Byla 2FB-321-1024/2018

Dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo

1Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė, sekretoriaujant Zinai Pranskietienei, dalyvaujant pareiškėjui V. D., bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“ atstovui bankroto administratoriui Nerijui Strikuliui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančių asmenų V. D. ir G. D. bankroto administratoriaus prašymą dėl fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

3Teismas

Nustatė

4Plungės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. priėmė nutartį, kuria V. D. ir G. D. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Lexuna“ ir nustatė bankroto administratoriui keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.

5Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. vasario 14 d. nutartimis buvo patvirtinti V. D. ir G. D. kreditorių sąrašas.

6Bankroto administratorius UAB „Lexuna“ Plungės apylinkės teismui 2018 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą prašymą patvirtinti V. D. ir G. D. 2018 m. kovo 23 d. kreditorių susirinkime pateiktą patikslintą 2018 m. kovo 7 d. mokumo atkūrimo planą. Bankroto administratorius pateiktame prašyme nurodo, kad pirmajame 2017 m. gruodžio 20 d. vykusiame bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkime pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo planas nebuvo patvirtintas. 2018 m. vasario 1 d. buvo sušauktas antrasis kreditorių susirinkimas, tačiau jame mokumo atkūrimo planas taip pat nebuvo patvirtintas. Kadangi Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartimi buvo patikslintas kreditoriaus A. M. finansinis reikalavimas, bankroto administratorius 2018 m. kovo 23 d. sušaukė trečiąjį kreditorių susirinkimą patikslinto mokumo atkūrimo plano ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui, tačiau kreditorius AB „Šiaulių bankas“ balsavo „Prieš“ mokumo atkūrimo plano patvirtinimą ir patikslintas 2018 m. kovo 7 d. mokumo atkūrimo planas kreditorių susirinkime nebuvo patvirtintas.

7Pareiškėjas V. D. teismo posėdžio metu prašė patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą, papildomai paaiškino, kad nuo 2014 metų yra sudaręs darbo sutartį ir dirba Švedijoje statybose. Darbo sutartis yra neterminuota. Kadangi darbas yra statybose, tai darbo pobūdis ne visada leidžia žiemos laiku dirbti, todėl kartais gruodžio, sausio mėnesį darbų atlikti negalima ir jo darbdavys už tą laiką darbo užmokesčio nemoka. Šį sezoną dirbti negalėjo nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. sausio 15 d. ir už tą laiką darbdavys atlyginimo nemokėjo. Kitus mėnesius jis gauna stabilų atlyginimą, kiekvienų metų leipos mėnesį atostogauja, jam yra išmokami atostoginiai. Gyvenamąjį būstą jam yra išnuomavęs darbdavys, jis tik pagal pateiktas sąskaitas faktūras turi susimokėti nuomą, kuri kas mėnesį siekia apie 1000 Eur. Šiame name jie gyvena dviese su žmona, jokie kiti žmonės negyvena. Kadangi būstas yra šildomas elektra, tai žiemos sezonu už elektrą jie moka apie 150 Eur, o vasaros sezonu apie 50 – 60 Eur. Mokesčio už vandenį sąskaita ateina vieną kartą metuose. Gyvenamasis būstas yra šalia jo darbo, todėl nereikia papildomų išlaidų transportui. Be to, pagal Švedijos įstatymus jis dirba, ar nedirba, jam privaloma kas mėnesį valstybei sumokėti 11,90 Eur mokestį, o tuo atveju jei jo nedarbo laikas truktų ilgiau nei vienas mėnuo, jam būtų išmokėta apie 1000 Eur išmoka, tačiau šį sezoną jo nedarbas truko mažiau nei mėnesį, todėl šios išmokos negavo. Jo žmona G. D. šiuo metu niekur nedirba, mokosi švedų kalbą, ieškosi darbo, tikisi rasti nors kokį laikiną sezoninį darbą.

8Bankroto administratorės UAB „Lexuna“ atstovas bankroto administratorius Nerijus Strikulys teismo posėdžio metu prašė patvirtinti pateiktą fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad kreditoriaus AB „Šiaulių banko“ pateikti nesutikimo motyvai dėl išlaidų fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams patenkinti yra nepagrįsti, bankroto administratorius, jo atstovė susirašinėjo elektroniniais laiškais su kreditoriumi, siuntė papildomus dokumentus, kurie pagrindžia nurodytas išlaidas. Nurodė, kad nesvarbu kiek nuomojamame būste gyvena žmonių, tačiau būsto nuomos kaina plane yra nurodyta būtent tokia, kokia tenka patiems pareiškėjams. Tačiau pats pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, kad jokie pašaliniai asmenys tame būste negyvena ir nuomos mokestis tenka tik jiems. Taip pat pats pareiškėjas išsamiai paaiškino dėl elektros mokesčio, todėl plane nurodytas mokesčio vidurkis, o ne mokestis išskaidytas sezonams. Dėl valstybei mokamo mokesčio dokumentai buvo pateikti su pirminiu pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, šios išlaidos yra pagrįstai įtrauktos į planą. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjai patirs mažiau išlaidų savo būtiniesiems poreikiams, tai šis skirtumas bus panaudotas kreditorinių reikalavimų dengimui. Dėl kreditoriaus reiškiamų prieštaravimų dėl administravimo išlaidų paaiškino, kad bankroto administratorius prisiimdamas administruoti bylą negali į priekį nustatyti atliekamų veiksmų skaičiaus, kiek kreditorinių reikalavimų byloje bus teikiama, kiek kreditorių susirinkimų bus šaukiama, todėl jų išlaidos administruojant pareiškėjų bankroto bylą iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo šiuo atveju išaugo, teko atlikti daug papildomų veiksmų, be to, į nurodytą sumą nebuvo skaičiuotas bankroto administratoriaus darbo užmokestis. Todėl šiuo atveju jie prašo patvirtinti 363 Eur administravimo išlaidų sumą už laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo iki mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Taip pat mano, kad 65 Eur atlyginimas bankroto administratoriui patvirtinus mokumo atkūrimo planą nėra per didelis, nes byloje administruojami du asmenys, ši suma yra pagrįsta byloje pateikta darbų sąmata.

9Teismas

konstatuoja:

10Prašymas tenkintinas.

11Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

12Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. kovo 23 d. įvyko trečiasis V. D. ir G. D. kreditorių susirinkimas, kuriame nebuvo pritarta V. D. ir G. D. 2018 m. kovo 7 d. patikslintam mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Kreditorius AB „Šiaulių bankas“ nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo plano (toliau – Planas) tvirtinimui, nurodydami, kad nepritaria pateiktam Planui dėl išlaidų fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams patenkinti bei dėl bankroto administratoriaus atlyginimo, kuris plane numatytas 65 Eur mėnesiui, mano, kad 40 Eur suma kas mėnesį laikytina protingu išlaidų dydžiu, kadangi bankroto byla nėra sudėtinga, asmenys neturi nekilnojamojo turto, sandorių ginčyti nenumatyta (II tomas, b. l. 42 – 44).

13Pažymėtina, kad kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1664-823/2014).

14Dėl išlaidų fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams patenkinti

15Bankrutuojančių V. D. ir G. D. mokumo atkūrimo plane būtiniems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį planuojama skirti 1538,71 Eur. Šią sumą sudarytų 1100 Eur būsto išlaidos (nuoma bei mokestis už elektros energijos tiekimą), 371,81 Eur maistas, vaistai, ūkinės prekės, 55 Eur internetas, 11,90 Eur valstybės darbo mokestis (II tomas, b. l. 102). Plane yra nurodyta, kad V. D. pagrindinis tikslas šioje bankroto stadijoje yra tinkamai ir kokybiškai vykdyti darbines funkcijas, taip pat, esant galimybei, kuomet dėl oro sąlygų dabartinis darbdavys neužtikrina darbo, susirasti papildomą epizodinį darbą, tokiu būdu bus sumažinta darbo užmokesčio svyravimo rizika, kas šiuo metu labai įtakoja Fizinių asmenų gaunamų pajamų balansą (disbalansą). Šiuo metu G. D. intensyviai mokosi švedų kalbos, ir kai pasieks tokį lygi, kai galės laisvai susikalbėti, ji nedelsiant pradės ieškotis darbo.

16Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

17Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo, bankroto administratoriaus paaiškinimų, byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas V. D. nuo 2014-08-01 dirba Švedijoje, Tozo Tak ir platslageri i Odakra AB įmonėje, pareigos – statybos darbuotojas, stogdengys, skardininkas, darbo sutartyje numatytas darbuotojo atlyginimas 141 Švedijos kronų (apie 13,30 Eur) per valandą (I tomas, b. l. 22). Iš byloje pateiktų algalapių matyti, kad V. D. vidutinis mėnesio užmokestis yra 230204 Švedijos kronų (apie 2300 Eur) (I tomas, b. l. 50 – 56), tačiau pažymėtina, kad šis vidurkis yra paskaičiuotas tik iš 7 mėnesių, kadangi byloje pateikti 7 mėnesių algalapiai. Kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, žiemos sezonu, atsižvelgiant į oro sąlygas, panašiai apie mėnesį ar daugiau darbo iš vis nebūna ir tuomet darbo užmokestis jam yra nemokamas. Bankroto administratorius elektroniniame laiške kreditoriui nurodė, kad per 2017 metus V. D. gavo 204678 Švedijos kronų (apie 19 468 Eur), į šią sumą įtraukiant ir 2017 m. gruodžio mėnesį (II tomas, b. l. 116). Taigi vidutinis V. D. mėnesio darbo užmokestis yra 1622 Eur. Iš Plane nurodytos sumos būtiniesiems poreikiams skirti matyti, kad didžiausią būtinųjų poreikių išlaidų sumą sudaro būsto išlaidos, t. y. 1100 Eur (1000 Eur būsto nuomos išlaidos bei mokestis už elektros energijos tiekimą). Iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad gyvenamosios nuomos kaina yra 10 000 Švedijos kronų, kas sudaro apie 1000 Eur kas mėnesį (I tomas, b. l. 68). Kaip nurodė pareiškėjas V. D. teismo posėdžio metu, būsto nuomos sutarties jis pateikti negali kadangi būstą jam yra išnuomavęs darbdavys, būstas yra arti darbo, todėl jam nebereikia skirti papildomų išlaidų transportui, šiame būste jie gyvena dviese su žmona. Iš byloje pateiktos pažymos matyti, kad turto pavadinimas ir adresas yra Tozo Tak ir platslageri i Odakra AB, t. y. įmonės, kurioje dirba pareiškėjas pavadinimas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino mokamus mokesčius už elektros energiją, nurodydamas, kad gyvenamasis būstas Švedijoje yra šildomas elektra, todėl šildymo sezonu mokestis už suvartotą elektros energiją yra žymiai didesnis, nei ne šildymo sezonu, todėl prie būsto išlaidų Plane nurodė vidutinį per mėnesį už suvartotą energijos energiją mokamą mokestį. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad sąskaita už vandenį ateina kartą per metus, ir ši suma taip pat įtraukta į būsto išlaidas. Kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, nors žmona G. D. ir neturi darbo, tačiau siekdami išvengti dvigubo būsto išlaikymo, jie abu kartu gyvena Švedijoje, pareiškėja G. D. mokosi švedų kalbą ir sieks gauti darbą. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje jie praleidžia tik vieną mėnesį, t. y. liepos mėnesį, kai oficialiai darbdavys išleidžia atostogų ir atitinkamai už jas atsiskaito. Tuo vasaros laikotarpiu jie gyvena pas dukrą. Visą kitą laiką jie praleidžia Švedijoje, ir jeigu nedarbo laikas ne sezono metu trunka mažiau nei mėnesį, jis jokių išmokų iš valstybės, nei iš darbdavio už tą laiką negauna, turi tą laiką pragyventi iš santaupų. Pažymėtina, kad kreditorius AB „Šiaulių bankas“ nepagrįstai nurodė, kad mokėjimo dokumentas apie valstybės darbo užmokestį nėra pateiktas, kadangi šis dokumentas buvo pateiktas kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, iš kurio matyti, kad mokestis yra vienodas visiems nariams nepriklausomai nuo pajamų ir darbo vietos, bedarbiai taip pat moka įmoką. Priklausomai nuo bendruomenės nario, mokestis yra 110 kronų, arba 119 kronų, kas atitinka 11,90 Eur pareiškėjo Plane nurodytą sumą (I tomas, b. l. 59). Taigi šiuo atveju bankrutuojantys fiziniai asmenys pateikė visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius jų išlaidas, skirtas būtiniesiems poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, jog išlaidų suma būtiniems poreikiams Plane yra numatyta dviem asmenims ir nors ši suma viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad bankrutuojantys fiziniai asmenys gyvena ir dirba Švedijoje, ten gauna pastovias pajamas, V. D. Švedijos įmonėje dirba jau nuo 2014 metų, todėl atitinkamai ir išlaidos atitinka tos šalies pragyvenimo lygį. Pažymėtina, kad didžioji dalis išlaidų tenka būsto išlaikymui, kitiems poreikiams skiriama tik 426,93 Eur, kas tikrai negali būti vertinama kaip per didelėmis išlaidomis. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aukščiau nurodytoje nutartyje, išlaidų reikalingų būtiniems poreikiams tenkinti suma gali viršyti minimalios mėnesinės algos dydį esant objektyviems kriterijams. Atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nurodytus, teismo nuomone, objektyvius kriterijus 1538,71 Eur suma būtiniems poreikiams tenkinti šiuo konkrečiu atveju nelaikytina nepagrįstai per didele. Nors pareiškėja G. D. šiuo metu nedirba, tačiau ji mokosi švedų klabą ir sieks gauti darbą, be to, pareiškėjas nurodė, kad žmona siekia susirasti nors kokį seoninį darbą, todėl teismo vertinimu, nurodytos priemonės gali prisidėti prie fizinio asmens mokumo atkūrimo, o tuo atveju, jeigu plano įgyvendinimo laikotarpiu būtų nustatyta, jog jame nurodytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, jog pareiškėjai išsamiai nurodė sumas, kokios yra būtinos jų kas mėnesį komunalinėms paslaugoms, ryšio priemonėms, maistui, interneto paslaugoms, ir pateikdami šių išlaidų pagrindžiančių įrodymų, įrodė, kad jų poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 1538,71 Eur dydžio suma.

18Dėl bankroto administravimo išlaidų

19FABĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. To paties įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų).

20Pareiškėjų mokumo atkūrimo plano VII dalyje nustatyta, kad iki mokumo plano atkūrimo patvirtinimo bankroto administravimo išlaidų suma, patvirtinta teismo nutartimi yra 242 Eur, o kreditoriams teikiama tvirtinti suma yra 363 Eur. Pavirtinus mokumo atkūrimo planą atlyginimas bankroto administratoriui su PVM nuo 2017 m. gruodžio 1 d. sudarys 65 Eur, išlaidos bankroto procedūroms atlikti sudarys 5,55 Eur (II tomas, b. l. 102).

21FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 str. 1 d.). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 str. 1 d.

22Nagrinėjamu atveju kreditorius AB „Šiaulių bankas“ pažymėjo, kad kreditorius laiko pagrįstomis vienkartines 121 Eur išlaidas, kurios buvo patirtos iki mokumo atkūrimo plano tvirtinimo ir dėl šių išlaidų prieštaravimų nereiškė. Kreditoriai nesutiko su Plane numatyta 65 Eur / mėn. bankroto administratoriaus atlyginimu patvirtinus mokumo atkūrimo Planą (II tomas, b. l. 61).

23Administravimo išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra sietina su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Teismas, spręsdamas dėl šio kreditoriaus argumento pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad bankroto administratoriaus atlyginimas turi būti protingo dydžio, kuris ne tik nepažeistų kreditorių interesų (jei būtų nepagrįstai didelis), bet ir nesukeltų bankroto administratoriui nuostolių (jei būtų nepagrįstai mažas), o skatintų jį imtis bankroto administravimo proceso. Teismo nuomone Plane numatytas 65 Eur / mėn. bankroto administratoriaus atlyginimus patvirtinus mokumo atkūrimo Planą nėra neproporcingai per didelės; priešingai – įvertinus banko sąskaitos tvarkymą, ataskaitų kreditoriams ir teismui teikimą, kreditorių susirinkimų šaukimą, toks atlyginimas laikomas pagrįstu ir protingo dydžio. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjų elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jų gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 str. 2 d. numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Bankroto administratoriui skiriamomis sumomis turi būti finansuojamos ir su jo veikla susijusios išlaidos (pvz., biuro išlaikymas, ryšio paslaugos, kanceliarija ir pan.), ūkinę veiklą vykdantis asmuo iš tokios veiklos turi ir užsidirbti. Pažymėtina, kad administratorius turi siekti kiek įmanoma efektyvesnės bankroto procedūros, visi veiksmai turi būti atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką, turi būti vengiama nereikalingų ar besidubliuojančių veiksmų. Kylančius teisinius ir kitokius ginčus turi būti stengiamasi išspręsti taikiai, kad nereikėtų kreiptis į teismą taip didinant laiko ir pinigų sąnaudas. Atsižvelgiant į FABĮ 10 str. 2 d., kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 str. 12 d. nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti. Be to, lėšos, kurios bus nepanaudotos administravimo išlaidoms, bus skiriamos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

24Įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad numatyta išlaidų fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams patenkinti suma bei bankroto administratoriaus kas mėnesį gaunamo atlyginimo suma su PVM yra pagrįsta ir būtina siekiant tinkamai įvykdyti bankroto procedūrą pagal FABĮ reikalavimus, t. y. atitinka bankroto administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį šioje bankroto byloje.

25Tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl kitų plano dalių neatitikimo įstatymo reikalavimams nėra, bankroto administratorius pateikė išvadą, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus (II tomas, b. l. 114 – 115), todėl remdamasis aukščiau nurodytais argumentais ir nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, bankrutuojančių V. D. ir G. D. patikslintas mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

26Kadangi plano projektui nepritarė kreditorių susirinkimas, teismo nutartis yra skundžiama (FABĮ 8 str. 9 d.).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 5 ir 6 dalimis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

Nutarė

28Prašymą tenkinti.

29Patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų V. D., asmens kodas ( - ), ir G. D., asmens kodas ( - ), 2018 m. kovo 7 d. patikslintą kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

30Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.