Byla 2-3197-599/2011
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo S. Š. 2010-03-10 d. Sprendimo Nr. A63-306-(35500)-(3.2.1-BR4) panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį

1Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Erika Vilimienė

2sekretoriaujant Giedrei Vasiliauskaitei

3dalyvaujant ieškovui J. P.

4ieškovo atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei

5atsakovo atstovei D. D.

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. P. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo S. Š. 2010-03-10 d. Sprendimo Nr. A63-306-(35500)-(3.2.1-BR4) panaikinimo bei įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį,

7Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

8ieškovas kreipėsi į teismą ir nurodė, kad 2010-02-03 d. jis pateikė skundą Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl iškilusių problemų, susijusių su buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, privatizavimu, tačiau 2010-03-12 d. gavo atsakymą, jog ieškovo skundas yra netenkintinas ir prašymas leisti privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje, yra atmestinas, kadangi teisę privatizuoti ginčo butą turėjo tik ieškovo mama S. P., kuri mirė 2009 m. birželio mėnesį, be to, ieškovas yra deklaruotas kitu adresu, todėl nebuvo buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, nuomininkas ir neįgijo teisės privatizuoti šį ginčo butą savo vardu. Ieškovas taip pat nurodė, jog su tokiu atsakovo sprendimu nesutiko, kadangi jis nuo 2008-10-07 d. buvo paskirtas savo motinos S. P. globėju, nes ji teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, todėl ir negalėjo laiku pasirūpinti buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, privatizavimu, kuriame jis gyveno jau nuo 1966 metų, be to, 2008-11-19 d. ieškovas parašė prašymą Vilniaus miesto Žirmūnų seniūnijos seniūnui, kuriuo prašė surasti archyve jo motinos ginčo buto privatizavimo dokumentus ir leisti jį privatizuoti ieškovo vardu, be to, jis daug metų gyveno su mama, kadangi reikėjo ja rūpintis, todėl jis ir yra faktinis ginčo buto nuomininkas, be to, ieškovas visą laiką rūpinosi šiuo ginčo butu, t. y. mokėjo už jį visus komunalinius bei nuomos mokesčius. Ieškovas taip pat nurodė, kad 2009-03-25 d. turėjo būti svarstomas jo prašymas leisti baigti buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, privatizavimo procedūrą pagal LRS 1993-04-01 d. Nutarimu Nr. l - 118 sudarytos Valstybinės Komisijos 1995-10-09 d. protokolą Nr. 115, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių buvo nutarta šio klausimo nesvarstyti, o kitas posėdis šiuo klausimu vyko 2009-08-19 dieną, kurio metu buvo pritarta ieškovo šiam prašymui ir buvo leista Žirmūnų seniūnui atlikti turto vertinimo procedūrą įstatymo numatyta tvarka, be to, sutinkamai su LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. nuostatomis 2009-09-14 d. buvo surašytas ginčo buto įkainojimo aktas, kurį patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnė O. S., kuriame kaip pirkėjas buvo įvardintas ieškovas, o pardavėjas - Vilniaus miesto savivaldybė, todėl darytina išvada, jog tokiu savo elgesiu atsakovas pripažino tą aplinkybę, kad visgi ieškovas yra faktinis ginčo buto nuomininkas, nes Žirmūnų seniūnė O. S. tikrai žinojo tą aplinkybę, jog ieškovo mama S. P. mirė 2009 m. birželio mėnesį, be to, 2009-11-09 d. ieškovas sumokėjo pardavimo kainą ir laukė kvietimo pasirašyti Pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau 2010-01-10 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-12-24 d. raštą Nr.151- 28219 (3.3.15.2-BR4) "Dėl buto ( - ) privatizavimo", kuriame buvo nurodyta, kad ieškovo prašymas yra išnagrinėtas ir netenkintinas, tačiau visiškai nėra aišku - kodėl reikėjo šį klausimą nagrinėti iš naujo. Ieškovas taip pat nurodė, kad kai ieškovas rašė prašymą dėl ginčo buto privatizavimo, jo mama S. P. buvo gyva ir jei ne atsakovo vilkinimas, tai ginčo butas būtų privatizuotas jos vardu. Ieškovas ieškiniu bei patikslintu ieškiniu prašė teismo panaikinti 2010-03-10 d. atsakovo Sprendimą Nr.A63-306-(35500)-(3.2.1-BR4), kuriuo atmestas ieškovo prašymas leisti privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje bei įpareigoti atsakovą baigti buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis procedūrą (b.l. 1-3, 69-73, 88-92). Teismo posėdžio metu ieškovas patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 244-246). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė pilnai ir prašė teismo jį tenkinti pilnutinai (b.l. 244-246).

9Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo su ieškovo pareikštais ieškiniais reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ieškovas atsakovu nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, kadangi skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ar jos padalinių priimtas sprendimas, bei prašoma įpareigoti sudaryti Pirkimo - pardavimo sutartį dėl buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, kuris yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal LR Butų privatizavimo įstatymą tam, jog asmuo įgytų teisę privatizuoti butą, buvo būtinos šios įstatyme numatytos sąlygos : 1) atitinkamas butas yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (LR BPĮ 2 str., 3 str.) ; 2) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo yra suteikta teisė privatizuoti butą (LR BPĮ 4 str.) ; 3) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti butą išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t. y. tarp šio asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (LAT 2002-03-04 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002 m. ; LAT 2006-04-10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006 m.). Atsakovas nurodė, kad LR BPĮ nuostatos neteko galios dar 2001 metais, be to, aukščiau minėtos sąlygos, būtinos privatizuoti gyvenamąją patalpą, turėjo būti iki LR BPĮ nuostatų įsigaliojimo, t. y. iki 1991 metų. Atsakovas taip pat nurodė, jog būtent tik ieškovo motinai S. P. Valstybinės komisijos, sudarytos LRS 1993-04-01 d. Nutarimu Nr. 1-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos LR BPĮ nuostatų nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti posėdžio 1995-10-09 d. protokolu Nr. 115 buvo leista baigti įforminti ginčo buto Pirkimo-pardavimo dokumentus, t. y. tik ieškovo motina S. P. atitiko visas LR BPĮ nuostatose nustatytas sąlygas ir būtent tik ji galėjo privatizuoti ginčo butą. Atsakovas taip pat nurodė, kad LR BPĮ 4 str. nuostatose yra nurodyta, jog tinkamais subjektais galėjo būti buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, o LR CK 6.588 str. 1 d. nuostatose yra numatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko bei jo sutuoktinio tėvai, tačiau pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai yra priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (LR CK 6.588 str. 2 d.). Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra nuomininkės S. P. sūnus, tačiau jis pats pripažįsta tą aplinkybę, jog kartu su savo motina jis ginčo bute negyveno ir bendro ūkio nevedė, be to, ieškovas savo gyvenamąją vietą nuo 1983 metų yra deklaravęs adresu ( - ), Vilniuje. Atsakovas taip pat nurodė, jog yra akivaizdu tai, kad tinkamu subjektu privatizuoti ginčo butą buvo tik šio buto nuomininkė S. P., o ieškovo argumentai apie tai, jog jis nuo 2008 metų tapo ginčo buto faktiniu nuomininku neturi jokios teisinės reikšmės, be to, NGPP Komisija 2009-08-19 d. posėdyje pritarė ieškovo prašymui leisti privatizuoti ginčo butą ir buvo leista Žirmūnų seniūnei O. S. atlikti turto vertinimo procedūrą, tik todėl, kad ieškovas buvo teisėtas savo motinos S. P. globėjas, o ne dėl tos aplinkybės, jog ieškovas yra faktinis buto nuomininkas. Atsakovas taip pat nurodė, kad patsai ieškovas 2008-11-19 d. prašyme prašė ginčo butą leisti privatizuoti ieškovo vardu, kadangi jis yra paskirtas motinos globėju, o ne dėl tos aplinkybės, jog jis yra faktinis buto nuomininkas, be to, NGPP Komisija, priimdama 2009-08-19 d., 2009-10-21 d. bei 2009-11-18 d. posėdžiuose sprendimus, nebuvo informuota apie tai, kad S. P. yra mirusi 2009 m. birželio mėnesį, būtent tik dėl šios priežasties minėta Komisija ir priėmė sprendimą leisti privatizuoti ginčo butą ieškovo vardu, be to, LR BPĮ 4 str. nuostatose numatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą ar butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo ar buto, todėl sutinkamai su minėta įstatymo nuostata, nors ieškovas ir atitiktų visas aukščiau nurodytas būtinas sąlygas privatizuoti ginčo butą, tačiau jis negalėtų jo privatizuoti, kadangi LR BPĮ nuostatos leido tam pačiam asmeniui privatizuoti tik vietą gyvenamąją patalpą, o ieškovas jau yra privatizavęs vieną butą. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 108-112). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 244-246).

10Ieškinys atmestinas.

11Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad 2008-11-20 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūniją su prašymu leisti privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje, ieškovo vardu, kadangi jis yra paskirtas savo motinos S. P. globėju, nes jo motinai S. P. yra leista baigti įforminti gyvenamųjų patalpų, esančių adresu ( - ), Vilniuje, Pirkimo - pardavimo dokumentus (b.l. 34-36). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2008-11-20 d. ieškovo prašymas buvo įtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos (NGPP) 2009-03-25 d. posėdžio darbotvarkę, tačiau šis klausimas nebuvo svarstytas (b.l. 37). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovo klausimas pakartotinai buvo įtrauktas į 2009-08-19 d. NGPP Komisijos posėdį, kuriame buvo nuspręsta ieškovo prašymui pritarti, t. y. leisti privatizuoti butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje, ieškovo vardu, be to, NGPP Komisija leido Žirmūnų seniūnei atlikti turto vertinimo procedūrą įstatymo numatyta tvarka pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 1 p. nuostatas (b.l. 38). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2009-09-14 d. Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktu buvo apskaičiuota buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, pardavimo kaina - 1120,46 Lt sumai ir minėtą sumą ieškovas sumokėjo (b.l. 39-41). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-12-24 d. raštu Nr. A51-28219 (3.3.15.2-BR4) informavo ieškovą apie tai, kad ieškovo prašymas leisti privatizuoti ginčo butą jo vardu yra netenkintinas, o NGPP Komisijos 2009-10-21 d. Sprendimas yra naikintinas, kadangi S. P. mirė, nes ginčo butą galėjo privatizuoti tik pati S. P. (b.l. 42-43). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog 2010-02-03 d. ieškovas su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojas 2010-03-10 d. raštu Nr. A63-306-(35500)-(3.2.1-BR4) ieškovo skundo netenkino ir ieškovo prašymą leisti privatizuoti ginčo butą atmetė (b.l. 44-47). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad butas, esantis adresu ( - ), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 78-79, 114). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas J. P. bei N. P. 1992 m. privatizavo butą, esantį adresu ( - ), Vilniuje (b.l. 115-116).

12Pažymėtina tai, jog Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatyme (galiojusiame iki 1998-07-01 d.) buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (butų pirkimo–pardavimo) tvarka, o taip pat jų įsigijimo sąlygos, t. y. kokios gyvenamosios patalpos pagal minėtą įstatymą gali būti privatizuojamos bei kas ir kokia tvarka jas gali pirkti. LR BPĮ 1 str. 1 d. nuostatose buvo numatyta, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo – pardavimo tvarką nuomininkams, kurie iki 1992-12-01 dienos pareiškė norą įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Tai reiškia, jog minėtame įstatyme buvo nustatytos ne tik tam tikros sąlygos, kurioms tik esant įgyjama teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, bet ir tokios teisės įgyvendinimo terminas. Be to, 1993-04-01 d. įstatymu Nr. I–116 LR BPĮ 1 str. nuostatos buvo papildytos nauja antrąja dalimi (su vėlesniais pakeitimais), kurioje asmenims, ne dėl savo kaltės laiku nepadavusiems pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, buvo suteikta galimybė prašymus dėl butų privatizavimo pateikti ir vėliau, tačiau su išlyga, kad tokie prašymai bus pateikiami LR Seimo sudarytai Valstybinei komisijai, turėjusiai teisę leisti tokius prašymus paduoti iki 1997-12-31 dienos. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (patvirtintų Vyriausybės 1991-07-31 d. nutarimu Nr. 309) 5 p. nuostatose buvo numatyta, jog pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį butą, turėjo raštu kreiptis į miesto ar rajono valdybą, jos sudarytą tarnybą arba komisiją.

13Pažymėtina ir tai, kad pagal LR BPĮ nuostatas, tam, kad asmuo įgytų teisę privatizuoti butą, buvo būtinos šios įstatyme nustatytos sąlygos : 1) atitinkamas butas yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas ; 2) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą ir 3) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti butą, išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t. y. tarp šio asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo. Teismas daro išvadą, jog šiuo atveju ieškovui, kad būtų pripažinta jam teisė privatizuoti ginčo patalpas, turi būti nustatytas visų minėtų sąlygų egzistavimas LR BPĮ nuostatų galiojimo metu. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje ir daro išvadą, kad visgi ieškovas nebuvo ir šiuo metu nėra tinkamas subjektas, kuriam įstatymo nuostatos suteikė teisę privatizuoti ginčo butą, kadangi visos šios civilinės bylos faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti šią išvadą, be to, ieškovas klaidinančiai painioja subjekto, galinčio ir turinčio teisę privatizuoti ginčo patalpas, sąvoką, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos matyti, jog būtent tik ieškovo motinai S. P. Valstybinės komisijos, sudarytos LRS 1993-04-01 d. Nutarimu Nr. 1-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos LR BPĮ nuostatų nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti posėdžio 1995-10-09 d. protokolu Nr. 115 buvo leista baigti įforminti ginčo buto Pirkimo-pardavimo dokumentus, t. y. tik ieškovo motina S. P. atitiko visas LR BPĮ nuostatose nustatytas sąlygas ir būtent tik ji, o ne ieškovas, galėjo privatizuoti ginčo butą. Teismas taip pat pilnai sutinka su atsakovo argumentais ir šioje dalyje, kad NGPP Komisija 2009-08-19 d. posėdyje pritarė ieškovo prašymui leisti privatizuoti ginčo butą ir buvo leista Žirmūnų seniūnei O. S. atlikti turto vertinimo procedūrą, tik todėl, jog ieškovas buvo teisėtas savo motinos S. P. globėjas, o ne dėl tos aplinkybės, kad ieškovas yra faktinis buto nuomininkas. Teismas pilnai sutinka su atsakovo argumentais šioje dalyje, kad NGPP Komisija, priimdama 2009-08-19 d., 2009-10-21 d. bei 2009-11-18 d. posėdžiuose sprendimus, nebuvo informuota apie tai, kad S. P. yra mirusi 2009 m. birželio mėnesį, būtent tik dėl šios priežasties minėta Komisija ir priėmė sprendimą leisti privatizuoti ginčo butą ieškovo vardu, ir šią išvadą leidžia daryti faktinių bylos aplinkybių visuma, be to, LR BPĮ 4 str. nuostatose yra numatyta, jog nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą ar butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo ar buto, todėl sutinkamai su minėta įstatymo nuostata, nors ieškovas ir atitiktų visas aukščiau nurodytas būtinas sąlygas privatizuoti ginčo butą, tačiau jis negalėtų jo privatizuoti, kadangi LR BPĮ nuostatos leido tam pačiam asmeniui privatizuoti tik vietą gyvenamąją patalpą, o ieškovas jau yra privatizavęs vieną butą. Teismas daro išvadą, kad galiojant LR BPĮ nuostatoms, neatsirado tarp šalių teisiniai santykiai dėl ginčo objekto privatizavimo, be to, pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad asmeniui, galiojant LR BPĮ nuostatoms tinkamai neįgyvendinusiam savo teisių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, tokia teisė negali būti ginama, kadangi LR BPĮ yra taikomas tik tiems asmenims, kurie atitiko šio įstatymo reikalavimus (LAT 2006-12-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2006 m).

14Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas bei neįrodytas (LR CPK 176 str. – 179 str.).

15Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

16Sutinkamai su LR CPK 92 str. nuostatomis, iš ieškovo valstybės naudai išieškotinos 40,53 Lt pašto išlaidos.

17Vadovaudamasis LR CPK 259 str. – 270 str., teismas

Nutarė

18ieškinį atmesti.

19Išieškoti iš ieškovo J. P., a/k ( - ) gyv. ( - ), Vilniuje, valstybės naudai 40,53 Lt pašto išlaidas.

20Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai