Byla 2-3927-534/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus m.1 apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis

2sekretoriaujant E.Radėnienei,

3dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv.pad. S. M.,

4atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovui A. M.-Bieliauskienei,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo.

6Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

7Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškinį tenkinti ir nurodo, kad įvyko trys draudiminiai įvykiai: 1. 2009-01-12 buvo aplietas draudėjos L. Z. apdraustas butas Kalvarijų g. 200-49, Vilniuje. 2. 2010-08-11 buvo aplietas draudėjo A. T. apdraustas butas Šermūkšnių g.1/Vasario 16-os g. 13-12A, Vilniuje. 3. 2011-03-22 buvo apgadintas draudėjo UAB „B. D.“ automobilis VW Phaeton, valst. Nr.( - ) Ieškovas patikslintu prašymu (b.l.98,99) prašo priteisti iš atsakovo 5742,42 litus žalos atlyginimą, dalies ieškinio reikalavimų 1351 litų dėl žalos atlyginimo apliejus butą 2009-01-12 Kalvarijų g. 200-49, Vilniuje, atsisako.

8Atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties. Nurodo, kad subrogacijos santykiuose draudimo bendrovei nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti. Nurodo, kad atsakovas nepadarė jokios žalos ir yra nepagrįstai iš atsakovo reikalaujama atlyginti žalą. Nurodo, kad atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinę atsakomybę nuo 2008-10-25 iki 2009-10-24 buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudime“, laikotarpiu nuo 2009-12-23 iki 2010-12-23 draudėsi S. I. AS Lietuvos filiale, o laikotarpiu nuo 2011-02-15 iki 2011-12-14 - UAB DK „PZU Lietuva“.

9Teismas ieškinį tenkina iš dalies.

  1. Dėl 2009-01-12 žalos atlyginimo apgadinus draudėjos L. Z. apdraustą butą Kalvarijų g. 200-49, Vilniuje.

10Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kylančio iš subrogacijos teisinių santykių, kreipėsi 2012 m. sausio 24 d. Iš teismui pateikto būsto draudimo liudijimo (b.l.29,30) draudėjas L. Z. buvo apdraudusi butą Kalvarijų g. 200-49, Vilniuje, ieškovo draudimo bendrovėje. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad trūkus karšto ir šalto vandens tiekimo stovams buvo aplietas butas Kalvarijų g. 200-49, Vilniuje (b.l.31-36). Teismui pateikta sąmata rodo, kad turto atkūrimo darbai (b.l.37,38) kainavo 2976 litus, ieškovas draudėjai L. Z. pagal draudimo sutarties sąlygas pervedė 2351 litą (b.l.39,40). Pagal pateiktą ieškovo procesinį dokumentą (b.l.98,99) ieškovas atsisako nuo reikalavimo 1351 litų sumai, prašo priteisti 1000 litų žalos atlyginimą. Ieškovas ieškinio reikalavimo dalies atsisakymą siejo su civilinės atsakomybės draudimo sutartyje tarp ieškovo ir atsakovo numatyta franšize 1000 litu (b.l.83). Atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ nurodė, kad civilinę atsakomybę nuo 2008-10-25 iki 2009-10-24 buvo apsidraudęs AB „Lietuvos draudimas“, prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas ieškinį atmeta, nes suėjo ieškinio senaties terminas nustatytas LR CK 1.125 str. 7 d., todėl, vadovaujantis LR CK 1.131 str. 1 d., yra pagrindas ieškiniui atmesti. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai vietoje nukentėjusio kreditoriaus tam tikroje prievolėje šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Subrogacijos institutas turi mažiausiai du tikslus. Pirma, šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, ką šiam išmokėjo nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 2009 vasario 10 d. priimtoje nutartyje akcentuota, kad sprendžiant dėl draudiko subrogacinio reikalavimo tenkinimo, reikia nustatyti du teisiškai reikšmingus juridinius faktus: pirma, ar draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, nepraleido draudimo išmokos išmokėjimo termino; antra, atsakingo už žalą asmens draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką pasibaigimo pagrindus ir terminus. Aplinkybė, kad draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką draudėjui, pažeidė šios išmokos mokėjimo terminą, gali turėti reikšmės tik tuo atveju, jeigu draudikas, uždelsęs išmokėti draudimo išmoką savo draudėjui, praleidžia ieškinio senaties terminą sutartinėje ar deliktinėje prievolėje, kurioje jis perėmė iš draudėjo kreditoriaus teises. Tokiu atveju, jeigu asmuo, kuriam reiškiamas subrogacinis reikalavimas, reikalautų taikyti ieškinio senatį, o teismas neatnaujintų praleisto termino, ieškinio senaties pasibaigimas būtų pagrindas reikalavimą atmesti (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Subrogacijos institutas draudimo teisiniuose santykiuose tam tikra prasme drausmina tiek draudiką, tiek draudėją. Draudikas, žinodamas, kad ieškinio senaties terminas gali pasibaigti, turi interesą stengtis kuo greičiau užbaigti draudžiamojo įvykio administravimą ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos. Draudėjas turi interesą kuo greičiau pranešti apie jam padarytą žalą savo draudikui, nes jeigu dėl delsimo pranešti subrogacija taps neįmanoma, draudikas įgis teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tai reiškia, kad nuo 2009-01-23 (b.l.39) išmokos naudos gavėjui dienos yra skaičiuojama ne ieškinio senatis, o yra data, nuo kada atsiranda subrogacijos teisė – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatis prasidėjo 2009-01-13, kitą dieną po to, kai L. Z. sužinojo apie žalos padarymą. Iš Turto sunaikinimo akto L. Z. nurodo, kad įvykis įvyko 2009-01-12 (b.l.31,32,36). Draudimo bendrovė turėjo laikytis norminiais aktais nustatytų žalos administravimo terminų, kad nepraleisti ieškinio senaties termino, realizuoti subrogacijos teisę. Teismas, vadovaudamasis LR CK 1. 125 str. 7 d. ir 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d. ir atsakovo prašymu, taiko ieškinio senatį ir ieškinio dalį dėl 1000 litų žalos atlyginimo atmeta. Teismas ieškovo reikalavimą atmeta ir kitu pagrindu - atsakovas UAB „Naujamiesčio būstas“ civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs ieškovo draudimo bendrovėje (b.l.83), todėl, vadovaujantis LR CK 6.1015 str. 1 d., subrogacija netaikoma. Ieškovas neturi teisės pareikšti ieškinį atsakovui, nes civilinės atsakomybės draudimo atveju subrogacija į draudėją negalima.

  1. Dėl 2010-08-11 žalos atlyginimo apgadinus draudėjo A. T. butą Šermūkšnių g.1/Vasario 16-os g. 13-12A, Vilniuje.

11Ieškovas į teismą su ieškiniu su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, kylančio iš subrogacijos teisinių santykių, kreipėsi 2012 m. sausio 24 d. Iš teismui pateikto būsto draudimo liudijimo (b.l.42,43) draudėjas A. T. buvo apdraudęs butą Šermūkšnių g.1/Vasario 16-os g. 13-12A, Vilniuje, ieškovo draudimo bendrovėje. Iš ieškovo surašyto rašytinio įrodymo nustatyta, kad trūkus nuotekų vamzdžiui buvo aplietas butas Šermūkšnių g.1/Vasario 16-os g. 13-12A, Vilniuje (b.l.44,45). Teismui pateikta sąmata rodo, kad turto atkūrimo darbai (b.l.46-49) kainavo 3829,56 litus, ieškovas draudėjui A. T. pagal draudimo sutarties sąlygas pervedė 3429,56 litus 2010-11-19 (b.l.51,52). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu. Atsakovas prašo ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodė žalos atsiradimo sąlygų, atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimui. Teismas ieškovo reikalavimą dėl 3429,56 litų žalos atlyginimo atmeta, nes ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Atsakovas negali įrodyti kaltės nebuvimo, nes ieškovas nepateikė įrodymų kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovas pažeidė norminius aktus ir koks yra priežastinis ryšys tarp kilusios žalos ir atsakovo veiksmų. Teismas iš vieno sakinio ieškinyje (b.l.2), dublike iš kelių sakinių, ieškovui nepateikus įrodymų, negali nustatyti atsakovo kaltės dėl žalos atsiradimo. Taip pat suėjo ieškinio senaties terminas. Iš sugadinimo akto (b.l.44,45), kurį surašė ieškovo atstovas, žala atsirado trūkus nuotekų vamzdžiui po gipso kartono lubomis. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų kam priklauso patalpos virš buto Šermūkšnių g.1/Vasario 16-os g. 13-12A, Vilniuje, o tai lemia atsakovo atsakomybės sąlygas. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų kam priklauso butas ar patalpos virš A. T. buto, ar A. T. buto užliejimas įvyko dėl bendros konstrukcijos avarijos. Neaišku kokiu būdu ir kokį vamzdį užpurškė “Makroflex” putomis (b.l.45). Akte nurodoma, kad atsakinga bendrovė yra UAB “City service”(b.l.44). Iš draudimo sutarties matyti, kad naudos gavėjas yra AB SEB bankas 100 procentų, todėl neaišku kokiu pagrindu A. T. išmokėta draudimo išmoka. Žala padaryta 2010-08-11, todėl ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010-08-12, baigėsi 2011-08-12. Ieškovo nurodytos putos “Makroflex” skirtos ertmėms, tarpams užpildyti, o ne vandeniui stabdyti. Ieškovo pateiktame vieninteliame rašytiniame įrodyme dėl žalos padarymo akto įžanginėje dalyje nurodytas A. T. (b.l.44), o rezoliucinę dalį pasirašė G. T. (b.l.45), kuri pagal akto įžanginę dalį (b.l.44) nedalyvavo surašant aktą. Teismas ieškovo pateiktą įrodymą atmeta, o kitų įrodymų dėl žalos atsiradimo laiko ir vietos, priežastinio ryšio ieškovas nepateikė. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.1006 str.1 d., 6.1015 str. 2 d., ieškinį atmeta, nes naudos gavėjas pakeistas nesilaikant LR CK 6.1006 str. normos reikalavimų, ieškovas, kaip reikalauja LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.1015 str. 2 d., neįrodė kokie neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė žalą, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų kokie atsakovo veiksmai neatitiko norminių aktų reikalavimų ir sukėlė žalą, neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo. Teismas ieškinį atmeta, nes suėjo ieškinio senaties terminas nustatytas LR CK 1.125 str. 7 d., todėl, vadovaujantis LR CK 1.131 str. 1 d., yra pagrindas ieškiniui atmesti.

  1. Dėl žalos atlyginimo apgadinus automobilį VW Phaeton, valst. Nr.( - )

12Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kylančio iš subrogacijos teisinių santykių, kreipėsi 2012 m. sausio 24 d. Ieškovas nurodo, kad 2011-03-22 krentančio nuo stogo sniego buvo apgadintas automobilis VW Phaeton, valst. Nr.( - ) stovėjęs adresu Z.Sierakausko g. 21, Vilniuje. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3429,56 litų žalos atlyginimą. Teismas ieškovo reikalavimą tenkina iš dalies. Teismas pagal draudimo sutarties originalą su priedais (priedas prie bylos) nustatė, kad 2010-12-16 papildymo sutartimi Nr.4 buvo apdraustas automobilis VW Phaeton, valst. Nr.( - ) nuo nelaimingų atsitikimų, sutartyje numatyta 300 litų besąlyginė išskaita. Teismui pateiktos nuotraukos (b.l.23-28), vaizdo įrašas (b.l.222), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l.12), UAB „B. D.“ prašymas, (b.l.20,21) įrodo, kad krentantis sniegas nuo stogo Z.Sierakausko g. 21, Vilniuje, apgadino automobilį - sulankstė automobilio stogą. Minėtą aplinkybę patvirtino apklaustas teismo posėdyje UAB „B. D.“ darbuotojas liudytojas A. V., kuris nurodė, kad bendrovės vadovas po darbo automobilį stato Z.Sierakausko g. 21, Vilniuje, kur gyvena, o vieną rytą sniegas nuo namo stogo sužalojo apdrausto automobilio stogą. Atsakovas neneigia, kad yra pastato Z.Sierakausko g. 21, Vilniuje, administratorius. Iš PVM sąskaitos –faktūros (b.l.13) matyti, kad automobilio remonto darbai kainavo 1312,86 litus. Sąskaitos išrašai rodo, kad 2011-05-24, 2011-12-22 (b.l.15,16,18) ieškovas UAB „B. D.“ išmokėjo 1312,86 litų draudimo išmoką. Teismas ieškinį tenkina dalinai, iš atsakovo ieškovui priteisia 1012,86 litų žalos atlyginimą, nes ieškovas teismui neįrodė kokiu draudimo sutarties pagrindu ieškovas UAB „B. D.“ sumokėjo 300 litų besąlyginę išskaitą (b.l.18). UAB „B. D.“ ir ieškovą sieja draudimo sutartis, kuri abiem šalims yra privaloma. Sutartyje numatyta 300 litų besąlyginė išskaita, todėl, ieškovui reiškiant subrogacinius reikalavimus, jis turi vadovautis draudimo sutartimi ir normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą. Subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo savavališkai, ne sutarties pagrindu, draudėjui išmokėtų piniginių sumų. Pagal draudimo sutartį ieškovas galėjo draudėjui išmokėti 1012,86 litus ir šiai sumai pateikti reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui – atsakovui.

13Teismas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2001 gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtintu “Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“ 5.3., 6.1015 str., ieškinį tenkina iš dalies ir iš atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteisia 1012,86 litus. Atsakovui UAB „Naujamiesčio būstas“ atsakomybė kyla LR CK 6.266 str. ir LR Vyriausybės 2001 gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtintu “Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai“ 5.3. punkto pagrindu, nes atsakovas organizuoja namo bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, eksploatavimą. Pateikti įrodymai rodo, kad žala atsirado dėl nenuvalyto sniego nuo stogo, kuris krisdamas sužalojo draudėjo turtą. Pagal teismui pateiktą nuomos sutarties 8 punktą (b.l.237-251), draudimo sutartį draudėjas UAB „B. D.“ turėjo teisę gauti draudimo išmoką, atskaičius besąlyginę išskaitą – 300 litų. Vadovaujantis išdėstytu, teismas ieškinį tenkina iš dalies 1012,86 litų sumai.

14Ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo 1351 litų sumai, kas liečia 2009-01-12 žalos atlyginimą apgadinus draudėjos L. Z. apdraustą butą Kalvarijų g. 200-49, Vilniuje. Teismas ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio priima ir bylą dalyje nutraukia, vadovaudamasis LR CPK 293 str. 4 p., nes ieškovas turi teisę dispozityviai disponuoti procesinėmis teisėmis, taip pat atsisakyti dalies reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 87 str. 2 d., grąžina ieškovui 75 procentus - 30 litų 40 centų sumokėto žyminio mokesčio.

15Teismas ieškovo reikalavimus atsakovui tenkino 17,64 procentų sumai. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str., ieškovui iš atsakovo priteisia 30 litų 39 centus žyminio mokesčio išlaidų (b.l.5-7), 350 litų 05 centus advokato teisinės pagalbos išlaidas (b.l.9). Teismas išieško iš ieškovo atsakovui 249 litus 14 centų patirtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.65-67,211-213).

16Teismas, vadovaudamasis LR CPK 293 str., 4 p., 270 str.,

Nutarė

17Ieškinį tenkinti iš dalies.

18Išieškoti iš UAB „Naujamiesčio būstas“, j.a.k.121452091, AB „Lietuvos draudimas”, j.a.k.110051834, naudai 1012 litų 86 centų žalos atlyginimą, 30 litų 39 centus žyminio mokesčio išlaidas, 350 litų 05 centus advokato pagalbai apmokėti.

19Išieškoti iš AB „Lietuvos draudimas”, j.a.k.110051834, UAB „Naujamiesčio būstas“, j.a.k.121452091, naudai 249 litus 14 centų bylinėjimosi išlaidas.

20Civilinę bylą dėl 1351 lito žalos atlyginimo nutraukti, ieškovui atsisakius nuo ieškininio reikalavimo ir teismui atsisakymą priėmus.

21Į. V. apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti AB „Lietuvos draudimas”, j.a.k.110051834, žyminio mokesčio dalį 30 litų 40 centų (mokėjimas atliktas 2011-12-21 Nr.87424 AB Swedbank).

22Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus m.1 apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis... 2. sekretoriaujant E.Radėnienei,... 3. dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui adv.pad. S. M.,... 4. atsakovo UAB „Naujamiesčio būstas“ atstovui A. M.-Bieliauskienei,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB... 6. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 7. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškinį tenkinti ir nurodo, kad... 8. Atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“ prašo ieškinį atmesti dėl... 9. Teismas ieškinį tenkina iš dalies.
  1. Dėl 2009-01-12 žalos... 10. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kylančio iš... 11. Ieškovas į teismą su ieškiniu su reikalavimu dėl žalos atlyginimo,... 12. Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kylančio iš... 13. Teismas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2001 gegužės 23 d. nutarimu Nr.603... 14. Ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimo 1351 litų sumai, kas liečia... 15. Teismas ieškovo reikalavimus atsakovui tenkino 17,64 procentų sumai. Teismas,... 16. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 293 str., 4 p., 270 str.,... 17. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 18. Išieškoti iš UAB „Naujamiesčio būstas“, j.a.k.121452091, AB... 19. Išieškoti iš AB „Lietuvos draudimas”, j.a.k.110051834, UAB... 20. Civilinę bylą dėl 1351 lito žalos atlyginimo nutraukti, ieškovui... 21. Į. V. apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti AB „Lietuvos... 22. Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus...