Byla 2-655-221/2011

12003 m. gegužės

2Kaunas

3Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Ingai Dziuman, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės, atstovaujančios VšĮ Kauno klinikinę ligoninę, atstovei Daivai Gineikaitei, atsakovui T. J., jo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo, tretysis asmuo VšĮ Kauno klinikinė ligoninė, ir

Nustatė

4kad ieškovas kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą prašydamas priteisti VšĮ Kauno klinikinės ligoninės naudai iš atsakovo jo neteisėtais veiksmais – 2008-02-06 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) įsakymu Nr. ( - ) neteisėtai atleidžiant iš darbo R. B. ligoninei padarytą žalą – trijų vidutinių mėnesinių VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) T. J. darbo užmokesčio dydžių – 26 400 Lt (t. II, b.l. 28-40).

5Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-01-17 sprendimo Nr. ( - ) punktu nustatyta, tad viešųjų įstaigų, įsteigtų iki 2007-02-08, dalininkės (arba savininkės) turtines ir neturtines teises įgyvendina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius bei tai, jog VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė yra reorganizuota, jos teisių ir pareigų perėmėja – VšĮ Kauno klinikinė ligoninė. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius T. J. neteisėtais veiksmais padarė žalą VšĮ 2-ajai klinikinei ligoninei, kurios savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, 2008-02-06 įsakymu Nr. ( - ) neteisėtai atleisdamas iš darbo direktoriaus (vyr. gydytojo) pavaduotoją medicinai R. B., darbo sutartis su R. B. buvo nutraukta 2008-02-07 darbuotojo iniciatyva (DK 127 str.). Dėl atleidimo iš darbo R. B. kreipėsi ieškiniu į Kauno apygardos teismą, kuris 2009-04-03 išnagrinėjęs bylą, ieškinį tenkino iš dalies - pripažino R. B. atleidimą iš darbo neteisėtu ir panaikino VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2008-02-06 įsakymą Nr. ( - ), kuriuo R. B. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nusprendė grąžinti R. B. į darbą į VšĮ Kauno 2-ojoje klinikinėje ligoninėje direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas, iš VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės priteisė R. B. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria pakeitė Kauno apygardos teismo 2009-04-03 sprendimą - panaikino sprendimo dalį, kuria R. B. grąžinta dirbti į VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas ir kuria jai iš VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės priteista 81 418, 89 Lt už priverstinės pravaikštos laiką, R.B. į ankstesnį darbą negrąžino, priteisė iš VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės iš viso 146 889, 75 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, nustatė, jog VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai R. B. darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo 2009-10-05. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-03-23 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Nurodo, jog minėti teismų procesiniai dokumentai patvirtina, kad VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius (vyr. gydytojas) T. J. neteisėtais veiksmais, t.y. 2008-02-06 įsakymu Nr. P-271, atleido iš darbo R. B., dėl neteisėto atleidimo iš šios įstaigos lėšų sumokant teismų priteistas sumas VšĮ Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei padaryta 146 889,75 Lt materialinė žala, R. B. iš viso su darbo santykiais susijusių išmokų priskaityta 146 889,75 Lt, išmokėta – 111 706,70 Lt. Laiko, kad šioje byloje įrodinėti aukščiau išdėstytuose teismų sprendimuose nustatytų faktų ir teisinių santykių, t.y. atsakovo neteisėtų veiksmų, nereikia, kadangi jie įrodyti teismų sprendimais. VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus materialinė atsakomybė kyla dėl teisės pažeidimo, kuriuo jis padarė žalą VšĮ Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei netinkamai atlikdamas savo pareigas, t.y. neteisėtai nutraukdamas darbo sutartį su R. B.. Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus DK 255 straipsnyje (DK 254 str.). Nurodo, jog LR Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais. Viešosios įstaigos vadovas be kitų atvejų atsako ir už veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei viešosios įstaigos įstatuose, 5 dalis numato, kad su viešosios įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Todėl vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, LR Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigų netinkamu vykdymu padaryti nuostoliai yra viešajai įstaigai padaryta žala kaip pagrindas jo materialinei atsakomybei. LR Civilinio kodekso 6.111 straipsnis numato, kad regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. LR CK 6.286 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į žalą padariusį asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi atsakovas nesielgė pagal apdairaus, rūpestingo, protingo vadovo elgesio standartą, netinkamai vykdė savo pareigas, priėmė neteisėtą įsakymą ir dėl to VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė padarė materialinę žalą, kurią privalo atlyginti.

6Atsakovas T. J. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b.l. 118-124). Atsiliepime nurodė, kad R. B. atleidimo iš darbo byloje nebuvo sprendžiamas žalos, padarytos VšĮ Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei atlyginimo klausimas, teismas joje padarytas išvadas grindė kitais įrodymais. Be to, atsakovas nebuvo R. B. atleidimo iš darbo byloje dalyvaujančiu asmeniu. Todėl R. B. atleidimo iš darbo byloje priimtas sprendimas neturi res judicata galios atsakovui žalos atlyginimo byloje. VšĮ Kauno 2-sios klinikinės ligoninės vadovą ir ligoninę sieja sutartiniai santykiai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą įmonės vadovo, kaip įmonės valdymo organo, atsakomybės taikymo praktiką, sprendžiant dėl įmonės vadovo elgesio standarto ir nustatant, ar įmonės vadovas yra atlikęs neteisėtus veiksmus, teikiančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti, svarbu turėti omenyje tai, kad įmonę ir jos valdymo organus sieja fiduciariniai, tai yra tarpusavio pasitikėjimu, grindžiami santykiai. Faktui, kad įmonės vadovas atlieka neteisėtus veiksmus, konstatuoti reikia nustatyti, jog jis pažeidžia savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir veikia priešingai įmonės interesams. Kadangi byloje yra pareikštas reikalavimas dėl žalos, padarytos VšĮ Kauno 2-ajai klinikinei ligoninei jos direktoriaus (vyriausiojo gydytojo) veiksmais, atlyginimo, teismas, nagrinėdamas šią bylą, turi apsvarstyti klausimą, ar atsakovas veikė išimtinai VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės interesais. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo R. B. nelojalumą įstaigai, tai, kad R. B. blogai vykdė savo pareigas, pažeidė savo pareiginę instrukciją, tačiau nelaikė, kad šie pažeidimai buvo pagrindu skirti griežčiausiai drausminei nuobaudai (atleidimui iš darbo), vien dėl tos priežasties, kad tam tikros pareigos jos pareiginėje instrukcijoje buvo apibrėžtos nepakankamai aiškiai. Atsakovas nurodo, kad, taikydamas drausminę nuobaudą R. B. už jos padarytus pažeidimus, veikė išimtinai VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės interesais. Vien tai, jog, teismų nuomone, R. B. buvo paskirta per griežta nuobauda, negali būti pagrindu kaltinti atsakovą pažeidus VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės interesus. Nurodo, kad ieškovą pati R. B. dar 2009-04-09 pareiškimu informavo apie susidariusią situaciją – jos atleidimą iš darbo. Taigi, apie tai ieškovas žinojo netgi neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui. Todėl ieškovas turėjo visus svertus įtakoti R. B. atleidimo iš darbo aplinkybes bei teisminius procesus šiuo klausimu, t.y. galėjo įtakoti teisminių procesų dėl R. B. atleidimo trukmę bei jai priteistų išmokų dydį. Paties ieškovo neveikimas, jam žinant apie R. B. atleidimo aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo padarytą jų įvertinimą, tiesiogiai nulėmė vėliau R. B. padarytų išmokų dydį, kurias ieškovas reikalauja vertinti kaip ligoninei padarytą žalą. Taigi, konstatuotinas ne tik ieškovo nesąžiningumas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, taikant dvigubus standartus tapačioms savo paties bei atsakovo veikoms, bet ir akivaizdus interesų konfliktas.

7Tretysis asmuo VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka bei išdėstė analogiškus motyvus, kaip ir išdėstyti ieškinyje (t. I, b.l. 160-170).

8Reorganizavus VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, jos teisių ir pareigų perėmėja VšĮ Kauno klinikinė ligoninė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su patikslintu ieškiniu bei prašo jį tenkinti (t. II, b.l. 64-67). Nurodė, kad šio ginčo atveju atsakovo veiksmai dėl R. B. atleidimo teismų sprendimais buvo pripažinti kaip neteisėti, neteisėtais veiksmais atsakovas VšĮ Kauno klinikinei ligoninei padarė materialinę žalą. Pripažinęs, kad R. B. atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, teismas iš VšĮ Kauno 2-osiops klinikinės ligoninės priteisė R. B. naudai 146 889,75 Lt, tuo VšĮ Kauno klinikinei ligoninei (buvusiai VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė), kurios savininkė Kauno miesto savivaldybė, buvo padaryta materialinė 146 889,75 Lt žala. Mano, kad pagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovo neteisėtų veiksmų atleidžiant R. B. iš darbo ieškovui šioje byloje nereikia įrodinėti, kadangi jie yra pilnai įrodyti teismų sprendimais. Pažymi, kad VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės administracijos vadovą (direktorių) T. J. ir jo vadovaujamą įmonę siejo pasitikėjimo santykiai, todėl vadovas turėjo pareigą rūpestingai, atidžiai, apdairiai, kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o taip pat privalėjo užtikrinti, kad įstaiga laikytųsi įstatymų ir jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Sutinka su ieškovu, kad atsakovas nesielgė pagal apdairaus, rūpestingo, protingo vadovo elgesio standartą, netinkamai vykdė savo pareigas, priėmė neteisėtą įsakymą ir dėl to privalo atlyginti VšĮ Kauno klinikinei ligoninei materialinę žalą.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybė yra VšĮ Kauno 2-osios, o reorganizavus, Kauno klinikinės ligoninės steigėja. Atsakovas dirbo Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriumi (vyr. gydytoju). Teismų sprendimais nustatyta, jog jis neteisėtai iš darbo atleido direktoriaus pavaduotoją R. B., todėl šių aplinkybių nereikia įrodinėti. Neteisėti veiksmai yra tai, jog pripažintas direktoriaus įsakymas dėl R. B. atleidimas iš darbo neteisėtu, padaryta žala 146 889,75 Lt. Tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Pažeidimo metu buvo susijęs darbo santykiais. Savivaldybė, kaip darbdavys, prašo ligoninei priteisti padarytą žalą. Atstovės nuomone, įtakoti ligoninės direktoriaus pavaduotojos atleidimo savivaldybės darbuotojai neturi nei teisės, nei kompetencijos. Nagrinėjant bylą dėl R. B. atleidimo iš darbo. T. J. dalyvaujančiu byloje asmeniu įtrauktas nebuvo. R. B. kreipėsi į savivaldybę, todėl ši negalėjo nereaguoti, buvo sudaryta komisija jos pareiškime išdėstytoms aplinkybėms ištirti. Komisijai kilo abejonių dėl atsakovo veiksmų teisėtumo. Sulaukus galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, buvo nuspręsta kreiptis dėl žalos atlyginimo. Komisija svarstė galimybę atsiimti ieškinį, tačiau nusprendė jo neatsiimti (t. II, b.l. 123-124).

10Atsakovas T. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Jis paaiškino, jog atleisdamas pavaduotoją iš darbo vadovavosi tik ligoninės interesais. Atlikus auditą, buvo nustatyta, jog R. B. padarė ne mažiau kaip 200 000 Lt žalą ligoninei Ji buvo nelojali, netinkamai atliko pareigas, tai sprendimuose paminėjo ir teismai, tačiau nusprendė, jog atleidimas – per griežta nuobauda. Kauno miesto savivaldybė, Sveikatos skyrius žinojo situaciją, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, buvo žodinis pritarimas jo veiksmams, nors, matydami, jog jis neteisus, galėjo tai pasakyti. Iš komisijos posėdžių protokolų matyti, jog jokių jo neteisėtų veiksmų ir žalos nėra. Teismas pripažino, kad grąžinti į darbą R. B. negalima, priteisė kompensaciją. Tačiau jo nuomone, žala nepadaryta, nes buvo panaikintas 1,5 etato, sutaupyta lėšų. Be to, jei ji būtų dirbusi, būtų gavusi atlyginimą. Po jos atleidimo pasikeitė atmosfera kolektyve. Nors R. B. rašė įvairioms institucijoms skundus, tačiau jos nenustatė jo asmeniškumo pavaduotojos atžvilgiu. Mano, kad kreipimasis dėl žalos išieškojimo daugiau politinis, nei teisinis sprendimas. Savivaldybės atsakingi darbuotojai kalbėjo apie ieškinio atsiėmimą, siūlė jam kreiptis į komisiją, tačiau ši patarė neatsiimti ieškinio (t. II. b.l. 124-125).

11Atsakovo atstovas advokatas E. Sergaitis palaikė atsiliepime į pradinį ieškinį išdėstytus motyvus, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jis paaiškino, jog nesutinka su ieškovo atstovės nuomone, kad savivaldybė negalėjo įtakoti atsakovą dėl R. B. atleidimo, nes pareiginės instrukcijos 1.2 punkte numatyta, jog direktorius turi vadovautis savivaldybės sprendimais. Jo nuomone, žala ligoninei nepadaryta, nes buvo sumažintas pavaduotojos etatas. Atleidžiant tokiu pagrindu, mokama kompensacija. R. B. išdirbusi daugiau 10 metų. Atsakovo kaltės dėl atleidimo nėra. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris nebuvo skųstas, sakoma, jog nenustatyta, kad T. J. veikė sąmoningai, priešingai įstaigos interesams. R. B. buvo atleista po audito išvados, t.y. nustačius 200 000 Lt žalą, siekiant apsaugoti ligoninės interesus ir tai nebuvo joks asmeniškuma. Po Kauno apygardos teismo sprendimo savivaldybė galėjo įtakoti procesą, t.y. patarti neskųsti sprendimo. Ieškinys T. J. atsirado tuomet, kai buvo sprendžiamas dviejų ligoninių sujungimo klausimas, kuriam T. J. prieštaravo. Savivaldybėje nėra nė vieno kito atvejo, kad analogiškoje situacijoje būtų kreiptasi į teismą dėl žalos išieškojimo (t. II, b.l. 126).

12Trečiojo asmens VšĮ Kauno klinikinės ligoninės atstovas į teismo posėdį, apie kurį informuotas tinkamai CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (t. II, b.l. 116), neatvyko, prašymų atidėti parengiamąjį teismo posėdį nepateikė, byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

13Ieškinys atmestinas.

14Išklausius ieškovo atstovės (t. II, b.l. 123-124), atsakovo (t. II, b.l. 124-125), jo atstovo (t. II, b.l. 125) paaiškinimus, liudytojo Dariaus Petraičio parodymus (t. II, b.l. 126), išnagrinėjus rašytinius dokumentus, konstatuotina, kad 2009-04-03 Kauno apygardos teismo sprendimu pripažintas neteisėtu VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus 2008-02-06 įsakymas Nr. ( - ), kuriuo R. B. skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, nutraukiant 1998-11-02 sudarytą darbo sutartį Nr. ( - ); R. B. grąžinta į darbą - direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas; priteista 81 418,89 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką ir nuo 2009-04-04 iki sprendimo įvykdymo dienos po 279,79 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis; 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidos, motyvuojant tuo, kad atsakovas, t.y. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių R. B. kaltę, atleidžiant iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu, nors pripažino, jog ji padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau jo nelaikė šiurkščiu, o paskirtą nuobaudą – atleidimą iš darbo – per griežta (t. I, b.l. 15-23). Vykdant sprendimą (t. I, b.l. 63-64), 2009-04-06 VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) įsakymu Nr. ( - ) R. B. grąžinta į darbą į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas, tačiau, nesant pareigybės, išleista į priverstines prastovas (t. I, b.l. 65-66).

15Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, 2009-10-05 nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2009-04-03 sprendimą – sprendimo dalį, kuria R. B. grąžinta dirbti į VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas ir kuria jai priteista 81 418,89 Lt darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką iki 2009-04-03 ir kompensacija už priverstinę pravaikštą nuo 2009-04-04 iki sprendimo įvykdymo dienos skaičiuojant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį po 279,79 Lt panaikino, R. B. į ankstesnį darbą negrąžino, jai priteisė 29 377, 95 Lt išeitinę pašalpą ir 117 511,80 už priverstinės pravaikštos laiką, iš viso 146 889. 75 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, nešalino Kauno apygardos teismo sprendimo motyvų dėl pripažinimo, jog R. B. padarė darbo drausmės pažeidimą, tačiau juos dar labiau konkretizavo (t. I, 24-32). Sprendimo pagrindu R. B. išmokėta 111 706,70 Lt piniginių išmokų (t. I, b.l. 87).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-23 nutartimi, išnagrinėjęs šalių skundus, iš esmės paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, konstatuodamas, kad darbdavys abstrakčiai suformulavo kontrolės funkcijos turinį, todėl negali reikalauti už tai atsakomybės iš darbuotojo, nuobauda turi būti adekvati pažeidimui, už padarytus pažeidimus negalėjo būti skirta griežčiausia nuobauda. (t. I, b.l. 33-47).

172009-04-09 pareiškimu R. B. kreipėsi į Kauno miesto merą A. Kupčinską dėl VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus T. J. tyčinių, savavališkų veiksmų, įstatymų pažeidinėjimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, prašant sustabdyti T. J. veiksmus (t. I, b.l. 61-62). Pareiškimui tirti buvo sudaryta komisija, kuri išvadą pateikė tik 2010-04-20, t.y. pasibaigus kasaciniam procesui, ir joje kalbama vien tik apie priimtus teismų procesinius sprendimus, tačiau visiškai neanalizuojami kiti R. B. pareiškime nurodyti argumentai. Komisija konstatavo, jog VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius, netinkamai atlikdamas pareigas – neteisėtai nutraukdamas darbo sutartį su direktoriaus pavaduotoja medicinai R. B., padarė teisės pažeidimą, dėl ko jam kyla materialinė atsakomybė ir siūlo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (t. I, b.l. 48-58, 83-86).

182008-02-28 Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal R. B. pareiškimą, nurodant, kad VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius T. J. piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, kišasi į jos, kaip viešojo administravimo funkcijas, atliekančio asmens veiklą. 2010-07-10 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. I, b.l. 141-153).

19Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė sujungta su VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus ligonine į VšĮ Kauno klinikinę ligoninę (t. II, b.l. 22-23, 79-80, 81-84), patvirtinti įstatai (t. II, b.l. 85-97), perduotas turtas, teisės ir pareigos (t. II, b.l. 41-42) ir 2011-03-03 VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė išregistruota iš Juridinių asmenų registro (t. II, b.l. 18-21). VšĮ Kauno klinikinė ligoninė byloje dalyvauja kaip tretysis asmuo (t. II, b.l. 51-52).

20Atsakovas atsiliepimu pripažįsta, jog su juo, kaip viešosios įstaigos vadovu, sudaroma darbo sutartis ir todėl jam taikoma materialinė darbuotojo atsakomybė pagal bendrąsias DK nustatytas taisykles.

21VšĮ vadovas yra vienasmenis valdymo organas (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 3 d.) ir jam materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje, taip pat VšĮ įstatuose ir vadovo pareiginiuose nuostatuose. Viešosios įstaigos vadovas organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos darbuotojais, atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei viešosios įstaigos įstatuose (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str. 4 d.).

22Taigi, T. J., kaip VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius, pasinaudodamas minėto įstatymo norma, VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės įstatų 23.2 punktu, VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareiginės instrukcijos 3.4 punktu suteikta teise, nutraukė darbo sutartį su direktoriaus pavaduotoja medicinai R. B. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tačiau jos atleidimas iš darbo teismų pripažintas neteisėtu, konstatuojant, kad paskirta per griežta drausminė nuobauda už padarytą darbo drausmės pažeidimą.

23Ieškovo atstovės nuomone, teismo sprendimais, kuriais R. B. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, nustatyti atsakovo T. J. neteisėti veiksmai ir jų šioje byloje įrodinėti nereikia.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs apie tai, kad tam, jog tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, nei nagrinėjamoje byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2010-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-147/2010 ir kt.).

25Pažymėtina, kad byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl R. B. atleidimo iš darbo, dalyvaujančiu byloje asmeniu T. J. nebuvo, byloje nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo ligoninei klausimas.

26Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-12-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003-03-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2009-12-18 nutartis byloje Nr. 3K-3-446/2009, 2011-02-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-47/20011 ir kt.). Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad atsakomybės sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta. Skolininko kaltės prezumpcija civilinėje atsakomybėje yra išimtis iš bendrojo sąžiningumo principo, todėl pagal analogiją netaikoma, o DK darbuotojo materialiąją atsakomybę reglamentuoja kaip taikomą už kaltą pažeidėjo veiką (DK 246 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-428/2008). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.).

27Žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Tačiau galimi atvejai, kai dėl darbuotojo veiksmų, be padarytos tiesioginės žalos, darbdavys praranda tam tikras pajamas, kurias darbuotojas taip pat turėtų atlyginti darbdaviui.

28Byloje nustatyta, kad, pripažinus R. B. atleidimą iš darbo, jai buvo išmokėta priteista išeitinė pašalpa ir vidutinis užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (t. I, b.l. 87). Tačiau atsakovo ir jo atstovo nuomone, tokio dydžio sumos išmokėjimą, iš dalies sąlygojo ir paties ieškovo veiksmai, nes ieškovas, žinodamas apie R. B. atleidimą ir priimtą Kauno apygardos teismo sprendimą grąžinti ją į darbą, nesiėmė priemonių įtakoti ligoninės direktorių neskųsti sprendimo. Tokiu būdu būtų sutrumpėjęs priverstinės pravaikštos laikas. Pažymėtina, kad direktorius (vyr. gydytojas) pavaldus tiesiogiai steigėjui (VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus (vyr. gydytojo) pareiginės instrukcijos 5 p.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismas sprendimą priėmė 2009-04-03, o pati R. B. jau 2009-04-09 pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto merą A. Kupčinską dėl VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktoriaus T. J. tyčinių, savavališkų veiksmų, įstatymų pažeidinėjimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, prašant sustabdyti T. J. veiksmus, nurodydama ir didėjančias bylinėjimosi išlaidas (t. I, b.l. 61-62). Nors pareiškimui tirti komisija sudaryta 2009-04-30 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, tačiau išvadą ji pateikė tik po metų, t.y. 2010-04-20, kai baigėsi kasacinis procesas dėl R. B. atleidimo iš darbo. Ieškovo atstovė pripažino, jog savivaldybė negalėjo žinoti, koks bus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas.

29Kitos būtinos materialinės atsakomybės sąlygos – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas bei priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos bei kaltė.

30Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato įstatymai, kiti teisės aktai, įstaigos dokumentai. Pažymėtina tai, kad įstaigos administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-528/2009 ir kt.). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006-06-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-298/2006). Jeigu įmonės administracijos vykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.).

31Teismo nuomone, byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, atleisdamas R. B. iš darbo, nors jos atleidimas 2009-04-03 Kauno apygardos teismo sprendimu pripažintas neteisėtu, pažeidė savo, kaip įmonės vadovo pareigas ir veikė priešingai ligoninės interesams. Pažymėtina, kad teismas sprendime pripažino, jog pati R. B. privalėjo laikytis įstatymų, kitų norminių aktų reikalavimų, ligoninės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, veikti sąžiningai bei laikytis bendrųjų darbo santykių dalyvių protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nevykdė vidaus audito ataskaitoje minėtų teisės aktų reikalavimų, nesilaikė ligoninėje nustatytos tvarkos dėl mokamų paslaugų teikimo, tuo rodydama kitiems nederamą pavyzdį, tačiau šių veiksmų nelaikė piktybiškais, todėl R. B. padarytas darbo drausmės pažeidimas nepripažintas šiurkščiu, laikant, kad jai paskirta nuobauda – atleidimas iš darbo – yra per griežta (t. I, b.l. 15-23). Lietuvos apeliacinis teismas 2009-10-05, netenkindamas R. B. skundo dėl aukščiau minėtų motyvų pašalinimo, pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konstatuota, kad atsakovas, administracijos direktorius asmenyje, sąmoningai siekė sukelti ieškovei neturtinės žalos ir tam tikslui naudojo įmonės resursus. O tai, kad R. B., būdama sveikatos priežiūros įstaigos administracijos darbuotoja, nepasirūpino, jog už jos, kaip gydytojos, suteiktas papildomas paslaugas, būtų sumokėta ligoninei, teismas vertino kaip direktoriaus pavaduotojos darbo pareigų pažeidimą. Teismas pažymėjo, jog jai buvo žinoma mokamų paslaugų teikimo tvarka, ji, žinodama problemą bei turėdama teisę teikti pasiūlymus dėl profesinės kokybės valdymo, atskirų įstaigos padalinių veiklos tobulinimo, turėjo imtis pozityvios veiklos šiuo klausimu, teikti konstruktyvius pasiūlymus, o ne demonstratyviai ignoruoti šią tvarką. Ir tik toks problemos sprendimo būdas patvirtintų R. B. lojalumą įstaigai, rūpinimąsi jos gerove ir autoritetu bei tinkamų paslaugų teikimu pacientams. Priešingas elgesys neleistinas ir neatitinka pareiginėje instrukcijoje įtvirtintos kompetencijos dalyvauti rengiant ir atnaujinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybės politiką. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad R. B. savo direktoriaus pavaduotojos pareiginę instrukciją pažeidė ne tik nepasirūpindama, kad pagal galiojančią tvarką būtų apmokėtos jos pačios asmeniškai suteiktos medicininės paslaugos, bet ir savo tarnybinių įgaliojimų ribose nesiimdama priemonių, kad įstaigoje nustatyta mokamų medicininių paslaugų teikimo tvarka maksimaliai atitiktų ir įstaigos, ir pacientų interesus bei galiojančius norminius aktus. Ir vien dėl to, kad įstaigos lokaliniame akte nebuvo aiškiai nustatyta pavaduotojos atsakomybė už mokamų paslaugų teikimo organizavimą ir kontrolę, teismas jos padarytus darbo drausmės pažeidimus nelaikė tokiais, už kuriuos buvo galima skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kartu teismas pripažino, jog nepateikta įrodymų, kad byloje esantis ligoninės administracijos etatų pertvarkymo projektas yra sukurtas personaliai taikant ieškovei, nes pagal jį sumažėja 1,5 administracijos darbuotojų etato ir nėra duomenų, kad realiai projektas nebūtų įgyvendintas (t. I, 24-32). ).

32Kauno apygardos prokuratūros 2010-07-10 priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuris buvo pradėtas 2008-02-28 pagal R. B. pareiškimą, konstatuota, kad darbuotojo konfliktinių santykių buvimas su darbdaviu, savaime nereiškia, kad darbdavio paskirtos nuobaudos buvo kerštaujant ar piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais. Direktorius T. J., skirdamas drausmines nuobaudas, įgaliojimų neviršijo, nes tokia teisė jam suteikta galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Teismų sprendimuose panaikinti R. B. skirtas drausmines nuobaudas procesinių pažeidimų nenustatyta, t.y. darbdavys laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos skiriant drausmines nuobaudas, o drausminės nuobaudos panaikintos dėl skirtingo darbdavio ir teismų tų pačių faktų, kurie darbdaviui buvo drausminio pažeidimo pripažinimo pagrindu, skirtingo interpretavimo ir vertinimo, ir negali daryti išvados, kad T. J. nuobaudų skyrimo metu suvokė savo veiksmų pavojingumą ar numatė pasekmes, kad dėl jo veiksmų gali būti padaryta didelės žalos valstybei ar kitam asmeniui (t. I, b.l. 141-153).

33Teismas su tokiais argumentais sutinka, t.y. pripažįsta, jog atsakovas, kaip ligoninės direktorius, priimdamas įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo pavaduotojai savo įgaliojimų neviršijo, pasinaudojo įstatymų ir lokalinių aktų suteikta teise, veikė įmonės interesais, skirdamas nuobaudą, laikėsi nuobaudų skyrimo tvarkos. Teismas pripažįsta tai, jog nuobauda turi būti paskirta adekvati padarytam pažeidimui (DK 238 str.). Konkrečiu atveju vadovas subjektyviai buvo įsitikinęs, jog už padarytus pavaduotojos darbo drausmės pažeidimus, parinkta ir paskirta tinkama drausminė nuobauda, tačiau teismai tuos pačius faktus vertino kitaip. Teismo nuomone, byloje negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kaip tą nustatė ir Kauno apygardos prokuratūra, jog atsakovo veiksmuose buvo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-1203/2001). Neįrodžius bent vienos materialinės atsakomybės sąlygos, negalima laikyti, jog padarytas materialinės teisės pažeidimas, nes DK 245 straipsnyje nurodytas materialinės atsakomybės pagrindas konstatuojamas tada, kai nustatoma šio teisės pažeidimo elementų – materialinės atsakomybės sąlygų, išvardytų DK 246 straipsnyje, – visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-445/2008; 2011-02-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2011 ir kt.).

34Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas, kaip ligoninės steigėjas, turėdamas galimybę derinti įstaigos vidinę struktūrą (VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės įstatų 9.7 p.), gauti informaciją apie įstaigos veiklą (VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės įstatų 9.12 p.), turėdamas kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams (VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės įstatų 9.13 p.), nepadarė visko, kad išvengti susidariusios situacijos. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad ieškovas svarstė galimybę atsiimti ieškinį.

35Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys, kaip neįrodytas, atmestinas (CPK 178 str.).

36Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270 str., teismas

Nutarė

37ieškinį atmesti.

38Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. 2003 m. gegužės... 2. Kaunas... 3. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant... 4. kad ieškovas kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą prašydamas priteisti... 5. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos... 6. Atsakovas T. J. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame nurodė,... 7. Tretysis asmuo VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė pateikė atsiliepimą į... 8. Reorganizavus VšĮ Kauno 2-ąją klinikinę ligoninę, jos teisių ir pareigų... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir paaiškino, kad... 10. Atsakovas T. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Jis paaiškino,... 11. Atsakovo atstovas advokatas E. Sergaitis palaikė atsiliepime į pradinį... 12. Trečiojo asmens VšĮ Kauno klinikinės ligoninės atstovas į teismo... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Išklausius ieškovo atstovės (t. II, b.l. 123-124), atsakovo (t. II, b.l.... 15. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus,... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-23 nutartimi, išnagrinėjęs šalių... 17. 2009-04-09 pareiškimu R. B. kreipėsi į Kauno miesto merą A. Kupčinską... 18. 2008-02-28 Kauno apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas... 19. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais VšĮ Kauno 2-oji klinikinė... 20. Atsakovas atsiliepimu pripažįsta, jog su juo, kaip viešosios įstaigos... 21. VšĮ vadovas yra vienasmenis valdymo organas (Viešųjų įstaigų įstatymo 9... 22. Taigi, T. J., kaip VšĮ Kauno 2-osios klinikinės ligoninės direktorius,... 23. Ieškovo atstovės nuomone, teismo sprendimais, kuriais R. B. atleidimas iš... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pasisakęs apie tai, kad... 25. Pažymėtina, kad byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl R. B.... 26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų,... 27. Žala yra tikroji tiesioginė žala ir negautos sumos, kurias nukentėjusi... 28. Byloje nustatyta, kad, pripažinus R. B. atleidimą iš darbo, jai buvo... 29. Kitos būtinos materialinės atsakomybės sąlygos – neteisėta veika –... 30. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Jas nustato... 31. Teismo nuomone, byloje nėra nustatyta, jog atsakovas, atleisdamas R. B. iš... 32. Kauno apygardos prokuratūros 2010-07-10 priimtame nutarime nutraukti... 33. Teismas su tokiais argumentais sutinka, t.y. pripažįsta, jog atsakovas, kaip... 34. Pažymėtina ir tai, kad pats ieškovas, kaip ligoninės steigėjas, turėdamas... 35. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys, kaip neįrodytas, atmestinas (CPK 178... 36. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK... 37. ieškinį atmesti.... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...