjo 2016 m. veiklos vertinimas VTTVV komisijoje, patvirtina, kad VTTVV komisija susipažino su vertinimo išvada, išklausė vertinamojo, taip pat vertinimo išvadą pateikusio tiesioginio vadovo paaiškinimų, VTTVV komisija uždavė klausimų, susijusių su vertino išvadoje nurodytomis aplinkybėmis.

81Pareiškėjo kasmetinio vertinimo išvada nėra išsami, nes į bylą pateikti įrodymai, o būtent pareiškėjo M. S. paaiškinimai dėl galimai padarytų tarnybinių pažeidimų, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir aptarnavimo kokybės vertinimo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje apklausos rezultatai, pareiškėjų D. K., G. K. skundai nėra pakankami pripažinti, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas nepakankamai gerai atliko funkcijas, numatytas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo (vyriausiojo architekto) pareigybės aprašyme, patvirtintame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.V1-5, ir neįvykdė jam nustatytų konkrečių užduočių dėl nepakankamos kvalifikacijos, nes nepateiktos jokios išvados dėl pareiškėjo galimai padarytų tarnybinių pažeidimų baigties Valstybės tarnybos įstatymo 29, 30 straipsnių prasme, t. y. atsakovas pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių tarnybinių patikrinimų, neskyrė tarnybinių nuobaudų, todėl yra nepagrįsta išvada, jog pareiškėjas netinkamai vykdė asmenų konsultavimo, prašymų nagrinėjimo funkcijas, ir dėl šių funkcijų neatlikimo nebuvo įvykdytos konkrečios pagrindinės praėjusių metų užduotys. Atsakovas atsiliepime į skundą teigia, jog pareiškėjas asmenų konsultavimo funkciją vykdė nesilaikydamas tarnybinės etikos principų - pagarbos žmogui ir valstybei (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.), pavyzdingumo (Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 8 p.), tačiau yra apsiribota tik bendro pobūdžio nuoroda į tariamai pažeistus teisės aktus. Administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje yra numatytos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos. Šios normos taikymui (šiuo atveju – ir Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio, nustatančio valstybės tarnautojų etikos principus, taikymui) būtina nustatyti, kokių būtent pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tarnautojas neatliko ar jas atliko netinkamai, ir šios faktinės aplinkybės turi būti nustatytos būtent tarnybinio patikrinimo metu.

82Esant minėtiems argumentams darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos išvadoje išdėstytos išvados yra abstrakčios, neišsamios ir iš dalies prieštaringos. Bylos duomenys taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinusios VTTVV komisijos nariams nebuvo pateikta visa medžiaga, leidžianti objektyviai (tiek teigiamai, tiek neigiamai) įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinamuoju laikotarpiu. Tai, kad VTTVV komisija vertinimą atliko neišsamiai ir paviršutiniškai ir nenuosekliai patvirtina ir posėdžio garso įrašas, nes jame taip pat nėra įvardinti pareiškėjo konkretūs profesinių įgūdžių trūkumai, nepakankama kvalifikacija, kokios konkrečios užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir/arba nepakankamai gerai atliekamos funkcijos, skundų dėl pareiškėjo veiklos vertinimo išvados. VTTVV komisija, vertindama administracijos direktoriaus pasiūlymą, neišsamiai patikrino faktines aplinkybes, kurių pagrindu pateiktas pasiūlymas, betarpiškai ir detaliai neanalizavo pareiškėjo veiklos apibūdinimo pagal konkrečius vertinimo kriterijus, ir dėl to nepagrįstai pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai bei pasiūlė tobulinti kvalifikaciją.

83Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada negali būti vertinama kaip teisės aktas, sukeliantis tarnautojui teisines pasekmes ir nėra savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, todėl naikintinas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“, kadangi šis įsakymas priimtas atsižvelgus į minėtą valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą, kuri savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ir tai atitinka ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įsakymo panaikinimo pagrindą.

84Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo surašyta pažeidžiant Vertinimo taisyklių 9 punktą, t. y. ne po pokalbio su valstybės tarnautoju, o prieš pokalbį. Tačiau pastarojo teiginio pagrindimui pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų (Vertinimo taisyklės nereikalauja, kad pokalbis tarp tiesioginio vadovo ir valstybės tarnautojo, skirtas aptarti jo tarnybinės veikos rezultatus, būtų kaip nors užfiksuotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010), tokios išvados negalima daryti ir iš pačios vertinimo išvados turinio, todėl šis pareiškėjo argumentas dėl ginčo įsakymo neteisėtumo yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

85Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Taigi individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nebūtinai sąlygoja objektyvių duomenų (faktų) išdėstymą tame pačiame akte, nes institucijos valia (sprendimas) nebūtinai turi būti išdėstyta viename teisės taikymo rašytiniame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I822- 21/2009).

86Nagrinėjamu atveju pareiškėjas abstrakčiai teigė, jog ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl ir šis pareiškėjo argumentas dėl ginčo įsakymo neteisėtumo yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

87Atsakovas prašė nutraukti administracinę bylą, nes pareiškėjas M. S. nedirba Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje nuo 2017 m. spalio 30 d., kadangi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V2-465 jis 2017 m. spalio 31 d. tarnybinio kaitumo būdu iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pareigų perkeltas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Statybos normavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. M. S. perkėlus dirbti į kitą instituciją, ginčijamas įsakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėjui dirbant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje ginčijamas įsakymas nebuvo įvykdytas, nes jis netobulino kvalifikacijos tarnybinės etikos srityje. Pareiškėją perkėlus dirbti į kitą instituciją, atsakovo ginčijamas įsakymas negali būti įgyvendintas ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui. Galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia teisės atsakovui kitoje institucijoje dirbantį pareiškėją siųsti į mokymus tarnybinės etikos srityje. Dėl nurodytų aplinkybių darė išvadą, kad pareiškėjas administracinėje byloje ginčija jam teisinių pasekmių nesukeliantį Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“, todėl nagrinėjama administracinė byla yra nutrauktina.

88Kaip jau minėta, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis (Valstybės tarnybos įstatymo 22 str., Vertinimo taisyklių 1 p.). Pagal minėtą teisinį reguliavimą tiesioginio vadovo išvada yra procedūrinis dokumentas, kurios pagrindu vertinimo komisija atlieka valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą pagal Vertinimo taisyklėse nustatytą procedūrą ir priima valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui atitinkamą pasiūlymą (VTĮ 22 str. 6-8 d., 14-18 d.). Atsižvelgdamas į vertinimo komisijos išvadą, valstybės tarnautoją priimantis asmuo gali priimti sprendimą dėl vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo. Pagal Vertinimo taisyklių 54 punktą į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo, o duomenys apie vertinimo komisijos (jeigu valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertino ši komisija) įvertinimą ir/ar siūlymą, į pareigas priimančio asmens sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo pateikiami Valstybės tarnautojų registrui Valstybės tarnautojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255, nustatyta tvarka (Vertinimo taisyklių 58 p.). Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teismui gali būti skundžiami tik valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimai (administraciniai aktai), sukeliantys valstybės tarnautojui teisines pasekmes. Vertinimo komisijos išvada yra tokio individualaus administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.

89Esant minėtam teisiniam reglamentavimui yra nepagrįstas atsakovo prašymas nutraukti administracinę bylą, nes Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“ sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada (kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jam suformuluotas užduotis) negali būti vertinama kaip teisės aktas, sukeliantis tarnautojui teisines pasekmes ir nėra savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, o būtent šiuo įsakymu buvo priimtas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo, todėl prašymas atmestinas.

90Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Akcentuotina tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

91Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimu pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taisykles, pareiškėjo skundą tenkina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“ panaikina.

92Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

93Pareiškėjo M. S. skundą patenkinti.

94Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. V2-92 „Dėl M. S. kvalifikacijos tobulinimo“.

95Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjas M. S. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti... 5. Pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m.... 6. 2017 m. kovo 1 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos... 7. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 23 d. tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje... 8. Valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vertinimo... 9. 2017 m. vasario 23 d. VTTVV komisija, vertindama pareiškėjo tarnybinę... 10. Pabrėžė, jog tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio... 11. Tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir valstybės... 12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, 2017 m. Valstybės... 13. Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į... 14. Atsiliepime į skundą ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nurodė,... 15. VTTVV komisija buvo patvirtinta Kaišiadorių rajono savivaldybės... 16. VTĮ 22 (1) straipsnio 2 dalis numato, kad vertinimo komisija sudaroma dvejiems... 17. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs DK 19 straipsnio aiškinimo... 19. Pareiškėjas nėra pateikęs duomenų (ABTĮ 56 str.), patvirtinančių, kad... 20. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2016 m. sausio 20 d. raštu... 21. Atsakovas pakartotinai dar 3 kartus - 2016 m. liepos 25 d. raštu Nr.... 22. Atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių,... 23. Teigė, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio... 24. Atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad tiesioginis... 25. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario... 26. Atsakovo į bylą pateikti duomenys paneigia deklaratyvius pareiškėjo... 27. Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas atlikus kasmetinį pareiškėjo tarnybinės... 28. Teisinius santykius reglamentuoja VTĮ bei su jo įgyvendinimu susijusios... 29. VTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojo... 30. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalį, įstaigos vadovą į pareigas... 31. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas... 32. Iš aukščiau pristatytos teisminės praktikos matyti, kad ginčą dėl... 33. Pareiškėjo tiesioginis vadovas 2017 m. sausio 20 d. pareiškėjo tarnybinę... 34. Iš 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V7-84... 35. VTTVV komisija, įvertinusi duomenis, kuriuos tyrė ir vertino tiesioginis... 36. Taigi priešingai, nei teigia pareiškėjas VTTVV komisijos priimta išvada... 37. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos... 38. Pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad ginčijamas Įsakymas pažeidžia... 39. Skundas tenkintinas.... 40. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas yra valstybės... 41. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario... 42. Valstybinė tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija 2017 m. vasario... 43. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis... 44. Šioje byloje ginčas kilo dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės... 45. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Lietuvos... 46. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje... 47. Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės... 48. Pagal Vertinimo taisyklių 18 punktą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos... 49. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 50. Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad 2017 m.... 51. Atsakovas gi teigia, jog iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo... 52. Kaip minėta, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus... 53. Dėl teritoriniu principu įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos... 54. Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje deklaruojama, kad profesinės... 55. Profesinių sąjungų, bet ne jų struktūrinių padalinių, steigimą... 56. Privalomi reikalavimai dėl profesinės sąjungos įsteigimo, nustatyti CK 2.38... 57. Dėl įrodymų, patvirtinančių profesinės sąjungos padalinio įsteigimo... 58. DK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog... 60. Teismas sutinka su atsiliepimo į skundą argumentu, kad profesinės sąjungos,... 61. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teritoriniu principu įsteigta... 62. Kadangi įrodymų, galinčių pagrįsti ir patvirtinti teiginius dėl... 63. Remiantis prieš tai nurodytais argumentais, konstatuotina, kad pareiškėjo... 64. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui pripažintina, jog Lietuvos... 65. Minėta, jog pareiškėjas teigia, kad 2017 m. vasario 23 d. VTTVV komisija,... 66. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje dėl savo... 67. Iš 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados Nr. V7-84... 68. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VTTVV komisijos veikloje (komisijos... 69. Todėl pripažintina, jog šiuo nagrinėjamu atveju VTTVV komisijos išvada... 70. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada... 71. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas... 72. Tokiu būdu vertinant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2017... 73. Teismo funkcijos turi apsiriboti VTTVV komisijoje atliktos vertinimo... 74. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose... 75. Pareiškėjo tiesioginio vadovo 2017 m. sausio 20 d. užpildytos tarnybinės... 76. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 13 dalį vertinimo komisija... 77. Pagal Vertinimo taisykles, vertinimo skalės rodiklis - patenkinamai... 78. Taigi šiuo atveju tikrinant Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos... 79. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su atliktu... 80. Šalių paaiškinimai, komisijos nagrinėta medžiaga, protokolas bei pateikti... 81. Pareiškėjo kasmetinio vertinimo išvada nėra išsami, nes į bylą pateikti... 82. Esant minėtiems argumentams darytina išvada, kad pareiškėjo tarnybinės... 83. Kadangi valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada... 84. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad tiesioginio vadovo tarnybinės... 85. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog... 86. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas abstrakčiai teigė, jog ginčijamas aktas... 87. Atsakovas prašė nutraukti administracinę bylą, nes pareiškėjas M. S.... 88. Kaip jau minėta, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo... 89. Esant minėtam teisiniam reglamentavimui yra nepagrįstas atsakovo prašymas... 90. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 91. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su pareiškėjo... 92. Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87... 93. Pareiškėjo M. S. skundą patenkinti.... 94. Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017... 95. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...