Byla eI-510-428/2017

Dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, dalyvaujant pareiškėjo UAB “Šindrona“ atstovui advokatui M. V. , atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovams L. D. ir D. B. , VĮ Nemenčinės miškų urėdijos atstovui advokatui S. U. , specialistui N. V. ,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB “Šindrona“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ Nemenčinės miškų urėdijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2016-10-04 sprendimą dėl Lietuvos Respublikos miškų Valstybės kadastro duomenų tikslinimo Nr. R6-5369 ir įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų Valstybės kadastro duomenis, ( - ) , pagal N. V. atliktus kadastrinius matavimus.

5Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Atlikti kadastriniai miško matavimai, ( - ), kad 0,18 ha žemės plotas, netenkino minimalaus skalsumo reikalavimo (pavieniai medžiai), todėl miško kadastro duomenys turėjo būti tikslintini išbraukiant minėtą 0,18 ha žemės sklypo dalį iš valstybinės reikšmės miškų kadastro. Atsakovui 2016-08-22 buvo pateiktas prašymas dėl miškų kadastro duomenų pakeitimo. Sklype, kuriame atlikti kadastriniai matavimai, pareiškėjui priklausantys statiniai nėra įteisinti įstatymų numatyta tvarka. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-622-450/2016 pareiškėjui nuo 2016-05-20 yra suteiktas terminas pastatams įteisinti arba jų neįteisinus - juos nugriauti. Pastatų įteisinimui reikalinga patikslinti Valstybinio miškų kadastro duomenis. Skundžiamame sprendime nebuvo nurodyti jokie motyvai, skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nurodyta, kad vienas iš pagrindų miško žemę paversti kitomis naudmenomis yra inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, 2015-03-04 sprendimu Nr. I-2259 patvirtintas apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento detalusis planas ir jo sprendiniai, o į šio detaliojo plano sprendinius yra įtraukta ir teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai. Minėtu detaliuoju planu numatyta Nemenčinės plento rekonstrukcija, t. y. planuojama susisiekimo komunikacijų statyba ir šiuo detaliuoju planu numatyta tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas iš valstybinės reikšmės mišku sąrašo išbraukiant plotą, kuriame yra Ieškovo statiniai. Pareiškėjo prašymas patikslinti Valstybinės reikšmės kadastro duomenis yra teisėtas, nes teritorija, kurioje atlikti kadastriniai matavimai, yra susisiekimo komunikacijų zonoje, miško žemės pavertimas yra numatytas patvirtintame detaliajame plane bei atlikti kadastriniai matavimai akivaizdžiai patvirtina, kad teritorija, kurioje prašoma miško žemę paversti kitomis naudmenomis neatitinka reikalavimų keliamų miško žemei. Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos Miškų Valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015-11-30 įsakymu Nr. 260-15-V (toliau - Tvarkos aprašas) 4.1 punkte nurodytais atvejais, Miškų kadastro skyriaus specialistas per 5 darbo dienas įvertinęs pateiktus duomenis ir dokumentus bei pildydamas Tikslinamų kadastro duomenų patikrinimo aktą (Tvarkos aprašo 3 priedas), nustato ar tikslinga duomenis tikrinti vietoje. Tikrinti vietoje turi būti numatoma visais atvejais, kai Kadastre registruoti miško žemės plotai yra siūlomi išregistruoti iš Kadastro, išskyrus numatytus atvejus, kai nustatoma, kad pagal Kadastre įregistruotus miško ar miško žemės duomenis, žemės plotai neatitinka Mišku įstatymo reikalavimu; dešifruojant 1995-2000 m., 2005-2010 m., 2011 m. ir vėlesnius Valstybinės miškų tarnybos turimus ortofotoplanus nustatoma, kad nagrinėjamoje teritorijoje šiais laikotarpiais medžiais apaugusių plotų (>0,1 ha) nebuvo, o duomenų teikėjų pateikti duomenys apie esamas ne miško žemės naudmenas atitinka dešifruotoms ortofotoplane (ši išimtis netaikoma mišku neapaugusiems miško žemės plotams), taip pat, kai nustatoma, kad Kadastre registruota mišku neapaugusi miško žemė prieš tai (iki registravimo Kadastre momento) nebuvo apaugusi medžiais, bei, kai nustatoma, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotame žemės sklype ar jo atitinkamoje dalyje, kurioje siūloma tikslinti Kadastro duomenis, esantys medžiai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, priskirti saugotiniems želdiniams, o mišku inventorizuoti vėliau. Nagrinėjamu atveju, prieš pateikdamas formalų atsakymą, atsakovas privalėjo pareiškėjo pateiktus duomenis, t .y. kadastrinius matavimus, arba patikrinti vietoje, arba turėdamas duomenų, kad patikrinimo vietoje nereikia - patikslinti kadastro duomenis, o ne surašyti formalų atsakymą, kuris yra neteisėtas, todėl panaikintinas. Pareiškėjo pastatai ginčo sklype pastatyti dar 1998 m. ir nuo 1998 m. pareiškėjas juose vykdo veiklą, todėl nei 2000 m. nei 2010 m. kadastro duomenyse negali būti užfiksuota apaugusi medžiais miško žemė.

6Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsakovas atsiliepime nurodė ir atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjos prašoma tikslinti teritorija, kurioje pastatyti UAB „Šindrona“ nuosavybės teise priklausantys statiniai patenka į Nemenčinės miškų urėdijos ( - ) (iki 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos buvę 1 ir 2 taksaciniai sklypai), kuris pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Ši teritorija miško žeme buvo inventorizuota 1986 m., 2000 m. ir 2010 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu, registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams (miestų miškai). Valstybinės miškų tarnybos turimais duomenimis Nemenčinės miškų urėdijos ( - ) esantys pastatai yra miško žemėje, nes nėra duomenų, kad minėtoje teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis. Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 13.3 punkte yra numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į nurodytame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus. Pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo su Aprašo 16 punkte nurodyta dokumentacija, suderinta Aprašo 17 punkte nustatyta tvarka Aplinkos ministerijai turi teisę pateikti savivaldybės administracija arba kiti teritorijų planavimo organizatoriai. Miško žemė kitomis naudmenomis gali būti verčiama tik Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytais išimtiniais atvejais bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“, nustatyta tvarka. Ginčo atveju nė vieno iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytų išimtinių atvejų nėra. Nors pareiškėja teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-03-04 sprendimu Nr. 1-2259 (toliau - sprendimas) patvirtintas apie 57 ha teritorijos šalia Nemenčinės plento, Antakalnio seniūnijoje, detalusis planas ir jo sprendiniai, kuriais pakeista žemės tikslinė paskirtis iš miškų ūkio į inžinerinės infrastruktūros teritoriją (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) bei numatyta pakeisti valstybinės reikšmės miško plotą ir ribas, miško žemę paversti kitomis naudmenomis bei išbraukti į šią teritoriją patenkančius sklypus iš valstybinės reikšmės miškų plotų, tačiau nurodytu sprendimu patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai taikytini Nemenčinės plento plėtrai ir neapima teritorijos, kurioje yra pareiškėjos valstybinės reikšmės miško teritorijoje įrengti statiniai. Atsakovas pagrįstai atsisakė tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Pareiškėjos skundas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

7Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Nemenčinės miškų urėdijos atstovas advokatas prašė pareiškėjo skundo netenkinti, kadangi pareiškėjo savavališkai pastatyti statiniai yra miško žemėje, todėl nėra teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis.

8Skundas netenkintinas.

9Ginčas kilo dėl valstybinės reikšmės miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo, siekiant miško žemę paversti kitomis naudmenomis, pareiškėjui ketinant įteisinti savavališkai pastatytus statinius, tokiu būdu suformuojant žemės sklypą statiniams eksploatuoti bei savavališkai statybai įteisinti.

10Skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, kadangi pareiškėjo siūlomoje tikslinti teritorijoje yra inventorizuota miško žemė, statinių statybą miško žemėje prieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatoms.

11Byloje nustatyta, kad Nemenčinės miškų urėdijos, ( - ) (iki 2010 m. valstybinės miškų inventorizacijos buvę 1 ir 2 taksaciniai sklypai) savavališkai pastatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. 7,8 x 7,5 x 4 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas, dvi pavėsinės, kurių išmatavimai 2,2 x 2,2 m, 6 x 15 x 6,5 vasaros kavinė bei 10 x 17 x 3,6 m lauko paviljonas. Pareiškėjui siekiant įteisinti neteisėtai pastatytus statinius, jo iniciatyva buvo parengta miško kadastro duomenų pakeitimo byla, kurios pagrindu buvo atlikti miško ( - ), inventorizavimo darbai. Inventorizavimo metu buvo nustatytas transformuojamo miško sklypo 0,18 ha plotas, kuris buvo įvertintas pagal teritorijoje augančio medelyno skalsumo rodiklius, bei kurie pagal nustatytą skalsumą neatitiko miškui keliamų reikalavimų. Atsakovui 2016-08-22 buvo pateiktas prašymą dėl miškų kadastro duomenų pakeitimo. Atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

12Ginčo žemės sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miško plotus. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotai registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“ ir priskirti valstybinės reikšmės miškų plotams (miestų miškai).

13Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai (Miškų įstatymo 4 str.). Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad valstybinės reikšmės miškams priskiriami miesto miškai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dal, miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.

14Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog ginčo žemės sklypas pagal faktinę padėtį neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje pateikto miško apibrėžimo, todėl negali būti laikomas mišku.

15Pareiškėjo iniciatyva 2016-08-22 parengtos miško kadastro duomenų bylos duomenys apie 0,18 ha žemės sklypo (sklypo plane - 3a) plote augančių medžių skalsumą, kuris neatitinka minimalių reikalavimų miškui, nepatvirtina, kad ginčo žemės sklypas, kuriame nėra miško de facto (lot. iš tikrųjų) yra ne miško žemė.

16Byloje nėra ir nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo argumentus, jog teritorijoje, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai, nėra miško ir miško žemės. Priešingai bylos duomenys apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų 2017-02-22 patikrinimą vietoje neabejotinai patvirtina faktą, jog ginčo teritorija atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Miškų valstybės kadastro duomenų 2017-02-22 patikrinimo vietoje akte Nr. 1133 nustatyta, jog ginčo žemės sklype vykdomas miško žemės transformavimas kitomis naudmenomis dėl galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos. Pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V, (toliau - Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcija) 26 priedo 2 punktą tokie plotai inventorizuojama kaip miško žemė, nurodant miško naudmeną atitinkančią miško aikštelę, ne mažesnio nei 0,1 ha žemės ploto, kurioje augo (ir buvo inventorizuotas) medynas, tačiau dėl gamtinių, antropogeninių ar kitų veiksnių yra jo netekęs ilgiau nei 10 metų. Miško aikštėje dažniausiai yra išlikę miško ekosistemos elementai (pavieniai medeliai ar krūmai, senesni nei 10 metų kelmai, miško žolinė, samanų ar kerpių augalija, paklotė ir pan.), tačiau net ir jiems sunykus (ar sunaikinus), žemės plotas identifikuojamas miško aikšte (Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.1.1.2.1.p.). Miško aikšte, taip pat inventorizuojamas ir mažesnio nei 0,1 ha žemės plotas, nepriklausomai nuo jo suformavimo laiko, kuriame galimai neteisėtai transformuojant miško žemę į ne miško žemę buvo sunaikinti ar yra naikinami miško ekosistemos elementai. Tokios miško aikštės išskiriamos į atskirą žemės naudmeną pagal 5 priede pateiktą žemės naudmenų klasifikatorių (kodas-9) (Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.1.1.2.1. p.). Pareiškėjo iniciatyva 2016-08-22 parengtos miško kadastro duomenų pakeitimo byloje nustatyta, kad pakitusio miško žemės plotas - 0,18 ha, todėl akivaizdu, kad transformuota miško žemės teritorija atitinka miško žemės naudmeną – miško aikštelę, skirtą poilsiui miške organizuoti (aikštės, poilsio ir žaidimų aikštelės, transporto stovėjimo aikštelės, masinių renginių vietos, regyklos ir kitų rekreacinės infrastruktūros objektų vietos), kuri gali būti naudojama kaip galimai miško poilsiavietė – poilsiui be nakvynės skirta teritorija, ar kaip miško stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti (Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.1.4.4. p.).

17Kiekviena miškų inventorizacija vykdoma nustatytu tikslumu, kurį lemia naudoti miškų inventorizavimo metodai bei technologijos (pvz., medyno rodikliams nustatyti – vizualinis, instrumentinis ar kt., medyno riboms – aerofotonuotraukų dešifravimas, geodezinis matavimas ar kt.). Keičiant ankstesnės miškų inventorizacijos duomenis būtina vadovautis principu, kad tiksliau nustatyti duomenys turi prioritetą prieš mažesnio tikslumo duomenis (Miškotvarkos drabų vykdymo instrukcijos 7.1.1. p.).

18Vėliausi Miškų valstybės kadastro duomenų 2017-02-22 patikrinimo vietoje duomenys, patvirtino, jog yra įvykę miško pokyčiai, tačiau teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys statiniai yra miško žemė, kurioje yra miško naudmena - miško aikštelė. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje metu ir tai patvirtina 2017-02-22 patikrinimo vietoje aktas Nr. 1133 buvo nustatyta, kad ginčo žemės vietoje yra miško žemės transformacija ne į miško žemę, įvykusi dėl galimos neteisėtos žmogaus veiklos, valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų neįtakojo. Pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo Miško žemės transformacijos į ne miško žemę inventorizacijos 2 punktą, kai nustatoma, jog miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galimai neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, taip pat dėl nežinomos priežasties, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė, nurodant labiausiai atitinkančią miško žemės naudmeną pagal 5 priedą. Nustatyti duomenys abejonių, kad ginčo žemės vietoje yra miško aikštelė, nekelia, todėl jie laikytini prioritetiniais bei pagrįstais, paneigiančiais pareiškėjo argumentus dėl galimybės miško žemę, kurioje yra pareiškėjo neteisėtai pastatyti pastatai, paversti kitomis naudmenomis.

19Pažymėtina, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis tik įstatyme numatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis tik išimtinais, šiame įstatyme numatytais atvejais, kurių nei vienas neatitinka nagrinėjamo ginčo situacijos. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miško žemės paverčiama kitomis naudmenomis: 1) valstybei svarbiems projektams įgyvendinti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas; 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje; 7) buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą; 8) gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę; 9) teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti.

20Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, nustato miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką. Šio aprašo 2 punkte analogiškai numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.

21Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, 13 punktas apibrėžia atvejus, kada tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai. Pagal Tvarkos aprašo 13 punktą, valstybinės reikšmės miškų plotai tikslinami konkrečiais atvejais, t. y. pagal Tvarkos aprašo 13.1. punktą, valstybinės reikšmės miškų plotai tikslinami atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius. Pagal to paties aprašo 13.2. punktą, valstybinės reikšmės miškų plotai tikslinami ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Taip pat pagal minėto Tvarkos aprašo 13.3 punktą, numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į nurodytame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus.

22Kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos nesikeitė, ginčo žemės plotas laikytinas miško žeme, t. y. miško aikštele.

23Pirmiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinamos tik išimtiniais teisės aktuose numatytais atvejais ir tai gali padaryti tik tam tikri subjektai. Tvarkos aprašo numatytais atvejais pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo turi teisę pateikti savivaldybės administracija arba kiti teritorijų planavimo organizatoriai (Tvarkos aprašo 17 p.). Taigi, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis yra imperatyviai ribojamas.

24Pareiškėjo veikla ir pareiškėjui priklausančiais savavališkais statiniais užstatytas žemės plotas valstybinio miško teritorijoje nėra tas Tvarkos apraše numatytas išskirtinis atvejis, kai miško žemė galėtų būti paverčiama kitomis naudmenomis ir tuo pagrindu tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai, jų schemos ir miškų valstybės kadastro duomenys.

25Pažymėtina, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-492/2016).

26Taigi, miškas yra visos visuomenės vertybė, todėl privati asmens veikla negali nulemti poreikio mažinti miško, miško žemės plotus.

27Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ginčo žemės sklypas patenka į apie 57 ha teritorijos, esančios šalia Nemenčinės plento, Antakalnio seniūnijoje, detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-03-04 sprendimu Nr. 1-2259, ribas, kurio sprendiniais ateityje bus siekiama pakeisti valstybinės reikšmės miško plotą, ribas ir į šią teritoriją patenkančius valstybinio miško žemės sklypus paversti kitomis naudmenomis ir tai, kad ginčo atvejis atitinka Tvarkos aprašo 13.3 punkte numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus.

28Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas ir kita planinė medžiaga neabejotinai patvirtino, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra valstybinės reikšmės miško teritorijoje įrengti pareiškėjo statiniai, į detaliojo plano ribas nepatenka bei yra valstybinės reikšmės miško plotuose. Tvarkos aprašo 13.3 punkte numatyta galimybė tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotus pareiškėjo statiniais užstatyto žemės sklypo atžvilgiu netaikytina.

29Taigi, byloje nenustatyta jokių išskirtinių faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, ginčo žemės sklypo teritoriją išskirti iš valstybinės reikšmės miško ploto ribų ir tokiu būdu patikslinti miškų valstybės kadastro duomenis.

30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A8-321/2005; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1482/2012.

31Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, jog atsakovas pagrįstai, teisėtai atsisakė patikslinti miškų valstybės kadastro duomenys. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į ginčo atvejui reikšmingus faktus ir sąlygas, t. y. įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl miškų valstybės kadastro duomenų keitimo.

32Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, kad priimant ginčijamus sprendimus buvo nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų bendrųjų aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo, motyvuotumo reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai nebuvo pažeisti.

33Taigi naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo. Nepanaikinus skundžiamo sprendimo nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovą patikslinti Lietuvos Respublikos miškų Valstybės kadastro duomenis, ( - )., pagal N. V. atliktus kadastrinius matavimus.

34Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytus argumentus ir teisės aktų reglamentavimus, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta jokių teisinių pagrindų, įgalinančių tenkinti pareiškėjo skundą.

35Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.