Byla 2-296-653/2010
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei, viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A. Kalyčiui, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB IF P&C Insurance AS ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl nuostolių atlyginimo

Nustatė

2Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-5), kuriame prašė priteisti iš atsakovo 19345,82 Lt nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad UAB „If draudimas“, kaip draudikas, 2006-08-01 draudimo sutarties pagrindu su UAB „Intra Balticum“, apdraudė transporto priemonę Scania R 124 LA, valst. Nr. ( - ) (toliau – transporto priemonė) transporto priemonių draudimu (draudimo liudijimas serija TP Nr( - )). 2006-12-19 apie 17.30 val. Klaipėdos r. sav. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties 278 kilometru, įvyko eismo įvykis, kuriame buvo sugadinta transporto priemonė. Eismo įvykis atsitiko dėl to, jog transporto priemonės vairuotojas R. Š. nesuspėjo išvengti susidūrimo, kai staiga į kelią išbėgo briedis; 2006-12-28 Klaipėdos r. policijos komisariate buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir dėl šio įvykio netraukti transporto priemonės vairuotojo R. Š. administracinėn atsakomybėn; 2006-12-19 eismo įvykį draudikas pripažino draudiminiu ir draudimo sutarties pagrindu bei remdamasis pateiktais faktines remonto išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, draudėjui UAB „Intra Balticum“ išmokėjo draudimo išmoką - 19345,82 Lt. Remdamasis LR CK 6.1015 str. 1 d. bei teismų praktika (LAT 2004-06-28 nutartis c.b. Nr. 3K-7-394/2004, 2005-12-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-636/2005), ieškovas mano, kad išmokėjęs draudimo išmoką draudikas įgijo regresinio reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos (nuostolių) padarymo asmenį – atsakovą. Pagal LR CK 6.267 str. 2 d. valstybė atlygina laukinių gyvūnų padarytą žalą, tačiau tai daro tam tikra tvarka, o tokia tvarka nėra patvirtinta, reiškia ne tai, kad valstybės pareiga atlyginti žalą dingsta ir neatsiranda tol, kol valstybė nenustatys tvarkos, o tai, kad valstybė iki galo neįvykdė pareigos nustatyti žalos atlyginimo tvarką, tačiau tokios tvarkos nebuvimas neatleidžia teismo nuo pareigos taikyti valstybės atsakomybę; tai, kad nėra tvarkos, detalizuojančios žalos atlyginimo apskaičiavimą, pretenzijų reiškimą, ikiteisminę tvarką ir pan., reiškia, kad egzistuoja teisės spraga; tai reiškia, kad žala tokiu atveju turi būti atlyginama, o jos atlyginimo tvarką teismas nustato pats, remdamasis teisės analogija, sisteminiu, lingvistiniu ir kitais teisės aiškinimo metodais bei bendraisiais teisės principais ad hoc; nesant įstatymo, kuriame būtų nustatyta žalos atlyginimo tvarka, nepaneigiama asmens teisė į laukinio žvėries padarytą žalos atlyginimą tuo atveju, kai žala atsirado susidūrus automobiliui su prieš jį į kelią išbėgusiu laukiniu žvėrimi. Remdamasis LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. įtvirtinta norma, ieškovas mano, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo yra valstybė, nes ji yra gyvūnijos savininkė ir turi pareigą rūpintis, kad laukiniai gyvūnai nedarytų žalos, o pagal LR CK 6.273 str., valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ieškovas mano, kad laukinio gyvūno išbėgimas į kelią negali būti laikomas nenugalima jėga. Ieškovas pažymi, kad išvengti šios aplinkybės ar ją kontroliuoti buvo galima įvairiausiais būdais: statant užtvaras, specialius ženklus ir pan., kontroliuojant populiaciją ir kt., o tai, kad šios priemonės gali valstybei kainuoti, neturi reikšmės aplinkybių pripažinimui nenugalima jėga, nes nenugalima jėga nelaikoma tai, kad nėra reikiamų finansinių išteklių (LR CK 6.212 str.). Taip pat ieškovas nurodo, kad byloje nėra nustatyta jokių tyčinių ar didelio neatsargumo transporto priemonės vairuotojo veiksmų, todėl nėra aplinkybių, kurios šiuo atveju atleistų atsakovą nuo atsakomybės. Todėl ieškovas mano, kad valstybė, kaip laukinės gyvūnijos, tarp jos ir briedžio, kuris sukėlė 2006-12-19 eismo įvykį, savininkė, privalo atsakyti už šių gyvūnų padarytą žalą, net ir nenustačius atsakovo kaltės. Ieškovas taip pat nurodo, kad pagal Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro pateiktą informaciją, kelio atkarpoje nuo

3264 km., nuo 2005 metų iki 2009 m. birželio mėnesio viso įvyko net 39 eismo įvykiai, kuriuos sąlygojo susidūrimai su laukiniais gyvūnais, staiga išbėgusiais ant kelio; be to, tą pačią dieną, 2006-12-19, tame pačiame kilometre 277,8 km (tik 200 m. skirtumu) taip pat apie 16.50 val. įvyko eismo įvykis, kurį taip pat sąlygojo susidūrimas su briedžiu; eismo įvykio vietoje nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, kurie galiotų nurodytame kelio ruože ir įspėtų apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu; minėtame kilometre nebuvo įrengta ir jokių techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią gyvūnams patekti į važiuojamąją kelio dalį, kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, ties 278 km, tinklo tvora nuo laukinių gyvūnų įrengta tik

42008 metais; todėl ieškovas konstatuoja, kad jog atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių, jog būtų išvengta žalos, kuomet laukiniam gyvūnui išbėgus į valstybinės reikšmės kelią A1, jis susiduria su transporto priemonėmis ir padaro žalos, o priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo šiuo atveju pasireiškia tuo, jog dėl to, kad valstybė nesiėmė visų įmanomų priemonių ir neužkirto kelio gyvūnui išbėgti į važiuojamąją kelio dalį, ieškovas patyrė nuostolių; taigi egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti bei pareigai atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

5Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Vyriausybės, su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 127-130). Atsiliepime nurodė, kad pagal LR CK 6 knygos „Prievolių teisė (I) komentarą, LR CK 6.267 str. 2 d. norma yra blanketinė, nurodanti, kad laukinių gyvūnų padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka ir tik esant specialiai normai. Atsakovas mano, jog sistemiškai aiškinant LR CK 6.263 str., 6.267 str. nuostatas, matoma įstatymų leidėjo valia, kad laukinių gyvūnų padarytą žalą valstybė privalo atlyginti tik tada, kai tai numatyta įstatymuose ir įstatymų nustatyta tvarka. Remdamasis LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13 nutarimu, atsakovas daro išvadą, kad valstybė dėl laukinės gyvūnijos, kaip visuomeninės vertybės bei ribotų galimybių ją valdyti, taiko specialų, protingumo principais pagrįstą teisinį rėžimą ir žalą atlygina tik įstatymo numatytais atvejais; tik tais atvejais, kai laukinė gyvūnija dėl išplitusių ligų, epizootijų ar kitų priežasčių peržengia įprastomis sąlygomis laukinės gyvūnijos keliamą pavojų, lyginant su esančiu normaliu ir įrastu, laukinės gyvūnijos keliamu pavojumi žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui bei valstybė nesiima priemonių, kuriomis siekiama pašalinti ar sumažinti šį pavojų, ji privalo atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą. Atsakovas nurodo, kad LR laukinės gyvūnijos įstatymo 24 str., LR medžioklės 18 str. 1 ir 3 d. nustato atvejus ir tvarką, kada ir kas turi atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą, šiuose straipsniuose nėra numatyta, kad žalą privalėtų atlyginti valstybė, jei ją patiria transporto priemonės savininkas dėl transporto priemonės susidūrimo su laukiniais gyvūnais, todėl atsakovas mano, kad tai, jog įstatymų leidėjas specialiomis teisės normomis nenustatė atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą jiems susidūrus su transporto priemonėmis, reiškia ne tai, kad įstatymų leidėjas nesureguliavo civilinių teisinių santykių, o tai, kad atsižvelgdamas į laukinės gyvūnijos specifiką ir galimybes ją kontroliuoti bei, vadovaudamasis LR CK 6.267 str. 2 d., nustatė konkrečius atvejus, kuomet laukinių gyvūnų padaryta žala atlyginama, numatydamas, kad kitais atvejais valstybė tokios žalos atlyginti neturėtų; kiti įstatymai taip pat nenumato valstybės, kaip laukinių gyvūnų savininko, pareigos atlyginti laukinių gyvūnų padarytą žalą, patirtą autotransporto priemonės savininko, autoįvykio metu; todėl valstybė neprivalo atlyginti ieškovo patirtų nuostolių. Atsakovas, remdamasis LR CK 6.270 str. įtvirtinta prezumpcija, mano, kad dėl žalos atsiradimo kaltas automobilio vairuotojas. Atsakovas atsikerta į ieškovo teiginius, jog valstybės institucijos nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų, konkrečiai – pareigos paženklinti ir užtverti atitvarais autoįvykio vietą iki autoįvykio; atsakovas pažymi, kad valstybės institucijos savo funkcijas šioje srityje vykdė ir vykdo: LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 str. pagrindu Vyriausybė 2005-07-08 nutarimu Nr. 759 yra patvirtinusi Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005-2010 metų programą, LR Vyriausybė 2001-02-05 nuarimu Nr. 137 patvirtinusi Saugaus eismo komisiją bei šios komisijos nuostatus ir t.t.

6Byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio vietą, laiką atsakovas buvo informuotas tinkamai (b.l. 138). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsakovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (LR CPK 285 str. 1 d. ).

7Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

8Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2006-12-19 Klaipėdos rajono kelyje Vilnius- Kaunas - Klaipėda 278 km įvyko eismo įvykis, kuriuo metu staiga į kelią išbėgo briedis. Dėl susidrurimo su briedžiu buvo apgadintas automobilis SCANIA T 124 LA valst. Nr. ( - ). Dėl minėto įvykio 2006-12-28 Klaipėdos rajono policijos nutarimu buvo nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos nepradėti (b.l. 77-84). Transporto priemonių draudimo liudijimas patvirtina, kad minėta transporto priemonė buvo apdraustas UAB „If draudimas“ transporto priemonių draudimu (b.l. 99). Minėtas eismo įvykis buvo pripažintas draudiminiu ir nuketėjusiajam draudėjui ieškovas išmokėjo 19 345,82 Lt draudimo išmoką (b.l. 101-121).

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. numato, kad laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Galiojančiais įstatymais nėra reglamentuota žalos, padarytos laukinių žvėrių, jiems išbėgus į važiuojamąją kelio dalį ir susidūrus su transporto priemone, atlyginimo tvarka. Taip pat nėra įstatymo, tiesiogiai įpareigojančio valstybę, kaip laukinių gyvūnų savininką, atlyginti žalą tais atvejais, kai ji padaroma laukiniam gyvūnui susidūrus su valstybiniu keliu važiuojančiu automobiliu.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje

11Nr. 3K-3-138/2009 yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. nuostata prisiėmė pareigą nustatyti laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo tvarką, tačiau šios pareigos neįgyvendino. Tai laikytina įstatymo spraga, kuri negali paneigti asmens teisės gauti žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu išaiškinta, kad įstatymų leidėjo neišspręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų taikymo. Šiuo atveju sprendžiant laukinio žvėries padarytos žalos atlyginimo klausimą, dėl teisinių santykių panašumo taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str.

121 d., numatančios naminių gyvūnų ir asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų savininko pareigą atlyginti šių gyvūnų padarytą žalą, analogija.

13Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. numato, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei. Taigi valstybė, kaip laukinių gyvūnų savininkas, privalo užtikrinti, kad jai nuosavybės teise priklausantys gyvūnai nedarytų žalos. Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 1 d. analogiją, nagrinėjamu atveju valstybė privalo atlyginti lakinio žvėries padarytą žalą net ir nesant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio tyčios ar didelio neatsargumo.

14Laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nelaikytinas nenugalima jėga, nes valstybė, kaip apdairus ir rūpestingas savininkas, gali bei privalo numatyti, taip pat ji turi galimybes ir priemones užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, naudodama įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas saugaus eismo priemones. Aplinkybes, dėl kurių laukinio žvėries išbėgimas į kelią turėtų būti pripažįstamas nenugalima jėga, privalo įrodinėti atsakovas, kaip laukinio žvėries savininkas.

15Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, taip pat neįrodė, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilį vairavusio vairuotojo tyčios ar didelio neatsargumo. Be to, Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro informacija, VĮ „Automagistralė“ pranešimas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešimas (b.l. 85-98) patvirtina, kad kelio atkarpoje nuo 264 km., nuo 2005 m. iki 2009 m. birželio mėnesio buvo net

1639 eismo įvykai, kuriuos sąlygojo susidūrimai su laukiniais gyvūnais, staiga išbėgusiais ant kelio, eismo įvykio vietoje nebuvo kelio ženklų, įspėjančių apie pavojų susidurti su laukiniu gyvūnu, eismo įvykio metu nebuvo jokių techninių apsaugos priemonių, kurios užkirstų kelią gyvūnams pateikti į važiuojamąją kelio dalį. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad eismo įvykis galėjo būti numatomas. Šios tesimo išvados nepaneigia atsakovo pateiktas Vilniaus Universiteto Ekologijos instituto raštas kuriame nurodyta, jog briedžių judėjimą kiekvienai konkrečiai vietai prognozuoti sunku (b.l. 135-136): šiame rašte nėra analizuojama situacija ginčo kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, o esant duomenims apie didelį avaringumą valstybinės reikšmės kelio atkarpoje nuo 264 km, valstybė galėjo ir turėjo imtis pakankamų priemonių saugiam eismui užtikrinti ir žalai išvengti (pastatyti atitinkamus įspėjamuosius kelio ženklus, atitvarus, kontroliuoti gyvūnų populiaciją ar taikyti kitas panašias apsaugos priemones). Tačiau atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių žalai išvengti, todėl privalo atlyginti jam nuosavybės teise priklausančio laukinio žvėries padarytą žalą asmens turtui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl minėto eismo įvykio atsirado nuostoliai dėl automobilio sugadinimo, kuriuos atlygino ieškovas, išmokėdamas draudėjui UAB „Intra Balticum“ draudiminę išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. draudikui perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo, kaip atsakingo už žalą asmens, eismo įvykio sąlygotų nuostolių atlyginimo išmokėtos draudimo išmokos sumos ribose. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo AB „If P&Insurance AS“ naudai priteisti 19 345,82 Lt nuostolių sumą.

17Patenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. pagrindu priteistinos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos

18(2009-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 581 Lt žyminis mokestis (b.l. 6) bei 3267 Lt atstovavimo išlaidos (b.l. 145-150). Įvertinus bylos sudėtingumą, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra keliami nauji teisės taikymo klausimai, nes LAT praktika analogiškoje byloje jau buvo suformuota, kad prašomos priteisti išlaidos viršija 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, į advokato darbo laiko sąnaudas bei parengtų procesinių dokumentų skaičių (ieškinys, atstovavimas teisme apie 1 val.), bei vadovaujantis LR CK 1.5 str. įtvirtintais civilinės teisės principais, prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 2000 Lt. Iš viso iš atsakovo ieškovo naudai pagal CPK 93 str. priteistina 2581 Lt bylinėjimosi išlaidų

20Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovas yra valstybė, o ieškinys atsakovui patenkintas, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str., 286 str. teismas

Nutarė

22Ieškinį tenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.

23Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo akcinės bendrovės „If P&Insurance AS“ naudai 19 345,82 Lt (devyniolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt penkis litus, 82 ct) nuostoliams atlyginti bei 2581 Lt (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.

24Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ieškovo akcinės bendrovės „If P&Insurance AS“ naudai 6 (šešis) proc. metinių palūkanų už priteistą

2519 345,82 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.

27Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

28Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant... 2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 1-5), kuriame prašė... 3. 264 km., nuo 2005 metų iki 2009 m. birželio mėnesio viso įvyko net 39 eismo... 4. 2008 metais; todėl ieškovas konstatuoja, kad jog atsakovas nesiėmė visų... 5. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama LR Vyriausybės, su ieškiniu... 6. Byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio vietą,... 7. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą,... 8. Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2006-12-19 Klaipėdos... 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 str. 2 d. numato, kad laukinių... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje... 11. Nr. 3K-3-138/2009 yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas Lietuvos... 12. 1 d., numatančios naminių gyvūnų ir asmens žinioje esančių laukinių... 13. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. numato, kad... 14. Laukinio gyvūno staigus išbėgimas į kelią nelaikytinas nenugalima jėga,... 15. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, taip pat neįrodė, kad eismo įvykis... 16. 39 eismo įvykai, kuriuos sąlygojo susidūrimai su laukiniais gyvūnais,... 17. Patenkinus pagrindinį reikalavimą, iš atsakovo CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.... 18. (2009-10-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.... 19. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 581 Lt žyminis mokestis (b.l.... 20. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje atsakovas yra valstybė, o ieškinys... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str., 286 str. teismas... 22. Ieškinį tenkinti visiškai ir priimti sprendimą už akių.... 23. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 24. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 25. 19 345,82 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-10-22) iki teismo... 26. Sprendimas už akių per trisdešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas... 27. Atsakovas neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine... 28. Atsakovas sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo...