Byla e2-241-474/2019
Dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu iš dalies, nuosavybės teisų pripažinimo, teisinės registracijos pakeitimo ir ieškininės senaties termino atnaujinimo

1Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas Alška, sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei, dalyvaujant ieškovei R. G., jos atstovui advokatui Dariui Pociui, atsakovei E. S., atsakovių R. G. ir E. S. atstovei advokatei Kazimierai Barvidytei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovėms R. G., E. S., tretiesiems asmenims Kretingos rajono 2 -ojo notarų biuro atstovei Indrei Starkienei, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu iš dalies, nuosavybės teisų pripažinimo, teisinės registracijos pakeitimo ir ieškininės senaties termino atnaujinimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti iš dalies negaliojančiu Kretingos rajono notarų biuro notarės Janinos Neverdauskaitės ( - ) išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. ( - ), dalyje dėl 1/4 dalies pastato Nr. ( - ), 1/4 dalies pastato Nr. ( - ), ½ dalies pastato Nr. ( - ), esančių( - ), nustatant, kad po K. G., gim. ( - ), mirusio( - ), mirties, jo įpėdiniai - R. G., R. G. ir E. G. (dabartinė pavardė - S), lygiomis dalimis paveldėjo minėtą nekilnojamąjį turtą; pripažinti ieškovės R. G., nuosavybės teises į ½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su K. G.; įpareigoti VĮ „Registrų centras" nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti R. G. vardu teisinę registraciją į 1/3 dalį pastato Nr. ( - ), 1/3 dalį pastato Nr. ( - ), 2/3 dalį pastato Nr. ( - ), esančių( - ).; bei R. G., gim. ( - ), ir E. S. gim. ( - ), vardu teisinę registraciją į: po 1/12 dalį pastato Nr. ( - ), po 1/12 dalį pastato Nr. ( - ), po 1/6 dalį pastato Nr( - )., esančių( - ); atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovių visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 1997-03-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 21- 270/97 K. G. paskelbus mirusiu, liko palikimas, kurį sudarė santuokoje su R. G. įgytas nekilnojamasis turtas. Dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono notarų biuro notarę ir ( - ) išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, registro Nr. ( - ). Paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą notarė Janina Neverdauskaitė patvirtino, kad K. G., mirusio ( - ) turto įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo žmona R. G., mirusiojo vaikai R. G. ir E. G., kurių įstatyminė globėja yra jų motina R. G.. Nurodyta, kad paveldėtą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro 1/2 dalis gyvenamojo namo su rūsiu, mansarda, priestatu ir dviem verandomis, ½ dalis sandėlio ir sandėlis, esantys( - ). sav. Nuosavybės teisės į paveldėto nekilnojamojo turto dalis įregistruotos viešajame registre. VĮ „Registrų centras" duomenimis, R. G., R. G. ir E. S. priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr( - )., po 1/6 dalį sandėlio, unikalus Nr. ( - ) ir po 1/3 dalį sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ). Ieškovė mano, kad yra pažeistos jos teisės, nes ginčo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime neteisingai nurodyta paveldimo turto dalis, nes neatskirta bei neįregistruota viešajame registre pergyvenusio sutuoktinio (ieškovės) nuosavybės teisė į santuokinio turto dalį, kas lėmė klaidingą turto registraciją, todėl yra pagrindas šį liudijimą pripažinti iš dalies negaliojančiu, pripažinti ieškovės nuosavybę į dalį santuokoje įgyto bendro turto ir pakeisti turto teisinę registraciją. Nurodė, kad aplinkybės, jog ieškovei priklauso mažiau turto nei turėtų priklausyti, paaiškėjo tik po 2018-08-11 įvykusio gaisro, kai ieškovė kreipėsi į draudiką AB „Lietuvos draudimas" dėl draudimo išmokos, draudikui informavus, kad visas turtas lygiomis dalimis priklauso ieškovei ir jos dukterims. Ieškovė suprato, kad jai, kaip pergyvenusiai sutuoktinį nepriklauso 1/2 dalis bendro turto įgyto santuokoje, o priklauso turtas lygiomis dalimis su dukromis, bei kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas ne į mirusiojo K. G. turto dalį, bet į visą santuokoje įgytą turtą. Nurodo, kad notarė netinkamai atliko pareigas ir išdavė ( - ) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į visą sutuoktinių turtą, o ne į mirusiojo asmens dalį. Nurodo, kad ieškovė nėra teisiškai išprususi ir jai nebuvo pagrindo nepasitikėti notarės atliktomis pareigomis. Paaiškėjus aplinkybėms, kad paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas į didesnę turto dalį nei priklausė mirusiajam, ieškovės turto dalis bendrame sutuoktinių turte neatskirta ir neįregistruota, laiko, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti.

5Atsakovės R. G. ir E. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškininę senatį bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys suformuotas ydingai, mano, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turėtų pagal ieškinį atsakyti, nes ginčijamas vienašalis sandoris, kurį sudarė notaras. Atsakovės tuo metu buvo nepilnametės ir jokių veiksmų neatliko, todėl atsakovių procesinė padėtis keistina į trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ginčas vyksta dėl ( - ) išduoto Kretingos rajono Notarų biuro paveldėjimo teisės liudijimo ir ieškinio senaties terminas, trys metai baigėsi 2000 m. rugsėjo 23 d. Ieškovė yra baigusi technikumą, vykdo individualią veiklą. Kaip įstatyminė atstovė, priėmė savo nepilnamečių dukrų: R. G. ir E. S. vardu palikimą, atsiradusi po tėvo mirties. Notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, ieškovė nereiškė jokių reikalavimų, dėl turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje ir jos neginčijo. R. G. pareiškė, kad motina grįžusi iš notaro pasakė, kad padalijo visoms lygiomis dalimis. Palikimo priėmimo metu R. G. buvo 14 m., todėl netikėti jos teiginiu nėra pagrindo. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, pateikė dokumentus, pasirašė registrų knygoje, registravo turtą registrų centre. Ieškovė nebuvo rūpestinga ir apdairi 21 vienerius metus, mano, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo, pripažinti jas svarbiomis priežastimis.

6Tretysis asmuo VĮ Registrų centras savo atsiliepime nurodo, kad ieškovė neišnaudojo įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir prašė reikalavimo dėl teisinės registracijos duomenų pakeitimo netenkinti ir nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

7Ieškovė R. G. dubliku su atsiliepime išdėstytais argumentais nesutiko, nurodė, kad ieškinys pareikštas tinkamoms atsakovėms, nes atsakovai bylose dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais bylos šalys yra įpėdiniai. Pažymėjo, kad atsakovės būdamos sąžiningos ir suaugusios pačios galėjo informuoti savo mamą (ieškovę) apie ginčo paveldėjimo teisės liudijime neteisingai nustatytas bei šio liudijimo pagrindu įregistruotas įpėdinių dalis. Ieškovė, sužinojusi, kad notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į visą santuokoje įgytą turtą, elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, nedelsiant dėjo visas pastangas surinkti informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, kreipėsi teisinės pagalbos bei pateikė teismui ieškinį.

8Atsakovės R. G. ir E. S. tripliku su ieškovės dublike nurodytais motyvais nesutiko. Nurodė, kad ieškovė 1997 m. priimdama palikimą atsiradusi po atsakovių tėvo mirties, priėmė palikimą savo nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Paveldėjimo teisės liudijimas yra vienašalis sandoris. Notaro pareiga tinkamai įforminti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarui tenkanti prievolė įvykdyta netinkamai. Ieškovė priimdama palikimą buvo jauno amžiaus -36 metų, buvo ir yra veiksni. Kreipdamasi į teismą nenurodė jokių aplinkybių, kurios objektyviai trukdė jai laiku ir tinkama tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Pažymėjo, kad ieškovės teiginys apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, reikia vertinti taikant protingumo, rūpestingumo bei atidaus asmens standartą, todėl vien tik ieškovės prašymas pratęsti ieškinio senaties terminą, nurodant, kad ji teisiškai neišprususi nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

9Teismo posėdžio metu ieškovė R. G. ir jos atstovas advokatas Darius Pocius patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytų motyvų pagrindu. Ieškovė papildomai paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimo po jo išdavimo pas notarę neskaitė, paveldėjimą įregistravo nekilnojamojo turto registre ir niekur jo daugiau nenaudojo. Mano, jog gavus paveldėjimo teisės liudijimą pas notarą pasirašė jos žurnale, o ar rašėsi už save ar už dukras, nes jos buvo nepilnametės, neprisimena. Apie aplinkybes, kad ji neteisingai paveldėjo turtą sužinojo 2018 m. įvykus gaisrui, kai draudimo kompanija atsisakė išmokėti draudimą ir nurodė, jog neteisingai priimtas paveldėjimas. Prašo pripažinti jos nuosavybę į ½ dalį turto, kad gautų atitinkamo dydžio išmoką iš draudimo bendrovės. Nurodė, jog kai buvo priimtas palikimas, dukroms gal ir perskaitė paveldėjimo teisės liudijimą. Stengėsi, kad vaikams būtų gerai, todėl tvarkė, renovavo namus, dukrų dalimis naudojasi.

10Teismo posėdžio metu atsakovė E. S., paaiškino, jog po tėčio dingimo turtas buvo padalintas į tris lygias dalis, apie tai pasakė ieškovė (jos mama) grįžusi iš notaro, atsakovė tuo metu buvo nepilnametė, jai buvo 10 metų. Su ieškove nebendrauja, kas vyksta pavedėtuose namuose, nežino. Iš šių namų ji ir jos sesuo išėjo gyventi savarankiškai sulaukusios 16 metų. Kiek žino, namas renovuotas: keistas stogas, apšildytas. Atsakovė R. G. davė ieškovei lėšų stogo keitimui. Dėl renovacijos ieškovė niekada nesitarė nei su ja, nei su kita atsakove. Apie turto draudimą nežinojo, dėl draudimo išmokos nesikreipė, informaciją apie draudimą gavo tik gavusi ieškinį. Šiuo metu ji būstą nuomojasi, nes jai socialinio būsto neteikia, kadangi ji turi paveldėjusi namo dalį. Dėl planų atnaujinimo buvo užsakiusi atlikti namo matavimus, kaimynai taip pat atliko žemės sklypo matavimus. Mano, kad notarė turtą padalino teisingai, niekada jokių abejonių turto padalinimas nekėlė. Naudojimosi turtu tvarka nenustatyta, ieškovė naudojasi turtu viena.

11Atsakovių R. G. ir E. S. atstovė advokatė Kazimiera Barvidytė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti. Atsakovių atstovė prašė taikyti ieškinio senatį. Taip pat papildomai paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 1997 metais, praėjo 21 metai, ieškovė, nepateikė pateisinamų priežasčių kodėl praleido ieškinio senaties terminą. Sutiko, kad paveldėjimo teisės liudijime priklausančios pagal įstatymą palikimo dalys įpėdiniams nurodytos neteisingai, tačiau pažymėjo, jog notaras atlikdamas veiksmą paklausia ar šalis suprato koks veiksmas atliekamas, o ieškovė sutiko su tokiomis turto dalimis. Ieškovė palikimą priėmė nepilnamečių vaikų vardu, tačiau savo pareigą atliko nerūpestingai.

12Trečiasis asmuo Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Indrė Starkienė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

13Teismas

konstatuoja:

14Ieškinys atmestinas.

15Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 1995 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-258/95 K. G., gim. ( - ), pripažino nežinia kur esančiu ir ( - ) sprendimu civilinėje byloje Nr. 21- 270/97 paskelbė jį mirusiu. 1998 m. rugsėjo 15 d. išduotas Mirties liudijimas, įrašo Nr. ( - ) . Tarp ieškovės R. G., gim. ( - ) ir K. G., gim. ( - ), mirusio ( - ), ( - ) buvo sudaryta santuoka, įregistruota Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. ( - ). Santuokoje gimė du vaikai: R. G., gim. ( - ), ir E. G. (dabar - S), gim. ( - ). Po K. G. mirties liko palikimas, kurį sudarė santuokoje, įgytas nekilnojamasis turtas. Dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono notarų biurą, ( - ) išduotas Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. ( - ) , bylos Nr. ( - ) kuriuo K. G., mirusio( - ) turto įpėdiniai lygiomis dalimis yra mirusiojo žmona R. G., a.k. ( - ) mirusiojo vaikai R. G., gim. ( - ), E. G., gim. ( - ), kurių įstatyminė globėja yra jų motina R. G.. Nurodyta, kad paveldėtą turtą sudaro 1/2 dalis plytų gyvenamojo namo su rūsiu, mansarda, priestatu ir dviem verandomis 1A1/p, kurio bendras plotas 180.23 kv. m., ½ dalis plytų sandėlio 3I1/p, plytų sandėlis 4I1/p, esantys ( - ) VĮ „Registrų centras" duomenimis, R. G., R. G. ir E. S. pagal paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), po 1/6 dalį sandėlio, unikalus Nr. ( - ) ir po 1/3 dalį sandėlio, kurio unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ).

16Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti iš dalies negaliojančiu Kretingos rajono Notarų biuro notarės Janinos Neverdauskaitės ( - ) išduotą Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, registro Nr. 5579, pripažinti ieškovės R. G., nuosavybės teises į ½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su K. G. ir įpareigoti VĮ „Registrų centras" nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pakeisti R. G., R. G. ir E. S. vardu teisinę registraciją į nekilnojamąjį turtą esantį( - ). Siekiant apginti savo pažeistas teises ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

17Byloje ginčas kilo dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – paveldėjimo. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių bei pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perima palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje keliamas ieškinio senaties termino, kai ginčijamas išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taikymo klausimas. Kadangi palikimas, dėl kurio vyksta ginčas byloje, atsirado 1997 m. kovo 13 d., tai, sprendžiant dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo pradžios, visų pirma turi būti vadovaujamasi tuo metu aktualiu teisiniu reglamentavimu. Pagal palikimo atsiradimo galiojusiame 1964 m. CK (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) neįtvirtinta specialių nuostatų, skirtų ieškinio senaties terminams paveldėjimo teisei ginčyti reglamentuoti. Atsižvelgiant į tai, ginčams, kylantiems iš paveldėjimo teisinių santykių, taikytinas bendrasis 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnio 1 dalis).

18Bylos šalys to neginčija, kad ieškovė CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu praleido. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to ar ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis šiam terminui atnaujinti.

19Pažymėtina, jog CK 1.131 str. 2 d. numato senaties termino atnaujinimo galimybę, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. CK arba kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str.3–4 dalys, CPK 3 str. 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka ieškovui ( CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39 "Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje").

20Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėdama, kad 3 metų ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, motyvuoja tuo, kad yra teisiškai neišprususi ir pasitikėjo notare bei jos atliktų pareigų teisėtumu. Ir tik 2018 m. rugpjūčio 11 d. po įvykusio gaisro kai kreipėsi į draudiką AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos, draudikui informavo apie sužinojusi apie savo pažeistą teisę. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Pripažįstant konkrečias priežastis svarbiomis, svarbus palikimą siekiančio priimti asmens elgesys, kuris vertinamas pagal tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais, išaiškinta, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005; 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012; kt.). Taikant šį išaiškinimą paveldėjimo teisiniams santykiams, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog jo teisė paveldėti yra pažeista. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė paveldėti pažeidžiama, kai kitas asmuo priima šiam tenkančią palikimo dalį. Asmens, pretenduojančio į palikimą, teisės paveldėti pažeidimas ir sužinojimo apie tai momentas gali sutapti, tačiau gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie savo teisės pažeidimą gali sužinoti vėliau. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą. Pažymėtina, kad kaip nurodė pati ieškovė, ji žinojo, kad santuokoje su mirusiu K. G. įgytas nekilnojamais turto dalis padalintas lygiomis dalimis jai ir dukroms ir tokias turto nuosavybės dalis įregistravo VĮ Registrų centre. Ši aplinkybė paneigia ieškovės argumentus, jog apie savo pažeistą teisę dėl savo teisinio neišprusimo sužinojo tik po 21 metų, ir todėl laiku negalėjo kreiptis į teismą. Teismas vertindamas ieškinio termino praleidimo priežastis, atidaus ir rūpestingo asmens kontekste, negali nekreipti dėmesio ir į tai, kad ieškovė nuo 1997 m. (nuo palikimo atsiradimo momento) neatliko jokių aktyvių veiksmų susijusių su turtu ir dėl jo registracijos nekilo joks ginčas. Pažymėtina, kad praleisto ieškinio senaties termino padarinių, t. y. ieškinio atmetimo, taikymas yra svarbus siekiant užtikrinti nusistovėjusių paveldėto turto nuosavybės teisinių santykių stabilumą. Darytina išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, galinčių būti pripažintomis svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kurios pateisintų ieškinio senaties termino praleidimo trukmę.

21Pažymėtina, kad atsakovės R. G. ir E. S. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametės ir jų įstatyminė atstovė, priėmusi palikimą nepilnamečių dukrų vardu buvo ieškovė mama R. G.. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi gali įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas tik sulaukęs pilnametystės (CK 2.5 straipsnis). Vaiko tėvai veikia kaip vaiko įstatyminiai atstovai ir jų priežiūra visais atvejais turi būti orientuota į vaiko teisių įgyvendinimą ir įgyvendinta taip, kad nepažeistų įstatymuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių; tėvų valdžia vaiko atžvilgiu negali būti priešinga vaiko interesams (Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis, CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Tėvų teisės, susijusios su jų nepilnamečių vaikų nuosavybe (CK 3.185 straipsnio 1 dalis) suponuoja imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus nepilnamečio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises. Nuo tokios veikos netinkamo atlikimo vaikai turi būti apsaugoti, nes dėl tėvų veiksmų negali nukentėti nepilnamečio vaiko teisėti interesai. Šios bylos kontekste konstatuotina, kad nepilnamečių įpėdinių įstatyminė atstovė – jų motina R. G. turėjo būti itin rūpestinga siekiant tinkamai įgyvendinti nepilnamečių dukrų teises į paveldimą turtą ir su tuo susijusiais vaikų teises bei teisėtus interesus (CK 3.3 str.,3.163 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose apžvalga. Teismų praktika 35). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovė galėjo pasirūpinti atstovavimu arba kreiptis teisinių konsultacijų į kompetentingus asmenis. Šioje byloje pareiškėją atstovauja advokatas, todėl laikytina, jog jai nebuvo jokių kliūčių ir anksčiau kreiptis teisinių konsultacijų į kompetentingus asmenis ir išsiaiškinti savo teises bei jų gynimo ir įgyvendinimo būdus. Konstatuotina, kad ieškovės delsimas ir elgesys yra nesuderinami su vidutiniško atidumo ir rūpestingumo standartu. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nukentėtų pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus ieškinio senaties terminą būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai. Nustačius tai, kad ieškovė žinojo, kad pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą mirusio K. G. palikimą su nepilnametėmis dukterimis paveldėjo lygiomis dalimis, jį priėmė ir turėjo suvokti, kad toks palikimo priėmimas pažeidžia jos teisę paveldėti, darytina išvada, jog ieškovė, pareiškusi ieškinį teisme tik 2018-10-30, praleido 1964 metų CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir nėra teisinio pagrindo šį terminą atnaujinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškinys atmestinas suėjus ieškinio senaties terminui.

22Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovių R. G. ir E. S. atstovė advokatė Kazimiera Barvidytė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2018-12-03 pinigų priėmimo kvitas Nr. ( - )). Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina 1000,00 Eur (kiekvienai po 500,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovių R. G. ir E. S. naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. ( - ) atsakovėms R. G.ir E. S., kiekvienai po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Valdas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 5. Atsakovės R. G. ir E. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko,... 6. Tretysis asmuo VĮ Registrų centras savo atsiliepime nurodo, kad ieškovė... 7. Ieškovė R. G. dubliku su atsiliepime išdėstytais argumentais nesutiko,... 8. Atsakovės R. G. ir E. S. tripliku su ieškovės dublike nurodytais motyvais... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė R. G. ir jos atstovas advokatas Darius Pocius... 10. Teismo posėdžio metu atsakovė E. S., paaiškino, jog po tėčio dingimo... 11. Atsakovių R. G. ir E. S. atstovė advokatė Kazimiera Barvidytė teismo... 12. Trečiasis asmuo Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Indrė... 13. Teismas... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų... 16. Ieškovė R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 17. Byloje ginčas kilo dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo... 18. Bylos šalys to neginčija, kad ieškovė CK 84 straipsnio 1 dalyje numatytą... 19. Pažymėtina, jog CK 1.131 str. 2 d. numato senaties termino atnaujinimo... 20. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėdama, kad 3 metų ieškinio senaties... 21. Pažymėtina, kad atsakovės R. G. ir E. S. palikimo atsiradimo metu buvo... 22. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 24. ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš ieškovės R. G., a.k. ( - ) atsakovėms R. G.ir E. S.,... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...