Byla 1-130-416/2016

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui K. J., vertėjams L. B., Š. P. ir R. W., kaltinamojo gynėjui advokatui D. K., nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. B. ir J. B., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokato padėjėjui R. S., civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovei advokatei R. T., civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui I. K., civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ atstovui M. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2A. G., a. k. ( - ) gim. 1985-01-10 Vilniaus m., LR pilietis, gyv. ( - ), vedęs, išsilavinimas aukštesnysis, dirbantis UAB „( - )“ vairuotoju - ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį.

3Teismas išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4A. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus: 2015 m. liepos 16 d. apie 1 val. 59 min. kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 88,44 kilometre, vairuodamas krovininį automobilį VOLVO FH42T, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe SCHMITZ S.KO24/L-13, valst. ( - ), važiuodamas Suvalkų kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesiėmė visų būtinų priemonių siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 127 p. reikalavimus – nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų laiku sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į priekyje, toje pačioje eismo juostoje priverstinai sustojusį ir stovėjusį krovininį automobilį VOLVO FM 12.380, valst. Nr. ( - ) su cisterna GEUSENS-LAG, valst. Nr. ( - ), kurį prieš eismo įvykį vairavo S. L., 128 p. reikalavimus – važiuodamas nakties metu nešviečiant krovininio automobilio VOLVO FH42T, valst. Nr. ( - ) priekinio kairiojo žibinto tolimųjų šviesų lemputei, nebuvo pakankamai atidus, nesulėtino važiavimo greičio ar nesustojo, dėl ko atsitrenkė į anksčiau paminėto krovininio automobilio galinę dalį bei mirtinai sužalojo krovininio automobilio VOLVO FH42T, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe SCHMITZ S.KO24/L-13, valst. Nr. ( - ), keleivį A. B., kurio mirtis įvyko nuo kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžimo su kraujo išsiliejimu virš kietojo, po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, stuburo lūžimo tarp VII kaklinio ir I krūtininio slankstelių su kraujosruvomis stuburo smegenyse.

5Apklaustas teisme kaltinamuoju A. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad dirba tolimųjų reisų vairuotoju jau 6 metus. 2015-07-16 kartu su kolega A. B., vairuodamas krovininį automobilį Volvo su puspriekabe, važiavo keliu Kaunas-Marijampolė-Suvalkai į Vokietiją. Jo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, oro sąlygos geros, matomumas geras, kelio danga sausa, važiavo 70km/h greičiu, jis pats buvo pailsėjęs, atidus. Žuvusysis jam vairuojant miegojo vilkiko kabinoje įrengtoje miegamojoje vietoje. Žinojo, kad pagal ilsėjimosi taisykles A. B., važiuojant automobiliui, turėjo sėdėti keleivio vietoje. Ilsėtis kabinoje įrengtoje miegojimo vietoje galima tik sustojus. Susidūrimas su kelyje stovinčia cisterna įvyko 02.00 valandą nakties. Jos nepastebėjo, nes, kaip jam atrodo, nebuvo avarinio ženklo, todėl ją pamatė tik paskutinę sekundę, kai galimybės išvengti susidūrimo nebuvo. Cisterna stovėjo važiuojamoje kelio dalyje visais 4 ratais. Avarinio ženklo nematė, jo nebuvo, buvo tik atšvaitai, tačiau juos pastebėjo paskutinį momentą iki cisternos likus 10 metrų. Gailisi dėl įvykusio įvykio, nukentėjusiųjų atsiprašė, mano, kad pareikšti ieškiniai yra per dideli. Pripažintino ieškinių dydžio nurodyti negali.

6Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. paaiškino, kad žuvęs A. B. yra jos sūnus. Prisiminė, kad įvykio dieną sūnus su kaltinamuoju važiavo pirmą kartą, po nelaimės darbdavys nebuvo su ja susiekęs. Nurodė, jog palaiko civilinį ieškinį paaiškino, kad draudimo bendrovė jai su R. B. bendrai išmokėjo apie 28 000 eurų, pervedė į sąskaitą pinigus. Prašė priteisti neturtinę žalą, ir advokato išlaidas.

7Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. paaiškino, kad žuvęs A. B. yra jo sūnus. Prisiminė, kad įvykio dieną paskambino buvusi žmona ir pasakė, kad žuvo sūnus. Dar iš vakaro su sūnumi kalbėjo telefonu. Jis sakė, kad važiuoja į reisą su nauju vairuotoju. Po to sužinojo, kas atsitiko. Paaiškino, kad draudimo bendrovė jam išmokėjo 14 000 eurų. Palaikė pateiktą civilinį ieškinį, 50 000 eurų prašė priteisti lygiomis dalimis jam su J. B.. Prisiminė, kad sūnaus bendradarbiai vairuotojai surinko 800 eurų laidotuvėms. Sūnaus darbdavys davė 3000 eurų.

8Liudytojas W. R. paaiškino, jog su kolegomis vidurnaktyje iš Lenkijos buvo pakviesti atvažiuoti į Lietuvą, nes kelyje ,,Via Baltica“ sugedo bendrovės vilkikas. Atvykę taisė automobilį, nes buvo sugedusi kuro tiekimo sistema. Tiek jų vairuoto ,,WV Touran“, tiek vilkiko avarinės šviesos buvo įjungtos, švietė kelio žibintai. Sugedęs automobilis buvo benzovežis, jis vežė kurą. Jis praktiškai stovėjo ant kelio važiuojamosios dalies savo eismo juostoje. Sugedęs automobilis buvo pažymėtas dviem trikampiais per 50 metrų, degė trumpos šviesos. Visi vairuotojai jį matė. Jie privažiavo lengvuoju automobiliu prie krovininio pakrauti akumuliatorių. Jų energijos pakako avariniam automobilio apšvietimui, tačiau būtų nepakakę automobilio užvedimui. Lengvasis automobilis stovėjo priekiu į sugedusio automobilio priekį. Kolega bandė prijungti laidus prie akumuliatoriaus, o jis pats sėdėjo lengvajame automobilyje. Po kurio laiko išgirdo bildesį ir lengvasis automobilis persisuko. Išlipęs iš automobilio, pamatė sudaužytą automobilį, kuris įvažiavo į jų taisomą vilkiką. Kaltinamasis iššoko iš automobilio, sakė, kad užmušė žmogų. Atsitrenkusio automobilio vairuotojas – kaltinamasis - aiškino, kad žuvusysis miegojo jo vairuojamo krovininio automobilio lovoje. Pats vairuotojas sakė, kad užsnūdo ir nepastebėjo jų stovinčio automobilio. Įvykis buvo apie 01.00 valandą nakties. Iki šio įvykio, kitoms transporto priemonėms nebuvo jokių problemų apvažiuoti sugedusį ir remontuojamą automobilį.

9Liudytojas D. D. paaiškino, kad dirba mechaniku Lenkijos transporto įmonėje. Jam apie 22.00 val. pranešė, kad reikės važiuoti į Lietuvą remontuoti kelyje sugedusio vilkiko. Iki vietos reikėjo nuvažiuoti apie 200 kilometrų. Su bendrovės automobiliu važiavo į Lietuvą, kur taisė minėto vilkiko kuro sistemą. Atvykęs matė, kad buvo įjungtas vilkiko avarinis ir pastatyti trikampiai avariniai ženklai –vienas priekyje, kitas vilkiko gale. Vilkikas buvo gerai pastebimas ir nesudarė ypatingos kliūties apvažiuojantiems. Vilkiko akumuliatoriai dėl iki tol visą laiką veikusio avarinio apšvietimo buvo silpni. Jų energijos pakako, kad veiktų avarinis apšvietimas, tačiau nepakako, kad po kuro sistemos sutaisymo būtų galima užvesti automobilį. Būtų nepakakę energijos starteriui paleisti. Todėl juos norėjo pakrauti laidais nuo lengvojo automobilio. Prie vilkiko stovėjo trikampiai avariniai ženklai, degė ir avarinės, ir trumposios šviesos. Priekabos gale buvo šviečiančios didelės lentelės, priekaba buvo balta. Po to, kai į jų remontuojamo automobilio cisternos galą atsitrenkė kitas vilkikas, bendravo su kaltinamuoju. Jis iškart po susidūrimo buvo šoke. Mano, kad kaltinamasis užsnūdo vairuodamas savo automobilį, nes nepastebėjo gerai apšviesto stovinčio automobilio ir, kaip jam pasirodė, nesigirdėjo stabdymo. Asmeniškai negirdėjo, jog kaltinamasis būtų sakęs, jog vairuodamas užmigo.

10Liudytojas S. L. paaiškino, jog prieš įvykį, apie 17.00-18.00 val., sugedo jo vairuotas vilkikas. Kadangi sugedo kuro padavimo sistema, teko sustoti kelyje. Nuvažiuoti į kokią nors aikštelę negalėjo, nes paprasčiausiai užgeso vilkiko variklis. Prie vilkiko buvo prikabinta cisterna su kuru. Paskambino į darbovietę ir paprašė, kad atsiųstų pagalbą. Pats asmeniškai pastatė trikampius avarinius ženklus, paliko įjungtas trumpąsias ir avarines šviesas. Vienas trikampis buvo pastatytas per 100 metrų iki vilkiko galo, kitas priekyje per 50 metrų. Kad toks atstumas, nustatė pagal kelio ženklinimo stulpelius, esančius šalikelėje. Priekabos – cisternos - gale buvo standartiniai atšvaitai, buvo geltoni lipdukai. Vietoje, kurioje sugedo vilkikas, eismas buvo intensyvus, tačiau jis buvo visiems eismo dalyviams gerai matomas. Atvykę remontininkai buvo automobilio priekyje, keitė kuro sistemos filtrą, jungė laidus, kad prieš užvedimą reikiamai pakrauti akumuliatorius. Iki susidūrimo jie vilkiko priekyje dirbo gal valandą laiko. Autocisterna iki įvykio prastovėjo apie 8 valandas. Jis stovėjo toje vietoje, kur ir sugedo. Žinojo, jog pagal taisykles toje vietoje automobilis negalėjo ilgai stovėti ir turėjo būti kuo greičiau patrauktas, tačiau pats tam neturėjo fizinės galimybės, o bendrovės vadovai, su kuriais po sugedimo susisiekė, sakė laukti pagalbos. Prisiminė, jog iškart po avarijos kalbėjo su kaltinamuoju ir klausė kas atsitiko, kad vienintelis iš pro šalį pravažiuojančių nepastebėjo automobilio – gal rašė žinutę mobiliuoju ar užmigo. Kaltinamasis buvo šoke ir atsakė, kad gal sekundei primigo.

11Liudytojas D. J. paaiškino, jog dirba Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato patrulių būrio vadu. 2015 m. liepos mėn., dienos tiksliai neprisimena, apie 22.00-23.00 val. savo asmeniniu automobiliu, ne tarnybos metu, važiavo iš Lenkijos link Kalvarijos. Nuo Trakėnų nuokalnėje važiuojamoje kelio dalyje stovėjo krovininis automobilis. Automobilio gale buvo avarinis ženklas, matomumas buvo geras, kelio danga sausa. Tas automobilis turėjo būti matomas per 800 metrų. Pagal kelių eismo taisykles, toje vietoje draudžiama statyti mašinas. Leidžiama, priverstinai stovėti, pastačius ženklus. Jis pats paskambino kolegoms policijos pareigūnams, kad šie suteiktų sustojusio automobilio vairuotojui pagalbą.

12Liudytojas E. K. paaiškino, kad dirba Kalvarijos policijos komisariate. Įvykio dieną dirbo su M. Ž. naktinėje pamainoje. Apie 22.40 val. paskambino D. J. ir pasakė, kad kelyje Marijampolė–Suvalkai stovi galimai sugedęs krovininis automobilis. Po 23.00 val. su porininku nuvyko pažiūrėti ir rado sugedusį minėtą automobilį. Vairuotojas paaiškino, kad automobilis sugedęs, negali nuvažiuoti, nes neveikia variklis. Vairuotojas sakė, kad yra pranešęs ir jau atvyksta pagalba iš Lenkijos. Prie stovinčio automobilio buvo pastatyti avariniai ženklai. Viskas buvo pagal reikalavimus. Nors eismas buvo ganėtinai intensyvus, kiti automobiliai šį automobilį apvažiuodavo, nes jis jau iš toli gerai matėsi, stovėjo įkalnėje. Po kurio laiko gavo pranešimą, kad kilo eismo įvykis su šiuo automobiliu. Ten nuvyko ir rado į minėtą sugedusį automobilį atsitrenkusį kitą krovininį automobilį. Žuvo pastarojo automobilio keleivis. Formino įvykį. Atsitrenkusio automobilio vairuotojas buvo šoke, negalėjo nurodyti, dėl ko taip atsitiko. Vairuotojai buvo blaivūs. Po įvykio avariniai ženklai buvo suvažinėti, matėsi jų šukės.

13Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad dirba Kalvarijos policijos komisariate. Įvykio dieną dirbo su kolega E. K.. Prieš 23.00 val. gavo iš būrio vado pranešimą, kad netoli Trakėnų stovi galimai sugedęs vilkikas. Nuvykę, rado įkalnėje stovintį vilkiką su cisterna. Vairuotojas sakė, kad automobilis sugedo, negali toliau važiuoti ar pasitraukti, nes neveikia variklis. Sakė, kad pranešęs ir turi atvažiuoti pagalba. Pravažiavimas kelyje ir matomumas buvo geras. Sunkvežimis buvo pažymėtas dviem avariniais ženklais, veikė mirksintis avarinis apšvietimas, ant cisternos galo buvo dvi atšvaitinės juostos. Per kilometrą matėsi, kad tas automobilis stovi. Nors eismas buvo gana intensyvus, visi eismo dalyviai reikiamai paženklintą vilkiką su cisterna matė ir apvažiavo. Nusiskundimų iš kitų eismo dalyvių dėl kliūties ar jos netinkamo paženklinimo negavo. Apie 1.30 val. gavo pranešimą, kad su tuo sugedusiu automobiliu kilo eismo įvykis. Nuvykę pamatė, kad į sugedusį automobilį atsitrenkė kitas vilkikas bei žuvo šio vilkiko keleivis. Atsitrenkusiojo automobilio vairuotojas negalėjo paaiškinti, dėl ko nepastebėjo stovinčio sugedusio automobilio ir į jį atsitrenkė. Žuvusysis miegojo vilkiko gulte. Iš cisternos bėgo kuras. Jis tekėjo nuokalne ir pakele į griovį. Pieva ir kelias buvo užteršti. Toje vietoje vandens telkinių nėra.

14Aplinkosaugos specialistas A. Z. paaiškino, kad civilinio atsakovo draudimo bendrovės UADB „C. V. I. G.“ užsakymu teikė ekspertinę ataskaitą dėl žalos aplinkai apskaičiavimo metodikos ir dydžio. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas apskaičiuojant žalos gamtai dydį vadovavosi ne ta teisės norma, todėl šio civilinio ieškovo pateiktas pagal paskaičiavimus žalos dydis - 196523,80 Eur - yra per didelis. Esmę sudaro tai, kad į aplinką išmestų teršalų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, todėl turi būti taikoma formulė, nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 29 punkte, o ne 28 punkte nurodyta formulė, kurią naudoja ieškovas. Iš norminio akto aiškiai matosi, kad 28 punkte nurodoma formulė taikoma tik tais atvejais, kai į aplinką išmetamų teršalų kiekis yra minimalus ar neviršija vienos tonos. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas savo paskaičiavimams pasirinko netinkamą teisės akte nurodytą formulę. Viską apsprendžia teršalų kiekis, kuris viršia šiuo atveju 4 tonas. Tokiam atvejui ir numatyta formulė, nurodyta to paties akto 29 punkte. Savo pateiktoje ekspertinėje ataskaitoje minėtą formulę ir naudotojo. Ją pritaikius, gaunama žalos aplinkai suma sumažėja ir yra mažesnė, nei reikalauja priteisti ieškovas. Taip pat nurodė, jog išvadoje dėl apsirikimo nurodytas 291 punktas, kuris iš esmės, kas liečia jame pateiktą žalos dydžio paskaičiavimo formulę, yra identiškas 29 punktui, tačiau galiojo tik iki 2014-12-31, kadangi jame pateiktas žalos apskaičiavimo vienetas yra litas, o ne euras.

15Kaltinamojo kaltė patvirtina ir įrodo bylos rašytinė medžiaga:

16Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 88,440 kilometras, Trakėnų k., Kalvarijos sav., tiesi įkalnė. Susidūrę automobiliai Volvo: valst Nr. ( - ), su puspriekabe ir valst. NR. ( - ), su cisterna, ir automobilis VW Touran, valst. Nr. ( - ) Padangų pėdsakai: kelio važiuojamoje dalyje, dešinėje pusėje žiūrint nuo Kalvarijos miesto pusės, nuo krovininio automobilio Volvo, valst. Nr. ( - ), puspriekabės Schmitz, valst. Nr. ( - ), dešinės pusės galinio rato ašies yra 1,5 m ilgio slydimo žymė. Slydimo žymės viena pusė 1,6 atstumu nutolusi nuo dešinės pusės kelkraščio. Slydimo žymės kita pusė nutolusi 1,6 m atstumu nuo dešinės pusės kelkraščio. Krovininio automobilio Volvo, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. ( - ), dešinės pusės rato slydimo žymė yra 11,2 m ilgio žiūrint nuo puspriekabės kairės pusės galinio rato ašies ir jos viena pusė 4,3 m atstumu nutolusi nuo kairės pusės kelkraščio, kita pusė 4,5 m atstumu nutolusi nuo kairės pusės kelkraščio. Avarinio trikampio ženklo detalės išsibarstę 29,1 metro atstumu nuo krovininio automobilio Volvo puspriekabės galinės dalies. Dalis atšvaito šukių rasta ir po krovininio automobilio puspriekabe. Prie automobilio Volvo, valst. NR. ( - ), rastas vyriškos lyties lavonas(t.1,b.l. 4-7).

17Eismo įvykio vietos planas, iš kurio matyti transporto priemonių išsidėstymas kelyje po eismo įvykio, pažymėta, kad eismo įvykio vietoje leistinas greitis yra 90 km/h lengviesiems automobiliams ir 80 km/h krovininiams. Meteorologinės sąlygos - nakties metas, giedra, sausas asfaltas(t.1, b. l. 35).

18Krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota, kad apžiūrimas krovininis automobilis Volvo 460 yra apgadintas, apžiūros metu be priekabos. Aplink jį mėtosi įvairios detalės, nuolaužos, stiklai, padanga. Pro vairuotojo dureles patekus į kabinos vidų, matyti daug plastikinių detalių nuolaužų, stiklų. Automobilio spidometro rodyklė užstrigusi ties 64 km/h padala. Matyti kabinos viršuje įmontuotas tachografas. Apžiūros metu jis išjungtas, o automobilio degimo įjungti nebeįmanoma dėl apgadinimų. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112 į pagalbą buvo iškviesti Marijampolės priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnai. Jiems atvykus, su jų specialiomis priemonėmis tachografas buvo išimtas išlaužiant šalia esančias plastikines paneles ir nukerpant maitinimo laidus. Po apžiūros tachografas paimtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos(t.2, b. l. 28-30).

19Krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) papildomos apžiūros protokolas, kuriame papildomos apžiūros metu buvo siekta užfiksuoti ir paimti išlikusius vilkiko priekinius apšvietimo žibintus. Dešiniosios pusės žibintai yra visiškai sumaitoti, jų paimti galimybės nėra. Kairysis žibintas nepažeistas, todėl nupjovus maitinimo laidus jis paimamas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos(t.2, b. l. 37-39).

20Krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) kairiojo žibinto apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad siekiant patikrinti ar šviečia žibinte sumontuotos lemputės, papildomai apžiūrima vilkiko detalė, t.y. iš krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) papildomos apžiūros metu paimtas priekinis kairysis žibintas. Tam pasitelktas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus šaltkalvis R. B., kuris Marijampolės apskr. VPK turimomis priemonėmis patikrino žibintuose esančių lempučių veikimą ir pateikė išvadą: patikrinus iš krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) paimto priekinio kairiojo žibinto lemputes nustatyta, kad abi priešrūkinės žibinto lemputės šviečia, artimųjų šviesų lemputės šviečia, posūkio lemputė šviečia, tačiau tolimųjų šviesų lemputė nešviečia, kadangi yra perdegusi(t.25, b. l. 43-46).

212015-07-24 apžiūros protokolu iš po eismo įvykio saugomo krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) paimtas tachografas. Pagal mygtukus matyti, kad pirmojo vairuotojo kortelė dedasi kairiau, ją išėmus matoma, kad tai A. G. priklausanti vairuotojo kortelė. Išėmus antrąją vairuotojo kortelę, matyti, kad ji priklauso A. B.. UAB „Adampolis“ turima įranga iš tachografo išspausdinta informacija. Gauti 6 kvitai, iš kurių tyrimui svarbiausias yra su greičio diagrama. Iš jos matyti, kad 2015-07-15 transporto priemonė pajudėjo 23 val. Vertinant transporto priemonės greitį nuo 1 val. 30 min. matyti, kad greitis buvo nepastovus, svyravo tarp 84 km/h iki 89 km/h. Apie 1 val. 36 min. greitis sumažėjo iki 75 km/h, po maždaug 1 min. pakilo iki 80 km/h ir staigiai mažėjo iki kol apie 1 val. 38 min. transporto priemonė visai sustojo. Iš kvito galima daryti išvadą, kad transporto priemonė 4-5 min. prieš pat eismo įvykį neviršijo 80 km/h greičio, o prieš tai važiavo netolygiu, dažniausiai 70-90 km/h greičiu(t.2, b.l. 47-49).

22Cisternos, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolu užfiksuota, kad cisternos priekis ir dešinysis šonas neapgadinti, kairysis šonas ir galas apgadinti. Cisterna šviesios spalvos, jos gale, kairėje pusėje šviesą turinčių atspindėti detalių po autoįvykio neišlikę, dešinėje pusėje išlikęs šviesą turintis atspindėti trikampis bei aukščiau esantis dešinysis galinis žibintas, kurie paimami prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Cisternos galinėje dalyje, apačioje, matyti vertikali maždaug 4,5 cm skylė. Po apžiūros detalės – trikampis ir dešinysis galinis žibintas paimti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos(t.2, b. l. 55-57).

23Nuo cisternos paimtų detalių apžiūros protokolu užfiksuota, kad 2015-12-08 apžiūrėtos nuo cisternos, valst. Nr. ( - ), nuimtos detalės – trikampis ir dešiniojo galinio žibinto dangtis, siekiant nustatyti, ar jos atspindi šviesą. Apžiūrima detalė – trikampis yra raudonos spalvos, 15,5 cm ilgio kraštinėmis. Tamsiu paros metu apšvietus šią detalę trumposiomis automobilio šviesomis, atspindys matomas ne trumpesniu kaip 70 m atstumu. Apžiūrima detalė - dešinysis galinis žibintas yra geltonos, raudonos ir baltos spalvų, 50 cm ilgio, 12,9 cm aukščio. Tamsiu paros metu, apšvietus šią detalę trumposiomis automobilio šviesomis, atspindys matomas ne trumpesniu kaip 30 m atstumu. Pastatomo avarinio trikampio ženklo detales tamsiu paros metu apšvietus trumposiomis automobilio šviesomis, atspindys matomas ne trumpesniu kaip 80 m atstumu(t.2, b.l. 62-64).

24Lengvojo automobilio VW Touran, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolu užfiksuota, kad automobilis 4 durelių, pilkos spalvos, apgadintas. Apžiūros metu variklio dangtis atidarytas, nuo apgadinimų neužsidaro. Taip pat apgadinti automobilio priekinis stiklas, priekinės grotelės, priekinis bamperis, kairės ir dešinės pusės priekiniai sparnai, galinis bamperis, kairės pusės priekinės durelės ir veidrodėlis (t.2, b. l. 67-69).

25Vilkiko Volvo, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros metu vilkikas stovi be priekabos, fiksuojami nežymūs apgadinimai radiatoriaus grotelėse, variklio dangtyje, priekiniame bamperyje(t.2, b. l. 73-75).

26Specialisto išvada Nr. M 142/15(09), iš kurios matyti, kad A. B. mirtis įvyko nuo kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžimo su kraujo išsiliejimu virš kietojo, po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, stuburo lūžimo tarp VII kaklinio ir I krūtininio slankstelių su kraujosruvomis stuburo smegenyse, jo kraujuje etilo alkoholio nerasta(t.1, b.l. 82-83).

27Neblaivumo nustatymo kvitu užfiksuota, kad 2015-07-16 03.05 val. S. L. yra blaivus(t.1, b.l. 98).

28Specialisto išvadoje Nr. T-A 5743/15(01) nurodoma, kad S. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta(t.1, b.l.100).

29Iš A. G. mobilaus ryšio telefono ( - ) išklotinės matosi, kad nuo 2015-07-16 00:00:00 iki 2015-07-16 03:00:00 A. G. betarpiškai prieš susidūrimą ar jo metu mobilaus ryšio telefonu nekalbėjo, nerašė SMS, nenaršė internete(t.1, b.l. 143).

30Neblaivumo nustatymo kvitu užfiksuota, kad 2015-07-16 02:57 val. A. G., gim. 1985-01-10, yra blaivus(t.3, b. l. 48).

31Specialisto išvadoje Nr. T-A 5742/15(01) nurodoma, kad A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.3, b.l. 47).

32Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamojo kaltę laiko pilnai ir neginčytinai įrodyta.

33Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Byloje turi būti nustatyta, ar kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas objektyviai, dėsningai nulėmė padarinius – kito žmogaus žūtį. Teismo išvada dėl priežastinio ryšio buvimo turi būti motyvuota. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priežastinio ryšio nustatymas apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja teismą išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje numatytų padarinių, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį kilti yra specialaus subjekto – vairuotojo padaryto Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) pažeidimo nustatymas, įvykęs eismo įvykis ir su šiuo įvykiu susiję neigiami padariniai – kito žmogaus žūtis. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta įstatyminė norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžta, kokių reikalavimų nesilaikymas, sukėlęs Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytų padarinių kilimą, užtraukia atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Šiuo atveju tokie reikalavimai įtvirtinti E. T. praktikoje, taikant Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011).

34Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė į priekyje, toje pačioje eismo juostoje priverstinai sustojusį ir stovėjusį krovininį automobilį. Kaltinamasis pažeidė KET 9, 127, 127 punktų reikalavimus ir tai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu. Pažymėtina, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismo vertinimu būtent šie kaltinamojo KET punktų reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu. Kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktu teiginiu, jog kelyje stovėjęs automobilis su puspriekabe skendėjo visiškoje tamsoje ir stovėjo be avarinės šviesos signalizacijos, paneigtas byloje surinkta rašytine medžiaga ir liudytojų parodymais, be to pabrėžtina, jog nei vienas pravažiuojantis automobilis neužkliudė stovinčios transporto priemonės, pažymėtos avariniu sustojimo ženklu ir šviesą atspindinčiais elementais, o iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad eismo dalyvių pravažiavimui buvo likę pakankamai kelio ploto, kuriuo laisvai galėjo judėti ir judėjo transporto priemonės. Tokiu būdu kaltinamojo veika pagal LR BK 281 str. 5 d., kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių pasekmių – A. B. žūties – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

35BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

36Civiliniai ieškovai J. B. ir R. B. ieškiniu prašo priteisti jiems iš atsakovo A. G., UAB „( - )“ ir UADB „( - )“ 50 000 Eur lygiomis dalimis neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, jog žuvusysis sūnus buvo jauno amžiaus, A. B. dar savo šeimos nesukūrė, vaikų neturi. Savo motinai J. B. ir tėvui R. B. A. B. buvo vienintelis bendras vaikas. Žuvus sūnui abu tėvai patyrė ir kenčia didelius dvasinius išgyvenimus, vidinę depresiją. Sunkiai įsisavina ir supranta, kad tokio jauno ir visiškai sveiko žmogaus jau nebėra ir niekada nebebus. Po sūnaus žūties abu tėvai negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, sąmonė sunkiai susitvarko su netektimi, kankina nemiga. Neturtinę žalą, netekus vienintelio vaiko, J. B. patyrė dėl dvasinio skausmo, vidinės depresijos, nevilties, lankymosi pas gydytojus. R. B. dėl sūnaus netekties patyrė dvasinį skausmą, anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, po sūnaus žūties išėjo iš tokio darbo, dėl to, kad nebegali pasitikėti ir važiuoti keleivio vietoje, kai vilkiką vairuoja kitas asmuo. Abu tėvai nebežino, ar turės į ką atsiremti sulaukę senatvės ar dėl kitų priežasčių, kaip sveikatos sutrikimai, dėl kurių butų reikalinga priežiūra ir sūnaus pagalba. Teismo posėdžio metu ieškovai patvirtino, jog jiems draudimo bendrovė sumokėjo 28 962 Eur kompensaciją.

37Civilinis ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo iš UADB „C. V. I. G.“ priteisti 196 523 eurus 80 centų aplinkai padarytos žalos atlyginimui. Nurodo, jog 2015 m. liepos 16 d. eismo įvykio metu kelyje Kaunas - Marijampolė - Suvalkai 88,44 kilometre, Trakėnų k., Kalvarijos sav., susidūrus trims automobiliams: VVV Touran, valst. Nr. ( - ); Volvo, valst. Nr. ( - ), su cisterna, valst. Nr. ( - ); Volvo 460, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. ( - ), iš cisternos, valst. Nr. ( - ), išsiliejo 4,163 tonų dyzelinio kuro. VĮ „Marijampolės regiono keliai“ įvykio vietoje dalį dyzelinio kuro surinko, panaudoję absorbuojančias medžiagas, bei iškasė ir išvežė naftos produktais užterštą gruntą kartu su panaudotu sorbentu valymui į VšĮ „Grunto valymo technologijos“, viso 6,621 tonų. VšĮ „Grunto valymo technologijos“ pateikto 2015-07-31 Tyrimų protokolo Nr. 15/57 duomenimis, ištirtame grunte rasta naftos produktų 24 g/kg. Iš to seka, kad įvykio vietoje buvo surinkta 0,1591 tonų dyzelino, o 4,0041 tonų dyzelinio kuro nutekėjo nuo kelio asfalto ir susigėrė į gruntą, dėl ko buvo užterštas žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai, kilo reali grėsmė atsirasti paviršinių ir gruntinių vandenų taršai. Tokiu būdu aplinkai buvo padaryta 196 523 eurų ir 80 centų žala. Žala aplinkai, padarytąją užteršus naftos produktais, apskaičiuojama pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo ir remiantis 2015 m. III ketvirčio aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžiams apskaičiuoti bazinių tarifų indeksavimo koeficientu, skelbtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tinklalapyje.

38Civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ atstovė atkreipė dėmesį, jog civilinis atsakovas UAB „( - )“ buvo apdraudęs žuvusįjį A. B. draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (Nelaimingų atsitikimų draudimo poliso Nr. 20/9013347), todėl draudimo bendrovė, šios draudimo sutarties pagrindu teisėtiems apdraustojo paveldėtojams J. B. ir R. B. yra išmokėjusi 28 962 Eur draudimo išmoką lygiomis dalimis. Dėl neturtinės žalos civilinis atsakovas pažymėjo, jog jau yra nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams pervedė maksimalią įstatymais, numatytą 5000 Eur sumą neturinės žalos atlyginimui. Dėl civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinio, civilinis atsakovas prašė ieškinį tenkinti, tik dalyje ir pažymėjo, kad civilinis atsakovas, vertindamas šio pareikšto ieškinio pareiškimo reikalavimo ir jį pagrindžiančių dokumentų pagrįstumą, užsakė ekspertinį/techninį vertinimą, kurį atliko ekspertas Doc. Dr. A. Z.. Pažymėjo, jog aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydį Aplinkos apsaugos departamentas skaičiavo vadovaudamasis Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 d. įsakymu Nr. 471 ir remiantis atitinkamo ketvirčio indeksavimo koeficientu. Draudimo bendrovės pasitelktas ekspertas nustatė, jog Aplinkos apsaugos departamentas šiuo atveju pritaikė netinkamą Metodikos formulę ir pateikė savo žalos aplinkai apskaičiavimo ataskaitą. Draudimo bendrovė, vadovaudamasi eksperto ataskaita, pažymi, kad Aplinkos apsaugos departamento panaudota formulė, vadovaujantis 2014-08-29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 d. įsakymo Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo ir papildymo įsakymo“ 281 punktu, taikoma žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 291 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydžiui skaičiuoti, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėtinu atveju į aplinką buvo išmesta daugiau kaip viena tona dyzelinio kuro, remiantis galiojančia Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-09 d. įsakymu Nr. 471 ir pakeista bei papildyta 2014-08-29 d. įsakymu Nr. D1-713, žalos atlyginimo dydis turėjo būti apskaičiuotas vadovaujantis metodikos 291 punktu ir jame pateikta formule: Žn = Tn * ln * QnA0,8 * Kkat. Perskaičiavus aplinkai padarytos žalos dydi pagal 291 punkte pateikta formulę, aplinkai padarytos žalos dydis turėtu siekti ne daugiau kaip 148907,42 Eur, t. v. 42429 * 1,446 * 4.0040,8 * 0,8 = 148 907,42 Eur. Atsižvelgus į tai, civilinis atsakovas mano, jog Aplinkos apsaugos departamento Ieškinio pareiškimas 47 616,38 Eur sumoje yra akivaizdžiai nepagristas, nes paremtas klaidingu skaičiavimu, todėl šioje dalyje negali būti tenkinamas. Baigiamųjų kalbų metu atstovė prašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį palikti nenagrinėtu.

39Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažino, tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog reikalavimai nors ir turi pagrindą, tačiau yra dideli. Prašo atsižvelgti, į jo sunkią turtinę padėtį, nurodė, jog šeimoje augina du mažamečius vaikus, gaunamos pajamos yra tik minimalus atlyginimas.

40Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini“ atstovė teismo posėdžio metu teismo prašė mažinti priteistinos neturtines žalos sumą, nurodė, jog neturtinę žalą jau yra atlyginusi. Teismo prašė atsižvelgti į kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuoto, žuvusiojo ir policijos pareigūnų neatsakingus veiksmus, lėmusius tokias eismo įvykio pasekmes. Baigiamųjų kalbų metu atstovė prašė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį palikti nenagrinėtu.

41Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

42Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

43Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

44Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 2896 Eur iki 57924 Eur (kasacinės bylos Nr. 2K-194-222/2016, Nr. 2K-177-696/2015, Nr. 2K-431/2013, Nr. 2K-90/2012, Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008).

45Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji J. B. ir R. B. dėl vienintelio sūnaus žūties patyrė didelius išgyvenimus, didelį dvasinį sukrėtimą, didelį dvasinį skausmą, iš nukentėjusiųjų duotų parodymų, ieškinyje nurodytų aplinkybių matosi, kad prarado vienintelį sūnų, su kuriuo siejo ypatingas ryšys. Ši tragedija šeimą palietė visam gyvenimui

46Kita vertus, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdamas nepakankamai atidus, jis vairavo blaivus. Teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, kurį padarė A. G., nėra loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė, tai labiau atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad žuvusiojo veiksmai buvo neapdairūs, pažymint, jog Kelių eismo taisyklių 190 straipsnyje nustatyta, kad krovininio automobilio kėbule leidžiama vežti tik ant sėdynių sėdinčius vyresnius nei 16 metų keleivius. Taigi A. B. elgesys, miegant važiuojančios transporto priemonės kabinoje, vertintinas kaip didelis jo neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti.

47Taigi atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų artimiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiami prašymai atlyginti neturtines žalas, nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, t.y. nukentėjusiems J. B. ir R. B. priteistina po 12500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

48Pabrėžtina, jog nukentėjusiesiems draudimo bendrovės išmokėtos kompensacijos pagal UAB „( - )“ A. B. draudimą nuo nelaimingų atsitikimų (Nelaimingų atsitikimų draudimo poliso Nr. 20/9013347) ir priteistos neturinės žalos prigimtis yra skirtinga. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus lemia visiškai kita šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012), todėl teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiems visiškai neatsižvelgia į jau draudimo bendrovės nukentėjusiems išmokėtos kompensacijos faktą ir dydį.

49Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės draudiko procesinės padėties, svarbu atsižvelgti į draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės nukentėjusiajam pobūdį bei nukentėjusiojo materialinę teisę gauti visišką žalos atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „A. transportas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2005 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „ERGO Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-503/2005). Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Civiliniame procese tai reiškia ieškovo teisę ieškinyje nurodyti atsakovu tiek žalą padariusį asmenį, tiek jo civilinės atsakomybės draudiką, kartu arba atskirai. Taigi, žalą padariusio asmens ir jo civilinės atsakomybės draudiko prievolės solidarumas bei ieškovo, kaip nukentėjusiojo, materialinė teisė gauti visišką žalos atlyginimą, įtvirtinta CK 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje, suponuoja ieškovo teisę nustatyti subjektų, turinčių prievolę atlyginti jo patirtą žalą, procesinę padėtį. Pagal transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudžiančios sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nepriklausomai kiek nukentėjusiųjų neturtinės žalos atlygimui sudarė 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų neturtinė) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Maksimali draudimo suma neturtinei žalai atlyginti, kaip jau buvo minėta – 5000 Eur. Nustatyta, jog draudimo bendrovė nukentėjusiems jau išmokėjusi maksimalią sumą- po 2500 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. A. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas UAB „IRSANA“ priklausantį krovininį automobilį VOLVO FH42T, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe SCHMITZ S.KO24/L-13, valst. Nr. ( - ). A. G. buvo šios bendrovės darbuotojas ir eismo įvykį sukėlė darbo funkcijų atlikimo metu. Transporto priemonės, su kuria padarytas autoįvykis, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta UADB „C. V. I. G.“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Pagal CK 6.254 str. 2d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Kadangi A. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamas darbdaviui priklausančią transporto priemonę, darbdavys už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pagal LR CK 6.270 str. Todėl nukentėjusiesiems-civiliniams ieškovams padarytą žalą privalo atlyginti draudikas - UADB „C. V. I. G.“ ir tik, nepakankant draudimo atlyginimo - didesnio pavojaus šaltinio valdytojas - UAB „( - )“. Atsižvelgus į tai, jog draudimo bendrovė atlyginus maksimalią įstatymo nustatytą sumą, likusioji neturtinės žalos suma nukentėjusiems – J. B. 10000 Eur (12500 Eur-2500 Eur) ir R. B. 10000 Eur (12500 Eur-2500 Eur) priteistina iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo UAB „( - )“ (CK 6.254 str., 6.270 str.). Teismo posėdžio metu nukentėjusieji nurodė, jog iš UAB „( - )“ jie jau yra gavę 3000 Eur, todėl šia suma nukentėjusiems priteistina žala lygiomis dalimis mažintina.

50Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą; priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką) arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Pabrėžtina Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo palikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį nenagrinėtą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, jog eismo įvykio žala - per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Šiuo atveju padaryta žala aplinkai neabejotinai yra eismo įvykio padarinys.

51Apskaičiuodami aplinkai padarytą žalą, aplinką užteršus naftos produktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas vadovavosi Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 28 punktu. Šiame punkte nurodoma, kad žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę: Žn = Tn * ln * Qn * Kkat.

52Atsakovas UADB „C. V. I. G.“ aplinkai padarytos žalos dydį ginčijo ir vadovaujantis užsakyta eksperto atskaita prašė žalos dydį skaičiuoti remiantis minėtos Metodikos 29 punktu(išvadoje dėl apsirikimo nurodytas 291 punktas, kuris iš esmės, kas liečia jame pateiktą žalos dydžio paskaičiavimo formulę, yra identiškas 29 punktui, tačiau galiojo tik iki 2014-12-31, kadangi jame pateiktas žalos apskaičiavimo vienetas yra litas, o ne euras).

53Teismas laiko, jog civilinis atsakovas žalos dydį ginčija pagrįstai. Kaip matyti iš norminio akto, kuriais remiasi ginčo šalys, 28 ir 29 punktų, juose pateiktos skirtingos žalos gamtai dydžio apskaičiavimo formulės, kurių taikymą nulemia į aplinką išmestų teršalų kiekis. Kaip matyti iš 28 punkto, jame nurodyta žalos dydžio apskaičiavimo formulė taikoma visais atvejais, išskyrus atvejus kuomet į aplinką išmetama daugiau kaip viena tona teršalų. 29 punkte nurodyta žalos dydžio apskaičiavimo formulė taikoma tuomet, kai į aplinką išmestas teršalų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną.

54Kaip jau buvo minėta, civilinis ieškovas taiko 28 punkte nurodytą formulę ir, suvedęs į ją duomenis(t.2, b.l.177), gauna 196 523,80 Eur žalos sumą, kurią prašo priteisti. Tačiau iš šio ieškovo skaičiavimo akivaizdžiai matosi, kad iš bendro į aplinką išmestų teršalų kiekio 4,163 tonos atėmus surinktų teršalų kiekį – 0,159 tonos, išmestų į aplinką teršalų kiekis yra 4,004 tonos. Šį kiekį ieškovas ir naudoja formulėje ir savo paskaičiavimuose. Tačiau akivaizdu, jog teršalų kiekiui viršijant vieną toną(šiuo atveju daugiau nei keturis kartus), žalos dydžio paskaičiavimui turi būti taikoma ne 28 punkte, bet 29 punkte nurodyta formulė. Būtent šios tinkamos norminiame akte numatytos formulės taikymas ir yra naudojamas ekspertinėje ataskaitoje pateiktame skaičiavime(t.3,b.l.120-121). Pritaikius tinkamą teisės akte nurodytą formulę ir atlikus skaičiavimus, gaunama, jog žalos dydis gamtai sudaro ne 196 523,80 Eur, bet 148 907,42 Eur(t.3,b.l.121). Pastaroji tinkamai ir teisingai paskaičiuota žalos gamtai suma ir priteistina civiliniam ieškovui iš atsakovo, t.y. ieškinys tenkintinas dalinai, mažinat priteistiną sumą.

55Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Marijampolės AVPK saugomi: automobilio priekinis kairys žibintas, , trikampis, dešinio galinio žibinto dangtis, tachografas, žibintas, pora sportinių batelių, navigacija, kelionių rizikų draudimas, akinių dėklas su akiniais, nuotrauka, plastikinė dėžutė su akiniais, balto metalo grandinėlė, mobilaus ryšio telefonas Nokia, raktų ryšulys, tachografo kortelė, 3 mobilaus ryšio telefonai, kartoninė dėžutė su mobilaus ryšio telefonu, užrašų knygutė, navigacija Medion, 32 tachografo kortelės, laidas su kištuku, pakrovėjas, ausinės, 5 raktų ir pultelio ryšulys, įdėklas su garso kolonėlėmis, juodos spalvos dėžutė, A. B. vairuotojo kortelė, A. G. vairuotojo kortelė, kompaktinis diskas. – grąžintini šių daiktų savininkams, ar jų teisių perėmėjams; avarinio pastatomo trikampio detalės, atšvaito šukės, 3 šluostės su nuoplovomis – sunaikintini.

56Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos proceso išlaidos. Šios išlaidos nepriskiriamos nusikaltimu padarytos turtinės žalos, kilusios iš draudiminio įvykio, kategorijai, jų atlyginimą reglamentuoja LR BPK 104 str. 2d., 106 str. 2 d., kur nurodoma, kad tokios išlaidos išieškomos iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo R. B. prašomos priteisti advokato atstovavimo išlaidos, kurias sudaro 500 Eur yra pagrįstos ir įrodytos, jas patvirtina teismui pateiktas 2015-07-22 pinigų priėmimo kvitas Nr. 832703, todėl priteistinos.

57BPK 105 straipsnis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu. Kaip matyti iš bylos medžiagos(t.3, b.l.3) Marijampolės AVPK dėl autoįvykio metu apgadintų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo patyrė 387,77 EUR išlaidų. Šios išlaidos teismo pripažįstamos proceso išlaidomis ir Marijampolės AVPK naudai išieškotinos iš kaltinamojo.,

58Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

59A. G. charakterizuojamas teigiamai. Administracine tvarka nebaustas. Nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Padarė neatsargų nusikaltimą. Yra dirbantis. Nors pripažįsta ne visas nustatytas faktines aplinkybes, tačiau savo kaltės neneigia, gailisi dėl šio įvykio bei kilusių pasekmių ir tai, teismo manymu, galima pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, susidariusioje eismo situacijoje būdamas nepakankamai atidus, jis vairavo blaivus ir šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, kurį sukėlė A. G., nėra loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė, tai labiau atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Todėl, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 41straispnyje, 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtinas, nes yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y., nuteistąjį probuojant( BK 75str.1d.).

60Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme, gali būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant vairuoti transporto priemones(LR BK 68 str.). Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, įvykio aplinkybes, aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo, kaltinamojo požiūrį į savo veiksmus ir jais sukeltas pasekmes, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti be baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Neskirdamas šios priemonės, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis yra vairuotojas profesionalas ir tai, kad ši profesinė veikla yra vienintelius jo pajamų šaltinis. BK 641 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas.

61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str.,

Nutarė

62A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3(trejiems)metams ir 6(šešiems)mėnesiams.

63Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

64Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

65Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

66Iš civilinio atsakovo UAB „( - )“(juridinio asmens kodas ( - ), buveinė ( - ) J. B., gyv. ( - ), naudai priteisti 8500,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

67Iš civilinio atsakovo UAB „( - )“(juridinio asmens kodas ( - ), buveinė ( - )) R. B., gyv. ( - ), naudai priteisti 8500,00 EUR nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

68Iš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“(juridinio asmens kodas( - ), buveinė ( - ), Vilnius) civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento(Įstaigos kodas ( - ), buveinės adresas( - )) naudai priteisti 148 907,42 EUR aplinkai padarytos žalos atlyginimui.

69Iš A. G., a/k ( - ) gyv. ( - ). sav., R. B., gyv. ( - ), naudai priteisti 500,00 EUR proceso išlaidų.

70Iš A. G., a/k ( - ) gyv. ( - ), Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteisti 387,77 EUR proceso išlaidų.

71Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Marijampolės AVPK saugomus: automobilio priekinį kairį žibintą, trikampį, dešinio galinio žibinto dangtį, tachografą, žibintą, porą sportinių batelių, navigaciją, kelionių rizikų draudimą, akinių dėklą su akiniais, nuotrauką, plastikinę dėžutę su akiniais, balto metalo grandinėlę, mobilaus ryšio telefoną Nokia, raktų ryšulį, tachografo kortelę, 3 mobilaus ryšio telefonus, kartoninę dėžutę su mobilaus ryšio telefonu, užrašų knygutę, navigaciją Medion, 32 tachografo korteles, laidą su kištuku, pakrovėją, ausines, 5 raktų ir pultelio ryšulį, įdėklą su garso kolonėlėmis, juodos spalvos dėžutę, A. B. vairuotojo kortelę, A. G. vairuotojo kortelę, kompaktinį diską – grąžintini šių daiktų savininkams ar jų teisių perėmėjams; avarinio pastatomo trikampio detales, atšvaito šukes, 3 šluostes su nuoplovomis – sunaikintini.

72Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika,... 2. A. G., a. k. ( - ) gim. 1985-01-10 Vilniaus m., LR pilietis, gyv. ( - ),... 3. Teismas išnagrinėjęs bylą,... 4. A. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto... 5. Apklaustas teisme kaltinamuoju A. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad... 6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. paaiškino, kad žuvęs A. B. yra... 7. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. paaiškino, kad žuvęs A. B. yra... 8. Liudytojas W. R. paaiškino, jog su kolegomis vidurnaktyje iš Lenkijos buvo... 9. Liudytojas D. D. paaiškino, kad dirba mechaniku Lenkijos transporto įmonėje.... 10. Liudytojas S. L. paaiškino, jog prieš įvykį, apie 17.00-18.00 val., sugedo... 11. Liudytojas D. J. paaiškino, jog dirba Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos... 12. Liudytojas E. K. paaiškino, kad dirba Kalvarijos policijos komisariate.... 13. Liudytojas M. Ž. paaiškino, kad dirba Kalvarijos policijos komisariate.... 14. Aplinkosaugos specialistas A. Z. paaiškino, kad civilinio atsakovo draudimo... 15. Kaltinamojo kaltė patvirtina ir įrodo bylos rašytinė medžiaga:... 16. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio... 17. Eismo įvykio vietos planas, iš kurio matyti transporto priemonių... 18. Krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) apžiūros protokolas,... 19. Krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) papildomos apžiūros... 20. Krovininio automobilio Volvo 460, valst. Nr. ( - ) kairiojo žibinto apžiūros... 21. 2015-07-24 apžiūros protokolu iš po eismo įvykio saugomo krovininio... 22. Cisternos, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolu užfiksuota, kad cisternos... 23. Nuo cisternos paimtų detalių apžiūros protokolu užfiksuota, kad 2015-12-08... 24. Lengvojo automobilio VW Touran, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolu... 25. Vilkiko Volvo, valst. Nr. ( - ), apžiūros protokolu užfiksuota, kad... 26. Specialisto išvada Nr. M 142/15(09), iš kurios matyti, kad A. B. mirtis... 27. Neblaivumo nustatymo kvitu užfiksuota, kad 2015-07-16 03.05 val. S. L. yra... 28. Specialisto išvadoje Nr. T-A 5743/15(01) nurodoma, kad S. L. kraujyje etilo... 29. Iš A. G. mobilaus ryšio telefono ( - ) išklotinės matosi, kad nuo... 30. Neblaivumo nustatymo kvitu užfiksuota, kad 2015-07-16 02:57 val. A. G., gim.... 31. Specialisto išvadoje Nr. T-A 5742/15(01) nurodoma, kad A. G. kraujyje etilo... 32. Ištirtų įrodymų pagrindu, teismas kaltinamojo kaltę laiko pilnai ir... 33. Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje baudžiamoji atsakomybė... 34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. G., vairuodamas transporto priemonę,... 35. BPK 44 str. 10 d. konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas... 36. Civiliniai ieškovai J. B. ir R. B. ieškiniu prašo priteisti jiems iš... 37. Civilinis ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės... 38. Civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“ atstovė atkreipė dėmesį, jog... 39. Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažino, tačiau prašė atsižvelgti į... 40. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini“ atstovė teismo posėdžio... 41. Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.... 42. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis... 43. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 44. Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose,... 45. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji J. B. ir R. B. dėl vienintelio... 46. Kita vertus, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo... 47. Taigi atsižvelgdamas į anksčiau minėtose kasacinėse bylose žuvusiųjų... 48. Pabrėžtina, jog nukentėjusiesiems draudimo bendrovės išmokėtos... 49. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl civilinės atsakomybės draudiko... 50. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant... 51. Apskaičiuodami aplinkai padarytą žalą, aplinką užteršus naftos... 52. Atsakovas UADB „C. V. I. G.“ aplinkai padarytos žalos dydį ginčijo ir... 53. Teismas laiko, jog civilinis atsakovas žalos dydį ginčija pagrįstai. Kaip... 54. Kaip jau buvo minėta, civilinis ieškovas taiko 28 punkte nurodytą formulę... 55. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai... 56. Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad būtų išieškotos turėtos... 57. BPK 105 straipsnis nustato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę... 58. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį,... 59. A. G. charakterizuojamas teigiamai. Administracine tvarka nebaustas. Nusikalto... 60. Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam, kartu su bausme,... 61. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str.,... 62. A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281... 63. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 64. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –... 65. Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.... 66. Iš civilinio atsakovo UAB „( - )“(juridinio asmens kodas ( - ), buveinė (... 67. Iš civilinio atsakovo UAB „( - )“(juridinio asmens kodas ( - ), buveinė (... 68. Iš civilinio atsakovo UADB „C. V. I. G.“(juridinio asmens kodas( - ),... 69. Iš A. G., a/k ( - ) gyv. ( - ). sav., R. B., gyv. ( - ), naudai priteisti... 70. Iš A. G., a/k ( - ) gyv. ( - ), Marijampolės apskrities vyriausiajam... 71. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai... 72. Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...