Byla 2-1443-779/2013
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,

2sekretoriaujant Daliai Babičienei, Vasarei Žilinskienei, Vitalijai Martinkėnaitei,

3dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams Eugenijui Markevičiui, Daniui Svirinavičiui, atsakovo atstovei Aistei Stačiokaitei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą, trečiasis asmuo Ž. K., dėl draudimo išmokos priteisimo,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 27134,00 Lt dydžio draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2010-10-05 eismo įvykio metu buvo apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW 530, valst. Nr. ( - ) Dėl eismo įvykio kaltas automobilio VW Golf, valst. Nr. ( - ) apdrausto privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu pas atsakovą, vairuotojas trečiasis asmuo Ž. K., kuris savo kaltę pripažino, todėl buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ir 2010-10-07 buvo kreiptąsi į atsakovą dėl ieškovui priklausančios draudimo išmokos, tačiau atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti jam draudimo išmoką (b.l. 1-2).

6Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apžiūrėjus apgadintą automobilį, įvykio vietą, draudimo bendrovės ekspertams kilo abejonių dėl tariamo įvykio dalyvių aprašytų aplinkybių, todėl draudimo bendrovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą – specialistą su prašymu nustatyti, ar tikrai automobiliai BMW 530, valst. Nr. ( - ) ir VW Golf, valst. Nr. ( - ) buvo apgadinti 2010-10-05 eismo įvykio metu nurodomomis aplinkybėmis. 2010-10-27 gauta nepriklausomo eksperto – specialisto, Teismo įvykių ir transporto trasologijos teismo eksperto dr. V. Mitunevičiaus išvada, kurioje teigiama, kad nors automobilių BMW 530, valst. Nr. ( - ) ir VW Golf, valst. Nr. ( - ) sugadinimai tarpusavyje sąlyginai suderinami, tačiau galėjo susidaryti tik jei automobilis VW Golf važiuojantis apie 40 km/h greičiu, atsitrenktų į stovinčio arba judėjusio mažu greičiu (iki 5 km/h) automobilio BMW dešinį šoną. Tokiu būdu buvo paneigta autoįvykio dalyvių nurodyta įvykio kilimo priežastis ir aplinkybės, iš ko galima spręsti, kad įvykis įvyko ne natūraliai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, t. y. buvo ne atsitiktinis. Įvykio dalyviams nepagrindus draudiminio įvykio buvimo, buvo priimtas sprendimas žalos neatlyginti (b.l. 36-37).

7Trečiasis asmuo Ž. K. su ieškiniu sutinka visiškai. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio faktiniai pagrindai atitinka tikrovę. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 108).

8Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė ir papildomai argumentavo, kad apie autoįvykį buvo pranešta laiku, atsakovo specialistams niekas netrukdė tinkamai ištirti autoįvykio aplinkybes ir apžiūrėti automobilį, atlikti tikrą trasologinį tyrimą. Šiuo atveju tyrimas buvo atliktas remiantis tik nuotraukomis, kurių nepakanka tokioms eksperto V. Venckaus išvadoms duoti. Ieškovas pateikė specialistės O. Lukoševičienės konsultacinę išvadą, kad abiejų automobilių sugadinimai galėjo būti padaryti to autoįvykio metu, jos išvadose išdėstytas autoįvykio mechanizmas, kuris atitinka vairuotojų paaiškinimus. Vairuotojai, nebūdami specialistai, nemokėjo tiksliai nubraižyti autoįvykio schemos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad autoįvykis buvo inscenizuotas (b.l. 211-212).

9Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo motyvus ir papildomai paaiškino, kad atlikta teismo ekspertizė patvirtina, jog eismo įvykis buvo sukeltas ieškovo sąmoningai, nes sankryžoje jo automobilis arba stovėjo arba judėjo labai mažu greičiu, ieškovas nestabdė. Eksperto nustatyti tam tikri priekinio dešinio sparno, virš priekinio dešinio rato arkos, priekinio dešiniojo žibinto apgadinimai nesusiję su šiuo įvykiu. Jei teismas tenkintų ieškinį, atsakovas nesutinka su ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydžiu dėl 5057 Lt dalies. Ieškovo transporto priemonė Lietuvoje registruota tik 2010-10-01, iki įvykio nebuvo praėjusi techninės apžiūros, tai kelia įtarimą, kad automobilis buvo apgadintas iki įvykio, į Lietuvą atkeliavo jau daužtas (b.l. 212).

10Trečiasis asmuo Ž. K. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai (b.l. 165).

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Byloje nustatyta, kad 2010-10-05 įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo vairuojamas ir jam nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW 530, valst. Nr. ( - ) susidūrė su automobiliu VW Golf, valst. Nr. ( - ) kurį vairavo trečiasis asmuo Ž. K.. Vairuotojai į įvykio vietą policijos neiškvietė, patys užpildė eismo įvykio deklaraciją, pagal kurią Ž. K. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio (b.l. 47). Automobilis VW Golf, valst. Nr. ( - ) pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį buvo apdraustas UAB „BTA draudimas“, kurio teisių perėmėjas yra „BTA Insurance Company“ SE. 2010-10-07 eismo įvykio dalyviai pranešė atsakovui apie eismo įvykį (b.l. 38-39, 48). Atsakovas 2010-10-29 raštu Nr. S-10-INŽ-4640 informavo ieškovą, jog draudimo išmoka už sugadintą transporto priemonę BMW 530, valst. Nr. ( - ) nebus mokama, kadangi automobiliai buvo apgadinti ne eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o suteikus melagingą informaciją apie eismo įvykį ir jo aplinkybes, draudimo bendrovė netenka galimybės įsitikinti draudžiamojo fakto buvimu, objektyviai ištirti eismo įvykį bei nustatyti priežastinį ryšį (b.l. 29-30). Atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, rėmėsi 2010-10-27 nepriklausomo eksperto – specialisto dr. V. Mitunevičiaus, turinčio eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją, išvada, pagal kurią automobilių BMW 530, valst. Nr. ( - ) ir VW Golf, valst. Nr. ( - ) sugadinimai tarpusavyje sąlyginai suderinami: jie galėjo susidaryti dėl šių automobilių susidūrimo, jei automobilis VW Golf, važiuojantis apie 40 km/h greičiu, priekine dalimi atsitrenktų į stovinčio arba judėjusio mažu greičiu (iki 5 km/h) automobilio BMW dešinį šoną; tuo atžvilgiu negalima pagrįsti techniniu požiūriu automobilio BMW vairuotojo nurodytų aplinkybių, kad prieš susidūrimą buvo važiuota apie 40 km/h greičiu ir nebuvo stabdoma (b.l. 65-74). Bylos nagrinėjimo metu teismas paskyrė eismo įvykio ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas Valdemaras Venckus, ir kurios išvadoje nurodyta, kad ne visi automobilių BMW 530 ir VW Golf išoriniai sugadinimai tarpusavyje suderinami, susidūrimo metu automobilis BMW stovėjo arba judėjo labai nedideliu greičiu, o VW Golf judėjo nedideliu, tikėtina, apie 10 km/h greičiu (b.l. 136-143). Ieškovas pateikė nepriklausomos ekspertės – specialistės prof. habil. dr. Onos Lukoševičienės išvadą, pagal kurią eismo įvykis yra realus, neinscenizuotas, abiejų automobilių visi sugadinimai galėjo būti padaryti abiejų automobilių sąveikoje eismo įvykio metu (b.l. 169-190).

13Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turi išmokėti ieškovui draudimo išmoką, o jeigu turi, tai kokio dydžio.

14Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Šio įstatymo nustatyta tvarka išmoka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 str. 1 d.). Atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos, o jei per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje) (TPVCAPDĮ 19 str. 1 d., 2 d.). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalimi, išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį, draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Eismo įvykio samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, kurioje nustatyta, kad tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo arba buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį ir Saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį kartu su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

15Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

16Atsakovas neneigia fakto, kad 2010-10-05 buvo eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai BMW 530, valst. Nr. ( - ) ir VW Golf, valst. Nr. ( - ) bet teigia, kad eismo įvykį ieškovas sukėlė sąmoningai. Remiantis ieškovo ir trečiojo asmens Ž. K. eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis aplinkybėmis, dėl eismo įvykio yra kaltas Ž. K., nes kirsdamas sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo. Minėto eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas joks žmogus, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, todėl jie neprivalėjo kviesti policijos (Kelių eismo taisyklių 232 p.). Ž. K. atsakovui pateiktame eismo įvykio aplinkybių paaiškinime nurodė, kad važiuodamas šalutiniu keliu nepastebėjo pagrindiniu keliu atvažiuojančio automobilio, prieš susidūrimą jo greitis buvo apie 50 km/h, kito automobilio greičio nurodyti negali, pamatęs kitą automobilį, suko į dešinę ir stabdė, prieš susidūrimą jo automobilis buvo be defektų, vėliau, po eismo įvykio jo automobilis nebuvo apgadintas (b.l. 59). Ieškovas atsakovui pateiktame eismo įvykio aplinkybių paaiškinime nurodė, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu kitas automobilis jo nepraleido ir įvyko susidūrimas, jo greitis priešį susidūrimą buvo apie 40 km/h, prieš pat susidūrimą pamatė kitą automobilį ir bandė sukti į kairę, kitas automobilis galėjo važiuoti panašiu greičiu, girdėjo, kaip stabdė prieš susidūrimą, automobilis buvo sveikas iki įvykio, defektų neturėjo, po šios avarijos daugiau jo automobilis nebuvo apgadintas (b.l. 62).

17Šios kategorijos bylose svarbus įrodymas yra ekspertų išvados, nes įvykio mechanizmui nustatyti reikalingos ne teisinės, bet techninės žinios, kurios leidžia modeliuoti automobilių susidūrimo pobūdį bei jo pasekmes, esant tam tikriems techniniams duomenims. Eksperto išvada, kaip įrodymas, civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias (CPK 212 str.). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008).

18Nagrinėjamoje byloje abi šalys pateikė rašytinius įrodymus – nepriklausomų ekspertų – specialistų, turinčių specialių žinių tiriant eismo įvykius, dr. V. Mitunevičiaus ir prof. habil. dr. Onos Lukoševičienės išvadas, tačiau jos yra prieštaringos. Bylos nagrinėjimo metu teismas paskyrė eismo įvykio ekspertizę. Teismo eksperto V. Venckaus išvadoje nurodyta, kad ne visi automobilių BMW 530 ir VW Golf išoriniai sugadinimai tarpusavyje suderinami, dalis šių automobilių sugadinimų buvo padaryti ne šių automobilių kontakto metu, susidūrimo metu automobilis BMW stovėjo arba judėjo labai nedideliu greičiu, o VW Golf judėjo nedideliu, tikėtina, apie 10 km/h greičiu. Visi trys ekspertai – specialistai buvo apklausti teismo posėdžio. Specialistė prof. habil. dr. Ona Lukoševičienė teismo posėdyje paaiškino, kad abu vairuotojai stabdė, todėl abi mašinos pakrypo žemyn. Durelės nuo smūgio įlinko į vidų, todėl bandant jas atidaryti laužiant išlinko priešingai. Nurodomi greičiai, buvę prieš smūgį, o kontakto metu greičiai krito (b.l. 204). Specialistas dr. V. Mitunevičius teismo posėdyje paaiškino, kad savo išvadą surašė remdamasis jam pateikta medžiaga, t. y. abiejų automobilių nuotraukomis, įvykio vietos nuotraukomis, deklaracija, vairuotojų paaiškinimais. Susidūrimo modeliavimas atliktas kompiuterine programa, tai leidžia paaiškinti, kad sugadinimai susidarė, jei BMW stovėjo ar judėjo nedideliu greičiu, o Golf greitis buvo apie 40 km/h. Apie stabdymą jokių duomenų nėra, nei nuotraukų, nei paaiškinimų. Kad nebuvo stabdymo, matosi pagal apgadinimų aukštį (b.l. 205-206). Ekspertas V. Venckus teismo posėdyje nesutiko su specialistės O. Lukoševičienės teiginiu, kad ekspertus suklaidino neatitikę apgadinimų aukščiai, teigdamas, kad jie sutampa ir taip galima atsekti, kurioje vietoje kokia detalė kontaktavo. Iš to galima daryti išvadas ir apie kitas sugadinimo vietas. Automobiliai kontaktavo, bet ne visi apgadinimai tarpusavyje suderinami. Ekspertas paaiškino, kad kurie, jo nuomone, apgadinimai tarpusavyje suderinami, o kurie – ne. Taip pat paaiškino, kad naudojant EES katalogų duomenis, nustatytas greitis, kuris buvo sunaudotas padarant nuotraukoje matomus sugadinimus. Dėl BMW greičio paaiškino, kad jei trenkėsi judantis automobilis, turėjo likti braukimo žymės, o šiuo atveju tokių žymių neužfiksuota (b.l. 206-207). Vertinant ieškovo nurodytų eismo įvykių aplinkybių atitikimą atsakovo pateiktai nepriklausomo eksperto – specialisto dr. V. Mitunevičiaus išvadai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas savo paaiškinime iš viso nenurodė, ar jis stabdė pamatęs į jį atvažiuojantį kitą automobilį, ar nestabdė. Pats specialistas pripažino, kad duomenų apie ieškovo stabdymą neturėjo. Vien tai, kad ieškovas nenurodė, jog stabdė prieš susidūrimą, dar nereiškia, kad ieškovas iš tikrųjų nestabdė savo automobilio. Kita vertus, ieškovo pateiktą specialistės išvadą paneigia tiek atsakovo pateikta specialisto, tiek ir teismo eksperto išvados bei pateikti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pastarųjų ekspertų išvados, jog tik dalis automobilių BMW 530, valst. Nr. ( - ) ir VW Golf, valst. Nr. ( - ) sugadinimų yra tarpusavyje suderinami, paneigia ieškovo teiginį, kad jo automobilis iki eismo įvykio nebuvo apgadintas, tačiau šios išvados leidžia manyti, kad didžioji dalis abiejų automobilių apgadinimų buvo padaryta būtent minėto eismo įvykio metu.

19Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo civiliniame procese specifika yra ta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

20Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog minėtą eismo įvykį būtų galima pripažinti nedraudiminiu. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas buvo susitaręs su trečiuoju asmeniu sukelti eismo įvykį, todėl teigti, kad eismo įvykis buvo tyčia inscenizuotas siekiant gauti draudimo išmoką, nėra pagrindo. Atsakovo argumentas, kad ieškovo automobilis iki įvykio nebuvo praėjęs techninės apžiūros, todėl į Lietuvą atkeliavo jau daužtas, tėra tik prielaida, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis. Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui.

21Sprendžiant dėl ieškovui priteistinos draudimo išmokos dydžio, atsižvelgtina į TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas gali sumažinti išmoką. Atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 str. 6 d.). Pagal LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, yra išskiriami du atlygintinos žalos dydžio nustatymo būdai: 1) žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydžio nustatymas pagal realiai turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio; 2) jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

22Ieškovas reikalaujamos draudimo išmokos dydį įrodinėja 2010-10-07 sudaryta UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita (b.l. 4-28), kurioje nurodyta, kad numatomos automobilio BMW 530, valst. Nr. ( - ) atkūrimo sąnaudos įvertinus 25 proc. keistinų dalių nuvertėjimą 26 783,70 Lt (su PVM). Ieškovas už sugadinimu padarytos turtinės žalos apskaičiavimą sumokėjo 350 Lt ir šią sumą taip pat įtraukė į reikalavimo sumą. Pagal atsakovo sudarytą sąmatą, automobilio BMW 530, valst. Nr. ( - ) remonto kaina su PVM sudaro 13720,11 Lt (b.l. 50-53).

23Remiantis teismo eksperto V. Venckaus pateikta išvada, ieškovo automobilio BMW 530 išoriniai sugadinimai, t. y. padarytos braukimo žymės priekinio dešiniojo sparno galinėje dalyje, lokalūs įmušimai virš priekinio dešiniojo rato arkos, sugadintas priekinis dešinysis žibintas buvo padaryti ne kontakto su automobiliu VW Golf metu. Dėl to yra pagrindas manyti, kad ieškovas neteisingai nurodė atsakovui tam tikras aplinkybes apie savo automobilio būklę iki minėto eismo įvykio, t. y. netinkamai vykdė TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui. Atsakovas, remdamasis teismo eksperto išvada ir ieškovo pateikta Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita, nesutinka su ieškovo prašomos priteisti draudimo išmokos dydžiu, t. y. ieškinio patenkinimo atveju prašo sumažinti priteistiną draudimo išmoką 5057 Lt suma, paskaičiuota už apgadinimus, kurie anot teismo eksperto yra nesusiję su minėtu eismo įvykiu. Šis atsakovo argumentas yra pagrįstas. Atsakovas apskirtai neginčija ieškovo pateiktos Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitos dėl joje nurodytų detalių ir remonto darbų kainų pagrįstumo, todėl spręsdamas dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio, teismas remiasi būtent ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu. Pagal byloje esančius duomenis, 2012-10-15 ieškovo automobiliui BMW 530, valst. Nr. ( - ) buvo atlikta techninė apžiūra (b.l. 26), todėl darytina išvada, kad ieškovas automobilį suremontavo už Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą. Remiantis teismo eksperto išvada, kad dalis ieškovo automobilio apgadinimų buvo padaryta ne minėto eismo įvykio metu, pripažintina, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo reikalaujamos priteisti draudimo išmokos dydį atsakovo nurodyta 5057 Lt suma ir iš viso ieškovui iš atsakovo priteisti 22077 Lt dydžio draudimo išmoką.

24LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 814,02 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 3), 3000 Lt už advokato E. Markevičiaus teisinę pagalbą (b.l. 47), 1000 Lt už advokato D. Svirinavičiaus teisinę pagalbą (b.l. 167-168), 1000 Lt už specialistės prof. habil. dr. Onos Lukoševičienės išvados parengimą (b.l. 191). Atsakovas prašė ieškovo advokato E. Markevičiaus pateikti išlaidų už teisinę pagalbą detalizaciją, tačiau ieškovo advokatas iki kito teismo posėdžio pranešė apie atstovavimo sutarties su ieškovu nutraukimą ir detalizacijos nepateikė. Pagal CPK 98 str. nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteistinos ne didesnės, nei nurodytos LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Bendra teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo ieškovo advokatai, trukmė 3 val. 3 min. Pagal Rekomendacijų 8.18 p. ir 9 p., ieškovui už advokatų atstovavimą teisme priteistina ne daugiau kaip 360 Lt. Už teisines konsultacijas ir ieškinio parengimą, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 p. kriterijus, ieškovui priteistina ne daugiau kaip 300 Lt. Taigi pagrįsta ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma iš viso sudaro 2474,02 Lt (814,02 Lt žyminis mokestis + 1000 Lt už specialistės prof. habil. dr. Onos Lukoševičienės išvados parengimą + 660 Lt už advokatų teisinę pagalbą = 2474,02 Lt).

26Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1140,11 Lt už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą (b.l. 131, 146).

27Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 81,36 proc., atmestų – 18,63 proc. Taigi ieškovui iš atsakovo priteistina 81,36 proc. nuo 2474,02 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 2012,86 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovo priteistina 18,63 proc. nuo 1140,11 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos, t. y. 212,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalims vienai iš kitos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, teismas, vadovaudamasis protingumo ir proceso ekonomiškumo principais, atlieka priešpriešinį įskaitymą, apie tai pažymėdamas sprendimo rezoliucinėje dalyje.

28Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 68,60 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcingą dalį, valstybei iš atsakovo priteistina 55,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo – 12,79 Lt (CPK 96 str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

30ieškinį patenkinti iš dalies.

31Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą, į. k. 300665654, 22077 Lt draudimo išmoką, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2012,86 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. B., a. k. ( - ) (atlikus įskaitymą, ši sprendimo dalis įvykdyta iš dalies, esant prašymui, vykdomasis raštas išduotinas tik dėl 22077 Lt draudimo išmokos, 5 proc. metinių palūkanų ir 1800,46 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo).

32Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

33Priteisti iš ieškovo P. B., a. k. ( - ), 212,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą, į. k. 300665654 (atlikus įskaitymą, ši sprendimo dalis įvykdyta visiškai, esant prašymui, vykdomasis raštas neišduotinas).

34Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialą, į. k. 300665654, 55,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

35Priteisti iš ieškovo P. B., a. k. ( - ), 12,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė,... 2. sekretoriaujant Daliai Babičienei, Vasarei Žilinskienei, Vitalijai... 3. dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams Eugenijui Markevičiui, Daniui... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. B.... 5. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 27134,00... 6. Atsakovas prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad... 7. Trečiasis asmuo Ž. K. su ieškiniu sutinka visiškai. Atsiliepime į... 8. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė ir papildomai... 9. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo motyvus ir... 10. Trečiasis asmuo Ž. K. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Byloje nustatyta, kad 2010-10-05 įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo... 13. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas turi išmokėti ieškovui... 14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 15. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnį, draudikas privalo... 16. Atsakovas neneigia fakto, kad 2010-10-05 buvo eismo įvykis, kurio metu... 17. Šios kategorijos bylose svarbus įrodymas yra ekspertų išvados, nes įvykio... 18. Nagrinėjamoje byloje abi šalys pateikė rašytinius įrodymus –... 19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnyje numatyta, kad... 20. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad atsakovas... 21. Sprendžiant dėl ieškovui priteistinos draudimo išmokos dydžio,... 22. Ieškovas reikalaujamos draudimo išmokos dydį įrodinėja 2010-10-07 sudaryta... 23. Remiantis teismo eksperto V. Venckaus pateikta išvada, ieškovo automobilio... 24. LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad... 25. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo patirtos bylinėjimosi... 26. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1140,11 Lt už teismo paskirtos... 27. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi... 28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 30. ieškinį patenkinti iš dalies.... 31. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiam... 32. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 33. Priteisti iš ieškovo P. B., a. k. ( - ), 212,40 Lt bylinėjimosi išlaidų... 34. Priteisti iš atsakovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiančiam... 35. Priteisti iš ieškovo P. B., a. k. ( - ), 12,79 Lt išlaidų, susijusių su... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...