Byla 2-19577-790/2012
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovui Ž. J., viešame teismo posėdyje atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. J. ieškinį atsakovui UAB „Fronteka“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas prašo: 1) pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir negrąžinti į darbą; 2) įpareigoti darbdavį pakeisti klaidingą informaciją dėl darbo įmonėje pradžios; 3) priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas Darbo kodekso (toliau - ir DK) 141 straipsnio 3 dalies pagrindu; 4) priteisti išmokas už priverstinę pravaikštą nuo 2012-09-06 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) priteisti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 6) procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas, sumokėti mokesčius valstybei.

4Ieškovas nurodo, kad 2012-07-20 su atsakovu UAB „Fronteka“ sudarė darbo sutartį Nr. 06, pagal kurią buvo priimtas į darbą inžinieriaus pareigoms 2012-07-20. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, 2012-08-20 kreipėsi su prašymu atleisti iš darbo savo noru, tačiau jokio atsakymo iš atsakovo negavo. Iš 2012-10-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus pažymos sužinojo, kad 2012-09-06 darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu. Su atleidimo pagrindu nesutinka, kadangi UAB „Fronteka“ dirbo dorai ir sąžiningai, drausminių nuobaudų negavo, o drausminė nuobauda paskirta nesilaikant DK numatytos procedūros. Nors pradėjo dirbti 2012-07-20, VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad draudiminis laikotarpis nurodytas nuo 2012-09-01 iki 2012-09-06. Todėl darbdavys turėtų pakeisti pateiktą klaidingą informaciją, susijusią su įdarbinimo pradžia. Laikotarpiu nuo 2012-07-20 iki 2012-10-10 darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų negavo. Kadangi atleidimas iš darbo yra neteisėtas, į darbą grįžti ieškovas nenori, todėl turėtų būti priteisiama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.

5Teismo posėdžio metu reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad 2012-08-20 nedirbo. Atėjo į darbą tik per pietus ir atnešė prašymą atleisti iš darbo savo noru. Dirbo du paskutinius šeštadienius nuo 8 iki 18 val., todėl prašo priteisti darbo užmokestį ir už dirbtas poilsio dienas.

6Tretysis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo ieškovo reikalavimų tenkinimo klausimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovas 1 SD pranešimą apie ieškovo valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2012-07-20 pateikė 2012-07-30. Atsakovas pranešimų apie ieškovo draudžiamąsias pajamas ir apskaičiuotas įmokas už 2012 m. liepos ir rugpjūčio mėn. nepateikė. 2012-09-24 atsakovas pateikė elektroninį prašymą dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo su priedu, tačiau jis buvo atmestas nurodant priežastį. Trečiasis asmuo išsiuntė atsakovui reikalavimą dėl duomenų pateikimo, tačiau teisingai užpildyto pranešimo draudėjas nepateikė. Ieškovui išduota 2012-10-15 pažyma suformuota tik pagal draudėjo pateiktą 2SD pranešimą (duomenis apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pabaigą), todėl ieškovo minimoje pažymoje atsispindi tik rugsėjo mėnuo.

7Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

8Atsakovui procesiniai dokumentai pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalį laikomi įteiktais. Atsakovas atsiliepimo nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, į teismo posėdį neatvyko, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 230 straipsnio 2 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

9Ieškinys iš dalies tenkintinas.

10Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

11DK 93 straipsnis reglamentuoja, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

12Nustatyta, kad 2012-07-20 ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo dirbti inžinieriumi, o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 800 Lt mėnesinę algą neatskaičius mokesčių, mokant vieną kartą per mėnesį – penkioliktą mėnesio dieną (b. l. 5-7). Darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojas pradeda dirbti 2012-07-20 (b. l. 5-7). Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovą pakeisti klaidingą informaciją apie darbo pradžią UAB „Fronteka“. Iš atsakovo 2012-07-30 pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ( 1 SD forma), trečiojo asmens atsiliepimo nustatyta, kad atsakovas trečiajam asmeniui yra pranešęs, jog ieškovo valstybinio socialinio draudimo pradžia yra 2012-07-20 (b. l. 29, 24-27), todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti klaidingą informaciją dėl darbo įmonėje pradžios atmestinas.

13Pagal DK 93 straipsnį darbdavys privalo suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Iš 2012 m. liepos 20 d. darbo sutarties matyti, kad darbuotojui sulygta mokėti 800 Lt neatskaičius mokesčių darbo užmokestį. Iš VSDFV atsiliepimo (b. l. 24-27), ieškovo sąskaitos išrašo (b. l. 9-12) nustatyta, kad atsakovas darbo užmokesčio ieškovui nesumokėjo. Ieškovas 2012 metų liepos mėnesį dirbo 8 darbo dienas, todėl atlyginimas už liepos mėnesį sudaro 304,76 Lt neatskaičius mokesčių (sulygtas darbo užmokestis padalinamas iš darbo dienų skaičiaus liepos mėn., t. y. 21 d.d., ir padauginama iš faktiškai dirbtų dienų skaičiaus). Ieškovas nurodo, kad 2012 metų rugpjūčio mėnesį dirbo iki 2012-08-19, be to, dirbo 2 šeštadienius. Atlyginimas už darbo dienas apskaičiuojamas nuo 2012 m. rugpjūčio 1 dienos pasikeitusį minimalų atlyginimo dydį (850 Lt) padalinus iš darbo dienų skaičiaus rugpjūčio mėnesį (22 dienų) ir padauginus iš faktiškai dirbtų dienų skaičiaus (12 dienų) ir sudaro 463,64 Lt neatskaičius mokesčių; atlyginimas už darbą šeštadieniais skaičiuojamas pagal valandinį atlygį ir taikant DK 194 straipsnyje numatytą apmokėjimą už darbą poilsio dienomis: minimalus 850 Lt atlyginimas padalinamas iš darbo valandų skaičiaus rugpjūčio mėnesį (175 val.) ir gautas 4,75 Lt valandinis atlygis padauginamas iš faktiškai dirbtų valandų, t. y. 18 val. (ieškovo darbas du šeštadienius nuo 8 iki 18 val. sudaro iš viso 20 darbo valandų, iš jų išskaičiuojamos dviejų valandų pietų pertraukos), ir sudaro 174,96 Lt (pritaikius dvigubą apmokėjimą už poilsio dienas dirbtą laiką). Visas ieškovo darbo užmokestis sudaro 943,36 Lt neatskaičius mokesčių. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad ieškovui sumokėjo darbo užmokestį, todėl ieškovui priteistina iš atsakovo 943,36 Lt neatskaičius mokesčių darbo užmokesčio.

14Iš 2012-10-15 VSDFV pažymos Nr.4-8-11821, atsakovo pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą nustatyta, kad ieškovas iš darbo atleistas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (b. l. 8, 31). Ieškovas su tokiu atleidimo pagrindu nesutinka, nurodydamas, kad 2012-08-20 pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka savo darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo sutarčiai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nutraukti būtina tokių juridinių faktų sudėtis: faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą; faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę drausminę nuobaudą (DK 240 straipsnio 3 dalis); faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2011; 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2012. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą nėra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-12 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo bei visus su atleidimu iš darbo susijusius duomenis (b. l. 14), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas tokių įrodymų nepateikė, ieškovo atleidimo iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu nepagrindė, todėl konstatuotina, kad ieškovas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo. Ieškovas į darbą grįžti nepageidauja dėl galimai nepalankių darbo sąlygų, todėl taikomos DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytos garantijos- priteistina DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovas pas atsakovą dirbo vieną mėnesį (nuo 2012-07-20 iki 2012-08-20), todėl jam priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 punktą, t. y. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Vidutinis vienos dienos darbo užmokestis skaičiuojamas pagal Aprašo 6.4 punktą, kadangi ieškovas dirbo mažiau negu 3 mėnesius, ir sudaro 42,88 Lt neatskaičius mokesčių (943,36 Lt: 22 d. d.). Todėl pagal Aprašo 8 punktą vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis gaunamas vidutinį dienos darbo užmokestį 42,88 Lt padauginus iš nustatyto metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus – 21 darbo dienos (socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. A1-535 „D. M. darbo dienų koeficientų bei Metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2012 metais patvirtinimo“) ir gaunama 900,48 Lt, neatskaičius mokesčių, suma. Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-12-12) sudaro 3516,16 Lt neatskaičius mokesčių (42,88 Lt x 82 d. d.). Ieškovui taip pat priteistinas 42,88 Lt vidutinis dienos darbo užmokestis iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

15Ieškovas prašo teismo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką pagal DK 141 straipsnio 3 dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai teismas pripažįsta darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, tačiau darbuotojas į darbą negrąžinamas ir darbo sutartis laikoma nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (taigi atleidimo iš darbo diena pripažįstama teismo sprendimo įsiteisėjimo diena), darbuotojui priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (DK 297 straipsnio 4 dalis), darbo sutarties nutraukimo padariniai, reglamentuoti DK 141 straipsnio 3 dalyje, netaikytini ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju nuo jo neteisėto atleidimo dienos nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką yra papildomas atleidžiamo darbuotojo teisių apsaugos svertas, jei darbdavys netinkamai vykdytų pareigą laiku atsiskaityti, šios normos paskirtis yra dvejopa: pirma, joje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad DK 297 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas darbuotojo teisių gynimo būdas, atitinkantis darbdavio pareigą sumokėti su darbo santykiais susietas išmokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų būti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė (sankcija) darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010). Taigi, nors abiejose aptariamose darbo teisės normose įtvirtintos išmokos darbuotojui atlieka kompensacinę ir sankcijos darbdaviui funkcijas, tačiau jos taikytinos skirtingoms faktinėms situacijoms ir netaikytinos kartu, nes priešingas aiškinimas paneigtų šių išmokų kompensacinę prigimtį ir lemtų nepagrįstą darbuotojo praturtėjimą. Vadinasi, ieškovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už vėlavimą atsiskaityti yra nepagrįstas ir netenkintinas.

16Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra piniginė prievolė ir kai darbuotojo ir darbdavio santykiai nutrūksta, jiems turi būti taikomos Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, ginančios kreditoriaus turtinius interesus, todėl yra taikomos CK 6.210, 6.261 ir 6.37 straipsnio 2 dalies normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Č. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. AB „Kuro aparatūra“, bylos Nr. 3K-3-856/2003). Tačiau pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. DK 300 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 300 straipsnį, tiek CK 6.37, 6.261 straipsnius dėl palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi naujausia kasacinio teismo praktika, ir ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmeta.

17Teismo sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (900,48 Lt) priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

18Remiantis CPK 96 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 305 Lt žyminis mokestis. Ieškovui iš atsakovo priteistina 10 Lt išlaidų, patirtų dėl informacijos iš banko išdavimą (b. l. 11-12).

19Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 Lt. Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro tik 9,65 Lt, todėl jos iš atsakovo nėra priteistinos.

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 285-288 straipsniais,

Nutarė

21ieškovo Ž. J. ieškinį iš dalies tenkinti.

22Atsakovo UAB „Fronteka“ 2012-09-06 darbo sutarties nutraukimą su ieškovu Žygimantu J. D. kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu pripažinti neteisėtu.

23Priteisti ieškovui Ž. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo UAB „Fronteka“, juridinio asmens kodas 302690909, buveinės adresas Perkūnkiemio g. 45-51, Vilnius, 943,36 Lt (devynis šimtus keturiasdešimt tris Lt trisdešimt šešis ct) darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, 900,48 Lt (devynis šimtus Lt keturiasdešimt aštuonis ct) neatskaičius mokesčių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 3516,16 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus šešiolika Lt šešiolika ct) neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-12-12), 42,88 Lt (keturiasdešimt du Lt aštuoniasdešimt aštuonis ct) neatskaičius mokesčių vidutinio dienos darbo užmokesčio nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2012-12-13) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 10 Lt (dešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.

24Pripažinti, kad darbo sutartis su ieškovu Ž. J. nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos Darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalies pagrindu.

25Likusią ieškinio dalį atmesti.

26Teismo sprendimo dalį dėl 900,48 Lt, neatskaičius mokesčių, dydžio neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

27Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Fronteka“ 305 Lt (tris šimtus penkis Lt) žyminio mokesčio.

28Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo peržiūrėjimo.

29Pareiškimas dėl sprendimo peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnį.

30Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas prašo: 1) pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir... 4. Ieškovas nurodo, kad 2012-07-20 su atsakovu UAB „Fronteka“ sudarė darbo... 5. Teismo posėdžio metu reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad... 6. Tretysis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo ieškovo reikalavimų tenkinimo... 7. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti... 8. Atsakovui procesiniai dokumentai pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 9. Ieškinys iš dalies tenkintinas. ... 10. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų... 11. DK 93 straipsnis reglamentuoja, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio... 12. Nustatyta, kad 2012-07-20 ieškovas su atsakovu sudarė neterminuotą darbo... 13. Pagal DK 93 straipsnį darbdavys privalo suteikti darbuotojui sutartyje... 14. Iš 2012-10-15 VSDFV pažymos Nr.4-8-11821, atsakovo pranešimo apie... 15. Ieškovas prašo teismo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo... 16. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo... 17. Teismo sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (900,48... 18. Remiantis CPK 96 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistinas 305 Lt... 19. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, išlaidų, susijusių su procesinių... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142,... 21. ieškovo Ž. J. ieškinį iš dalies tenkinti.... 22. Atsakovo UAB „Fronteka“ 2012-09-06 darbo sutarties nutraukimą su ieškovu... 23. Priteisti ieškovui Ž. J., a. k. ( - ) gyv. ( - ), iš atsakovo UAB... 24. Pripažinti, kad darbo sutartis su ieškovu Ž. J. nutraukta teismo sprendimu... 25. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 26. Teismo sprendimo dalį dėl 900,48 Lt, neatskaičius mokesčių, dydžio... 27. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Fronteka“ 305 Lt (tris... 28. Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per... 29. Pareiškimas dėl sprendimo peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnį.... 30. Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti...