Byla 2A-409-613/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Ievai Mockutei, Jurgitai Paulauskienei, Karolinai Pažemeckienei,

3dalyvaujant Klaipėdos apygardos teismo psichologei A. A.,

4ieškovei S. L.,

5apeliantui N. L., apelianto atstovui advokatui A. J.,

6Išvadą duodančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui A. Š. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui L. S.,

7teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovui N. L., institucijoms, teikiančioms išvadą, Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo N. L. priešieškinį ieškovei S. L. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti santuoką su atsakovu

    10N. L. dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę, nustatyti nepilnamečių vaikų D. L., B. L., V. L. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti jiems kiekvienam išlaikymą po 290 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Be to, prašė atidalyti ieškovei priklausančią nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatant, kad atsakovas už ieškovei priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), su žemės sklypu, unikalus Nr. ( - ), sumoka 55 500 Eur, o ieškovė atsakovui už jo nuosavybės dalį bute, esančiame ( - ), sumoka 34 000 Eur, ir atlikus tarpusavio mokėjimų užskaitą priteisti iš atsakovo 21 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 5800 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

  2. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, juo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nustatant, kad po atidalijimo ieškovei asmeniškai priklauso 56/100 dalys buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), o atsakovui asmeniškai priklauso 44/100 dalys buto su rūsiu; rūsiu šalys naudojasi bendrai. Taip pat atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), bei žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), nustatant, kad po atidalijimo ieškovei asmeniškai priklauso 43/100 gyvenamojo namo dalys ir 1/2 dalis žemės sklypo, o atsakovui asmeniškai priklauso 57/100 gyvenamojo namo dalys ir 1/2 dalis žemės sklypo; žemės sklypu šalys naudojasi bendrai. Atsakovas nurodė, kad ieškovė siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo, tačiau yra galimas buto ir gyvenamojo namo, žemės sklypo padalijimas natūra, kadangi daiktai yra dalūs. Šioje byloje reikalaujami padalyti nekilnojamieji daiktai yra dalūs, galima naudotis jų atskiromis patalpomis, vadinasi, galima atidalyti natūra be neproporcingos žalos jų paskirčiai, todėl daiktai turi būti padalyti natūra. Atsakovas nesutiko, kad atidalijimo klausimas būtų išspręstas priteisiant kompensaciją pinigais. Nurodė, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima tik išimtinais atvejais.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-10-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, nutraukė dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – L., nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina – ieškove, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2015-11-18, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, įskaitė į sprendimu priteistą išlaikymą išieškotą iš atsakovo laikiną išlaikymą, priteistą pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-27 nutartį, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-25 nutartimi sumažintas iki 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis, padalijo ieškovės ir atsakovo santuokoje įgytą turtą, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: 19,3202 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 5763 Eur vertės, 30,7300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 8602 Eur vertės, 2,0704 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), 724 Eur vertės, atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 0,0760 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), priteisė iš atsakovo 21 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją, apskaičiuotą už turto atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei, nustatė ją sumokėti ieškovei per penkiolika (15) mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, priteisė iš atsakovo 1392 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei bei priteisė iš atsakovo 782,67 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Teisme gautas atsakovo N. L. (toliau – apeliantas) apeliacinis skundas. Apeliantas prašo:
    1. Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, nustatant, kad iš apelianto nepilnamečių vaikų išlaikymui yra priteisiama po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.
    2. Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimo dalį dėl buto ( - ), ir gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių ( - ), atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo iš apelianto;
  • apelianto priešieškinį tenkinti ir 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą su rūsiu, esantį ( - ), nustatant, kad po atidalijimo ieškovei asmeniškai priklauso 56/100 dalys buto su rūsiu, o apeliantui N. L. asmeniškai priklauso 44/100 dalys buto su rūsiu, rūsiu šalys naudojasi bendrai;
  • atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastatą – gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esančius ( - ), nustatant, kad po atidalijimo ieškovei asmeniškai priklauso 43/100 dalys gyvenamojo namo ir 1/2 dalis žemės sklypo, o apeliantui asmeniškai priklauso 57/100 dalys gyvenamojo namo ir 1/2 dalis žemės sklypo, žemės sklypu šalys naudojasi bendrai.
    1. Likusią skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
  1. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl išlaikymo vaikams dydžio. Apeliantas nėra pajėgus finansiškai mokėti vaikų išlaikymui kas mėnesį po 750 Eur (trims nepilnamečiams vaikams po 250 Eur kiekvienam). Apeliantas kaip savo nuosavybę turi tik žemės sklypus, jie neduoda realių didelių pajamų, apeliantas neturi laisvų lėšų, kitų pajamų šaltinių. Ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių nepilnamečių vaikų specialius poreikius ar kt. 250 Eur vienam vaikui yra per didelė suma.
    2. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos teismų suformuotos praktikos ir atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą bei priteisė iš apelianto 21 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją, apskaičiuotą už ieškovei tenkančią mažesnę turto dalį. Nagrinėjamu atveju yra galimas turto atidalijimas natūra, įstatymas prioritetą teikia būtent atidalijimui natūra. Apeliantas nurodo, jog kasacinis teismas 2008-11-11 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, yra pažymėjęs, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais. Apeliantas nurodo, jog ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo būdo yra nepagrįstas, nes, daiktams esant daliems, apeliantas nesutinka, kad atidalijimo klausimas būtų išspręstas priteisiant kompensaciją pinigais. Nurodo, jog jis neturi galimybės išmokėti ieškovei priteistą kompensaciją.
    3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovei. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš apelianto 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nepasisakė, kokia neturtinė vertybė yra pažeista ir kodėl už ją turi būti atlyginama.
  2. Teisme gautas ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Dėl išlaikymo vaikams dydžio. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė duomenis apie šalių turtinę padėtį. Ieškovė dirba Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje ir gauna vidutinį 1078,63 Eur dydžio darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Ieškovės pajamos nėra pakankamos išlaikyti save ir tris nepilnamečius vaikus. Teisės aktai pagal ieškovės pareigybę draudžia užsiimti kita darbo veikla, išskyrus mokslinę, pedagoginę, todėl ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti kitų pajamų vaikams išlaikyti yra apribotos. Apeliantas vykdo verslą, gauna dideles pajamas, jo turtinė padėtis realiai yra pakankamai gera ir jis gali teikti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymą. Taip pat apeliantas yra darbingo amžiaus, neturi jokių fizinių ar psichinių trūkumų, kad susirastų ir dirbtų pakankamai gerai mokamą darbą ir galėtų teikti reikiamo dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.
    2. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai konfliktiški tarpusavio santykiai, todėl gyvendamos viename ginčo bute ar gyvenamajame name, kuriuose lieka daug bendro naudojimo patalpų, šalys konfliktinių situacijų neišvengtų, o tai toliau pažeidinėtų šalių nepilnamečių vaikų interesus. Teismo sprendimas atidalyti ginčo gyvenamąjį namą ir butą natūra dalimis, juose nustatant daug bendro naudojimo patalpų, faktiškai grąžintų ieškovę ir šalių nepilnamečius vaikus į ankstesnę nesaugią ir nežmonišką aplinką, nes ieškovei grėstų nauji atsakovo grasinimai, smurtas ar net grėsmė netekti gyvybės. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės tvarką, kad būtų išvengta realiai galimų šalių ginčų ir konfliktų ateityje, priteisdamas atsidalijimo siekiančiai ieškovei piniginę kompensaciją. Be to, nei iš ginčo namo, nei iš ginčo buto neįmanoma suformuoti atskirų nekilnojamojo turto vienetų pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“.
    3. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei priteisimo. Nustatęs, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Apeliantas teismo sprendimu yra pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, tačiau savo kaltės apeliaciniu skundu neginčija.
  3. Apeliantas teismui taip pat pateikė ( - ) gimnazijos pažymą bei nurodė, jog po apeliacinio skundo pateikimo byloje įvyko esminių pasikeitimų. Šalių sūnus D. L. savanoriškai apsisprendė gyventi ne su motina, o su tėvu N. L.. Tai turi esminę reikšmę sprendžiant tiek išlaikymo, tiek ir vaiko gyvenamosios vietos bei su tuo susijusius klausimus. Šiuo metu D. L. gyvena kartu su tėvu bei lanko ( - ) gimnaziją.
  4. Teismo posėdžio metu apeliantas bei jo atstovas apeliacinį skundą palaikė, iš esmės dėstė tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti priešieškinyje bei apeliaciniame skunde.
  5. Ieškovė teismo posėdžio metu su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, šį savo prašymą grindė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais.
  6. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotas asmuo A. Š. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotas asmuo L. S. neprieštaravo dėl D. L. gyvenamosios vietos nustatymo su apeliantu.
  7. Šalys bylos nagrinėjimo iš esmės metu sudarė bei pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, kuria susitarė dėl nepilnamečio D. L. gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos.

11Teismas konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

13Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovei priteistu neturtinės žalos atlyginimu.
  2. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos CK 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).
  3. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-01-25 nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-2/2011, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  4. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantas prieš ieškovę smurtavo, iš 2005-01-25 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-0058-05 (t. 3, b. l. 79) matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės nežymaus sveikatos sutrikdymo, kadangi bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Minėtame nutarime konstatuota, kad Šilutės rajono policijos komisariate (toliau – PK) užregistruotas ieškovės pareiškimas dėl to, kad 2005-01-09 1 val. 00 min. bute, esančiame ( - ), ją sumušė sutuoktinis N. L.. Teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G82/05 (t. 3, b. l. 80–81) konstatuota, kad S. L. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2006-08-07 teismo med. specialisto išvadoje Nr. G.1499/06 (03) (t. 3, b. l. 82–83) nurodyta, kad S. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimų galėjo atsirasti sumušus viršugalvį kietu buku daiktu, kaklą galbūt stipriai suspaudus pirštais smaugimo metu. Teismo med. specialisto išvadoje Nr. 1262/09(03) (t. 3, b. l. 84–85) nurodyta, kad tyrimas atliktas pačiai S. L. prašant. Ekspertui nurodė, kad 2009-08-10, apie 19 val. 30 min., namuose sumušė sutuoktinis. Mušė kumščiais, spardė, buvo nukritusi. Minėtoje išvadoje teigiama, kad S. L. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietais, bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais, taip pat dengiantis nuo ją žalojusio įrankio ar daikto. Iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2007-04-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 87–90) matyti, kad nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl N. L. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo N. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal S. L. pareiškimą dėl N. L. grasinimo ją nužudyti. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-04-28 nutartimi patvirtintas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 31-00273-14 kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu. Nustatyta, kad 2014-02-01, apie 21 val., N. L. ( - ) pavartojo fizinį smurtą prieš ieškovę ir sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną, supjaustė rūbus, batus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio 2016-07-21 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 3, b. l. 49–50) taip pat konstatuota, jog šalims gyvenant atskirai, nevedant bendro ūkio apeliantas atliko neteisėtą veiką – užlaužė ieškovei rankas bei šiurkščiai bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną, kurį ieškovė stipriai laikė tarp kojų, dėl to ieškovei atsirado šlaunies hematoma bei sumušimas.
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas, prieš sutuoktinę vartojo psichologinį ir fizinį smurtą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, dėl to šalių santuoką nutraukė dėl apelianto S. L. kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nors teismo posėdžio metu apelianto atstovas advokatas A. J. nurodė, jog ieškovė ne kartą buvo inicijavusi skyrybų procesus, kuriuos vėliau nutraukdavo, taip patvirtindama, jog apeliantas nebuvo nesugyvenamo būdo, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, jog ieškovė, inicijavusi skyrybų procesus susitaikydavo su apeliantu, rodo ieškovės pastangas išsaugoti šeimą, tačiau nepaneigia apelianto kaltės. Apeliantas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės elgesys santuokos metu taip pat nebuvo tinkamas, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog ieškovės elgesys santuokos metu būtų netinkamas. Vykstant skyrybų procesui, apelianto neigiami atsiliepimai ieškovės atžvilgiu, nepateikiant jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, laikytini apelianto subjektyvia nuomone apie ieškovę, todėl apelianto argumentas, jog ieškovė taip pat elgėsi netinkamai ir santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestinas kaip neįrodytas. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas neįrodinėjo, jog santuoka realiai iširo ne dėl ieškovės nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių santuoka nutraukta dėl apelianto kaltės, apeliantas nesutinka su neturtinės žalos atlyginimo ieškovei priteisimu.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos

    142011-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

  7. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“, byla Nr. 3K-3-450/2006). Tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Pagal teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-12 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.
  8. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė prašė teismo priteisti iš apelianto 5 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas, minėta, pagrįstai nustatęs apelianto kaltę dėl santuokos iširimo, turėjo pagrindą spręsti ir dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatytas tęstinis apelianto žiaurus elgesys ieškovės atžvilgiu, t. y. psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš ieškovę, kuris, akivaizdu, lėmė ieškovės emocinį skausmą ir pažeminimą, taip pat epizodiškai sveikatos sutrikdymą (hematomos, sumušimai, smaugimo žymės ir pan..
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika bei atsižvelgdama į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodė apelianto netinkamą elgesį su ja santuokos metu, konstatuoja, jog ieškovė turi teisę į jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ieškovei iš apelianto priteisti neturtinę žalą, o 2000 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), yra pagrįstas ir teisingas. Pažymėtina, jog toks neturtinės žalos dydis atitinka apygardos teismų priteisiamą neturtinės žalos dydį analogiškose bylose (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1009-459/2017, 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-418-460/2017, Vilniaus apygardos teismo 2015-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2091-614/2015).

15Dėl turto atidalijimo tvarkos

  1. Apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka. Nurodo, jog prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra atidalijimas natūra. Mano, jog šalims priklausantį butą bei namą su sklypu yra galimybė atidalyti natūra.
  2. Sutiktina su apelianto argumentu, jog prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra atidalijimas natūra, tačiau teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje

    16Nr. 3K-3-291/2007, 2009-01-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).

  3. Taigi, konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisdamas kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Teismas nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, turi patikrinti priežastis, kodėl jie nesutaria, kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą, kurio interesai labiau atitinka interesų pusiausvyrą ir todėl turėtų būti ginami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-819/2003, 2003-11-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004).
  4. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, įvertinusi aplinkybę, jog santuoka tarp šalių nutraukta dėl apelianto kaltės, atsižvelgusi į tai, jog apeliantas prieš ieškovę ilgą laiką sistemingai vartojo psichologinį bei fizinį smurtą, šalys konfliktavo net kartu negyvendamos, į tai, jog šalys pakankamai ilgą laiką faktiškai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, tarp šalių yra nusistovėjusi faktinė situacija – apeliantas gyvena name, esančiame ( - ), ieškovė – bute, esančiame ( - ), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atidalijus bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantį butą bei gyvenamąjį namą su žemės sklypu natūra būtų pažeistas interesų derinimo principas, atidalijus minėtą turtą natūra, bus didesnė žala tiek šalims, tiek jų vaikams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tenkinus apelianto prašymą dėl atidalijimo būdo, ateityje gali kilti tarp šalių teisminių ginčų dėl minėto turto naudojimo, disponavimo, dėl to pagrįstai atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisdamas butą, esantį ( - ), o apeliantui – 0,0760 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, esantį ( - ), ieškovei iš apelianto taip pat priteisdamas 21 500 Eur kompensaciją, nustatydamas kompensaciją sumokėti per 15 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

17Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo

  1. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apelianto pateikta ( - ) gimnazijos pažyma, apeliantas taip pat nurodė, jog po apeliacinio skundo pateikimo byloje įvyko esminių pasikeitimų. Šalių sūnus D. L. savanoriškai apsisprendė gyventi ne su motina, o su tėvu N. L.. Tai turi esminę reikšmę sprendžiant tiek išlaikymo, tiek ir vaiko gyvenamosios vietos bei su tuo susijusius klausimus. Šiuo metu D. L. gyvena kartu su tėvu bei lanko ( - ) gimnaziją.
  2. Šalys 2017-08-24 sudarė bei pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį, kuria, atsižvelgdami į tai, jog nepilnametis sūnus D. L., gim. ( - ) nuo 2017-01-07 faktiškai gyvena su apeliantu N. L., susitarė, kad D. L. gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu – N. L.. Sudarydamos taikos sutartį šalys patvirtino, jog geranoriškai susitarė sudaryti visas reikiamas sąlygas, kurios užtikrintų kiekvieno iš tėvų teisę bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais. Išvadą teikiančios institucijos atstovės šalių sudarytai taikos sutarčiai neprieštaravo.
  3. Šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, šalys teismo posėdžio metu patvirtino, jog joms procesinės taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos ir suprantamos, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir tuo pagrindu civilinės bylos dalį dėl D. L. gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog šalys taikiai susitarė dėl bendravimo su vaikais tvarkos, šis klausimas taip pat nespręstinas.

18Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo priteisimo

  1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 250 Eur kasmėnesines sumas. Apeliantas su ieškovės nurodytu dydžiu vaikų išlaikymui nesutinka, nurodo, jog jis gali mokėti vaikų išlaikymui po 100 Eur kiekvienam vaikui, nes mokėti didesnės sumos vaikų išlaikymui apeliantas neturi galimybės dėl savo turtinės padėties.
  2. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Pirmiausia pažymėtina, jog apeliantas nesutinka mokėti 250 Eur išlaikymui motyvuodamas sunkia savo turtine padėtimi. Nurodo, jog jis negauna jokių pajamų, iš turimo turto didelių pajamų taip pat negauna, be to, teismo posėdžio metu pažymėjo, jog šiuo metu turi įsipareigojimų bankui, siekia įsigyti žemės sklypus.
  3. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011-12-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010-05-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).
  4. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2016-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-378/2016).
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas vykdo verslą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nekonkretizavo kokį. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog šiuo metu verslas nėra ypatingai pelningas, tačiau neteikė jokių duomenų apie pelno sumažėjimą ar pan. Iš apelianto N. L. banko sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“, išrašo (t. 2, b. l. 17-19) matyti, kad sistemingai joje vykdomos gan didelių grynųjų pinigų sumų įmokėjimo (įnešimo) į jo sąskaitą operacijos (2015-07-30 įmokėta 5000 Eur, 2015-08-15 įmokėta 3000 Eur, 2015-10-29 įmokėta 10 000 Eur, 2015-11-02 įmokėta 3000 Eur, 2015-11-09 įmokėta 1500 Eur, 2016-01-12 įmokėta 7000 Eur, 2016-02-10 įmokėta 1000 Eur). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos pateikė informaciją, kad apeliantui N. L. nuo 2015-01-01 iki 2016-03-30 išmokėtos išmokos (už pasėlius, kraštovaizdžio tvarkymą, finansų disciplinos kompensavimo, žalinimo ) iš viso sudarė 16 940,35 Eur (t. 2, b. l. 21). Minėtos agentūros 2016-02-22 sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E-406 dėl susidariusios skolos sugrąžinimo teigiama, kad atsakovas 2014 m. paraiškoje sumažino įsipareigotą laukų plotą daugiau nei 3 proc., todėl susidarė 8 023, 21 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ už 2013, 2012, 2011 ir 2010 deklaravimo metus, kurią N. L. privalo grąžinti Agentūrai (t. 2, b. l. 40-42). Iš 2008-06-09 Sutarties Nr. 40 dėl Dalinio dalyvavimo finansuojant gyvenamojo namo statybą matyti, kad ji sudaryta tarp Ribotos atsakomybės bendrovės „Diamar“ bei apelianto N. L.. Iš jos turinio matyti, kad sutarties šalys susitarė, jog minėta bendrovė įsipareigoja N. L. lėšomis, proporcingai jam priklausančiai objekto bendrojo ploto daliai, pagal nurodytų patalpų plotą finansuoti visus darbus ir paslaugas susijusius su devynių aukštų 61 buto gyvenamojo namo su įkomponuotomis negyvenamosiomis patalpomis statybą Kaliningrado srityje, Sovetsko mieste (t. 3, b. l. 41-46). Ši sutartis dėl atsakovo įsipareigojimo finansuoti gyvenamojo namo statybą užsienio valstybėje, bei Nacionalinės mokėjimo agentūros mokamos jam išmokos, piniginių lėšų judėjimas AB „Swedbank“ sąskaitose bei turimas jo nekilnojamasis turtas (19,3202 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 5763 Eur vertės; 30,7300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 8602 Eur vertės; 2,0704 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 724 Eur vertės; ½ 7,600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 2375 Eur vertės; ½ 1,6737 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 579 Eur vertės; ½ 0,6000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 249 Eur vertės; minėti sklypai yra ( - ), 0,0760 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), 10 000 Eur vertės, su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), esantys ( - )) patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Nors apeliantas nurodo, jog šiuo metu negauna didelių pajamų, tačiau toks apelianto argumentas kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios jo turtinės padėties bei jo gaunamų pajamų, taip pat, apeliantas kaip vieną iš negalėjimo mokėti vaikams 250 Eur dydžio per mėnesį išlaikymo priežasčių nurodo, jog turi įsipareigojimų bankui dėl įsigyjamo turto, tačiau dar kartą paminėtina, jog tiek įstatymas nustato, tiek, teisėjų kolegijos vertinimu, vertybių hierarchijoje, vaikų teisių ir interesų apsaugai bei gynimui yra suteikiamas prioritetas, lyginant su tėvo siekiama įgyti nuosavybės teise bei įsipareigojimais bankui, todėl teismas šias abejones dėl apelianto turtinės padėties vertina vaiko interesų naudai, t. y. laiko, kad apelianto padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį – 250 Eur kiekvienam vaikui, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Taip pat sutiktina su ieškove, apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, neturi jokių sveikatos sutrikimų, todėl, manydamas, jog jo pajamos nėra pakankamos vaikų išlaikymui mokėti, gali išnaudoti savo galimybes dirbti gerai apmokamą darbą.
  6. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas turi galimybę ir privalo vaikų išlaikymui mokėti po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į pasikeitusią faktinę padėtį, t. y., kad D. L. šiuo metu gyvena su apeliantu, šalys dėl D. L. gyvenamosios vietos nustatymo sudarė taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams keistina, nurodant, kad iš apelianto ieškovei priteistinas D. L. išlaikymas iki 2017-01-06.
  7. Kadangi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis), D. L. gyvena su apeliantu, todėl iš ieškovės priteistinas išlaikymas D. L..
  8. Ieškovės gaunamas pajamas sudaro jos gaunamas darbo užmokestis, kuris per mėnesį vidutiniškai yra apie 1080 Eur (t. 2, b. l. 31). Ieškovei priklauso ½ 7,600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 2375 Eur vertės; ½ 1,6737 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 579 Eur vertės; ½ 0,6000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 249 Eur vertės; minėti sklypai yra ( - ). Ieškovei taip pat priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), apie 70 000 Eur vertės. Teismo sprendimu ieškovei iš apelianto priteista 21 500 Eur dydžio kompensacija už atidalijus iš bendrosios jungtinės nuosavybės jai tenkančią mažesnės vertės turto dalį, bei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Ieškovei taip pat iš apelianto priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dviejų su ieškove gyvenančių šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui.
  9. Kaip minėta, išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog tam, kad būtų patenkinti šalių nepilnamečių vaikų, tame tarpe ir D. L., poreikiai, išlaikymui iš vaikų tėvo reikalinga 250 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui.
  10. Atsižvelgiant į tai, jog D. L. gyvena su tėvu, ieškovės turtinė padėtis (įvertinus gaunamas pajamas, priteistą kompensaciją bei turimą turtą) leidžia sūnaus išlaikymui mokėti 250 Eur sumą, į tai, jog teismo posėdžio metu ieškovė nepateikė jokių argumentų, jog jos turtinė padėtis jai neleidžia skirti vaiko, gyvenančio su apeliantu, išlaikymui 250 Eur sumos, ieškovė tik teigė, jog apelianto turtinė padėtis yra geresnė negu jos, todėl apeliantui turėtų tekti didesnė vaikų išlaikymo našta, ieškovė taip pat yra jauno, darbingo amžiaus, todėl iš ieškovės D. L. išlaikymui priteistina 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo D. L. persikėlimo gyventi pas apeliantą dienos, t. y. nuo 2017-01-07, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju paskiriant apeliantą.
  11. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos praktikos, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), tačiau, atsižvelgiant į pasikeitusias faktines aplinkybes, t. y. į pasikeitusią D. L. gyvenamąją vietą, Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), panaikinant sprendimo dalį, kuria D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su mama S. L., bei nustatant, kad iš apelianto ieškovei priteistinas D. L. išlaikymas iki 2017-01-06 bei iš ieškovės D. L. išlaikymui priteistina 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo D. L. persikėlimo gyventi pas apeliantą dienos, t. y. nuo 2017-01-07, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju paskiriant apeliantą.
  1. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas iš esmės netenkintas, pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neperskirstytinos.
  2. Teisėjų kolegija įvertinusi, jog byloje yra duomenų apie alkoholio vartojimą bei netinkamą apelianto elgesį, mano esant tikslinga siūlyti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui svarstyti klausimą dėl apelianto N. L. ir nepilnamečio D. L. šeimos įtraukimo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus iki 18 metų, apskaitą.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimą panaikinant sprendimo dalį, kuria D. L. gyvenamoji vieta nustatyta su mama S. L. bei bylos dalį dėl D. L. gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti.

21Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimo dalį, nustatant, kad iš apelianto N. L. priteistinas D. L. išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2015-11-18, iki 2017-01-06.

22Iš ieškovės S. L. D. L. išlaikymui priteisti 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo D. L. persikėlimo gyventi pas apeliantą dienos, t. y. nuo 2017-01-07, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju paskiriant apeliantą N. L..

23Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

24Tenkinti šalių prašymą ir patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės S. L., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), bei apelianto N. L., asmens kodas ( - ) adresas ( - ), kuria ieškovė S. L. ir apeliantas N. L. susitarė:

  1. Šalys atsižvelgdamos į tai, kad nepilnametis sūnus D. L., gim. ( - ) nuo 2017-01-07 faktiškai gyvena su apeliantu N. L., susitaria, kad D. L. gyvenamoji vieta nustatoma su jo tėvu – apeliantu N. L.;
  2. Šalys patvirtina, kad geranoriškai susitarė sudaryti visas reikiamas sąlygas, kurios užtikrintų kiekvieno iš tėvų teisę bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais;
  3. Pasirašydamos šią taikos sutartį šalys patvirtina, jog yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis, tuo pačiu, taikos sutarties šalys patvirtina, jog šios sutarties sąlygos yra joms visiškai suprantamos, šalys pasižada jų sąžiningai laikytis;
  4. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

25Siūlyti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui svarstyti klausimą dėl apelianto N. L. ir nepilnamečio D. L. šeimos įtraukimo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus iki 18 metų, apskaitą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Ievai Mockutei, Jurgitai Paulauskienei, Karolinai... 3. dalyvaujant Klaipėdos apygardos teismo psichologei A. A.,... 4. ieškovei S. L.,... 5. apeliantui N. L., apelianto atstovui advokatui A. J.,... 6. Išvadą duodančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės... 7. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 8. Teisėjų kolegija... 9.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė,... 10. N. L. dėl atsakovo kaltės, paliekant ieškovei santuokinę pavardę,... 11. Teismas konstatuoja:
    1. Apeliacinės instancijos... 12. Apeliacinis skundas netenkintinas.
      1. Bylos... 13. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
          14. 2011-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.... 15. Dėl turto atidalijimo tvarkos
          1. Apeliantas... 16. Nr. 3K-3-291/2007, 2009-01-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.... 17. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su... 18. Dėl išlaikymo dydžio ir išlaikymo priteisimo
              19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 20. Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimą panaikinant... 21. Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimo dalį,... 22. Iš ieškovės S. L. D. L. išlaikymui priteisti 250 Eur kas mėnesį mokamomis... 23. Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-10-19 sprendimo dalį palikti... 24. Tenkinti šalių prašymą ir patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp... 25. Siūlyti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos...