Byla 1-372-537/2020
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu A. R. dėl dešinio kelio, kairės alkūnės, kairio sėdmens klubo sumušimo, o taip pat potrauminio dešinio kelio sąnario menisko plyšimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata

1Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys, sekretoriaujant M. D., dalyvaujant prokurorei D. K., nukentėjusiajai A. R., jos įgaliotam atstovui advokatui K. K., kaltinamajai V. D., gynėjui advokatui E. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., a.k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ( - ), kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4V. D. 2019-08-09, apie 10 val. 55 min., ( - ), vairuodama automobilį ,,WV Golf“, valstybiniai numeriai ( - ) artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios J. D. g. 2, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus - nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją A. R., ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu A. R. dėl dešinio kelio, kairės alkūnės, kairio sėdmens klubo sumušimo, o taip pat potrauminio dešinio kelio sąnario menisko plyšimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

5K. V. D. kaltę pripažino visiškai. Patvirtino, jog vairavo automobilį „WV Golf“ ir nepastebėjo per perėją ėjusios moters, kurią kliudė bei sužalojo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nukentėjusiosios atsiprašė. Eismo įvykio vietoje suteikė būtinąją pagalbą nukentėjusiajai, pasodino į automobilį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją.

6Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę ir faktines veikos padarymo ( kaltės ) aplinkybes, jai, gynėjui bei prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir išvardinti kiti byloje esantys įrodymai ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau-BPK ) 273 straipsnio 1 dalyje ir 291 straipsnyje numatyta tvarka ).

7Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta ( - ), Įvykio vietoje - kelio ženklas Nr. 534 - "Pėsčiųjų perėja". Įvykio vietoje apžiūrėtas automobilis „WV Golf“, valst. Nr. ( - ) apgadinimų nefiksuota. Nubraižytas eismo įvykio planas (b. l. 17–19, 20–25, 26).

8Transporto priemonės techninės apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis "WV Golf", valst. Nr. ( - ) apgadinimų nefiksuota (b. l. 58).

9Nukentėjusioji A. R.tyrimo metu paaiškino, kad 2019-08-09, apie 11.00 val., ėjo per pėsčiųjų perėją J. D. gatvėje, Marijampolės mieste, prieš tai įsitikinusi, jog automobilių nėra. Pastebėjo, jog iš dešinės pusės atvažiuoja automobilis. Automobilio vairuotoja jos nepastebėjo, nes žiūrėjo „Swedbank“ banko link. Ji paspartino žingsnį, tačiau likus vienam metrui iki šaligatvio, pajuto smūgį į dešinės pusės koją. Griuvo ant kairio šono. Automobilis sustojo, iš jo išlipo moteris. Moteris iškvietė pagalbą. Ją pristatė į VšĮ „Marijampolės ligoninę“, kur konstatavo dešinės kojos sumušimą (b. l. 35–36).

10Specialisto išvadoje Nr.G461/2019(09) nurodyta, jog A. R.klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio kelio ,kairės alkūnės, kairio sėdmens, klubo sumušimas. Šie sužalojimai paremti nukentėjusiosios nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b. l. 44).

11Specialisto išvadoje Nr. pG 614/2019 (09) A. R. klinikiniais duomenimis konstatuota dešino kelio, kairės alkūnės, kairio sėdmens, klubo sumušimas, o taip pat potrauminis dešino kelio sąnario menisko plyšimas. Šie sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 86–87).

12Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARFF 0060“, patikros sertifikatas Nr. 0974640, 2019-08-08, 11 val. 13 min., V. D. užfiksuotas 0.00 promilių neblaivumas (b. l. 30–31, 33 ).

13Neabejotinai įrodyta, kad V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus ir dėl neatsargumo ( dėl nusikalstamo nerūpestingumo ) sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai A. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai yra, nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „pėsčiųjų perėja“, kad praleistų per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją A. R., ją kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu A. R. dėl dešinio kelio, kairės alkūnės, kairio sėdmens klubo sumušimo, o taip pat potrauminio dešinelio kelio sąnario menisko plyšimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

14Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius.

15Nukentėjusioji teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš kaltinamosios V. D. priteisti 3000 Eur neturtinės žalos ir advokato atstovavimo byloje išlaidas ( viso 350 Eur, b. l. 153–160 ). Ieškinyje nurodė, jog dėl patirto sužalojimo buvo gydoma ligoninėje. Po kelio sąnario menisko plyšimo operacijos buvo nedarbinga nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. sausio 31 d. Dėl sužalojimo prarado darbą, galimybę sportuoti, gyventi aktyvų socialinį gyvenimą. Eismo įvykio metu patyrė fizinį skausmą, stresą, baimę dėl gyvybės atėmimo, prarado dvasinę ramybę.

16Kaltinamoji bei gynėjas teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, nes žalą ( tiek turtinę bei neturtinę ) visiškai atlygino draudimo kompanija.

17Į bylą įtraukta civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį ( b.l. 179 ), kuriame nurodė, jog dėl kilusio autoįvykio nukentėjusiajai A. R. išmokėjo 2 810, 60 Eur ( tame skaičiuje 2 775 Eur neturinės ir 35, 60 Eur turtinės žalos ). Civilinės atsakovės įgalioto atstovo manymu, draudimo kompanijos nurodyta išmoka atitinka nukentėjusiajai tiek padarytos sveikatos sutrikdymo mastą, tiek ir „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas ( patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 ), tiek ir teismų praktiką ), todėl, jų manymu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti papildomas sumas dėl neturtinės žalos.

18Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

19Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 396 Eur iki 4 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200/2010 (šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje sukant į dešinę per perėja partrenkta pėsčioji, iš nuteistojo nukentėjusiajai priteista sumažinta 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos; Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2010 (per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenkti ėję du pėstieji (vaikas ir tėvas), iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteista sumažinta 3 000 Lt (868,86 Eur) neturtinė žala; Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2010 (per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją partrenktas ėjęs pėstysis, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: skeveldriniu dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 Eur) neturtinės žalos, o iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 Eur) neturtinės žalos; Lietuvos A. T. 2011 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2011 (degant raudonam šviesoforo signalui, bet ties šviesoforu esant pritvirtintai į dešinę nukreiptai žaliai rodyklei, asmuo nedavė kelio į perėją, degant žaliam šviesoforo signalui, įžengusiam pėsčiajam) iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam priteista 3 452,80 Lt (1 000 Eur) neturtinės žalos, o iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 6 547,20 Lt (1 896,20 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos A. T. 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-644/2012 (pėsčioji ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir buvo parblokšta, nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: kairio šeivikaulio galvutės ir kairiojo blauzdikaulio išorinio krumplio lūžiai bei kairės plaštakos nykščio išnirimas. Nukentėjusioji buvo operuota – sujungti blauzdos kaulai, įdėta metalinė plokštelė, koja susiūta dešimčia siūlių, ji buvo įtverta gipso langete ir atstatytas nykščio išnirimas, įmobilizuojant jį be galimybes pajudinti bet kuria kryptimi, iš nuteistosios nukentėjusiajai priteista 1 368 Lt (Eur eurų, draudimo bendrovė nukentėjusiajai buvo atlyginusi 8 632 Lt (2 500 Eur); Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2013 (sankryžoje nuteistoji suko į kairę ir nepraleido į jos važiavimo krypties antrąją eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusios pėsčiosios, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajai priteista 6 500 Lt (1 882,53 Eur) neturtinės žalos); Lietuvos A. T. 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje (nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje partrenkta pėsčioji, nukentėjusiajai buvo stipriai sužalotas gyvybiškai svarbus organizmo centras – padarytas pakauškaulio lūžimas (atviras kaukolės lūžis), iš nuteistosios nukentėjusiajai priteista sumažinta 17 000 Lt (4 923,54 Eur) neturtinės žalos) ir kt.).

20Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 Eur (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tačiau tai padaryta atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl ko tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis.

21Atsižvelgtina ir į apygardų teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-245/2016 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nuteistasis nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį ir nepraleido perėjoje ėjusio pėsčiojo, nukentėjusysis patyrė sumušimus kaktos kairėje pusėje, viršugalvyje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės sumušimą su kairės pusės VI šonkaulio lūžiu, odos nubrozdinimus abiejų blauzdų srityse, abiejų blauzdikaulių krumplių intrasąnarinius ir abiejų šeivikaulių lūžius, iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nukentėjusiajam priteista 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo); Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-474-487/2016 (išvažiuodamas iš sankryžos į gatvę ir atsiradus kliūčiai, kurią jis galėjo pastebėti, t. y. į gatvės važiuojamąją dalį jo atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę, degant raudonam šviesoforo signalui, nepastebėjo įžengusios ir link kitos gatvės pusės einančios pėsčiosios, nukentėjusiajai nustatyti stuburo krūtinės 12-o ir juosmens 1-o slankstelių lūžiai su tarpketerinio raiščio (tarp Th12 ir L1) plyšimu, kairės kojos šeivikaulio apatinio trečdalio (skeveldrinis), ir kairio blauzdikaulio vidinės kulkšnies lūžiai su kairės pėdos panirimu ir kiti sužalojimai, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ir nuteistojo subsidiariai priteista 2 000 Eur neturtinės žalos); Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017 (įvažinėdamas į gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti gatvės kryptimi, antrąją eismo juostą nepraleido ir partrenkė ties gatvių važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją, po autoįvykio nukentėjusioji 6 mėnesius buvo gydoma ambulatoriškai, jai metams nustatytas netektas 10 procentų darbingumas, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji dėl kūno sužalojimų patyrė didesnį nei įprastinis profesinių galimybių praradimą, juto didesnį nerimą ir pergyvenimus dėl savo kaip šokėjos choreografės profesinės ateities, pajamų negavimo. Šios aplinkybės įvertintinos kaip kompensaciją didinantis kriterijus, nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 2 100 Eur (900 Eur buvo atlyginta) neturtinės žalos); Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-491/2018 (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesulėtino greičio, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kairės kūno pusės sumušimas, pasireiškęs kairio raktikaulio ir kairio klubakaulio skiauterės lūžiais, odos nubrozdinimais kairio peties, kairės alkūnės, kairio klubo srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairio peties, juosmens kairės pusės, kairio klubo, kairės šlaunies srityse, nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės priteista 4 000 Eur neturtinės žalos) ir kt.).

22Kaip matyti iš pateiktų teismų praktikos pavyzdžių, akivaizdu, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose priteisiami žymiai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei šiuo atveju papildomai dar prašoma priteisti iš kaltinamosios. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma. Vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tokio dydžio neturtinė žala, kokią prašo priteisti nukentėjusioji, teismų praktikoje yra atlyginama ne tuomet, kai yra nesunkiai sutrikdoma sveikata, bet Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl sunkesnio sveikatos sutrikdymo padarymo.

23Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. R. buvo konstatuota dešino kelio, kairės alkūnės, kairio sėdmens, klubo sumušimas, o taip pat potrauminis dešino kelio sąnario menisko plyšimas, kas įvertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Be to, dešinio kelio, kairės alkūnės, kairio sėdmens, klubo sumušimas paremti tik nukentėjusiosios nusiskundimais.

24Teismas neabejoja, kad dėl konstatuotų sužalojimų, ypač - dėl potrauminio dešino kelio sąnario menisko plyšimo, nukentėjusioji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus. PO eismo įvykio nukentėjusioji 2019-08-09 buvo apžiūrėta medikų VšĮ „Marijampolės ligoninės“ priėmimo skyriuje, kur jai buvo nustatyti dešinio kelio, kairės alkūnės, kairio sėdmens, klubo sumušimai. Taikytas gydymas - imobilizacija langete dėl dešinio kelio sumušimo. Išleista ambulatoriniam gydymui. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Vėliau 2019-09-03 atlikta dešinio kelio magnetinis rezonansas ir nustatytas potrauminis dešino kelio sąnario menisko plyšimas, kuris buvo operuotas 2019-10-04 ir pacientė išleista ambulatoriniam gydymui. Šis gydymas buvo tęsiamas iki 2020-01-31 ( b. l. 44, 86–87, 182 ).

25Teismas įvertina ir tai, jog nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kai jai po patirtų sužalojimų ( dešino kelio sąnario menisko plyšimo ) būtų likę kokie nors medicininiai liekamieji reiškiniai, dėl kurių būtų nepajėgi aktyviai gyventi socialinio gyvenimo.

26Nustatant neturtinės žalos dydžio klausimą svarbu ir tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, dėl eismo įvykio kaltinamoji nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, vairavo blaivi.

27Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 2 775 Eur dydžio išmoką, daro išvadą, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas, nes draudimo bendrovės išmokėtas neturtinės žalos dydis yra adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir nustatytus dydžius.

28Nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos ( 350 Eur dėl advokato K. K. paslaugų apmokėjimo, b. l. 157–160 ), yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl jos priteisiamos iš kaltinamosios ( Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies pagrindu ).

29Spręsdamas bausmės ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

30Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji nuo pat eismo įvykio kilimo pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi. Be to, kitais aktyviais veiksmais ( iš karto po eismo įvykio nukentėjusiosios teiravosi apie sveikatos būklę, pasodino į savo automobilį, iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją ir laukė, kol šie atvyks ir bus suteikta būtinoji medicininė pagalba nukentėjusiajai ) bandė išvengti sunkesnių padarinių ( BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ). Nukentėjusiosios atsiprašė. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

31Nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai bei jos gydymo išlaidas visiškai atlygino draudimo kompanija.

32Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą. Padarė neatsargų nusikaltimą. D. M. savivaldybės administracijoje vyresniąja specialiste. Nukentėjusiosios atsiprašė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Padarytą žalą nukentėjusiajai visiškai atlygino draudimo kompanija.

33Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad V. D. ateityje nedarys naujų nusikaltimų, laikysis galiojančių įstatymų, nes nuo nusikaltimo jokių kitų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nėra padariusi, todėl yra visi pagrindai kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 39 straipsniu, kai yra lengvinančių aplinkybių.

34Įvertinus nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, tai, jog vairavo blaivi, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 67 ir 71 straipsniais, kaltinamajai turi būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - nustatyto dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

35Taikyti uždraudimą naudotis specialia teise ( šiuo atveju, teise vairuoti transporto priemones), teismo manymu netikslinga, nes kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra neatsargus, anksčiau jokių teisės pažeidimų ir nusikaltimų nebuvo padariusi, be to, eismo įvykiu vairavo transporto priemonę būdama blaivi.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

Nutarė

37V. D., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

38BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 71 straipsnyje nustatyta tvarka V. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL ( 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamoji turi sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą ( - ), AB SEB banke.

39Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios V. D. priteisti nukentėjusiajai A. R. 350 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

40Ieškinį dalyje dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios A. D. bei AB „Lietuvos draudimas“ atmesti.

41Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ( nuorašo išsiuntimo ) dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. Teismas... 4. V. D. 2019-08-09, apie 10 val. 55 min., ( - ), vairuodama automobilį ,,WV... 5. K. V. D. kaltę pripažino visiškai. Patvirtino, jog vairavo automobilį „WV... 6. Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę ir faktines veikos padarymo (... 7. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta... 8. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole užfiksuota, jog... 9. Nukentėjusioji A. R.tyrimo metu paaiškino, kad 2019-08-09, apie 11.00 val.,... 10. Specialisto išvadoje Nr.G461/2019(09) nurodyta, jog A. R.klinikiniais... 11. Specialisto išvadoje Nr. pG 614/2019 (09) A. R. klinikiniais duomenimis... 12. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARFF 0060“, patikros sertifikatas Nr.... 13. Neabejotinai įrodyta, kad V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30... 14. Veika kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1... 15. Nukentėjusioji teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš... 16. Kaltinamoji bei gynėjas teismo posėdyje nurodė, jog nesutinka su ieškiniu,... 17. Į bylą įtraukta civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ teismui... 18. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos... 19. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281... 20. Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant... 21. Atsižvelgtina ir į apygardų teismų formuojamą praktiką panašaus... 22. Kaip matyti iš pateiktų teismų praktikos pavyzdžių, akivaizdu, jog pagal... 23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajai... 24. Teismas neabejoja, kad dėl konstatuotų sužalojimų, ypač - dėl potrauminio... 25. Teismas įvertina ir tai, jog nukentėjusioji nepateikė jokių objektyvių... 26. Nustatant neturtinės žalos dydžio klausimą svarbu ir tai, kad buvo... 27. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei... 28. Nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos ( 350 Eur dėl advokato K. K.... 29. Spręsdamas bausmės ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 30. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta... 31. Nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai bei jos gydymo išlaidas... 32. Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą. Padarė neatsargų nusikaltimą. D. M.... 33. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad V. D. ateityje nedarys naujų... 34. Įvertinus nusikaltimo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, tai, jog vairavo... 35. Taikyti uždraudimą naudotis specialia teise ( šiuo atveju, teise vairuoti... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio... 37. V. D., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje,... 38. BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto ir 71 straipsnyje nustatyta tvarka V. D.... 39. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios V. D. priteisti... 40. Ieškinį dalyje dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios... 41. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ( nuorašo išsiuntimo ) dienos...