Byla 1A-234-396/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko, sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui, nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Gedimino Bukausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) – laisvės atėmimo bausme trejiems metams;

4- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme aštuoneriems metams.

5- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

7Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. kovo 8 d.

8Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

9I.

10Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

111. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 2 413,89 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 12,4 procentų iki 16,5 procentų, kurią kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo, gabeno per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą į Lietuvos Respubliką.

12Nustatytos šių veikų padarymo aplinkybės:

131.1. A. Š. pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės 1998 m. sausio 8 d. įstatymo (Nr. VIII-602 redakcija) 8 straipsnio reikalavimus, 2018 m. sausio 23 d. apie 10 val. 50 min., automobiliu „M“ valst. Nr. XXX, narkotines medžiagas laikydamas paslėptas šio automobilio galinėse kairės ir dešinės pusės durelėse po apdaila, neturėdamas leidimo, neteisėtai gabeno per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną, Kalvarijos sienos kirtimo punktą į Lietuvos Respubliką. Po to šiuo automobiliu, šį didelį kiekį narkotinių medžiagų, neteisėtai gabeno nuo Kalvarijos sienos kirtimo punkto, keliu A5 Marijampolė–Kaunas bei keliu A1 Kaunas–Vilnius, iki Vilniaus apskrities, Elektrėnų gyvenvietės, A. kaimo, kur tą pačią dieną 13 val. 10 min., buvo sustabdytas policijos pareigūnų, o narkotinės medžiagos kratos metu surastos ir paimtos.

142. A. Š. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2018 m. sausio 24 d., bute, esančiame ( - ), neturėdamas leidimo, virtuvėje, spintelėje virš kaitlentės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės 2002 m. sausio 15 d. įstatymo (Nr. IX-705 redakcija) 12, 13 straipsnių reikalavimus, neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „ME 38 Compact“ Nr. 071400, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais, garsiniais, 35-o kalibro dujiniais, garsiniais ir šoviniais (35 GR) su pasklindančiu šratų užtaisu, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams, bei 30 vnt. vienos grupės pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsinius šovinius, kurie yra priskiriami šaudmenimis, skirtiems šaunamiesiems C kategorijos (dujiniams revolveriams) ginklams, kuriuos 2018 m. sausio 24 d. 10 val., kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

15II.

16Apeliacinio skundo argumentai

173. Nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:

183.1. A. Š. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirti arešto bausmę. Taip pat prašo apeliacinio proceso metu apklausti liudytojus D. M. ir G. L.

193.2. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, liudytojų D. M., G. L. parodymų, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

203.3. Skunde apeliantas cituodamas tiek BK 260 straipsnio 2 dalį, tiek teismų praktiką, pažymi, kad atsakomybė už didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą kyla tik nustačius, jog kaltininkas turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Todėl vien tik didelio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekio nustatymo, akivaizdžiai, nepakanka asmens veiklai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014; Nr. 2K-52-699/2015; Nr. 2K-155-693/2016 ir kt.).

213.3.1. Gynėjo vertinimu, nuteistasis A. Š. šioje nagrinėjamoje byloje nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatytas ne tik narkotinių medžiagų platinimo faktas, bet ir tikslas jas platinti. Pažymima, kad nuteistasis A. Š. parodymų metu nuosekliai tvirtino, jog narkotinę medžiagą – kanapes įsigijo savo reikmėms už labai žemą kainą. Tuo tarpu, kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad A. Š. turėjo tikslą šiomis narkotinėmis medžiagomis disponuoti (t. y. platinti), nagrinėjamoje byloje nėra. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kratos metu pas nuteistąjį nebuvo rasta ir jokių priemonių skirtų narkotinėms medžiagoms sverti, pakuoti ar kitais būdais skirstyti dozes, siekiant tokiu būdu jas platinti.

223.3.2. Skunde gynėjas prašo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu, A. Š. net nebuvo pareikšti įtarimai dėl tikslo platinti narkotines medžiagas. Tačiau pirmosios instancijos teisme, prokurorui pakeitus kaltinimą, A. Š. buvo inkriminuotas BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis – tikslas platinti šias įsigytas narkotines medžiagas, nors nagrinėjamoje byloje jokių naujų aplinkybių nustatyta nebuvo.

233.3.3. Apelianto vertinimu, nuteistojo A. Š. kaltės, t. y. tikslo platinti narkotines medžiagas, nepatvirtina nei liudytojų T. R. ir E. S. parodymai, nei užfiksuoti telefoniniai pokalbiai vykę su D. M. ir G. L. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. Š. telefoninio pokalbio metu su D. M. kalbėjosi apie automobilio užvedimo laidus, o ne apie narkotines medžiagas. Šias aplinkybes patvirtina tiek kratos metu rasti nauji supakuoti automobilio užvedimo laidai, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo D. M. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino neišsamiai ir selektyviai. Tuo tarpu, telefoninis pokalbis vykęs su G. L. dėl kompiuterinės programos perrašymo, akivaizdžiai, nepatvirtina, kad šio pokalbio metu buvo kalbama apie narkotines medžiagas. Šių aplinkybių nepatvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. L. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas grįsdamas nuteistojo A. Š. kaltę, privalėjo liudytojus D. M. ir G. L. apklausti teisiamajame posėdyje, nes liudytojų parodymai duoti ikiteisminiame tyrime – nėra savarankiškas įrodymas, pagrindžiantis kaltinamojo kaltę (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

243.3.4. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų T. R. ir E. S. parodymai yra tik jų subjektyvi nuomonė ir prielaidos apie atliekamą tyrimą, nuteistojo elgesį įvykio metu, kuriais akivaizdžiai negalima grįsti A. Š. kaltės dėl tikslo platinti narkotines medžiagas. Be to, šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

253.3.5. Apelianto vertinimu, nuteistojo A. Š. kaltės, t. y. tikslo platinti narkotines medžiagas, nepatvirtina ir 2018 m. sausio 29 d. atliktas narkotikų testas, kuriuo nuteistojo organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nebuvo rasta. Pasak gynėjo, būtina atsižvelgti į paties nuteistojo A. Š. parodymus, kurių metu paaiškino, kad kurį laiko tarpą (t. y. apie vienuolika dienų) nevartojo narkotinių medžiagų, todėl ir atliktas testas yra neigiamas. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo nurodytą aplinkybę vertino kritiškai ir remdamasis ne specialisto paaiškinimais, o „Google“ paieškos sistemos duomenimis, konstatavo, kad kanapių pėdsakus šlapime galima aptikti nuo septynių iki trisdešimt dienų, o kraujyje – apie dvi savaites.

263.4. Skunde apeliantas neginčija nuteistajam A. Š. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

273.4.1. Gynėjas skunde cituodamas BK 54 straipsnio 3 dalies turinį bei teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015; Nr. 2K-449-942/2016; Nr. 2K-194-942/2017 ir kt.), pažymi, kad įvertinus nuteistojo A. Š. asmenybę (dirbantis, turi neįgalumą, charakterizuojamas teigiamai, iki inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo teistas) bei sąlyginai mažesnį šios inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą (t. y. narkotinė medžiaga buvo skirta savo reikmėms, o nepatekimui į nelegalią rinką, be to, ši narkotinė medžiaga buvo paimta kratos metu, todėl jokių žalingų padarinių įstatymo saugomai vertybei nekilo), yra akivaizdus pagrindas nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

283.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažinęs A. Š. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, taip pat tinkamai neįvertino šios inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

293.5.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. Š. ginklą rado atsitiktinai ir niekada jo nenaudojo. Be to, nuteistasis ilgą laiko tarpą gyveno užsienyje, todėl nežinojo apie dujinių ginklų laikymo ir registravimo pasikeitimo taisykles. Pažymi ir tai, kad rasti šaudmenys – garsiniai, todėl juos panaudojus, realiai žalos nei asmenims, nei turtui, nebūtų padaryta. Gynėjas skunde prašo atsižvelgti ir į teismų praktiką, kurioje dujinio ginklo laikymas pripažįstamas mažareikšmiu nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016).

304. Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

31III.

32Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

335. Nuteistojo A. Š. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalis dėl A. Š. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, naikinama dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukiama (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai, BPK 327 straipsnio 2 punktas).

345.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde gynėjas neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nusikalstamos veikos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį kvalifikavimo, o tik prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

355.2. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1 straipsnyje, yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad teismų paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Bendrosios kompetencijos teismų paskirtis – ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Todėl apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

366. BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Skundžiamu nuosprendžiu A. Š. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – 2 413,89 g kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 12,4 procentų iki 16,5 procentų, kurią kontrabandos būdu, neturėdamas leidimo, gabeno į Lietuvą per Lenkijos – Lietuvos Respublikų valstybės sieną Kalvarijos pasienio punktą. Gynėjas apeliaciniame pripažįsta, kad A. Š. neteisėtai disponavo nurodytu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), tačiau teigia, jog nuteistasis jas įgijo ir kontrabandos būdu gabeno į Lietuvos Respubliką, turėdamas tikslą jas (narkotines medžiagas) savo reikmėms (rūkyti), neturėdamas tikslo platinti.

377. Pažymėtina, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų (neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas) atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas ne už narkotinių medžiagų platinimą, o už neteisėtą gabenimą, turint tikslą jas platinti. Akivaizdu, kad šioje byloje minėtų narkotinių medžiagų platinimas nebuvo ir neturėjo būti įrodinėjamas.

388. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas – suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-119/2011).

399. Iš A. Š. priklausančio automobilio „M“ valstybinis Nr. XXXX kratos protokolo matyti, kad automobilio durelėse, už vidinės apdailos, buvo paslėpti 23 paketai, kurie buvo apvynioti lipnia juosta (t. 1, b. l. 36–62). Specialisto išvada nustatyta, kad visuose paketuose yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 2 413,89 g (t. 1, b. l. 88–92). Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors ikiteisminio tyrimo metu narkotinių medžiagų pardavimo ar kitokio platinimo faktas nenustatytas, tačiau įsigytas jų kiekis yra didelis, iš kurio galima padaryti daug dozių. Iš nuteistojo A. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad apie automobilyje rastas narkotines medžiagas ir kam jos priklauso, nežino (t. 3, b. l. 35–37). Pirmosios instancijos teisme A. Š. parodė, kad narkotines medžiagas pigiai nusipirko I. savo vartojimui, t. y. rūkymui (t. 4, b. l. 95–96). Akivaizdu, kad nuteistojo A. Š. parodymai dėl narkotinių medžiagų – kanapių įsigijimo aplinkybių ir tikslo yra nenuoseklūs, todėl jais galima vadovautis tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Iš liudytojos E. C. parodymų matyti, kad niekada nematė, jog jos draugas A. Š. būtų vartojęs narkotikus (t. 4, b. l. 99–100). Iš 2018 m. sausio 29 d. narkotikų tyrimo testo matyti, kad A. Š. organizme narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta (t. 3, b. l. 47). Iš liudytojo E. S. parodymų matyti, kad automobilio apžiūros metu suradus paslėptas narkotines medžiagas, A. Š. teigė, jog dalį kanapių būtų panaudojęs savo reikmėms (surūkęs), o kitą dalį – pardavęs (t. 2, b. l. 144–147; t. 4, b. l. 101–102). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kratos metu A. Š. namuose, automobilyje ar kitose vietose nebuvo rasta jokių priemonių ar įrankių, skirtų kanapėms vartoti. Todėl akivaizdu, kad A. Š. pirmosios instancijos teisme, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, pakeitė parodymus ir teigė, jog narkotines medžiagas įgijo savo reikmėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių visetas patvirtina, kad A. Š. disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapėmis (antžeminėmis jų dalimis), ne savo reikmėms tenkinti, o turėdamas tikslą jas platinti. Esant šioms aplinkybėms, A. Š. nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo.

4010. Gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teisme prokuroras pakeitė kaltinimą ir nurodė, jog A. Š. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (2 413,89 g kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą jas platinti, nors ikiteisminio tyrimo metu šis požymis nebuvo inkriminuotas (t. 4, b. l. 119–120). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras kaltinimą A. Š. pakeitė nepažeisdamas BPK 256 straipsnio reikalavimų, dėl naujai inkriminuotų aplinkybių papildomai apklausė nuteistąjį, liudytoją D. P., ištyrė kitus įrodymus (t. 4, b. l. 121–122, 130–131). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Š. nebuvo inkriminuotas narkotinių medžiagų platinimo tikslas, nėra esminis pažeidimas. Be to, tokių pažeidimų nenurodo ir gynėjas apeliaciniame skunde.

4111. Gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad apygardos teismas neteisingai įvertino liudytojų D. M. ir G. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu bei tinkamai jų neištyrė. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi internetinio portalo „Google“ duomenimis.

4211.1. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su gynėjo skunde išdėstytais argumentais ir pažymi, kad liudytojų D. M. ir G. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nei patvirtina, nei paneigia nuteistajam inkriminuotos veikos – disponavimą narkotinėmis medžiagomis (kanapėmis) svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. Š. telefoniniai pokalbiai su D. M. ir G. L. yra neinformatyvūs ( t. 2, b. l. 155–153, 164). Iš liudytojo T. R. parodymų matyti, kad klausantis šių telefoninių pokalbių jam tik susidarė įspūdis, jog A. Š. bendravo su D. M. ir G. L. apie narkotinių medžiagų platinimo (pardavimo) aplinkybes (t. 2, b. l., 31–34, 144–147). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau paminėti duomenys nesudaro vieningos įrodymų grandinės, nėra įtikinami ir patikimi, todėl nelaikomi neginčijamais įrodymais, patvirtinančiais A. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį inkriminuotą nusikalstamos veikos požymį, t. y. disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti.

4311.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje taip pat vadovavosi internetinio portalo „Google“ duomenimis apie kanapių pėdsakų išlikimo galimybę žmogaus organizme po tam tikro laiko. Tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kokia medžiaga buvo remtasi internetiniame puslapyje „Google“, pateikiant išvadą, kad kanapių pėdsakus šlapime galima aptikti nuo septynių iki trisdešimties dienų, kraujyje – apie dvi savaites, o plaukuose – iki 90 dienų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tokiais duomenimis rėmėsi nepagrįstai, todėl jais vadovautis apkaltinamajame nuosprendyje nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai.

44Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

4512. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

4613. Byloje nustatyta, kad A. Š. neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „ME 38 Compact“ Nr. 071400, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais, garsiniais, 35-o kalibro dujiniais, garsiniais ir šoviniais (35 GR) su pasklindančiu šratų užtaisu, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas šaunamiesiems C kategorijos ginklams, bei 30 vnt. vienos grupės pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsinius šovinius, kurie yra priskiriami šaudmenimis skirtiems šaunamiesiems C kategorijos (dujiniams revolveriams) ginklams.

4714. Iš nuteistojo A. Š. parodymų matyti, kad dujinį revolverį ir šovinius rado 2018 m. sausio 2 d. prie garažo, esančio ( - ) mieste. Taip pat žinojo, kad šiam ginklui laikyti reikia leidimo, norėjo jį perduoti policijos pareigūnams, tačiau nespėjo, nes kratos metu rado policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 36–37; t. 4, b. l. 95–99). Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2018 m. sausio 23 d. pagal BK 260 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius (t. 1, b. l. 11–12). 2018 m. sausio 24 d. kratos metu nuteistojo A. Š. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), buvo rastas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris „ME 38 Compact“ ir 30 vnt. grasinių šovinių, kurie priskiriami C kategorijos ginklams ir šaudmenims (t. 1, b. l. 118–131).

4815. Pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 18 d. (Nr. XI-1146) buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas bei išdėstyta naujo įstatymo redakcija. Šios redakcijos 5 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punktuose nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo Lietuvos Respublikos vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti arba nešiotis ginklus.

4916. Akivaizdu, kad A. Š. turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo, tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas, t. y. esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams iš esmės formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.

5017. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi veikos būtinieji požymiai, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas ir šaudmenis, kuriuos A. Š. laikė namuose bei kurie pagal byloje esančią specialisto išvadą priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas, nes radimo metu A. Š. neturėjo tokio ginklo laikymui nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis – apygardos teismas teisingai pripažino, kad A. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, žinodamas ir suvokdamas, jog ginklui laikyti reikalingas leidimas, tačiau dėl to nieko nedarė ir norėjo taip veikti. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad A. Š. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

5118. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pažymėta, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. ir kt. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

5219. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo klausimą tam tikroms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BK 37 straipsnis, nustačius šio straipsnio taikymui būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius numato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2014).

5320. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-427/2010, Nr. 2K-500/2010, Nr. 2K-7-109/2013).

5421. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos dalyje yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis A. Š. laikydamas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „ME 38 Compact“ Nr. 071400 , skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais, garsiniais, 35-o kalibro dujiniais, garsiniais ir šoviniais (35 GR) su pasklindančiu šratų užtaisu ir 30 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro garsinius šovinius, kurie priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte, pateiktame ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje jie priskiriami pagal jų pavojingumą vienai iš kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir šaudmenys. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. neteisėtai laikė dujinį revolverį ir šaudmenis, kurie buvo priskiriami C kategorijai, ir juos neteisėtai laikė nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 24 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo antrajame skirsnyje, skirtame ginklų ir šaudmenų klasifikacijai, keturiuose straipsniuose (3–6 straipsniai) yra išvardyti ginklai, šaudmenys ir jų dalys, ginklų priedėliai ir nurodomi kai kurie šių objektų požymiai. Šis skirstymas grindžiamas šaunamųjų ginklų skirstymu Europos Tarybos 1991 m. birželio 18 d. direktyvoje Nr. 477, kurioje ginklai taip pat skirstomi į keturias kategorijas, atitinkamai A, B, C ir D. Tačiau Direktyvoje ginklai skirstomi į kategorijas ne pagal jų pavojingumą, o pagal apyvartos apribojimų griežtumą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dujiniai revolveriai ir garsiniai šoviniai ilgą laiką buvo laikomi ginklais, kuriems nereikalingas leidimas, ir juos buvo galima įsigyti, nusiperkant pateikus asmens dokumentą. Todėl įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes matyti, kad A. Š. laikė ginklą bei šaudmenis, kurie priskiriami C kategorijai, tačiau paties ginklo savybės nepasižymi itin dideliu pavojingumu. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis A. Š. minėtą ginklą ar garsinius šovinius būtų panaudojęs ar padaręs nusikalstamas veikas, be to, juos laikė tik neilgą laiko tarpą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, nuteistojo tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, todėl pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos atsiradimui.

5522. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga A. Š. traukti baudžiamojon atsakomybėn. Esant šioms aplinkybėms, nors A. Š. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

56Dėl bausmės paskyrimo

5723. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo A. Š. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; o pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

5824. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

5925. Apeliacinės instancijos teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai.

6026. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę bausmę negu numatyta įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011; Nr. 2K-148/2014; Nr. 2K-492/2014).

6127. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. Š., atsižvelgė į jo asmenybę (teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, teigiamai charakterizuojamas), jo sveikatą ir darbingumo lygį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tiesioginę tyčią.

6228. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. anksčiau teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Akivaizdu, kad A. Š. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o gerai suplanuotos, tačiau nuteistasis išvadų dėl to nepadarė. Akivaizdu ir tai, kad A. Š. yra pavojingas visuomenei, todėl BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija) paskyrė minimalias įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, asmenybės pavojingumui, nėra akivaizdžiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

6329. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas gali paskirti švelnesnę bausmę ar kitas įstatymo nustatytas bausmes, nei numatyta straipsnio sankcijoje, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, todėl vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas paprastai susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, jo pastangas pašalinti savo nusikalstama veika sukeltus žalingus padarinius, bei kitų aplinkybių visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010; Nr. 2K-355/2012 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę ir padarė teisingą išvadą, jog išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra. Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat tokių aplinkybių nenurodo. Vien tik tai, kad A. Š. kontrabandos būdu gabeno vienas iš silpniausio poveikio žmogaus organizmui narkotines medžiagas – kanapes (antžemines jų dalis), taip pat nėra pagrindas taikyti minėto įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad A. Š. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo pripažįsta tik iš dalies, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra nenuoseklūs, kas įrodo jo nenuoširdumą, taip pat nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra jokio pagrindo.

64Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais, 327 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

65Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:

66Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

67Vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti.

68Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, BK 199 straipsnio 3 dalį (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), subendrinti apėmimo būdu, ir A. Š. paskirti subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

69Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199... 4. - pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme aštuoneriems... 5. - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 7. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės... 8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 9. I.... 10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 11. 1. A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas... 12. Nustatytos šių veikų padarymo aplinkybės:... 13. 1.1. A. Š. pažeisdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių... 14. 2. A. Š. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo tiksliai... 15. II.... 16. Apeliacinio skundo argumentai... 17. 3. Nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas Gediminas Bukauskas apeliaciniame... 18. 3.1. A. Š. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį... 19. 3.2. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas... 20. 3.3. Skunde apeliantas cituodamas tiek BK 260 straipsnio 2 dalį, tiek teismų... 21. 3.3.1. Gynėjo vertinimu, nuteistasis A. Š. šioje nagrinėjamoje byloje... 22. 3.3.2. Skunde gynėjas prašo atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad... 23. 3.3.3. Apelianto vertinimu, nuteistojo A. Š. kaltės, t. y. tikslo platinti... 24. 3.3.4. Skunde gynėjas nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų T. R.... 25. 3.3.5. Apelianto vertinimu, nuteistojo A. Š. kaltės, t. y. tikslo platinti... 26. 3.4. Skunde apeliantas neginčija nuteistajam A. Š. skundžiamu nuosprendžiu... 27. 3.4.1. Gynėjas skunde cituodamas BK 54 straipsnio 3 dalies turinį bei teismų... 28. 3.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažinęs A. Š.... 29. 3.5.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. Š. ginklą rado... 30. 4. Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas prašo... 31. III.... 32. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 33. 5. Nuteistojo A. Š. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 34. 5.1. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde gynėjas... 35. 5.2. Baudžiamojo proceso tikslas ir paskirtis, kurie apibrėžti BPK 1... 36. 6. BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo... 37. 7. Pažymėtina, kad kiekviena iš BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų... 38. 8. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis –... 39. 9. Iš A. Š. priklausančio automobilio „M“ valstybinis Nr. XXXX kratos... 40. 10. Gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos... 41. 11. Gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad apygardos teismas neteisingai... 42. 11.1. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su gynėjo skunde išdėstytais... 43. 11.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje taip pat... 44. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ... 45. 12. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo... 46. 13. Byloje nustatyta, kad A. Š. neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm... 47. 14. Iš nuteistojo A. Š. parodymų matyti, kad dujinį revolverį ir šovinius... 48. 15. Pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 18 d. (Nr. XI-1146) buvo priimtas... 49. 16. Akivaizdu, kad A. Š. turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą... 50. 17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyti visi veikos... 51. 18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo... 52. 19. BK nenumato išimtinių ribojimų sprendžiant mažareikšmiškumo... 53. 20. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali... 54. 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos dalyje yra pagrindas taikyti BK... 55. 22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios veikos pavojingumas nėra tokio... 56. Dėl bausmės paskyrimo... 57. 23. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo A. Š. inkriminuotą nusikalstamą... 58. 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo... 59. 25. Apeliacinės instancijos teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju... 60. 26. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos... 61. 27. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad A. Š. pripažintas kaltu ir... 62. 28. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. anksčiau teistas ne tik Lietuvoje,... 63. 29. Pažymėtina ir tai, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas gali... 64. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 65. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti:... 66. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį... 67. Vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1... 68. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes... 69. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....