Byla e2A-1029-432/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Astos Pikelienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. D., T. D. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 dienos sprendimo byloje pagal ieškovo K. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. D., T. D. ir S. V. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, pasėlių deklaracijos panaikinimo, žalos atlyginimo priteisimo ir pranešimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą panaikinimo, tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. I. K. Jurevič kreipėsi į teismą, patikslinęs reikalavimus, prašydamas pripažinti 2017 04 05 privačios žemės panaudos sutartį, sudarytą atsakovų R. D. ir T. D. dėl 28,2056 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )., ( - ).), esančio ( - ), negaliojančiu (niekiniu) sandoriu; panaikinti atsakovo T. D. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos už 2017 metus, dalį, kurioje buvo deklaruoti pasėliai 28,2056 ha žemės sklype (kadastro Nr. ( - ).), esančiame ( - ).; priteisti iš atsakovo S. V. žalos atlyginimą- 694,97 Eur; panaikinti atsakovės R. D. 2017-02-23 pranešimą apie 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. 2. Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. 3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktu atsiliepimu ieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra. 4. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra pateiktu atsiliepimu ieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra. 5. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N-43 išnuomojo ieškovui K. J. 20 metų 27,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį ( - ). Nuo 2007-10-09 nuomos sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Šį žemės sklypą ieškovas faktiškai dirba nuo 2006 metų bei kiekvienais metais teikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gavimo. 2012-10-15 buvo atlikti šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, o patikslinti kadastro duomenys, iš jų ir žemės sklypo plotas- 28,2056 ha, buvo įregistruoti Nekilnojamo turto registre ir kadastre. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2012-05-15 įsakymu Nr. 43VĮ-(14.43.2.)-549 priimtas sprendimas K. J. nuomojamą žemės sklypą parduoti atsakovei R. D.. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta 2013-12-30 bei 2014-01-06 įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, nuomos sutartis nebuvo nutraukta, kadangi ši buvo įregistruota viešajame registre. Apie sudarytą ir galiojančią nuomos sutartį atsakovei R. D. buvo žinoma, jai nuomos sutartis galioja iki 2027-10-03. Žemės sklypą ieškovas naudoja pagal paskirtį–žemės ūkio veiklai bei moka žemės nuomos mokestį į R. D. banko sąskaitą. A. R. D. 2017-04-05 sudarė žemės panaudos sutartį su atsakovu T. D. ir šią sutartį 2017-04-11 įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ji to neturėjo teisės daryti, esant galiojančiai žemės nuomos sutarčiai su ieškovu. Pažymėjo, kad pagal panaudos sutartį atsakovė žemės sklypo atsakovui T. D. neperdavė. Panaudos sutartis laikytina niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, nes prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Sudaręs panaudos sutartį, atsakovas T. D. 2017 metais pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, siekdamas gauti išmokas už deklaravimą šių pasėlių: kontrolinis žemės sklypas Nr. ( - )., laukas Nr. 1, naudmenų kodas - DGP, plotas - 9,10 ha; kontrolinis žemės sklypas Nr. ( - )., laukas Nr. 2, naudmenų kodas - DGP, plotas - 14,11 ha; kontrolinis žemės sklypas Nr. ( - )., laukas Nr. 3, naudmenų kodas - RUŽ, plotas - 2,90 ha., iš viso - 26,11 ha., nors niekada nevykdė ūkinės veiklos žemės plote. Dėl to atsakovas T. D. padarė ieškovui žalą, kadangi ieškovas, kaip teisėtas ir faktinis žemės sklypo naudotojas, taip pat 2017 metais teikė analogišką paraišką dėl tų pačių pasėlių plotų, tačiau dėl dvigubo deklaravimo paramos teikimas buvo sustabdytas. Apie pasėlių deklaravimą ieškovas informavo atsakovus R. D. ir T. D. bei siūlė nedelsiant pakoreguoti pateiktą paraišką, tačiau atsakovai į šį pasiūlymą nereagavo. Apie dvigubą deklaravimą ieškovas informavo Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Be to, 2017-06-07 atsakovas S. V. ieškovo nuomojamame ir deklaruotame žemės sklype sulėkščiavo dalį (apie 2,40 ha) deklaruoto lauko Nr. 3 (kontrolinis žemės sklypas Nr. ( - )), kuriame buvo auginami ieškovo žieminiai rugiai. S. V. jam paaiškino, kad lėkščiuoti lauką jam leido žemės sklypo savininkė R. D.. Dėl šio fakto tą pačią dieną ieškovas kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją bei Šalčininkų rajono policijos komisariatą. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus atstovai apžiūrėjo lauką bei patvirtino sulėkščiavimo ir rugių sunaikinimo faktus. Šalčininkų rajono policijos komisariatas ieškovo skundą perdavė nagrinėti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau šis administracinio nusižengimo neįžvelgė bei pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą. Dėl atsakovo S. V. veiksmų ieškovas patyrė 694,97 Eur nuostolių, nes negavo pajamų iš rugių derliaus 2,40 ha plote (žieminiai rugiai, II klasė, vidutiniškai iš 2,40 ha ploto gaunamos 4 tonos rugių x 105 Eur už vieną parduotą toną = 420 Eur). Šie nuostoliai yra apskaičiuoti minimaliomis kainomis. Likusius nesulėkščiuotame lauke rugius ieškovas nuėmė ir paliko gyvuliams. Be to, ieškinyje nurodyta, kad ieškovui tikėtinai nebus išmokėtos tiesioginės išmokos už šiuos pasėlius pagal jo pateiktą 2017 metų deklaraciją (pagrindinė tiesioginė išmoka - 2,40 ha x 59,37 Eur už 1 ha = 142,49 Eur ir mažo nepalankumo vietovės išmoka - 2,40 ha x 55,20 Eur = 132,48 Eur). Ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovė R. D. atsiuntė ieškovui 2018-02-23 pranešimą, kuriame nurodė, kad ieškovui ilgiau kaip tris mėnesius nemokant nuomos mokesčio, ji vienašališkai nutrauks nuomos sutartį po 3 mėnesių nuo pranešimo pateikimo, tai yra nuo 2018-05-24. Atsakovė R. D. pažymėjo, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2011-06-30 sprendimo Nr. T-l 19 1.3 punktu fizinių asmenų nuomojamai žemei nustatytas 1,5 procento žemės vertės nuomos mokesčio tarifas. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija už 2012 ir 2013 metus siuntė ieškovui žemės nuomos mokesčio deklaracijas, kuriose 27,75 ha žemės sklypo vertė buvo 20 500 Lt (5 937,21 Eur). Ieškovas už 2012 ir 2013 metus sumokėjo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai po 307,50 Lt (89,06 Eur) žemės nuomos mokesčio. Žemės sklypo savininkei tapus R. D., žemės nuomos mokestis nuo 2014 metų buvo mokamas į atsakovės R. D. banko sąskaitą. 2014 metais atsakovė R. D. pageidavo, kad žemės nuomos mokestis būtų padidintas ir skaičiuojamas pagal 2013-12-30 Nekilnojamojo turto registre nurodytą žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 12 019 Eur. Todėl šalys susitarė, kad metinis žemės nuomos mokestis nuo 2014 metų bus 180,29 Eur (622,50 Lt) ir bus skaičiuojamas pagal 12 019 Eur žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Tokia vidutinė rinkos vertė yra nurodyta ir 2017-06-15 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše. Ieškovas už 2014 metus 2014-11-18 sumokėjo atsakovei 180,29 Eur (622,50 Lt) žemės nuomos mokesčio, už 2015 metus 2016-04-23 – 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio, už 2016 metus 2016-11-30 – 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio. Vėlavimai sumokėti žemės nuomos mokestį nėra pagrindas atsakovei 2018-02-23 nutraukinėti žemės nuomos sutartį, nes prievolė sumokėti žemės nuomos mokestį jau buvo įvykdyta. Už 2017 metus 2017-11-14 ieškovas pervedė į atsakovės nurodytą sąskaitą 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio, tačiau atsakovei dar 2017 08 29 uždarius pačios nurodytą sąskaitą ir apie tai nepranešus ieškovui bei nenurodžius naujos banko sąskaitos, žemės nuomos mokestis į atsakovės sąskaitą nebuvo sumokėtas. Tokie atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovė dirbtinai sudarė ieškovui kliūtį įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Gavęs atsakovės 2018-02-23 pranešimą, 2018-03-21 raštu ieškovas paprašė atsakovės nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti žemės nuomos mokestį už 2017 metus, tačiau atsakovė elektroniniu laišku atsakė, kad 2018-02-23 pranešimu nuomos sutartį nutraukia ir neplanuoja atnaujinti sutartinių įsipareigojimų su ieškovu. Nuomos mokestį už 2017 metus ieškovas pervedė 2018-03-29 į atsakovės banko sąskaitą, nurodytą atsiliepime, tačiau atsakovė sumokėtą žemės nuomos mokestį ieškovui grąžino. 6. A. R. D., T. D. ir S. V. atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2013-12-30 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė R. D. įsigijo iš valstybės žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )). Perkant žemės sklypą, atsakovei buvo žinoma, kad žemės sklypas yra išnuomotas ieškovui 20 metų, todėl, įsigijus žemės sklypą iš valstybės, nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2007-10-04 nuomos sutartį perėjo atsakovei. Ieškovas tinkamai nevykdė savo pagrindinės prievolės iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos mokėti atsakovei žemės nuomos mokestį. Ieškovas nesumokėjo nuomos mokesčio iki einamųjų metų lapkričio 15 d. už 2015 metus ilgiau kaip tris mėnesius, nesumokėjo žemės nuomos mokesčio iki einamųjų metų lapkričio 15 d. už 2017 metus ilgiau kaip tris mėnesius ir nėra sumokėjęs iki šiol, nesumokėjo žemės nuomos mokesčio už 2016 metus, nes ieškovo sumokėta 180,29 Eur suma neatitinka žemės nuomos rinkos kainų ir žemės nuomos mokesčio dydžio, taikant savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą tarifą – 1,5 proc. – ir 2016 metų žemės sklypo vidutinę rinkos vertę – 17 200 Eur (258 Eur). Dėl to atsakovė 2016 metais pasiūlė ieškovui sudaryti naują nuomos sutartį, kurioje žemės nuomos mokestis atitiktų rinkos kainas, tačiau ieškovas į tokį reikalavimą neatsakė ir naujos nuomos sutarties redakcijos nepasirašė, todėl nesilaikė ir sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos. A. R. D. pažymėjo, kad mokesčio už 2017 metus atsakovė negavo, kadangi atsakovės banko sąskaita buvo uždaryta 2017-08-29. Ieškovas, administruodamas savo banko sąskaitą, šią aplinkybę turėjo žinoti, kadangi jo 2017-11-14 pavedimas nebuvo įvykdytas. Atsakovė 2016-11-01 raštu siųstuose žemės nuomos mokesčio deklaracijoje ir privačios žemės nuomos sutarties projekte ieškovui buvo nurodžiusi savo naują banko sąskaitą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, nerūpestingai ir neatidžiai, 2015 – 2016 metais nesumokėjo net minimalaus teisės aktų reikalaujamo nuomos mokesčio, o 2017 metais nuomos mokesčio apskritai nesumokėjo. Esant nuolatiniams sutarties vykdymo pažeidimams, atsakovė R. D. siekė taikiu būdu išspręsti kilusius nesutarimus, 2016-11-01 raštu kreipėsi į ieškovą siūlydama sudaryti žemės nuomos sutartį su rinkos kainas atitinkančiu žemės nuomos mokesčiu. Šiuo raštu siųstoje žemės nuomos mokesčio deklaracijoje atsakovė įspėjo ieškovą, kad laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, nuomos sutartis bus nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų. Ieškovas į tokį reikalavimą neatsakė ir naujos nuomos sutarties redakcijos nepasirašė. Ieškovas nėra bendravęs su atsakovu T. D. ir nėra šiam siūlęs pakoreguoti 2017 metų paraišką paramai gauti. Taip pat atsakovė nieko nežinojo apie ieškovo 2017-06-06 raštą ir nepasirašinėjo atsisakymo jį priimti, to nedarė ir atsakovės šeimos nariai. Matydama, kad ieškovas nebendradarbiauja ir pažeidžia jos teises, ji bandė nutraukti nuomos sutartį, tačiau neturėdama teisinio išsilavinimo nežinojo, kaip tai tinkamai padaryti. 2017-04-05 ir 2017-06-08 pranešimais atsakovė nurodė ieškovui, jog jam draudžia deklaruoti sklypą ir jame šienauti, kitiems atiduoti šienauti ar užsiimti kita veikla. Taip pat 2017-06-14 atsakovė pateikė prašymą VĮ Registrų centrui, prašydama išregistruoti nuomos sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovė 2017-06-27 kreipėsi ir į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau jai buvo atsakyta neigiamai. 2017-07-31 prašymu atsakovė kreipėsi ir į Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrių dėl jos teisių pagal nuomos sutartį ir sutarties nutraukimo, ir jai buvo išaiškinta, kad ji turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę ir nutraukti sutartį prieš terminą pagal Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio nuostatas. Dėl sutarties nutraukimo atsakovė kreipėsi pagalbos į advokatą, kuris patarė kaip tinkamai nutraukti sutartį, jeigu ieškovas nevykdo įsipareigojimų. Atsakovė išsiuntė ieškovui 2018-02-23 pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą nurodydama, kad dėl ieškovo nuolatinių esminių sutarties pažeidimų ir sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atsakovė vienašališkai nutraukia 2007-10-04 sutartį, kuri bus laikoma nutraukta nuo 2018-05-24. Atsakovė gavo ieškovo 2018-03-21 pranešimą, kuriame nurodyta, kad žemės nuomos mokestis už 2017 metus buvo sumokėtas atliekant 2017-11-14 mokėjimo pavedimą, tačiau šis mokėjimas nebuvo įvykdytas dėl to, kad atsakovės banko sąskaita buvo uždaryta ir naujos savo sąskaitos atsakovė nenurodė. Ieškovas prašė nurodyti naują sąskaitą, į kurią galėtų pervesti žemės nuomos mokestį už 2017 metus. Tačiau atsakovė ieškovą informavo, kad 2018-02-23 pranešimu žemės sklypo nuomos sutartis yra nutraukiama. 2017-10-04 sutartis buvo nutraukta ne tik dėl to, kad nebuvo sumokėtas žemės nuomos mokestis už 2017 metus, bet ir dėl to, kad ieškovas tinkamai nevykdė savo pareigos laiku sumokėti nustatyto dydžio žemės nuomos mokestį taip pat ir už 2015 – 2016 metus bei nebendradarbiavo su atsakove, ignoravo atsakovės pastangas derėtis dėl žemės nuomos rinkos kainas atitinkančio žemės nuomos mokesčio nustatymo. Atsakovė dar 2016 metais ieškovui buvo nurodžiusi savo naują sąskaitą, į kurią prašė pervesti nuomos mokestį. Pažymi, kad ieškovas nepagrįstai skaičiuoja žemės nuomos mokestį pagal žemės vertę- 12 019 Eur. Tokia sklypo vertė buvo 2014 metais. 2018 metų duomenimis, sklypo vertė yra 20 400 Eur. Sutartį atsakovė nutraukė taip pat ir dėl 2016 ir 2017 metais nuomos mokesčio mokėjimo pažeidimų. Padarytų esminių sutarties pažeidimų ieškovas neginčija. Jis neįrodė, kad 2007-10-04 nuomos sutarties nutraukimas būtų neteisėtas ar nesąžiningas, nenurodė nutraukimo negaliojimo pagrindų. Todėl ieškovo 2018-04-12 ieškinio reikalavimą dėl 2018-02-23 pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą panaikinimo prašė atmesti. Esant nutrauktai sutarčiai, ieškovo reikalavimas dėl panaudos sutarties panaikinimo taip pat negali būti patenkintas, kadangi ieškovas nėra subjektas, galintis reikšti tokį reikalavimą. Be to, ieškovas nenurodė konkrečių įstatymo normų, kurioms galėtų prieštarauti panaudos sutartis. Todėl ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimo dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia. Kadangi ieškovas su atsakove nebendradarbiavo, atsakovė, sudarydama panaudos sutartį, pagrįstai manė, kad ieškovas atsisako vykdyti nuomos sutartį. Ieškovas taip pat prašo panaikinti atsakovo T. D. paraišką dėl žemės sklype deklaruotų pasėlių, tačiau nuomos sutartis su ieškovu jau nutraukta. Todėl ieškovas šiuo atžvilgiu neturi teisinio suinteresuotumo. Be to, ieškovas pats nedirba atsakovės sklypo, o tai daro kitas asmuo- T. R.. Teigia, kad ne pasėlių deklaracijos paraiška sukelia teisines pasekmes, o Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas, kuriuo nusprendžiama paskirti ir išmokėti paramos išmokas. Atitinkamą Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą ieškovas gali skųsti administracine tvarka. Ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra susijęs su kitais ieškinio reikalavimais. Atsakovė nuo 2017 metų pavasario siekė nutraukti sutartį su įsipareigojimų nevykdančiu ieškovu. Esant šiai aplinkybei, atsakovas S. V. ėmėsi tvarkyti savo dukros (atsakovės) sklypą ir 2017-06-07 jo dalį sulėkščiavo, pašalino piktžoles, o ne ieškovo pasėlius. Ieškovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojų neprašė apskaičiuoti pasėliams padarytos žalos. Jokių įrodymų apie žalos patyrimą, žalos apskaičiavimo pagrįstumą ieškovas nepateikė. 2017-08-07 sprendimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną S. V. atžvilgiu. Todėl atsakovas nepateikė ne tik įrodymų apie žalą, tačiau apskritai neįrodė nė vienos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškinyje pateikti žalos apskaičiavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisingi. Ieškovo nurodymas, kad iš II klasės žieminių rugių 2,40 ha ploto pasėlių galima gauti 4 tonas grūdų, kurių tonos kaina – 105 Eur, yra pagrįstas vidutinio Lietuvos derlingumo rodikliais. Atsakovės sklypas yra prasto derlingumo zonoje. Šiame regione II klasės žieminių rugių kaina siekia 80 – 90 Eur už 1 toną. Be to, ieškovo žieminiai rugiai buvo smarkiai išbrinkę, todėl beverčiai. 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad 27,75 ha žemės sklypas (kadastro Nr. ( - ). ) pagal 2007-10-04 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N-43 ieškovui yra išnuomotas 20 metų iki 2027-10-03. Minėta sutartis įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre. Pagal 2013-12-30 valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį Nr. JS-13978 žemės sklypas buvo perleistas atsakovei R. D.. Žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad parduodamas žemės sklypas yra išnuomotas ieškovui. Šalčininkų skyriaus 2013-11-15 raštu ieškovas taip pat informuotas, kad žemės sklypas bus parduotas, o 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutartis galios naujajai žemės sklypo savininkei (CK 6.559 straipsnis). Pasikeitus žemės sklypo nuomotojui, žemės nuomos sutartyje nurodyti nuomininko įsipareigojimai, susiję su nuomojamo žemės sklypo naudojimu ir grąžinimu pasibaigus nuomos sutarčiai bei pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, išlieka. Taip pat išlieka ir nuomotojo įsipareigojimai sudaryti nuomininkui sąlygas žemės sklypą laikinai valdyti ir juo naudotis pagal valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas. 8. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime nurodė, kad ieškovas 2017-06-02 pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius gavimo remdamasis tuo, kad jis valdo ir vykdo žemės ūkio veiklą žemės sklype. A. T. D. analogišką paraišką pateikė, remdamasis 2017-04-11 panaudos sutartimi. Nacionalinė mokėjimo agentūra 2017-07-13 pranešimu dėl deklaruotų duomenų neatitikimo informavo ieškovą ir atsakovą T. D. apie deklaruojamų paramos paraiškoje duomenų neatitikimą bei pateiktų paraiškų administravimo sustabdymą iki bus pašalinti neatitikimai. Taip pat ieškovo ir atsakovo T. D. pateiktų paraiškų paramai gauti už 2017 metus tolimesnis administravimas yra sustabdytas iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

69. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 metų rugsėjo 20 dienos sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nusprendė: 9.1. Panaikinti atsakovės R. D. 2018-02-23 pranešimą apie 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimą. 9.2. Pripažinti 2017-04-05 privačios žemės panaudos sutartį, pasirašytą tarp atsakovų R. D. ir T. D., dėl 28,2056 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )., kadastro Nr. ( - ).), esančio ( - ), nesudaryta nuo jos pasirašymo momento. 9.3. Panaikinti atsakovo T. D. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai už 2017 metus, dalį, kurioje T. D. deklaravo pasėlius 28,2056 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ) kadastro Nr. ( - ).), esančiame ( - ). 9.4. Priteisti iš atsakovo S. V. ieškovui K. J. žalos atlyginimą – 420 Eur. 9.5. Priteisti iš atsakovės R. D. ieškovui K. J. žyminį mokestį – 112,50 Eur ir teisinės pagalbos išlaidas – 431,25 Eur. 9.6. Priteisti iš atsakovo T. D. ieškovui K. J. žyminį mokestį – 112,50 Eur ir teisinės pagalbos išlaidas – 431,25 Eur. 9.7. Priteisti iš atsakovo S. V. ieškovui K. J. žyminį mokestį- 9,60 ir teisinės pagalbos išlaidas – 172,50 Eur. 9.8. Priteisti valstybei iš atsakovų R. D. ir T. D. procesinių dokumentų siuntimo išlaidas po 5,81 Eur iš kiekvieno atsakovo. 10. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad: 10.1.

7Iki žemės sklypo perleidimo atsakovei R. D., su ieškovu 2007-10-04 sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 9 – 11 punktuose, išdėstyta nuomos mokesčio mokėjimo ir keitimo tvarka. Ši tvarka privaloma ir naujajai žemės sklypo savininkei, atsakovei R. D. (CK 6.559 straipsnis). Pagal nurodytos sutarties nuostatas nuomotojas turi teisę kas 3 metus Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 nustatyta tvarka, perskaičiuoti išnuomoto be aukciono žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis (9 punktas); žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (10 punktas); žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka (11 punktas). 10.2.

82013 metais tapusi žemės sklypo savininke atsakovė R. D. įgijo teisę kas trejus metus perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę, atsižvelgdama į žemės sklypo vertę, nustatytą pagal einamųjų metų sausio 1 d. žemės verčių žemėlapius, bei nuomos mokesčio tarifą, kuris nagrinėjamu atveju yra 1,5 proc. žemės vertės. 10.3.

9Už 2015 metus mokėdamas nuomos mokestį, ieškovas 2016-04-23 pervedė į atsakovės sąskaitą 180,29 Eur sumą, atitinkančią to meto žemės sklypo vertę. Už 2016 metus mokėdamas nuomos mokestį, ieškovas 2016 11 30 pervedė į atsakovės sąskaitą analogišką sumą. Atsakovė šį nuomos mokestį gavo 2016 12 01. Nors už 2015 metus ieškovas vėlavo mokėti nuomos mokestį daugiau negu tris mėnesius, tačiau mokestis vis tik buvo sumokėtas. Byloje nėra duomenų, kad būtent dėl vėlavimo sumokėti 2015 metų mokestį atsakovė būtų reiškusi ieškovui pretenzijas 2016 ar 2017 metais ar skaičiavusi delspinigius. 10.4.

10Atsakovė 2016 metais negalėjo perskaičiuoti žemės sklypo vertės. 2007-10-04 nuomos sutarties 9 punkto sąlyga riboja atsakovės teisę kasmet reikalauti iš ieškovo žemės sklypo vidutinę rinkos vertę atitinkančio nuomos mokesčio, tai yra, 100 – 130 Eur už 1 hektarą. Atsakovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisti šios sąlygos. 2017 metais atsakovė turėjo teisę perskaičiuoti žemės sklypo vertę ir apie tai pranešti ieškovui, tačiau byloje nėra duomenų, kad šia teise atsakovė pasinaudojo. 10.5.

11Už 2017 metus ieškovas mokėdamas nuomos mokestį 2017-11-14 atliko pavedimą (180,29 Eur) į atsakovės banko sąskaitą Nr. ( - ). Tačiau iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo atliktas pavedimas į atsakovės sąskaitą nebuvo įskaitytas, nes atsakovė šią sąskaitą uždarė dar 2017-08-29. Pakartotinį pavedimą ieškovas atliko 2018 03 29 į atsakovės sąskaitą ( - ), tačiau atsakovė sumokėtą 180,29 Eur nuomos mokestį ieškovui grąžino 2018-04-01 motyvuodama nuo, kad nuomos sutartis yra nutraukiama dėl jos pažeidimo. Teismas pažymi, kad būdamas apdairus, ieškovas turėjo galimybę dar 2017 metais pasidomėti, ar atsakovė išties gavo nuomos mokestį. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad apie sąskaitos pakeitimus atsakovė ieškovo tinkamai neinformavo, pats ieškovas 2018 03 21 raštu turėjo kreiptis į atsakovę dėl tinkamos sąskaitos nurodymo. Atsakovė savo ruožtu nurodė, kad tinkamas sąskaitos numeris ieškovui buvo nurodytas dar 2016 metų žemės nuomos mokesčio deklaracijoje ir 2016 11 01 privačios žemės nuomos sutarties projekte, tačiau kaip minėta anksčiau, šie atsakovės ieškovui siūlomi su nuomos sutarties pakeitimu susiję dokumentai šalims neįgijo teisinės galios, be to, už 2016 metus ieškovas mokėjo atsakovei nuomos mokestį į atsakovės galiojančią banko sąskaitą Nr. ( - ) ir gautą nuomos mokestį atsakovė priėmė bei pretenzijų nereiškė. 10.6.

12Išdėstytos aplinkybės yra pagrindas tvirtinti, kad 2017 metų nuomos mokesčio nesumokėjimą nulėmė iš esmės ne ieškovo neapdairumas, o atsakovės netinkamas vykdymas pareigos suteikti ieškovui informaciją, turinčią reikšmės tinkamam prievolės įvykdymui. Kiti nuomos mokesčio vėlavimo atvejai (už 2015 metus), teismo vertinimu, nėra lemiami inicijuoti nuomos sutarties nutraukimo procedūrą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl teismas patenkino šią patikslinto ieškinio dalį. 10.7.

13Taip pat pirmosios instancijos teismas patenkino ir kitus ieškovo reikalavimus, konstatavęs, kad 2017-04-05 žemės sklypo panaudos sutartis, sudaryta atsakovų R. D. ir T. D., yra ne negaliojanti, o nesudaryta (CK 6.181 straipsnio 5 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). Teismas taip nusprendė todėl, kad nustatė, jog sklypas nuo 2007 metų yra ieškovo žinioje. Ieškovas nuo 2006 metų žemės sklype aktyviai ūkininkauja bei nuo 2006 metų kiekvienais metais teikia paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gauti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kad atsakovas T. D. žemės sklype nuo 2017 metų faktiškai vykdytų aktyvią ūkinę veiklą. Žemės sklypas yra perduotas valdyti ir naudoti ieškovui iki 2027 metų. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypas faktiškai nebuvo perduotas panaudos gavėjui atsakovui T. D., o ši aplinkybė, pirmosios instancijos teismo manymu, yra pagrindas pripažinti pa naudos sandorį nesudarytu. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tik sudaryta panaudos sutartis gali būti pripažįstama negaliojančia. Nurodęs šiuos argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kitoks aplinkybių teisinis įvertinimas negali būti laikomas ieškinio ribų peržengimu, kadangi pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas įpareigotas ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą, tačiau juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ne dėl ieškovo pareikšto reikalavimo (sandorio pripažinimo negaliojančiu), o dėl sandorio pripažinimo nesudarytu. 10.8.

14Ieškovo reikalavimus dėl atsakovo T. D. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, pateiktos už 2017 metus dalies, kurioje jis deklaravo pasėlius žemės sklype (unikalus Nr. 4400-1230-3192) pripažinimo neteisėta ir naikintina bei dėl žalos – 420 Eur – atlyginimo priteisimo ieškovui iš atsakovo pirmosios instancijos teismas patenkino kaip išvestinius iš patenkinto reikalavimo dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad nebūdamas teisėtas panaudos gavėjas, atsakovas T. D. negalėjo šiame sklype ūkininkauti ir teikti paraiškos apie pasėlių deklaravimą, o atsakovas S. V., be teisėto žemės naudotojo (ieškovo) sutikimo neturėjo teisės, atsakovės R. D. prašymu, sulėkščiuoti apie 2,40 ha ieškovui išnuomoto ploto lauko Nr. 3. Ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies, nurodęs, kad ieškovas neįrodė, jog negavo išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už deklaruotus pasėlius kontroliniame žemės sklype Nr. 006558-9018 bei jų negavo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

1611. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-09-20 sprendimo, kuriame prašo: 11.1. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018-09-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo K. J. 2018-01-18 ieškinį dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, pasėlių deklaracijos panaikinimo, padarytos žalos atlyginimo ir 2018-04-12 papildomą ieškinio reikalavimą dėl 2018-02-23 pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą panaikinimo. 11.2. priteisti iš ieškovo atsakovams visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 12. Apskaičiuodamas žemės nuomos mokestį, ieškovas 2015- 2017 metų laikotarpiu nepagrįstai skaičiavo sklypo vertę kaip nekintantį 12 019 Eur dydį. Sklypo vertė 12 019 Eur buvo 2014 metais, kiekvienais vėlesniais metais vertė kilo ir 2018 metais buvo 20 400 Eur. Pagal atitinkamų metų vertes buvo skaičiuojami sklypo nuomos mokesčiai, tačiau ieškovas 2015- 2017 metais jų tinkamai, visiškai ir laiku nemokėjo. Atsakovė elgėsi sąžiningai, bandė tartis su ieškovu dėl nuomos sutarties kainos ir vykdymo, tačiau ieškovas nebendradarbiavo, nesidomėjo sklypo verte, vėlavo mokėti nuomos mokestį, nemokėjo net minimalaus nuomos mokesčio, todėl atsakovė pagrįstai nuomos sutartį nutraukė. 13. Ieškovo pozicija, kad ieškovas už 2015 m. sumokėjo 180,29 Eur žemės nuomos mokesčio, tačiau sumokėjo pavėluotai dėl neapsižiūrėjimo ir dėl to atsakovė negali šiuo pagrindu remtis nutraukdama nuomos sutartį, yra nepagrįsta ir turėjo būti atmesta. Apeliantai pažymi, jog bet kuris iš ieškovo sutarties nuostatų pažeidimų, pvz., nuomos mokesčio už 2015 m. nesumokėjimas (vėlavimas sumokėti daugiau negu 3 mėn., visos kainos nesumokėjimas) yra pakankamas pagrindas atsakovei inicijuoti sutarties nutraukimą. 14. Atsakovė nutraukė nuomos sutartį ne tik dėl to, kad ieškovas pavėlavo daugiau nei 3 mėnesius sumokėti nuomos mokestį už 2015 metus, bet ir dėl 2016 m. ir 2017 m. nuomos mokesčio mokėjimo pažeidimų, t. y. dėl sistemingo ir ilgalaikio ieškovo prievolių nevykdymo, piktybiško elgesio ir nebendradarbiavimo. 15. Apeliantai pažymi ir tai, kad būdamas atidus ir rūpestingas, ieškovas pats privalėjo domėtis nuomos mokesčio dydžiu ir sutarties vykdymo sąlygomis. 16. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog „kiti nuomos mokesčio vėlavimo atvejai (už 2015 metus), teismo vertinimu, nėra lemiami inicijuoti nuomos sutarties nutraukimo procedūrą <...> taigi nagrinėjamu atveju atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu “. Apeliantų nuomone, tai – subjektyvus teismo pasvarstymas, pagrįstas įsitikinimu visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus bylos aplinkybių. Panaikindamas atsakovės R. D. 2018-02-23 pranešimą apie sutarties nutraukimą, pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6.156 straipsnio 2 dalies, 6.205 straipsnio, 6.217 straipsnio 1 dalies, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6.565 straipsnio 1 dalies ir CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas bei atsakovės, kaip nuomotojos, teises ir teisėtus interesus. 17. Sprendime net keletą kartų pakartojami pirmosios instancijos teismo pastvarstymai, kad dėl nuomos mokesčio mokėjimo vėlavimų ir nuomos mokesčio dydžio R. D. pretenzijų nereiškė anksčiau. Jie nereikšmingi ir nėra pagrindas ieškiniui patenkinti. Civiliniame kodekse nenustatytas terminas, per kurį nuomotojas privalo nutraukti nuomos sutartį su nuomininku dėl pažeidimo, numatyto CK 6.564 straipsnio 1 d. R. D. nuomos sutartį nutraukė, laikydamasi CK 6.565 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų ir procedūrų, t. y. prieš tris mėnesius raštu įspėjo ieškovą apie nuomos sutarties nutraukimą, todėl nėra jokio pagrindo nuomos sutarties nutraukimą laikyti neteisėtu. 18. Atsakovai pažymi, kad būdamas teisėtas sklypo (taip pat ir sklype esančių pievų ir ganyklų) valdytojas pagal panaudos sutartį, T. D. tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek dabar, sklype faktiškai ūkininkauja. Apeliantai teigia, kad 2018-09-06 teismo posėdžio metu R. D. paliudijo, kad 2018 metais T. D. nušienavo sklypo laukus, taip pat, kad T. D. su R. D. tėvu (S. V.) sklypo dalyje pasėjo grikius. Ieškovas dėl nurodytų aplinkybių neišreiškė jokių prieštaravimų ir nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų. Taigi sklypas faktiškai buvo perduotas T. D. ir yra valdomas T. D., todėl teismo argumentas, jog panaudos sutartis nagrinėjamu atveju negali būti laikoma sudaryta žemės sklypo faktiškai neperdavus atsakovui T. D., laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu jokiais bylos duomenimis. 19. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai galėtų prieštarauti panaudos sutartis. Negana to, kaip minėta, sprendime teismas pats pripažino, kad panaudos sutartį pripažinti negaliojančia nėra pagrindo, o panaudos sutartį pripažino nesudaryta, nenurodydamas, iš kokios įstatymo nuostatos apskritai kildina tokio pobūdžio teisių gynimo būdą. Apeliantų teigimu, ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimo dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia, o teismas nepagrįstai modifikavo šį reikalavimą, panaudos sutartį pripažindamas nesudaryta, todėl šis reikalavimas patenkintas nepagrįstai. 20. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino atsakovų atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų, jog ieškinio reikalavimas dėl paraiškos panaikinimo nėra apskundimo dalykas, nes ne pasėlių deklaracijos paraiška sukelia teisines pasekmes (išmokos už žemės ūkio naudmenas paskyrimą ir išmokėjimą), o atitinkamas išmokas administruojančios įstaigos ar institucijos sprendimas, kuriuo nusprendžiama paskirti ir išmokėti tokią išmoką. Atitinkamą Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą, jei toks priimtas ir jei ieškovas jį laiko neteisėtu ar nepagrįstu, ieškovas gali skųsti administracine tvarka, tačiau tai nepatenka į bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją. Ieškinio reikalavimas dėl paraiškos panaikinimo ne tik negalėjo būti patenkintas, bet ir apskritai negalėjo būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. 21. Dėl priteisto 420 Eur žalos atlyginimo apeliantai nurodo, kad nustatydamas žalos padarymo faktą ir dydį, pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės rėmėsi tik ieškovo pakviesto liudytojo A. J. parodymais. Be to, nebuvo atsakovo S. V. civilinės atsakomybės pagrindų. 22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad 2017 metų nuomos mokesčio nesumokėjimą nulėmė ne ieškovo neapdairumas, o atsakovės netinkamas vykdymas pareigos suteikti ieškovui informaciją, turinčią reikšmės tinkamam prievolės įvykdymui. Atsakovė uždarė savo banko sąskaitą ir nepateikė ieškovui naujos savo sąskaitos, į kurią pageidautų, kad būtų pervedamas žemės nuomos mokestis. Ieškovas kiekvienais metais pervesdavo žemės nuomos mokestį į atitinkamą atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teisme ieškovas akcentavo, jog atsakovė specialiai sudarė ieškovui kliūtį įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, pervesti žemės nuomos mokestį bei nuo 2016 metų siekė įvairiais būdais su ieškovu nutraukti žemės nuomos sutartį. Ieškovas pažymi, jog valstybės ir ieškovo susiklostę žemės nuomos santykiai bei žemės nuomos sutartis ir visos sutarties sąlygos galioja iki 2027 metų, todėl atsakovė turėjo pareigą šių sąlygų laikytis ir gerbti, o ne siekti sutartį nutraukti. 23. Visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo nuostata, jog atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pagrįstai ir teisingai teismas konstatavo, kad kiti nuomos mokesčio vėlavimo atvejai (už 2015 metus) nėra lemiami ir nesudaro pagrindo 2018 m. inicijuoti nuomos sutarties nutraukimo procedūrą, kadangi mokestis sumokėtas, o atsakovė šiuo pagrindu nereiškė pretenzijų nei 2016, nei 2017 metais ir neskaičiavo delspinigių. 24. Ieškovas teigia, jog atsakovė R. D. neteisėtai ir nepagrįstai 2017-04-05 sudarė žemės panaudos sutartį su savo vyru – atsakovu T. D. – ir šią sutartį 2017-04-11 įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad esant galiojančiai žemės nuomos sutarčiai, atsakovė R. D. sudarė to paties žemės sklypo panaudos sutartį su savo vyru. Atsakovė negali tą patį nekilnojamąjį daiktą vienu metu vienam fiziniam asmeniui nuomoti o kitam fiziniam asmeniui suteikti panaudai. 25. Ieškovas pažymi, kad atsakovo neteisėtai ir nepagrįstai pateikta paraiška yra pagrindas gauti išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Šios atsakovo paraiškos pateikimas sukėlė tokias teisines pasekmes, kad trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra ieškovo 2017 metų paraiškoje nustatė dvigubą deklaravimą ir ieškovui buvo išmokėta sumažinta išmokų suma už 54,12 ha plotą. Jeigu nebūtų dvigubo deklaravimo, ieškovas galėjo gauti nesumažintas išmokas už visą 2017 m. deklaruotą 80,52 ha plotą. Taigi ieškovas negavo išmokų už dvigubai deklaruotą plotą bei papildomai jam buvo pritaikytos sankcijos ir jis neteko dalies išmokų už kitus deklaruotus laukus. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad ieškovas turėtų skųsti Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą dėl išmokos skyrimo, o ne atsakovo paraišką kuri nesukelia jokių teisinių pasekmių. 26. Ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog „atsakovai manė, kad ieškovas atsisako nuomos sutarties“, „neprašė savivaldybės administracijos apskaičiuoti pasėliams padarytos žalos“, „atsakovui nebuvo skirta administracinė nuobauda“ (apeliacinio skundo 79 punktas). Šie teiginiai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. 27. Trečiasis asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepime nurodo, kad agentūra nėra minėtų teisinių santykių dalyvė, todėl neturi teisinio suinteresuotumo šio ginčo išsprendimo baigtimi. Ieškovas ir atsakovas D. D. Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2017 m. teikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, kuriose abu pareiškėjai deklaravo žemės sklypą, ir šioje byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo taip pat susijęs su žemės sklypu, kuriuos deklaravo abu pareiškėjai. Be to, apeliaciniame skunde apeliantų atstovas nurodo, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti apie išmokų gavimą pagal 2017 m. paraišką. Šis trečiasis asmuo informuoja, kad ieškovas 2017 m. paraiškoje deklaravo 80,52 ha plotą, už kurį galėjo gauti išmokas. Kadangi žemės sklypas buvo deklaruotas ir atsakovo D. D. 2017 m. paraiškoje (nustatytas dvigubo deklaravimo atvejis), ieškovui buvo išmokėta sumažinta išmokų suma už 54,12 ha plotą.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1828. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. 29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 30. Žemės nuomos sutarties nutraukimas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Būtent šis vienašalis sandoris yra šalių ginčo dėl 28,2056 ha žemės sklypo, esančio ( - ). pagrindas. Nuo aplinkybės, ar tebegalioja su ieškovu sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis, priklauso visi kiti šalių tarpusavio teisiniai santykiai, susiję su paminėtu sklypu. 31. Ieškovas, siekdamas išspręsti ankstesnėje pastraipoje nurodyto sklypo nuomos sutarties galiojimo klausimą, pareiškė reikalavimą panaikinti atsakovės R. D. 2017-02-23 pranešimą apie 2007 10 04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimą nuo 2018-05-24 (II t., e. b. l. 70, 71). Pranešimas apie numatomą žemės nuomos sutarties nutraukimą yra tik būtina sąlyga tokiai sutarčiai nutraukti (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Pats savaime pranešimas nesukelia sandoriui būdingų teisinių pasekmių (civilinių teisių ir pareigų sukūrimas, pakeitimas ar panaikinimas, žr. CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas dėl pranešimo panaikinimo neatitinka CPK 2 straipsnio nurodytų tikslų, kadangi vien pranešimo galiojimas ar panaikinimas nesukuria ieškovui teisiškai reikšmingų pasekmių. 32. Teismui panaikinus nurodytą pranešimą, liko neišspręstas esminės reikšmės šiai bylai turintis klausimas: ar galioja su ieškovu sudaryta 2007 10 04 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N-43. Ieškovas, pareikšdamas 2018 04 12 patikslintą ieškinį, aiškiai siekė paties vienašalio sandorio – 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N-43 nutraukimo negaliojimo, kadangi nurodė būtent šio sandorio negaliojimo pagrindus ir ieškinyje tvirtino, kad ši nuomos sutartis galioja iki 2027-10-03 (II t., e. b. l. 62- 68). 33. Patikslinto ieškinio pateikimo metu (2018-04-12) dar nebuvo suėjęs 2017-02-23 pranešime nurodytas žemės nuomos sutarties nutraukimo terminas (nuo 2018-05-24). Tačiau šis terminas buvo suėjęs bylos nagrinėjimo iš esmės metu (2019-09-06). 34. Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo 2018-04-12 patikslintą ieškinį ir nagrinėjant bylą iš esmės buvo suėjęs ginčijamame pranešime nurodytas žemės nuomos sutarties nutraukimo terminas, pirmosios instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar suėjus pranešime nurodytam terminui žemės nuomos sutartis buvo nutraukta. Ieškovui turėjo būti suteikta galimybė papildyti (pakeisti) 2018-04-12 ieškinio dalyką, reaguojant į vėliau paaiškėjusias aplinkybes dėl nuomos sutarties (ne)galiojimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismui neatlikus nurodytų veiksmų, liko neįgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai ir nebuvo atskleista bylos esmė. Šios aplinkybės yra pagrindas atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, kadangi pagal byloje esančią medžiagą teisingai išnagrinėti šio ieškovo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme neįmanoma (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 35. Keisti ieškinio pagrindą arba dalyką yra ieškovo prerogatvva (CPK 141 straipsnis). Išnagrinėjęs šią bylą, pirmosios instancijos teismas vietoje reikalavimo pripažinti negaliojančia 2017-04-05 privačios žemės panaudos sutartį, sudarytą atsakovų R. D. ir T. D. dėl 28,2056 ha žemės sklypo, esančio( - ). pripažino šį sandorį nesudarytu. Tokio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs. Ieškinyje buvo aiškiai suformuluoti jo pagrindas ir dalykas. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu R. D. ir T. D. sudarytą žemės panaudos sandorį, kadangi panaudos sandorio sudarymo metu ši žemė buvo išnuomota ieškovui ir tuo metu atsakovė net nebuvo įspėjusi ieškovo apie numatomą su juo sudarytos žemės nuomos sutarties nutraukimą. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas spręsti, kad ieškovo ginčijamas žemės panaudos sandoris prieštaravo CK 4.37 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kadangi pažeidė ieškovo, kaip žemės sklypo nuomininko teises ir interesus (nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti). Teismų praktika sandorius, prieštaraujančius savininko nuosavybės teisių turiniui (CK 4.37 straipsnis), laiko prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014-09-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2014; 2014-10-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2014; 2016-04-20 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kategoriškas draudimas daikto savininkui, disponuojant žeme, pažeisti įstatymus ar kitų asmenų teises bei interesus. Šio faktinio pagrindo pakako pradiniame ieškinyje pareikštam reikalavimui patenkinti (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vietoj ieškovo pareikšto reikalavimo patenkino reikalavimą dėl sandorio pripažinimo nesudarytu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (ieškinio reikalavimo pakeitimas, ieškovui to neprašant) ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip: pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 2017-04-05 privačios žemės panaudos sutartį, sudarytą atsakovų R. D. ir T. D. dėl 28,2056 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - ), kadastro ( - ), ( - ), esančio ( - ) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 36. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo nurodyta, kad žala ieškovui padaryta dėl to, kad atsakovas S. V. ieškovui išnuomoto žemės sklypo dalį sulėkščiavo, vykdydamas atsakovės R. D. prašymą. Tokiais veiksmais sunaikinti ieškovo pasėliai (žieminiai rugiai). Aplinkybę, kad nurodytą lauką sulėkščiavo dukters R. D. paprašytas 2018-09-06 teismo posėdžio metu patvirtino pats atsakovas S. V. (teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 36 min. 47 s). Ši aplinkybė yra pagrindas spręsti dėl vienos iš atsakovo S. V. civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp veiksmų ir nuostolių atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Šioje byloje, žinant aplinkybę, kad sulėkščiuoti lauką nurodė jo savininkė atsakovė R. D., aktualu nustatyti, su kurio iš atsakovų veiksmais priežastiniu ryšiu susijusi ieškovui padaryta žala: su sklypo savininkės, nurodžiusios sulėkščiuoti jai nuosavybės teise priklausantį, bet ieškovui išnuomotą sklypą, su S. V., kuris šį dukters nurodymą įvykdė, ar su abiejų šių atsakovų veiksmais. Tam būtina išsiaiškinti atsakovo S. V. turėtą informaciją apie ieškovo ir atsakovės R. D. teisinius santykius dėl žemės sklypo nuomos ir nustatyti, kaip ši informacija galėjo paveikti atsakovo S. V. apsisprendimą sulėkščiuoti dukters lauką jos prašymu. 37. Nors ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė tik atsakovui S. V., tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, kad jis ieškovui išnuomotą lauką sulėkščiavo dukters prašymu, pirmosios instancijos teismas privalėjo pritaikyti CPK 45 straipsnio nuostatas ir pasiūlyti ieškovui pareikšti prašymą dėl šio reikalavimo atsakovo pakeitimo. Pirmosios instancijos teismas šio veiksmo neatliko. 38. Dėl to, kad neišaiškintos aplinkybės, būtinos priežastiniam ryšiui tarp atsakovo (atsakovų) veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių nustatyti ir ieškovui nesuteikta galimybė pagal bylos aplinkybes pakeisti reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovą, liko neatskleista bylos dėl šio reikalavimo dalies esmė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal byloje surinktus įrodymus neįmanoma teisingai išsiaiškinti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių ypatybių. Todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalos atlyginimą panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 39. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015-12-04 įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių XII skyriaus nuostatas yra numatyta šios kategorijos skundų išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, o teisminė institucija, nagrinėjanti skundus ir ginčus dėl teisinių santykių, susijusių su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius skyrimu ir mokėjimu yra Vilniaus apygardos administracinis teismas. Todėl ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo T. D. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos už 2017 metus, dalį, kurioje buvo deklaruoti pasėliai 28,2056 ha žemės sklype (kadastro Nr. ( - ).), esančiame ( - ) turėjo būti išnagrinėtas ne bendrosios kompetencijos teisme, o pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių XII skyriaus nuostatas. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui taisyklės (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Sprendimo dalis dėl reikalavimo panaikinti atsakovo T. D. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos už 2017 metus, dalį, kurioje buvo deklaruoti pasėliai 28,2056 ha žemės sklype (kadastro Nr. ( - ), esančiame ( - ), panaikintina ir ši ieškinio dalis paliktina nenagrinėta (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 40. Kadangi šios bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šis teismas, turės išspręsti ir šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą po visų ieškinyje pareikštų reikalavimų tinkamo išnagrinėjimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 327, 329, 330 ir 331 straipsniais,

Nutarė

19A. R. D., T. D. ir S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018m. rugsėjo 20 dienos sprendimo patenkinti iš dalies. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 metų rugsėjo 20 dienos sprendimo dalį dėl ieškovo K. J. reikalavimo pripažinti 2017-04-05 privačios žemės panaudos sutartį, sudarytą atsakovų R. D. ir T. D. dėl 28,2056 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )., kadastro Nr. ( - )., ( - ), esančio ( - )., negaliojančiu (niekiniu) sandoriu ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 2017-04-05 privačios žemės panaudos sutartį, sudarytą atsakovų R. D. ir T. D. dėl 28,2056 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )., kadastro Nr. ( - )., ( - )) esančio ( - ). Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 metų rugsėjo 20 dienos sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti atsakovo T. D. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos, pateiktos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos už 2017 metus, dalį, kurioje buvo deklaruoti pasėliai 28,2056 ha žemės sklype (kadastro Nr. ( - ).), esančiame ( - ) ir šią ieškinio dalį palikti nenagrinėtą. Panaikinti kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 09 20 sprendimo dalį ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai