Byla 2A-369-431/2017
Dėl avanso darbams atlikti priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės, Neringos Švedienės,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ivro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivro“ dėl avanso darbams atlikti priteisimo.

3Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 026,51 Eur skolos už atliktus darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. sausio 23 d. su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti aliuminio gaminių montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už juos sumokėti. Ieškovė atliko darbus tinkamai ir sutartyje nustatytais terminais, tačiau atsakovė už atliktus darbus nesumokėjo. Ieškovė nesutiko su atsakovės pareikštu priešieškiniu. Nurodė, jog sutartis buvo sudaryta ne dėl trūkumų pašalinimo, o dėl langų permontavimo, nes užsakovės projektuotojai netinkamai paruošė projektą. Buvo nurodyta nauja darbų apimtis. Ieškovės atliktus darbus 2015 m. vasario 2 d. aktu yra priėmęs V. Š.. Minėtame akte nenurodyta jokių darbo trūkumų, todėl neaišku, kokiu pagrindu atsakovė reikalauja avansu atlyginti nuostolius. Tai, kad stumdomų durų V08 09 dalis yra mechaniškai pažeista, nereiškia, kad šie pažeidimai padaryti ieškovės. Jeigu būtų buvę akivaizdūs gaminių V08 ir V09 mechaniniai pažeidimai, tai jie turėjo būti įrašyti į baigiamąjį aktą. Sugadintų stumdomų durų ir langų vertinimą, kurį taip pat, kaip ir 2015 m. vasario 2 d. baigiamąjį aktą, pasirašė V. Š.. Objekte, kur sumontuotos stumdomos durys, dirbo ne tik ieškovės, bet ir kiti darbininkai, pro duris buvo nešiojamos statybinės medžiagos ir įrenginiai. Durys buvo sugadintos po to, kai ieškovės atlikti darbai jau buvo priduoti atsakovei.
  1. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės avansu 2 233,28 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė klaidina teismą, įvardindama darbus, kaip atliktus pagal atskirą rangos sutartį, nors tai iš esmės buvo pirmo montavimo darbų broko ištaisymas, už kurį atsakovė, tikėdama, kad darbų trūkumai bus pašalinti greitai, sutiko juos apmokėti. Tačiau trūkumų pašalinimo darbai buvo atlikti netinkamai. Bylos šalys 2014 m. spalio 27 d. buvo sudarę Statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė atliko langų montavimo darbus, už kuriuos atsakovė sumokėjo 2014 m. gruodžio 11 d. Darbų trūkumai išryškėjo tik praėjus stipriai liūčiai, kai vanduo pradėjo skverbtis į namo vidų pro langų montavimo vietas. Ieškovė sutiko pašalinti trūkumus su sąlyga, kad už tai bus papildomai apmokėta. Atsakovei buvo labai svarbūs objekto pridavimo terminai, todėl sutiko su tokia ieškovės nesąžininga sąlygą. Todėl 2015 m. sausio 23 d. buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią ieškovė faktiškai turėjo atlikti savo atliktų darbų trūkumų pašalinimą po pirmo montavimo darbų. Tačiau ir po antrojo montavimo trūkumai nebuvo pašalinti. Ieškovė apie tai buvo informuota ir jai pateikta atliktų darbų ekspertizė, kuri buvo padaryta iškart po montavimo darbų 2015 m. vasario 17 d. Kadangi ieškovė darbų trūkumus turėjo pašalinti neatlygintinai ir trūkumai nebuvo pašalinti, atsižvelgiant į teisingumo protingumo kriterijus, ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai reikalauja, kad būtų apmokėti darbų trūkumo pašalinimo darbai. Antrojo montavimo metu viena stumdomų durų V08-09 dalis buvo mechaniškai pažeista (sulankstyta nepataisomai). Generalinis rangovas Nor Construction AS pateikė sąskaitą apmokėjimui, kurioje nurodyta, kad naujos varčios pagaminimas kainuoja 1 538,28 Eur, transportavimas – 200 Eur, durų demontavimas ir sumontavimas – 495 Eur, iš viso – 2 233,28 Eur. Ieškovės pateiktas 2015 m. vasario 2 d. aktas neįvardintas, kad tai darbų perdavimo-priėmimo aktas. V. Š. šį aktą pasirašė, bet neparašė, kad darbus priėmė. Darbų priėmimas neįvyko, ir šis aktas nėra darbų priėmimo-perdavimo aktas. V. Š. nėra atsakovės darbuotojas, todėl jis negalėjo pasirašyti perdavimo akto.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Vaita“ ieškovei UAB „Ivro“ 6 026,51 Eur skolos už atliktus statybos rangos darbus, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 183,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės UAB „Vaita“ valstybei 4,41 Eur pašto išlaidų. Paliko galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo 2015 m. kovo 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovės UAB „Ivro“ ieškinio užtikrinimui taikytą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovei UAB „Vaita“ priklausančio turto areštą.
  1. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 23 d. Statybos rangos sutartis buvo sudaryta kaip atskira sutartis dėl permontavimo darbų pagal darbų vadovo V. Š. pateiktus brėžinius. Šiuo atveju neturi įtakos dėl kieno kaltės (ieškovės ar atsakovės) reikėjo permontuoti gaminius, apie ankstesnių ieškovės darbų trūkumų pašalinimą sutartyje nekalbama. Svarbu tai, kad atsakovė sutiko sumokėti už permontavimo darbus sąmatoje nurodytą kainą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sutartį vykdė tinkamai, t.y. laiku ir pagal statybos taisykles bei atsakovės nurodyto atsakingo asmens V. Š. pateiktus brėžinius atliko montavimo darbus, laiku juos pridavė. Ieškovės darbus prižiūrėjęs darbų vadovas V. Š. darbų pridavimo metu jokių pretenzijų ieškovei neturėjo, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti sutarto apmokėjimo už atliktus darbus. Tuo tarpu atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, t.y. nesumokėjo ieškovui 50 procentų avanso, nepateikė visos reikalingos dokumentacijos, reikalingų medžiagų montavimui ir sandarinimui objekte ar vėlavo pateikti, be pagrindo uždelsė atsiskaityti už darbus, nors išrašytą sąskaitą faktūrą gavo. Liudytojas M. G. parodė, kad nuvykus į vietą Norvegijoje nebuvo ne tik medžiagų, bet ir nepasirūpinta nakvyne, nors tai buvo atsakovės pareiga. Nors atsakovė teigia, kad sutarties sąlyga sumokėti už ieškovės permontavimo darbus yra nesąžininga, ji su ja sutiko, neginčijo, tačiau neįvykdė. Todėl teismas padarė išvadą, kad sutarties pažeidimai buvo padaryti iš atsakovės pusės.
  1. Teismas nustatė, jog atsakovė pati nurodė ieškovei, kad atsakingas už objektą asmuo iš atsakovės pusės yra darbų vadovas V. Š.. Šis asmuo buvo įrašytas 2015 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartyje (Sutarties 9.2 punktas), 2014 m. spalio 30 d. elektroniniu laišku atsakovė siuntė ieškovei V. Š. kontaktinius duomenis, su juo turėjo būti derinami visi darbai. Pagal CK 6.658 straipsnio 1 dalį, 6.694 straipsnio 2 dalį, 2015 m. sausio 23 d. Statybos rangos sutarties 3.5, 3.8 punktus darbus tikrinti ir jų priėmimą organizuoti turėjo pareigą užsakovas (atsakovė). Pagal V. Š. patvirtintus montavimo mazgų brėžinius ieškovė montavo langus, 2014 m. lapkričio 11 d. surašytais baigiamųjų darbų atlikimo aktais V. Š. priėmė ieškovės darbus pagal ankstesnę rangos sutartį. Šie darbų pridavimo aktai taip pat nebuvo įvardinti, kaip darbų perdavimo-priėmimo aktai, tačiau atsakovė jų neginčijo. V. Š. 2015 m. balandžio 2 d. rašte informavo atsakovę, kad po antro montavimo buvo pasirašytas broko ir neteisingai atliktų darbų pirmo montavimo metu taisymo aktas. Todėl teismas konstatavo, kad bylos įrodymų visumoje 2015 m. vasario 2 d. aktas dėl darbų pagal 2015 m. sausio 23 d. rangos sutartį patikrinimo savo esme pripažintinas darbų perdavimo-priėmimo aktu.
  1. Atsakovė negali remtis reikalavimu pašalinti trūkumus, paaiškėjusius po darbų akto pasirašymo, jeigu trūkumai buvo akivaizdūs (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Po akto pasirašymo nustatyti trūkumai nebuvo paslėpti, jie buvo akivaizdūs ir matomi, daiktus apžiūrint be papildomų priemonių ar matavimų. V. Š. rašte pažymėjo, kad antro montavimo metu montuotojai padarė žalą išorės fasado konstrukcijoms, kūju sugadino (sulankstė) V8, 9 Hus1 durų rėmo profilį, langas V03 nesidarinėja tinkamai. Visi šie trūkumai yra akivaizdūs, juos buvo galima nustatyti normaliai apžiūrint sumontuotus gaminius. Atsakovės teigimu 2015 m. sausio 23 d. sutartis buvo sudaryta pašalinti ankstesnio montavimo metu padarytus trūkumus, todėl atsakovė galėjo ir privalėjo atidžiau patikrinti, kaip šie trūkumai buvo pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. vasario 2 d. darbų priėmimo akte jokie trūkumai nenurodyti, atsakovė pretenzijų neturėjo, todėl ji negali remtis CK 6.662 straipsnio 2 dalimi ir reikalauti pašalinti buvusius akivaizdžius defektus (sulankstytą V8, 9 durų rėmo profilį). Ta aplinkybė, kad tik po ieškinio gavimo buvo surašytas V. Š. 2015 m. balandžio 2 d. raštas dėl pastebėtų trūkumų, verčia abejoti jo sąžiningumu, tuo labiau, kad surašytas dėl to, kad „užsakovas lieka nepatenkintas ir nenori priimti darbų dėl sugadintų langų ir stumdomų durų montavimo metu pažeistų lauko fasado tinko, tinkuojamų plastikinių detalių ir t.t“. Todėl neatmestina, kad V. Š. negalėdamas priduoti užsakovui objekto, nutarė atsakomybės dėl akivaizdžių defektų pareikalauti iš ieškovės.
  1. Teismas, pripažinęs, kad ieškovė sutartį įvykdė tinkamai, o jos prašoma priteisti iš atsakovės suma neviršija sąmatoje nurodytos darbų vertės, padarė išvadą, jog atsakovė privalo sumokėti ieškovei už atliktus statybos rangos darbus, todėl tenkino ieškovės reikalavimą dėl 6 026,51 Eur skolos ir 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš atsakovės.
  1. Norvegijos įmonės VAKTIV 2015 m. vasario 17 d. ekspertizės akte nurodoma, kad rangovas R. M. užsakė tyrimą dėl vandens ir drėgmės pralaidumo objekte, langų (slankiojančių durų) zonose. Galutinė išvada – aptikta pakankamai pažeidimų, kurie neatitiko užsakovo reikalavimų. Vandens (ledo) kondensatas profilyje, membranos nesandarumas, varžtų neapsaugojimas profilyje, todėl siūloma atlikti permontavimo darbus pagal pasiūlytus brėžinius. Pačiame akte nurodyta, jog tai fotoreportažas, todėl jis neatitinka CPK 216 straipsnio keliamų ekspertizės aktui reikalavimų. Šis aktas negali būti laikomas įrodinėjimo priemone, nes nebuvo paskirta teismo, o gali būti vertinamas tik kaip rašytinis įrodymas. Nėra jokių įrodymų, kad ekspertizę atliko atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo (įmonė). Iš 2015 m. sausio 23 d. statybų rangos sutarties matyti, jog šalys susitarė laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, vadovautis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais, statybos reglamentais, normatyvais ir standartais (Sutarties 3.1, 4.2, 5.1 punktai). Ekspertizės išvada parengta vadovaujantis Norvegijos įstatymais ir Norvegijos vertinimo asociacijos mos principais, pastatų saugumo ir funkcionalumo vertinimu, todėl negali būti laikoma tinkamu įrodymu šioje byloje. Teismas nepripažino Norvegijos ekspertizės akto tinkamu ir juo nesirėmė. Teismas byloje konstatavo, kad atsakovė, darbų priėmimo akte nenurodžiusi akivaizdžių ieškovės darbo trūkumų (pvz., sulankstyto durų profilio V 08 09), negali remtis CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nurodyta sąlyga, todėl teismas priešieškinio netenkino.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

  1. Atsakovė UAB „Vaita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas 2015 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartį įvertino izoliuotai kaip atskirą sutartį de?l permontavimo darbu?. Teismas padare? išvadą, kad šiuo atveju neturi įtakos de?l kieno kalte?s reike?jo permontuoti gaminius, nes apie ankstesniu? ieškovo darbu? trūkumu? pašalinimą sutartyje nekalbama. Teismui buvo nesvarbu, kode?l reikia antrą kartą permontuoti tuos pac?ius langus ir duris. 2015 m. sausio 23 d. rangos sutarties priede 1 punkte prie langu? permontavimo specifikacijos yra nurodyta, kad turi būti atliktas pilnas langu? užsandarinimas. Atsakovas ne šiaip sau nurode?, kad gaminiai būtu? permontuoti, o de?l tam tikru? priežasc?iu?, nes langai buvo netinkamai sumontuoti ir praleisdavo vandenį į namo vidu?. Ši aplinkybė buvo nustatyta atliktoje ekspertize?je. Teismas sutarties sąlygas aiškino išimtinai ieškovės naudai, izoliuotai, neatsižvelgdamas į 2014 m. spalio 27 d. ir 2015 m. sausio 23 d. sutarčių tarpusavio ryšį ir į CK nustatytas sutarc?iu? aiškinimo taisykles.
    1. Teismas netinkamai aiškino ir taike? CK 6.662 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai priteise? ieškovei atlyginimą už darbus, kuriuos ji atliko netinkamai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-371/2008). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumoke?ti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginc?ija tokį reikalavimą, remdamasis darbu? trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykde? pareigą priimti ir apžiūre?ti darbu? rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumu?, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas de?l darbu? trūkumu? pareikštas laikantis įstatymo nustatytu? terminu?, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šaliu? sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktu? darbu? trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbu? kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2010). Teismas atmete? atsakovės atsikirtimus, remdamasis vien tuo, kad atsakovės pasirašytuose darbu? prie?mimo aktuose nenurodyta trūkumu?, tac?iau nesiaiškino, ar trūkumai, kuriais remiasi atsakovė, gale?jo būti pastebe?ti darbu? perdavimo-prie?mimo metu ar ne, t.y. buvo akivaizdūs ar pasle?pti, jeigu buvo pasle?ptu? trūkumu?, tai, ar praneše? užsakovas apie juos rangovui per protingą terminą, ar ne, neanalizavo ginc?o šaliu? sudarytu? sutarc?iu? sąlygu?, susijusiu? su atliktu? darbu? trūkumu? nustatymu ir užsakovo teise reikšti reikalavimus de?l trūkumu? pašalinimo. Darbu? trūkumai buvo pastebe?ti tik tada, kai praside?jo liūtis ir į namo vidu? pateko vanduo, o atlikta ekspertize? nustate?, kad tai atsitiko de?l netinkamo gaminiu? montavimo (neteisingai pragręžtu? montavimo vietu? ir pažeistu? membranu?).
    1. Ieškovės darbuotojai, atvykę montuoti gaminius į Norvegiją, nepasidome?jo, kaip turi būti montuojami aliumininio gaminiai, nors ši informacija yra vieša aliuminio gaminiu? gamintojo internetiniame puslapyje. Ieškovė pagal savo supratimą ir suvokimą parenge? gaminiu? montavimo bre?žinius, atsakovės paskirtas atsakingas asmuo V. Š. šiuos bre?žinius suderino. Atkreiptinas de?mesys į tai, kad V. Š. ne?ra atsakovės darbuotojas. Tuo atveju, jeigu statybos darbu? atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybe? už sutartiniu? įsipareigojimu? nevykdymą yra be kalte?s (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad užsakovė vykde? statybos techninę priežiūrą, tac?iau jokiu? atsakovės netinkamai atliktu? darbu? nenustate?, o pagal CK 6.689 straipsnio 2 dalį, nepranešusi apie pastebe?tus trūkumus, netenka teise?s jais remtis ateityje. Pagal ginc?o statybos metu galiojusios redakcijos Aplinkos ministro 2002 n, balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos technine? priežiūra“ 10 punktą specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas - fizinis asmuo, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio tam tikru? specialiu?ju? darbu? techninei priežiūrai ir de?l savo užduoc?iu? atlikimo kokybe?s yra atskaitingas statinio statybos techniniam prižiūre?tojui (statinio statybos technine?s priežiūros vadovui). Tuo atveju, kai statybos techninę priežiūrą vykdo užsakovo darbuotojas, paskirtas statybos techniniu prižiūre?toju, šiam netinkamai atlikus savo pareigas, užsakovo atsakomybe? gali kilti ne de?l jo, kaip statybos rangos sutarties šalies, pareigu? pažeidimo, bet CK 6.264 straipsnio pagrindu – kaip darbuotoją samdanc?iam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad statinio statybos techninis prižiūre?tojas nebuvo paskirtas, sutartyje V. Š. yra įvardijamas kaip darbu? vadovas. 2015 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartyje užsakovei ne?ra nustatyta pareiga prižiūre?ti statybos darbus, tode?l rangovė, netinkamai vykdžiusi sutartį, neturi teise?s remtis ta aplinkybe, kad užsakovė nevykde? statybos darbu? kontrole?s ir priežiūros (CK 6.689 straipsnio 3, 4 dalys). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė privale?jo tikrinti atliktus darbus bei nevykde? pareigos patikrinti visus rangovės atliktus darbus.
    1. Teismas nepagrįstai nesirėmė atsakovės pateiktu ekspertizės aktu. Minėtas dokumentas buvo įvardintas fotoreportažu, nes, nes yra padaroma atliekamu? veiksmu? ir nustatytu? pažeidimu? fotofiksacija. Tai galima palyginti iš dalies su antstolio faktiniu? aplinkybiu? konstatavimo protokolu. Teismas padare? nepagrįstą išvadą, kad ekspertize? negali būti pripažinta tinkamu įrodymu byloje, nes ekspertize?s išvada parengta, vadovaujantis Norvegijos įstatymais ir Norvegijos vertinimo asociacijos principais, pastatu? saugumo ir funkcionalumo vertinimu. Tačiau Teismo ekspertize?s įstatymo 4 straipsnis numato, kad prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu valstybe?je, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisine?s pagalbos sutartį. Tai reiškia, kad ekspertizę gali atlikti ir kitos valstybe?s ekspertas, šiuo atveju svarbu, kad teismui ir dalyvaujantiems asmenims būtu? atsakyta į suformuotus teismo ir kitu? dalyvaujanc?iu? asmenu? byloje klausimus. Teismas gale?jo pasinaudoti teise skirti ekspertizę iš naujo, taip pat jei teismo nuomone nebuvo pateiktas asmens, kuris atliko ekspertizę kvalifikacijos pažyme?jimas, gale?jo pasiūlyti atsakovei pateikti eksperto kvalifikaciją patvirtinanc?ius dokumentus. Teismas bylos nagrine?jimo metu de?l pateikto įrodymo leistinumo nepasisake?.
    1. Faktą, kad durys nepataisomai buvo pažeistos patvirtina 2015 m. balandžio 2 d. V. Š. raštas, kuriame nurodyta, kad antro montavimo metu montuotojai padare? žalą išore?s fasado konstrukcijoms, kūju sugadino (sulankste?) V8, 9 Hus 1 duru? re?mo profilį, langas V 03 nesidarine?ja tinkamai. Apklaustas byloje liudytojas R. N. patvirtino, kad antrojo permontavimo darbu? metu negale?jo išimti duru? V 8, 9, tai pavyko padaryti kūjo pagalba. Teismas šiu? faktu? nevertino, o nurode?, kad jeigu tai ne?ra pažyme?ta darbu? prie?mimo-perdavimo akte, tai asmuo negali remtis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi.
  1. Ieškovė UAB „Ivro“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog teismas tinkamai nustatė, kad 2015 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartis buvo sudaryta ne dėl trūkumų pašalinimo, o dėl langų permontavimo, nes užsakovės projektuotojai netinkamai paruošė projektą. Buvo nurodyta nauja darbu apimtis. Aplinkybė, kad į namo, kuriame ieškovė montavo langus, vidų sunkėsi vanduo, jokia apimtimi nebuvo priežastiniame ryšyje su ieškovės pagal 2014 m. spalio 27 d. statybos rangos sutartį sumontuotais langais. Byloje apklausti liudytojai (M. G. ir R. N.) patvirtino, kad per langus vanduo nebėgo, o bėgo nuo stogo, kur buvo neapskardinti parapetai ir nebaigta hidroizoliaciia, nes išėmus langus permontavimo metu, visa izoliacija iš akmens vatos, esanti virš langų, buvo permirkusi nuo vandens. Todėl ir tuos gaminius reikėjo perstatyti į kitą vietą, tai yra įtraukti į pastato vidų. Tai ir buvo aptarta antroje sutartyje. Atsakovė pripažįsta, kad V. Š. buvo atsakovės paskirtas atsakingas asmuo, tačiau taip pat teigia, kad V. Š. nėra atsakovės darbuotojas. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį būtent atsakovės pareiga yra paskirti atsakingą asmenį (samdyti techninį prižiūrėtoją) už darbų priėmimą ir kontrolę, o ne ieškovės. Pati atsakovė nurodė ieškovei, kad atsakingas už objektą asmuo yra darbų vadovas V. Š.. Ieškovė montavimo darbus atliko suderinusi su darbų vadovu V. Š., pagal jo ranka nubraižytus montavimo mazgus, kuriuose nurodyta, kad langų rėmai tvirtinami į sieną varžtais kiaurai per lango rėmą. Atsakovė elgėsi nerūpestingai, nes turėjo pateikti detalius montavimo mazgus, aukščius bei vietas, kur ir kaip bus montuojami langai.

7IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl užsakovo pareigos mokėti rangovui už atliktus darbus, atliktų statybos rangos darbų tinkamumo bei galimos žalos užsakovui padarymo.
  1. Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. spalio 27 d. buvo sudariusios statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti aliuminio gaminių montavimo darbus Norvegijos Karalystėje, o atsakovė turėjo sumokėti už atliktus darbus (t. I, b.l. 62-63). Darbai buvo atlikti, atsakovė už juos sumokėjo ieškovei (t. I, b.l. 64-66). Šalys 2015 m. sausio 23 d. sudarė kitą statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui atlikti aliuminio gaminių montavimo darbus Norvegijos karalystėje, o atsakovė – sumokėti už atliktus darbus (t. I, b.l. 6-8). Ieškovė atliko sutartyje nurodytus darbus, pagal sutartį paskirtas atsakovės darbų vadovas V. Š. 2015 m. vasario 2 d. akte išvardino atliktus darbus, pažymėjo, jog visi neteisingai pragręžti gaminiai pirmo montavimo metu sutvarkyti, skylės ir langai užsandarinti, visas brokas pašalintas, jokių darbų trūkumų nenurodė (t.I, b.l. 19-20). Tačiau atsakovė nesumokėjo už atliktus darbus, 2015 m. vasario 27 d. pareiškė ieškovei, kad montavimo darbai atlikti netinkamai ir kol kas negali priimti sąskaitos ir akto (t.I, b.l. 34-35). Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, atsakovė taip pat nurodė, jog darbų vykdymo metu buvo sugadintos durys, kurių pakeitimo kaina yra 2 233,28 Eur (t. I, b.l. 142).
  1. Nesutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas 2014 m. spalio 27 d. ir 2015 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartis vertino izoliuotai ir neatsižvelgė į jų tarpusavio ryšį. Priešingai, skundžiamame sprendime buvo aptartos abi sutartys bei jų sąlygos, o taip pat ir pagal jas atliktų darbų priėmimas bei jų kokybė. Pripažintina, jog abiejų sutarčių objektas buvo aliuminio gaminių montavimo darbai tame pačiame pastate Norvegijos Karalystėje. Tik pagal pirmąją sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi sumontuoti 31 gaminį už atlygį, o pagal antrąją – tik 8 gaminius, taip pat už sutartą kainą, kurią įsipareigojo sumokėti atsakovė.
  1. Pagal 2014 m. spalio 27 d. statybos rangos sutartį darbai buvo atlikti tinkamai. Tai patvirtina aplinkybės, jog ieškovės darbuotojas M. G. ir atsakovės darbuotojas V. Š. 2014 m. lapkričio 11 d. pasirašė baigiamųjų darbų atlikimo aktus, kuriuose buvo nurodyta, jog gaminiai sumontuoti tinkamai pagal užduotus aukščius ir sąlygas (t. I, b.l. 161-162). Atsakovė sumokėjo ieškovei už atliktus darbus (t. I, b.l. 64-66). Tik 2014 m. gruodžio 17 d. V. Š. ieškovei pranešė, jog blogai sumontuoti langai, tvirtinimas per kamerą, ir atsiuntė nuotraukas su užfiksuotais trūkumais, dėl kurių vanduo sunkiasi į pastato vidų (t. I, b.l. 67-86). Tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl šių trūkumų yra atsakinga ieškovė. Pažymėtina, kad pagal 2014 m. spalio 27 d. statybos rangos sutarties 3.8 punktą atsakovė taip pat įsipareigojo organizuoti techninę priežiūrą, darbų priėmimą. Kartu su sutartimi buvo pateikti priedai: gaminių specifikacija ir atsakovės pateikti montavimo mazgai. Todėl negalima daryti išvados, kad vien tik 2014 m. gruodžio 17 d. atsakovės atstovo pranešimu užfiksuotas drėgmės patekimas į patalpas, patvirtina, kad ieškovė montavimo darbus atliko netinkamai.
  1. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog 2015 m. sausio 23 d. statybos rangos sutarties priede – lokalinėje sąmatoje nurodyta, jog atliekami darbai yra 8 ALU gaminių permontavimas ir sandarinimas (t. I, b.l. 8). Tačiau pačioje sutartyje nėra nuorodos į tai, kad ieškovė įsipareigoja ištaisyti pagal 2014 m. spalio 27 d. statybos rangos sutartį atliktų darbų trūkumus. Be to, atsakovė pagal 2015 m. sausio 23 d. sutarties 3.4 punktą įsipareigojo sumokėti už kokybiškai atliktus statybos rangos darbus, tai yra už 8 aliuminio gaminių permontavimą. Todėl šį įsipareigojimą, ieškovei tinkamai įvykdžius sutarties sąlygas, atsakovė turi vykdyti. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, analizuojant abiejų sutarčių sąlygas, neturi įtakos dėl kieno kaltės (ieškovės ar atsakovės) reikėjo permontuoti gaminius. Teisines pasekmes šalims sukuria sutarčių sąlygos, kurias reikia vykdyti. Kadangi 2015 m. sausio 23 d. sutartimi atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už aliuminio gaminių permontavimą, ji privalėjo šią sutarties sąlygą vykdyti. Net sistemiškas abiejų sutarčių sąlygų aiškinimas bei šalių elgesio, priimant pagal šias sutartis atliktus darbus, vertinimas nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo ir galimo atsakovės atleidimo nuo pareigos mokėti sutartyje aptartą kainą už faktiškai atliktus darbus.
  1. Pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Priešingai, negu nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, pirmos instancijos teismas nustatė, jog 2015 m. balandžio 2 d. atsakovės atstovo V. Š. nurodyti trūkumai nebuvo paslėpti, jie buvo akivaizdūs ir galėjo būti matomi, apžiūrint darbus, be papildomų priemonių. V. Š. 2015 m. vasario 2 d. akte išvardino atliktus darbus, pažymėjo, jog visi neteisingai pragręžti gaminiai pirmo montavimo metu sutvarkyti, skylės ir langai užsandarinti, visas brokas pašalintas, jokių darbų trūkumų nenurodė (t.I, b.l. 19-20). Po šio akto pasirašymo atsakovės atstovas V. Š. tik 2015 m. balandžio 2 d. pateikė ieškovei sugadintų stumdomų durų ir langų nuostolių įvertinimą, kuriame nurodyta, jog sugadintos stumdomos durys ir naujos varčios pagaminimas, transportavimas ir durų sumontavimas bei demontavimas kainuotų 2 233,28 Eur (t. I, b.l. 142). Pripažintina, jog stumdomų durų dalies sulankstymas turėjo būti matomas darbų priėmimo metu, nes tai yra akivaizdus trūkumas.
  1. Pažymėtina, jog atsakovės apeliaciniame skunde minimi trūkumai dėl vandens patekimo į namo vidų, buvo užfiksuoti dar 2014 m. gruodžio 17 d. V. Š. pranešime ieškovei. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog 2015 m. sausio 23 d. sutartis buvo sudaryta dėl ankstesnių darbų trūkumų šalinimo, galėjo ir privalėjo atidžiau patikrinti, kaip šie trūkumai buvo pašalinti. Taigi, atsakovė darbų priėmimo metu neužfiksavusi darbų trūkumų, pagal CK 6.662 straipsnio 3 dalį prarado teisę remtis darbų trūkumų faktu.
  1. Tiek 2014 m. spalio 27 d. sutarties 3.8 punktu, tiek ir 2015 m. sausio 23 d. sutarties 3.5 punktu atsakovė įsipareigojo organizuoti darbų techninę priežiūrą, darbų priėmimą. Taip pat pagal 2015 m. sausio 23 d. sutarties 3.9 punktą atsakovė įsipareigojo pateikti aliuminių gaminių brėžinius ir montavimo mazgus, pateikti visas rangovei reikalingas montavimo bei sandarinimo medžiagas objekte. Sutarties 9.2 punkte buvo nurodyta, jog sutarties priedą sudaro darbų vadovo V. Š. preliminarus darbų aprašymas su planais (sutarties priedas). (t. I, b.l. 6-7). Todėl atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad V. Š. nėra jos darbuotojas. Šiuo atveju sutartyje jis buvo įvardytas darbų vadovu, jis priimdavo iš ieškovės darbuotojų atliktus darbus, todėl aplinkybė, ar jis buvo atsakovės darbuotojas pagal darbo sutartį ar veikė tik kaip jos įgaliotas atstovas, nepanaikina atsakovės sutartinio įsipareigojimo pateikti montuojamų gaminių brėžinius bei organizuoti darbų techninę priežiūrą.
  1. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį eksperto išvada yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, jog prireikus ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisę būti ekspertu valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi teisinės pagalbos sutartį. Net ir valstybės narės eksperto pateikta išvada turi būti atlikta pagal teismo nutartimi paskirtą ekspertizę. Tik tokia eksperto išvada pagal CPK 212 ir 216 straipsnių reikalavimus bus pripažįstama tinkama eksperto išvada. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Norvegijos įmonės VAKTIV 2015 m. vasario 17 d. pateiktos išvados dėl atliktų darbų pripažintinos tik rašytiniu įrodymu, kuris turi būti vertinamas, atsižvelgiant į visų kitų byloje esančių duomenų visumą.
  1. Norvegijos įmonės VAKTIV 2015 m. vasario 17 d. statybos darbų ekspertizė buvo atlikta, darant nuotraukas bei aprašant jose užfiksuotus trūkumus, tai yra akte buvo nurodyta, kad drėgmės matavimo prietaisu užfiksuotas 36,2 procentų drėgmės koeficientas, kuris akademinės bendruomenės laikomas žalinga drėgme, pastebėtas drenažo latako vidinėje dalyje susidaręs vandens ir ledo kondensatas, užfiksuota skylė ties drenažo zona. Šio tyrimo metu nustatyti montavimų darbų pažeidimai, profiliuose pragręžtos skylės neteisingai, profilių tvirtinimas, vietų skaičius neteisingas, kai kuriuose vietose membrana nėra tinkamai sumontuota, taip pat pateikiami pasiūlymai ir schemos kaip teisingai turi būti atlikti darbai (t.1, b.l. 99-137).
  1. Atsakovė darbuotojų, liudytojų M. G. ir R. N., parodymai patvirtina, kad jau 2014 m. tarp šalių buvo kilęs ginčas, ar langai buvo aplieti vandeniu dėl blogo montavimo ar dėl pačios netinkamai įrengtos namo hidroizoliacijos, nes vanduo bėgo nuo stogo. Tačiau dėl darbų, atliktų pagal 2014 m. spalio 27 d. sutartį, kokybės nebuvo atlikta jokio Norvegijos specialistų tyrimo, o su ieškove buvo sudaryta nauja savarankiška sutartis dėl 8 aliuminio gaminių permontavimo. Nagrinėjamoje byloje yra vertinama pagal 2015 m. sausio 23 d. statybos rangos sutartį atliktų darbų kokybė, tai yra 8 aliuminio gaminių montavimo darbų trinkamas atlikimas. Tuo tarpu aptariamoje 2015 m. vasario 17 d. statybos darbų ekspertizėje buvo tiriamas vandens ir drėgmės pralaidumas langų (slankiojančių durų) zonose, esančiose visame pastate. Todėl nėra visiškai aišku, ar buvo tiriamas 2015 m. sausio 23 d. sumontuotų gaminių tinkamumas, ar visame name esančių jau anksčiau sumontuotų langų (durų). Taip pat iš pateiktų išvadų ir siūlymų nėra aišku, kiek ir kuriuos langus ar duris reikėtų permontuoti. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, atsižvelgiant į kitus byloje esančius duomenis, tai yra liudytojų parodymus, atliktų darbų priėmimo aktus, negalima pripažinti, jog atsakovės pateikta 2015 m. vasario 17 d. statybos darbų ekspertizė patvirtina, kad ieškovė pagal 2015 m. sausio 23 d. sutartį darbus atliko nekokybiškai.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
  1. Ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodyta išlaidų advokato pagalbai suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 955,63 Eur dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 700 Eur.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

Nutarė

9Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10Priteisti iš atsakovės UAB „Vaita“, j.a.k. 302977357, ieškovei UAB „Ivro“, j.a.k. 140216537, 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai