Byla eI-3558-644/2018
Dėl įsakymo panaikinimo

1Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant S. D., dalyvaujant pareiškėjos V. V. atstovei Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, atstovaujamai J. G., atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei L. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėja ir jos atstovas patikslintą skundą palaikė ir prašė: 1) Panaikinti 2018-03-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AP-242 „Dėl V. V. atleidimo“; 2) Grąžinti V. V. į buvusias pareigas Kauno miesto savivaldybėje arba kitas pareigas, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją.

5Pareiškėja, jo atstovas skunde bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad V. V. nuo 1993 m. rugsėjo dirbo Kauno miesto savivaldybėje Švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste (valstybės karjeros tarnautoja). 2017 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4008 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiųjų specialistų pareigybių panaikinimo“ nuo 2018 m. kovo 9 d. panaikinta 21 Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė. 2017-11-08 pareiškėjai įteiktas įspėjimas dėl pareigybės panaikinimo ir galimo atleidimo iš pareigų, pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. Pareiškėjai 2018 m. kovo 8 d. įteiktas pasiūlymas nutraukti darbo santykius šalių susitarimu pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą. Minėtą susitarimą pareiškėjai, esant VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, perdavė neįgaliotas asmuo, buvusi kolegė G. J.. Dėl G. J. daromo psichologinio spaudimo ir griežto reikalavimo, grasinimų, jog nepasirašiusi susitarimo pareiškėja negaus išeitinės kompensacijos, pasirašydama susitarimą pareiškėja, dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir medikamentų naudojimo, negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos ir galinčių kilti teisinių padarinių. Tarnybiniai (darbo) santykiai su pareiškėja nutraukti pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 21 p., Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-03-07 įsakymu Nr. AP-242.

6Pareiškėjos įsitikinimu tarnybiniai (darbo) santykiai nutraukti yra neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžia jos kaip darbuotojo teises, nes darbo organizavimo pakeitimai realiai vykdomi nebuvo, nepagrįstai teigiama, jog pareiškėjos pareigybė panaikinta, nors visos pareiškėjos darbo funkcijos atsakovo įmonėje vis dar atliekamos, nėra aiškūs pareigybių panaikinimo bei pareiškėjos atliktų funkcijų perskirstymo kriterijai, be to įspėjimo apie galimą atleidimą iš pareigų, laikotarpiu, pareiškėjai nebuvo siūlomos kitos laisvos darbo vietos, į kurias ji būtų perkelta jos sutikimu.

72017-11-08 Pareiškėjai įteiktame informaciniame lapelyje dėl darbo pareigybės panaikinimo pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, darbdavys, be kita ko, įsipareigojo siūlyti pareiškėjai kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Ir nors tarp pareiškėjos ir atsakovo tarnybiniai (darbo) santykiai nutraukti remiantis šalių susitarimu, tačiau sutikimas nutraukti tarnybinius (darbo) santykius, išgautas pareiškėjai esant ligoninėje, naudojant medikamentus, nedarbingumo metu, darant psichologinį spaudimą, ko pasekoje, pareiškėja nepakankamai įvertino savo veiksmų esmę ir galimas pasekmes. Dėl nurodytos priežasties, laikytinas negaliojančiu pareiškėjos 2017-03-07 sutikimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 21 p. ir pareiškėjos darbo sutartis, nesant pareigybių, į kurias ji galėtų būti perkelta, turėjo būti nutraukta pagal LR valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

8Pareiškėjos manymu, darbo organizavimo pertvarkymai ir jos pareigybių panaikinimas realiai vykdomi nebuvo. Nepateikta jokių realių duomenų pagrindžiančių, jog Kauno miesto Švietimo skyriaus darbuotojų pareigybės Kauno miesto savivaldybėje nėra reikalingos. Pažymėjo, kad atsakovas pareiškėjai po įspėjimo nepateikė jokių pasiūlymų užimti kitas laisvas darbo vietas, nenagrinėta perkvalifikavimo ir apmokymo galimybė, tokiu būdu padidinant pareiškėjos šansus būti perkeltai į kitą darbą. Laisvų darbo vietų siūlymas įspėjimo apie atleidimą laikotarpiu yra privaloma sąlyga prieš nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju pagal LR valstybės tarnybos 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Dėl šių priežasčių, atsakovas nesilaikė nustatytos pareigos siūlyti kitas laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui, kai kitiems darbuotojams kitos pareigybės buvo siūlomos.

9Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir atsiliepime bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu nurodė, kad Administracijos direktorius, vykdydamas padalinio (Švietimo skyriaus) vidaus struktūros pertvarkymo, funkcijų išgryninimo ir optimizavimo procesus, priėmė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. A-4008, kuriuo nuo 2018 m. kovo 12 d. panaikino Švietimo skyriaus 21 vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybę. Administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A-774 Švietimo skyriuje nuo 2018 m. kovo 12 d. įsteigtos 16 Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybių. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, kad tarnybos santykiai nutraukti neteisėtai ir nepagrįstai, nes neva darbo organizavimo pertvarkymai Švietimo skyriuje vykdomi nebuvo, yra nepagrįsti, priešingai - darbo organizavimo pakeitimai ir optimizavimo procesai buvo vykdomi, jie buvo realūs ir skirti tam, kad užtikrinti sklandų Švietimo skyriaus funkcijų vykdymą, panaudojant mažesnius žmogiškuosius išteklius, ir jokiu būdu nebuvo vykdomi tam, kad atleisti pareiškėją ar kurį kitą konkretų asmenį iš pareigų.

10Atsakovas paaiškino, kad Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė G. J. pareiškėjai į gydymo įstaigą atvežė dokumentus dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo ir tuo pačiu Susitarimą nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu, išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pažymėjo, kad G. J. ir V. V. jokie tarnybinio pavaldumo santykiai nesiejo, jos buvo ilgametės kolegės, G. J. lankė pareiškėją vien iš kolegiškų paskatų, įvertinus tai, kad pareiškėja už dviejų dienų, t. y., 2018 m. kovo 9 d. būtų buvusi atleista iš pareigų naikinant jos pareigybę (LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu), todėl buvo suskubta pasinaudoti galimybe vienkartinei piniginei išmokai gauti. Pareiškėja, kad ir gulėdama ligoninėje, sprendimą pasirašyti dėl atleidimo šalių susitarimu priėmė pati, pareiškėja pati pasirašė ant vienkartinės piniginės išmokos dokumentų, pasirašė 2018-03-07 Susitarimą Nr. 12-4-95 ir jokio prierašo, kad ji nesutinka su atleidimo sąlygomis, pareiškėja neišreiškė.

11Atsakovui visiškai nesuprantami pareiškėjos teiginiai ir prielaidos neva ji pasirašė 2018-03-07 Susitarimą prigauta atsakovo darbuotojos, kuri neva dar ir naudojusi psichologinį spaudimą - tokie teiginiai visiškai nepagrįsti. Pastebėjo, kad Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė G. J. pati nutraukė tarnybos santykius šalių susitarimu, ji neturėjo jokių galių pareiškėjos atžvilgiu, jokio suinteresuotumo pareiškėjos atleidimu ar jo pagrindu, taip pat neturėjo jokio tikslo daryti psichologinį spaudimą pareiškėjai ar įtaką jos apsisprendimo laisvei. Be to, pareiškėjai, jau gerokai anksčiau nei kolegei G. J. apsilankant ligoninėje 2018 m. kovo 7 d., buvo žinoma, kad atleidimo atveju jai priklauso jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio 6 mėnesių išeitinė išmoka dėl daugiau kaip 20 metų tarnybos stažo įstaigoje. Todėl pareiškėja sprendimo dėl atleidimo šalių susitarimu priėmimo metu nebuvo situacijoje, kurioje reikėtų rinktis ar pasirašyti šalių susitarimą ir gauti išmokas ar, nepasirašius minėto susitarimo, būti atleistai iš pareigų naikinant pareigybę ir negauti nieko, priešingai, pareiškėja atleidimo naikinant pareigybę atveju būtų gavusi 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio išmokas ir jai tai buvo žinoma.

12Atsakovo manymu, pareiškėja turėjo galimybę rinktis, ar pasirašyti 2018-03-07 Susitarimą, ji pati priėmė sprendimą ir išreiškė savo valią pasirašydama 2018-03-07 Susitarimą Nr. 12-4-95, kuriame nurodytas jos atleidimo pagrindas - LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktas (šalių susitarimu). Todėl pareiškėjos argumentai, kad ji neva pasirašė Susitarimą paveikta psichologinio spaudimo ir baimės likti be išmokų, yra visiškai nepagrįsti, paremti tik pareiškėjos prielaidomis, neatitinka tikrovės ir yra atmestini.

13Atsakovas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu. Paminėjo, kad pareiškėjai atleidimo aplinkybės ir pasekmės buvo žinomos iš anksto, gavus 2017-11-08 Informacinį lapelį Nr. 12-4-286, kuriame buvo nurodyta LR valstybės įstatymo nuostata apie nustatytą išeitinę išmoką, todėl jai buvo žinomos jai priklausančios išeitinės išmokos ir jų dydis, atsakovas nepateikė jai jokių siurprizinių susitarimo sąlygų, visos išeitinės išmokos abiem atleidimo pagrindais (tiek atleidimo šalių susitarimu, tiek pareigybės naikinimo atveju) buvo aiškios ir jų dydis nesiskyrė, tad pareiškėjai būnant ligoninėje nereikėjo svarstyti jokių papildomų susitarimo sąlygų, pareiškėja turėjo teisę rinktis ar jai pasirašyti, ir ji tai padarė, jos valia buvo išreikšta pasirašant susitarimą, taip pat antrą kartą jį išreiškė savo valią pasirašydama ant 2018-03-07 Administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AP-242, užrašydama „Susipažinau, sutinku“.

14Atsakovui nekyla abejonių, jog abiejų šalių valia dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu buvo išreikšta tinkamai. Pareiškėjai puikiai buvo žinoma, kad jos pareigybės aprašymu nustatytų funkcijų faktiškai nelieka, nes jos bus išskirstytos kitiems vykdytojams ir jos pareigybė bus naikinama kaip perteklinė, todėl pareiškėja, apsvarsčiusi situaciją, priėmė tokį sprendimą ir pasirašė susitarimą būti atleistai iš tarnybos šalių susitarimu, gaunant 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, išmokant ją iš karto atleidimo dieną, bei kitas jai priklausančias pinigines sumas. Nepaisant to, kad pareiškėja tuo metu gulėjo ligoninėje, ji pati savo valia priėmė tokį sprendimą ir pasirašė 2018-03-07 Susitarimą Nr. 12-5-95, priėmė visas Susitarimu sulygtas pinigines išmokas ir kompensacijas, Susitarimas yra teisėtas ir galiojantis.

15Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjos pareigybės Švietimo skyriuje nebelikę, ji buvo panaikinta, nes tapo perteklinė, todėl tuo atveju, jei teismas pareiškėjos atleidimą vis dėl to pripažintų neteisėtu, prašė priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir negrąžinti pareiškėjos į darbą.

16Pareiškėjos skundas atmestinas.

17Byloje nustatyta, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijoje dirbo nuo 1993 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2001 metų pareiškėja ėjo Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėjai V. V. įteikė 2017 m. lapkričio 8 d. Informacinį lapelį Nr. 12-4-286 „Dėl pareigybės panaikinimo“. Jame nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. A-4008 nuo 2018 m. kovo 12 d. panaikinama 21 Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė. Taip pat informuojama, jog pareiškėjai įspėjimo laikotarpiu bus siūlomos kitos laisvos to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, kurios bendruosius ir specialiuosius reikalavimus pareiškėja atitinka, jeigu tokių pareigų bus. Jeigu tokių pareigų nebus arba pareiškėja nesutiks su siūlomomis pareigomis, nurodoma apie pasekmes, kad pareiškėja tokiu atveju bus atleista iš Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018 m. kovo 9 d. pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, išmokant jai priklausančias išmokas ir kitas pinigines sumas. 2018 m. kovo 7 d. pareiškėja pasirašė prašymą atleisti ją iš Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018-03-08 šalių susitarimu (toliau – ir 2018-03-07 prašymas). Taip pat 2018 m. kovo 7 d. pareiškėja pasirašė Susitarimą Nr. 12-4-95 „Dėl V. V. atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir 2018-03-07 Susitarimas) atleisti ją iš Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018 m. kovo 8 dieną šalių susitarimu, vadovaujantis valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktu. Minėto susitarimo 3 punktas nurodo: „Tarnautoja įsipareigoja, darbdaviui įvykdžius visas šio susitarimo sąlygas, nereikšti papildomų pretenzijų ir /ar reikalavimų, susijusių su atleidimu“. Pareiškėjos 2018-03-07 prašymo ir 2018-03-07 Susitarimo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. AP-242 „Dėl V. V. atleidimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) atleido pareiškėją iš Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų 2018 m. kovo 8 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą šalių susitarimu, išmokant pareiškėjai atleidimo iš pareigų dieną 6 (šešių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją, kompensaciją už 25,75 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir kitas jai priklausančias darbo užmokesčio sumas.

18Byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. AP-242, kuriuo pareiškėja V. V. atleista iš darbo, teisėtumo ir pagrįstumo.

19Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu įsakymu, nurodė, kad 2018-03-07 Susitarimas dėl jos atleidimo iš darbo šalių susitarimu neatitiko tikrosios pareiškėjos valios, nes dėl pablogėjusios sveikatos būklės, medikamentų naudojimo pareiškėja, pasirašydama minėtą susitarimą ir prašymą atleisti ją iš pareigų šalių susitarimu, negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos. Pareiškėja taip pat nurodo, kad ji turėjo būti atleista kitu pagrindu - naikinant jos pareigybę (LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu), tačiau toks atleidimo pagrindas taip pat neteisėtas, kadangi, anot pareiškėjos, Švietimo skyriuje jokios pertvarkos nebuvo vykdomos.

20Šie pareiškėjos argumentai pripažintini nepagrįstais, jų pagrindu skundžiamas įsakymas nepanaikintinas.

21Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai sudaromas šalių susitarimas dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų.

22Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad lemiamą reikšmę Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto nuostatos taikymui turi šalių valia (nagrinėjamu atveju -aktuali pareiškėjos valia) nutraukti darbo santykius, kurios išreiškimas įstatymo reikalaujama forma sukelia atitinkamas pasekmes, t. y. visų pirma turi būti nustatyta aplinkybė, ar darbuotojas savo laisva valia pateikė prašymą atleisti jį iš darbo šalių susitarimu nuo nurodytos datos, ar tokį prašymą įtakojo jam daromas psichologinis poveikis, prievarta, grasinimai.

23Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 24 str.2 d. 7 p., 56 str. 4 d.). Administracinėje teisenoje teismui pavestas aktyvus vaidmuo, o tai reiškia, kad teismas, prireikus, gali pasiūlyti proceso šalims ir dalyviams pateikti papildomų įrodymų arba išreikalauti reikiamus dokumentus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str.4 d., 80 str.1 d.).

24Sprendžiant dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu pareiškusios pareiškėjos tikrosios valios turinio, jos išraiškos, teismas savo iniciatyva tyrė aplinkybes, susijusias su psichologinės prievartos taikymo faktu ir apklausė liudytoja kviestą asmenį G. J., kurią pareiškėja skunde įvardijo kaip dariusią jai psichologinę prievartą.

25Psichologinė prievarta apibrėžiama kaip priemonės, nukreiptos į asmens emocijas, jausmus, protą, valią ir realizuojama žodiniais grasinimais ar kitokiais veiksmais, demonstruojančiais galimybę panaudoti fizinį smurtą ar sukelti kitokias įtakojamo asmens nepageidaujamas pasekmes. Tokiu būdu siekiama sukelti įtakojamo asmens baimę ar kitokias jo valią pakertančias mintis ir emocijas, tokiomis priemonėmis (tai gali būti viešos patyčios, asmens ignoravimas kolektyve ar kitoks elgesys, sukeliantis įtakojamo asmens emocines, moralines kančias) siekiant neutralizuoti asmens galimą pasipriešinimą bei nukreipti tam tikra linkme jo elgesį (LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1475/2010).

26Šiuo aspektu vertinant byloje apklaustos G. J. parodymus, byloje surinktus įrodymus ir pačios pareiškėjos nurodytas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes jų nuoseklumo, logiškumo, pakankamumo, patikimumo aspektais teismas konstatuoja, jog byloje nepateikta objektyvių bei patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja prašymą atleisti ją iš jos užimamų pareigų šalių susitarimu pateikė dėl neteisėtų prievartinio pobūdžio atsakovo (liudytojos) veiksmų, psichologine prasme suvaržiusių tikrąją pareiškėjos valią bei įtakojusių 2018-03-07 prašymo dėl atleidimo bei 2018-03-07 Susitarimo pasirašymą.

27Apklausta liudytoja G. J. paneigė, kad ji darė psichologinį spaudimą pareiškėjai išeiti iš darbo šalių susitarimu.

28Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojos parodymais, nes G. J. ir V. V. jokie tarnybinio pavaldumo santykiai nesiejo, jos buvo ilgametės kolegės, jų tarpusavio santykiai buvo geri. Be to, Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė G. J. pati nutraukė tarnybos santykius šalių susitarimu, todėl ji neturėjo jokių galių pareiškėjos atžvilgiu, jokio suinteresuotumo pareiškėjos atleidimu ar jo pagrindu, taip pat neturėjo jokio tikslo daryti psichologinį spaudimą pareiškėjai ar įtaką jos apsisprendimo laisvei. G. J. nurodė, kad pareiškėjai į ligoninę nuvežė prašymą atleisti iš darbo šalių susitarimu, 2018-03-07 Susitarimą ir kitus dokumentus tik iš draugiškų, kolegiškų paskatų, įvertinus tai, kad pareiškėja už dviejų dienų, t. y., 2018 m. kovo 9 d. būtų buvusi atleista iš pareigų naikinant jos pareigybę, todėl buvo suskubta pasinaudoti galimybe vienkartinei piniginei išmokai gauti. Liudytojos G. J. teigimu, pareiškėja, kad ir gulėdama ligoninėje, sprendimą pasirašyti dėl atleidimo šalių susitarimu priėmė pati, taip pat pareiškėja pati pasirašė ant vienkartinės piniginės išmokos dokumentų, pasirašė 2018-03-07 Susitarimą ir, kad ji nesutinka su atleidimo sąlygomis, pareiškėja nieko nesakė.

29Sprendžiant liudytojos G. J. įrodymų patikimumo klausimą, svarbu paminėti, kad pareiškėja, skunde nurodžiusi, jog dėl G. J. daromo psichologinio spaudimo ir griežto reikalavimo, grasinimų, ji pasirašė dokumentus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, teisme savo parodymus iš esmės pakeitė. Teismo posėdžio metu pareiškėja jau aiškino, kad dėl sveikatos būklės ji iš vis neatsimena, jog G. J. būtų atvažiavusi į ligoninę ir, kad ji būtų pasirašiusi ant prašymo, 2018-03-07 Susitarimo ir kitų dokumentų. Apie jos atžvilgiu panaudotą psichologinį spaudimą, pareiškėja teismo posėdžio metu jau nekalbėjo.

30Taigi įvertinus pačios pareiškėjos prieštaringus parodymus, liudytojos G. J. paaiškinimus ir aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai, priimant sprendimą teikti prašymą atleisti ją iš darbo šalių susitarimu, joks psichologinis poveikis, prievarta ar grasinimai jos atžvilgiu taikomi nebuvo, dėl ko pareiškėjos veiksmų pasirinkimo laisvė suvaržyta nebuvo.

31Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu įsakymu, taip pat teigė, kad prašymas atleisti ją iš darbo neatitiko tikrosios jos valios, nes dėl pablogėjusios sveikatos būklės, medikamentų naudojimo pareiškėja negalėjo adekvačiai įvertinti situacijos (teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš vis nieko neatsimena, kas vyko jai būnant ligoninėje).

32Atsižvelgiant į tai, teismas savo iniciatyva tyrė aplinkybes, susijusias su buvusia pareiškėjos sveikatos būkle 2018-03-07 prašymo, 2018-03-07 Susitarimo ir kitų dokumentų pasirašymo metu ir išsireikalavo medicininius dokumentus bei apklausė liudytoja pareiškėją ligoninėje gydžiusią gydytoją A. G..

33Apklaustas byloje liudytoja A. G. paaiškino, kad 2018-03-07 pareiškėja atvyko į ligoninę dėl ( - ) ir buvo paguldyta planine tvarka. Pareiškėja tiek atvykimo dieną, tiek visą buvimo ligoninėje laikotarpį buvo ( - ). Bendraujant su pareiškėja, V. V. ( - ). Taip pat liudytoja paaiškino, kad pareiškėjos ( - ).

34Teismas įvertinęs liudytojų G. J. ir A. G. parodymus, medicininę dokumentaciją, atsižvelgdamas į prieštaringus pačios pareiškėjos paaiškinimus, daro vienareikšmę išvadą, kad V. V., žinodama, kad ji bus atleista iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, sąmoningai, laisva valia nusprendė priimti iš darbdavio pasiūlymą ir nutraukti tarnybos santykius šalių susitarimu, pasirašydama 2018-03-07 prašymą, 2018-03-07 Susitarimą ir kitus dokumentus. Pareiškėjos teiginiai dėl tariamo psichologinio spaudimo, dėl nesuvokimo situacijos, pagrįsti ne teisiniais argumentais, bet emocijomis ir sietini su jos pasirinkta gynybine taktika. Teismo nuomone, prašymą atleisti iš užimamų pareigų šalių susitarimu sąlygojo ne pareiškėjos atžvilgiu taikyta psichologinė prievarta ar jos nesuvokimas situacijos, bet siekis gautą papildomą vienkartinę piniginę išmoką ir išeitinę kompensaciją atleidimo iš pareigų dieną.

35Be to, pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu.

36Teismas įvertinęs tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėja išreiškė savo valią būti atleista iš tarnybos šalių susitarimu, pasirašė ant šalių susitarimo, taip išreikšdama savo valią, šio susitarimo procedūra buvo įforminta laikantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jos atleidimas iš tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punkto pagrindu pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

37Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

38Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo atmestini ir kiti išvestiniai jos reikalavimai dėl grąžinimo į ankstesnes pareigas ar kitas pareigas, atitinkančias pareiškėjos kvalifikaciją ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo.

39Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

Nutarė

40Pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
1. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę... 3. Teismas... 4. Pareiškėja ir jos atstovas patikslintą skundą palaikė ir prašė: 1)... 5. Pareiškėja, jo atstovas skunde bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio... 6. Pareiškėjos įsitikinimu tarnybiniai (darbo) santykiai nutraukti yra... 7. 2017-11-08 Pareiškėjai įteiktame informaciniame lapelyje dėl darbo... 8. Pareiškėjos manymu, darbo organizavimo pertvarkymai ir jos pareigybių... 9. Atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir atsiliepime bei... 10. Atsakovas paaiškino, kad Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė 11. Atsakovui visiškai nesuprantami pareiškėjos teiginiai ir prielaidos neva ji... 12. Atsakovo manymu, pareiškėja turėjo galimybę rinktis, ar pasirašyti... 13. Atsakovas pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia atleisti... 14. Atsakovui nekyla abejonių, jog abiejų šalių valia dėl karjeros valstybės... 15. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjos pareigybės Švietimo skyriuje... 16. Pareiškėjos skundas atmestinas.... 17. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijoje... 18. Byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos... 19. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu įsakymu, nurodė, kad 2018-03-07... 20. Šie pareiškėjos argumentai pripažintini nepagrįstais, jų pagrindu... 21. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 21 punktą... 22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad lemiamą reikšmę Valstybės... 23. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę,... 24. Sprendžiant dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu pareiškusios... 25. Psichologinė prievarta apibrėžiama kaip priemonės, nukreiptos į asmens... 26. Šiuo aspektu vertinant byloje apklaustos G. J. parodymus,... 27. Apklausta liudytoja G. J. paneigė, kad ji darė... 28. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais liudytojos parodymais, nes 29. Sprendžiant liudytojos G. J. įrodymų patikimumo... 30. Taigi įvertinus pačios pareiškėjos prieštaringus parodymus, liudytojos 31. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamu įsakymu, taip pat teigė, kad... 32. Atsižvelgiant į tai, teismas savo iniciatyva tyrė aplinkybes, susijusias su... 33. Apklaustas byloje liudytoja A. G. paaiškino, kad 2018-03-07... 34. Teismas įvertinęs liudytojų G. J. ir A. G.... 35. Be to, pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas nedraudžia atleisti... 36. Teismas įvertinęs tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėja... 37. Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės... 38. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl įsakymo panaikinimo atmestini ir... 39. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str. - 87... 40. Pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 41. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...