Byla 2YT-191-831/2019
Dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonės „Registrų centras“ Marijampolės filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,

2sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,

3dalyvaujant pareiškėjui J. A.,

4nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės įmonė „Registrų centras„ atstovams,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. A. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys - Valstybės įmonės „Registrų centras“ Marijampolės filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

6Teismas

Nustatė

7Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti jo praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto registre 1994 m. sausio 20 d. notaro patvirtintą 0,384 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties (sodų) sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), reg. Pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 233 (b.l. 3).

8Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjas nuo 1994 metų faktiškai valdo ir naudojasi kaip savo 0,384 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties (sodų) sklypu, esančiu ( - ), kadastrinis Nr. ( - ). Šį sklypą iš Lietuvos Respublikos valstybės yra įsigijęs 1994 m. sausio 20 d. dieną. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis iki šių dienų nebuvo pateikta VĮ Registrų Centrui dėl nuosavybės fakto įregistravimo dėl jo paties kaltės, kadangi jis įsigydamas sklypą ir pasirašydamas pirkimo pardavimo sutartį, manė, kad tai ir yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis jo nuosavybę. Nei jis, nei jo artimieji nebuvo susidūrę su jokiais teisiniais dalykais. Jam, kaip paprastam piliečiui, užteko tik gauti dokumentą ir manė, kad sklypas jau yra jo nuosavybė ir niekur nereikia eiti su ta sutartimi, kad ją užregistruoti. Nuo sklypo įsigijimo momento iš valstybės, visus 24 metus jis juo sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą faktiškai valdo, naudoja, moka mokesčius, augina daržoves bei naudoja savo reikmėms. Šis sklypas būtų buvusi jo nuosavybė, jei laiku ir tinkamai būtų įgyvendinęs savo teisę į nuosavybę, jei tik būtų supratęs, kad sutartį jam reikia kažkur užregistruoti. Šiemet, norint atlikti kadastrinius matavimus, iš VĮ Registrų centras sužinojo, jog sklypas, kuris visą gyvenimą manė, jog yra jo nuosavybė, jam teisėtai nepriklauso, vien dėl to, kad jis nebuvo tinkamai įformintas. Visi sutarties įregistravimo terminai jau senai yra praleisti. 2018 m. spalio 19 d. jis kreipėsi Į VĮ Registrų centras dėl žemės sklypo sutarties įregistravimo, tačiau buvo gautas 2018 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centras sprendimas dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamąjį daiktą, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti duomenimis. Jo turimi dokumentai ( 1994 m. sausio 24 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, žemės sklypo planas) tik patvirtina, jog niekas kitas negali pretenduoti į šį sklypą. Jis šį sklypą sąžiningai valdo, nes yra įsitikinęs, kad į šį daiktą niekas neturi daugiau teisių nei jis. Pareiškėjas yra sąžiningas ir rūpestingas daikto savininkas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 78 straipsnyje yra numatyta teisė kreiptis į teismą dėl procesinių terminų atnaujinimo. Šis straipsnis nurodo, jog asmenimis, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Mano, kad jo teisinis neišprusimas ir suklydimas, taip pat svarbios teisinės pareigos nesupratimas gali būti teismo pripažintas kaip svarbi priežastis, nes tuo metu, kai įsigijo sklypą neturėjo galimybės su niekuo pasitarti dėl nuosavybės įformino. Abu su žmona yra paprasti piliečiai, kurie neturi supratimo apie teisinius dalykus. Pagal CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas tokiu kaip šis jo atvejis, neįregistruotam sandoriui turi būti taikomas jo sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias toks sandoris galioja, jeigu teismas atnaujina dėl jo pripažįstamomis svarbiomis aplinkybių praleistą sutarties įregistravimo terminą (b.l. 2-4). Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė pareiškimo reikalavimą, prašė jį patenkinti (garso įrašas 3.20-10.27 min.).

9Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialas pateikė atsiliepimą, kuriuo iš esmės neprieštaravo dėl termino pareiškėjui atnaujinimo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 15-16).

10Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame teismui atsiliepime nurodė, jog suinteresuotas asmuo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo šioje byloje neprieštaraus tik tuomet, jeigu pareiškėjas teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jis numatytą terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ne nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, ir teismas tas priežastis, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, pripažins svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą (b.l. 13-14).

11Pareiškimas tenkintinas.

12Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas J. A. 1994 m. sausio 20 d. sudarė žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 0,384 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties (sodo) sklypą, esantį ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) (b.l. 9). Ši sutartis patvirtinta notaro.

13Pareiškėjas paaiškino, kad situacija dėl nustatyta tvarka neįregistruotos pirkimo-pardavimo sutarties susiklostė dėl jo teisinio neišprusimo, kadangi pasirašydamas pirkimo pardavimo sutartį, manė, kad tai ir yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis jo nuosavybę. Manė, jog užtenka tik gauti dokumentą ir sklypas jau yra jo nuosavybė. Galvojo, kad niekur nereikia eiti su ta sutartimi, kad ją užregistruoti. Pareiškėjas paaiškino, kad visus 24 metus jį sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdė, naujojo, mokėjo mokesčius, augino daržoves, bei naudojo savo reikmėms, ką patvirtina prie bylos pateikta žemės sklypo plano kopija (b.l. 8), geodezinių matavimų kopijos (b.l. 22-23), aiškinamojo rašto kopija (b.l. 26), žemės ūkio paskirties sklypo vertės apskaičiavimo akto kopija (b.l. 27-27), žemės ūkio paskirties, ne žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties žemės rinkos vertės kopija (b.l. 29), žemės sklypo kadastro duomenų kopija (b.l. 30-31), žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktų kopijos (b.l. 32, 33).

14Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK) normas nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsirasdavo nuo daikto įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje (1964 m. CK 149 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Privalomo registravimo taisyklių nesilaikymas sutartį darė negaliojančia, tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis ir šį terminą teismas gali atnaujinti, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (1964 m. CK 255 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

15Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nuostatų tikslais. Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

16Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai. Spręsdamas, ar termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys).

17Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudarytas realiai, jis nebuvo apsimestinis, sutartis patvirtintas notaro. J. A. už įgytą turtą yra sumokėjęs visą kainą, turtas jam buvo perduotas, jis jį faktiškai ir nepertraukiamai valdo kaip savo nuo 1994 m. metų, žemės sklypu rūpinasi, moka mokesčius. Pareiškėjas nurodė, kad sutartis per nustatytą terminą įregistruota nebuvo dėl jo teisinio neišprusimo. Pažymėtina, kad per visą laikotarpį nuo 1994 metų niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl minėto nekilnojamojo turto. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, suinteresuotų asmenų nuomonę, darytina išvada, jog yra pagrindas minėto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties įregistravimo termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių J. A. praleido terminą pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti, yra subjektyvaus pobūdžio, terminas sutarčiai įregistruoti praleistas gan ilgas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog J. A. sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neregistravo sandorio ar buvo nesąžiningas jo įgijėjas.

18Vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui, J. A. atnaujintinas terminas įregistruoti nekilnojamojo turto registre 1994 m. sausio 20 d. notaro patvirtintą 0,384 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties (sodų) sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), reg. Pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 233.

19Pažymėtina, kad ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos paprastai neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 - 578 straipsniais,

Nutarė

21J. A. pareiškimą tenkinti.

22Atnaujinti J. A., a.k ( - ) praleistą įstatymų nustatytą terminą įregistruoti nekilnojamojo turto registre 1994 m. sausio 20 d. notaro patvirtintą 0,384 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties (sodų) sklypo, esančio ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), reg. Pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 233.

23Nustatyti, kad pareiškėjas J. A. teisinę registraciją privalo atlikti per tris (3) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

24Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus... 2. sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui J. A.,... 4. nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J.... 6. Teismas... 7. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti jo praleistą įstatymų... 8. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad pareiškėjas nuo 1994 metų faktiškai... 9. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės... 10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos... 11. Pareiškimas tenkintinas.... 12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas J. A. 1994 m.... 13. Pareiškėjas paaiškino, kad situacija dėl nustatyta tvarka neįregistruotos... 14. Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio Civilinio kodekso (toliau – CK)... 15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką,... 16. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga – tai svarbios... 17. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, žemės sklypo pirkimo–pardavimo... 18. Vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės... 19. Pažymėtina, kad ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 -... 21. J. A. pareiškimą tenkinti.... 22. Atnaujinti J. A., a.k ( - ) praleistą įstatymų nustatytą terminą... 23. Nustatyti, kad pareiškėjas J. A. teisinę registraciją privalo atlikti per... 24. Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno...