Byla eI-994-423/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,

2sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

3dalyvaujant pareiškėjai D.P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui T.B.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D.P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

5Pareiškėja skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6Pareiškėja skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 nusprendė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-10-14 aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063, įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus pateiktais dokumentais (parengtu ir patvirtintu žemės sklypo, esančio ( - ), planu). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-09-07 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1529-492/2015 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą ir konstatavo, kad Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 1061 punktas numato teritoriniam skyriui pareigą, gavus iš savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir patvirtintą žemės sklypo planą, raštu kviesti piliečius, turinčius teisę į nuosavybės teisių atkūrimą susipažinti su pateiktais dokumentais. Byloje neginčijamai nustatyta, jog šių veiksmų atsakovas, 2012-10-05 gavęs iš Druskininkų savivaldybės administracijos ginčo žemės sklypo ( - )kadastro duomenų bylą ir patvirtintą šio žemės sklypo planą, neatliko, todėl pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą atlikti Tvarkos 1061 numatytus veiksmus. Vykdydamas įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendime administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 jam nustatytus įpareigojimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius (toliau – NŽT Druskininkų skyrius) 2015-09-17 atliko Tvarkos 1061 punkte nustatytą pareigą: raštu Nr. 50SD-1530-(14.50.92.) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pakvietė D.P. susipažinti su 2012-10-05 iš Administracijos gautais dokumentais – žemės sklypo ( - ) kadastro duomenų byla ir patvirtintu šio žemės sklypo planu. Kadangi NŽT Druskininkų skyrius nuo 2012-10-05 iki 2015-09-17 neteisėtai neveikė pagal Tvarkos 1061 punktą, pareiškėja reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl tokio NŽT Druskininkų skyriaus neteisėto neveikimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą – Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

7Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ne bet koks susirūpinimas ar nerimas vertintinas kaip neturtinės žalos atsiradimo faktas. Rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-469 2007-11-06 nutartis). Teismų jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 įpareigojo Administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, tik N.K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Tuo tarpu Administracija 2011-05-23 įregistravo sporto aikštelę, esančią ( - ), Nekilnojamojo turto registre. Šiuos veiksmus atliko jau po 2010-04-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklype aikštelės įteisinimo dokumentų nėra.

9Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010, Administracija, vykdydama minėtą sprendimą, atliko sprendime nurodytus veiksmus - priėmė 2012-10-05 įsakymą Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo, esančio ( - ), planą su jo duomenimis ir perdavė jį NŽT Druskininkų skyriui. NŽT, Administracijai suformavus žemės sklypą, esantį ( - ), atsisakė pareiškėjai atkurti nuosavybės teises. NŽT, atsakydama į pareiškėjos skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, 2013-10-14 rašte Nr. I SS-(7.5.)-2176 pažymėjo, kad įvertinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo 2013-09-16 duomenis nustatyta, kad žemės sklype ( - ), yra statinys (inžinerinis) - sporto aikštelė, unikalus Nr. 4400-2080-5603, nuosavybės teise priklausantis Druskininkų savivaldybei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 2 punktu žemė išperkama, jeigu ji po 1995-06-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikia individualių gyvenamųjų namų statybai. Atsižvelgiant į po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-04-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 priėmimo pasikeitusias aplinkybes, į tai, kad žemės sklype ( - ), yra statinys (inžinerinis) - sporto aikštelė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktu, šis žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei kaip visuomenės poreikiams naudojama teritorija - aikštė, todėl nuosavybės teisės grąžinant natūra sklypą negali būti atkuriamos. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu raštu Nr. 1 SS-(7.5.)-2176, pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui. Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-145- 423/2014 panaikino NŽT Druskininkų skyriaus 2013-08-16 aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-14 aktą Nr. lSS-(7.5.)-2l76 bei įpareigojo NŽT Druskininkų skyrių kviesti pretendentus susipažinti su Administracijos pateiktais dokumentais (žemės sklypo planais).

10Įregistruodama sporto aikštelę, Druskininkų savivaldybė sudarė teisines kliūtis tolimesniam nuosavybės teisių atkūrimo procesui. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad tik Druskininkų savivaldybė buvo teismo įpareigota suprojektuoti žemės sklypą atkūrimui natūra, tuo tarpu NŽT Druskininkų skyrius po žemes sklypo suprojektavimo tolimesnes nuosavybės teisių atkūrimo procedūras vykdė ne teismo sprendimu, o įstatymo įpareigota. Pažymėtina, kad Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta Nacionalinei žemės tarnybai pareiga gali būti įvykdyta, kuomet nėra kitų teisinių kliūčių ar išimčių atkurti nuosavybės teises, įtvirtintų Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje.

11Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 neįpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į ginčo žemę, todėl pastaroji, gavusi iš Druskininkų savivaldybės žemės sklypų (tarp jų ir žemės sklypo, į kurio dalį pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises) patvirtintus detaliuosius planus, atsisakė atkurti nuosavybės teises vadovaudamasi įstatymais. Nacionalinė žemės tarnyba nevilkino nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, priešingai, nustačiusi teisines kliūtis, ėmėsi veiksmų joms pašalinti - kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl kliūčių pašalinimo (apie tai pareiškėja buvo informuota 2013-10-14 raštu Nr. 1SS-(7.5.)-2176). Nuosavybės teisių atkūrimas užtruko dėl objektyvių, nuo Nacionalinės žemės tarnybos valios nepriklausiusių priežasčių.

12Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik valstybės valdžios institucijų teisės aktų pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti yra būtinos visos viešosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pareiškėjos motyvai dėl atsiradusios neturtinės žalos yra tik hipotetinio pobūdžio, grindžiami prielaidomis. Pareiškėja nurodydama, kad patyrė psichologinį stresą, fizinius pakitimus ir kt. nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (pvz. išrašo iš medicininių dokumentų apie diagnozuotą stresą, fizinės būklės pakitimus, išvadas apie jos, kaip pedagogės, darbo kokybės nukentėjimą). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas turėtų tenkinti jos prašymą atlyginti neturtinę žalą. Be to, pareiškėja praleido senaties terminą skundui paduoti, todėl atsakovo atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

13Skundas tenkintinas iš dalies.

14Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – neturtinės žalos atlyginimas.

15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės (neturtinės) žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

16Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Nors CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė būdamas administracinių teisinių santykių subjektu, ir nors ginčus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai, santykiai, susiję su tokios žalos atlyginimu, yra civiliniai teisiniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Dėl to šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į bendrąsias civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (LVAT 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

17CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010).

18Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla jokių teisinių abejonių dėl visų trijų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo.

19Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėja 2013 metais kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2013-10-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 NŽT Druskininkų skyriaus aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 bei įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atlikti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, žemėtvarkos skyriui gavus savivaldybės administracijos žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, numatytus veiksmus. Pareiškėja 2013-07-22 raštu kreipėsi į NŽT Druskininkų skyrių, prašydama pateikti informaciją, kodėl pretendentams į buvusio savininko N.K. turėtą žemę neatkuriamos nuosavybės teisės natūra į žemės sklypą, esantį ( - ). Minėtais pareiškėjos skųstais administraciniais aktais jai buvo išaiškinta, kad nuosavybės teisės natūra į ginčo žemės sklypą negali būti atkurtos, kadangi ši žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji yra kaimo vietovėje ir po 1995-05-01 miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes joje yra statinys – sporto aikštelė, nuosavybės teise priklausanti Druskininkų miesto savivaldybei.

20Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-145-423/2015 pareiškėjos skundą patenkino visiškai. LVAT 2015-09-07 sprendimu minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismai konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 (pagal pareiškėjos D.P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai) dalimi įpareigojo Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu 8, N.K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Šioje dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-07-09, LVAT išnagrinėjus apeliacine tvarka minėtą administracinę bylą. Teismai taip pat konstatavo, kad Druskininkų savivaldybė 2011-05-23 įregistravo sporto aikštelę, esančią ( - ), Nekilnojamojo turto registre bei 2010-07-28 Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. V35-505 patvirtino 21,9 ha Druskininkų miesto dalies Veisiejų, Neravų, Ateities ir Šiltnamių gatvių teritorijos detalųjį planą. Šiuos veiksmus atliko jau po 2010-04-19 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriame teismas konstatavo, kad ginčo sklype aikštelės įteisinimo dokumentų nėra, ji nesuformuota kaip nekilnojamasis daiktas ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, aikštelė nepažymėta jokiuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pareiškėjos skundą šioje dalyje patenkino, Druskininkų savivaldybę įpareigojo suformuoti laisvoje (neužstatytoje) žemėje, plane pažymėtoje teritorijos Nr. 8, tik N.K. turėtos žemės vietoje, natūra grąžinamą žemės sklypą, perduoti patvirtintą žemės sklypo planą ir dokumentus Alytaus apskrities viršininko administracijai ir atlikti kitus jau ankščiau minėtus veiksmus. Pažymėjo, kad faktai, jog savivaldybė 2011-05-23 įregistravo aikštelę Nekilnojamojo turto registre, 2010-07-28 patvirtino ginčo teritorijos detalųjį planą, buvo žinomi ir vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą LVAT 2012-07-09. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, Administracija, vykdydama minėtą sprendimą, atliko sprendime nurodytus veiksmus – priėmė 2012-10-05 įsakymą Nr. V35-735 „Dėl žemės sklypų Druskininkų mieste tvirtinimo ir perdavimo“, kuriuo patvirtino ginčo žemės sklypo planą su jo duomenimis ir perdavė jį NŽT Druskininkų skyriui. Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi iš Druskininkų savivaldybės ginčo žemės sklypo planą ir jo duomenis, neatliko jokių tolimesnių veiksmų dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į ginčo žemės sklypą. Tiek pirmosios instancijos teismas byloje Nr. I-145-423/2015, tiek apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje esančios faktinės aplinkybės (faktas apie sporto aikštelės buvimą ginčo žemės sklype, aikštelės reikalingumas visuomenės poreikių tenkinimui), kurių pagrindu yra priimti ginčijami NŽT administraciniai aktai, nepasikeitė, jos buvo žinomos, nurodomos, įvardintos ir vertintos visuose byloje esančiuose bei jau minėtuose tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek LVAT sprendimuose, todėl ginčijami NŽT administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini. Taigi, minėtoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad NŽT veiksmai (priimti administraciniai aktai), atsisakant atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), buvo neteisėti, atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

21Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

22Administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 ir šioje administracinėje byloje iš esmės dalyvauja tie patys asmenys, todėl viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti valdžios institucijos veiksmai iš naujo šioje administracinėje byloje nebeįrodinėtina ir laikytina nustatyta, o tai patikslina ir ginčo nagrinėjimo ribas, sietinas tik su likusiomis viešosios atsakomybės sąlygomis – žala ir priežastiniu ryšiu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos.

23Atsakovo atstovas prašo pareiškėjos reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėja apie savo pažeistas teises, t.y. apie atsakovo atstovo priimtus 2013-10-14 aktą Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 aktą Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063 sužinojo dar 2013 metais.

24Kaip ne kartą yra išaiškinęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr. LVAT 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). CK 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

25CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Todėl, spręsdamas apie ieškinio senaties termino eigos pradžią, teismas visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Tais atvejais, kai ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista. Reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 39 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 7.1-7.4 punktai).

26Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą.

27Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad neturtinę žalą pareiškėja kildina dėl to, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ji buvo priversta ilgą laiką bylinėtis teismuose (kaip minėta, teisminis procesas truko beveik dvejus metus), o bylinėjimosi metu ji patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, įvairius kasdienės veiklos apsunkinimus. Taigi, savo teisių pažeidimą pareiškėja iš esmės kildina iš bylinėjimosi teismuose dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų fakto. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad 2015-09-07 LVAT priėmus nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, pareiškėja turėjo suvokti, kad būtent dėl neteisėtų NŽT veiksmų atkuriant nuosavybės teises, t.y. priimtų administracinių aktų, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais, pareiškėja buvo priversta ilgą laiką bylinėtis teismuose, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą.

28Teismas konstatuoja, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą atsiradimo momentu laikytinas LVAT nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendimas, priėmimas, t. y. 2015-09-07. Dėl nurodytų motyvų atmestini atsakovo atstovo argumentai, jog teisės į neturtinės žalos atlyginimą atsiradimo momentas sietinas su momentu, kai pareiškėja sužinojo apie ginčytus NŽT sprendimus. Taigi, pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo ar turėjo sužinoti 2015-09-07, o į teismą išsiųsdama skundą kreipėsi 2017-01-08. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja trejų metų ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

29Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (M. prieš Jungtinę Karalystę, 1995-02-24 Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (P. prieš Graikiją, 1995-10-31 Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (O. prieš Švediją, 1988-03-24 Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (L.prieš Ispaniją, 1994-12-09 Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

30LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų. Atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą. Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymą dažniau nei kitose viešojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grąžinimą nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (2005-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).

31Teismo vertinimu, dėl NŽT neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese, pareiškėja patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Būtent dėl neteisėtų NŽT veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nevykdant savo pareigų, dėl ko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo žemę negalėjo būti užbaigtas 2013 metais, pareiškėja patyrė neturtinę žalą, todėl tarp neteisėtų NŽT veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

32LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma, todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010).

33CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad taikant CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, administracinių teismų praktikoje, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį, be kita ko, atsižvelgiama į asmens, kuris patyrė žalą, amžių ir sveikatos būklę (LVAT 2005-10-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005), neteisėtų veiksmų trukmę, ar neteisėti veiksmai yra vienkartiniai ar pasikartojantys (LVAT 2007-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-483/2007), pareiškėjo elgesį ginčo metu (LVAT 2007-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-367/2007), pažeidimo įtaką tolesniam nukentėjusio asmens gyvenimui (LVAT 2008-04-17 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

34Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos teisės buvo pažeistos itin jautrioje nuosavybės teisių atkūrimo srityje, pareiškėjai buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjos patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, kuri nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, už pareiškėjos patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Pažymėtina, jog neteisėtų NŽT 2013-10-14 akto Nr. 1SS-(7.5)-2176 ir 2013-08-16 akto Nr. 50SD-(14.50.92.)-1063, kurie buvo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendimu (įsiteisėjusiu 2015-09-07), priėmimas šiuo atveju pareiškėjai neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. Teisminis procesas dėl minėtų teisės aktų panaikinimo užtruko ilgą laiko tarpą, t.y. beveik dvejus metus (pareiškėja į pirmosios instancijos teismą 2013-10-21, teismo sprendimas dėl šių aktų panaikinimo įsiteisėjo tik 2015-09-07). Vis dėlto, pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes dėl negalėjimo dalyvauti kasdienėje ir darbinėje veikloje, socialinių ryšių susilpnėjimo, sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi ir nevertina pareiškėjai kilusios žalos jos prašoma priteisti 15 000 Eur suma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis teisingumo ir protingumo principais, teismas vertina, jog šiuo atveju pareiškėjai priteistinas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėja

Nutarė

36Pareiškėjos D.P. skundą patenkinti iš dalies.

37Priteisti pareiškėjai D.P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

38Kitoje dalyje skundą atmesti.

39Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,... 2. sekretoriaujant Ritai Kinderienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai D.P., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal... 5. Pareiškėja skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės,... 6. Pareiškėja skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog Kauno... 7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimu... 9. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui... 10. Įregistruodama sporto aikštelę, Druskininkų savivaldybė sudarė teisines... 11. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-04-19 sprendimu... 12. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik valstybės valdžios institucijų teisės... 13. Skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Administracinės bylos nagrinėjimo dalykas – neturtinės žalos atlyginimas.... 15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra... 16. Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat... 17. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės... 18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla jokių teisinių abejonių dėl... 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos... 20. Kauno apygardos administracinis teismas 2014-04-09 sprendimu administracinėje... 21. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1... 22. Administracinėje byloje Nr. I-145-423/2014 ir šioje administracinėje byloje... 23. Atsakovo atstovas prašo pareiškėjos reikalavimui taikyti trejų metų... 24. Kaip ne kartą yra išaiškinęs LVAT, nagrinėjant administracines bylas dėl... 25. CK 26. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad pagal 27. Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad neturtinę žalą pareiškėja... 28. Teismas konstatuoja, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą atsiradimo... 29. Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių... 30. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi būti... 31. Teismo vertinimu, dėl NŽT neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo... 32. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas... 33. CK 34. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjos teisės buvo pažeistos itin... 35. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87... 36. Pareiškėjos D.P. skundą patenkinti iš dalies.... 37. Priteisti pareiškėjai D.P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 38. Kitoje dalyje skundą atmesti.... 39. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...