Byla e2-374-829/2019
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pareikštą atsakovei V. R., trečiuoju asmeniu byloje esant Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Z. D

1Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovei J. Ž., jos atstovei advokatei Astai Martišienei, atsakovei V. R., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pareikštą atsakovei V. R., trečiuoju asmeniu byloje esant Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Z. D.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė J. Ž. ieškiniu prašo konstatuoti, kad ( - ) sudarytas bendrasis sutuoktinių A. V. bei D. V. testamentas yra niekinis ir negaliojantis bei taikyti restituciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovė J. Ž. pateiktame ieškinyje nurodė, kad ( - ) sutuoktiniai A. V. ir D. V. Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo patvarkė, kad, pirma, vieno iš sutuoktinių mirties atveju visas jo turtas paliekamas pergyvenusiam sutuoktiniui ir antra, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visas turtas paliekamas atsakovei V. R.. V. R. yra D. V. sesers A. M. dukra. J. Ž. yra A. V. ir D. V. įdukra, įvaikinta ( - ). Sutuoktiniai užaugino įdukrą, visokeriopai ja rūpinosi, rėmė finansiškai, vėliau rūpinosi vaikaičiais. Lygiai taip pat, įdukra užaugusi rūpinosi įtėviais. A. V. mirė ( - ) Šakiuose. Mirties liudijime nurodyta mirties priežastis – hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu. D. V. po sutuoktinio mirties priėmė palikimą kaip testamentinė įpėdinė. D. V. mirė ( - ). Mirties liudijime nurodyta pagrindinė liga sukėlusi mirtį – hipertenzinė širdies ir inkstų liga su širdies nepakankamumu ir 5 stadijos inkstų nepakankamumu, taip pat nurodytos kitos svarbios patologinės būklės sąlygojusios mirtį – lėtinė išeminė kardiovaskulinė liga, cukrinis diabetas 2 tipo su daugybinėmis komplikacijomis, liekamieji reiškiniai po insulto. V. R. 2018 m. vasario 5 d. pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo Šakių rajono 2–ojo notarų biuro notarei Z. D.. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Ieškovės nuomone, susiklosčiusią situaciją, t. y. tai, kad įtėviai bendruoju testamentu visą savo turtą paliko giminaitei, bet ne dukrai lėmė sutrikusi jų psichinė ir fizinė sveikata, keletas konfliktinių situacijų šeimoje bei atsakovės V. R. ieškovės tėvams darytas psichologinis spaudimas. Tėvai ieškovę mylėjo, augino ir visokeriopai rūpinosi. Tėvai ją rėmė finansiškai, kai ji studijavo Vilniuje. Po studijų ieškovė grįžo į pas tėvus, ištekėjo, tėvai iškėlė jai vestuves, nupirko jaunavedžiams butą Šakiuose. Ieškovei susilaukus dukros, tėvai labai rūpinosi vaikaite, palaikė artimą ir šiltą ryšį. 2005 metais iširo ieškovės santuoka ir ji su dukra išvažiavo gyventi į Vilnių. Motina buvo labai nepatenkinta dėl dukros skyrybų, tai priėmė kaip asmeninę gėdą, bijojo aplinkinių ir pažįstamų asmenų neigiamo vertinimo. Šeimoje kildavo konfliktų dėl nenusisekusios dukros santuokos. Tačiau ieškovė su dukra savaitgaliais dažniausiai sugrįždavo į tėvų namus. Ieškovės tėvas A. V. visą gyvenimą ne tik buvo priklausomas nuo alkoholio, bet ir turėjo psichologinių, psichiatrinių sutrikimų. Tėvą ištikdavo nevaldomo pykčio priepuoliai, jis mušdavo savo motiną, kuri gyveno kartu, ne kartą būdamas girtas yra išvaręs sutuoktinę su įdukra iš namų. 2002 m. mirus tėvo motinai, tėvui vaidendavosi, jis girdėjo balsus, bijojo pasilikti namuose vienas, miegojo užsidegęs šviesą. Nuo 2010 metų tėvui medikai diagnozavo depresiją, tėvas nuolat vartojo antidepresantus ir raminančius vaistus. Tėvas ir toliau vartojo alkoholį, dažniausiai „užgerdavo“ trims dienoms, po to kentėdavo nuo abstinencijos. Pavartojęs alkoholio visada būdavo agresyvus, motina jo bijojo. Kita vertus, tėvas, jau vėlesniais metais sutuoktinei išvykus gydytis į ligonines ar sanatorijas, ir toliau bijojo vienas pasilikti namuose, turėdavo kažkas nakvoti kartu. Tačiau nepaisant tėvo patologinių charakterio bruožų ieškovės santykiai su juo buvo artimi, šilti ir šeimyniški. Kita vertus, viskas pasikeisdavo tėvui pavartojus alkoholio. Tėvas žemindavo įdukrą dėl to, kad ji negeria alkoholio. Gyvendama Vilniuje ieškovė susipažino su D. Ž., su kuriuo ( - ) metais susituokė. Tėvai D. Ž. priėmė į šeimą, nusistovėjo tikrai geri jų santykiai. Ieškovė su dukra ir D. Ž. dažnai lankydavosi pas tėvus, padėdavo jiems, kartu švęsdavo šventes. 2007 m. per Šv. Velykas šeimoje įvyko konfliktas, kuris turėjo ilgalaikes pasekmes, nes motina pareiškė, kad dukra neva pavogė iš tėvų cukrų, rankšluosčių ir auksinius papuošalus. Ieškovė bandė išsiaiškinti su tėvais, prašė leisti apieškoti namus, tačiau motina buvo labai įpykusi ir išvarė juos. Ieškovė jau ir anksčiau buvo pastebėjusi, kad kartais motina stipriai supyksta be pagrindo, kad yra ūmaus būdo, kad yra lengvai paveikiama kitų asmenų nuomonės. Po šio konflikto ieškovė skambindavo telefonu tėvams, bandydavo susitaikyti, išsiaiškinti, tačiau jie buvo neperkalbami ir neleisdavo pas juos atvykti. 2008 m. ieškovė su sutuoktiniu D. Ž. buvo atvykę pas tėvus, išsikvietė policijos pareigūnus, kurių akivaizdoje apieškojo tėvų namus bei surado visus dingusius daiktus. Motina jau nuo anksčiau buvo įpratusi slapstyti daiktus po namus, o paskui pamiršdavo kur padėjo, vėliau juos rasdavo. Tėvai tą kartą atsiprašė dukros, tačiau supyko dėl iškviestos policijos. Tėvai baiminosi kaimynų apkalbų, jautėsi pažeminti ir vėl jų santykiai nutrūko. Ieškovė bandė su tėvais bendrauti telefonu, tačiau jie ir toliau nenorėjo, kad dukra atvažiuotų pas juos. Ieškovės motina D. V. nuo 1993 metų sirgo cukriniu diabetu, vartojo vaistus. ( - ) motiną ištiko insultas, ligoninėje buvo nustatyti galvos smegenų atrofijos požymiai. Po insulto motina galėjo judėti tik su vaikštyne ir tik po namus. Nuo 2010 metų D. V. turėjo neįgalaus asmens statusą. ( - ) D. V. ištiko dar vienas insultas, po kurio buvo nustatyti degeneraciniai pakitimai galvos smegenyse. 2013 metų lapkričio mėn. medicininiuose dokumentuose D. V. konstatuota galvos smegenų lėtinė kraujagyslinė encefalopatija, smegenų atrofija, lėtinė smegenų išemija. D. V. po insulto buvo nuolatinė Šakių psichikos sveikatos centro gydytojo A. S. pacientė. Komplikuoto bendravimo su tėvais laikotarpiu ieškovė vis tiek domėjosi jų sveikata, jų gyvenimu, palaikydama glaudų ryšį su savo krikšto tėvais B. ir A. P. A. P. yra D. V. sesers S. P. sūnus. Kita vertus, ieškovės bendravimas su tėvais telefonu niekada nebuvo nutrūkęs. ( - ) mirus tėvui A. V., ieškovė atvyko į laidotuves. D. V. dukros iš karto neatpažino. Laidotuves organizavo V. R., kurių metu ji pabrėžtinai nepagarbiai bendravo su ieškove. Ieškovei yra žinoma, kad tėvai V. R. dažnai ir ženkliai paremdavo finansiškai. Ieškovei taip pat žinoma, kad jos komplikuoto bendravimo su tėvais metu, V. R. turėjo įgaliojimus tvarkyti tėvų banko sąskaitas, kad ji lankydavosi tėvų namuose. Ieškovės glaudus, šeimyniškas bendravimas su motina atsinaujino iš karto po tėvo laidotuvių. Tėvas su motina iki tol sugebėdavo pasirūpinti vienas kitu, kažkiek jiems pagelbėdavo Birutė ir A. P., kaimynė R. B. Būtent ši kaimynė ieškovei yra nurodžiusi, kad V. R. taip pat kartą į mėnesį aplankydavo tėvus ir „atveždavo puodą sriubos“. Po tėvo mirties visą rūpestį ir pagalbą motinai prisiėmė ieškovė. Po tėvo laidotuvių ieškovė su sutuoktiniu sutvarkė tėvų namus bei susitarė su giminaite V. P., kad ši už piniginį atlygį gyvens kartu su D. V. Ieškovė įrengė tėvų namuose V. P. kambarį. Ieškovė kas savaitę važiuodavo aplankyti motinos. Tačiau V. P. pagyveno tuose namuose tik 3 mėnesius, kadangi dažnai vartojo alkoholį. Motina buvo neįgali ir jai buvo reikalinga pagalba, todėl ieškovė susitarė su kita kaimyne A. V., kad ji kasdien aplankys motiną. Laikydamosi susitarimo ir puoselėdamos draugiškus santykius, abi kaimynės A. V. ir R. B. pasikeisdamos kasdien lankydavosi pas D. V. Ieškovė su šeima kas savaitgalį atvykdavo pas motiną, nudirbdavo visus ūkio darbus. Ieškovė, gyvendama ( - ), su motina susiskambindavo kelis kartus per savaitę. Tarp motinos ir dukros vėl atsinaujino labai šilti ir artimi santykiai, motina susidraugavo su vaikaičiais. Ieškovė ne kartą kalbino motiną persikelti gyventi į Vilnių, bet motina vis atsisakydavo. Vėliau motina prasitarė, kad viena giminaitė ją buvo prigąsdinusi, kad dukra ją išveš į senelių namus. Motina po metų prisiminė ir dukrai pasakė, kad prieš pat tėvo mirtį jie kartu sudarė testamentą, kuriuo visas palikimas atitenka atsakovei. Motina pasakojo, kad jis buvo sudarytas labai skubotai: notaro darbo dienos pabaigoje, notaras labai skubėjo. Motina testamento sudarymo metu norėjusi nors dalį turto palikti vaikaitei. Testamentas buvo sudarytas Jurbarke, nes Šakių notarė atsisakė tvirtinti tokio turinio testamentą be atitinkamų psichiatro pažymų. Notarą Jurbarke surado atsakovė. Ieškovė matė, o ir motina pati tvirtino, kad ji bijo V. R. Vėliau motina paprašė V. R., kad ji atvežtų turimą testamento egzempliorių. V. R. testamentą atvežė ir motina galvojo, kad nuo tada testamentas nebeturės galios. Ieškovei su motina nuvykus pas notarą su minėtu testamentu, motina nesugebėjo suprasti, kad testamento ji nebegali atšaukti. Kaip įrodo aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės, A. V. ir D. V. testamento sudarymo metu buvo nuolatiniai gydytojo psichiatro pacientai, turėjo diagnozuotų psichiatrinių ligų, taip pat buvo ženkliai sutrikusi jų fizinė sveikata, be to A. V. buvo priklausomas nuo alkoholio. Dėl ženkliai pablogėjusios fizinės ir psichinės sveikatos būklės, sulaukę senyvo amžiaus A. V. ir D. V. jau nesugebėjo pastoviai ir adekvačiai vertinti bei puoselėti santykių su užauginta ir visą gyvenimą mylėta įdukra.

6Ieškovė J. Ž. palaikydama ieškinį parodė, kad apie sudarytą testamentą sužinojo po tėvo mirties, praėjus pusei metų po jo laidotuvių. Motina verkdama ir jaudindamasi pasakė, kad padarė labai didžiulę klaidą savo gyvenime. Motina sakė, kad jie norėjo ją tik pagąsdinti. Po to bijojo prisipažinti, nes po tėvo mirties jos šeima mamą nuolat lankė. Atvažiuodavo kas antrą savaitgalį, būdavo nuo penktadienio iki sekmadienio. Atvažiavusi ji viską prižiūrėjo – tvarkė, skalbė, darydavo valgyti, pirko vaistus. Taip pat nuleido virtuvės spinteles žemiau, surado elektrinę lovą. Padarė namuose daug įsikibimų, kad motinai būtų lengviau judėti. Surado žmogų – V. P., kuris padėtų motinai, tačiau ją išvijo, nes ši turėjo problemų su alkoholiu. Motina pati save apsitarnaudavo, pasidarydavo minimaliai valgyti. Prižadėjo ją prižiūrėti iki paskutinės gyvenimo dienos. Iš pradžių motina galvojo, kad paims ir perrašys naują testamentą. Dėl to konsultavosi su notaru. Notaras jiems pasakė, kad kitu testamentu sudaryto testamento pakeisti negalima. Mama notarei pasakė, kad pasirašydama testamentą ne taip suprato. Motina šia žinia taip pat pasipiktino ir sureagavo itin audringai. Vėliau susigyveno su šia mintimi. Per 3 metus motina padarė tam tikrus turto patvarkymus. Realizuojant turtą jos kalbėjosi. D. V. perleido žemę jos krikšto tėvams. Lėšos už parduotą butą buvo pervestos į jos dukros sąskaitą. Įgaliojimus pasirašė pati D. V. Yra kalbėjusi su mama apie V. R. Motina jai sakė, kad V. R. šią prižiūrėjo. Atsakovė rūpinosi A. V. laidotuvėmis. Motina jai ne vieną kartą yra sakiusi, kad V. R. už tai buvo atsidėkota labai didelėmis sumomis ir, kad ji nėra atsakovei skolinga. Motina visada tikėjo, kad ją prižiūrės atsakovė. Po tėvo laidotuvių V. R. motinos neprižiūrėjo. Atsakovė pas motiną lankėsi tik 2–3 kartus. Ji pati palaidojo motiną. V. R. prie laidotuvių neprisidėjo. Motina norėjo, kad ieškovė atsikovotų namą, kuriame prabėgo jos vaikystė. Ją įsivaikino nuo 3 metų. Jų santykiai šeimoje buvo labai geri. Šeima rūpinosi savo socialiniu statusu, tačiau tėvas turėjo problemų su alkoholiu. Jis pats buvo tai pripažinęs. Ji buvo sukūrusi šeimą, tačiau su pirmu vyru išsiskyrė. Tai buvo tėvų šeimos socialinio statuso pažeminimas. Ji susituokė antrą kartą, toliau bendravo su tėvais, tačiau vieną dieną jai buvo pareikšta, kad ji pavogė jų auksą. Tada tarp jų kilo konfliktas. Iš pradžių konfliktą aiškinosi telefonu, vėliau pradėjo tėvai grasinti teismu. Tada jie ieškojo aukso Algirdo ir D. V. namuose ir šis buvo rastas. Jie po trupučiuką vėl pradėjo bendrauti, bet visą laiką buvo jausmas, kad kažkas ne taip. Dana ir A. V. liepė jai nesirodyti kol jie yra dviese, tačiau su motina nuolat bendraudavo telefonu. Jų santykiai atšalo. 2013–2014 m. ji tėvams net neskambindavo. Informaciją sužinodavo iš aplinkinių. Tėvai buvo ligoti. Tėvas viena ausimi buvo kurčias. Taip pat tėvas turėjo širdies vožtuvo operaciją. A. V. buvo piktas, pagiežingas, turėjo panišką baimę likti vienas, jam vaidenosi. Jis buvo griežtas, smulkmeniškas, priekabus bei konfliktiškas su artimais asmenimis. Sunkiai vaikščiojo. Visada buvo liūdnas ir nepatenkintas. Jam atrodė, kad visi nori jį apgauti. Taip pat turėjo depresiją nuo alkoholio vartojimo. A. V. rūkė, nors po operacijos jam tai daryti buvo uždrausta. Tėvas vykdė visus motinos paliepimus. Jis buvo psichologinis teroristas – įžeidinėdavo motiną. Fiziškai nemušdavo, tačiau motina bijojo tėvo. Motina sunkiai judėjo. Sunkiai save apsitarnaudavo. Buvo liūdna ir depresuota, ypač po tėvo mirties. Bendraujant motina užmigdavo. Ji sunkiai pasitikėjo kitais žmonėmis. Ji pasiduodavo kitų žmonių įtakai. Motina niekada neturėjo savo nuomonės. Motinai daiktai dingdavo visą gyvenimą. Tėvas nemėgo vaikų. Vėliau nurodė, kad tėvai labai mylėjo jos vaikus. Juos lepino ir jais rūpinosi (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašai: 5 min. 55 sek. – 55 min. 17 sek).

7Atsakovė V. R. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės didžiąja dalimi yra neteisingos. Ieškovė yra A. V. ir D. V. įdukra. 2005 metais iširus ieškovės santuokai, ši su dukra išvyko gyventi į ( - ). Nuo to laiko santykiai tarp ieškovės ir įtėvių pradėti blogėti ir visiškai pašlijo. 2007 metais per Šv. Velykas įmotė D. V. pasigedo auksinių papuošalų ir kitų daiktų, taip pat įtarė, kad juos galėjo pasisavinti ieškovė. Nuo to laiko bendravimas tarp šalių praktiškai nutrūko. Nutrūkus bendravimui su ieškove, A. V. ir D. V. visokeriopai rūpinosi atsakovė, vežiojo juos pas gydytojus, lankė gydymo įstaigose, gamino jiems valgyti, tvarkė kambarius, maudė ir atliko visus kitus darbus reikalingus jų priežiūrai. Atsidėkodami už rūpestį, A. ir D. V. laisva valia, be jokios prievartos ir psichologinio spaudimo nusprendė surašyti atsakovės naudai testamentą. Tuo tikslu jie pasikvietė atsakovę ir jos sutuoktinį pas save į namus ir paprašė nuvežti pas notarą. V. prašė, kad testamentas būtų rašomas ne pas Šakių notarus, o testamentą surašytų kito rajono notaras. Jie to norėjo tik dėl to, kad apie testamento surašymą niekas nesužinotų, o juo labiau ieškovė ir tuo jie išvengtų jos užgauliojimų bei puldinėjimų. Tokiu būdu ( - ) sutuoktiniai A. V. ir D. V. Jurbarko rajono 2-ajame notarų biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą. Testamento turinys rodo, kad testamentu visas turtas nebuvo paliktas giminaitei, kaip bando įteigti ieškovė, o visų pirma pergyvenusiam sutuoktiniui. Antra, ieškovės teiginiai apibūdinant savo įtėvius laikytini šmeižtu ir didžiule nepagarba mirusiems bei jų išreikštai valiai, kadangi A. V. būdamas darbingas visą laiką dirbo atsakingose pareigose, buvo Šakių rajono vyriausiojo zootechniku, Lietuvai tapus nepriklausomai, tarnavo pasienyje, jam buvo leista namuose laikyti šaunamąjį ginklą, kuris buvo perduotas policijai tik po jo mirties. A. V. visada pagarbiai elgėsi su savo motina, negana to į savo namus perkraustė savo tetą ir visokeriopai ja rūpinosi, o šiai mirus ją palaidojo. Pažymėtina ir tai, kad A. V. susirgus ieškovė jo nelankė ir neslaugė. Ieškovės įtėvis dėl to jautė nuoskaudą ir netgi yra pasakęs, kad šiam mirus nenorėtų matyti ieškovės prie savo karsto. Įtėviui mirus, ieškovė atvykusi į laidotuves net nepriėjo prie įmotės ir nepareiškė užuojautos. Po gedulingų pietų iškart išvyko į Vilnių, net neužsukusi pas įmotę. Tik ieškovės nepagarbus elgesys su įtėviais, jų nepriežiūra privedė prie to, kad testamentas buvo surašytas ne ieškovės naudai. Ieškovės noras bet kokiais būdais įteigti, kad jos įtėviai negalėjo pilnai suvokti savo veiksmų bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu yra susijęs su turtinės naudos sau siekimu. Vargu ar ieškovės įtėviai būtų surašę testamentą atsakovės naudai, jeigu ieškovė būtų pagarbiai elgusi su savo įtėviais, o ne nuolat konfliktavusi, taip pat tinkamai juos prižiūrėjusi ir slaugiusi ligos atveju. Kalbant apie ieškovės įmotės D. V. psichinę būklę tiek bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu, tiek vėliau, tai ji pilnai suvokė savo veiksmus ir tai patvirtina šie argumentai. 1. D. V. nuo pat bendrojo testamento sudarymo dienos niekada nepareiškė abejonių dėl savo valios išraiškos; 2. Po sutuoktinio mirties ( - ) Šakių rajono 2-ajame notarų biure surašė įgaliojimą atsakovei vesti paveldėjimo bylą; 3. 2017 m. Šakių rajono 1-ajame ir 2-ajame notarų biuruose sudarė turto (buto ir žemės sklypų) perleidimo sutartis, o gautas lėšas perdavė įdukrai ir vaikaitėms; 4. D. V. sudarant aukščiau nurodytus sandorius nei vienam iš notarų tvirtinusiems šiuos sandorius nekilo abejonių dėl jos veiksnumo; 5. Prieš mirtį D. V. gulint ligoninėje ieškovė reikalavo surašyti naują testamentą, tačiau D. V. kategoriškai atsisakė. Visos šios aplinkybės rodo, kad D. V. suvokė savo veiksmus ir nekeitė savo valios. Atsakovė nesutinka su ieškovės išvada, kad testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu ir dėl to, kad prieštarauja gerai moralei. Vargu ar šiuo atveju galima būtų kalbėti apie gerą moralę prisimenant apie „šiltus“ ieškovės santykius su įtėviais. Kita vertus nereikėtų pamiršti, kad nemaža įtėvių turto dalis teko ieškovei ir vaikaitėms.

8Atsakovė V. R. parodė, kad D. V. buvo motinos sesuo, t. y. jos teta. D. V. buvo insultas, debetas. A. V. turėjo problemų su širdimi ir kurtumu. A. V. nebuvo smurtautojas. Tačiau jis turėjo charakterį. Jis buvo labai punktualus, labai gerbė savo motiną. Taip pat slaugė savo tetą. Ieškovė yra aikštingo charakterio. Jos niekas po aukso dingimo neišvarė iš namų. Ji pati išvažiavo. Radus auksą, D. V. turėjo ant kelių atsiklaupti ir prašyti ieškovės atleidimo. Ieškovei D. V. sumokėdavo ir už puokštes nupirktas ant kapų. D. V. skambindavo ieškovei, tačiau ji neatsiliepdavo. Taip pat D. V. pirkdavo dovanas anūkams. Vieną vakarą jai paskambino D. V. ir liepė ateiti su vyru. Atėjus jiems buvo pasakyta, kad A. ir D. V. nebendrauja su ieškove ir jie nori, kad ji juos prižiūrėtų, kad paliks turtą. Kiek vėliau D. V. dar klausė, ar ji nesurado notaro ir pasakė, kad jei ji neieško, tada pati suras, tačiau vėliau notarą ji surado. Testamentą paprašė palaikyti pas save, kad ieškovė nepaimtų. Taip pat savo namuose laikė ir A. V. mirties išrašo kopiją. D. V. po insulto pati savi pasirūpindavo. Ji tik užuolaidas skalbdavo, suvakuodavo daržoves, apipirkdavo arba nuveždavo apsipirkti. D. ir A. V. veždavo ir jos vyras ar sūnus į ligonines, reabilitacijas. Kai mirė A. V., jai D. V. pirmai paskambino. A. V. laidotuves suorganizavo ji. Pinigus sumokėjo už laidotuves D. V. Ieškovė atvažiavo į tėvo šermenis, tačiau užuojautos motinai nepareiškė. Po gedulingų pietų priėjo prie motinos, patapšnojo jai per petį ir pasakė, kad ji stipri ir viską atlaikys. Paskui motinai mėnesį nei skambino, nei rašė. Iš pradžių pas D. V. liko jauniausia sesuo, paskui atvažiavo pusbrolio žmona. Ji taip pat važiuodavo nakvoti pas D. V. Jei ji negalėdavo, ateidavo ir kaimynė R. B. Vėliau D. V. pradėjo rūpintis ir ieškovė. Kai ji lankydavo D. V., ieškovės tuo metu namuose nebūdavo. Ji D. V. jokio psichologinio spaudimo nedarė. Ji nežino apie jokį D. V. atsidėkojimą. D. V. sveikindavo visus artimuosius, su kuriais bendravo. A. V. automobilio nevairavo apie metus laiko dėl kurtumo. Dėl jų psichinių sveikatos sutrikimų jiems nekilo abejonės. D. V. butą pardavė su ieškovės pagalba. Po A. V. mirties jai D. V. surašė įgaliojimą. Ji galėjo prieiti prie vienos kortelės. Kitų neturėjo. Ji tik žinojo kiek pinigų liko po A. V. mirties. Pirko vaistus tik D. V. Lankydavo D. V. ligoninėje (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašai: 55 min. 17 sek. – 1 val. 19 min. 3 sek.).

9Notarė Z. D. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad duomenų apie 2014 m. lapkričio 28 d. testamento sudarymo aplinkybes ir žinių apie testatorius neturi. Pareiškėjos nepažįsta ir teismui savo samprotavimų minimu klausimu pateikti negali. Su byla nėra susijusi ir jos baigtimi nesuinteresuota. Dėl ieškovės reikalavimų prieštaravimų nereiškia. Prašo ieškinyje išdėstytus reikalavimus spręsti jai nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra pagal esamus įrodymus.

10Liudytojas D. Ž. parodė, kad nuo 2005 m. pažįsta D. ir A. V., nes yra jo uošviai. Dažnai pas juos lankydavosi savaitgaliais. Tėvus lankydavo kas dvi ar trys savaitės. Santykiai buvo geri. Jie šilti žmonės. Daugiau pažįsta A. V. Jis pasakodavo apie kasdieninius rūpesčius, nerimus. Pasakodavo, kad jam neramu dėl kasdienybės, buities. Jis niekur nespėja, niekas nesiseka. D. V. buvo labiau uždaresnė. D. V. sirgo cukralige, o A. V. – depresija. Nematė kokius vaistus jie geria. Bendraujant neįtarė, kad su jais kažkas negerai. Kartą įvyko konfliktas dėl smulkios vagystės. Vėliau įvyko dar vienas konfliktas dėl rimtesnių dalykų. Buvo surasti visi dingę daiktai. Tik tada suprato, kad D. V. šlubuoja atmintis. Jos sveikatos sutrikimai ir įtakojo konfliktus. D. V. tada atsiprašė ir jie pradėjo bendrauti. V. R. tuose namuose nematė. Niekas tėvais nesirūpino, nes jų sveikata leido patiems rūpintis vienas kitu. Kai uošvis numirė, jie važinėjo pas D. V. A. V. vairavo automobilį, bet paskutiniu metu pradėjo skųstis, kad jam sudėtinga važinėti Šakių mieste. Mano, kad į miestą D. ir A. V. niekas neveždavo (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 20 min. 10 sek. – 1 val. 31 min. 40 sek.).

11Liudytoja B. J. parodė, kad iki 2010 m. D. V. dirbo buhaltere. 2014 m. su A. ir D. V. pradėjo vykdyti socialinės reabilitacijos projektą. Iki 2017 m. pas D. V. važiuodavo kartą per mėnesį, o kartais ir dažniau. Kiekvieną apsilankymą registruodavo. Bendravo iki pat mirties. Ateidavo kartais ir A. V. Jie kartu kavos išgerdavo. Ji atvažiavusi jiems padėdavo, palaistydavo šiltnamį. D. V. išsivesdavo į lauką. Paėmė jai vežimą, vaikštynę, kartą buvo išsivežę ir į miestą. A. V. išeidavo pats į miestą apsipirkti. Yra buvusi po D. V. insulto pas ją tiek klinikose, tiek sanatorijoje. Tuo metu D. V. norėjo, kad J. Ž. bent paskambintų. Sakiusi, kad jei ji ieškovei skambina, tai ši numeta ragelį. Dėl V. psichinės būklės jai niekada nekilo jokių abejonių. Bendravimas su jai vyko normaliai. D. V. yra sakiusi, kad jos dukra yra labai daug gavusi, o kai jiems reikėjo pagalbos, ši jiems nepadėjo. Anūkei siųsdavo dovanas. Sakė, kad nei dukra skambina, nei leidžia anūkei padėkoti už jos dovanas. Ji nuolat verkdavo. Pas A. ir D. V. namuose yra mačiusi V. P., V. R., taip pat pusbrolį iš Vilkaviškio (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 31 min. 40 sek. – 1 val. 41 min. 23 sek.).

12Liudytojas A. M. parodė, kad A. V. buvo jo kolega tarnyboje, o D. V. pažinojo iš matymo. A. V. buvo labai rimtas, pasitempęs, sąžiningas žmogus, geras pareigūnas. 2013 m.–2014 m. A. V. buvo susitikęs 2 kartus Šakiuose gatvėje. Trumpai su juo pasikalbėjo apie gyvenimą. Apie sveikatą nesikalbėjo. Jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo. Pokalbis buvo normalus. Nekilo jokių įtarimų dėl sveikatos sutrikimų. Buvo toks pat kaip ir prieš paliekant tarnybą (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 41 min. 23 sek. – 1 val. 43 min. 47 sek.).

13Liudytoja S. V. parodė, kad D. V. dirbo buhaltere. Paskui dirbo visuomeniniais pagrindais revizore. Pažinojo ją labai artimai, bendravo. Lankėsi ne vieną kartą jos namuose. D. V. davė neįgaliojo vežimėlį. Kai pas ją nuvažiuodavo, ši labai apsidžiaugdavo, nes laukdavo svečių. Pasiskųsdavo jai dėl sveikatos. D. V. turėjusi insultą. Ji vartojo vaistus. 2013–2014 m. Dana ir A. V. gyveno tvarkingai. Labai nuoširdūs žmonės. A. V. rūpinosi D. V. Iki A. V. mirties jie buvo ganėtinai stiprūs ir vienas kitą prižiūrėjo. Kartais jie negerai atsiliepdavo apie ieškovę. Likus D. V. vienai, jai buvo sunku. Ji labai išgyveno vyro mirtį. Ją taip pat slėgė nebendravimas su ieškove. D. V. dėl to pasiguosdavo. Kai A. V. gulėjo ligoninėje, jo dukra nelankė. Nelankė ir D. V., kai ši gulėjo Kaune. Pas juos buvo įvykęs konfliktas ir jie tuo metu nebendravo. Kalbėjosi ir apie testamentą. Sakydavo, kad ieškovę užaugino ir viską davė, o kas į pabaigą labiausiai ją žiūrės, tam viskas ir atiteks. Ieškovė buvo atitolusi. Ja rūpinosi artimieji. Rasdavosi nuvažiavusi ir V. P., ir A. su žmona, ir atsakovę. Ateidavo ir kaimynė per kelią, kuri atnešdavo maisto. Ieškovę mato pirmą kartą. Dėl sveikatos ir psichikos niekada nepastebėjo, kad nusišnekėtų, ar kad elgesys kažkoks kitoks būtų (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 43 min. 47 sek. – 2 val. 10 min. 22 sek.).

14Liudytoja Liucija Viltrakienė parodė, kad D. V. po insulto gydė apie mėnesį laiko prieš mirtį. D. V. sirgo cukralige. A. V. negydė ir nepažinojo (2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašai: 3 min. 51 sek. – 9 min. 17 sek.).

15Liudytoja R. B. parodė, kad A. ir D. V. pažinojo. D. V. labai stipriai sirgo. Jai buvo nustatytas debetas. Ji sirgo ir kitomis ligomis. Turėjo ir operacijų. D. V. pastoviai neprisimindavo kur pasideda daiktus. Jai svaigdavo galva. A. V. buvo keistas širdies vožtuvas. Jis neprigirdėdavo ir iš lėto vaikščiodavo. A. V. buvo „nervuotas“ ir depresuotas. Jis buvo uždaresnis nei jo sutuoktinė. A. V. lankėsi pas psichiatrą. Taip pat jis prieš mirtį rūkė. Jie abu vartojo vaistus. Mirusieji buvo šviesaus proto. Dėl D. V. protinių sugebėjimų buvo kilę abejonių kai mirė A. V. A. V. iki mirties važiuodavo su automobiliu. Jis nupirkdavo savo sutuoktinei vaistų, maisto. Jis nervuodavosi, kad parduotuvėse daug žmonių. V. R. matydavo pas Algirdą ir D. V. Iki A. V. mirties ateidavo pas juos kiekvieną dieną. Po A. V. mirties nakvojo pas D. V. namuose, nes ji šios paprašė. Paskui pas ją atvažiavo pagyventi sesuo iš Kauno. Kai po A. V. mirties ieškovė ir D. V. susitaikė, tada jie sugalvojo perrašyti testamentą. Kai grįžo D. V. buvo labai susinervinusi, kad nėjo pakeisti testamento, nors ir norėjo jį pakeisti. Ji dejavo, kad negerai padarė. D. V. testamentą norėjo perrašyti dukrai. Dukrą D. ir A. V. mylėjo. Nežino kodėl buvo surašytas testamentas ne ieškovės naudai. Vėliau teigė, kad kai rašė testamentą jie buvo susipykę. Ieškovė dėl konflikto su A. ir D. V. jų nelankė. Nežino nieko apie vagystę. Ieškovė atveždavo dovanų, o D. V. pripirkdavo visko anūkams. Nežino kas A. V. veždavo pas daktarus. Vežiojo ir atsakovė, ir autobusiukas. D. V. po vyro mirties pardavė butą ir pinigus atidavė anūkei. Teigė, kad ieškovė pasirūpino A. V. laidotuvėmis. Vėliau teigė, kad sumaišė su D. V. laidotuvėmis (2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašai: 9 min. 17 sek. – 38 min. 29 sek.).

16Liudytojas Ž. P. parodė, kad D. V. buvo jo motinos teta. Buvo nuvežęs D. V. porą sykių į Kauno klinikas. Kai D. V. liko našle, nuveždavo ją į ligoninę. Su D. V. viskas buvo tvarkoje. A. V. važiuodavo pats su automobiliu. Matydavo A. V. ir bažnyčioje. Tiek A. V., tiek D. V. nebuvo protiškai atsilikę. Jie buvo paprasti, mandagūs bei išsilavinę asmenys. Apie testamento surašymą jam nieko nėra žinoma. Nevežė A. ir D. V. pas notarus (2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašai: 38 min. 29 sek.. – 43 min. 5 sek.).

17Liudytojas J. R. parodė, kad su Algirdu ir D. V. bendravo jau seniai. Santykiai buvo labai artimi. A. V. vežė į Kauną dėl klausos aparato, o D. V. vežė į akių klinikas, reabilitacijos centą. Ten ją ir lankydavo. D. V. turėjo insultą. A. V. keistas širdies vožtuvas. A. V. viską puikiai suprato, tik turėjo problemų su klausa. Jis buvo šviesaus proto žmogus. 2014 m. A. ir D. V. psichinė būsena buvo gera. Jų atmintis irgi buvo gera. Jis gulėjo Vilniuje klinikose. Ten jo neaplankė dukra. 2014 m. rudenį žmonai paskambino D. ir A. V. ir juos kartu pasikvietė į namus. Jie pasakė, kad jie nori sudaryti testamentą atsakovės vardu. Pasikalbėjo ir jie sutiko. Tik pasakė, kad nenori sudaryti testamento Šakiuose. Pats nuvežė į Jurbarką. Jie dviese nuėjo pas notarą ir paskui juos parvežė į namus. Ieškovė nelankė tėvų. Jei D. V. būtų mirusi pirma, ieškovė būtų nieko išvis negavusi. A. V. širdyje buvo labai piktas. Automobilį A. V. vairavo ir po testamento surašymo. Nuvažiuodavo Šakiuose tiek į parduotuvę, tiek į vaistinę. Anksčiau A. V. važiuodavo į kapines, esančias Marijampolėje. Paskui jau jis veždavo juos į kapines. Kartais nuveždavo ir į vaistinę. Padėjo jiems daug ir namuose. Namuose A. V. laikė ginklą. Jis turėjo leidimą (2018 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio garso įrašai: 43 min. 5 sek. – 53 min. 50 sek.).

18Liudytoja V. Š. parodė, kad yra vidaus ligų gydytoja. A. ir D. V. yra žinomi, nes juos abudu gydė. Gydė iki mirties. A. V. buvo keistas vožtuvas. Buvo atliktas kraujagyslių šuntavimas. Jis blogai girdėjo. A. V. skundėsi atminties blogėjimu, lėtesniu mąstymu, galvos svaigimu. Buvo verksmingas. A. V. lankėsi pas psichiatrą. Skundėsi nerimu. Jis sirgo depresija. Nepastebėjo, kad A. V. piktnaudžiautų alkoholiu. Niekada jis nesakė šios problemos. Jis buvo jautrios sielos. Labai rūpinosi savo teta. Buvo ir paslaugus. A. V. mąstymas buvo adekvatus. D. V. visada atvykdavo į gydymo įstaiga pati iki pirmojo insulto. Ji buvo gydoma dėl spaudimo, cukraligės, kuri buvo nekontroliuojama, parkinsono ligos bei širdies nepakankamumo. Pirmas insultas ištiko 2010 m. Ji buvo gydyta Kauno klinikose. Insultas apsunkino žmogaus judėjimą. Judėjo tik su vaikštyne. Buvo dešinės pusės paralyžius. Po insulto įvyko kitas insultas. D. V. nesiskundė dėl psichinės sveikatos. Po insulto ji buvo normaliai mąstantis žmogus pagal savo amžių. Paskutinius 5–7 m. ji lankydavosi namuose 3–4 kartus per metus. Pasėdėdavo ir prie arbatos puodelio. Bendravimas buvo malonus. 2014 m. lapkričio mėnesį bendravimas su D. V. buvo normalus. Tuo pačiu apžiūrėdavo ir A. V. Dar bendraudavo telefonu. Tyrimus siųsdavo irgi padaryti į namus. Paskutiniu metu D. V. nuotaika buvo blogesnė. Buvo atsiradusios pragulos. Demencijos požymių nepastebėjo. Buvo loginis mąstymas. Paskutinį kartą pas D. V. lankėsi 2017 m. birželio 6 d. ir birželio 30 d. Nežinojo, kad jai nustatyta kraujagyslinė demencija. Pas psichiatrą niekada nebuvo šios nukreipusi, nes nestebėjo jokių sutrikimų dėl kurių reikėtų nukreipti. D. V. pergyveno kai dukra pirmą kartą išsiskyrė. Vėliau pasakojo, kad dukra sukūrė antrą santuoką. Ieškovė santuokoje labai pasikeitė. D. V. galvojo, kad šiai įtaką daro vyras. Minėjo, kad turtą užrašys giminaičiams. D. V. rūpinosi ir R. B., ateidavo moterys iš debeto klubo bei buvusios bendradarbės. Taip pat bendravo su keliais giminaičiais: V. iš Lukšių bei žmonėmis iš Vilkaviškio. Pagalbos jai jau reikėjo, kadangi neišeidavo į parduotuvę. 2015 m. gegužės mėnesį D. V. buvo prislėgta nuotaika. Ji išgyveno vyro mirtį. Tuo metu buvo net verksminga. Tada jai išrašė raminamųjų. Vaistus D. V. išrašydavo pusei metų. Kada prireikia moteriai vaistų, tada pasikviečia ją į namus. Ji vaistus vartojo tvarkingai (2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašai: 3 min. 58 sek. – 39 min. 33 sek.).

19Liudytojas A. S. parodė, kad yra gydytojas psichiatras. A. ir D. V. gydė, tačiau jų neprisimena. 2013 m. pradėjo gydyti D. V.. D. V. skundėsi bloga atmintimi. Vėliau skundėsi ir nerimu. Gydyta 2013–2014 m. Daugiau nesikreipė. Ji žinojo kuo skundžiasi, tik turėjo vidutinį kognetyvinį sutrikimą. Jai diagnozuota kraujagyslinė demencija. Taip pat nustatytas organinis nerimo sutrikimas. Tai buvo tipiška pacientė po insulto. Buvo nustatyta vidutiniai atminties sutrikimai. Alzheimerio ligos nebuvo rasta. Alzheimerį įtarė dėl atminties sutrikimo. Atminties sutrikimai būdingi demencijai. Mąstymas buvo klampus. Mąstymas klampus kai žmogus mąsto lėtai ir užstringa smulkmenose. Sunkiai pereina nuo vienos temos prie kitos. Su D. V. bendrauti ėjo. D. V. 2014 m. sausio 17 d. simptomatika žymiai mažesnė, tai mažesnis nerimas. Daugiau negydyta, kadangi pas jį nesikreipė. Jai buvo paskirtas paroksetinas, tai yra antidepresantas. Paskui išrašė memantiną, tai vaistai gerinantys atmintį. Vėliau paliko tik paroksetiną, kuris mažina nerimą, gerina nuotaiką. Jis neveikia slopinančiai. Atminčiai šie vaistai neveikia. Nei gydo, nei blogina. A. V. šiek tiek daugiau prisimena. Jis lankėsi pas jį nuo 2007 m. iki 2013 m. Tai taip pat tipiškas atvejis. Jam diagnozuota organinė depresija. Daugumai išsivysto dėl galvos smegenų organinių pakitimų. Pagyvenusiems žmonėms daugiausiai dėl siaurų smegenų kraujagyslių. Būdinga: pažeminta nuotaika, žemas energetinis potencialas. Pastebimas mąstymo klampumas, atminties sutrikimai nedideli. Kognetyvinių sutrikimų nebuvo rasta. Buvo miego sutrikimų. Gydė antipresentų medikamentais. Po vaistų mažiau blogų minčių, geresnė nuotaika, energetika. Skiriama ir miego gerinimui. Mąstymą vaistai veikia teigiamai. Atminties negydo. Buvo paskyręs mirtazapiną ir sertraliną. Šių veistų poveikis – antidepresinis, t. y. kad būtų mažiau blogų minčių, geresnė nuotaika. Daugiau energijos. Sertralinas slopinančio poveikio iš viso neturi. Jis energizuojantį poveikį turi. Mirtazapinas skiriamas ir miego kokybei gerinti. Šie vaistai mąstymą veikia teigiamai. Atminties neveikia. Vieną kartą skyrė klonazepamą. Skiriamas dėl epizodinio nerimo. Šie vaistai blogina atmintį ir daro priklausomą žmogų. Depresijos išgydyti nebuvo galima, bet kontroliuoti ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę galima. 2014 m. lapkričio 14 d. nebuvo didintos vaistų dozės, tik išrašė tą kartą klonazepamą, tačiau ne pastoviam vartojimui, o lengvesniais nerimo atvejais parašė silpnesnį už klonazepamą. Dėl šaunamojo ginklo niekas nesikreipė. Šiuo metu šaunamojo ginklo laikyti toks asmuo negalėtų. Vairuoti su nustatyta diagnoze galima. Bendraujant su A. V. nebuvo jokių pastebėjimu dėl būsenos (2019 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio garso įrašai: 39 min. 33 sek. – 57 min. 13 sek.).

20Ieškinys atmestinas.

21Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sutuoktiniai A. V. ir D. V. Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo: 1. A. V. priklausantis visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir visos turtinės teisės, paliekamas sutuoktinei D. V.; 2. D. V. priklausantis visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir visos turtinės teisės, paliekamas sutuoktiniui A. V.; 3. A. V. ir D. V. susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visas turtas paliekamas V. R. ( - ) mirė A. V. ( - ) mirė D. V. Gimimo liudijimo ir įvaikinimo liudijimo skaitmeninis nuorašas patvirtina, kad ieškovė yra velionių A. V. ir D. V. įdukra.

22Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai įstatymo nustatyta tvarka dviejų testatorių sudarytas rašytinis sandoris, kuris be prievartos ir (ar) suklydimo išreiškia abiejų sutuoktinių laisvą valią, kad kiekvienas po savo mirties palieka kitam pergyvenusiam sutuoktiniui visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios nuosavybės dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.18 straipsnio 1 dalis). CK 5.43 straipsnyje nustatyta, kad bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 straipsnis). Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui (CK 5.45 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrojo sutuoktinių testamento institutu siekiama ne tik užtikrinti kiekvienam sutuoktiniui teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą santuokinį turtą, bet ir sudaryti galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014).

23Nagrinėjamu atveju 2014 m. lapkričio 28 d. bendrojo sutuoktinių testamento sudarymas ginčijamas dėl A. V. ir D. V. valios nebuvimo, jų negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos, dėl keleto konfliktinių situacijų šeimoje bei atsakovės darymo Danai ir A. V. psichologinio spaudimo. Ieškovė, testatorių įdukra, vadovaudamasi aplinkybe, kad testamentas neatitiko A. V. ir D. V. valios, siekia jį nuginčyti.

24Ginčijant testatorių valią CK 1. 89 straipsnio pagrindu, ieškovė turi pareigą įrodyti, kad bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu jos įtėviai A. V. ir D. V. buvo tokios būsenos, kuri neleido jiems adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. Savo argumentams įrodyti ieškovė teismo prašė paskirti pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

25Teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar A. V. bendra sveikatos būklė turėjo įtakos jo psichinei būsenai, valiai 2014 m. lapkričio 28 d. sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą; ar D. V. bendra sveikatos būklė turėjo įtakos jos psichinei būsenai, valiai ( - ) sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą; ar A. V. vartoti vaistai galėjo turėti įtakos jo psichinei būsenai, valiai ( - ) sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą; ar A. V. bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu ( - ) sirgo kokia nors psichine liga ar psichikos sutrikimu; ar D. V. bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu ( - ) sirgo kokia nors psichine liga ar psichikos sutrikimu; ar A. V. bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu ( - ) galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; ar D. V. bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu ( - ) galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2019 m. balandžio 16 d.–gegužės 14 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) ekspertė davė išvadą, kad A. V. testamento sudarymo dieną galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu ( - ) A. V. konstatuojama Organinė depresija. A. V. bendra sveikatos būklė turėjo įtakos jo psichinei būsenai, tačiau tai netrukdė jam suprasti savo veiksmų reikšmės bei išreikšti savo valios ( - ) sudarant sutuoktinių testamentą. A. V. vartoti vaistai turėjo įtakos jo psichinei būsenai (antidepresantas gerina nuotaiką, koreguoja energetinį potencialą, miegą). Vaistų poveikis, kuris galėjo trikdyti testatoriaus gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei išreikšti savo valią ( - ) sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, nekonstatuojamas. 2019 m. balandžio 16 d.–gegužės 14 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) ekspertė davė prielaidinę išvadą, kad D. V. testamento pasirašymo metu ( - ) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Bendrojo sutuoktinių testamento pasirašymo metu ( - ) D. V. konstatuojamas įgytas intelekto deficitas, silpnaprotystė – kita kraujagyslinė demencija. D. V. bendra sveikatos būklė galimai turėjo įtakos jos psichinei būsenai, valiai ( - ) sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą.

26Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

27Kitoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės. Teismas, kiek tai leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, jog testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie per kelerius metus sirgtas ligas, vartotus vaistus ir pan. Pvz.: kai pateikiama išvada, kad testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl progresuojančios ligos, tiriamojoje ekspertizės akto dalyje turi būti aiškiai pagrindžiama, kad konkrečiu reikšmingu bylai momentu liga buvo pasiekusi tokią stadiją, dėl kurios testatorius prarado gebėjimus suprasti savo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).

28Nagrinėjamu atveju D. V. gydžiusi gydytoja V. Š. nurodė, kad D. V. nesiskundė dėl psichinės sveikatos. Po insulto ji buvo normaliai mąstantis žmogus pagal savo amžių. 2014 m. lapkričio mėnesį bendravimas su D. V. buvo normalus. Demencijos požymių nepastebėjo. Buvo loginis mąstymas. Nežinojo, kad jai nustatyta kraujagyslinė demencija. Pas psichiatrą niekada nebuvo nukreipusi, nes nestebėjo jokių sutrikimų dėl kurių būtų reikėję nukreipti. Liudytojas gydytojas psichiatras A. S. taip pat patvirtino, kad D. V. gydyta 2013–2014 m. Daugiau nesikreipė. Ji skundėsi bloga atmintimi. Vėliau skundėsi ir nerimu. Ji žinojo kuo skundžiasi, tik turėjo vidutinį kognetyvinį sutrikimą. Jai diagnozuota kraujagyslinė demencija. Taip pat nustatytas organinis nerimo sutrikimas. Tai buvo tipiška pacientė po insulto. Alzheimerio ligos nebuvo rasta. Nors D. V. mąstymas buvo klampus, tačiau bendrauti su ja ėjo. D. V. 2014 m. sausio 17 d. simptomatika žymiai mažesnė, mažesnis nerimas. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie savo srities profesionalai, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jie yra prisiekę sakyti tiesą.

29Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktą, jog D. V. testamento sudarymo dieną tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkios ligomis. Objektyviais įrodymais esančiais byloje neginčijamai nustatyta, kad D. V. nuo 2013 m. gegužės 29 d. neterminuotai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Taip pat nuo 2012 m. gruodžio 27 d. neterminuotai jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. D. V. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2015 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 1 d. Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorija pradėta 2013 m. spalio 17 d. Aprašoma, kad pacientė yra 2 kartus persirgusi išeminiu insultu. Paskutiniu metu ja blogėja atmintis, nyksta interesai. Preliminariai nustatyta kita kraujagyslinė demencija. MMSE balas 15 (demencijos, kai yra vidutinis pažinimo sutrikimas, vertinant pagal trumpą protinės būklės tyrimą MMSE, nuo 11 iki 20 balų). Teismo vertinimu, ekspertizės akte Nr. 83TPK-294/2019 nėra konkrečių išvadų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp D. V. ligos ir jos galimo visiško neveiksnumo, dėl ko testatorė galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės sudarant ginčijamą testamentą, kadangi ekspertizės akte yra pateikta tik prielaidinė išvada, o ne kategoriška išvada, kad D. V. testamento pasirašymo metu 2014 m. lapkričio 28 d. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto palikimo. Priešingai, testatorę gydžiusių gydytojų parodymai teisme leidžia konstatuoti, kad testatorės psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad ji negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Pas gydytoją psichiatrą paskutinį kartą D. V. lankėsi 2014 m. sausio 17 d., kurio metu buvo konstatuota pagerėjusi jos sveikatos būklė (sumažėjusi simptomatika dėl nerimo ir dėl atminties). Vėliau, tai yra daugiau nei trejus su puse metų iki mirties nei karto į gydytoją psichiatrą nesikreipė.

30Kad D. V. buvo tokios būsenos, jog galėjo testamento sudarymo metu išreikšti savo valią, valdyti savo veiksmus ( - ) patvirtina ir kitų byloje apklaustų asmenų parodymai. Liudytoja B. J. parodė, kad iki 2017 m. pas D. V. ji atvažiuodavo kartą per mėnesį, o kartais ir dažniau. Dėl psichinės būklės jiems niekada nekilo jokių problemų. Bendravimas vyko normaliai. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja S. V., kuri parodė, kad iki A. V. mirties D. V. ir A. V. buvo ganėtinai stiprūs. Likus vienai D. V. buvo sunku. Ji labai išgyveno vyro mirtį. Dėl sveikatos ir psichikos niekada nepastebėjo, kad nusišnekėtų, ar kad elgesys kažkoks kitoks būtų. Liudytojai Ž. P. ir J. R. taip pat patvirtino, kad Danos ir A. V. psichinė būsena buvo gera. Nors šie asmenys nėra gydytojai, neturi kompetencijos vertinti asmens psichinės būsenos, tačiau yra D. V. ir A. V. kaimynai, giminės ir šeimos draugai, su kuriais daug metų bendravo, tačiau jų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, kitų liudytojų – gydytojų parodymams, šių asmenų suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymus jie davė prisiekę ir būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

31Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad A. V. ir D. V. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimą, dėl kurio jie negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Priešingai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad po A. V. mirties D. V. surašė įgaliojimą atsakovei vesti paveldėjimo bylą. Taip pat po ginčijamo testamento sudarymo D. V. sudarinėjo pirkimo–pardavimo sutartis. Tai rodo, kad D. V. iki 2017 m. gegužės mėnesio pabaigos pati sąmoningai rūpinosi savo turtu. Nei vienam notarui nekilo abejonių dėl D. V. veiksnumo.

32Pažymėtina, kad kol D. V. buvo gyva, ieškovė nesikreipė į teismą dėl D. V. veiksnumo apribojimo, o į teismą kreipėsi tik po D. V. mirties, nesutikdama dėl palikimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė J. Ž. siekė pakeisti testamentą, ieškojo notaro, o ne siekė užginčyti, kaip po testatorės mirties teigiama, neveiksnių asmenų sudarytą testamentą. Minėtos aplinkybės rodo, kad ieškovė siekia nuginčyti testamentą, siekdama pripažinti veiksnų asmenį neveiksniu. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad D. V. su ja po A. V. mirties buvo nuvykusi pas notarą, siekiant panaikinti testamentą. Minėta aplinkybė įrodo, kad testatorė buvo veiksni testamento sudarymo dieną – ( - ), suprato veiksmų pasekmes, prisiminė testamento turinį. Ieškovė prieštarauja savo teiginiams apie D. V. neveiksnumą ( - ), nes nurodo, kad D. V. žadėjo pakeisti testamentą, sudarinėjo pirkimo–pardavimo sutartis, pervedinėjo pinigus.

33Tai, kad A. V. testamento sudarymo dieną galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti patvirtina ekspertų išvada, kurie įvertinę medicininius dokumentus, nesuabejojo A. V. psichine sveikata, taip pat byloje apklaustų asmenų paaiškinimai. Liudytoja S. V. nurodė, kad 2013–2014 m. D. ir A. V. gyveno tvarkingai. A. V. rūpinosi D. V. Liudytojas A. M. 2013 m.–2014 m. su A. V. bendravęs du kartus taip pat jokių psichikos sutrikimų nepastebėjo. Pokalbis buvo normalus. Nekilo jokių įtarimų dėl sveikatos sutrikimų. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja V. Š. Be to liudytojai R. B., J. R. ir Ž. P. patvirtino, kad A. V. iki mirties važiavo su automobiliu, o ir gydytojas psichiatras nurodė, kad vairuoti su nustatyta diagnoze galima. Be to jam 2013 m. spalio 15 d. atliktas kognityvinių funkcijų ir atminties vertinimas; psichologinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kognityvinio sutrikimo nėra. Nors ieškovė nurodo, kad A. V. vartojo alkoholį ir buvo agresyvus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Teismas daro išvadą, kad testatoriaus psichiniai gebėjimai nebuvo sutrikę taip, kad jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Tą patvirtino ir A. V. gydę gydytojai.

34Ieškovės J. Ž. paaiškinimai ir liudytojo D. Ž. parodymai apie prastą A. V. ir D. V. būklę 2014 metais nesudaro pagrindo spręsti ar testamento pasirašymo metu testatoriai buvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų. Nors ieškovė teigia, kad su įtėviais dažnai susiskambindavo, tačiau liudytoja B. J. parodė, kad D. V. jai yra sakiusi, kad jei D. V. ieškovei skambina, tai ši numeta ragelį. Tiek ieškovė, tiek minėtas liudytojas bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo metu D. V. ir A. V. nelankė, su jais nebendravo, po ilgo nebendravimo laiko atvyko tik į A. V. laidotuves.

35Testatorius A. V. ginčo testamento dienai neprigirdėjo, o testatorė D. V. turėjo judėjimo negalią, tačiau teismas laiko, kad asmens fizinė negalia negali būti pripažįstama aplinkybėmis, leidžiančiomis abejoti asmens gebėjimu suvokti savo veiksmus.

36Pažymėtina, kad nei gydytojams, nei byloje apklaustiems liudytojams B. J., A. M., S. V., R. B., Ž. P., J. R., kurie bendravo su A. V. ir D. V. betarpiškai prieš testamento sudarymą, jo sudarymo dieną, ir vėliau, nekilo abejonių dėl testatorių gebėjimų suprasti savo veiksmų reikšmę: jie elgėsi sąmoningai, suprasdami, kad susirgo, iš anksto išreiškė valią visą savo turtą palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui – V. R.

37Itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog testamentą pasirašė patys testatoriai notaro akivaizdoje, testatorių parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašyti vardai ir pavardės, parašai, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat leidžia teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatorių sąmoninga ir socialiai orientuota būkle. Ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, jog testatorių parašų tikrumas ginčo testamente ieškovės nebuvo ginčijamas, kas leidžia tvirtinti, jog ieškovė nesuabejojo, jog D. V. ir A. V. ( - ) gebėjo pasirašyti testamente.

38Būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Sudarant testamentą itin reikšmingas elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valia, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, ją privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.

39Vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pažymėtina, jog testatoriai visą savo turtą paliko artimajam giminaičiui – D. V. dukterėčiai V. R. Byloje surinkti duomenys rodo, jog D. V., nors ir negyveno kartu su A. ir D. V., tačiau iki mirties jais rūpinosi, prižiūrėjo, lankė, lydėdavo pas gydytojus ir pan. Ieškovė didelę A. V. ir D. V. senatvės dalį (pačios teigimu nuo 2008 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) jų nelankė. Liudytoja S. V. nurodė, kad D. V. jai pasiguosdavo dėl nebendravimo su ieškove. Kai A. V. gulėjo ligoninėje, jo ji nelankė. Nelankė ir D. V., kai ji gulėjo Kaune. Be to ir liudytoja B. J. nurodė, kad D. V. jai yra sakiusi, kad jos įdukra yra labai daug gavusi, o kai jiems reikėjo ši jiems nepadėjo. Netgi A. V. ir D. V. gydžiusi šeimos gydytoja nurodė jai žinomą aplinkybę apie tai, kad mirusieji neplanuoja savo turto palikti ieškovei, ką posėdžio metu ir nurodė.

40Teismas sprendžia, kad turto palikimas atsakovei V. R. iš esmės atitiko testatorių gyvenimiškas aplinkybes, yra logiškas ir gana tikėtinas, įvertinus tai, jog būtent atsakovė visapusiškai rūpinosi testatoriais, turėjo įgaliojimus tvarkyti tėvų banko sąskaitas bei tai, jog ieškovė J. Ž. testamento sudarymo metu nebendravo su jais. Liudytoja S. V. nurodė, kad kalbėjosi su D. V. apie testamentą. Ji sakydavo, kad ieškovę užaugino ir viską davė, o kas į pabaigą labiausiai ją žiūrės tam viskas ir atiteks. Tikėtina, kad artimo ryšio su įdukra iki A. V. mirties testatoriams išlaikyti nepavyko. Ieškovės paaiškinimai, kad ji tiesiog nesutarė su įtėviais, liudytojų parodymai, kad ieškovė nelankė savo įtėvių ligoninėse, išskyrus D. V. prieš mirtį, paaiškina, kodėl D. ir A. V. siekė, kad jais rūpintųsi tas žmogus, kuris jiems buvo artimesnis ir kurio patys norėjo. Visų šių aptartų duomenų visuma patvirtina, jog A. V. ir D. V. bendrojo sutuoktinių testamentu išsakė savo tikrąją, nuosekliai susiformavusią valią, nebūdami nieko įtakoti ir tai padarė sąmoningai.

41Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, CK 5.18 straipsnio 1 dalimi, įpėdinių dalyvavimas sudarant testamentą yra leidžiamas ir net jų dalyvavimas, įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatorės atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui, todėl daro išvadą, jog tai, kad atsakovė surado notarą, su vyru nuvežė testatorius pas notarą nesudaro jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros atlikimu ar testatorių galimybe 2014 m. lapkričio 28 d. laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį. Nagrinėjamu atveju ieškovė, tvirtindama, jog atsakovė primetė savo valią testatoriams ginčo testamento sudarymo metu, nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, jog testamento sudarymo metu testatorių valia atsakovės veiksmais būtų palaužta. Teismas konstatuoja, jog bendrojo sutuoktinių testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos trūkumų nebuvo, testamento formos trūkumų taip pat nenustatyta. Ta aplinkybė, kad pirmiausiai A. V. ir D. V. savo turtą nusprendė palikti pergyvenusiam sutuoktiniui, o tik po to atsakovei, tik patvirtina tai, jog šis jų sprendimas yra logiškas, priimtas tuo metu jų šeimoje susiklosčiusių aplinkybių pagrindu – labiausiai jais rūpinosi atsakovė, o ieškovė tuo laikotarpiu nebendravo, ką patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Ir pati ieškovė pripažino, jog 2013-2014 metais su įtėviais ji visiškai nebendravo.

42Šiuo atveju teismas nustatė, kad nėra teismui pateikti įrodymai, o yra tik ieškovės spėliojimai ir prielaidos, kad ( - ) sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą A. V. ir D. V. nesuprato veiksmų reikšmės, jų nevaldė dėl vartojamų vaistų bei sirgtų ligų padarinių, nes ji apie įtėvių fizinę ir psichinę būklę ( - ) sužinojo tik netiesiogiai ir ieškinys yra pareikštas vien dėl fakto, jog įtėviai jai nepaliko turto. Priešingai, byloje nustatyta, kad ginčijamas testamentas visiškai atitiko palikėjų valią ir jų interesus.

43Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Šiuo atveju, teismas vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs įrodymus byloje, laiko nustatytomis bylos aplinkybes, kad testatoriai A. V. ir D. V. testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuoti, patys suformavo savo valią bei ją išreiškė, jų valia išreikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka. Ieškovė neįrodė, jog D. ir A. V. sudarydami testamentą buvo tokios psichinės būklės, kurioje negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl ieškovės ieškinys atsakovei dėl testamento nuginčijimo, atmestinas.

44Restitucijos taikymo klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi ieškinys dalyje dėl testamento nuginčijimo atmestas.

45Įsiteisėjus sprendimui teismo 2018 m. vasario 18 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikintina (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

46Atsakovė V. R. pateikė įrodymus, kad turėjo 1 000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas.

47Atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimas, kurios neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintų kriterijų, atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį. Kadangi ieškinys atmestinas, tai atsakovei priteistina iš ieškovės 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai.

48Ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 12,41 Eur teismo patirtų išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis).

49Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsniu, teismas

Nutarė

50Ieškinį atmesti.

51Priteisti atsakovei V. R., asmens kodas ( - ), iš ieškovės J. Ž., asmens kodas ( - ), vieną tūkstantį eurų (1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

52Priteisti iš ieškovės J. Ž., asmens kodas ( - ), dvylika eurų keturiasdešimt vieną centą (12,41 Eur) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu – 5660).

53Sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2018 m. vasario 18 d. nutartimi šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į D. V. palikimą.

54Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė J. Ž. ieškiniu prašo konstatuoti, kad ( - ) sudarytas bendrasis... 5. Ieškovė J. Ž. pateiktame ieškinyje nurodė, kad ( - ) sutuoktiniai A. V. ir... 6. Ieškovė J. Ž. palaikydama ieškinį parodė, kad apie sudarytą testamentą... 7. Atsakovė V. R. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir... 8. Atsakovė V. R. parodė, kad D. V. buvo motinos sesuo, t. y. jos teta. D. V.... 9. Notarė Z. D. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pateiktame atsiliepime nurodė,... 10. Liudytojas D. Ž. parodė, kad nuo 2005 m. pažįsta D. ir A. V., nes yra jo... 11. Liudytoja B. J. parodė, kad iki 2010 m. D. V. dirbo buhaltere. 2014 m. su A.... 12. Liudytojas A. M. parodė, kad A. V. buvo jo kolega tarnyboje, o D. V. pažinojo... 13. Liudytoja S. V. parodė, kad D. V. dirbo buhaltere. Paskui dirbo visuomeniniais... 14. Liudytoja Liucija Viltrakienė parodė, kad D. V. po insulto gydė apie... 15. Liudytoja R. B. parodė, kad A. ir D. V. pažinojo. D. V. labai stipriai sirgo.... 16. Liudytojas Ž. P. parodė, kad D. V. buvo jo motinos teta. Buvo nuvežęs D. V.... 17. Liudytojas J. R. parodė, kad su Algirdu ir D. V. bendravo jau seniai.... 18. Liudytoja V. Š. parodė, kad yra vidaus ligų gydytoja. A. ir D. V. yra... 19. Liudytojas A. S. parodė, kad yra gydytojas psichiatras. A. ir D. V. gydė,... 20. Ieškinys atmestinas.... 21. Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 28 d. sutuoktiniai A. V. ir D. V.... 22. Bendrasis sutuoktinių testamentas – tai įstatymo nustatyta tvarka dviejų... 23. Nagrinėjamu atveju 2014 m. lapkričio 28 d. bendrojo sutuoktinių testamento... 24. Ginčijant testatorių valią CK 1. 89 straipsnio pagrindu, ieškovė turi... 25. Teismas 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, siekiant... 26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylų, kuriose ginčijamas mirusio... 27. Kitoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad teismo išvada, kad testamento... 28. Nagrinėjamu atveju D. V. gydžiusi gydytoja V. Š. nurodė, kad D. V.... 29. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys medicininiai duomenys... 30. Kad D. V. buvo tokios būsenos, jog galėjo testamento sudarymo metu... 31. Be to, ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, kad A. V. ir D.... 32. Pažymėtina, kad kol D. V. buvo gyva, ieškovė nesikreipė į teismą dėl D.... 33. Tai, kad A. V. testamento sudarymo dieną galėjo suprasti savo veiksmų... 34. Ieškovės J. Ž. paaiškinimai ir liudytojo D. Ž. parodymai apie prastą A.... 35. Testatorius A. V. ginčo testamento dienai neprigirdėjo, o testatorė D. V.... 36. Pažymėtina, kad nei gydytojams, nei byloje apklaustiems liudytojams B. J., A.... 37. Itin reikšminga šio ginčo kontekste aplinkybe teismas laiko tai, jog... 38. Būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas,... 39. Vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo,... 40. Teismas sprendžia, kad turto palikimas atsakovei V. R. iš esmės atitiko... 41. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 48 straipsnio 2... 42. Šiuo atveju teismas nustatė, kad nėra teismui pateikti įrodymai, o yra tik... 43. Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo... 44. Restitucijos taikymo klausimas šioje byloje nespręstinas, kadangi ieškinys... 45. Įsiteisėjus sprendimui teismo 2018 m. vasario 18 d. nutartis dėl laikinųjų... 46. Atsakovė V. R. pateikė įrodymus, kad turėjo 1 000 Eur advokato teisinės... 47. Atsakovei iš ieškovės priteistinos jos turėtų atstovavimo išlaidų... 48. Ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 12,41 Eur... 49. Vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 269 straipsniu, teismas... 50. Ieškinį atmesti.... 51. Priteisti atsakovei V. R., asmens kodas ( - ), iš ieškovės J. Ž., asmens... 52. Priteisti iš ieškovės J. Ž., asmens kodas ( - ), dvylika eurų... 53. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2018 m. vasario 18 d. nutartimi... 54. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...