Byla L2-7781-67/2009
Dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui Z. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) priėmimo klausimą

1Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Petras Smaliukas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“, į. k. 124926897, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui Z. K. , a.k. ( - ) priėmimo klausimą,

Nustatė

2Kreditorius UAB „SNORO lizingas“, į. k. 124926897, kreipėsi į teismą, prašydamas LR CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka priteisti iš skolininko Z. K. , a.k. ( - ) skolą – 259,10 Lt, delspinigius – 200,29 Lt, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 13 Lt žyminio mokesčio.

3Pareiškimą atsisakytina priimti kaip neteismingą.

4Iš kreditoriaus pareiškimo matyti, kad skolininko gyvenamoji vieta yra ( - ) , tačiau pareiškimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktas vadovaujantis su skolininku 2007-07-26 sudarytos Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarties Nr. ŠTC7072601P (toliau – Sutartis) 9.1. punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas teisme ieškovo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę.

5Vertinant šią Sutartį, taip pat ir joje įrašytą sąlygą dėl ginčų teismingumo pastebėtina, jog ji sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinio lizingo (plačiąja prasme) paslaugų teikimu (kreditoriaus), ir fizinio asmens (skolininko). Sutartimi kreditorius atlygintinai įsipareigojo nupirkti iš pardavėjo skolininko, kaip pirkėjo, pasirinktą prekę ir suteikti skolininkui teisę bei realias galimybes ja naudotis ir (ar) valdyti ir tinkamai įvykdžius Sutarties sąlygas perimti iš kreditoriaus prekės nuosavybės ir (ar) kitas su preke susijusias teises (Sutarties 2.1. punktas). Kreditorius iš trečiojo asmens nupirko ir skolininko asmeniniam naudojimuisi perdavė buitinę techniką. Sutarties dalykas, šalių ypatumai ir prekės pobūdis aptariamą Sutartį leidžia kvalifikuoti vartojimo kredito sutartimi (LR CK 6.886 str.), o skolininką – vartotoju (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Iš Sutarties formos matyti, kad jos sąlygos yra išdėstytos kreditoriaus rekvizitais pažymėtame lape, o sutarties tekstas yra spausdintas. Nors Sutarties sąlygos, apibūdinančios prekę, jos kainą, eilinių įmokų ir palūkanų dydį, mokėjimo grafiką bei pirkėją, yra atspausdintos, tačiau tai padaryta lape, kuriame jau buvo išdėstytos bendrosios Sutarties nuostatos bei kreditoriaus rekvizitai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sutarties sąlygos, nesusijusios su konkrečios prekės pobūdžiu, jos kaina, eilinių įmokų ir palūkanų dydžiu, mokėjimo grafiku ir pirkėjo duomenimis, yra kreditoriaus iš anksto, nederinant su skolininku, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (LR CK 6.185 str.). Standartine sąlyga yra ir minėta Sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą.

6Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad: vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (LAT 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (LAT 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi būti taikomas atsižvelgiant į jo tikslą – didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimą (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

7Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (LR CPK 29 str., 30 str. 11-12 p.p.). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 16 str. 1 d.

8Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, jog iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei skolininko – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų, nes toks ginčo sprendimas kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas vartotojo gyvenamosios vietos teisme, ir iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams. Dėl to standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu LR CPK 32 str. 1 d. prasme. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

9Minėta, šioje byloje pateiktos Sutarties 9.1. punkte įtvirtinta kreditoriaus parengta standartinė sąlyga, leidžianti kreditoriui pareiškimą pateikti savo nuožiūra pagal ieškovo arba pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Kreditorius šia nuostata pasinaudojo ir pareiškimą pateikė pagal savo buveinės vietą, nors skolininko – vartotojo gyvenamoji vieta ir yra ( - ) . Atkreiptinas dėmesys, kad nors minėta nuostata teisę pasirinkti teismą suteikia kreditoriui, nepriklausomai nuo to, kreditorius konkrečiu atveju yra verslininkas ar vartotojas, tokia sąlyga iš esmės yra naudinga tik pačiam verslininkui, nes įstatymai vartotojui ir taip leidžia pasinaudoti alternatyvaus teismingumo taisyklėmis (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 11-12 dalys). Taigi aptarta nuostata dėl aukščiau išdėstytų argumentų laikytina ne tik pažeidžiančia konstitucinius vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principus, bet ir apskritai nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 straipsnio 1 dalies prasme, todėl sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą negali būti taikoma.

10Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir kreditoriui pasiūlytina kreiptis į teismą pagal skolininko gyvenamąją vietą - į Akmenės rajono apylinkės teismą, esantį Vytauto g. 1b, LT-85114 Naujoji Akmenė (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 435 str. 2 d. 3 p.).

11Kreditoriui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 3p.).

12Vadovaudamasis LR CPK 29, 137 str. 2 d. 2 p., 290, 291, 435 str. 2 d. 3 p., teismas

Nutarė

13Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „SNORO lizingas“, į. k. 124926897, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui Z. K. , a.k. ( - )

14Grąžinti kreditoriui UAB „SNORO lizingas“, į. k. 124926897, 2009-04-09 mokėjimo nurodymu Nr. TL10536 sumokėtą žyminį mokestį – 13 Lt (trylika litų). Išaiškinti kreditoriui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

15Išaiškinti kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują pareiškimą teisme pagal teismingumą – tai yra Akmenės rajono apylinkės teismui.

16Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai