Byla 2-116-475/2013
Dėl nuosavybės teisės gynimo ir savavališkų statybos padarinių pašalinimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,

2sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, Ievai Einorytei,

3dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovui R. L., atsakovų R. L., R. L., V. L. atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jolantai Garmuvienei, trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovei Jurgitai Cukanovienei,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. L., R. L., V. L., Lietuvos Respublikos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys K. K.-K., S. K., AB SEB bankas, VĮ „Registrų centras“, A. K., notarai Judita Valevičienė, V. L. dėl nuosavybės teisės gynimo ir savavališkų statybos padarinių pašalinimo, ir

Nustatė

5Ieškovas ieškiniu (b.l. 24-34, IV t.) prašo: 1) atnaujinti vieno mėnesio terminą A. K., asmens kodas ( - ), ieškiniui dėl Kauno apskrities viršininko 2001-01-09 įsakymu Nr. 02-6 paskirtos komisijos 2001-12-27 gyvenamojo namo 2 Alpž rekonstravimo ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-01-09 įsakymu Nr. 02-6 paskirtos komisijos 2001-12-27 gyvenamojo namo 2Alpž rekonstravimo ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 3) pripažinti neteisėtais ir panaikinti gyvenamojo namo 2Alpž, unikalus Nr, 1997-8018-4016, esančio ( - ), nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus: 2006 m. vasario 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. VL-694, 2006 m. spalio 24 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-7534, 2006 m. spalio 24 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7KV-7535, 2007 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-7000, 2007 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo ir statinių dalių perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7KV-7001; 4) pripažinti neteisėta R. L., asmens kodas ( - ) ir R. L., asmens kodas ( - ) savavališkai pastatytą tvorą sklype, esančiame Vasarvietės 23A, Kaune, bei Vasarvietės 23N, Kaune, ir įpareigoti R. L., asmens kodas ( - ) R. L., asmens kodas ( - ) ir V. L., asmens kodas ( - ), per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti pastatytą tvorą sklypuose Vasarvietės 23 A, Kaune, ir Vasarvietės 23N, Kaune, bei sutvarkyti statybvietę; 5) pripažinti neteisėta R. L., asmens kodas ( - ) ir R. L., asmens kodas ( - ) ir savavališka gyvenamojo namo 2Alpž, esančio ( - ), atliktą rekonstrukciją ir įpareigoti R. L., asmens kodas ( - ) ir R. L., asmens kodas ( - ) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį - gyvenamąjį namą 2Alpž, esantį ( - ), ir sutvarkyti statybvietę; 6) pripažinti neteisėtais ir panaikinti 1/4 (vienos ketvirtosios) dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0910 ha, kadastrinis adresas: 1901/0049:84, Kauno m. k.v., unikalus Nr. 1901-0049-0084, įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre suteiktas įrašo Nr. 19/13684; 1/4 (vienos ketvirtosios) dalies gyvenamojo namo 2Alpž, unikalus Nr. 1997-8018-4016 su 1/4 (vieną ketvirtąja) dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 1997-8018-4027, esančių adresu ( - ) nuosavybės teisės įregistravimo pagrindus: 2007 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-7000, 2007 m. gruodžio 3 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7KV-7001; 7) priteisti iš atsakovų A. K., asmens kodas ( - ), patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

6Ieškovas ieškinyje nurodė ir kartu su atstove teismo posėdžio metu paaiškino (b.l. 68-78, V t.), kad ieškovas ginčija gretimame sklype, ( - ), pastatytos tvoros ir rekonstruoto gyvenamojo namo teisėtumą, bei 2001-12-27 Gyvenamo namo 2A1pž rekonstravimo ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti akto (toliau tekste - Aktas) juridinį pagrįstumą bei teisėtumą pagal tuo metu buvusią reglamentuotą bei LR įstatymų nustatytą tvarką. Akte įvardinti ir pripažinti tinkamais naudoti statiniai grubiai pažeidžia ieškovo interesus. Ant sklypų ribos pastatyta tvora ir gretimame sklype rekonstruotas gyvenamasis namas, stovintis prie ieškovo namų valdos ( - ), kurios savininkas A. K., buvo pradėtas statyti dubliavus teisėtai suteiktą A. K. 1987 m. rugsėjo 28 d. žemės sklypui bei individualaus gyvenamo namo statybai adresą Vasarvietės 23 A. Įvardintas Akte rekonstruotas gyvenamas namas Vasarvietės 23N, tvora bei centralizuota kanalizacija pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neturint galiojančio projekto, ieškovo sutikimo vykdyti darbus. Ieškovas A. K., 1999-07-29 d. Sutartimi Nr. 7KV-6289 pardavė atsakovei R. L. man nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0049-0056. bendras plotas 1480 kv. m., esančio Kaune, ( - ) (toliau tekste - Sklypas ( - )), dalį, t. y. 400 kv. m. Tvirtinant pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, buvo pridėtas Namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuriame juridiniam veiksmui (pardavimui) atlikti reikalingus skaičiavimus atliko ir sklypą posūkio taškais Nr. 20 ir Nr. 21 padalijo į dalis „A“-1080 kv. m. ir „B“-400 kv. m. inž. S. M.. R. L. šią sklypo dalį 2004-06-10 padovanojo savo motinai V. L. dovanojimo sutartimi Nr. 7KV-4226, bendraturtė įgaliojimu įgaliojo savo dukterį R. L. tvarkyti ir valdyti jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį. Pažymėjo, kad prie sutarties pridėtas Namų valdos žemės sklypo ribų planas yra juridiškai nepagrįstas, neteisėtas, padarytas pagal atliktus inž. S. M. skaičiavimus, o ne pagal ieškovo teisėtą detalųjį žemės sklypo planą, dėl ko realiai yra padaryta didelė paklaida sklypų ribų atžvilgiu, t.y. ribų plane įvardinti posūkio taškai Nr. 20 ir Nr. 21, dalijantys sklypą į dalis „A“-1081 kv. m. ir „B“-400 kv. m. yra netikslūs, neatitinkantys ieškovo žemės valdos ribų pagal jo teisėtą 1995 metų Sklypo suplanavimo schemą, kuri tuo metu ir atitiko detalųjį žemės sklypo ribų planą. Atsakovai Rūta ir R. L. jiems priklausančią namų valdą ( - ) bei dalį žemės sklypo ( - ), Kaune be ieškovo sutikimo apjuosė medine su cokoliu tvora. 2001 m. gruodžio 27 d. Aktu tvora (plane pažymėta t1) yra pripažinta tinkama naudoti ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio Akto pagrindu įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tai atsispindi Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išraše 2001-12-19. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. reglamentuojama, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas pateikia faktinius duomenis, rodančius tai, kad tvora neatitinka įstatymų reikalavimų ir ji pastatyta neteisėtai, todėl negalėjo būti įteisinta. Dėl tos ir kitų priežasčių 2001 m. gruodžio 27 d. gyvenamojo namo 2A1pž rekonstravimo ( - ) pripažinimo tinkamu naudoti Aktas, kuriuo konstatuota, kad tvora atitinka numatytus reikalavimus ir tinka naudoti, kuriuo konstatuota gyvenamo namo įrengta centralizuota kanalizacija, realiai prie kurios dar ir šiandien neprisijungę šio gyvenamo namo savininkai, o naudojasi vietinės reikšmės savavališkai įrengta kanalizacija, pripažintinas negaliojančiu. Visi tolimesni geomatininkų matavimai irgi yra atlikti vadovaujantis ne ieškovo žemės sklypo teisėtu detaliuoju planu, o S. M. atliktu Sklypo ribų planu. Tad ir ateityje, norint atsakovams statyti tvorą, parduotai 400 kv. m. žemės daliai privalo būti atlikti geodeziniai matavimai pagal ieškovo juridiškai pagrįstą bei teisėtą detalųjį planą. Faktas apie ieškovo privačios valdos teisėtą detalųjį planą ir sklypo ribas atsispindi Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos Skyriaus rašte 2011-05-30 Nr. 40-2-988 bei 2011-06-22 Nr. 40-2-1207. Kadangi perkant iš ieškovo žemės sklypo dalį R. L. ketino prisijungti prie jos jau turimo žemės sklypo ( - ) nupirktą iš ieškovo žemės dalį, tuo padidinant turimą ( - ) žemės sklypą, ieškovas nesistebėjo, kad ji užsitvėrė vieną bendrą tvorą, jungiančią du žemės sklypus, t. y, dalį „B“-400 kv. m. ( - ) bei ( - ) ir nereiškė jokių pretenzijų iki tol, kol nesužinojo ir nesusipažino su juridiškai negaliojančiais bei neteisėtais R. L. paviešintais žemės sklypo dokumentais, kurie ieškovui nebuvo žinomi ir į jo rankas pateko tik 2009 m. gruodžio mėnesį teismo proceso metu. Tai buvo sklypo ( - ) ir atidalytos dalies sujungimo su sklypu ( - ) Detalusis planas ir Aktas. Kad įvardinto detalaus plano užsakovė yra R. L., kuri pradėjo šį juridinį veiksmą, bet jo neužbaigė įstatymų nustatyta tvarka, dėl ko jis tapo juridiškai negaliojančiu, atsispindi Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte 2010-03-05 Nr. R15-95-(K186) bei rašte 2010-04-29 Nr. R15-232-(K249/2), kuriame dar atsispindi ir tai, kad „žemės sklypų padalinimas ar sujungimas turi būti suplanuojami detaliaisiais planais. Remiantis patvirtintu detaliuoju planu atliekami žemės sklypo (-ų) geodeziniai matavimai“. Kad įvardinti abu žemės sklypai sujungti ir aptverti viena tvora, atsispindi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktame rašte 2011-02-09 Nr. (7.9)-2D-1525. Atsižvelgiant į visus juridinius faktus bei papildomą motyvuotą juridinę medžiagą akivaizdu, kad Rūta ir R. L. teisėtų dokumentų Lietuvos Respublikos įstatymų tvarka tvorai statyti neturi ir tvora pagal statusą yra savavališkas statinys. Aktas yra neteisėtas, nors jį atsakovė R. L. pateikia daugeliui institucijų bei tarnybų darbuotojų, kaip tvoros įteisinimo pagrindą, nes jame atsispindi „kartu pastatyti šie statinio priklausiniai: tvora t1-148,66 m.“. Šie matmenys yra visos sujungtų abiejų sklypų tvoros. Kaip ankščiau minėta, Akte atsispindi centralizuota kanalizacija, kurios dar ir šiandien neturi įsivedę V. L., o tuo metu. kada buvo surašomas šis Aktas, miesto kanalizacijos įvado Kleboniškio gyvenvietėje iš viso nebuvo. Prijungimas prie miesto kanalizacijos tinklų buvo įvykdytas 2005 metų gruodį. Taip pat pažymėjo, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2010 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydami įpareigoti R. L. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkai įrengtus buitinių nuotekų valymo rezervuarus, t. y. šulinius, esančius adresu ( - ), Kaune ir sutvarkyti statybvietę. Pastebėjo, kad Akte prie Milaševičiaus pavardės neįvardintas jo statusas. Ieškovas turi tris dokumentus su Milaševičiaus parašais ir visuose dokumentuose jo parašai akivaizdžiai skiriasi. Dėl nurodytų priežasčių darytina prielaida, kad teisėtų dokumentų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kaip projekto, suderinimo su kaimynais bei leidimo iš kompetentingų tarnybų, bendrasavininko sutikimo, tvorai statyti L. neturi, todėl tvora yra savavališkas statinys. Prie 2004-06-10 dovanojimo sutarties Nr. 7KV-4226 pridėtas tas pats neteisėtas 1995 m. gruodžio mėnesio A. K. žemės Sklypo ribų planas, kuriame jau atsispindi, kad sklypo ribos pažymėtos 2004-06-09 kadastro žemėlapyje inžinierės technologės N. V. (dovanojimo Sutarties 9-as punktas). Tačiau 2011-05-20 Valstybinės įmonės Registrų centro Kauno filialo V. L. nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše nuosavybės, kuri jai atiteko dovanojimo sutarties 2004-06-10 Nr. 7KV-4226 pagrindu nėra įregistruotos tvoros kaip statinio, šiandien dar nėra sudaryto detalaus plano „B“-400 kv, m. žemės sklypo daliai. Apibendrinant pasakytina, kad teismas turėtų pripažinti tvorą neteisėtu, savavališku statiniu, nes nustatant pagal 1999-07-29. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-6289 sklypo dalis turėjo būti vadovaujamasi detaliuoju žemės sklypo planu, o ne prie sutarties pridėtu Namų valdos žemės sklypo ribų planu. Be to, atsakovai, statydami tvorą ant sklypų ribos, neturėjo gretimų sklypų savininkų sutikimų, leidimo statybai. Nurodė, kad Akte atsispindi 1999-07-03 Nr. 573-6-99 Leidimas gyvenamo namo statybai. Tačiau šis dokumentas yra įvardintas ( - ) adresu leidime pratęsus darbus pasikeitus statytojui 1999-07-03. Įtarimą kelia sklypo kadastro numeris bei data, įrašyti tam skirtoje grafoje. Svarbu tai, kad ( - ) adresas yra suteiktas ieškovui priklausančiai namų valdai 1987-09-28 pagal KMVK 1987-08-12 sprendimą Nr. 290, o 1990 m. spalio mėn. pagal teisinę registraciją Nr. 24252, ir tai atsispindi ieškovo inventorinėje byloje. R. L. kompetentingoms tarnyboms bei institucijoms pateikia savo valdos statinių duomenis vadovaudamasi tik įvardintu Aktu kaip teisėtu, tai atsispindi jos pateiktame 2009-05-21 paaiškinime Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, galimai tuo sąmoningai visus klaidindama. Faktai ir motyvuota medžiaga rodo, kad atsakovų L. gyvenamasis namas rekonstruotas neturint galiojančio statybos leidimo, todėl aktas naikintinas, kaip pažeidžiantis ieškovo interesus, nes priimtas pagal klaidingus, fiktyvius duomenis. Taip pat pastebėjo, kad įtarimą kelia ir pateiktas prokuratūrai iš Urbanistikos skyriaus infrastruktūros poskyrio vedėjos L. L. Gyvenamo Namo ( - ) L. gyvenamo namo projektas, sudarytas architekto R. Milaševičiaus, kuriame niekur nefigūruoja projektą parengusio architekto Č. Šarakausko pavardės, kuri įvardinta ginčo Akte, kaip architekto, parengusio projektą 1991 m. bei kas atsispindi Urbanistikos skyriaus pateiktoje prokuratūrai bylos 3-čio tomo medžiagoje lapų Nr. 83 ir 84, kad projekto autorius yra Č. Šarakauskas. Mano, kad nėra ne tik leidimo gyvenamo namo rekonstravimui, kurio pagrindu sudarytas ginčo Aktas 2001-12-27, bet nėra ir pirminio statybos leidimo, kurio pagrindu buvo leista pratęsti statybos darbus, kas atsispindi 1999 m. liepos 3 d. Leidime. Dėl nurodytų priežasčių daro prielaidą, kad teisėtų dokumentų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kaip projekto, suderinimo su kaimynais bei leidimo iš kompetentingų tarnybų, rekonstruoti namą L. neturi, todėl namo rekonstrukcija atlikta neteisėtai, atsakovai įpareigotini atstatyti statinį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, jeigu yra pradinis gyvenamo namo statybos leidimas, nes lig šiol jo irgi akivaizdžiai niekas neturi. Akto skirtingi egzemplioriai pateikia skirtingus duomenis apie statinius sklype ( - ). V. L. į civ. bylos procesinę medžiagą pateikė vienokio turinio aktą, kuriame atsispindi pastatyta 148,66 metrų tvora, o atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius civilinėje byloje Nr. 2-15032-657/2011 pateikė 2011-08-29 Nr. (15.24)-2D-10933 Akto variantą, kuriame tvora apskritai nėra nurodyta. Akte taip pat nėra įvardytas pirminis juridiškai pagrįstas bei teisėtas leidimas gyvenamojo namo Vasarvietės 23N statybai (pažymėtina, kad jis iki šiol nerandamas), išduotas D. G. vardu, kurio pagrindu privalėjo būti išduodami juridiškai pagrįsti bei teisėti tęstiniai leidimai namo statybai bei rekonstravimui, kaip 1999 m. liepos 3 d. Leidimas (pratęsimas pasikeitus statytojui) vykdyti statybos darbus Nr. 573-6-99. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į Akto surašymą pagal nesamus duomenis ir jame nurodytų duomenų neatitikimą realiai situacijai, kelių pateiktų teismui prie bylos procesinės medžiagos ginčo Akto egzempliorių duomenų neatitikimą vienas kitam, Aktas naikintinas. Nurodė, kad prašo panaikintini vėlesnius nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, t.y. 2006 m. vasario 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. VL-694, 2006 m. spalio 24 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7KV-7534, 2006 m. spalio 24 d. Perdavimo-priėmimo aktas Nr. 7KV-7535, 2007 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr.7KV-7000, 2007 m. gruodžio 3 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr.7KV-7001. Pažymėjo, kad atsakovė R. L. atsitvėrė ( - ) Sklypo „B“ dalį medine su cokoliu tvora, kuri yra tokios pačios konstrukcijos kaip ir tvora, kuria aptvertas žemės sklypas ( - ) ir yra šios tvoros tęsinys. Bendra tvora sujungia Sklypo „B“ dalį su žemės sklypu ( - ), kuris, kaip ir jame esantis gyvenamas namas 2 A1pž ir kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai, kiemo aikštelė), nuosavybės teise priklauso atsakovams R. L. ir R. L.. Minėtos faktinės aplinkybės dėl tvoros yra patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009-11-04 Faktinių duomenų patikrinimo aktu Nr. 3-10.4-K-18. Namas 2A1pž ir kiemo statiniai, tame tarpe ir tvora, kuria aptvertas ne tik sklypas ( - ), bet ir dalis „B“ Sklypo ( - ) yra pripažinti tinkamais naudoti remiantis Kauno apskrities viršininko 2001-01-09 įsakymu Nr. 02-6 sudarytos Komisijos priimtu 2001-12-27 statinio pripažinimo tinkamu naudoti Aktu. Sutinkamai su CK 4.75 str. 1 d. paminėtai tvorai aptverti atsakovei R. L. buvo būtinas sklypo ( - ) bendrasavininko rašytinis sutikimas. Ieškovas tokio sutikimo nedavė. Neturėdami sklypo ( - ) bendraturčio ieškovo A. K. sutikimo, sklypo ( - ) dalį „B“ atsakovai R. L. ir R. L., aptverdami tvora faktiškai neteisėtai minėtą sklypo dalį prisijungė prie sau priklausančio sklypo ( - ). CK 4.98 str. nustatyta, kad savininkas, tame tarpe ir bet kuris iš bendraturčių, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su daikto valdymo netekimu. 2001-12-27 Aktu neteisėtai pripažinta tinkama naudoti tvoros dalis, esanti kitame sklype ( - ). Tai matyti iš 2001-12-27 Akte nurodytos tvoros ilgio 148,66 m. Be to, L. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas 2 A1pž, esantis ( - ), rekonstruotas neteisėtai - neturint galiojančio statybos leidimo, todėl pripažintina, kad rekonstrukcijos darbai atlikti savavališkai, dėl ko atsakovai įpareigotini pašalinti rekonstrukcija atliktus gyvenamojo namo pagerinimus grąžinant pastatą į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, jeigu iki tol gyvenamo namo statybos darbai vyko teisėtai. Pažymėjo, kad atsakovų gyvenamasis namas 2Alpž pakeistas iš esmės: pakeisti statinio išorės matmenys, kas reiškia, kad tokia statyba be galiojančių dokumentų arba pažeidžiant dokumentuose numatytus reikalavimus laikytina savavališka. Teisei reikšti negatorinį ieškinį, ieškinio senaties terminas prasideda atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Atsakovų pastatyti nelegalūs statiniai yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas nepasibaigia ir pripažintina, jog ieškovas šio termino nepraleido. Prašo atnaujinti terminą ieškiniui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Atkreipė dėmesį, kad apie skundžiamą aktą ieškovas sužinojo 2009 m. gruodžio mėnesį, tačiau į teismą su pradiniu ieškiniu kreipėsi 2011 m. liepos 18 d. Pažymėjo, kad iki minėto laiko pažeistas teises ieškovas stengėsi ginti kreipdamasis į LR Seimo kontrolierių, į kurį kreipėsi nepraleidęs vieno mėnesio termino nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą. Seimo kontrolierius ieškovo pažeistas teisės bandė apginti, kreipdamasis į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu apginti viešą interesą. Kauno apygardos prokurorui atsisakius tenkinti minėtą prašymą, jis buvo apskųstas, vėliau buvo nagrinėjama civilinė byla Kauno miesto apylinkės teisme dėl naudojimosi tvarkos minėtu žemės sklypu, esančiu ( - ), Kaune, nustatymo, kurios metu buvo kreiptasi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo.

7Atsakovai R. L., R. L., V. L. atsiliepime (b.l. 176-181, IV t.) ir R. L. kartu su atstovu teismo posėdžio metu (b.l. 68-78, V t.) nesutiko su ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad netinkamas savo teisių gynimas reiškiant prašymus, pareiškimus asmenims, kurių kompetencijai nėra priskirtas ginčo nagrinėjimas nėra ir negali būti priežastimi atnaujinti įstatymo numatytą praleistą senaties terminą. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybėmis yra laikytina asmens liga, neraštingumas susiję su ieškovo asmeniu, jeigu tai realiai ieškovui sutrukdė laiku pareikšti ieškinį, taigi ieškovo prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą yra nepagrįstas ir neįrodytas, nesudarantis galimybės pripažinti aplinkybės, jog buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo objektyviai ir asmuo tai suvokė, bet nesiėmė įstatymo nustatyta tvarka priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad santykių stabilumas turi būti laikomas didesne vertybe, kuri turi būti išsaugota. Ginčijamas Aktas yra administracinis aktas ir jo nuginčijimui yra numatytas 1 mėnesio terminas. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog apie šį aktą sužinojo 2009 m. gruodžio mėnesį, todėl laikytina, jog yra praleistas terminas ginčyti Aktą. Ieškovas A. K., savo patikslintame ieškinyje nurodo, jog ginčija gretimame sklype, ( - ), pastatytos tvoros ir rekonstruoto gyvenamojo namo teisėtumą, bei Akto juridinį pagrįstumą bei teisėtumą pagal tuo metu buvusią reglamentuotą bei LR įstatymų nustatytą tvarką. Ieškovo nuomone akte įvardinti ir pripažinti tinkamais naudoti statiniai grubiai pažeidžia ieškovo interesus, ant sklypų ribos pastatyta tvora ir gretimame sklype rekonstruotas gyvenamasis namas, stovintis prie ieškovo namų valdos ( - ), kurios savininkas A. K., buvo pradėtas statyti dubliavus ieškovui 1987m. rugsėjo 28 d. žemės sklypui bei individualaus gyvenamo namo statybai adresą ( - ), rekonstruotas gyvenamas namas Vasarvietės 23N, tvora bei centralizuota kanalizacija pastatyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neturint galiojančio projekto, ieškovo sutikimo atlikti darbus. CPK 2 str. numatyta, jog civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti. Pažymėjo, kad ieškovas savo ieškinyje nenurodo ir neįrodinėja kokios ieškovo materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai yra ar buvo pažeisti, kuo pasireiškia jo materialinės subjektinės teisės pažeidimas. Nurodė, kad iš ieškinyje dėstomų aplinkybių nėra galima suprasti kokios ieškovo teisės yra pažeistos ir kuo pažeidimas pasireiškia bei kuo jo nurodytas „pažeidimas“ pažeidžia jo teises. Mano, kad ieškinys yra neargumentuotas, jame išdėstytos tik ieškovo emocijos, pamąstymai, jo paties pasidarytos išvados, tačiau nėra nurodytas nei vienas teisės aktas ir argumentas suteikiantis ieškovui teisę reikšti patikslintame ieškinyje reiškiamus reikalavimus. Taip pat, ieškovas nepagrįstai nurodo, jog atsakovų pastatyti nelegalūs statiniai yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, todėl šiuo atveju ieškinio senaties terminas nepasibaigia ir pripažintina, jog ieškovas šio termino nepraleido. Pažymėjo, kad ieškinio senaties taikymas reikalavimams pripažinti statybą neteisėta reikšti yra specifinis dėl teisių pažeidimo ypatumų - norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimai statybų srityje paprastai yra akivaizdūs - tai yra svarbu, nustatant ieškinio senaties termino pradžią. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Toks pažeidimas įvyksta tuo momentu, kai statinys pastatomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Reikalaujant pripažinti statybą neteisėta, būtina nustatyti patį pažeidimo faktą, kuris tiksliai apibrėžiamas statinio statybos laiku (LAT 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Apie visus statinius, kurių statybą reikalauja pripažinti neteisėta ieškovas sužinojo dar iki 2001-12-27 Akto surašymo, jau vykstant statybos darbams. Akivaizdu, jog ieškovui manant, kad jo teisės yra pažeistos savo reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo ieškovas turėjo reikšti anksčiau, o ne po to, kai buvo nustatyta žemės sklypu Vasarvietės 23A, Kaune, naudojimosi tvarka tarp ieškovo A. K., trečiojo asmens K. K.-K. bei trečiojo asmens V. L., kas iššaukė ieškovo A. K. nepasitenkinimą. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, jog statant tvorą sklype ( - ), dalyje, kurią pats ieškovas perleido atsakovams 1999-07-29 sutartimi, buvo gautas žodinis ieškovo sutikimas, ką beje, jis pats patvirtina, ieškinyje nurodydamas, jog perkant iš ieškovo žemės sklypo dalį R. L. ketino prisijungti prie jos jau turimo žemės sklypo ( - ) nupirktą iš ieškovo žemės dalį, tuo padidinant turimą ( - ) žemės sklypą, todėl ji užsitvėrė vieną bendrą tvorą, jungiančią du žemės sklypus, t.y. dalį „B“ - 400 kv. m. ( - ) bei ( - ) ir nereiškė jokių pretenzijų. Taip pat aplinkybė, kad tvora pastatyta 2001 m., o ieškovas ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus R. L. ir R. L. nugriauti tvorą, reiškia tik 2011 m., akivaizdžiai patvirtina, jog sutikimas įrengti tvorą ieškovo buvo duotas tvoros statybos metu 2001 m. 2001 m. galioję teisės aktai nenumatė privalomojo rašytinio bendraturčių sutikimo tvoros įrengimui, juo labiau, kad pati tvora buvo įrengta V. L. priklausančioje žemės sklypo ( - ), Kaune, dalyje atsitveriant 355 kv. m plotą, nors tai pačiai V. L. priklauso 400 kv. m. Nurodė, kad LAT formuoja praktiką, jog tai, kad statymo teisės įgyvendinimo poreikį turintis asmuo nėra gavęs kito žemės sklypo savininko rašytine forma išreikšto sutikimo statyti nesudėtingą statinį, nereiškia, kad toks sutikimas apskritai nebuvo duotas, nes jis gali būti išreikštas ir žodine forma. Kito žemės sklypo savininko duodamas rašytinis sutikimas laikomas vienašaliu sandoriu. Pagal CK 1.72 str. žodžiu gali būti sudaromi sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, tiek tvora, tiek vietiniai valymo įrenginiai, tiek pats gyvenamasis namas 2A1pž ( - ), buvo pastatyti 1999-2001 m., ir atsakovas A. K. jokių pretenzijų nereiškė iki pat 2009 m. pabaigos, tik po konflikto su atsakovais R. ir R. L., ieškovo sutuoktinė su skundais kreipėsi į įvairias institucijas, visuose savo rašytuose prašymuose, pareiškimuose ir skunduose pati nurodydama, jog visi statiniai pastatyti ir pripažinti tinkamais naudoti Aktu, t.y. jų visų statyba buvo baigta iki 2001 m. gruodžio 27 d. Pabrėžė, kad šis ieškinys yra pareikštas ieškovo todėl, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5268-584/2011 tenkino V. L. ieškinį ir nustatė naudojimosi tvarką 0,1480 ha žemės sklypu, esančiu ( - ), Kaune, (unikalus Nr. ( - )) pagal inžinieriaus S. M. 1999-07-19 parengtą planą: V. L., a.k. ( - ), paskyrė naudotis 400 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „B“, o atsakovui A. K., a.k. ( - ), ir K. K.-K., a.k. ( - ) paskyrė naudotis 1080 kv. m ploto žemės sklypo dalimi „A“, bei tuo pačiu sprendimu pripažino V. L., a.k. ( - ) teisę be atsakovų A. K., a.k. ( - ) ir K. K. - K., a.k. ( - ) sutikimo žemės sklype ( - ), Kaune, sklypo unikalus Nr. ( - ) dalyje „B“ pastatyti tvorą pagal projektuotojo R. Milaševičiaus parengtą 2009 m. kovo mėnesio sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą tarp taškų 20-21. Būtent šio teismo sprendimo pagrindu V. L. įgijo teisę įsirengti tvorą atsitverdama jos nuosavybėje esančius 400 kv. m, nes dabar faktiškai naudojasi 355 kv. m plotu. Tiek tvora, tiek vienas iš UAB „Traidenis“ buitinių nuotekų valymo įrenginio, modelis Nr. NV-1, šulinių žemės sklype ( - ), Kaune įrengti apie 1999 - 2000 metus turint žodinį ieškovo A. K. ir trečiojo asmens S. K. sutikimus, kurių užteko pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Aplinkybę, jog tokie sutikimai buvo duoti akivaizdžiai patvirtina tas faktas, jog skundus į įvairias institucijas dėl statinių S. K. pradėjo rašyti tik 2009 m., t.y. prabėgus beveik dešimčiai metų nuo statybos darbų pabaigos. Mano, jog savalaikiai buvo gauti visi gyvenamojo namo 2Alpž ( - ), statybas (rekonstrukciją) leidžiantys dokumentai, taip pat pagal tuo metu (2001 m.) galiojančių teisės aktų reikalavimus gyvenamasis namas 2Alpž ( - ), buvo pripažintas tinkamu naudoti ieškovo ginčijamu Aktu. Nei viena iš tikrinusių valstybės institucijų nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, kas leidžia teigti, jog Aktas yra teisėtas ir galiojantis. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog neesant pagrindų naikinti Aktą kiti reikalavimai (reikalavimas pripažinti neteisėtais ir panaikinti 1/4 (vienos ketvirtosios) dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas 0.0910 ha, kadastrinis adresas 1901/0049:84 Kauno m. k. v., unikalus Nr. ( - ), Įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre suteiktas įrašo Nr. 19/13684; 1/4 (vienos ketvirtosios) dalies gyvenamojo namo 2Alpž, unikalus Nr. ( - ) su 1/4 (viena ketvirtąja) dalimi kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ) ( - ) nuosavybės įregistravimo pagrindus: 2007 m. gruodžio 3 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-7000, 2007 m. gruodžio 3 d. Perdavimo-priėmimo aktą Nr. 7KV-7001.) taip pat turi būti atmesti kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Mano, jog ieškovas neįrodė turįs reikalavimo teisę reikšti reikalavimus dėl administracinio akto (Akto) pripažinimo negaliojančiu bei reikalauti nugriauti ginčijamu Aktu pripažintus tinkamais naudoti statiniais.

8Atsakovas Lietuvos Respublikos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b.l. 88-90, I t., 137-142, II t., 60-62, III t., 42-45, 155-157, IV t.) ir jo atstovė teismo posėdžio metu (b.l. 68-78, V t.) nesutiko su ieškiniu, neprieštaravo dėl ieškinio senaties taikymo ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad inspekcijos atžvilgiu yra pareikštas tik vienas iš ieškovo reikalavimų - dėl Akto panaikinimo bei atitinkamai termino šiam administraciniam aktui ginčyti, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, atnaujinimo. Inspekcija nesutinka su pareikštu prašymu dėl termino atnaujinimo ir mano, kad terminas buvo praleistas išimtinai dėl paties ieškovo netinkamų veiksmų ir netinkamai pasirinkto elgesio modelio. Ieškovas apie Aktą ir savo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13825-429/2010 priėmimo (kurioje teismas dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo (tame tarpe ir dėl Akto panaikinimo) pasiūlė kreiptis atskiroje byloje. Ieškinį šioje byloje pareiškus tik 2011 m. liepos mėnesį, laikytina, kad ieškovas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – ABTĮ) 33 str. nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti Aktą. Vadovaujantis ABTĮ 34 str. teismas pareiškėjo prašymu skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13825-429/2010 priėmimo iki ieškinio šioje byloje padavimo ieškovas delsė ir į teismą iš karto nesikreipė. Kreipimaisi į įvairias kitas institucijas, atsakymų iš jų laukimas, susidariusios situacijos aiškinimasis rodo tik jo paties subjektyvų atitinkamų aplinkybių vertinimą bei subjektyvų atitinkamo elgesio varianto pasirinkimą, tačiau nepatvirtina objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių nustatytu terminu paduoti teismui skundą, buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-119-12). Mano, kad ieškovo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys, dėl ko, prašomas atnaujinti terminas negali būti atnaujintas. Nurodė, kad Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus archyve yra saugomas Aktas ir pagal šio akto originalą pripažintas tinkamu naudoti yra tik gyvenama namas. Šiuo Aktu nėra pripažinti tinkamais naudoti jokie kiemo statiniai. Kas į Linkauskų egzempliorių įrašė tvorą, tai Inspekcijai nėra žinoma. Pagal byloje esančius dokumentus, galima nustatyti jog leidimas gyvenamajam namui statyti buvo išduotas dar 1991-12-02 ir to leidimo Nr. 1041. Pagal 1991 m. galiojusią tvarką ir pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 278, šios tvarkos 16 p. iš prokuratūros išreikalautoje byloje, Inspekcijos nuomone, yra pakankami dokumentai pagrindžiantys D. G. teises statyti. Ir sprendimu buvo leista perstatyti individualius statinius. Yra pateiktas iš savivaldybės gautas viso projekto egzempliorius ir teisminėje byloje pateiktas 1998 m., statybos inspekcijos pažymos patvirtinta kopija. Jo niekas neginčija. Jis patvirtina, kad D. G. buvo pastačiusi 80 proc. savo gyvenamojo namo ir jos pagrindu buvo statytas namas. O 1999 m. parduotas kaip nebaigta statyba. Ant Šarakausko rengto projekto pakeitimo yra sudėti spaudai, kad pakeitimai projekte yra atitinkamai suderinti ir yra išduotas 1999 m. statybos leidimo pratęsimas naujųjų savininkų vardu. Jo taip pat niekas neginčija. Pagal statinio pripažinimo metu galiojusį Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra įvertinti kaip jis atitinka projektą, galimybę saugiai naudoti pastatą pagal paskirtį. Todėl mano, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas nepanaikinus pačių pirminių statybą leidžiančių dokumentų, tai iš esmės jokios naudos ir jokio siekiamo rezultato neduos. Yra Šarakausko ruoštas projektas ir 1999 m. ruoštas Milaševičiaus projektas. Aktas patvirtina, kad tas statinys pastatytas pagal projektą. Viskas išdėstyta prokuratūros raštuose ir atsakymuose. Ta tvarka pažeista nebuvo. Mano, kad ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2001-01-09 įsakymu Nr. 02-6 paskirtos komisijos 2001-12-27 gyvenamojo namo 2Alpž rekonstravimo ( - ) pripažinimo tinkamu naudoti aktą (kuriuo pripažintas tinkamu naudoti tik gyvenamas namas) yra nepagrįstas įrodymais, t.y faktiniais duomenimis, kuriais remiantis teismas galėtų konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šį ieškovo reikalavimą dėl gyvenamo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo ir dėl to, kad ginčijamu aktu, jokie kiemo statiniai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti, nors tvora ir yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taip pat mano, kad ieškinyje nėra pateikta jokio pagrindimo, kuo ir kokius ieškovo saugomus interesus ar teises pažeidžia tvoros sklype ( - ), statyba ir gyvenamo namo rekonstrukcija tuo pačiu adresu.

9Tretieji asmenys S. K. ir K. K.-K. atsiliepime (b.l. 130-133, IV t.) palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti.

10Tretysis asmuo A. K. atsiliepime (b.l. 170-173, IV t.) palaikė atsakovų atsiliepimų argumentus, nesutiko su ieškiniu ir prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

11Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime (b.l. 117-122, III t., 129, IV t.) nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis 0,0910 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas 2A1pž bei kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė), esantys ( - ), yra įregistruoti nuosavybės teise atsakovams R. L. ir R. L. 1999 m. balandžio 27 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7KV-3704, 2001 m. gruodžio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, 2006 m. vasario 9 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. VL-694, 2006 m. spalio 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7KV-7534, 2006 m. spalio 24 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 7KV-7535, 2007 m. gruodžio 3 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 7KV-7000 bei 2007 m. gruodžio 3 d. priėmimo - perdavimo akto Nr. 7KV-7001 pagrindu. 2002 m. sausio 14 d. nekilnojamojo turto registre buvo atlikta gyvenamojo namo 2Alpž kadastro duomenų pakeitimų bei naujai pastatytų kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė) teisinė registracija pagal 2001 m. gruodžio 27 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Tuo metu galiojusio LR Statybos įstatymo 27 str. 1 d. reglamentavo, jog statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija. Pažymėjo, jog Kauno apskrities viršininko 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 02-6 paskirta komisija, vykdydama tokią įstatymo pagrindu jai priskirtą funkciją, 2001 m. gruodžio 27 d. išdavė Aktą. Šiame dokumente, kuris vėliau pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialui, buvo nurodyta, jog gyvenamojo namo 2Alpž rekonstravimas bei kartu pastatyti priklausiniai (tvora t1 – 148,66 m, varteliai t3 - 2,05 kv. m, aikštelė trinkelės b1- 125,05 kv. m) atitinka numatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto išdavimo metu galiojusio LR Statybos įstatymo 23 str. 4 d. numatė, jog pripažintas tinkamu naudoti statinys turi būti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas pagal nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus. 2001 m. gruodžio 27 d. Aktas bei 2001 m. gruodžio 14 d. atliktų kadastrinių matavimų byla buvo pateikta VĮ Registrų centro Kauno filialui. VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai, vadovaudamiesi tuo metu galiojusio LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 28 str. 2 d. 2 p., reglamentavusiu, jog duomenys apie statinius į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi pagal LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinių priėmimo naudoti aktą, bei LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., reglamentavusiu, jog valstybės institucijos sprendimas yra tinkamas pagrindas nuosavybės teisių įregistravimui nekilnojamojo turto registre, minėto dokumento pagrindu atliko nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu ( - ), bei nuosavybės teisių į juos teisinę registraciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre bei registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 str. 2 d.). Šiuo atveju, atlikus statinių, esančių ( - ), teisinę registraciją, nekilnojamojo turto kadastre bei registre įrašyti duomenys apie gyvenamą namą bei kiemo statinius visiškai atitinka 2001 m. gruodžio 27 d. Akte, kurio originalas buvo pateiktas nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, esančius duomenis. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog VĮ Registrų centras neturėjo teisės vertinti pateikto dokumento teisėtumo, kadangi minėtas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno miesto skyriaus antspaudu bei Kauno apskrities viršininko 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 02-6 paskirtos komisijos pirmininko bei komisijos narių parašais. Nurodė, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-422/2010 konstatavo, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą ir, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nei vienos iš tuo metu galiojusio LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 29 str. bei LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. numatytų aplinkybių, kurios būtų buvę pagrindas atsisakyti įregistruoti nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises į jį, kadastro ir registro tvarkytojas neturėjo jokio teisinio pagrindo neįregistruoti nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo 2Alpž kadastro duomenų pakeitimo bei naujai pastatytų kiemo statinių 2001 m. gruodžio 27 d. Akto pagrindu. Mano, kad teisinė registracija yra atlikta pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant jokių tuo metu galiojusių kadastro ir registro tvarkytojo veiklą reglamentavusių teisės aktų. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė (b.l. 68-78, V t.) dėl ieškinio pagrįstumo paliko spręsti teismo nuožiūra.

12Ieškinys atmestinas.

13Teismo posėdžio metu ir iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1991-12-02 D. G. buvo išduotas leidimas gyvenamojo namo, adresu ( - ), Kaune, statybai (vėliau šio gyvenamojo namo adresas buvo pakeistas į ( - )) (b.l. 97-99, II t.). 1998-10-16 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Kauno skyrius D. A. (G.) išdavė pažymą dėl statybos darbų vykdymo teisėtumo (b.l. 48, IV t.). 1999-04-08 D. A. (G.) padovanojo žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (2A1p), esančius ( - ), A. D. G. (b.l. 57, II t.). 1999-04-27 A. D. G. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą 2A1p ir žemės sklypą, esančius ( - ), R. L., V. L., V. L. ir A. K. lygiomis dalimis (b.l. 51-52, II t.). 1999-07-03 leidimas vykdyti statybos darbus buvo pratęstas naujiesiems savininkams (b.l. 48, II t.)

141999-07-29 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas A. K. pardavė atsakovei R. L., veikiančiai per įgaliotinį atsakovą R. L., dalį - 0,0400 ha žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune iš bendro atsakovui priklausančio 0,148 ha žemės sklypo (b.l. 8-9, I t.). Šios sutarties priede (b.l. 10, I t.) buvo nurodyta, kad R. L. įsigijo žemės sklypą, pažymėtą „B“ 400 kv. m ploto, nusipirktojo žemės sklypo kraštinių ilgiai sudarė: 13,25 m, 23,91 m, 16,91 m ir 23,38 m.

152001-12-27 buvo pasirašytas gyvenamo namo (2A1pž) rekonstravimo, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktas (tekste vadinamas Aktu). Bylos medžiagoje yra pateikta atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Akto kopija, kurioje pripažintas tinkamu naudoti tik gyvenamasis namas (2A1pž) (b.l. 92-93, I t.). Taip pat byloje yra pateiktos ieškovo ir trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ Akto kopijos, kuriose pripažinti tinkamais naudoti ne tik gyvenamasis namas (2A1pž), bet ir tvora (t1), varteliai (t3) aikštelė trinkelės (b1) (b.l. 26-27, I t., 17-18, III t.). Pažymėtina, kad prie bylos pateiktoje Nekilnojamojo turto (adresu ( - )) kadastro ir registro dokumentų byloje yra Lietuvos Respublikos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos darbuotojos patvirtinta Akto kopija, kurioje pripažinti tinkamais naudoti ne tik gyvenamasis namas (2A1pž), bet ir tvora (t1), varteliai (t3) aikštelė trinkelės (b1) (( - ) kadastro bylos l. 97, I t.).

162004-06-10 atsakovai Rūta ir R. L. iš ieškovo nusipirktą 400 kv. m ploto žemės sklypą, esantį adresu ( - ), Kaune, padovanojo atsakovei V. L., o ši dovaną priėmė ir žemės sklypą savo vardu įregistravo Registrų centre (b.l. 36-41, 47-48 I t.).

172006-02-09 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu atsakovė R. L. nuosavybės teise įgijo ¼ dalis 0,0910 ha žemės sklypo, ¼ dalis pastato-gyvenamojo namo (2A1pž), ¼ dalis priklausinių – kitų statinių, adresu ( - ) (b.l. 174-175, III t.). 2006-10-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė A. K. ir jos sutuoktinis A. K. pardavė jiems nuosavybės teise priklausančias ¼ dalis 0,0910 ha žemės sklypo, ¼ dalis pastato-gyvenamojo namo (2A1pž), ¼ dalis priklausinių – kitų statinių, adresu ( - ), atsakovei R. L., turtą tą pačią dieną perdavė priėmimo-perdavimo aktu (b.l. 176-180, III t.). 2007-12-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė V. L. pardavė atsakovams R. ir R. L. ¼ dalis 0,0910 ha žemės sklypo, ¼ dalis pastato-gyvenamojo namo (2A1pž), ¼ dalis priklausinių – kitų statinių, adresu ( - ), turtą tą pačią dieną perdavė priėmimo-perdavimo aktu (b.l. 35-41, IV t.). Taigi dabar 0,0910 ha žemės sklypas, pastatas-gyvenamasis namas (2A1pž) ir kiti statiniai, esantys adresu ( - ), priklauso atsakovams R. ir R. L..

18Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto (Akto) ir jo pagrindu atliktų kitų sandorių teisėtumo bei dėl savavališkos statybos pripažinimo bei jos padarinių pašalinimo. Ieškovas prašo atnaujinti ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą apskųsti Aktą, taip pat prašo panaikinti Aktą ir iš jo reikalavimo kildina kitus ieškinio reikalavimus. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą Akto apskundimui, taip pat nurodo, kad neaišku kokias savo pažeistas teises ieškovas gina šioje byloje, bei teigia, jog tenkinti ieškinio reikalavimus nėra teisinio pagrindo. Taigi, atsižvelgiant į byloje keliamus reikalavimus, pirmiausia reikalinga nustatyti, ar yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

19Dėl ieškinio senaties termino taikymo

20LAT savo formuojamoje praktikoje pažymi, jog aplinkybė, kad civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, jog visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (LAT 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; kt.).

21ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tai santykinai trumpas terminas, įpareigojantis subjektus, suinteresuotus ginti teisme savo pažeistas teises teisme, aktyviai rūpintis savo teisių įgyvendinimu. Vieno mėnesio termino nustatymas viešojo administravimo subjekto sprendimams ir veiksmams (neveikimui) skųsti pagrįstas siekiu išvengti nepateisinamo delsimo įgyvendinant viešojo administravimo subjekto sprendimus, teisinio apibrėžtumo lūkesčių realizavimu, kuris neatsiejamas nuo intereso užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą.

22ABTĮ 2 str. 14 d. įtvirtinta individualaus teisės akto sąvoka, nustatanti, kad t.y. vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti Pažymėtina, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos - atitinkamai laikytis įstatymo nustatytų terminų, pagrįsti subjektinių teisių pažeidimą ir t.t. Taigi šioje byloje Aktui ginčyti turi būti taikomos ABTĮ nuostatos, t.y. reikalavimui pareikšti turi būti nepraleistas 1 mėn. terminas bei asmuo ginčijantis Aktą, turi įrodyti savo subjektinių teisių pažeidimą.

23Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar ieškovas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, taip pat sprendžiant ieškovo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią. ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino eigos pradžia siejama su diena, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 str.).

24Nagrinėjamu atveju ieškovui statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kaip viešojo administravimo subjekto individualus administracinis aktas, išduotas gyvenamojo namo (2A1pž) ir kitų statinių, adresu ( - ), savininkams, t.y. atsakovams R. ir R. L., V. L. ir trečiajam asmeniu A. K., neturėjo būti įteikiamas, todėl terminas jam apskųsti turi būti skaičiuojamas nuo ieškovo sužinojimo apie išduotą statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Tai fakto klausimas, nustatinėtinas ir vertintinas kiekvienoje byloje individualiai. Nagrinėjamu atveju reikšmingomis aplinkybėmis pripažintini faktai, kad ieškovas nuolat gyveno šalia sklypo, kuriame buvo atliekami gyvenamojo namo bei kitų statinių statybos ir rekonstrukcijos darbai, todėl apie vykdomą namo rekonstrukciją ir statomą tvorą, ieškovas turėjo žinoti faktiškai atliekamų darbų momentu. Manytina, kad ieškovas apie savo galimai pažeistas teises turėjo žinoti jau 2001 m., kai buvo baigti rekonstrukcijos darbai ir pastatyta tvora bei išduotas statinių tinkamų naudoti Aktas. Kaip teisingai nurodo atsakovas Lietuvos Respublikos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, ieškovas apie Aktą ir savo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13825-429/2010 priėmimo (kurioje teismas dėl šioje byloje pareikštų reikalavimų (tame tarpe ir dėl Akto panaikinimo) ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis atskiroje byloje, todėl nuo teismo nutarties priėmimo dienos 2010-11-09 ir turėtų būti skaičiuojamas terminas individualiam administraciniam aktui, t.y. ginčo Aktui apskųsti. Pažeidimo pripažinimo tęstiniu ir termino kreiptis į teismą skaičiavimas nuo to momento, kai ieškovas, praėjus daugiau nei dešimt metų po statybos darbų užbaigimo, neva sužino apie neteisėtą Aktą ir tai, kad jis ir jo pagrindu atlikti kiti juridiniai veiksmai, pažeidžia jo teises, nepaisant akivaizdžių kilusių pasekmių – atliktos namo rekonstrukcijos 2001 metais, užtvertos tvoros, prieštarautų vidutiniškai rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standarto reikalavimui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Ieškinį šioje byloje ieškovas pareiškė tik 2011 m. liepos mėnesį (b.l. 3-7, I t.), t.y. praleidęs vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo, todėl šioje byloje yra taikytinas ieškinio senaties terminas. Konstatuotina, kad ieškovas praleido ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio terminą Aktui apskųsti.

25Dėl senaties termino atnaujinimo

26Vadovaujantis ABTĮ 34 str. teismas ieškovo prašymu skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atstatomas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (LVAT 2008-01-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-154-08). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS15- 90/2005; Nr. AS-552-299-12)

27Ieškovas prašo atnaujinti vieno mėnesio terminą ieškiniui dėl Akto panaikinimo paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Ieškovas nurodo, jog savo teises siekė apginti kreipdamasis į LR Seimo kontrolierių, į kurį kreipėsi nepraleidęs vieno mėnesio termino nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą (b.l. 24-30, III t.). Seimo kontrolierius ieškovo pažeistas teisės bandė apginti, kreipdamasis į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu apginti viešą interesą. Kauno apygardos prokurorui atsisakius tenkinti minėtą prašymą, jis buvo apskųstas, tačiau LR Generalinė prokuratūra išnagrinėjusi skundą, konstatavo, kad viešasis interesas nepažeistas (b.l. 36-49). Vėliau Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5268-584/2011 dėl naudojimosi tvarkos minėtu žemės sklypu, esančiu ( - ), nustatymo, kurios metu buvo kreiptasi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo.

28Ieškovo nurodytos termino praleidimo Aktui apskųsti priežastys nelaikytinos svarbiomis. Pirmiausia dėl to, kad skundžiamas Aktas, kuriuo gyvenamojo namo 2 A1pž ( - ), rekonstrukcija buvo baigta ir gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti, suderintas ir atsakingų asmenų pasirašytas dar 2001-12-27. Tvora pastatyta sklype adresais ( - ), ir ( - ), Kaune, ir įteisinta taip pat skundžiamu Aktu. Antra, iš byloje pateiktų duomenų ir duomenų LITEKO sistemoje matyti, kad buvo nagrinėjama eilė bylų susijusių su ieškovo ir atsakovų nesutarimais dėl sklypuose ( - ) ir ( - ), Kaune, esančiais statiniais bei sklypo ( - ), naudojimosi tvarka (b.l. 31-39, V t., 29-96, II t.). Pažymėtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė S. K. turi daug teisminių ginčų patirties, todėl jų kreipimasis į kitas institucijas ginant galimai pažeistas savo teises laikytinas nepakankamu pagrindu vertinti termino praleidimo priežastis kaip objektyvias ir nuo ieškovo valios nepriklausančios priežastis, todėl ieškovo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

29Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti administracinį aktą bei reikalavimų pripažinti gyvenamojo namo rekonstrukciją ir pastatytą tvorą savavališkais statiniais ir juos nugriauti

30Ieškovas ginčija Aktą, teigdamas, kad gyvenamojo namo (2A1pž), esančio ( - ), rekonstrukcija buvo atlikta be teisėto leidimo ir pastatyta tvora atsakovams Rūtai ir R. L. ir V. L. priklausančiuose žemės sklypuose be ieškovo sutikimo. Leidimo atlikti minėto namo rekonstrukciją ieškovas neskundžia. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog 1991-08-01 Kauno miesto mero potvarkiu D. G. buvo leista perstatyti individualų gyvenamąjį namą (b.l. 67, II t.). Leidimas gyvenamajam namui statyti D. G. buvo išduotas dar 1991-12-02, leidimo Nr. 1041 (b.l. 97-99, II t.). 1999-07-03 šis statybos leidimas buvo pratęstas pasikeitus statytojui, t.y. R. L., A. K., V. L. bei V. L. nuosavybės teise lygiomis dalimis įsigijus nebaigtą statyti gyvenamąjį namą (2A1pž), esantį ( - ) (b.l. 48, II t.). Šiame leidime vykdyti statybos darbus buvo pažymėta, kad D. G. buvo pastačiusi 80 proc. gyvenamojo namo ir toliau naujieji statytojai privalo laikytis suderinto projekto baigiant gyvenamojo namo statybos darbus. Ant architekto Šarakausko rengto projekto pakeitimo yra sudėti spaudai, kad pakeitimai projekte yra atitinkamai suderinti ir yra išduotas 1999 m. statybos leidimo pratęsimas naujųjų savininkų vardu (( - ) kadastro bylos l. 1-4, I t.). Jo taip pat niekas neginčija. Aktas patvirtina, kad tas statinys pastatytas pagal suderintą projektą. Kadangi leidimas ginčo gyvenamąjį namą rekonstruoti yra galiojantis, įrodymų byloje, kad namas būtų pastatytas su neatitikimais parengtam projektui ar kitaip pažeistų ieškovo teises nėra pateikta, laikytina, kad nėra pagrindo teigti, jog gyvenamojo namo, esančio ( - ), rekonstrukcija yra savavališka statyba.

31Ieškovas nurodo, kad atsakovei V. L. priklausantis žemės sklypas „B“-400 kv. m, esantis ( - ), Kaune, buvo suformuotas remiantis neteisingai planavimo dokumentais. Teigia, kad Namų valdos žemės sklypo ribų planas (b.l. 10, I t.), pagal kurį buvo suformuotas minėtas žemės sklypas, yra juridiškai nepagrįstas, neteisėtas, padarytas pagal atliktus inž. S. M. skaičiavimus, o ne pagal ieškovo teisėtą detalųjį žemės sklypo planą, dėl ko realiai yra padaryta didelė paklaida sklypų ribų atžvilgiu, t.y. ribų plane įvardinti posūkio taškai Nr. 20 ir Nr. 21, dalijantys sklypą į dalis „A“-1081 kv. m. ir „B“-400 kv. m. yra netikslūs, neatitinkantys ieškovo žemės valdos ribų pagal jo teisėtą 1995 metų Sklypo suplanavimo schemą, kuri tuo metu ir atitiko detalųjį žemės sklypo ribų planą. Laikytina, kad visi aukščiau išdėstyti ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovo minimą detalųjį planą, kuriuo anot jo reikėjo vadovautis suformuojant žemės sklypas „B“-400 kv. m, esantis ( - ). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus raštuose nurodyta, kad ieškovo parengtas detalusis planas niekada nebuvo patvirtintas, todėl nėra galiojantis (b.l. 12-16, V t.). Taip pat Kauno miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5268-584/2011 dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje yra įsiteisėjęs sprendimas dėl sklypo ( - ), naudojimo. Toje byloje ieškovas neginčijo atsakovei V. L. tenkančios naudotis ( - ), Kaune, sklypo dalies ir jos faktinių ribų. Taip pat sprendime dėl naudojimosi tvarkos konstatuota, jog iš 2009-03-23 B. B. firmos „Librana“ žemės sklypo ribų nužymėjimo vietoje akto ir esamos tvoros stulpelių užkoordinavimo schemos nustatytina, kad V. L. iš tikrųjų naudojasi mažesniu žemės sklypu, negu jai priklauso, t.y. šiuo metu pastatyta tvora stovi ne per sklypų ribą tarp taškų 20-21,o giliau į V. L. naudojamą sklypą, todėl ji turi teisę statyti tvorą žemės sklype, esančiame ( - ), Kaune dalyje „B“ tarp taškų 20 ir 21 pagal V. L. užsakymu projektuotojo R. Milaševičiaus parengtą sklypo vidinio padalinimo tvoros projektą be A. K. ir jo sutuoktinės sutikimo. Taigi darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti neteisėta žemės sklypus ( - ) ir ( - ), juosiančią tvorą, kaip savavališką statinį.

32Pažymėtina, kad savavališkų statybų faktą konstatuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, pagal šio LR Statybos įstatymo jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai (LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d.). Byloje duomenų, kad statybos valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai būtų surašę savavališkos statybos aktą ar administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl savavališkų statybų sklypuose ( - ) ar ( - ), nėra.

33Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2011 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442 - 949/2011 konstatavo, kad vadovaujantis minėtomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

34Nagrinėjant bylą nustatyta, kad LR Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos turi Akto originalą, kuriame nėra nurodyta, kad pripažįstamą tinkamais naudoti sklype ( - ), tvora (t1), varteliai (t3) aikštelė trinkelės (b1) (b.l. 26-27, I t., 17-18, III t.). Tačiau, kaip aukščiau minėta, pažymėtina, kad prie bylos pateiktoje Nekilnojamojo turto (adresu ( - )) kadastro ir registro dokumentų byloje yra Lietuvos Respublikos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos darbuotojos patvirtinta Akto kopija, kurioje pripažinti tinkamais naudoti ne tik gyvenamasis namas (2A1pž), bet ir tvora (t1), varteliai (t3) aikštelė trinkelės (b1) (( - ) kadastro bylos l. 97, I t.). Byloje duomenų, kad būtų nustatytas dokumentų klastojimo faktas nepateikta, nors pats ieškovas patvirtina, kad dėl to buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamą aktą neteisėtu.

35Dėl likusių ieškinio reikalavimų

36Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taigi, darytina išvada, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako ir už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, t.y. nekilnojamojo turto registro įraše negali būti įrašyta nei daugiau nei mažiau duomenų nei kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktame oficialiame dokumente.

372001-12-27 išdavus Aktą, buvo baigtos gyvenamojo namo ( - ), statybos ir įteisinti kiti statiniai, tame tarpe ir tvora. Vadovaujantis CK 4.253 str. nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai privalo būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d. reglamentuoja, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Tam, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galėtų įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, turi būti abi įstatymu nustatytos sąlygos: a) nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.) ir b) turi būti pateikiami teisės aktų reikalavimus atitinkantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Ginčo Akto pagrindu VĮ „Registrų centre“ buvo registruotos nuosavybės teisės į šiuos statinius.

38Vėliau buvo atlikti įvairūs nekilnojamojo turto aukščiau tekste nurodyti sandoriai. Likę ieškinio reikalavimai (3 ir 6) kildinami iš reikalavimų panaikinti ginčo Aktą, pripažinti gyvenamojo namo (2A1pž), esančio ( - ), rekonstrukciją ir tvorą, juosiančią sklypus ( - ) ir ( - ), savavališka statyba. Kadangi šie ieškinio reikalavimai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, todėl 3 ir 6 ieškinio reikalavimai atmestini. Pažymėtina, kad kitų ieškinio 3 ir 6 reikalavimuose prašomų pripažinti neteisėtais ir panaikinti sandorių negaliojimo pagrindų nenurodė, įrodymų nepateikė.

39Dėl ieškovo pažeistų teisių

40Pažymėtina, kad CPK 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. LAT, pasisakydamas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia tik galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektyvinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (LAT 2000-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187; 2007-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007, ir kt.).

41Be to, ABTĮ 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į teismą nustato ABTĮ 5 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t.y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p. numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009; 2011-09-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2488-11)

42Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių nėra aišku, kokias savo pažeistas teises gina ieškovas. Jo argumentai, kad atsakovei V. L. priklausantis žemės sklypas „B“-400 kv. m, esantis ( - ), Kaune, buvo suformuotas remiantis neteisingai planavimo dokumentais ir dėl to realiai yra padaryta didelė paklaida sklypų ribų atžvilgiu, t.y. ribų plane įvardinti posūkio taškai Nr. 20 ir Nr. 21, dalijantys sklypą į dalis „A“-1081 kv. m. ir „B“-400 kv. m. yra netikslūs, neatitinkantys ieškovo žemės valdos ribų pagal jo teisėtą 1995 metų Sklypo suplanavimo schemą, kuri tuo metu ir atitiko detalųjį žemės sklypo ribų planą. Tačiau šie ieškovo teiginiai byloje esančiais įrodymais paneigti (b.l. 12-16, V t.). Kuo pasireiškia ieškovo teisių pažeidimai baigus gyvenamojo namo, adresu ( - ), rekonstrukciją ieškovas byloje nenurodo jokių aplinkybių, nepateikia įrodymų. Taip pat neaišku, kokias ieškovo teises pažeidžia ginčijamo Akto išdavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad paties minėto namo statybą leidžiančio dokumento ir projektinės medžiagos ieškovas neskundžia. Iš visų šių aplinkybių matyti, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kokios ieškovo teisės buvo ir yra pažeistos 2001 m. baigus gyvenamojo namo rekonstrukciją ir aptvėrus tvora atsakovams Rūtai ir R. L. bei V. L. nuosavybės teise priklausančius sklypus.

43Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei posėdžio metu bylos šalių paaiškinimus, vadovaujantis LAT praktika, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra praleistas ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytas ieškinio senaties terminas, pagrindo jį atnaujinti nėra, be to, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų dėl ginčo Akto ir jo pagrindu atliktų sandorių bei ginčo namo rekonstrukcijos ir ginčo tvoros pastatymo neteisėtumo, taip pat nenustatyta, kokias savo pažeistas teises gina ieškovas, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (ABTĮ 33 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).

44Dėl bylinėjimosi išlaidų

45Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos valstybei 214,00 Lt už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

46Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 259 str., 268- 270 str.,

Nutarė

47Ieškinį atmesti.

48Priteisti iš ieškovo A. K., a.k. ( - ), valstybei 214,00 Lt (dviejų šimtų keturiolikos litų, 00 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

49Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,... 2. sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, Ievai Einorytei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K.... 5. Ieškovas ieškiniu (b.l. 24-34, IV t.) prašo: 1) atnaujinti vieno mėnesio... 6. Ieškovas ieškinyje nurodė ir kartu su atstove teismo posėdžio metu... 7. Atsakovai R. L., R. L., V. L. atsiliepime (b.l. 176-181, IV t.) ir R. L. kartu... 8. Atsakovas Lietuvos Respublikos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 9. Tretieji asmenys S. K. ir K. K.-K. atsiliepime (b.l. 130-133, IV t.) palaikė... 10. Tretysis asmuo A. K. atsiliepime (b.l. 170-173, IV t.) palaikė atsakovų... 11. Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime (b.l. 117-122, III t.,... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Teismo posėdžio metu ir iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad... 14. 1999-07-29 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas A. K. pardavė atsakovei R.... 15. 2001-12-27 buvo pasirašytas gyvenamo namo (2A1pž) rekonstravimo, esančio ( -... 16. 2004-06-10 atsakovai Rūta ir R. L. iš ieškovo nusipirktą 400 kv. m ploto... 17. 2006-02-09 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu atsakovė... 18. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl individualaus administracinio akto (Akto)... 19. Dėl ieškinio senaties termino taikymo... 20. LAT savo formuojamoje praktikoje pažymi, jog aplinkybė, kad civilinėje... 21. ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui... 22. ABTĮ 2 str. 14 d. įtvirtinta individualaus teisės akto sąvoka, nustatanti,... 23. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar ieškovas nėra praleidęs termino... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovui statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kaip... 25. Dėl senaties termino atnaujinimo... 26. Vadovaujantis ABTĮ 34 str. teismas ieškovo prašymu skundo (prašymo)... 27. Ieškovas prašo atnaujinti vieno mėnesio terminą ieškiniui dėl Akto... 28. Ieškovo nurodytos termino praleidimo Aktui apskųsti priežastys nelaikytinos... 29. Dėl reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti administracinį aktą bei... 30. Ieškovas ginčija Aktą, teigdamas, kad gyvenamojo namo (2A1pž), esančio ( -... 31. Ieškovas nurodo, kad atsakovei V. L. priklausantis žemės sklypas „B“-400... 32. Pažymėtina, kad savavališkų statybų faktą konstatuoja Valstybinės... 33. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 d.... 34. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad LR Valstybinė teritorijų planavimo ir... 35. Dėl likusių ieškinio reikalavimų... 36. Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į... 37. 2001-12-27 išdavus Aktą, buvo baigtos gyvenamojo namo ( - ), statybos ir... 38. Vėliau buvo atlikti įvairūs nekilnojamojo turto aukščiau tekste nurodyti... 39. Dėl ieškovo pažeistų teisių... 40. Pažymėtina, kad CPK 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi... 41. Be to, ABTĮ 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę... 42. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių nėra aišku, kokias savo... 43. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius... 44. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 45. Ieškinį atmetus iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos valstybei... 46. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 259 str., 268- 270... 47. Ieškinį atmesti.... 48. Priteisti iš ieškovo A. K., a.k. ( - ), valstybei 214,00 Lt (dviejų šimtų... 49. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...