Byla eI-38-609/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjams N. S., T. S., jų atstovui advokatui A. I., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui Ž. K., trečiojo suinteresuoto asmens L. B. atstovui advokatui L. S.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. S., T. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai N. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovės atstovė), priteisti 175 506,43 Eur turtinės ir 43 443,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendi mo visiško įvykdymo.

5Skunduose, kurie buvo patikslinti, nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ), konstatavo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1573, 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 2575 bei sprendimas Nr. 55/6449, kurių pagrindu L. B. ( - ) buvo suprojektuoti neatlygintinai suteikti miško sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, yra neteisėti ir negaliojantys nuo jų priėmimo. Tuo pačiu teismo sprendimu pripažinus negaliojančiomis sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias T. S. įgijo sklypus nuosavybėn iš L. B., bei grąžinus šiuos sklypus valstybei, pareiškėjai patyrė žalą, kurią sudaro netekto turto vertė, turėtos išlaidos ir negautos pajamos. Pareiškėjai paaiškino, kad jie sumokėjo 156,00 Lt (45,18 Eur) ir 59,00 Lt (17,09 Eur) 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo mokesčių notarui bei 293,86 Lt (85,11 Eur) sandorių įregistravimo mokesčių. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu iš jo buvo priteista 300,00 Lt (86,89 Eur) žyminio mokesčio valstybei. Patirtą žalą sudaro ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu iš pareiškėjų išreikalautas 97 284,00 Lt (28 175,39 Eur) vertės turtas, t. y. žemės sklypai, kadangi pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 9,4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė – 82 802,00 Lt, o 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė – 14 482,00 Lt. Valstybei išreikalavus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, pareiškėjai neteko ir 518 382,70 Lt (150 134,01 Eur) vertės turto, t. y. kertamos miško medienos.

6Pareiškėjai pažymėjo, kad naudotis savo turtu jiems buvo trukdoma daugiau kaip 10 metų. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu iš pareiškėjų išreikalavus turtą, kuris yra jų ir jų nepilnamečių vaikų pajamų šaltinis, pareiškėjai prarado šeimos pragyvenimo pajamas, pasunkėjo kredito grąžinimas, todėl pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kas sudaro neturtinę žalą, kurią pareiškėjai įvertino 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur).

7Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus atsakovės atstovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo panaikinti ne dėl Klaipėdos rajono viršininko administracijos tarnautojų kaltės, o dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo – išvadoje, kurios pagrindu buvo priimti panaikinti sprendimai, buvo suklastotas ją turėjusio pasirašyti asmens parašas bei išvados blankas, tačiau kas suklastojo išvadą nebuvo nustatyta. Be to, pareiškėjų patirta žala yra kildinama iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu pritaikytos restitucijos, tačiau restitucija negali būti laikoma neteisėtu valstybės veiksmu, nes jai taikyti buvo nustatytos visos teisės aktuose numatytos sąlygos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Šiuo atveju vykdant teismo sprendimą pareiškėjams buvo grąžinta suma, kurią jie sumokėjo L. B.. Nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, turi būti atlyginama tiek, kiek pareiškėjai prarado, nes tik toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Net jei ir būtų galima sutikti su tuo, kad pareiškėjams pritaikius restituciją, jie patyrė žalą, tokiu atveju pareiškėjai turėtų pateikti įrodymus apie ginčo žemės sklypų vertę, buvusią 2013 m. lapkričio 7 d., bet ne vėliau. Pareiškėjai, reikalaudami prarasto turto vertės, iš esmės reikalauja priteisti jiems netiesioginius nuostolius, t. y. negautas pajamas, arba prarastos galimybės piniginę vertę, tačiau nei vieno, nei kito instituto taikymui nėra būtinų sąlygų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos ne tikėtinomis, hipotetinėmis, o realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis, tačiau pareiškėjai tokių įrodymų nepateikė. Teisinėmis priemonėmis gali būti ginama tik teisėta galimybė, tuo tarpu šiuo atveju teisėta galimybė pareiškėjams įsigyti nuosavybėn žemės sklypus būtų egzistavusi tik tuo atveju, jeigu ginčo žemės sklypai būtų buvę neatlygintinai perleisti teisėtai, t. y. nebūtų suklastota išvada. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad turtinė žala atsirado būtent dėl atsakovo ar jo valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Pareiškėjų nurodoma atsiradusi žala yra pernelyg nutolusi nuo Klaipėdos rajono viršininko administracijos veiksmų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjai visą laiką nuo ginčo žemės sklypų įsigijimo galėjo naudotis ir naudojosi miškų ūkio paskirties žemės sklypais, apribota buvo tik disponavimo teisė. Pareiškėjai skunde teismui apsiribojo abstrakčiu faktų konstatavimu, neįrodė, kad dėl valstybės tariamai neteisėtų veiksmų jie patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, kurių pobūdis lemtų būtinybę priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai nepagrindė pasirinkto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, t. y. nepaaiškino kaip pasireiškė reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, nepateikė įrodymų dėl atsiradusių keblumų su banku, nepagrindė teiginio, kad išreikalautas turtas buvo jų pragyvenimo šaltinis.

9Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens L. B. atstovas palaiko NŽT poziciją.

10Teismas

konstatuoja:

11Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjai T. S. ir N. S. iškėlė, prašydami jiems iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 175 506,43 Eur turtinės ir 43 443,00 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271straipsnis), atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su tuo, kad dėl valstybės institucijos, įgaliotos priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę neteisėtų veiksmų (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos), nustatytų Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ), buvo pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisių atkūrimo L. B. sprendimai ir 2002 m. gruodžio 18 d. 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys (registro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), kuriomis T. S. pirko iš L. B. du miško sklypus ( - ) (9,4 ha sklypą, unikalus Nr. ( - ) ir 2,95 ha sklypą, unikalus Nr. ( - )), teismo sprendimu grąžinant šiuos sklypus valstybei. Minėtu teismo sprendimu paėmus 2002 metais įsigytą nuosavybę, pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

13Nustatyta, jog 2002 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu T. S. iš L. B. įsigijo 2 žemės sklypus ( - ) savivaldybėje: sutartimi Registro Nr. ( - ) už 15 000 Lt įsigijo 9,4 ha žemės sklypą (jame 9,12 ha miškas), kadastro Nr. ( - ), o sutartimi Registro Nr. ( - ) už 5 000 Lt – 2,95 ha žemės sklypą (jame 2,73 ha miškas), kadastro Nr. ( - ). Minėtomis sutartimis L. B. T. S. pardavė miško sklypą, į kurį (iš viso į 12, 35 ha, suprojektuotus dviejuose sklypuose) jai buvo atkurtos nuosavybės teisės Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr.55/6449.

14Pareiškėjai administracinį ginčą šioje byloje dėl žalos atlyginimo inicijavo 2014 m. gruodžio 19 d. skundu po to, kai baigėsi teisminis procesas civilinėje byloje Nr. ( - ), kurioje T. S. buvo vienas iš atsakovų. Iš minėtos civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad teisminis procesas Klaipėdos apygardos teisme šioje civilinėje byloje prasidėjo pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, 2007 m. lapkričio 9 d. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. S. ir L. B.. Iš ieškinyje išdėstytų argumentų matyti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, remdamasis ikiteisminio tyrimo Nr. ( - ), pradėto 2004 m. balandžio 19 d. pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio (piktnaudžiavimas) 1 dalyje, požymius, dėl L. B. (ikisantuokinė pavardė – ( - )) žemės sklypų įsigijimo teisėtumo, duomenimis, pagal kuriuos L. B. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. turėtą žemės valdą ir jai nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha miško plotą buvo atkurtos panaudojant suklastotą dokumentą - Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. išvadą Nr. 4887.

15Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (civ. byla Nr. ( - )) ieškovo (prokuroro, ginančio viešąjį interesą) patikslintą ieškinį patenkino ir: 1) pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko administracinius aktus (2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1573 dalį dėl 2 žemės sklypų, kurių bendras plotas 12,35 ha, suprojektavimo; 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2575 dalį ir 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 55/6449, kuriais L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės ( - ), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško sklypą ( - ); 2) pripažino negaliojančiomis 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), kuriomis L. B. T. S. pardavė 9,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir 2,95 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ); 3) grąžino valstybei šiuos miškų ūkio paskirties žemės sklypus; 4) taikė restituciją ir įpareigojo L. B. T. S. grąžinti pinigus, gautus iš jo pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. ( - ) (15 000 Lt) ir registro Nr. ( - ) (5 000 Lt); 4) iš atsakovų L. B. ir T. S. priteisė po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo T. S. apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. ( - )) Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. ( - ) paliko nepakeistą. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. ( - ), atsakovė N. S. 2014 m. vasario 6 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. ( - ) atnaujinimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. ( - )) atsisakė atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės N. S. atskirąjį skundą, 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr. ( - )) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

16Iš minėto teisminio proceso civilinėje byloje duomenų matyti, kad įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. ( - ), 2014 m. gruodžio 19 d. pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą dėl žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

17Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

18CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str.4 d.).

19Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėti veiksmai nustatyti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. ( - ), kuriame konstatuota, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1573, 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 2575 bei sprendimas Nr.55/6449, kurių pagrindu atsakovei L. B. buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti miško sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, parengti panaudojant suklastotą dokumentą – išvadą Nr. 4887, todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 str., 1.95 str. l d.). Konstatuota, kad pagal bendruosiuose teisės principuose įtvirtintą nuostatą neteisėto sprendimo ir įsakymų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėtos sutartys, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė.

20Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. ( - ) nustatyta ne tik tai, kad L. B. nepatenka į asmenų, išvardytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. B. ( - ) valdytą žemę (į šio savininko žemę nuosavybės teisės 2002 ir 2006 m. sprendimais buvo atkurtos teisėtiems pretendentams), bet nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios liudija apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo L. B. procedūra apskritai negalėjo būti pradėta. Teismas nustatė, kad L. S. Skuodo rajono žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikusi jokio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jos vardu nebuvo parengta jokia išvada dėl perdavimo jai neatlygintinai nuosavybėn žemės (miško) sklypo; išvadų registracijos žurnaluose nebuvo registruota 1999 m. gruodžio 30 išvada Nr. 4887, tokiu numeriu šiame žemėtvarkos skyriuje buvo registruota 2001 m. sausio 29 d. išvada, kuri remiantis 2001 m. sausio 29 d. įsakymu Nr.187, buvo parengta P.K.. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. ( - ) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje (civilinė byla ( - )), be kita ko, konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas L. B., tuo metu dirbusiai ( - ) žemėtvarkos skyriuje, buvo atliktas, remiantis suklastota Išvada Nr.4887, kurią, žinodama apie joje esančių duomenų neatitikimą tikrovei, ji panaudojo pateikdama žemėtvarkos skyriui ir jos pagrindu buvo priimti Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai, kurių pagrindu L. B. įregistravo nuosavybės teises į ginčo sklypus. Be to, šiuose procesiniuose sprendimuose teismai atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baudžiamąjį procesą nutraukė nereabilituojančiu pagrindu, t.y. nustatęs aplinkybes dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (suėjęs baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą senaties terminas).

21Iš civilinės bylos Nr. ( - ) dokumentų matyti, kad L. B. (S.) nuo 1999 m. birželio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 29 d. dirbo ( - ) specialiste žemės reformai, t.y. buvo institucijos, kuriai Atkūrimo įstatymu buvo suteikta kompetencija nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, darbuotoja. Į bylą pateikti įrodymai, kad pagal suklastotą L. B. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus Judrėnų žemėtvarkos tarnybai pateiktą kartu su 2000 m.kovo 15 d. prašymu suteikti lygiavertį sklypą ( - ), Išvadą Nr.4887, šioje žemėtvarkos tarnyboje buvo suformuota nuosavybės teisių atkūrimo perduodant lygiavertį žemės sklypą byla Nr. ( - ) (toliau – ir NTA byla). Minėtoje byloje yra duomenys, kad 2000 m. rugsėjo 1 d. L. B. pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą, kad su sklypų (( - ) ir ( - )) ribomis sutinka ir prašo priimti sprendimą jai nedalyvaujant. NTA byloje taip pat yra duomenys, kad 2000 m. rugsėjo mėnesį (data neįrašyta) L. B. (S.) pasirašė sklypų plane ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo atkurti jai nuosavybė teises projekte. Šie L. B., ypač pabrėžiant tai, kad ji tuo metu dirbo ( - ) specialiste žemės reformai, veiksmai rodo, kad žinodama, jog neturi teisės atkurti nuosavybės teises į Išvadoje Nr.4887 nurodyto buvusio savininko žemę ir kad ši išvada yra suklastota, ji siekė neteisėto nuosavybės atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Šioje įstatymo normoje aiškiai įtvirtinta institucijos pareiga priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal piliečių prašymus ir dokumentus, patvirtinančius išlikusio nekilnojamojo turto savininko nuosavybės teises ir pretendento giminystės ryšį su savininku. Sprendimų dėl nuosavybė teisės atkūrimo į žemę L. B., galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) XV skyriuje, kuris nustato prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarką, 105 punktas nustatė tvarką, kurios turi būti laikomasi rengiant dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pagal šią tvarką: 1) rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybė teisių atkūrimo bylą; 2) žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir ŽRŽ projektas) rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo pateikimo Vyriausybės patvirtinta vertinimo metodika apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę ir papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais pateikia ją apskrities viršininkui; 3) apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir Piliučiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 4) išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs apskrities viršininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo datos turi persiųsti tos apskrities viršininkui, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; 5) apskrities viršininkas, priėmęs ar gavęs iš kitos apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ne vėliau kaip per mėnesį nuo išvados priėmimo ar gavimo raštu ir formuoja pilietį apie galimybes gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; 6) gavęs pasiūlymą pilietis privalo per 15 dienų pranešti apskrities viršininkui, ar sutinka du tuo pasiūlymu; 7) ŽRŽ rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta projektų rengimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus bei sutikimus parengia ŽRŽ projektą. Iš minėtų Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punkto nuostatų matyti, kad pirmasis veiksmas, kuris turi būti atliktas rengiant dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį - rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Situacija, kai asmeniui (šiuo atveju L. B.), kuris net nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises ir pagal Atkūrimo įstatymą neturi tokios teisės, priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises, akivaizdžiai liudija, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises būtų priimti įsitikinus, kad pilietis turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir yra pateikęs tai patvirtinančius įstatymo nustatytus dokumentus. Taigi nagrinėjamos bylos atveju priimdama administracinius teisės aktus, kuriais L. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, įgaliota institucija, neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija turėjo veikti, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir priimant sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo srityje, užtikrinant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms.

22Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Atkūrimo įstatymo 2,9,10,17,18 straipsnius ir jų nuostatas įgyvendinančius poįstatyminius norminius teisės aktus, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą nebūtų atkurtos asmeniui, neturinčiam tokios teisės. CK 6.271 straipsnio taikymo prasme nėra svarbu, kas suklastojo Išvadą 4887, nes valstybės atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, kaltės elementas nereikalingas.

23Jau minėta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais L. B. buvo atkurtos nuosavybė teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miško sklypus, taip pat pripažinus negaliojančiais šių sklypų pirkimo-pardavimo sandorius ir nusprendus iš atsakovo T. S. ginčo sklypus išreikalauti natūra valstybei, teismas sandorių šalims taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo L. B. grąžinti T. S. pinigus, gautus iš jo pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. ( - ) (15 000 Lt) ir registro Nr. ( - ) (5 000 Lt).

24Teismas pažymi, jog žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Taigi, pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2012).

25Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, žalos atlyginimą siejant su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

26Atsižvelgiant į minėtą nutarimą, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Taigi priteistinomis pareiškėjo negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas grindžiamas prielaidomis. Kiek tai susiję su netiesiogine žala, pažymėtina, jog ji teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda.

27Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-735/2013).

28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodo, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007) ir tai, kad ieškovo patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), spręstina pagal tai, ar šios pajamos ieškovo buvo numatytos iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai ir į tai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

29Prašydami priteisti turtinę žalą, pareiškėjai nurodė patirtas išlaidas (156,00 Lt (45,18 Eur) + 59,00 Lt (17,09 Eur) 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo mokesčiai notarui + 293,86 Lt (85,11 Eur) sandorių įregistravimo mokesčiai + sumokėtas 300,00 Lt (86,89 Eur) žyminis mokestis valstybei pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. ( - )), vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. ( - ).

30Auščiau nurodytas pareiškėjo T. S. patirtas išlaidas patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. ( - ), Valstybės įmonės Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filialo 2003 m. vasario 24 d. kvitas, 2014 m. sausio 7 d. įmokos mokėjimo banke Swedbank AB kvitas. Į bylą pateiktos Klaipėdos miesto ( - ) biure tarp L. B. ir T. S. 2002 m gruodžio 18d. sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartys (registro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )), iš kurių turinio matyti, jog jų sudarymo mokesčiai buvo 156,00 Lt (45,18 Eur) ir 59,00 Lt (17,09 Eur). Sutarčių 18 punktuose įrašytas šalių susitarimas, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas. Sutartyse įrašytas jų tvirtinimo laikas (valandos), atlyginimo ir dokumentų parengimo mokesčių sumos. Sutartys buvo patvirtintos, po vieną egzempliorių buvo išduota Sutarčių šalims. Kadangi nenustatyta kitaip, nurodytas faktas suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad Sutartyse nurodytos sumos buvo sumokėtos.

31Teismo vertinimu, pareiškėjų prašoma priteisti patirtų išlaidų 156,00 Lt (45,18 Eur) ir 59,00 Lt (17,09 Eur), 293,86 Lt (85,11 Eur), 300,00 Lt (86,89 Eur) yra reali, tarp jos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Esant visoms trims CK 6.271 straipsnyje numatytoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, šioje dalyje skundas tenkintinas ir iš atsakovės pareiškėjams priteistina 234,27 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

32Pareiškėjai prašo priteisti 22 382,99 Eur kompensaciją už vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. ( - ) iš pareiškėjo T. S. išreikalautą turtą – 2002 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu T. S. iš L. B. įgytus 2 žemės sklypus ( - ) savivaldybėje.

33Jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) administraciniai aktai, kuriais L. B. buvo atkurtos nuosavybė teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miško sklypus, buvo pripažinti negaliojančiais, pripažinti negaliojančiais šių sklypų pirkimo-pardavimo sandoriai ir nuspręsta iš atsakovo T. S. ginčo sklypus išreikalauti natūra valstybei, sandorių šalims taikyta vienašalė restitucija ir L. B. įpareigota grąžinti T. S. pinigus, gautus iš jo pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. ( - ) (15 000 Lt) ir registro Nr. ( - ) (5 000 Lt).

34Kadangi sandorio negaliojimo teisinės pasekmės taikomos sandorio šalims, darytina išvada, jog turto išreikalavimas iš pareiškėjų negali būti laikytinas atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė, todėl reikalavimas pareiškėjams iš atsakovės priteisti netekto turto vertės kompensaciją laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

35Jau minėta, pareiškėjai reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį – negautas pajamas, kurias būtų gavę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (CK 6.249 straipsnis), grindžia argumentais, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) iš jų išreikalavus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, pirktus 2002 metais, jie neteko 152 889,17 Eur (527 895,72 Lt) pajamų, kurias būtų gavę pardavę medieną.

36Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas T. S. nurodė, jog po to, kai pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis iš L. B. įsigijo miškų ūkio paskirties žemės sklypus, dėl leidimo kirsti juose esantį mišką nesikreipė. Byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2002 m. gruodžio 18 d. ginčo nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sandorių įregistravimo iki 2005 m. gegužės 20 d., kada Centrinėje hipotekos įstaigoje buvo įregistruotas ginčui aktualių miško paskirties žemės sklypų areštas pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimą pareiškėjai buvo suplanavę ūkinę veiklą pagal nurodytu laikotarpiu parengtus ir ginčo teritorijoje galiojusius miškotvarkos projektus, raštu ar konkliudentiniais veiksmais buvo susitarę dėl ginčo žemės sklypų, stataus miško ar miško medienos pardavimo. Nors pirminiame skunde ir jo patikslinime pareiškėjai nurodė, kad atsodino 2,7 ha miško ir patyrė 9180,00 Lt išlaidų, tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė ir jų priteisti neparašo.

37Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų, lėmusių tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (civ. byla Nr. ( - )) pareiškėjų nuosavybėn įsigyti miško sklypai buvo grąžinti valstybei pareiškėjai negavo 152 889, 17 Eur (527 895,72 Lt) pajamų.

38Pareiškėjai teigia, jog naudotis savo turtu buvo jiems buvo trukdoma daugiau kaip 10 metų. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) iš pareiškėjų išreikalavus turtą, kuris yra pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų pajamų šaltinis, prarandamos šeimos pragyvenimo pajamos, apsunkintas kredito grąžinimas, todėl pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kas sudaro neturtinę žala, kurią vertina 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur ).

39Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atveju svarbu tai, kad neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

40Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007-06-26 LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

41Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (McMichael prieš Jungtinę Karalystę, 1995-02-24, Series A Nr. 307-B); bejėgiškumo jausmą, frustraciją (Papamichalopoulus prieš Graikiją, 1995-10-31, Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (Olsson prieš Švediją, 1988-03-24, Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (Lopez Ostra prieš Ispaniją, 1994-12-09, Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

42Nors skundo teiginys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) iš pareiškėjų išreikalavus turtą, kuris yra pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų pajamų šaltinis, prarandamos šeimos pragyvenimo pajamos, apsunkintas kredito grąžinimas, nepagrįstas įrodymais, teismo vertinimu, atsakovo priimtų sprendimų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. ( - ) ir iš naujo šių veiksmų neteisėtumas nebeįrodinėtinas. Pažymėtina, kad visos nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad byloje nustatyti įrodomieji faktai neabejotinai patvirtino pareiškėjams padarytos neturtinės žalos padarymo faktą. Pareiškėjams neturtinė žala kilo iš atsakovo neteisėtų sprendimų priėmimo, kurie buvo panaikinti teismine tvarka. Taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti (CK 6.246 str., 6.271 str. 4 d.).

43Darytina išvada, jog dėl aplinkybės, kad pareiškėjų teisės nebuvo apgintos operatyviai, jie galėjo patirti stipresnius dvasinius išgyvenimus, nei paprastai jie patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Vertintina, jog pareiškėjams buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjų patirtus dvasinius išgyvenimus, už pareiškėjų patirtą moralinę skriaudą priteistinas neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnio pagrindu, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas pažymi, jog neteisėti atsakovo veiksmai pareiškėjams neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, kurie, įvertinus bendrai su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti.

44Esant visoms trims CK 6.271 straipsnyje numatytoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, įvertinus pareiškėjų patirtos turtinės žalos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjams priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą praktiką).

46Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pirmiau minėta, kad procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytą praktiką).

47Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė. Kadangi iš atsakovės pareiškėjams priteistas 234,27€ turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, vadovaujantis CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis pareiškėjams iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Įvertinus tai, jog prašymas dėl palūkanų priteisimo buvo pareikštas tik 2016 m. gruodžio 14 d. patikslintame skunde, kuris buvo priimtas 2016 m. gruodžio 15 d., priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuotinos nuo nurodytos dienos.

48Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams, ekspertų organizacijoms. Sumas, išmokėtas liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams, ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta proceso šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti liudytojus, specialistus ar ekspertus (ABTĮ 39 straipsnio 3 dalis). Sumas, priklausančias liudytojams, specialistams ar ekspertams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismo specialiosios sąskaitos, o vertėjams- iš tam skirtų biudžeto lėšų (ABTĮ 39 straipsnio 6 dalis). Proceso šalių neįmokėtos sumos, išmokėtos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, priteisiamos įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reiklavimų dydžiui (ABTĮ 39 straipsnio 7 dalis).

49Pareiškėjų prašymu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi buvo paskirta kilnojamojo ir nekilnojamojo turto- medienos ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų, vertės nustatymo ekspertizė. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje pažymėta, jog iškirsto miško vertė gali būti nustatyta tik atlikus iškirstų medžių tūrio pagal kelmus įvertinimą. Kadangi byloje iškirstų medžių tūrio pagal kelmus įvertinimo nebuvo, 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi jį pavesta atlikti pareiškėjų nurodytam nepriklausomo medienos matuotojo apvaliosios medienos rankiniu būdu kvalifikaciją turinčiam mažosios bendrijos „( - )“ atstovui A. T., kuriam pavesta atsakyti į klausimus, susijusius išimtinai su medžių tūrio pagal kelmus įvertinimu.

502017 m. lapkričio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi paskirtą teismo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto- medienos ir miškų ūkio paskirties žemės sklypų, vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui A. L..

51Vykdydami Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį, pareiškėjai į Klaipėdos apygardos administracinio teismo sąskaitą Nr. ( - ) įnešė 4150 Eur sumą.

52Miško valdos Nr. ( - ), Nr. ( - ), ( - ), medienos tūrio matavimo aktas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2017 m. lapkričio 28 d., jo papildymas- 2018 m. birželio 7 d..

532018 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikta mažosios bendrijos „( - )“ PVM sąskaita-faktūra serija NM Nr. 564, kurioje nurodyta 2057 Eur suma už medžių tūrio pagal kelmus įvertinimus.

542018 m. liepos 5 d. teisme gautas miško ir miško žemės įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 18/02-014.

55Pagal 2018 m. liepos 4 d. individualios įmonės „( - )“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą serija EKSP Nr. 00842 už ekspertizės atlikimą į individualios įmonės „( - )“ sąskaitą 2018 m. rugpjūčio 23 d. pervesta 2420 Eur suma.

56Teismo ekspertas A. L. prašo jam papildomai priteisti 242 Eur už atvykimą į teismo posėdį. Prašymo pagrindimui pateikė 2018 m. balandžio 27 d.individualios įmonės „( - )“ PVM sąskaitą-faktūrą serija EKSP Nr. 00818.

57Įvertinus aplinkybę, jog teismo eksperto A. L. atvykimas į teismą susijęs ne su atlikta ekspertize, o su klausimų, adresuotų ekspertui, formuluotės tikslinimu, nesant duomenų, kokiu būdu buvo atliktas atlyginimo už ekspertizės atlikimą paskaičiavimas, prašymas priteisti eksperto atvykimo į teismo posėdį išlaidas netenkintinas.

58Įvertinus tai, jog pareiškėjų į Klaipėdos apygardos administracinio teismo sąskaitą Nr. ( - ) įnešta 4150 Eur suma yra nepakankama išlaidoms už medžių tūrio pagal kelmus įvertinimą padengti, iš kiekvieno iš pareiškėjų mažajai bendrijai „( - )“ papildomai priteistina 163,5 Eur (2057 Eur – 1730 Eur = 327 Eur : 2) suma.

59Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

60Skundą patenkinti iš dalies.

61Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 234,27 (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 27 ct) turinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo 2016 metų gruodžio 15 dienos, N. S., T. S..

62Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 1000 (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo 2016 metų gruodžio 15 dienos, N. S., T. S..

63Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

64Priteisti iš N. S. 163,5 (vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur 50 ct) bylos nagrinėjimo išlaidų mažajai bendrijai „( - )“.

65Priteisti iš T. S. 163,5 (vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur 50 ct) bylos nagrinėjimo išlaidų mažajai bendrijai „( - )“.

66Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai N. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) prašo iš... 5. Skunduose, kurie buvo patikslinti, nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas... 6. Pareiškėjai pažymėjo, kad naudotis savo turtu jiems buvo trukdoma daugiau... 7. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinė žemės tarnyba prie... 8. Atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus atsakovės atstovė... 9. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens L. B. atstovas palaiko... 10. Teismas... 11. Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjai T. S. ir N. S. iškėlė,... 12. Žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su tuo, kad dėl valstybės... 13. Nustatyta, jog 2002 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo... 14. Pareiškėjai administracinį ginčą šioje byloje dėl žalos atlyginimo... 15. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (civ. byla Nr. ( - ))... 16. Iš minėto teisminio proceso civilinėje byloje duomenų matyti, kad... 17. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinamas iš valdžios institucijų... 18. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 19. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėti veiksmai nustatyti... 20. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr.... 21. Iš civilinės bylos Nr. ( - ) dokumentų matyti, kad L. B. (S.) nuo 1999 m.... 22. Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracija neveikė taip, kaip... 23. Jau minėta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d.... 24. Teismas pažymi, jog žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime... 26. Atsižvelgiant į minėtą nutarimą, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia... 27. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba... 28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodo, kad bylos šalis, reikšdama... 29. Prašydami priteisti turtinę žalą, pareiškėjai nurodė patirtas išlaidas... 30. Auščiau nurodytas pareiškėjo T. S. patirtas išlaidas patvirtina Klaipėdos... 31. Teismo vertinimu, pareiškėjų prašoma priteisti patirtų išlaidų 156,00 Lt... 32. Pareiškėjai prašo priteisti 22 382,99 Eur kompensaciją už vykdant... 33. Jau minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu... 34. Kadangi sandorio negaliojimo teisinės pasekmės taikomos sandorio šalims,... 35. Jau minėta, pareiškėjai reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį... 36. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas T. S. nurodė, jog po to, kai pagal... 37. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra pagrindo... 38. Pareiškėjai teigia, jog naudotis savo turtu buvo jiems buvo trukdoma daugiau... 39. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala... 40. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007-06-26 LVAT sprendimą administracinėje... 41. Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių... 42. Nors skundo teiginys, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-26 sprendimu... 43. Darytina išvada, jog dėl aplinkybės, kad pareiškėjų teisės nebuvo... 44. Esant visoms trims CK 6.271 straipsnyje numatytoms sąlygoms: neteisėtiems... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo... 46. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme:... 47. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė. Kadangi iš atsakovės... 48. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –... 49. Pareiškėjų prašymu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m.... 50. 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo... 51. Vykdydami Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d.... 52. Miško valdos Nr. ( - ), Nr. ( - ), ( - ), medienos tūrio matavimo aktas... 53. 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismui pateikta mažosios bendrijos „( - )“ PVM... 54. 2018 m. liepos 5 d. teisme gautas miško ir miško žemės įvertinimo... 55. Pagal 2018 m. liepos 4 d. individualios įmonės „( - )“ pateiktą PVM... 56. Teismo ekspertas A. L. prašo jam papildomai priteisti 242 Eur už atvykimą į... 57. Įvertinus aplinkybę, jog teismo eksperto A. L. atvykimas į teismą susijęs... 58. Įvertinus tai, jog pareiškėjų į Klaipėdos apygardos administracinio... 59. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 60. Skundą patenkinti iš dalies.... 61. Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie... 62. Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie... 63. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 64. Priteisti iš N. S. 163,5 (vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur 50 ct) bylos... 65. Priteisti iš T. S. 163,5 (vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur 50 ct) bylos... 66. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...