Byla I-2-554/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento, atstovui – I. J. , trečiajam suinteresuotam asmeniui – V. V. , nedalyvaujant pareiškėjui – O. N. , pareiškėjo atstovui – advokatui V. V. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės žalos atlyginimo.

2Teismas,

Nustatė

3Pareiškėjas 2010 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento, 9808,07 Eur (33 865,30 Lt) turtinės žalos atlyginimui.

4Pareiškėjas skunde (t.1, b.l. 4-8) nurodė, kad pareiškėjui 2002-06-18 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-14159 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,27 ha miško, esančio ( - ) . Atkūrus nuosavybės teises į paminėtą turtą, pareiškėjas susitvarkė visus su nuosavybės teisėmis susijusius dokumentus, taip pat parengė miškotvarkos projektą. Jokių kitų veiksmų, susijusių su miško likimu, pareiškėjas neatliko. 2003 metų birželio mėnesį pareiškėjas išvyko gyventi į Kanadą. 2007 metų vasario mėnesį pareiškėjas sugrįžo į Lietuvą ir pradėjo rūpintis jam priklausančio miško padėtimi. Jam apžiūrėjus mišką, paaiškėjo, kad dalis miško yra iškirsta. Išsiaiškino, kad miško kirtimas buvo atliktas pagal Alytaus regiono AAD Varėnos agentūros inspektoriaus V. V. 2005-09-02 išduotą leidimą kirsti mišką Nr. C069724. Remiantis paminėtu leidimu nežinomi asmenys iškirto 1,95 ha plotą (448 m3) pareiškėjui priklausančio miško. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta 33 865,30 Lt dydžio turtinė žala. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros 2007-03-27 raštas Nr. ARV-4-35 bei kartu su šiuo raštu pateikti 2007-03-19 Savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenys.

5Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2005-09-02 Leidimas Nr. C069724 kirsti mišką buvo išduotas A. S. , veikiančiam pagal tariamai pareiškėjo išduotą įgaliojimą - 2005-01-26 Kanadoje, Toronte parengtą ,,Asmens, pasirašančio kito asmens vardu, parašo autentiškumo patvirtinimą“ įgaliojimą. Pareiškėjas akcentavo, kad šio asmens nepažįsta, šiam asmeniui nei būdamas Lietuvoje, nei Kanadoje nėra išdavęs jokio įgaliojimo atlikti veiksmus, susijusius su miško tvarkymu. Ant 2005-01-26 „Asmens, pasirašančio kito asmens vardu, parašo autentiškumo patvirtinimą“ įgaliojimo pareiškėjo parašas yra suklastotas, kadangi akivaizdžiai skiriasi parašo forma, pasirašymo būdas, atskirų rašysenos elementų išdėstymas. Tai rodo, kad 2005-01-26 įgaliojimą pasirašė ne pareiškėjas, o kitas asmuo. Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, iš viso nėra pasirašęs jokių įgaliojimų ar leidimų susijusių su jam nuosavybes teise priklausančiu mišku. 2007-03-02 pareiškėjas kreipėsi į Varėnos rajono policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo bei kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo pagrobtas ir kitaip neteisėtai užvaldytas pareiškėjui priklausantis turtas.

6Pareiškėjas skunde taip pat atkreipė dėmesį, kad 2005-01-26 įgaliojimas yra akivaizdžiai neteisėtas bei nesukeliantis jokių teisnių padarinių. Faktą, kad šis įgaliojimas yra neteisėtas ir nesukeliantis jokių teisnių padarinių patvirtina tai, kad advokatė - notarė M. P. patvirtino ne pareiškėjo (savininko), o kito asmens parašą: „Aš tvirtinu pono A. S. parašą, M. P. , advokatė-notarė, R. le-Z.“. Iš to seka, kad savininko parašas 2005-01-26 įgaliojimu nėra patvirtintas. Be to, 2005-01-26 įgaliojimas nėra teisės aktų nustatyta tvarka legalizuotas. Dėl to 2005-01-26 įgaliojimas negalėjo būti pripažintas atsakovo pareigūno kaip oficialus teisėtas dokumentas, išduotas užsienio valstybės atitinkamos institucijos pareigūno (t.y. negalėjo būti pripažintas notaro patvirtinimui prilygintinu įgaliojimu), ir dėl to Varėnos rajono agentūrai nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti Leidimo kirsti mišką Nr. C 069724.

7Akcentavo, kad pagal 1961-10-05 Hagos konvenciją (ši konvencija Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nuo 1997-07-19) šalių - konvencijos narių dokumentų, išduotų valstybėse, prisijungusiose prie 1961 m. Hagos konvencijos ir pateikiamų Lietuvos institucijoms, legalizuoti nereikia. Kanada nėra prisijungusi prie 1961-10-05 Hagos konvencijos, todėl visi šioje šalyje atitinkamos valstybės institucijos ar pareigūno išduoti dokumentai turi būti legalizuoti - t.y. patikrinti konsulinės tarnybos pareigūno. Konsulinis dokumentų legalizavimas yra konsulinės tarnybos pareigūno atliekamas dokumente esančio parašo, antspaudo ir pasirašiusio asmens pareigų tikrumo patvirtinimas. 2005-01-26 įgaliojimas ir jame esantys parašai, antspaudas ir pasirašiusio asmens pareigų patikrinimas nebuvo atliktas konsulinės tarnybos pareigūno. Todėl šis įgaliojimas negali ir negalėjo sukelti jokių juridinių padarinių. Visa tai patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo, būdamas valstybės tarnautoju (pareigūnu), veikdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vardu neturėjo teisės 2005-01-26 įgaliojimo pagrindu išduoti leidimo miškui kirsti. Tretysis suinteresuotas asmuo neatliko savo kaip valstybės pareigūno pareigų - neįsitikino ar yra teisėtas ir galiojantis miško savininko įgaliojimas leidimui kirsti mišką išduoti (t.y. - ar įgaliojime nurodyto savininko parašas yra tikras ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka), taip pat neįsitikino ar pats 2005-01-26 „Asmens, pasirašančio kito asmens vardu, parašo autentiškumo patvirtinimą“ įgaliojimas yra teisėtas - t.y. legalizuotas įstatymu nustatyta tvarka. Paminėtu atveju visiškai nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konsuliniu statutu ir 1961-10-05 Hagos konvencija.

8Dėl šių atsakovo pareigūno veiksmų pareiškėjas patyrė didelę turtinę žalą. Pagal Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros atliktus skaičiavimus, kurie išdėstyti 2007-03-27 rašte Nr. ARV-4-35, pareiškėjui buvo padaryta 33 865,30 Lt (arba 9808,07 Eur) turtinė žala dėl neteisėtai iškirstos medienos. 2004-07-14 Aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-3 86 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 p. nurodyta, kad leidimai išduodami atskirai kiekvienam valstybinio miško valdytojui ar naudotojui arba privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtinimą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą. Aprašo 28 p. įtvirtinta, kad asmenys pažeidę šios tvarkos reikalavimus, atsako LR įstatymų nustatyta tvarka. Šios nuostatos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento neabejotinai buvo pažeistos. Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiksmų neteisėtumo - įstatymuose nustatytos pareigos nevykdymo (neteisėto neveikimo) pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala (CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d.). Būtent tai ir lėmė turtinės žalos atsiradimą (CK 6.247 str.). CK 6.251 str. nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. CK 6.263 str. 1 d., 2 d. įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. O tuo atveju, kai padaroma žala, tai atsakingas asmuo privalo ją visiškai atlyginti, tam asmeniui, kuriam ji buvo padaryta. Ginčo atveju pareiškėjo patirtą turtinę žalą privalo atlyginti atsakovas visiškai, nes žala atsirado dėl valstybės tarnautojo - inspektoriaus V. V. kaltės. Kaltė šiuo konkrečiu atveju suprantama kaip nepakankamas rūpestingumas vykdant nustatytas pareigas, kuri pasireiškė neatsargumo forma (CK 6.248 str. 2 d.).

9Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime į skundą (t.1, b.l. 68) atsakovas nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros vyriausiasis specialistas V. V. 2005-09-02 išdavė Leidimą Nr. C06974 kirsti mišką A. S. , veikiančiam pagal pareiškėjo įgaliojimą - 2005-01-26 Toronte, Kanadoje parengtą „Asmens, pasiraišusio kito asmens vardu, parašo autentiškumo patvirtinimą“. A. S. , veikiantis pagal pareiškėjo įgaliojimą, pateikė visus reikalingus brėžinius ir miškotvarkos projektą. Pagal 2005-09-02 leidimą Nr. C069724 buvo leista iškirsti 1,95 ha plotą (448 kub.m medienos). Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūra 2007-03-27 raštu Nr. ARV-4-35 Varėnos rajono policijos komisariatą informavo, kad pareiškėjo privačioje miško valdoje, apmatavus natūroje rastus kelmus, buvo nustatyta, kad iškirsta 338,653 kub.m. medienos. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 „Dėl fizinių juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ buvo paskaičiuota galimai pareiškėjui padaryta turtinė žala, kuri sudarė 33 865,30 Lt (arba 9808,07 Eur). Pareiškėjas dėl jam padarytos turtinės žalos kreipėsi į Varėnos rajono policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo bei kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo pagrobtas ir kitaip neteisėtai užvaldytas pareiškėjui priklausantis turtas.

11Tretysis suinteresuotas asmuo iš esmės prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra ir pritarė atsakovo bei jo atstovės išsakytiems argumentams.

12Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad tik vėliau, kai 2007 metais pareiškėjas pareiškė pretenzijas dėl iškirsto miško, suprato, jog pateikto įgaliojimo detaliai nepatikrino, nes nežinojo teisinio reglamentavimo, kuris taikomas Kanadoje išduoto įgaliojimo legalizavimui Lietuvos Respublikoje. Pirmą kartą galimybe kirsti mišką domėjosi moteris, kuri prisistatė pareiškėjo sutuoktine, ir vyriškis, kuris prisistatė A. Š. . Šis asmuo pateikė ir savo pasą. Jokių šio dokumento klastojimo požymių tretysis suinteresuotas asmuo nepastebėjo. Prieš išduodant Leidimą A. Š. pateikė pareiškėjo išduotą įgaliojimą, kuris buvo patvirtintas notaro. Tretysis suinteresuotas asmuo manė, kad toks įgaliojimas, kuris oficialiai buvo išverstas į lietuvių kalbą, yra pakankamas Leidimui išduoti. Po pareiškėjo kreipimosi 2007 metais buvo patikrinta kirtavietė. Miškas buvo iškirstas nepažeidžiant Leidimo ir jo priedų reikalavimų. Turtinė žala buvo paskaičiuota pareiškėjo prašymu.

13Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

14Administracinėje byloje, taip pat prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 55-1-00080/2007 esančių įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2002-06-18 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-14159 (t.1, b.l. 10-15) vienam pareiškėjui (kaip mirusiojo savininko turto paveldėtojui) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 9,27 ha miško plotą, kurį iki nacionalizacijos ( - ) nuosavybės teise valdė A. V. (t.1, b.l. 14-15). 2002 metais pareiškėjo užsakymu VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas parengė Miškotvarkos projektą 2002 – 2011 metams, kurio kopija liko ir Varėnos rajono agentūroje (t.1, b.l. 77-94).

15Prijungtos baudžiamosios bylos dokumentų ir procesinių sprendimų duomenys, taip pat trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina, kad 2005 metų viduryje į trečiąjį suinteresuotą asmenį kreipėsi moteris, kuri prisistatė miško savininko (pareiškėjo) sutuoktine N. ir asmuo, pasivadinęs A. Š. , kurie domėjosi galimybe atlikti medžių kirtimą pareiškėjui priklausančiame miško sklype. Jiems buvo suteikta informacija apie Leidimui gauti reikalingus dokumentus. Vėliau su trečiuoju asmeniu bendravo tik vyriškis, kuris prisistatinėjo A. Š. , kuris ir pateikė suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą A. Š. . Šis asmuo taip pat pateikė Kanadoje, Toronte išduotą bei tik notaro – advokato antspaudu patvirtintą pareiškėjo įgaliojimą A. Š. gauti leidimą miško kirtimui pareiškėjui priklausančiame miško sklype (t.1, b.l. 30-31, 71-72). Remiantis šiuo įgaliojimu buvo parengti visi reikalingi dokumentai ir tretysis suinteresuotas asmuo 2005-09-02 išdavė Leidimą kirsti mišką – 1,95 ha miško plotą (448 kub.m.)(t.1, b.l. 29, 73-76).

16Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2007 metų pradžioje pareiškėjas kreipėsi į Varėnos rajono agentūrą ir pranešė, jog niekam jokio įgaliojimo gauti leidimą miškui kirsti neišdavė, taip pat vietovėje aptiko, kad iškirsta dalis jam nuosavybės teise priklausančio miško, esančio ( - ) kaime. Varėnos rajono agentūros atstovai, patikrinę padėtį vietoje, nustatė, kad pagal 2005-09-02 Leidimą buvo iškirsta ir išgabenta iš kirtavietės 338,653 kub.m. medienos. Varėnos rajono agentūra paskaičiavo, kad iškirstos medienos vertė 33 865,30 Lt (arba 9808,07 Eur)(t.1, b.l. 32-43). Prijungtos baudžiamosios bylos duomenų visuma patvirtina, kad nebuvo surinkta įrodymų apie pareiškėjo sutuoktinės bandymą gauti Leidimą miškui kirsti. Taip pat nebuvo paneigtos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjo parašas 2005-08-26 Kanadoje išduotame įgaliojime suklastotas ir pareiškėjas A. Š. nepažįsta bei nepavedė jam gauti leidimą miškui kirsti. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad prokuroras nesurinko įrodymų, jog A. Š. savo veiksmais būtų prisidėjęs prie Leidimo kirsti mišką gavimo.

17Teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nekilo ginčo dėl turtinės žalos dydžio. Atsakovo atstovė ir tretysis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad jokių esminių kirtimo pagal 2005-09-02 išduotą Leidimą pažeidimų (ploto, kiekio ir kt.) nebuvo nustatyta. Žalos dydį paskaičiavo atsakovo atstovai, jo neginčija nei pareiškėjas, nei atsakovas, todėl sprendime šis klausimas detaliau neanalizuojamas. Teismui pateikti duomenys yra pakankami išvadai, kad miškas, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kuris buvo iškirstas, yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė.

18Teismas akcentuoja, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Ginčo situacijoje aktualu tai, kad CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant tik 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (arba atskirų institucijos pareigūnų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų 3 viešosios atsakomybės sąlygų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

19Be to, ir Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 Dėl viešosios atsakomybės 1 principas reglamentuoja, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, jog viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, administracinėje byloje pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės aktų reikalavimais vadovaudamasis atsakovas (konkrečiai - Alytaus regiono AAD) privalėjo veikti, priimdamas atitinkamus aktus, susijusius su leidimų kirsti mišką išdavimu, taip pat ar atsakovas pareiškėjų atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Teismas akcentuoja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje pirmiausia turi vadovautis bendraisiais teisės principais, taip pat bendraisiais viešojo administravimo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatymo 3 str.. Šios administracinės bylos kontekste ypatingai akcentuotinas įstatymo viršenybės principas, be kita ko, reiškiantis, kad individualūs administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (neabejotinai ir įstatymų reikalavimus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų imperatyviais reikalavimais). Kaip jau buvo paminėta, valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų (pareigūnų) neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės institucijos darbuotojo kaltės. Tai iš esmės reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos aukščiau paminėtos 3 sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Vertinant pareiškėjo patirtą turtinę žalą, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygas reikia analizuoti iš pradžių patikrinant atsakovo neteisėtų veiksmų sąlygą, vėliau – sąlygas, susijusias su žalos realumu ir priežastiniu ryšiu tarp įvardytų veiksmų bei nurodomos žalos. Tik tuo atveju, kai šios sąlygos įvykdytos, toliau nagrinėjama dėl to pareiškėjo naudai priteistinos kompensacijos dydis. Pažymėtina, kad pateikti įrodymų dėl žalos buvimo ir jos dydžio bei įrodyti esant priežastinį neteisėtų valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis - t.y. pareiškėjas. CK 6.249 str. 1 d. numato, kad žala - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

20Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Šie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Įstatymais nustačius asmenims tam tikrą teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sąlygas ir tvarką, valstybei kyla pareiga tarpusavio santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Šie principai taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą - asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2002-04-23, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2005-05-13, 2007-07-05, 2008-02-20, 2008-12-24, 2011-12-22, 2013-02-15 nutarimai, 2010-07-02 sprendimas).

21Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą atlyginti žalą, kuri iš esmės siejama su atsakovo pareigūno (konkrečiai trečiojo suinteresuoto asmens - Alytaus regiono AAD Varėnos rajono agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus – vyresniojo specialisto) veiksmais išduodant Leidimą kirsti pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,95 ha miško plotą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas (konkrečiai Varėnos rajono agentūros pareigūnas – tretysis suinteresuotas asmuo) pažeidė 2004-07-14 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-386 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 p. reikalavimą, kad leidimai išduodami atskirai kiekvienam valstybinio miško valdytojui ar naudotojui arba privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtinimą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą.

22Teismas akcentuoja, kad 1961 metų Hagos konvencija dėl dokumentų legalizavimo panaikinimo buvo pasirašyta siekiant panaikinti užsienio valstybėse išduotų dokumentų diplomatinį ir konsulinį legalizavimą tam, jog būtų supaprastintas dokumentų, išduotų vienoje valstybėje, autentiškumo patvirtinimas kitoje valstybėje, kurioje tas dokumentas turės būti naudojamas. Valstybėse – Konvencijos narėse dokumento autentiškumo nustatymas yra supaprastintas iki vienos procedūros – pažymos Apostille gavimo. Šias pažymas išduoda įgaliotos kiekvienos valstybės institucijos, kurios valstybės – Konvencijos narės paskiria pagal paminėtos konvencijos 3 str. nuostatas. Dokumentų tvirtinimas pažyma (Apostille) - tai dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille) - t. y. pažyma (Apostille) patvirtina, kad dokumentą pasirašęs asmuo turi įgaliojimus atlikti atitinkamus veiksmus ir, kad dokumentą pasirašęs asmuo veikia toje šalyje, tačiau nepatvirtina dokumento turinio. Apostille pagrinde tvirtinami 2 rūšių dokumentai: civilinės būklės (gimimo, santuokos, mirties ir ištuokos liudijimai) ir notariniai (įgaliojimai, parašo tvirtinimai ir pan.). Pagal 1961 metų Hagos konvencijos 2 str. nuostatas kiekviena susitariančioji Valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje. Ginčo atveju, dokumentą (2005-08-26 notarinį įgaliojimą) išdavusi šalis (Kanada) nėra prisijungusi prie 1961 metų Hagos konvencijos, todėl šios valstybės išduotas notarinis dokumentas turi būti legalizuojamas Kanados kompetentingoje įstaigoje (Užsienio reikalų, tarptautinės prekybos ir plėtros departamente) ir po to pateikiamas Lietuvos Respublikos ambasadai Kanadoje jį dar kartą legalizuoti. Dėl paminėto teisinio reglamentavimo Kanadoje išduotam ir Lietuvos Respublikoje trečiajam suinteresuotam asmeniui pateiktam dokumentui (2005-01-26 įgaliojimui „Asmens, pasirašiusio kito asmens vardu, parašo autentiškumo patvirtinimą“, išduotam Toronte, Kanadoje) turėjo būti taikoma paminėta legalizavimo procedūra. Iš esmės analogiškos taisyklės buvo įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Konsulinio statuto 61 str., 62 str. (2005 metais galiojusi redakcija), taip pat ir 1997-07-21 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. 39 patvirtintoje Instrukcijoje (neteko galios 2006-11-17, priėmus 2006-10-30 LRV nutarimą Nr. 1079). Paminėto įgaliojimo turinio analizė patvirtina, kad šis dokumentas nebuvo registruotas nei Kanados kompetentingoje institucijoje, nei Lietuvos Respublikos ambasadoje Kanadoje, taip pat net ir nepatvirtintas žyma ,,Apostille“. Teismas taip pat atkreipia dėmesį (tą akivaizdžiai turėjo matyti ir tretysis suinteresuotas asmuo), kad Kanados advokatas – notaras patvirtino ne pareiškėjo, bet A. Š. parašo tikrumą. Iš to akivaizdu, kad joks oficialus pareigūnas pareiškėjo parašo netikrino ir jo autentiškumo visiškai netvirtino (ABTĮ 57 str.).

23Trečiojo suinteresuoto asmens Pareigybinės charakteristikos (t.1, 69-70) turinio analizė patvirtina, kad jis 2005 metais buvo karjeros valstybės tarnautojas ir turėjo teisę išduoti Leidimus miškui kirsti (I skyrius, II skyrius, III skyriaus 11 p.). Pareigybinės charakteristikos 1 p., 3 p., 19 p., 21 p., 29 p., taip pat ir Valstybės tarnybos įstatymo (šis teisės aktas taip pat reglamentuoja trečiojo suinteresuoto asmens teisinį statusą) 3 str. 1 d., 4 str. 1 d., 15 str. 1 d., 2 d. (2005 metais galiojusi redakcija) nuostatų analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pagal savo tarnybinių pareigų statusą bei pobūdį tretysis suinteresuotas asmuo privalėjo žinoti aukščiau išdėstytą Kanadoje išduoto įgaliojimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje teisinį reglamentavimą, tačiau savo tiesioginių tarnybinių pareigų dėl savo nepateisinamo aplaidumo (nežinojo teisės aktų reikalavimų) neatliko.

24Teismas, įvertinęs paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovo (konkrečiai Alytaus regiono AAD Varėnos rajono agentūros pareigūno) padaryti aukščiau paminėti pažeidimai, išduodant 2005-09-02 Leidimą kirsti mišką, laikytini valdžios institucijos neteisėtais veiksmais CK 6.271 str. prasme. Alytaus regiono AAD Varėnos rajono agentūros pareigūnas, betarpiškai išdavęs Leidimus kirsti mišką, buvo viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, todėl privalėjo išmanyti teisės aktų (tiek įstatymų, tiek ir poįstatyminių) reikalavimus ir mokėti juos taikyti atliekant viešąjį administravimą (konkrečiu atveju – išduodant leidimą). Įvertinus šių valstybės tarnautojo paaiškinimą teismo posėdyje nagrinėjant šią administracinę bylą bei baudžiamojoje byloje esančias apklausas, akivaizdu, jog jis nesugebėjo atsakyti į elementarius klausimus, liečiančius Kanadoje išduoto įgaliojimo pripažinimo tinkamu Lietuvos Respublikoje procedūras. Taigi, kaip jau buvo paminėta, šių akivaizdžių pažeidimų visetas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog Alytaus regiono AAD Varėnos rajono agentūros pareigūno padaryti pažeidimai išduodant Leidimą kirsti mišką laikytini valdžios institucijos neteisėtais veiksmais CK 6.271 str. prasme. Šių neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo nepagrįstai išduotas Leidimas kirsti mišką (individualus administracinis aktas) ne savininkui, o pašaliniam asmeniui, kuris visiškai nesusijęs su miško savininku, ir iškirsta bei išgabenta 338,653 kub.m. medienos - dėl to pareiškėjas akivaizdžiai patyrė žalą, nes medieną realizavo ir pinigus gavo visiškai pašaliniai asmenys (ABTĮ 57 str.).

25Teismas šio administracinio ginčo kontekste taip pat akcentuoja, kad LVAT savo praktikoje taip pat ne kartą imperatyviai akcentavo, jog vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka neapskundė administracinio akto, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi ir, jo nuomone, neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti - t.y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus (2011-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011, 2012-11-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3159/2012 ir t.t.). LVAT taip pat yra konstatavęs, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą teismas privalo tirti ir faktinį pagrindą, iš kurio kildinama žala, nežiūrint to, kad tas pagrindas atskira tvarka ir nenuginčytas (2006-06-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A4-1030/2006). Teisės į žalos atlyginimą atsiradimui įstatymas nereikalauja, jog neteisėti valstybės valdžios aktai būtų panaikinti ar pripažinti negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (2007-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-332/2007). Taigi, vien tik ta aplinkybė, jog Leidimas kirsti mišką nėra nuginčytas ir panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo nurodomi neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai yra teisėti - t.y. atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus. Pagal jau suformuotą LVAT praktiką ginčo situacijoje, sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, įvertinti, ar teisėtai ir pagrįstai buvo išduotas Leidimas - t.y. privalu analizuoti atsakovo pareigūnų veiksmus teisėtumo prasme (LVAT 2011-08-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2686/2011, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-168/2010). Pagal LVAT, LAT jau suformuotą teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str.) pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (LVAT 2010-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Šiame teismo nutartyje LVAT imperatyviai konstatavo, kad nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei tektų atsakomybė. Teismas pažymi, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007, LVAT 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146‑1897/2008) priežastinio ryšio nustatymo byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į 2 etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų - t.y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija)(LVAT 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Be to, CK 6.247 str. taikymo požiūriu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str., teisiškai reikšmingu bei pakankamu gali būti ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai institucijos (arba jos tarnautojų) veiksmais tiesiogiai nepadaryta žala, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, o jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo - t.y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (LAT 2010-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

26Ginčo situacijoje teismui kyla pareiga nustatyti, kiek atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas buvo aptartos žalos priežastis, kad valstybei tektų atsakomybė. Pareiškėjas teigia, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp Alytaus regiono AAD teisės aktuose numatytos pareigos išduoti leidimus kirsti mišką, laikantis Aprašo bei kitų teisės reikalavimų, pažeidimo ir pareiškėjo patirtos žalos. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, taip pat daro išvadą, kad pareiškėjas nebūtų patyrę realios ir fiksuotos žalos dėl leidimo kirsti mišką išdavimo, jeigu juos išduodant atsakovas (konkretūs atsakovo valstybės tarnautojas – tretysis suinteresuotas asmuo) būtų tiksliai laikęsi aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų, kurie ginčo situacijoje iš esmės nedavė pagrindo išduoti 2005-09-02 Leidimą (ABTĮ 57 str.). Analizuojant atsakovo pareigūno (konkrečiai Varėnos rajono agentūros) veiksmus išduodant paminėtą leidimą, darytina išvada, kad jo elgesys nebuvo adekvatus susiklosčiusiai situacijai ir tai buvo pakankama pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių (žalos) atsiradimo priežastis. Prie šios administracinės bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 55-1-00080/2007 konstatuoti pagrindinių dokumentų, reikalingų Leidimui išduoti (Įgaliojimo ir LR paso), klastojimo, taip pat ir Įgaliojimo neatitikimo galiojančiam teisiniam reglamentavimui požymiai. Byloje nekilo ginčo, kad paminėtais dokumentais vadovavosi atsakovo pareigūnas, todėl objektyviai atsirado ir Leidimo kirsti mišką išdavimo procedūriniai pažeidimai (buvo pasiremta nelegalizuotu įgaliojimu). Tai patvirtina teismo išvadą, kad dėl valstybės tarnautojo padarytų teisės aktų pažeidimų (taip pat ir neveikimo) pareiškėjas neteko dalies savo nuosavybės teise priklausančio stataus miško ir akivaizdžiai patyrė turtinę žalą. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas Leidimo išdavimo procese, miško kirtimo procese, medienos pardavimo sandoriuose nedalyvavo, taip pat negavo jokio atlygio už medieną. Prokuroras baudžiamojoje byloje nenustatė, jog pareiškėjas apie miško kirtimą žinojo iš viso. Teismas, remiantis išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad teisine prasme priežastinis ryšys tarp atsakovo - Lietuvos valstybės (atstovaujamos Alytaus regiono AAD) veiksmų bei anksčiau aptartos pareiškėjo patirtos turtinės žalos neabejotinai egzistuoja (ABTĮ 57 str.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 3 būtinosios deliktinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. atsiradimo sąlygos įvykdytos ir būtina nustatyti pareiškėjo naudai pripažintinos kompensacijos dydį, atlyginant jo patirtą turtinę žalą pinigais. Kaip jau buvo paminėta, tarp pareiškėjo ir atsakovo nekilo ginčo dėl turtinės žalos dydžio. Vertinant turtinės žalos dydį, jo pagrindimo duomenų pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes juos parengė atsakovo atstovai teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas realiai patyrė skunde nurodytą turtinę žalą, kuri iš esmės teisingai paskaičiuota. Teismas vertina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės visiškai atitinka CK 6.249 str. 1 d. nuostatas, yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl šiame administracinės bylos nagrinėjimo etape galima daryti išvadą, kad pareiškėjui yra padaryta ir administracinėje byloje esančiais duomenimis pagrįsta reali turtinė žala. Sprendžiant priteistino turtinės žalos dydžio klausimą, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamojoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę, veiksmus, kurie galėjo padėti žalai atsirasti arba jai padidėti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad paminėtų rūpestingumo pareigų nukentėjusiam asmeniui nustatymas, negali būti aiškinamas kaip valstybei tenkančių pareigų perkėlimas privačiam subjektui (fiziniam asmeniui). Toks įstatymų aiškinimas, kad valstybės institucijos gali elgtis neteisėtai ir už tai visiškai neatsakyti, nurodant, jog visą riziką už tai turi prisiimti suinteresuotas (privatus) asmuo, formuotų visuomenėje visiško nepasitikėjimo valstybe mentalitetą, taip pat sudarytų prielaidas valstybės ar savivaldybės institucijoms ir jų pareigūnams elgtis neatsakingai, neapgalvotai vykdyti jiems priklausančias pareigas, tokiu būdu pažeidžiant iš Konstitucijos 5 str. 3 d. kylantį imperatyvą, kad valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms. Teismas pabrėžia, kad visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai.

27Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

28Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

29Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

30Priteisti iš atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento pareiškėjo O. N. naudai 9808,07 Eur (devynis tūkstančius aštuonis šimtus aštuonis eurus 07 euro ct) turtinės žalos atlyginimui.

31Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis... 2. Teismas,... 3. Pareiškėjas 2010 m. sausio 21 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos... 4. Pareiškėjas skunde (t.1, b.l. 4-8) nurodė, kad pareiškėjui 2002-06-18... 5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2005-09-02 Leidimas Nr. C069724 kirsti... 6. Pareiškėjas skunde taip pat atkreipė dėmesį, kad 2005-01-26 įgaliojimas... 7. Akcentavo, kad pagal 1961-10-05 Hagos konvenciją (ši konvencija Lietuvos... 8. Dėl šių atsakovo pareigūno veiksmų pareiškėjas patyrė didelę turtinę... 9. Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip... 10. Atsiliepime į skundą (t.1, b.l. 68) atsakovas nurodė, taip pat atstovė... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo iš esmės prašė sprendimą priimti teismo... 12. Teismo posėdžio metu tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad tik... 13. Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.... 14. Administracinėje byloje, taip pat prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr.... 15. Prijungtos baudžiamosios bylos dokumentų ir procesinių sprendimų duomenys,... 16. Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2007 metų pradžioje pareiškėjas... 17. Teismas pabrėžia, kad administracinėje byloje nekilo ginčo dėl turtinės... 18. Teismas akcentuoja, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos... 19. Be to, ir Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 Dėl viešosios... 20. Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat nuosekliai pabrėžiama, kad teisinis... 21. Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą atlyginti žalą, kuri iš esmės... 22. Teismas akcentuoja, kad 1961 metų Hagos konvencija dėl dokumentų... 23. Trečiojo suinteresuoto asmens Pareigybinės charakteristikos (t.1, 69-70)... 24. Teismas, įvertinęs paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia,... 25. Teismas šio administracinio ginčo kontekste taip pat akcentuoja, kad LVAT... 26. Ginčo situacijoje teismui kyla pareiga nustatyti, kiek atsakovo veiklą... 27. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini... 28. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87... 29. Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.... 30. Priteisti iš atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 31. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...